PASAULINĖS PAŠTO SĄJUNGOS ĮSTATŲ AŠTUNTASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS, PASAULINĖS PAŠTO SĄJUNGOS BENDROJO REGLAMENTO PIRMASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS, PAS

PASAULINĖS PAŠTO SĄJUNGOS ĮSTATŲ AŠTUNTASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS, PASAULINĖS PAŠTO SĄJUNGOS BENDROJO REGLAMENTO PIRMASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS, PASAULINĖS PAŠTO KONVENCIJOS, PASAULINĖS PAŠTO KONVENCIJOS BAIGIAMOJO PROTOKOLO IR SUSITARIMO DĖL FINANSINIŲ Pasaulinės pašto sąjungos įstatų aštuntASIS papildomAS protokolAS, Pasaulinės pašto sąjungos bendrojo reglamento pirmASIS papildomAS protokolAS, Pasaulinės pašto konvencijos, Pasaulinės pašto konvencijos baigiamojo protokolo ir Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų pakeitimAI, priimtI 2008 m. Ženevoje PASAULINĖS PAŠTO SĄJUNGOS ĮSTATŲ AŠTUNTASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS Turinys I straipsnis. (iš dalies pakeistas 1bis straipsnis). Sąvokų apibrėžtys II straipsnis. (iš dalies pakeistas 4 straipsnis). Išimtiniai santykiai III straipsnis. (iš dalies pakeistas 8 straipsnis). Regioninės sąjungos. Specialieji susitarimai IV straipsnis. (iš dalies pakeistas 11 straipsnis). Prisijungimas arba priėmimas į Sąjungą. Procedūra V straipsnis. (iš dalies pakeistas 22 straipsnis). Sąjungos aktai VI straipsnis. (iš dalies pakeistas 25 straipsnis). Pasirašymas, autentiškumo patvirtinimas, ratifikavimas ir kitos Sąjungos aktų pripažinimo formos VII straipsnis. (iš dalies pakeistas 29 straipsnis). Pasiūlymų teikimas VIII straipsnis. (iš dalies pakeistas 32 straipsnis). Arbitražas IX straipsnis. Prisijungimas prie Papildomo protokolo ir kitų Sąjungos aktų X straipsnis. Pasaulinės pašto sąjungos įstatų papildomo protokolo įsigaliojimas ir galiojimo trukmė PASAULINĖS PAŠTO SĄJUNGOS ĮSTATŲ AŠTUNTASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS Pasaulinės pašto sąjungos šalių narių Vyriausybių įgaliotieji atstovai, susirinkę į Ženevos kongresą, atsižvelgdami į 1964 m. liepos 10 d. Vienoje priimtų Pasaulinės pašto sąjungos įstatų 30 straipsnio 2 dalį, priėmė šias minėtų Įstatų pataisas, kurios turi būti ratifikuojamos. I straipsnis (iš dalies pakeistas 1bis straipsnis) Sąvokų apibrėžtys 1. Pasaulinės pašto sąjungos aktuose vartojamos sąvokos: 1.1. Pašto paslauga – pašto paslaugų, kurių mastas apibrėžtas Sąjungos organų, visuma. Pagrindinių įsipareigojimų, susijusių su šiomis paslaugomis, esmė – padėti įgyvendinti tam tikrus socialinius ir ekonominius šalių narių tikslus, užtikrinant pašto siuntų surinkimą, rūšiavimą, siuntimą ir pristatymą. 1.2. Šalis narė – šalis, kuri atitinka Įstatų 2 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. 1.3. Bendra pašto teritorija (viena ir ta pati pašto teritorija) – PPS aktus pasirašiusiųjų šalių įsipareigojimas užtikrinti, remiantis tarpusavio sąveikos principu, apkaitą pašto korespondencijos siuntomis, nepažeidžiant tranzito laisvės, ir iš kitų teritorijų bei per jų šalį tranzitu siunčiamas pašto siuntas apdoroti taip pat kaip ir savo pačių pašto siuntas. 1.4. Tranzito laisvė – įpareigojimas, pagal kurį tarpinė šalis narė privalo užtikrinti pašto siuntų vežimą tranzitu per ją į kitą šalį narę, taikant tokias pat sąlygas, kokias ji taiko nacionalinėms siuntoms. 1.5. Pašto korespondencijos siunta – Konvencijoje aprašytos siuntos. 1.6. Tarptautinė pašto paslauga – Sąjungos aktais reglamentuojamos pašto operacijos ar paslaugos, šių operacijų ar paslaugų visuma. 1.7. Paskirtasis operatorius – vyriausybinis arba nevyriausybinis subjektas, šalies narės oficialiai paskirtas pašto paslaugoms teikti ir susijusiems įsipareigojimams, atsiradusiems pagal Sąjungos aktus, jos teritorijoje vykdyti. 1.8. Išlyga – lengvinanti sąlyga, pagal kurią šalis narė gali panaikinti tai šaliai narei taikomo akto, išskyrus Įstatų arba Bendrojo reglamento, sąlygos teisinį poveikį arba jį pakeisti. Bet kokia išlyga suderinama su Sąjungos tikslu ir paskirtimi, kaip apibrėžta Įstatų preambulėje ir 1 straipsnyje. Ji turi būti tinkamai pagrindžiama ir patvirtinama balsų dauguma, kurios reikia konkrečiam aktui patvirtinti, bei įtraukiama į Baigiamąjį protokolą. II straipsnis (iš dalies pakeistas 4 straipsnis) Išimtiniai santykiai Šalys narės, kurių paskirtieji operatoriai aptarnauja Sąjungai nepriklausančias teritorijas, turi būti kitų šalių narių tarpininkėmis. Konvencijos ir jos reglamentų nuostatos taikomos šiems išimtiniams santykiams. III straipsnis (iš dalies pakeistas 8 straipsnis) Regioninės sąjungos. Specialieji susitarimai 1. Šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai, jei tam neprieštarauja tų šalių narių vidaus teisės aktai, gali įkurti regionines sąjungas ir sudaryti specialiuosius susitarimus tarptautinės pašto tarnybos klausimais, tačiau su sąlyga, kad neįtrauks į šiuos susitarimus nuostatų, nepalankesnių visuomenei, negu numatytos aktuose, kurių šalys yra suinteresuotos šalys narės. 2. Regioninės sąjungos gali siųsti stebėtojus į Sąjungos kongresus, konferencijas ir susirinkimus, į Administracinės tarybos, taip pat į Pašto eksploatacijos tarybos posėdžius. 3. Sąjunga gali siųsti stebėtojus į regioninių sąjungų kongresus, konferencijas ir susirinkimus. IV straipsnis (iš dalies pakeistas 11 straipsnis) Prisijungimas arba priėmimas į Sąjungą. Procedūra 1. Kiekviena Jungtinių Tautų Organizacijos narė gali įstoti į Sąjungą. 2. Kiekviena nepriklausoma šalis, kuri nėra Jungtinių Tautų Organizacijos narė, gali prašyti būti priimta į Sąjungą ir tapti jos šalimi nare. 3. Prisijungimą arba prašymą įstoti į Sąjungą turi sudaryti oficialus pareiškimas apie prisijungimą prie šių Įstatų ir privalomų Sąjungos aktų. Suinteresuotos šalies Vyriausybė prašymą įteikia Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui, kuris atitinkamai praneša apie prisijungimą arba konsultuojasi su šalimis narėmis dėl prašymo priimti į Sąjungą. 4. Šalis, kuri nėra Jungtinių Tautų Organizacijos narė, laikoma priimta į Sąjungos šalių narių gretas, jei jos prašymą remia bent du trečdaliai Sąjungos šalių narių. Šalių narių, kurios per keturis mėnesius nuo konsultacijų dienos neatsako į paklausimą, pozicija vertinama kaip susilaikiusiųjų. 5. Tarptautinio biuro generalinis direktorius apie prisijungimą ar priėmimą į Sąjungos narius praneša šalių narių Vyriausybėms. Priėmimas įsigalioja nuo pranešimo datos. V straipsnis (iš dalies pakeistas 22 straipsnis) Sąjungos aktai 1. Įstatai yra pagrindinis Sąjungos aktas. Juose išdėstytos svarbiausios Sąjungos nuostatos ir jie negali būti išlygų objektas. 2. Bendrąjį reglamentą sudaro nuostatos, užtikrinančios Įstatų taikymą ir Sąjungos veiklą. Jo privalo laikytis visos šalys narės ir jis negali būti išlygų objektas. 3. Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente nustatytos bendrosios tarptautinio pašto paslaugų taisyklės, taip pat nuostatos, susijusios su pašto korespondencijos ir pašto siuntinių paslaugomis. Šių aktų privalo laikytis visos šalys narės. Šalys narės užtikrina, kad jų paskirtieji operatoriai įvykdys įsipareigojimus, tenkančius jiems pagal Konvenciją ir jos reglamentus. 4. Sąjungos susitarimai ir jų reglamentai nustato kitas, ne pašto korespondencijos ir pašto siuntinių paslaugas tarp šalių narių, kurios juose dalyvauja. Jų privalo laikytis tik šios šalys narės. Susitarimus pasirašiusios Šalys narės užtikrina, kad jų paskirtieji operatoriai įvykdys įsipareigojimus, tenkančius jiems pagal susitarimus ir jų reglamentus. 5. Reglamentus, kuriuose nurodytos taikymo priemonės, būtinos Konvencijai ir susitarimams įgyvendinti, atsižvelgdama į kongreso priimtus sprendimus, patvirtina Pašto eksploatacijos taryba. 6. Prie Sąjungos aktų pridedamuose galimuose Baigiamuosiuose protokoluose, minimuose 3, 4 ir 5 dalyse, nurodomos šiems aktams taikomos išlygos. VI straipsnis (iš dalies pakeistas 25 straipsnis) Pasirašymas, autentiškumo patvirtinimas, ratifikavimas ir kitos Sąjungos aktų pripažinimo formos 1. Kongreso priimtus Sąjungos aktus pasirašo šalių narių įgaliotieji atstovai. 2. Reglamentų autentiškumą patvirtina Pašto eksploatacijos tarybos pirmininkas ir generalinis sekretorius. 3. Įstatus, per kuo trumpesnį laiką, ratifikuoja juos pasirašiusios šalys. 4. Sąjungos aktai, išskyrus Įstatus, pripažįstami pagal konstitucines kiekvienos pasirašiusios šalies nuostatas. 5. Jei kuri nors šalis narė neratifikuoja Įstatų ar nepripažįsta kitų jos pasirašytų aktų, jų vis tiek privalo laikytis tos šalys narės, kurios juos ratifikavo ar pripažino. VII straipsnis (iš dalies pakeistas 29 straipsnis) Pasiūlymų teikimas 1. Kiekviena šalis narė turi teisę arba kongresui, arba laikotarpiu tarp dviejų kongresų teikti pasiūlymus, susijusius su Sąjungos aktais, kuriuose ji dalyvauja. 2. Tačiau su Įstatais ir Bendruoju reglamentu susiję pasiūlymai gali būti teikiami tik kongresui. 3. Be to, su reglamentais susiję pasiūlymai teikiami tiesiogiai Pašto eksploatacijos tarybai, tačiau prieš tai Tarptautinis biuras turi perduoti juos visoms šalims narėms ir visiems paskirtiesiems operatoriams. VIII straipsnis (iš dalies pakeistas 32 straipsnis) Arbitražas Jeigu kyla ginčai tarp dviejų ar kelių šalių narių dėl Sąjungos aktų aiškinimo arba atsakomybės, tenkančios šaliai narei taikant šiuos aktus, ginčytinas klausimas sprendžiamas arbitražo būdu. IX straipsnis Prisijungimas prie Papildomo protokolo ir kitų Sąjungos aktų 1. Šio Protokolo nepasirašiusios šalys narės gali bet kada prie jo prisijungti. 2. Šalys narės, kurios yra kongreso atnaujintų aktų šalys, tačiau nėra jų pasirašiusios, kuo skubiau prie jų prisijungia. 3. 1 ir 2 dalyje nurodytais atvejais parengti prisijungimo dokumentai perduodami Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui, kuris apie dokumentų deponavimą praneša šalių narių vyriausybėms. X straipsnis Pasaulinės pašto sąjungos įstatų Papildomo protokolo įsigaliojimas ir galiojimo trukmė Šis Papildomas protokolas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja neribotą laiką. Tai patvirtindami, šalių narių vyriausybių įgaliotieji atstovai priima šį Papildomą protokolą, kuris turi tokią pat teisinę galią, kokią turėtų, jei jo nuostatos būtų įterptos į Įstatų tekstą, ir pasirašo vieną jo egzempliorių, kuris deponuojamas Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui. Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautinis biuras perduoda po vieną šio egzemplioriaus kopiją kiekvienai šaliai. Priimta 2008 m. rugpjūčio 12 d. Ženevoje. __________________ PASAULINĖS PAŠTO SĄJUNGOS BENDROJO REGLAMENTO PIRMASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS I straipsnis. (naujas 101bis straipsnis). Kongreso funkcijos II straipsnis. (iš dalies pakeistas 102 straipsnis). Administracinės tarybos sudėtis, veikla ir posėdžiai III straipsnis. (iš dalies pakeistas 103 straipsnis). Informacija apie Administracinės tarybos veiklą IV straipsnis. (iš dalies pakeistas 104 straipsnis). Pašto eksploatacijos tarybos sudėtis, veikla ir posėdžiai V straipsnis. (iš dalies pakeistas 105 straipsnis). Informacija apie Pašto eksploatacijos tarybos veiklą VI straipsnis. (iš dalies pakeistas 106 straipsnis). Konsultacinio komiteto sudėtis, veikla ir posėdžiai VII straipsnis. (iš dalies pakeistas 107 straipsnis). Informacija apie Konsultacinio komiteto veiklą VIII straipsnis. (iš dalies pakeistas 110 straipsnis). Tarptautinio biuro darbo kalbos IX straipsnis. (iš dalies pakeistas 112 straipsnis). Generalinio direktoriaus funkcijos X straipsnis. (iš dalies pakeistas 114 straipsnis). Sąjungos organų sekretoriatas XI straipsnis. (iš dalies pakeistas 116 straipsnis). Informacija. Nuomonės. Paklausimai dėl Sąjungos aktų aiškinimo ir pakeitimų. Apklausos. Tarpininkavimas atsiskaitymo metu XII straipsnis. (iš dalies pakeistas 118 straipsnis). Tarptautinio biuro tiekiami blankai XIII straipsnis. (iš dalies pakeistas 119 straipsnis). Regioninių sąjungų aktai ir specialieji susitarimai XIV straipsnis. (iš dalies pakeistas 121 straipsnis). Sąjungos dvejų metų veiklos ataskaita XV straipsnis. (iš dalies pakeistas 122 straipsnis). Pasiūlymų teikimo kongresui tvarka XVI straipsnis. (iš dalies pakeistas 123 straipsnis). Pasiūlymų, susijusių su naujų reglamentų rengimu atsižvelgiant į kongreso priimtus sprendimus, teikimo Pašto eksploatacijos tarybai tvarka XVII straipsnis. (iš dalies pakeistas 124 straipsnis). Pasiūlymų teikimo laikotarpiu tarp dviejų kongresų tvarka XVIII straipsnis. (iš dalies pakeistas 125 straipsnis). Pasiūlymų, pateiktų laikotarpiu tarp dviejų kongresų, svarstymas XIX straipsnis. (iš dalies pakeistas 126 straipsnis). Sprendimų, priimtų laikotarpiu tarp dviejų kongresų, notifikacija XX straipsnis. (iš dalies pakeistas 128 straipsnis). Sąjungos išlaidų limito nustatymas ir tvarkymas XXI straipsnis. (iš dalies pakeistas 130 straipsnis). Įmokų klasės XXII straipsnis. (iš dalies pakeistas 131 straipsnis). Apmokėjimas už Tarptautinio biuro tiekiamas priemones XXIII straipsnis. (iš dalies pakeistas 132 straipsnis). Arbitražo procedūra XXIV straipsnis. (iš dalies pakeistas 135 straipsnis). Bendrojo reglamento keitimas iš dalies, įsigaliojimas ir galiojimo trukmė XXV straipsnis. Prisijungimas prie Papildomo protokolo XXVI straipsnis. Bendrojo reglamento papildomo protokolo įsigaliojimas ir galiojimo trukmė PASAULINĖS PAŠTO SĄJUNGOS BENDROJO REGLAMENTO PIRMASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS Pasaulinės pašto sąjungos šalių narių Vyriausybių įgaliotieji atstovai, susirinkę į Ženevos kongresą, atsižvelgdami į 1964 m. liepos 10 d. Vienoje priimtų Įstatų 22 straipsnio 2 dalį, bendru sutarimu vadovaudamiesi Įstatų 25 straipsnio 4 dalimi priėmė toliau nurodytus Bendrojo reglamento pakeitimus. I straipsnis (101bis straipsnis) Kongreso funkcijos 1. Remdamasis šalių narių, Administracinės tarybos ir Pašto eksploatacijos tarybos pasiūlymais kongresas: 1.1. nustato bendras politikos kryptis siekiant įgyvendinti preambulėje ir Įstatų 1 straipsnyje nustatytą Sąjungos tikslą ir siekį; 1.2. svarsto ir prireikus priima šalių narių ir tarybų pateiktus pasiūlymus dėl Įstatų, Bendrojo reglamento, Konvencijos ir Susitarimų pakeitimus pagal Įstatų 29 straipsnį ir Bendrojo reglamento 122 straipsnį; 1.3. nustato aktų įsigaliojimo datą; 1.4. nustato savo darbo tvarką bei iš dalies ją keičia; 1.5. svarsto išsamias Administracinės tarybos, Pašto eksploatacijos tarybos ir Konsultacinio komiteto darbo ataskaitas, skirtas laikotarpiui nuo ankstesnio kongreso ir minėtų organų pateiktas pagal bendrojo reglamento 103, 105 ir 107 straipsnius; 1.6. priima Sąjungos strategiją; 1.7. nustato didžiausią Sąjungos išlaidų sumą pagal Įstatų 21 straipsnį; 1.8. renka šalis nares dalyvauti Administracinėje taryboje ir Pašto eksploatacijos taryboje; 1.9. renka generalinį direktorių ir generalinio direktoriaus pavaduotoją; 1.10. rezoliucijoje nustato didžiausią išlaidų, kurias padengia Sąjunga, sumą dokumentams kinų, portugalų, rusų ir vokiečių kalbomis parengti. 2. Kongresas kaip aukščiausias Sąjungos organas sprendžia visus kitus klausimus, susijusius su pašto paslaugomis. II straipsnis (iš dalies pakeistas 102 straipsnis) Administracinės tarybos sudėtis, veikla ir posėdžiai (Įstatų 17 straipsnis) 1. Administracinę tarybą sudaro keturiasdešimt vienas narys, atliekantis savo funkcijas laikotarpiu tarp dviejų vienas po kito einančių kongresų. 2. Teisė pirmininkauti kongrese suteikiama jį organizuojančiai šaliai narei. Jei ta šalis narė atsiima savo kandidatūrą, ji tampa teisėta nare, ir tuomet geografinė grupė, kuriai ji priklauso, gauna vieną papildomą vietą, kuriai netaikomos 3 dalies nuostatos. Šiuo atveju Administracinė taryba pirmininku išrenka vieną iš geografinės grupės, į kurią įeina šalis narė organizatorė, narių. 3. Kitus keturiasdešimt Administracinės tarybos narių išrenka kongresas bešališko geografinio paskirstymo pagrindu. Bent pusė narių perrenkami kiekviename kongrese; nė viena šalis narė negali būti išrinkta trijuose kongresuose iš eilės. 4. Kiekvienas Administracinės tarybos narys paskiria savo atstovą, kuris turi būti kompetentingas pašto srityje. 5. Administracinės tarybos nariai savo funkcijas atlieka nemokamai. Tarybos veiklos išlaidas padengia Sąjunga. 6. Administracinės tarybos funkcijos: 6.1. kontroliuoti visą Sąjungos veiklą laikotarpiu tarp dviejų kongresų, atsižvelgiant į kongreso nutarimus, sprendžiant su vyriausybės politika pašto srityje susijusius klausimus ir atsižvelgiant į tarptautinę reguliavimo politiką, susijusią su prekyba paslaugomis ir konkurencija; 6.2. svarstyti ir tvirtinti, kiek leidžia jos kompetencija, būtinas priemones, reikalingas tarptautinio pašto paslaugų kokybei išsaugoti bei stiprinti ir šioms paslaugoms modernizuoti; 6.3. skatinti, koordinuoti ir kontroliuoti visas techninės pagalbos paštui formas tarptautinio techninio bendradarbiavimo srityje; 6.4. tikrinti ir tvirtinti Sąjungos programą ir biudžetą ir metines ataskaitas; 6.5. prireikus leisti viršyti išlaidų ribą, atsižvelgiant į 128 straipsnio 3–5 dalis; 6.6. priimti Sąjungos Finansų reglamentą; 6.7. priimti Rezervo fondą reglamentuojančias taisykles; 6.8. priimti Specialųjį fondą reglamentuojančias taisykles; 6.9. priimti Ypatingų veiklos rūšių fondą reglamentuojančias taisykles; 6.10. priimti Savanorišką fondą reglamentuojančias taisykles; 6.11. užtikrinti Tarptautinio biuro veiklos kontrolę; 6.12. leisti, jei gautas prašymas, pasirinkti žemesnę įmokų klasę, atsižvelgiant į 130 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas; 6.13. šalies narės prašymu leisti pakeisti geografinę grupę, atsižvelgiant į su tuo susijusių geografinių grupių šalių narių nuomonę; 6.14. priimti Personalo įstatus ir renkamų tarnautojų darbo sąlygas; 6.15. kurti arba panaikinti darbo vietas Tarptautiniame biure, atsižvelgiant į apribojimus, susijusius su nustatyta išlaidų riba; 6.16. priimti Socialinio fondo reglamentą; 6.17. tvirtinti Tarptautinio biuro sudarytas Sąjungos dvejų metų veiklos ir finansų valdymo ataskaitas ir prireikus teikti savo pastabas šiais klausimais; 6.18. siekiant atlikti savo funkcijas, spręsti klausimus dėl ryšių užmezgimo su šalimis narėmis; 6.19. pasitarus su Pašto eksploatacijos taryba, spręsti klausimus dėl ryšių užmezgimo su organizacijomis, kurios nėra teisėti stebėtojai, nagrinėti ir tvirtinti Tarptautinio biuro ataskaitas dėl PPS santykių su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, priimti, jos nuomone, reikalingus sprendimus dėl šių santykių ir jų plėtojimo; pasitarus su Pašto eksploatacijos taryba ir su generaliniu sekretoriumi, laiku nuspręsti, kokios tarptautinės organizacijos, asociacijos, įmonės ir kvalifikuoti asmenys turi būti pakviesti atsiųsti savo atstovus į ypatingus kongreso ir jo komisijų posėdžius, kai tai tarnauja Sąjungos interesams arba gali padėti kongreso darbui, bei įpareigoti Tarptautinio biuro generalinį direktorių išsiųsti reikiamus kvietimus; 6.20. nustatyti tais atvejais, kai mano esant tikslinga, principus, kurių Pašto eksploatacijos taryba turi laikytis spręsdama klausimus, turinčius reikšmingų finansinių pasekmių (tarifai, galutinės išlaidos, tranzito išlaidos, baziniai tarifai už pašto vežimą oro keliu ir pašto korespondencijos siuntų pateikimas užsienyje), įdėmiai stebėti, kaip šie klausimai sprendžiami, nagrinėti ir tvirtinti su tais pačiais klausimais susijusius Pašto eksploatacijos tarybos pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad šie atitiktų pirmiau minėtus principus; 6.21. kongreso, Pašto eksploatacijos tarybos arba šalių narių prašymu svarstyti administracinio, įstatyminio ir juridinio pobūdžio problemas, dominančias Sąjungą arba tarptautinę pašto tarnybą; Administracinė taryba privalo spręsti, ar tikslinga pirmiau nurodytose srityse atlikti tyrimus, kurių laikotarpiu tarp dviejų kongresų prašo šalys narės; 6.22. formuluoti pasiūlymus, kurie bus pateikti tvirtinti arba kongresui, arba šalims narėms, atsižvelgiant į 124 straipsnį; 6.23. prireikus tvirtinti, kiek leidžia jos kompetencija, Pašto eksploatacijos tarybos rekomendacijas dėl norminių aktų priėmimo ar naujos praktikos nustatymo, kol kongresas išspręs šį klausimą; 6.24. išnagrinėti Pašto eksploatacijos tarybos parengtą metinę ataskaitą ir prireikus jos pateiktus pasiūlymus; 6.25. pateikti tyrimų temas Pašto eksploatacijos tarybai pagal 104 straipsnio 9 dalies 16 punktą; 6.26. nurodyti šalį narę, kurioje vyks kitas kongresas 101 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju; 6.27. siekiant, kad būtų sėkmingai įvykdytos kongreso užduotys, laiku ir pasitarus su Pašto eksploatacijos taryba, nustatyti komisijų skaičių ir apibrėžti jų funkcijas; 6.28. pasitarus su Pašto eksploatacijos taryba ir jei kongresas pritars, paskirti šalis nares, galinčias: – vykdyti kongreso pirmininko pavaduotojų, taip pat komisijų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų funkcijas, atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į bešališką šalių narių geografinį paskirstymą; – dalyvauti ribojamos sudėties kongreso komisijose; 6.29. peržiūrėti ir tvirtinti pasitarus su Pašto eksploatacijos taryba strategijos projektą, teikiamą kongresui; 6.30. konsultuojantis su Pašto eksploatacijos taryba tvirtinti Tarptautinio biuro parengtą kas ketveri metai rengiamą šalių narių rezultatų ataskaitą įgyvendinant ankstesniame kongrese patvirtintą Sąjungos strategiją, kuri bus teikiama kitam kongresui; 6.31. nustatyti Konsultacinio komiteto sudarymo tvarką ir patvirtinti Konsultacinio komiteto sudarymą pagal 106 straipsnio nuostatas; 6.32. nustatyti priėmimo į Konsultacinį komitetą kriterijus ir, remiantis šiais kriterijais, priimti arba atmesti prašymus priimti į Konsultacinį komitetą užtikrinant, kad šie prašymai, laikantis pagreitintos tvarkos, būtų svarstomi tarp Administracinės tarybos posėdžių; 6.33. paskirti tuos savo narius, kurie sudarys dalį Konsultacinio komiteto; 6.34. priimti Konsultacinio komiteto ataskaitas ir rekomendacijas bei jas apsvarstyti, taip pat išnagrinėti šio komiteto rekomendacijas dėl teikimo kongresui. 7. Pirmajame posėdyje, kurį sušaukia kongreso pirmininkas, Administracinė taryba iš savo narių išrenka keturis pirmininko pavaduotojus ir priima savo vidaus reglamentą. 8. Pirmininko kvietimu Administracinė taryba paprastai renkasi kartą per metus Sąjungos būstinėje. 9. Pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir Administracinės tarybos komisijų pirmininkai sudaro Valdymo komitetą. Šis komitetas rengia ir vadovauja kiekvienos Administracinės tarybos sesijos darbui. Jis Administracinės tarybos vardu patvirtina Tarptautinio biuro parengtą metinę Sąjungos veiklos ataskaitą ir vykdo visas kitas užduotis, kurias nusprendžia jam patikėti Administracinė taryba arba kurių būtinybė išryškėja strateginio plano kūrimo metu. 10. Kiekvienos Administracinės tarybos narės atstovo, dalyvaujančio šio organo sesijose, kelionės išlaidas padengia jo šalis narė. Tačiau, atstovas kiekvienos šalies narės, kuri remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytu sąrašu priskiriama besivystančioms arba mažiausiai išsivysčiusioms šalims, išskyrus kongreso metu vykstančius posėdžius, turi teisę į kompensaciją: arba už lėktuvo bilietą pirmyn ir atgal ekonomine klase, arba už traukinio bilietą pirmąja klase, arba už kelionės bet kokia kita transporto priemone išlaidas su sąlyga, kad ši suma neviršytų kainos už lėktuvo bilietą pirmyn ir atgal ekonomine klase. 11. Pašto eksploatacijos tarybos pirmininkas atstovauja jai Administracinės tarybos posėdžiuose, kurių darbotvarkėje yra numatyti su jo vadovaujamu organu susiję klausimai. 12. Konsultacinio komiteto pirmininkas atstovauja šiam komitetui Administracinės tarybos posėdžiuose, kai darbotvarkėje yra numatyti Konsultacinį komitetą dominantys klausimai. 13. Siekdama užtikrinti efektyvų ryšį abiejų organų darbe, Pašto eksploatacijos taryba gali paskirti atstovus, kurie stebėtojų teisėmis dalyvautų Administracinės tarybos posėdžiuose. 14. Šalis narė, kurioje vyksta Administracinės tarybos posėdžiai, yra kviečiama dalyvauti juose stebėtojo teisėmis, jei ji nėra Administracinės tarybos narė. 15. Administracinė taryba į savo posėdžius gali pakviesti be teisės balsuoti bet kurią tarptautinę organizaciją, bet kurį asociacijos ar įmonės atstovą arba bet kurį kvalifikuotą asmenį, kurį ji nori įtraukti į savo veiklą. Ji taip pat gali tokiomis pačiomis sąlygomis pakviesti vieną ar kelias šalis nares, kurios suinteresuotos jos darbotvarkėje numatytais klausimais. 16. Toliau išvardyti stebėtojai jų prašymu gali dalyvauti Administracinės tarybos plenariniuose posėdžiuose ir komisijų susirinkimuose, neturėdami balsavimo teisės: 16.1. Pašto eksploatacijos tarybos nariai; 16.2. Konsultacinio komiteto nariai: 16.3. tarpvyriausybinės organizacijos, kurios domisi Administracinės tarybos darbu; 16.4. kitos Sąjungos šalys narės. 17. Dėl logistinių priežasčių Administracinė taryba gali apriboti stebėtojų skaičių. Ji taip pat gali apriboti jų teisę pasisakyti svarstymų metu. 18. Administracinės tarybos nariai aktyviai dalyvauja jos veikloje. Stebėtojams jų prašymu gali būti leista bendradarbiauti atliekant tyrimus laikantis sąlygų, kurias Taryba gali nustatyti siekdama užtikrinti savo darbo našumą ir efektyvumą. Jiems taip pat gali būti pasiūlyta vadovauti darbo ir projekto grupėms, jei jų gebėjimai ar patirtis tai pateisina. Dėl stebėtojų dalyvavimo Sąjunga neturi turėti papildomų išlaidų. 19. Išimtinėmis aplinkybėmis stebėtojai gali būti neįleidžiami į susirinkimą arba į jo dalį. Taip pat gali būti apribota jų teisė gauti tam tikrus dokumentus, jei to reikalauja susirinkimo temos ar dokumento konfidencialumas; sprendimą dėl tokio apribojimo kiekvienu atskiru atveju gali priimti kiekvienas suinteresuotas organas ar jo pirmininkas; apie įvairius atvejus pranešama Administracinei tarybai, taip pat Pašto eksploatacijos tarybai, jei kalbama apie klausimus, kurie ypač rūpi šiam organui. Vėliau Administracinė taryba gali, jei mano esant reikalinga, pasitarusi su Pašto eksploatacijos taryba, iš naujo apsvarstyti apribojimus, jeigu jie yra taikomi. III straipsnis (iš dalies pakeistas 103 straipsnis) Informacija apie Administracinės tarybos veiklą 1. Po kiekvienos sesijos Administracinė taryba informuoja šalis nares, jų paskirtuosius operatorius, regionines sąjungas ir Konsultacinio komiteto narius apie savo veiklą, kiekvienai iš jų nusiųsdama analitinę ataskaitą, taip pat savo rezoliucijas bei sprendimus. 2. Administracinė taryba parengia kongresui visos savo veiklos ataskaitą ir bent prieš du mėnesius iki kongreso pradžios nusiunčia ją šalims narėms, jų paskirtiesiems operatoriams ir Konsultacinio komiteto nariams. IV straipsnis (iš dalies pakeistas 104 straipsnis) Pašto eksploatacijos tarybos sudėtis, veikla ir posėdžiai (Įstatų 18 straipsnis) 1. Pašto eksploatacijos tarybą sudaro keturiasdešimt narių, kurie atlieka savo funkcijas laikotarpiu tarp dviejų vienas po kito einančių kongresų. 2. Pašto eksploatacijos tarybos narius išrenka kongresas, remdamasis specialiu geografiniu suskirstymu. Dvidešimt keturios vietos skiriamos besivystančioms šalims narėms ir šešiolika vietų – išsivysčiusioms. Bent trečdalis sudėties kiekviename kongrese yra atnaujinama. 3. Kiekvienas Pašto eksploatacijos tarybos narys paskiria savo atstovą, prisiimantį Sąjungos aktuose nurodytus įsipareigojimus, susijusius su paslaugų teikimu. 4. Pašto eksploatacijos tarybos veiklos išlaidas dengia Sąjunga. Jos nariai negauna jokio atlyginimo. Šalių narių atstovų, dalyvaujančių Pašto eksploatacijos tarybos darbe, kelionės ir pragyvenimo išlaidas padengia šios šalys narės. Tačiau kiekvienos šalies narės, kurios padėtis, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytus sąrašus, laikoma esanti nepalanki, atstovas turi teisę, išskyrus susirinkimus, vykstančius kongreso metu, į kompensaciją: arba už kelionę lėktuvu pirmyn ir atgal ekonomine klase, arba už kelionę traukiniu pirmąja klase, arba už kelionės bet kokia kita transporto priemone išlaidas su sąlyga, kad ši suma neviršytų kainos už kelionę lėktuvu pirmyn ir atgal ekonomine klase. 5. Pirmajame posėdyje, kurį sušaukia ir pradeda kongreso pirmininkas, Pašto eksploatacijos taryba iš savo narių išsirenka pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir komisijų pirmininką. 6. Pašto eksploatacijos taryba priima savo Vidaus reglamentą. 7. Pašto eksploatacijos taryba paprastai renkasi kiekvienais metais Sąjungos būstinėje. Posėdžio datą ir vietą Administracinės tarybos pirmininko ir Tarptautinio biuro generalinio direktoriaus pritarimu skiria Pašto eksploatacijos tarybos pirmininkas. 8. Pašto eksploatacijos tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir komisijų pirmininkai sudaro Valdymo komitetą. Šis komitetas rengia ir vadovauja kiekvienos Pašto eksploatacijos tarybos sesijos darbui ir vykdo visas užduotis, kurias pastaroji nusprendžia jam patikėti arba kurių būtinybė išryškėja strateginio plano kūrimo metu. 9. Pašto eksploatacijos tarybos funkcijos: 9.1. vadovauti nagrinėjant svarbiausius eksploatacinio, komercinio, techninio, ekonominio ir techninio bendradarbiavimo klausimus, kurie domina visas šalis nares ar jų paskirtuosius operatorius, ypač turinčius reikšmingų finansinių pasekmių (tarifai, galutinės išlaidos, tranzito išlaidos, baziniai pašto vežimo oro keliu tarifai, pašto siuntinių tarifų dalys ir pašto korespondencijos siuntų pateikimas siųsti užsienyje), rinkti informaciją ir pateikti nuomones atitinkamomis temomis ir rekomenduoti priemones, kurių reikia imtis; 9.2. per šešis mėnesius nuo kongreso pabaigos, nebent pastarasis nuspręstų kitaip, atlikti Sąjungos reglamentų peržiūrą; esant būtinybei, Pašto eksploatacijos taryba taip pat gali keisti minėtus reglamentus kitose sesijose; abiem atvejais, kiek tai susiję su vykdoma politika ir pagrindiniais principais, Pašto eksploatacijos taryba lieka pavaldi Administracinės tarybos nurodymams; 9.3. koordinuoti praktines tarptautinių pašto paslaugų plėtojimo ir tobulinimo priemones; 9.4. pritarus Administracinei tarybai, kiek leidžia jos kompetencija, imtis visų priemonių, reikalingų tarptautinių pašto paslaugų kokybei išsaugoti ir pagerinti bei ją modernizuoti; 9.5. rengti pasiūlymus, kurie bus teikiami tvirtinti arba kongresui, arba šalims narėms, atsižvelgiant į 125 straipsnį; Administracinės tarybos pritarimo reikia tada, kada šie pasiūlymai yra susiję su klausimais, priskirtais šio organo kompetencijai; 9.6. šalies narės prašymu nagrinėti bet kokį pasiūlymą, kurį pastaroji pateikia Tarptautiniam biurui laikydamasi 124 straipsnio, rengti pastabas dėl šio pasiūlymo ir įpareigoti Biurą pridėti jas prie minėto pasiūlymo iki įteikiant jį tvirtinti šalims narėms; 9.7. rekomenduoti, jei tai būtina, ir prireikus gavus Administracinės tarybos pritarimą bei pasitarus su visomis šalimis narėmis, priimti norminius aktus arba nustatyti naują praktiką, kol kongresas išspręs tą klausimą; 9.8. parengti ir rekomendacijų forma šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams pateikti standartus technikos, eksploatacijos ir kitose su jos kompetencija susijusiose srityse, kuriose būtina vienoda praktika; be to, prireikus nustatytus standartus keisti; 9.9. Administracinei tarybai teikti medžiagą, skirtą kongresui teiktinam strategijos projektui rengti; 9.10. tvirtinti tas Tarptautinio biuro parengtos Sąjungos veiklos metinės ataskaitos dalis, kurios susijusios su Pašto eksploatacijos tarybos atsakomybe ir funkcijomis; 9.11. spręsti klausimus dėl ryšių užmezgimo su šalimis narėmis ir jų paskirtaisiais operatoriais, siekiant atlikti savo funkcijas; 9.12. nagrinėti šalis nares ir jų paskirtuosius operatorius bei neseniai susikūrusias ir besivystančias šalis dominančias mokymo bei profesinio rengimo problemas; 9.13. imtis būtinų priemonių siekiant, kad būtų analizuojama ir dalijamasi kai kurių šalių narių ir jų paskirtųjų operatorių patirtimi ir laimėjimais pašto technikos, eksploatacijos, ekonomikos bei profesinio rengimo srityse; 9.14. nagrinėti esamą situaciją ir pašto paslaugų poreikius neseniai susikūrusiose ir besivystančiose šalyse bei kurti atitinkamas rekomendacijas nurodant kelius ir būdus šių šalių pašto paslaugoms tobulinti; 9.15. pritarus Administracinei tarybai imtis atitinkamų priemonių techninio bendradarbiavimo srityje su visomis Sąjungos šalimis narėmis ir jų paskirtaisiais operatoriais, visų pirma su neseniai susikūrusiomis ir besivystančiomis šalimis ir jų paskirtaisiais operatoriais; 9.16. nagrinėti visus kitus klausimus, kuriuos jai pateikia Pašto eksploatacijos tarybos nariai, Administracinė taryba ar bet kuri šalis narė ar paskirtasis operatorius; 9.17. priimti ir apsvarstyti Konsultacinio komiteto ataskaitas ir rekomendacijas, jei yra Pašto eksploatacijos tarybą dominantys klausimai, išnagrinėti ir pasiūlyti teiktinas kongresui Konsultacinio komiteto rekomendacijas; 9.18. paskirti tuos savo narius, kurie sudarys dalį Konsultacinio komiteto. 10. Kongreso priimtos Sąjungos strategijos pagrindu, ypač atsižvelgiant į tą jo dalį, kuri susijusi su nuolatinių Sąjungos organų strategija, Pašto eksploatacijos taryba po kongreso vykstančioje savo sesijoje parengia pagrindinių darbo krypčių programą, kurioje numatomi tam tikri taktiniai klausimai, turintys padėti įgyvendinti strategijas. Ši pagrindinė programa, kurioje apsiribojama tam tikru skaičiumi darbų aktualiomis ir bendrų interesų temomis, kiekvienais metais peržiūrima atsižvelgiant į naujas sąlygas ir prioritetus, taip pat į strateginio plano pakeitimus. 11. Siekdama užtikrinti efektyvų ryšį tarp abiejų organų atliekamų darbų, Administracinė taryba gali paskirti atstovus, kurie stebėtojų teisėmis dalyvautų Pašto eksploatacijos tarybos posėdžiuose. 12. Toliau išvardyti stebėtojai jų prašymu gali dalyvauti Pašto eksploatacijos tarybos plenariniuose posėdžiuose ir komisijų susirinkimuose, neturėdami balsavimo teisės: 12.1. Administracinės tarybos nariai; 12.2 Konsultacinio komiteto nariai; 12.3. tarpvyriausybinės organizacijos, kurios domisi Pašto eksploatacijos tarybos darbu; 12.4. kitos Sąjungos šalys narės. 13. Dėl logistinių priežasčių Pašto eksploatacijos taryba gali apriboti stebėtojų skaičių. Ji taip pat gali apriboti jų teisę pasisakyti svarstymų metu. 14. Pašto eksploatacijos tarybos nariai aktyviai dalyvauja jos veikloje. Stebėtojams jų prašymu gali būti leista bendradarbiauti atliekant tyrimus laikantis sąlygų, kurias Taryba gali nustatyti siekdama užtikrinti savo darbo našumą ir efektyvumą. Jiems taip pat gali būti pasiūlyta vadovauti darbo ir projekto grupėms, jei jų gebėjimai ar patirtis tai pateisina. Dėl stebėtojų dalyvavimo Sąjunga neturi turėti papildomų išlaidų. 15. Išimtinėmis aplinkybėmis stebėtojai gali būti neįleidžiami į susirinkimą arba į jo dalį. Taip pat gali būti apribota jų teisė gauti tam tikrus dokumentus, jei to reikalauja susirinkimo temos ar dokumento konfidencialumas; sprendimą dėl tokio apribojimo kiekvienu atskiru atveju gali priimti kiekvienas suinteresuotas organas ar jo pirmininkas; apie įvairius atvejus pranešama Administracinei tarybai, taip pat Pašto eksploatacijos tarybai, jei kalbama apie klausimus, kurie ypač rūpi šiam organui. Vėliau Administracinė taryba gali, jei mano esant reikalinga, pasitarusi su Pašto eksploatacijos taryba, iš naujo apsvarstyti apribojimus, jeigu jie yra taikomi. 16. Konsultacinio komiteto pirmininkas atstovauja šiam komitetui Pašto eksploatacijos tarybos posėdžiuose, kai darbotvarkėje yra numatyti Konsultacinį komitetą dominantys klausimai. 17. Pašto eksploatacijos taryba be teisės balsuoti gali pakviesti į savo posėdžius: 17.1. bet kokią tarptautinę organizaciją arba bet kokį kvalifikuotą asmenį, kurį ji nori įtraukti į savo veiklą; 17.2. bet kurią šalį narę, nepriklausančią Pašto eksploatacijos tarybai; 17.3. bet kokią asociaciją ar įmonę, su kuria nori pasikonsultuoti su savo veikla susijusiais klausimais. V straipsnis (iš dalies pakeistas 105 straipsnis) Informacija apie Pašto eksploatacijos tarybos veiklą 1. Po kiekvienos sesijos Pašto eksploatacijos taryba informuoja šalis nares, jų paskirtuosius operatorius, regionines sąjungas ir Konsultacinio komiteto narius apie savo veiklą, kiekvienai nusiųsdama analitinę ataskaitą, taip pat savo rezoliucijas bei sprendimus. 2. Pašto eksploatacijos taryba parengia Administracinei tarybai metinę savo veiklos ataskaitą. 3. Pašto eksploatacijos taryba parengia kongresui visos savo veiklos ataskaitą ir bent prieš du mėnesius iki kongreso pradžios nusiunčia ją šalims narėms, jų paskirtiesiems operatoriams ir Konsultacinio komiteto nariams. VI straipsnis (iš dalies pakeistas 106 straipsnis) Konsultacinio komiteto sudėtis, veikla ir posėdžiai 1. Konsultacinio komiteto tikslas – plačiąja prasme atstovauti pašto sektoriaus interesams ir sudaryti galimybę vykti veiksmingam dialogui tarp suinteresuotų šalių. Į Konsultacinį komitetą įeina nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios klientams, pristatymo paslaugų teikėjams, darbuotojų organizacijoms, pašto paslaugų sektoriuje veikiantiems prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams, taip pat organizacijoms, jungiančioms fizinius asmenis, ir įmonėms, kurios suinteresuotos remti Sąjungos misiją ir tikslus. Jei šios organizacijos yra įregistruotos, tai turi būti atlikta Sąjungos šalyje narėje. Administracinė taryba ir Pašto eksploatacijos taryba kiekviena iš savo narių skiria asmenis, kurie posėdžiauja kaip Konsultacinio komiteto nariai. Neįskaitant narių, kuriuos paskiria Administracinė taryba ir Pašto eksploatacijos taryba, į Konsultacinio komiteto narius priimama pagal Administracinės tarybos nustatytą ir pagal 102 straipsnio 6 dalies 32 punkto taikomą prašymo pateikimo ir priėmimo procedūrą. 2. Kiekvienas Konsultacinio komiteto narys paskiria savo atstovą. 3. Konsultacinio komiteto veiklos išlaidos paskirstomos Sąjungai ir šio komiteto nariams laikantis Administracinės tarybos nustatytų sąlygų. 4. Konsultacinio komiteto nariai negauna jokio darbo užmokesčio ar atlyginimo. 5. Konsultacinis komitetas iš naujo sudaromas po kiekvieno kongreso laikantis Administracinės tarybos nustatytos tvarkos. Administracinės tarybos pirmininkas pirmininkauja Konsultacinio komiteto sudarymo posėdžiui, kurio metu išrenkamas Konsultacinio komiteto pirmininkas. 6. Konsultacinis komitetas, atsižvelgdamas į bendruosius Sąjungos principus, apibrėžia savo vidaus tvarką ir parengia savo vidaus reglamentą, kurį, pasitarusi su Pašto eksploatacijos taryba, turi patvirtinti Administracinė taryba. 7. Konsultacinis komitetas renkasi du kartus per metus. Paprastai šie susirinkimai vyksta Sąjungos būstinėje Administracinės tarybos ir Pašto eksploatacijos tarybos sesijų metu. Kiekvieno susirinkimo datą ir vietą Administracinės tarybos pirmininko, Pašto eksploatacijos tarybos pirmininko ir Tarptautinio biuro generalinio direktoriaus pritarimu nustato Konsultacinio komiteto pirmininkas. 8. Konsultacinis komitetas sudaro savo programą, remdamasis toliau išvardytomis funkcijomis: 8.1. nagrinėti atitinkamus Administracinės tarybos ir Pašto eksploatacijos tarybos dokumentus ir ataskaitas; išimtinėmis aplinkybėmis gali būti apribota teisė gauti tam tikrus tekstus ir dokumentus, jei to reikalauja susirinkimo temos ar dokumento konfidencialumas; sprendimą dėl tokio apribojimo kiekvienu atskiru atveju gali priimti kiekvienas suinteresuotas organas ar jo pirmininkas; apie įvairius atvejus pranešama Administracinei tarybai, taip pat Pašto eksploatacijos tarybai, jei kalbama apie klausimus, kurie ypač rūpi šiam organui; vėliau Administracinė taryba gali, jei mano esant reikalinga, pasitarusi su Pašto eksploatacijos taryba, iš naujo apsvarstyti apribojimus, jeigu jie yra taikomi; 8.2. vykdyti tyrimus ir nagrinėti klausimus, kurie yra svarbūs Konsultacinio komiteto nariams; 8.3. aptarti klausimus, susijusius su pašto paslaugų sektoriumi, ir teikti ataskaitas dėl šių klausimų; 8.4. prisidėti prie Administracinės tarybos ir Pašto eksploatacijos tarybos darbo, būtent teikiant ataskaitas ir rekomendacijas, taip pat nuomones abiejų tarybų prašymu; 8.5. teikti rekomendacijas kongresui, kurias turi būti patvirtinusi Administracinė taryba ir išnagrinėjusi bei pareiškusi dėl jų nuomonę Pašto eksploatacijos taryba, jei kalbama apie pastarąją tarybą dominančius klausimus. 9. Administracinės tarybos pirmininkas ir Pašto eksploatacijos tarybos pirmininkas atstovauja šiems organams Konsultacinio komiteto susirinkimuose, jei šių susirinkimų darbotvarkėje yra numatyti šiuos organus dominantys klausimai. 10. Siekdamas užtikrinti veiksmingą ryšį su Sąjungos organais, Konsultacinis komitetas gali paskirti atstovus, kurie kaip stebėtojai, neturintys balsavimo teisės, dalyvautų kongreso, Administracinės tarybos ir Pašto eksploatacijos tarybos susirinkimuose, taip pat jų atitinkamų komisijų susirinkimuose. 11. Konsultacinio komiteto nariai jų prašymu gali dalyvauti Administracinės tarybos ir Pašto eksploatacijos tarybos plenariniuose posėdžiuose ir komisijų susirinkimuose pagal 102 straipsnio 16 dalį ir 104 straipsnio 12 dalį. Jie taip pat gali dalyvauti projekto ir darbo grupių darbe pagal 102 straipsnio 18 dalį ir 104 straipsnio 14 dalį. Konsultacinio komiteto nariai gali dalyvauti kongrese kaip stebėtojai, neturintys balsavimo teisės. 12. Toliau išvardyti stebėtojai jų prašymu gali, be balsavimo teisės, dalyvauti Konsultacinio komiteto sesijose: 12.1. Administracinės tarybos ir Pašto eksploatacijos tarybos nariai; 12.2. tarpvyriausybinės organizacijos, kurios domisi Konsultacinio komiteto darbu; 12.3. regioninės sąjungos; 12.4. kiti Sąjungos nariai. 13. Dėl logistinių priežasčių Konsultacinis komitetas gali apriboti stebėtojų skaičių. Jis taip pat gali apriboti jų teisę pasisakyti svarstymų metu. 14. Išimtinėmis aplinkybėmis stebėtojai gali būti neįleidžiami į susirinkimą arba į jo dalį. Taip pat gali būti apribota jų teisė gauti tam tikrus dokumentus, jei to reikalauja susirinkimo temos ar dokumento konfidencialumas; sprendimą dėl tokio apribojimo kiekvienu atskiru atveju gali priimti kiekvienas suinteresuotas organas ar jo pirmininkas; apie įvairius atvejus pranešama Administracinei tarybai, taip pat Pašto eksploatacijos tarybai, jei kalbama apie klausimus, kurie ypač rūpi šiam organui. Vėliau Administracinė taryba gali, jei mano esant reikalinga, pasitarusi su Pašto eksploatacijos taryba, iš naujo apsvarstyti apribojimus, jeigu jie yra taikomi. 15. Tarptautinis biuras, vadovaujamas generalinio direktoriaus, atlieka Konsultacinio komiteto sekretoriato funkcijas. VII straipsnis (iš dalies pakeistas 107 straipsnis) Informacija apie Konsultacinio komiteto veiklą 1. Po kiekvienos sesijos Konsultacinis komitetas informuoja Administracinę tarybą ir Pašto eksploatacijos tarybą apie savo veiklą, šių organų pirmininkams nusiųsdamas savo susirinkimų analitinę ataskaitą, taip pat savo rekomendacijas bei nuomones. 2. Konsultacinis komitetas parengia Administracinei tarybai metinę veiklos ataskaitą, kurios vieną egzempliorių nusiunčia Pašto eksploatacijos tarybai. Ši ataskaita kartu su Administracinės tarybos dokumentais pagal 103 straipsnį pateikiama Sąjungos šalims narėms, jų paskirtiesiems operatoriams ir regioninėms sąjungoms. 3. Konsultacinis komitetas parengia kongresui visos savo veiklos ataskaitą ir bent prieš du mėnesius iki kongreso pradžios nusiunčia ją šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams. VIII straipsnis (iš dalies pakeistas 110 straipsnis) Dokumentų, svarstymų ir tarnybinio susirašinėjimo kalbos 1. Sąjungos dokumentai rašomi anglų, arabų, ispanų ir prancūzų kalbomis. Taip pat vartojamos kinų, portugalų, rusų ir vokiečių kalbos, su sąlyga, kad šiomis kalbomis bus rašomi tik patys svarbiausi dokumentai. Taip pat vartojamos ir kitos kalbos, tuo atveju, jei jų reikalaujančios šalys narės pačios dengia visas su tuo susijusias išlaidas. 2. Šalis narė ar šalys narės, pageidaujančios kitos, negu oficiali kalba, sudaro lingvistinę grupę. 3. Tarptautinis biuras leidžia dokumentus oficialia kalba ir kitų lingvistinių grupių kalbomis arba tiesiogiai, arba tarpininkaujant šių grupių regioniniams biurams, laikantis susitarimų su Tarptautiniu biuru. Dokumentai skirtingomis kalbomis leidžiami naudojantis tuo pačiu modeliu. 4. Tarptautinio biuro tiesiogiai leidžiami dokumentai išsiunčiami, kiek leidžia galimybės, tuo pačiu metu įvairiomis pageidaujamomis kalbomis. 5. Šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai ir Tarptautinis biuras bei pastarasis ir tretieji asmenys gali susirašinėti bet kokia kalba, vartojama Tarptautinio biuro vertimo tarnybų. 6. Išlaidas už vertimą į bet kokią kalbą, įskaitant ir susijusias su 5 dalies taikymu, apmoka tos kalbos paprašiusi lingvistinė grupė. Šalys narės, vartojančios oficialią kalbą, už neoficialių dokumentų vertimą moka privalomą iš anksto numatytą mokestį, kurio dydis už mokamąjį vienetą yra lygus šalių narių, vartojančių kitą Tarptautinio biuro darbo kalbą, mokesčiui. Visas kitas išlaidas, susijusias su dokumentų rengimu, dengia Sąjunga. Išlaidų už dokumentų rengimą kinų, portugalų, rusų ir vokiečių kalbomis riba nustatoma kongreso rezoliucijoje. 7. Mokesčiai, tenkantys kokiai nors lingvistinei grupei, padalijami šios grupės nariams proporcingai jų įmokoms į Sąjungos fondą išlaidoms dengti. Šios išlaidos gali būti paskirstytos lingvistinės grupės nariams remiantis kitu principu, su sąlyga, kad šalys narės susitaria šiuo klausimu ir savo sprendimą per grupės atstovą praneša Tarptautiniam biurui. 8. Tarptautinis biuras per dvejų metų neviršijantį laikotarpį patenkina bet kokį šalies narės prašymą pakeisti pasirinktą kalbą. 9. Per svarstymus Sąjungos organų posėdžiuose vartojamos anglų, ispanų, prancūzų ir rusų kalbos, naudojant vertimo sistemą (su elektronine įranga arba be jos), kurią pasirinkti teisė paliekama posėdžio organizatoriams, pasitarusiems su Tarptautinio biuro generaliniu direktoriumi ir suinteresuotomis šalimis narėmis. 10. Svarstymuose ir posėdžiuose, minimuose 9 dalyje, leidžiama vartoti ir kitas kalbas. 11. Delegacijos, vartojančios kitas kalbas, užtikrina sinchroninį vertimą į vieną iš 9 dalyje išvardytų kalbų. Tam jos naudojasi arba toje pačioje dalyje nurodyta sistema, jei yra galimybė atlikti reikalingus techninio pobūdžio pakeitimus, arba atskirų vertėjų paslaugomis. 12. Vertimo paslaugų išlaidas dalijasi tą pačią kalbą vartojančios šalys narės proporcingai jų įmokoms į Sąjungos fondą išlaidoms dengti. Tačiau išlaidas už techninės įrangos įrengimą ir priežiūrą dengia Sąjunga. 13. Šalys narės ir (arba) jų paskirtieji operatoriai gali susitarti dėl kalbos, kokią vartos tarnybiniam susirašinėjimui. Jei tokio susitarimo nėra, vartojama prancūzų kalba. IX straipsnis (iš dalies pakeistas 112 straipsnis) Generalinio direktoriaus funkcijos 1. Generalinis direktorius organizuoja, valdo ir vadovauja Tarptautiniam biurui, kurio jis yra teisėtas atstovas. Jis gali skirstyti postus nuo rango G 1 iki D 2 ir skirti bei aukštinti šių rangų pareigūnus. Skirdamas į postus nuo rango P 1 iki D 2, jis turi atsižvelgti į profesinę kvalifikaciją kandidatų, kuriuos rekomenduoja šalys narės, kurių piliečiai jie yra arba kuriose jie verčiasi savo profesine veikla, kreipdamas dėmesį į bešališką geografinį teritorijų suskirstymą ir kalbas. D 2 rango postai, kiek leidžia galimybės, turi tekti kandidatams, kilusiems iš skirtingų regionų ir kitų regionų, nei generalinis direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas, atsižvelgiant į pagrindinį Tarptautinio biuro motyvą – efektyvumą. Tais atvejais, kai norint užimti postą reikalinga ypatinga kvalifikacija, generalinis direktorius gali kreiptis į kitus, ne Tarptautinio biuro, specialistus. Skirdamas naują tarnautoją, jis taip pat atsižvelgia į tai, kad iš esmės asmenys, turintys D 2, D 1 ir P 5 rangus, turi būti kilę iš skirtingų Sąjungos šalių narių. Paaukštindamas Tarptautinio biuro tarnautoją į D 2, D 1 ir P 5 rangus, jis nėra įpareigotas laikytis to paties principo. Be to, samdant tarnautojus, pirmiausia atsižvelgiama į nuopelnus, ir tik paskui – į reikalavimą paisyti bešališko geografinio pasiskirstymo ir kalbų. Vieną kartą per metus generalinis direktorius praneša Administracinei tarybai apie visus paskirtus ir paaukštintus pareigūnus – nuo rango P 4 iki D 2. 2. Generalinio direktoriaus pareigos: 2.1. priimti saugoti deponuojamus Sąjungos aktus ir būti tarpininku prisijungimo arba priėmimo į Sąjungą, taip pat išstojimo iš jos metu; 2.2. visų šalių narių Vyriausybėms pranešti apie kongreso priimtus sprendimus; 2.3. pranešti visoms šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams apie Pašto eksploatacijos tarybos priimtus ar jos peržiūrėtus reglamentus; 2.4. parengti Sąjungos metinio biudžeto projektą, kuris turi būti kuo mažesnis, tačiau patenkinti Sąjungos poreikius, ir laiku pateikti jį Administracinei tarybai svarstyti; Administracinei tarybai patvirtinus biudžetą, pranešti apie jį Sąjungos šalims narėms ir jį vykdyti; 2.5. vykdyti specifinę veiklą, kurios reikalauja Sąjungos organai, ir tą, kurią jam paskiria Sąjungos aktai; 2.6. imtis priemonių, kad būtų įgyvendinti Sąjungos organų numatyti tikslai, atsižvelgiant į pasirinktą politiką ir turimus išteklius; 2.7. teikti pageidavimus ir pasiūlymus Administracinei tarybai ar Pašto eksploatacijos tarybai; 2.8. pasibaigus kongresui, pagal Pašto eksploatacijos tarybos vidaus reglamentą pateikti Pašto eksploatacijos tarybai pasiūlymus dėl reglamentų pakeitimų remiantis kongreso priimtais sprendimais; 2.9. rengti Administracinei tarybai tarybų duotų nurodymų pagrindu kongresui teikiamo strategijos projektą ir kasmetinės peržiūros projektą; 2.10. rengti Administracinės tarybos tvirtintiną kas ketverius metus rengiamą šalių narių rezultatų ataskaitą įgyvendinant ankstesniame kongrese patvirtintą Sąjungos strategiją, kuri bus teikiama kitam kongresui; 2.11. atstovauti Sąjungai; 2.12. tarpininkauti santykiuose tarp: – PPS ir regioninių sąjungų; – PPS ir Junginių Tautų Organizacijos; – PPS ir tarptautinių organizacijų, kurių veikla domina Sąjungą; – PPS ir tarptautinių organizacijų, asociacijų ar įmonių, su kuriomis Sąjungos organai norėtų konsultuotis arba kurias norėtų įtraukti į savo veiklą; 2.13. atlikti Sąjungos organų generalinio sekretoriaus funkcijas ir tuo pagrindu, atsižvelgiant į konkrečias šio Reglamento nuostatas, užtikrinti: – Sąjungos organų rengimąsi darbui ir jo organizavimą; – dokumentų, ataskaitų bei protokolų rengimą, leidimą ir išsiuntimą; – sekretoriato darbą per Sąjungos organų posėdžius; 2.14. be balsavimo teisės dalyvauti Sąjungos organų posėdžiuose ir pasisakyti svarstymuose, turint galimybę būti atstovaujamam kito asmens. X straipsnis (iš dalies pakeistas 114 straipsnis) Sąjungos organų sekretoriatas (Įstatų 14, 15, 17, 18 straipsniai) Sąjungos organų sekretoriato funkcijas atlieka Tarptautinis biuras, už tai atsako generalinis direktorius. Jis išsiunčia visus kiekvienos sesijos metu priimtus dokumentus Sąjungos organo šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams, šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams, kurie, nebūdami organo nariais, bendradarbiauja atliekamuose tyrimuose, taip pat regioninėms sąjungoms ir kitoms to prašančioms šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams. XI straipsnis (iš dalies pakeistas 116 straipsnis) Informacija. Nuomonės. Paklausimai dėl Sąjungos aktų aiškinimo ir pakeitimų. Apklausos. Tarpininkavimas atsiskaitymo metu (Įstatų 20 straipsnis, Bendrojo reglamento 124, 125, 126 straipsniai) 1. Tarptautinis biuras visada yra pasirengęs Administracinei tarybai, Pašto eksploatacijos tarybai ir valstybėms narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams teikti visą reikalingą informaciją, susijusią su klausimais apie paslaugą. 2. Jis įpareigotas rinkti, derinti, skelbti ir išsiuntinėti tarptautinę pašto tarnybą dominančią bet kokią informaciją; suinteresuotų šalių prašymu pareikšti nuomonę ginčytinais klausimais; nagrinėti paklausimus dėl Sąjungos aktų aiškinimo ir pakeitimų, iš esmės nagrinėti, rengti ir kaupti dokumentus, kai jam tai priskiria minėti aktai ar kai jis įpareigojamas tai daryti Sąjungos labui. 3. Šalių narių ir jų paskirtųjų operatorių prašymu, siekiant sužinoti kitų šalių narių ir jų paskirtųjų operatorių nuomonę, jis taip pat atlieka apklausas konkrečiais klausimais. Apklausos rezultatai nėra balsuojamojo pobūdžio ir oficialiai niekuo neįpareigoja. 4. Jis gali tarpininkauti veikdamas kaip kompensacinis organas, kai reikia apmokėti bet kokio pobūdžio sąskaitas, susijusias su pašto paslaugomis. XII straipsnis (iš dalies pakeistas 118 straipsnis) Tarptautinio biuro tiekiami blankai (Įstatų 20 straipsnis) Tarptautinis biuras yra įpareigotas gaminti tarptautinius atsakymo kuponus ir už savikainą aprūpinti jais to prašančias šalis nares arba jų paskirtuosius operatorius. XIII straipsnis (iš dalies pakeistas 119 straipsnis) Regioninių sąjungų aktai ir specialieji susitarimai (Įstatų 8 straipsnis) 1. Du regioninių sąjungų aktų ir specialiųjų susitarimų egzempliorius, sudarytus taikant Įstatų 8 straipsnį, šių Sąjungų biurai arba, jei tokių nėra, viena iš Susitariančiųjų Šalių turi perduoti Tarptautiniam biurui. 2. Tarptautinis biuras stebi, kad regioninių sąjungų aktai ir specialieji susitarimai nenumatytų visuomenei mažiau palankių sąlygų, negu tos, kurios numatytos Sąjungos aktuose, ir informuoja šalis nares ir jų paskirtuosius operatorius apie pirmiau minėtas sąjungas ir susitarimus. Jis praneša Administracinei tarybai apie bet kokį pažeidimą, nustatytą remiantis šia nuostata. XIV straipsnis (iš dalies pakeistas 121 straipsnis) Sąjungos dvejų metų veiklos ataskaita (Įstatų 20 straipsnis, Bendrojo reglamento 102 straipsnio 6 dalies 17 punktas) Tarptautinis biuras rengia Sąjungos dvejų metų veiklos ataskaitą, kuri, Administracinės tarybos patvirtinta, išsiunčiama šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams, regioninėms sąjungoms ir Jungtinių Tautų Organizacijai. XV straipsnis (iš dalies pakeistas 122 straipsnis) Pasiūlymų teikimo kongresui tvarka (Įstatų 29 straipsnis) 1. Atsižvelgiant į 2 ir 5 dalyse numatytas išimtis, bet kokie šalių narių pasiūlymai teikiami kongresui laikantis šios tvarkos:

1. a)priimami pasiūlymai, kuriuos Tarptautinis biuras gauna bent prieš šešis mėnesius iki nustatytos kongreso pradžios;
2. b)joks redakcinio pobūdžio pasiūlymas nepriimamas likus šešiems mėnesiams iki nustatytos kongreso pradžios;
3. c)esminiai pasiūlymai, kuriuos Tarptautinis biuras gauna likus nuo šešių iki keturių mėnesių iki nustatytos kongreso pradžios, priimami, jei juos palaiko bent dvi šalys narės;
4. d)esminiai pasiūlymai, kuriuos Tarptautinis biuras gauna likus nuo keturių iki dviejų mėnesių iki nustatytos kongreso pradžios, priimami, jei juos palaiko bent aštuonios šalys narės; vėliau gauti pasiūlymai nebepriimami;
5. e)pasiūlymą palaikančius pareiškimus Tarptautinis biuras turi gauti per tuos pačius terminus kaip ir su jais susijusius pasiūlymus. 2. Su Įstatais ar Bendruoju reglamentu susijusius pasiūlymus Tarptautinis biuras turi gauti bent prieš šešis mėnesius iki kongreso pradžios; į pasiūlymus, gautus po šios datos, bet prieš kongreso pradžią, gali būti atsižvelgta tik tuomet, jei taip nusprendžia kongresas, pritariant dviem trečdaliams kongrese dalyvaujančių šalių, ir jei laikomasi 1 dalyje numatytų sąlygų. 3. Kiekvienas pasiūlymas iš esmės turi turėti tik vieną tikslą ir apimti pakeitimus, pateisinančius tą tikslą. Kiekvienas pasiūlymas, dėl kurio gali atsirasti didelių Sąjungos išlaidų, teikiamas su informacija apie jo finansinį poveikį, kurią parengia pasiūlymą teikianti šalis narė pasikonsultavusi su Tarptautiniu biuru tam, kad būtų galima nustatyti pasiūlymui įgyvendinti būtinas lėšas. 4. Šalys narės, pateikiančios redakcinio pobūdžio pasiūlymus, viršuje turi parašyti pastabą „Redakcinio pobūdžio pasiūlymas“, o Tarptautinis biuras suteikia jiems numerį ir raidę R. Pasiūlymai be šios pastabos, tačiau, Tarptautinio biuro manymu, esantys tik redakcinio pobūdžio, išleidžiami su atitinkamu komentaru; Tarptautinis biuras sudaro kongresui šių pasiūlymų sąrašą. 5. 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka netaikoma nei su Kongresų vidaus reglamentu susijusiems pasiūlymams, nei anksčiau pateiktų pasiūlymų pakeitimams. XVI straipsnis (iš dalies pakeistas 123 straipsnis) Pasiūlymų, susijusių su naujų reglamentų rengimu atsižvelgiant į kongreso priimtus sprendimus, teikimo Pašto eksploatacijos tarybai tvarka 1. Pasaulinės pašto konvencijos ir Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų reglamentus priima Pašto eksploatacijos taryba, atsižvelgdama į kongreso priimtus sprendimus. 2. Svarbūs pasiūlymai dėl pakeitimų, kuriuos siūloma padaryti Konvencijos ar Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų tekstuose, turi būti pateikti Tarptautiniam biurui tuo pačiu metu kaip ir pasiūlymai kongresui, su kuriais jie yra susiję. Juos gali pateikti Sąjungos šalis narė, nepalaikoma kitų šalių narių. Šie pasiūlymai vėliausiai prieš mėnesį iki kongreso turi būti nusiųsti visoms šalims narėms. 3. Kiti su reglamentais susiję pasiūlymai, kurie numatyti Pašto eksploatacijos tarybai išnagrinėti, kad per šešis mėnesius po kongreso būtų parengti nauji reglamentai, turi būti pateikti Tarptautiniam biurui bent prieš du mėnesius iki kongreso pradžios. 4. Šalių narių pateikti pasiūlymai dėl pakeitimų, kurie darytini reglamentuose remiantis kongreso priimtais sprendimais, turi pasiekti Tarptautinį biurą vėliausiai prieš du mėnesius iki Pašto eksploatacijos tarybos sesijos pradžios. Šie pasiūlymai turi būti nusiųsti visoms šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams vėliausiai prieš mėnesį iki Pašto eksploatacijos tarybos sesijos pradžios. XVII straipsnis (iš dalies pakeistas 124 straipsnis) Pasiūlymų teikimo laikotarpiu tarp dviejų kongresų tvarka (Įstatų 29 straipsnis, Bendrojo reglamento 116 straipsnis) 1. Kad į pasiūlymą būtų atsižvelgta, kiekvieną su Konvencija ar Susitarimais susijusį pasiūlymą, kurį pateikia šalis narė laikotarpiu tarp dviejų kongresų, turi palaikyti bent dvi kitos šalys narės. Jei Tarptautinis biuras tuo pačiu metu negauna reikalingų palaikymo pareiškimų, tokie pasiūlymai nenagrinėjami. 2. Šie pasiūlymai per Tarptautinį biurą nusiunčiami kitoms šalims narėms. 3. Su reglamentais susijusiems pasiūlymams nereikia palaikymo pareiškimų, tačiau Pašto eksploatacijos taryba į juos atsižvelgia tik tuo atveju, jei pripažįsta, jog juos būtina nagrinėti neatidėliojant. XVIII straipsnis (iš dalies pakeistas 125 straipsnis) Pasiūlymų, pateiktų laikotarpiu tarp dviejų kongresų, svarstymas (Įstatų 29 straipsnis, Bendrojo reglamento 116, 124 straipsniai) 1. Bet kokiam pasiūlymui, susijusiam su Konvencija, Susitarimais ir jų Baigiamaisiais protokolais, taikoma ši tvarka: kai šalis narė nusiunčia pasiūlymą Tarptautiniam biurui, šis perduoda jį visoms šalims narėms išnagrinėti. Pastarosios turi du mėnesius pasiūlymui išnagrinėti ir prireikus pateikti savo pastabas Tarptautiniam biurui. Pakeitimų negali būti. Praėjus dviem mėnesiams, Tarptautinis biuras perduoda šalims narėms visas pastabas, kurias yra gavęs, ir pakviečia kiekvieną šalį narę, turinčią balsavimo teisę, balsuoti už arba prieš tą pasiūlymą. Šalys narės, kurios per du mėnesius nepareiškia savo nuomonės, laikomos susilaikiusiomis. Pirmiau minėti terminai pradedami skaičiuoti nuo Tarptautinio biuro aplinkraščiuose nurodytos datos. 2. Pasiūlymus dėl reglamentų pakeitimų nagrinėja Pašto eksploatacijos taryba. 3. Jei pasiūlymas susijęs su Susitarimu ar jo Baigiamuoju protokolu, tai 1 dalyje numatytą tvarką taikyti gali tik tą Susitarimą pasirašiusios šalys narės. XIX straipsnis (iš dalies pakeistas 126 straipsnis) Sprendimų, priimtų laikotarpiu tarp dviejų kongresų, notifikacija (Įstatų 29 straipsnis, Bendrojo reglamento 124, 125 straipsniai) 1. Pakeitimai, padaryti Konvencijoje, Susitarimuose ir šių aktų Baigiamuosiuose protokoluose, įteisinami Tarptautinio biuro generalinio direktoriaus notifikacija šalių narių Vyriausybėms. 2. Apie pakeitimus, kuriuos Pašto eksploatacijos taryba padarė reglamentuose ir jų Baigiamuosiuose protokoluose, šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams praneša Tarptautinis biuras. Tas pat galioja Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam aiškinimui ir atitinkamoms Susitarimų nuostatoms. XX straipsnis (iš dalies pakeistas 128 straipsnis) Sąjungos išlaidų limito nustatymas ir tvarkymas (Įstatų 21 straipsnis) 1. Atsižvelgiant į 2–6 dalis, metinės išlaidos, susijusios su Sąjungos organų veikla, 2009 ir vėlesniais metais neturi viršyti toliau nurodytų sumų: 37 000 000 Šveicarijos frankų 2009–2010 metais ir 37 235 000 Šveicarijos frankų 2011 ir 2012 metais. 2012 metams numatytas pagrindinis limitas taikomas ir kitiems metams, jei perkeliamas 2012 metais numatytas kongresas. 2. Su kito kongreso organizavimu susijusios išlaidos (sekretoriato perkėlimas, transporto išlaidos, sinchroninio vertimo įrangos įrengimo išlaidos, dokumentų kopijavimo kongreso metu išlaidos ir t. t.) neturi viršyti 2 900 000 Šveicarijos frankų. 3. Administracinė taryba turi teisę viršyti 1 ir 2 dalyse nurodytus limitus, atsižvelgdama į pakilusią skalę atlyginimų, kompensacijų, tokių kaip pensijos ir kitos išmokos, įskaitant ir tarnybines išmokas, kurias nustato Jungtinių Tautų Organizacija savo tarnautojams, dirbantiems Ženevoje. 4. Atsižvelgdama į Šveicarijos vartotojų kainų indeksą, Administracinė taryba taip pat turi teisę kiekvienais metais tikslinti išlaidas, išskyrus tas, kurios susijusios su personalu. 5. Taikant išlygą 1 daliai, Administracinė taryba arba ypatingos skubos atveju generalinis direktorius gali leisti viršyti nustatytus limitus svarbiems ir nenumatytiems Tarptautinio biuro pastato remonto darbams, tačiau ši suma neturi viršyti 125 000 Šveicarijos frankų per metus. 6. Jei pasirodo, kad 1 ir 2 dalyse numatytų lėšų nepakanka, kad būtų užtikrinta efektyvi Sąjungos veikla, šie limitai gali būti viršyti tik pritarus daugumai Sąjungos šalių narių. Bet kokiame paklausime turi būti išvardyti visi duomenys, pateisinantys tokį prašymą. 7. Šalys, prisijungusios prie Sąjungos arba priimtos į Sąjungą kaip narės, taip pat išstojančios iš Sąjungos, turi sumokėti nario mokestį už visus metus, kuriais ji buvo priimta į Sąjungą arba iš jos išstojo. 8. Administracinės tarybos patvirtinto biudžeto pagrindu šalys narės iš anksto sumoka savo metinę įmoką Sąjungos išlaidoms. Šios įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip pirmą finansinių metų, kuriems patvirtintas biudžetas, dieną. Praėjus šiam terminui, už privalomas sumokėti sumas skaičiuojami delspinigiai Sąjungos naudai: pirmus šešis mėnesius skaičiuojami 3 proc. per metus, o nuo ketvirto mėnesio – 6 proc. per metus. 9. Jei šalies narės privalomų įmokų nepriemokos Sąjungai, be delspinigių, yra lygios arba viršija šios šalies narės įmokų dydį už dvejus praėjusius finansinius metus, ta šalis narė gali, laikydamasi Administracinės tarybos priimtų nuostatų, negrąžinamai perleisti Sąjungai visą arba dalį kredito, gautino iš kitų šalių narių. Sumos perleidimo sąlygos turi būti nustatytos sutartyje, kuri sudaroma tarp šalies narės, jos skolininkų (skolintojų) ir Sąjungos. 10. Šalys narės, kurios dėl juridinių ar kitų priežasčių neįstengia atlikti tokio perleidimo, įsipareigoja sudaryti nepriemokų išmokėjimo planą. 11. Išskyrus išskirtines aplinkybes, privalomų Sąjungos metinių įmokų nepriemokų išmokėjimas negali trukti ilgiau kaip dešimt metų. 12. Išskirtinėmis aplinkybėmis Administracinė taryba gali atleisti šalį narę nuo visų ar dalies delspinigių mokėjimo, jei ji visiškai grąžino savo skolas. 13. Atsižvelgdama į Administracinės tarybos patvirtintą nepriemokų išmokėjimo planą, šalis narė gali būti atleista ir nuo visų arba dalies susikaupusių ar likusių delspinigių mokėjimo; tačiau atleidžiama tik visiškai ir tiksliai laikantis nepriemokų išmokėjimo plano, numatyto daugiausia dešimčiai metų. 14. Sąjungos iždo trūkumui padengti yra įkurtas Rezervo fondas, kurio dydį nustato Administracinė taryba. Į šį fondą pirmiausia pervedamas biudžeto perviršis. Jis taip pat gali padėti subalansuoti biudžetą arba sumažinti šalių narių įmokas. 15. Esant laikinam Sąjungos iždo lėšų trūkumui, Šveicarijos Konfederacijos Vyriausybė trumpam laikui paskolina reikalingas sumas, kurių dydis nustatomas bendru susitarimu. Ši Vyriausybė nemokamai tikrina finansines ataskaitas, taip pat Tarptautinio biuro buhalteriją remiantis kongreso nustatytais lėšų limitais. 16. 9, 10, 11, 12 ir 13 dalių nuostatos analogiškai taikomos vertimo raštu išlaidoms, kurių sąskaitą Tarptautinis biuras pateikia kalbų grupėms priklausiančioms šalims narėms. XXI straipsnis (iš dalies pakeistas 130 straipsnis) Įmokų klasės (Įstatų 21 straipsnis, Bendrojo reglamento 115, 128 straipsniai) 1. Šalys narės padengia Sąjungos išlaidas, atsižvelgiant į įmokų klasę, kuriai jos priklauso. Šios klasės yra tokios: 50 vienetų klasė; 45 vienetų klasė; 40 vienetų klasė; 35 vienetų klasė; 30 vienetų klasė; 25 vienetų klasė; 20 vienetų klasė; 15 vienetų klasė; 10 vienetų klasė; 5 vienetų klasė; 3 vienetų klasė; 1 vieneto klasė; 0,5 vieneto klasė, skirta mažiausiai išsivysčiusioms šalims, išvardytoms Jungtinių Tautų Organizacijos sąraše, ir kitoms šalims, kurias nurodo Administracinė taryba. 2. Be įmokų klasių, išvardytų 1 dalyje, bet kuri šalis narė gali pasirinkti didesnį vienetų skaičių nei tas, kuris atitinka įmokų klasę, kuriai ji priklauso, trumpiausiam laikotarpiui, kuris lygus laikotarpiui tarp kongresų. Apie pakeitimą paskelbiama vėliausiai kongreso metu. Laikotarpio tarp kongresų pabaigoje šalis narė automatiškai grįžta prie savo pradinio įnašo vienetų, jei nenusprendžia likti prie didesnio vienetų skaičiaus. Papildomų įnašų mokėjimas atitinkamai didina išlaidas. 3. Šalys narės priskiriamos vienai iš pirmiau nurodytų įmokų klasių priėmimo į Sąjungą arba prisijungimo prie jos metu pagal Įstatų 21 straipsnio 4 dalyje numatytą tvarką. 4. Šalys narės vėliau gali būti perkeltos į kitą žemesnę įmokų klasę su sąlyga, kad prašymas perkelti Tarptautiniam biurui pateikiamas likus bent dviem mėnesiams iki kongreso pradžios. Kongresas teikia neįpareigojančią nuomonę apie tokius prašymus keisti įmokų klasę. Šalis narė nevaržoma gali nuspręsti, ar vadovautis kongreso nuomone. Galutinį sprendimą šalis narė pateikia Tarptautinio biuro sekretoriatui iki kongreso pabaigos. Šis kongresui pateikiamas prašymas perkelti įsigalioja nuo kongreso priimtų finansinių nuostatų įsigaliojimo datos. Šalys narės, per nustatytą laiką nepareiškusios noro pereiti į kitą įmokų klasę, lieka toje įmokų klasėje, kuriai priklausė iki tol. 5. Šalys narės negali reikalauti, kad būtų perkeltos į žemesnę klasę daugiau kaip per vieną klasę per vieną kartą. 6. Tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip stichinės nelaimės, kai reikalinga tarptautinė parama, Administracinė taryba šalies narės prašymu gali leisti jai laikotarpiu tarp dviejų kongresų vieną kartą laikinai pereiti į viena pakopa žemesnę klasę, jei ta šalis pateikia įrodymus, jog negali išlaikyti savo įmokos, kurią privalo mokėti pagal anksčiau pasirinktą klasę. Tokiomis pat aplinkybėmis Administracinė taryba gali leisti laikinai pereiti į viena pakopa žemesnę klasę šalims narėms, nepriklausančioms mažiausiai išsivysčiusių kategorijai ir jau paskirtoms į 1 vieneto klasę, pervesdama jas į 0,5 vieneto klasę. 7. Taikant 6 dalį, leidimą laikinai perkelti į žemesnę klasę gali suteikti Administracinė taryba ilgiausiai dvejų metų laikotarpiui arba iki kito kongreso, jei šis įvyksta prieš minėto termino pabaigą. Pasibaigus nustatytam terminui, atitinkama šalis automatiškai grįžta į ankstesnę klasę. 8. Taikant išlygą 4 ir 5 dalių nuostatoms, pereinant į aukštesnę klasę nėra taikomi jokie apribojimai. XXII straipsnis (iš dalies pakeistas 131 straipsnis) Apmokėjimas už Tarptautinio biuro tiekiamas priemones (Bendrojo reglamento 118 straipsnis) Už priemones, kurias Tarptautinis biuras už mokestį tiekia šalims narėms ir jų paskirtiesiems operatoriams, turi būti sumokėta per kaip galima trumpesnį laiką – vėliausiai per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo pirmos mėnesio, einančio po to mėnesio, kai buvo išsiųsta pirmiau minėto Biuro sąskaita, dienos. Pasibaigus šiam terminui, nuo privalomų sumokėti sumų pradedami skaičiuoti delspinigiai Sąjungos naudai, skaičiuojant nuo minėto termino pabaigos, ir sudaro 5 proc. per metus. XXIII straipsnis (iš dalies pakeistas 132 straipsnis) Arbitražo procedūra (Įstatų 32 straipsnis) 1. Kilus ginčui, kuris turi būti išspręstas arbitraže, kiekviena iš jame dalyvaujančių šalių narių pasirenka šalį narę, su kurios interesais ginčas nėra tiesiogiai susijęs. Jei kelios šalys narės kelia klausimą kartu, jos, taikant šią nuostatą, laikomos viena šalimi nare. 2. Tuo atveju, jei viena iš ginče dalyvaujančių šalių narių per šešis mėnesius nuo išsiuntimo dienos neduoda atsakymo į pasiūlymą spręsti klausimą arbitraže, Tarptautinis biuras, jei į jį kreipiamasi, savo ruožtu siūlo arbitro nepaskyrusiai šaliai narei paskirti arbitrą arba pats jį oficialiai paskiria. 3. Ginče dalyvaujančios šalys gali susitarti, kad būtų skirtas tik vienas arbitras, kuriuo gali būti Tarptautinis biuras. 4. Arbitrų sprendimas priimamas balsų dauguma. 5. Balsams pasidalijus po lygiai, arbitrai, siekdami išspręsti ginčą, išsirenka kitą šalį narę, su kurios interesais ginčas taip pat nėra susijęs. Jei nesutariama dėl arbitro, tą šalį narę skiria Tarptautinis biuras iš šalių narių, kurių nesiūlė arbitrai. 6. Jei tai yra ginčai, susiję su vienu iš Susitarimų, arbitrai gali būti skiriami tik iš tų šalių narių, kurios yra to Susitarimo dalyvės. 7. Jei arbitraže turi būti sprendžiamas paskirtųjų operatorių ginčas, susiję operatoriai prašo savo šalių narių veikti pagal 1–6 dalyse nustatytą tvarką. XXIV straipsnis (iš dalies pakeistas 135 straipsnis) Bendrojo reglamento keitimas, įsigaliojimas ir galiojimo trukmė Kongreso priimti pakeitimai tampa papildomo protokolo dalyku ir, jei tas kongresas nenusprendžia kitaip, įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir aktai, kurių galiojimas pratęstas tame pačiame kongrese. Šis Bendrasis reglamentas įsigalioja 2006 m. sausio 1 d. ir galioja neapibrėžtą laikotarpį. XXV straipsnis Prisijungimas prie Papildomo protokolo Šio Protokolo nepasirašiusios šalys narės gali bet kada prie jo prisijungti. Atitinkami prisijungimo dokumentai perduodami Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui, kuris apie dokumentų deponavimą praneša šalių narių vyriausybėms. XXVI straipsnis Bendrojo reglamento papildomo protokolo įsigaliojimas ir galiojimo trukmė Šis Papildomas protokolas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja neribotą laiką. Tai patvirtindami, šalių narių vyriausybių įgaliotieji atstovai priima šį Papildomą protokolą, kuris turi tokią pat teisinę galią, kokią turėtų, jei jo nuostatos būtų įterptos į Bendrojo reglamento tekstą, ir pasirašo vieną jo egzempliorių, kuris deponuojamas Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui. Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautinis biuras perduoda po vieną šio egzemplioriaus kopiją kiekvienai šaliai. Priimta 2008 m. rugpjūčio 12 d. Ženevoje. ______________________ PASAULINĖ PAŠTO KONVENCIJA TURINYS Pirmoji antraštinė dalis. Tarptautinėms pašto paslaugoms taikomos bendrosios taisyklės Vienintelis skyrius. Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys 2 straipsnis. Institucijos ar institucijų, įpareigotų vykdyti prisijungiant prie Konvencijos prisiimtus įsipareigojimus, paskyrimas 3 straipsnis. Universalioji pašto paslauga 4 straipsnis. Tranzito laisvė 5 straipsnis. Pašto siuntų priklausomybė. Susigrąžinimas. Adreso keitimas arba taisymas. Persiuntimas. Neįteiktų siuntų grąžinimas siuntėjui 6 straipsnis. Tarifai 7 straipsnis. Atleidimas nuo mokėjimo už siuntimą 8 straipsnis. Pašto ženklai 9 straipsnis. Pašto saugumas 10 straipsnis. Darni plėtra 11 straipsnis. Pažeidimai Antroji antraštinė dalis. Pašto korespondencijai ir pašto siuntiniams taikomos taisyklės 1 skyrius. Paslaugų teikimas 12 straipsnis. Pagrindinės paslaugos 13 straipsnis. Papildomos paslaugos 14 straipsnis. Elektroninis paštas, greitasis paštas (EMS), integruota logistika ir naujos paslaugos 15 straipsnis. Neleistinos priimti siuntos. Draudimai 16 straipsnis. Leistinos radioaktyviosios ir infekcinės medžiagos 17 straipsnis. Reklamacijos 18 straipsnis. Muitinis tikrinimas. Muitai ir kiti mokesčiai 19 straipsnis. Pasikeitimas uždaromis važtomis su kariniais daliniais 20 straipsnis. Pašto paslaugų kokybės standartai ir tikslai 2 skyrius. Atsakomybė 21 straipsnis. Paskirtųjų operatorių atsakomybė. Žalos atlyginimas 22 straipsnis. Šalių narių ir jų paskirtųjų operatorių atleidimas nuo atsakomybės 23 straipsnis. Siuntėjo atsakomybė 24 straipsnis. Kompensacijos išmokėjimas 25 straipsnis. Galimas kompensacijos susigrąžinimas iš siuntėjo arba iš gavėjo 3 skyrius. Pašto korespondencijai taikomos ypatingosios nuostatos 26 straipsnis. Pašto korespondencijos siuntų pateikimas siųsti užsienyje Trečioji antraštinė dalis. Atlygis 1 skyrius. Pašto korespondencijai taikomos ypatingosios nuostatos 27 straipsnis. Galutinės išlaidos. Bendrosios nuostatos 28 straipsnis. Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos pašto srautams tarp tikslinės sistemos šalių paskirtųjų operatorių 29 straipsnis. Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos pašto srautams pereinamosios sistemos šalių paskirtiesiems operatoriams, iš jų ir tarp jų 30 straipsnis. Pašto paslaugų kokybės gerinimo fondas 31 straipsnis. Tranzito išlaidos 2 skyrius. Kitos nuostatos 32 straipsnis. Pagrindiniai tarifai ir nuostatos, susijusios su vežimo oro keliu išlaidomis 33 straipsnis. Pašto siuntinių tarifų dalys už vežimą sausuma ir už vežimą jūra 34 straipsnis. Pašto eksploatacijos tarybos įgaliojimai nustatyti išlaidų sumos ir tarifų dalių dydį Ketvirtoji antraštinė dalis. Baigiamosios nuostatos 35 straipsnis. Su Konvencija ir reglamentais susijusių pasiūlymų patvirtinimo sąlygos 36 straipsnis. Kongreso metu pateiktos išlygos 37 straipsnis. Konvencijos įsigaliojimas ir jos galiojimo trukmė PASAULINĖS PAŠTO KONVENCIJOS BAIGIAMASIS PROTOKOLAS I straipsnis. Pašto siuntų priklausomybė. Susigrąžinimas. Adreso keitimas arba taisymas II straipsnis. Tarifai III straipsnis. Išimtis dėl nemokamo sekogramų siuntimo IV straipsnis. Pagrindinės paslaugos V straipsnis. Įteikimo pranešimas VI straipsnis. Tarptautinės komercinės korespondencijos su atsakymu (TKKA) paslauga VII straipsnis. Draudimai pašto korespondencijai VIII straipsnis. Draudimai pašto siuntiniams IX straipsnis. Leistinos radioaktyviosios ir infekcinės medžiagos X straipsnis. Daiktai, už kuriuos imamas muitas XI straipsnis. Reklamacijos XII straipsnis. Tarifas už pateikimą muitinei XIII straipsnis. Pašto korespondencijos siuntų pateikimas siųsti užsienyje XIV straipsnis. Išskirtinės įeinamosios sausumos tarifų dalys XV straipsnis. Specialieji tarifai PASAULINĖ PAŠTO KONVENCIJA Toliau pasirašę Sąjungos šalių narių vyriausybių įgaliotieji atstovai, atsižvelgdami į 1964 m. liepos 10 d. Vienoje priimtų Pasaulinės pašto sąjungos įstatų 22 straipsnio 3 dalį, bendru susitarimu ir laikydamiesi minėtų Įstatų 25 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, šioje Konvencijoje nustatė taisykles, kurios taikomos visoms tarptautinėms pašto paslaugoms. Pirmoji ANTRAŠTINĖ dalis Tarptautinėms pašto paslaugoms taikomos bendrosios taisyklės vienintelis skyrius Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Sąvokų apibrėžtys 1. Šioje Pasaulinėje pašto konvencijoje vartojamos toliau apibrėžiamos sąvokos: 1.1. siuntinys – siunta, vežama pagal Konvencijoje ir Pašto siuntinių reglamente nustatytas sąlygas; 1.2. uždara važta – turintis pritvirtintas žymas, užplombuotas ar antspauduotas maišas ar keli maišai arba kita tara su pašto siuntomis; 1.3. neteisingai nukreiptos važtos – tara, gauta kitame apkaitos punkte, nei nurodyta maišo žymoje; 1.4. nuklydusios siuntos – apkaitos punkte gautos siuntos, kurios buvo skirtos kitos šalies narės apkaitos punktui; 1.5. pašto siunta – bendrinė sąvoka, reiškianti kiekvieną pašto atliekamą siuntimą (pašto korespondencijos siunta, pašto siuntinys, pašto perlaida ir t. t.); 1.6. tranzito išlaidos – atlyginimas už kertamos šalies vežimo įstaigos (paskirtojo operatoriaus, kitos tarnybos ar jų abiejų) suteiktas paslaugas, susijusias su važtų sausumos, jūrų ir (arba) oro tranzitu; 1.7. galutinės išlaidos – atlygis, kurį išsiuntimo šalies paskirtasis operatorius turi sumokėti gavimo šalies paskirtajam operatoriui kaip išlaidų, susijusių su gavimo šalyje priimtų pašto korespondencijos siuntų apdorojimu, kompensaciją; 1.8. paskirtasis operatorius – vyriausybinis arba nevyriausybinis subjektas, šalies narės oficialiai paskirtas pašto paslaugoms teikti ir susijusiems įsipareigojimams, atsiradusiems pagal Sąjungos aktus, jos teritorijoje vykdyti; 1.9. smulkusis paketas – siunta, vežama pagal Konvencijoje ir Pašto korespondencijos reglamente nustatytas sąlygas; 1.10. įeinamoji sausumos tarifo dalis – atlygis, kurį išsiuntimo šalies paskirtasis operatorius turi sumokėti gavimo šalies paskirtajam operatoriui kaip išlaidų už pašto siuntinio apdorojimą gavimo šalyje kompensaciją; 1.11. tarifo dalis už tranzitą sausuma – atlygis už kertamos šalies vežimo įstaigos (paskirtojo operatoriaus, kitos tarnybos ar jų abiejų) suteiktas paslaugas, susijusias su pašto siuntinio vežimu sausumos, jūrų ir (arba) oro tranzitu per jos teritoriją; 1.12. tarifo dalis už vežimą jūra – atlygis už vežimo įstaigos (paskirtojo operatoriaus, kitos tarnybos ar jų abiejų), dalyvaujančios vežant pašto siuntinį jūrų keliu, suteiktas paslaugas; 1.13. universalioji pašto paslauga – nuolatinis pagrindinių kokybiškų pašto paslaugų teikimas visiems klientams visoje tam tikros šalies teritorijoje prieinamomis kainomis; 1.14. atviras tranzitas – siuntų, kurių skaičius ar svoris nepateisina uždaros važtos į gavimo šalį sudarymo, tranzitas per tarpinę šalį. 2 straipsnis Institucijos ar institucijų, įpareigotų vykdyti prisijungiant prie Konvencijos prisiimtus įsipareigojimus, paskyrimas 1. Šalys narės per šešis mėnesius nuo kongreso pabaigos praneša Tarptautiniam biurui valdžios institucijos, įpareigotos kontroliuoti pašto reikalus, pavadinimą ir adresą. Be to, šalys narės per šešis mėnesius nuo kongreso pabaigos praneša Tarptautiniam biurui operatoriaus ar operatorių, oficialiai paskirtų užtikrinti pašto paslaugų teikimą ir vykdyti pagal Sąjungos aktus prisiimtus įsipareigojimus savo teritorijoje, pavadinimą ir adresą. Laikotarpiu tarp dviejų kongresų apie bet kokį pasikeitimą, susijusį su valdžios institucijomis ir oficialiai paskirtais operatoriais, turi būti nedelsiant pranešta Tarptautiniam biurui. 3 straipsnis Universalioji pašto paslauga 1. Siekdamos sustiprinti Sąjungos pašto teritorijos bendrumo sąvoką, šalys narės užtikrina, kad visi naudotojai (klientai) turėtų teisę naudotis universaliąja pašto paslauga, kuri apima nuolatinį kokybiškų pagrindinių pašto paslaugų teikimą visoje jų teritorijoje už prieinamą kainą. 2. Šiuo tikslu šalys narės, atsižvelgdamos tiek į gyventojų poreikius, tiek į savo vidaus sąlygas, vidaus teisės aktais pašto srityje ar kitomis įprastomis priemonėmis nustato pašto paslaugų teikimo sritį ir reikalavimus dėl paslaugų kokybės bei kainų prieinamumo. 3. Šalys narės užtikrina, kad universaliąją pašto paslaugą teikiantys operatoriai laikytųsi pašto paslaugų teikimo ir kokybės standartų. 4. Šalys narės rūpinasi, kad universalioji pašto paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į perspektyvą ir taip būtų užtikrintas jos ilgalaikiškumas. 4 straipsnis Tranzito laisvė 1. Tranzito laisvės principas yra pateiktas Įstatų 1 straipsnyje. Remiantis šiuo principu, kiekviena šalis narė privalo užtikrinti, kad jos paskirtieji operatoriai visada siųstų pačiu greičiausiu keliu ir pačiais patikimiausiais būdais, kuriuos naudoja savo pačių siuntoms, kito paskirtojo operatoriaus uždaras važtas ir atviru tranzitu siunčiamas pašto korespondencijos siuntas. Šis principas taip pat taikomas nuklydusioms siuntoms ir neteisingai nukreiptoms važtoms. 2. Šalys narės, nepriimančios ir pačios nesiunčiančios siuntų su infekcinėmis medžiagomis arba radioaktyviosiomis medžiagomis, turi teisę neleisti jų siųsti atviru tranzitu per savo teritoriją. Ta pati nuostata galioja ir pašto korespondencijos siuntoms, išskyrus laiškus, atvirukus ir sekogramas. Tai taip pat taikoma spaudiniams, periodiniams leidiniams, žurnalams, smulkiesiems paketams ir maišams M, kurių turinys neatitinka teisinių nuostatų, kurios reglamentuoja jų leidybos sąlygas arba judėjimą tranzito šalyje. 3. Sausuma ir jūra siunčiamų pašto siuntinių tranzito laisvė galioja tik šalių, teikiančių šias paslaugas, teritorijoje. 4. Oro pašto siuntinių tranzito laisvė garantuojama visoje Sąjungos teritorijoje. Tačiau šalys narės, kurios neteikia pašto siuntinių paslaugų, nėra įpareigotos oro pašto siuntinius vežti sausuma. 5. Jei šalis narė nesilaiko su tranzito laisve susijusių nuostatų, kitos šalys narės turi teisę nutraukti pašto paslaugas su ta šalimi nare. 5 straipsnis Pašto siuntų priklausomybė. Susigrąžinimas. Adreso keitimas arba taisymas. Persiuntimas. Neįteiktų siuntų grąžinimas siuntėjui 1. Kiekviena pašto siunta priklauso siuntėjui tol, kol ji neįteikta teisėtam gavėjui, nebent ji yra sulaikoma remiantis išsiuntimo arba gavimo šalies teisės aktais, o taikant 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį arba 15 straipsnio 3 dalį – tranzito šalies teisės aktais. 2. Siuntėjas pašto siuntą gali atsiimti iš tarnybos arba pakeisti ar pataisyti nurodytą adresą. Tarifai ir kitos sąlygos yra nurodyti reglamentuose. 3. Šalys narės užtikrina, kad jų paskirtieji operatoriai persiųs pašto siuntas pasikeitus gavėjo adresui ir grąžins neįteiktas siuntas siuntėjui. Tarifai ir kitos sąlygos yra išdėstyti reglamentuose. 6 straipsnis Tarifai 1. Su įvairiomis tarptautinio pašto ir specialiosiomis pašto paslaugomis susijusius tarifus nustato šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai pagal nacionalinės teisės aktus ir remdamiesi šioje Konvencijoje ir jos reglamentuose išdėstytais principais. Tarifai iš esmės turi atitikti šių paslaugų teikimo sąnaudas. 2. Išsiuntimo šalis narė arba jos paskirtasis operatorius vadovaudamasis nacionalinės teisės aktais nustato pašto korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių siuntimo apmokėjimo tarifus. Į apmokėjimo tarifus įeina siuntų pristatymas gavėjams į namus, jei gavimo šalyse aptariamoms siuntoms yra organizuota pristatymo paslauga. 3. Taikomi tarifai, įskaitant Aktuose pateikiamus orientacinius tarifus, turi būti bent jau lygūs tiems, kurie taikomi tų pačių charakteristikų (kategorijos, kiekio, apdorojimo trukmės ir t. t.) siuntoms šalies viduje. 4. Šalims narėms arba jų paskirtiesiems operatoriams, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, leidžiama viršyti visus orientacinius tarifus, nurodytus Aktuose. 5. Netaikydamos mažesnio negu nustatytas minimalus tarifų dydis, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai gali sumažinti tarifus, remdamiesi savo nacionalinės teisės aktais dėl pašto korespondencijos siuntų ir dėl pašto siuntinių, pateiktų siųsti tos šalies narės teritorijoje. Jie taip pat turi teisę taikyti lengvatinius tarifus savo klientams, siunčiantiems didelį kiekį pašto siuntų. 6. Draudžiama rinkti iš klientų bet kokius kitus Aktuose nenumatytus mokesčius. 7. Kiekvienas paskirtasis operatorius surinktus mokesčius pasilieka, išskyrus Aktuose numatytus atvejus. 7 straipsnis Atleidimas nuo mokėjimo už siuntimą 1. Principas 1.1. Konkretūs nemokamo siuntimo, kaip atleidimo nuo mokėjimo už siuntimą, atvejai numatyti Konvencijoje. Tačiau reglamentuose gali būti išdėstytos nuostatos, numatančios tiek atleidimą nuo mokėjimo už siuntimą, tiek atleidimą nuo tranzito išlaidų, galutinių išlaidų apmokėjimo ir įeinamųjų tarifų dalių už pašto korespondencijos siuntas ir pašto siuntinius, susijusius su pašto tarnyba, siunčiamus šalių narių, paskirtųjų operatorių ir regioninių sąjungų, mokėjimo. Be to, pašto korespondencijos siuntos ir pašto siuntiniai, kuriuos PPS Tarptautinis biuras siunčia regioninėms sąjungoms, šalims narėms ir paskirtiesiems operatoriams, laikomi su pašto tarnyba susijusiomis siuntomis ir jiems netaikomi jokie pašto tarifai. Tačiau išsiuntimo šalis narė arba jos paskirtasis operatorius turi teisę pastarosioms siuntoms taikyti papildomus oro pašto tarifus. 2. Karo belaisviai ir internuoti civiliai asmenys 2.1. Jokie pašto tarifai, išskyrus papildomus oro pašto tarifus, netaikomi pašto korespondencijos siuntoms, pašto siuntiniams ir pašto finansinių paslaugų siuntoms, adresuotoms karo belaisviams arba siunčiamoms jų pačių, tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkaujančias organizacijas, nurodytas Konvencijos ir Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų reglamentuose. Kariaujančios šalies piliečiai, kurie yra sulaikyti ir internuoti neutralioje šalyje, taikant pirmesnes šio punkto nuostatas yra prilyginami karo belaisviams. 2.2. 2.1 punkto nuostatos taip pat taikomos pašto korespondencijos siuntoms, pašto siuntiniams ir pašto finansinių paslaugų siuntoms, persiunčiamoms iš kitų šalių ir adresuotoms internuotiems civiliams asmenims, kuriems taikoma 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu, arba siunčiamoms jų pačių, tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkaujančias organizacijas, nurodytas Konvencijos ir Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų reglamentuose. 2.3. Konvencijos ir Susitarimo dėl finansinių pašto paslaugų reglamentuose nurodytos organizacijos taip pat naudojasi teise nemokamai siųsti pašto korespondencijos siuntas, pašto siuntinius ir pašto finansinių paslaugų siuntas 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytiems asmenims, nesvarbu, ar šie yra siuntėjai, ar gavėjai, taip pat ar siunčia patys, ar per tarpininką 2.4. Nemokamai leidžiama siųsti ne sunkesnius kaip 5 kg siuntinius. Didžiausias svoris gali siekti 10 kg tų siuntų, kuriose siunčiami nedalomi daiktai, ir tų, kurios siunčiamos į vieną karo stovyklą arba jos įgaliotiems asmenims, skirstantiems siuntas belaisviams. 2.5. Jei paskirtieji operatoriai atsiskaito tarpusavyje, tarnybiniams siuntiniams bei karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų siuntiniams nepriskiriamos jokios tarifo dalys, išskyrus vežimo oro keliu išlaidas, taikomas oro pašto siuntiniams. 3. Sekogramos 3.1. Sekogramoms netaikomi jokie pašto tarifai, išskyrus papildomus oro pašto tarifus. 8 straipsnis Pašto ženklai 1. Pavadinimas „pašto ženklas“ yra saugomas šios Konvencijos ir yra priskiriamas išimtinai tiems ženklams, kurie atitinka šiame straipsnyje ir reglamentuose nustatytas sąlygas. 2. Pašto ženklas: 2.1. leidžiamas ir pateikiamas į apyvartą tik šalies narės ar teritorijos institucijos pagal Sąjungos aktus; 2.2. yra savarankiškumo požymis ir įrodymas, kad už siuntimą sumokėtas mokestis, atitinkantis jo vertę, jei jis priklijuotas ant pašto siuntos pagal Sąjungos aktus; 2.3. turi būti leidžiamas į apyvartą kaip apmokėjimo priemonė arba kaip filatelijos objektas jį leidžiančiojoje šalyje narėje ar teritorijoje pagal jos nacionalinės teisės aktus; 2.4. turi būti prieinamas visiems leidžiančiosios šalies narės arba teritorijos gyventojams. 3. Pašto ženkle yra: 3.1. leidžiančiosios šalies narės arba teritorijos pavadinimas, parašytas lotyniškais rašmenimis1; 3.2. nominali vertė, išreikšta: 3.2.1. paprastai leidžiančiosios šalies narės arba teritorijos oficialia valiuta arba raide ar simboliu; 3.2.2. kitais specifiniais identifikaciniais ženklais. 4. Pašto ženkluose pavaizduoti valstybės simboliai, oficialūs kontrolės ženklai ir tarpvyriausybinių organizacijų simboliai yra saugomi pagal Paryžiaus konvenciją dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. 5. Pašto ženklų temos ir motyvai: 5.1. turi neprieštarauti Sąjungos Įstatų preambulės dvasiai ir Sąjungos organų priimtiems sprendimams; 5.2. turi glaudžiai sietis su šalies narės ar teritorijos kultūriniu identitetu arba prisidėti prie kultūros sklaidos ar taikos išsaugojimo; 5.3. jei pažymimas ne šalies narės ar teritorijos asmenybių ar įvykių atminimas, tai turi glaudžiai sietis su minėta šalimi nare ar teritorija; 5.4. neturi būti politinio arba kokį nors asmenį ar kokią nors šalį žeidžiančio pobūdžio; 5.5. turi būti svarbūs šaliai narei ar teritorijai. 6. Pašto mokos ženklus, mokėjimo ženklintuvų antspaudus ir spaustuvės ar kitokius ženklinimo arba antspaudavimo būdus, atitinkančius Sąjungos aktus, galima naudoti tik gavus šalies narės ar teritorijos leidimą. 9 straipsnis Pašto saugumas 1. Siekdamos išsaugoti ir stiprinti klientų pasitikėjimą pašto paslaugomis bei rūpindamosi visų suinteresuotų operatorių interesais, šalys narės ir jų paskirtieji operatoriai privalo priimti ir įgyvendinti saugumą garantuojančių veiksmų strategiją visais pašto operacijų lygiais. Ši strategija turi apimti keitimąsi informacija dėl važtų tarp šalių narių ir jų paskirtųjų operatorių vežimo ir tranzito saugumo ir apsaugos palaikymo. 10 straipsnis Darni plėtra 1. Šalys narės ir (arba) jų paskirtieji operatoriai turi priimti ir įgyvendinti dinamišką darnios plėtros strategiją, kurioje visų pirma atsižvelgiama į su aplinkos, socialine ir ekonomikos sritimis susijusius veiksmus visais pašto operacijų lygiais, ir skatinti dėmesingumą darnios plėtros klausimams teikiant pašto paslaugas. _________________ 1 Išimtis suteikiama Didžiajai Britanijai, šaliai, išradusiai pašto ženklą. 11 straipsnis Pažeidimai 1. Pašto siuntos 1.1. Šalys narės įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias toliau išvardytiems veiksmams ir kad būtų patraukti atsakomybėn bei nubausti juos atlikę asmenys: 1.1.1. narkotinių, psichotropinių medžiagų arba sprogstamųjų, degiųjų ar kitų pavojingų medžiagų, dėl kurių Konvencijoje nėra specialiai nustatyto leidimo, įdėjimas į pašto siuntas; 1.1.2. vaikus vaizduojančių pedofilinio arba pornografinio pobūdžio daiktų įdėjimas į pašto siuntas. 2. Mokėjimas už siuntimą apskritai ir apmokėjimo būdai atskirai 2.1. Šalys narės įsipareigoja imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, kovojama su pažeidimais ir baudžiama už pažeidimus, susijusius su šioje Konvencijoje nustatytais apmokėjimo už siuntimą būdais, t. y. su: 2.1.1. pašto ženklais, esančiais apyvartoje arba išimtais iš apyvartos; 2.1.2. pašto mokos ženklais; 2.1.3. mokėjimo ženklintuvų antspaudais ar spaustuvės spaudais; 2.1.4. tarptautiniais atsakymo kuponais. 2.2. Šioje Konvencijoje pažeidimas, susijęs su apmokėjimo už siuntimą būdais, suprantamas kaip vienas iš toliau išvardytų veiksmų, padarytų siekiant gauti neteisėto pasipelnymo šio veiksmo atlikėjui ar tretiesiems asmenims. Turi būti baudžiama už: 2.2.1. apmokėjimo už siuntimą būdų padirbinėjimą, atgaminimą ar klastojimą arba už bet kokį neteisėtą ar nusikalstamą veiksmą, susijusį su jų gamyba neturint leidimo; 2.2.2. padirbtų, atgamintų ar suklastotų apmokėjimo už siuntimą būdų naudojimą, išleidimą į apyvartą, pateikimą į rinką, platinimą, skleidimą, vežimą, pristatymą ar demonstravimą, taip pat reklamos tikslais; 2.2.3. jau naudotų apmokėjimo už siuntimą būdų taikymą ar išleidimą į apyvartą siuntimo tikslais; 2.2.4. mėginimus siekiant padaryti vieną iš pirmiau minėtų pažeidimų. 3. Abipusiškumas 3.1. Už šio straipsnio 2 dalyje minimus veiksmus turi būti taikomos vienodos sankcijos, nepaisant to, ar kalbama apie nacionalinius, ar apie užsienio šalies apmokėjimo už siuntimą būdus; šiai nuostatai negali būti įstatymo ar sutarties nustatyta jokia abipusiškumo sąlyga. Antroji ANTRAŠTINĖ dalis Pašto korespondencijai ir pašto siuntiniams taikomos taisyklės 1 SKYRIUS Paslaugų teikimas 12 straipsnis Pagrindinės paslaugos 1. Šalys narės privalo stebėti, kad jų paskirtieji operatoriai užtikrintų pašto korespondencijos siuntų priėmimą, apdorojimą, vežimą ir pristatymą. 2. Pašto korespondencijos siuntas sudaro: 2.1. pirmenybinės ir nepirmenybinės siuntos iki 2 kg; 2.2. laiškai, atvirukai, spaudiniai ir smulkieji paketai iki 2 kg; 2.3. sekogramos iki 7 kg; 2.4. specialūs maišai su laikraščiais, periodiniais leidiniais, knygomis ir panašiais spausdintais leidiniais, siunčiami to paties gavėjo adresu į tą pačią gavimo vietą, vadinami „maišais M“, iki 30 kg. 3. Pašto korespondencijos siuntos klasifikuojamos atsižvelgiant į jų apdorojimo greitį arba į jų turinį, vadovaujantis Pašto korespondencijos reglamentu. 4. Tam tikroms pašto korespondencijos siuntų rūšims gali būti taikomos didesnės svorio ribos, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, laikantis Pašto korespondencijos reglamente nustatytų sąlygų. 5. Atsižvelgdamos į straipsnio 8 dalies nuostatas šalys narės taip pat privalo stebėti, kad jų paskirtieji operatoriai užtikrintų pašto siuntinių iki 20 kg priėmimą, apdorojimą, vežimą ir pristatymą arba pagal Konvencijos nuostatas, arba, išsiunčiamų siuntinių atveju ir esant sudarytam dvišaliam susitarimui, naudodami bet kokį kitą jų klientams naudingesnį būdą. 6. Tam tikriems pašto siuntiniams gali būti taikomos didesnės negu 20 kg svorio ribos, laikantis Pašto siuntinių reglamente nustatytų sąlygų. 7. Šalis narė, kurios paskirtasis operatorius neteikia siuntinių vežimo paslaugų, Konvencijos nuostatas gali pavesti vykdyti transporto įmonėms. Ji taip pat gali apriboti tokią paslaugą siuntinių siuntimu į transporto įmonių aptarnaujamas vietoves ir iš šių vietovių. 8. Nukrypstant nuo šio straipsnio 5 dalies nuostatų, šalys narės, kurios iki 2001 m. sausio 1 d. nebuvo Susitarimo dėl pašto siuntinių šalys, neprivalo užtikrinti pašto siuntinių paslaugos. 13 straipsnis Papildomos paslaugos 1. Šalys narės užtikrina toliau išvardytų privalomų papildomų paslaugų teikimą: 1.1. registravimo paslaugą oro pašto ir išsiunčiamoms pirmenybinėms pašto korespondencijos siuntoms; 1.2. registravimo paslaugą išsiunčiamoms nepirmenybinėms ir žemės pašto korespondencijos siuntoms, siunčiamoms į tas gavimo vietas, kur nėra numatyta jokia pirmenybinė ar oro pašto paslauga; 1.3. registravimo paslaugą visoms gaunamoms pašto korespondencijos siuntoms. 2. Registravimo paslauga neprivaloma išsiunčiamoms nepirmenybinėms ir žemės pašto korespondencijos siuntoms į tas gavimo vietas, kur teikiama pirmenybinė arba oro pašto paslauga. 3. Šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai gali užtikrinti toliau išvardytas neprivalomas papildomas paslaugas, jei paskirtieji operatoriai tarpusavyje susitaria tokias paslaugas teikti: 3.1. įvertintųjų siuntų paslauga, susijusi su pašto korespondencijos siuntomis ir siuntiniais; 3.2. siuntų su kontroliuojamu pristatymu paslauga, susijusi su pašto korespondencijos siuntomis; 3.3. išpirktinių siuntų paslauga, susijusi su pašto korespondencijos siuntomis ir siuntiniais; 3.4. siuntų per pasiuntinį paslauga, susijusi su pašto korespondencijos siuntomis ir siuntiniais; 3.5. įteikimo asmeniškai paslauga, susijusi su registruotosiomis, su kontroliuojamu pristatymu arba įvertintosiomis pašto korespondencijos siuntomis; 3.6. siuntų, už kurias neimami mokesčiai ir rinkliavos, paslauga, susijusi su pašto korespondencijos siuntomis ir siuntiniais; 3.7. dužių ir didelių matmenų siuntinių paslauga; 3.8. sugrupuotų siuntų (konsignacinių siuntų) paslauga, susijusi su sugrupuotomis vieno siuntėjo į užsienį siunčiamomis siuntomis. 4. Trys toliau išvardytos paslaugos yra ir privalomojo, ir neprivalomojo pobūdžio: 4.1. tarptautinės komercinės korespondencijos su atsakymu (TKKA) paslauga, kuri paprastai yra neprivaloma, bet visos šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai privalo užtikrinti TKKA siuntų atsakomojo siuntimo paslaugą; 4.2. tarptautinių atsakymo kuponų paslauga; šie kuponai gali būti keičiami visose šalyse narėse, bet jų pardavimas nėra privalomas; 4.3. įteikimo pranešimas, susijęs su registruotosiomis pašto korespondencijos siuntomis arba su pašto korespondencijos siuntomis su kontroliuojamu pristatymu, su siuntiniais ir įvertintosiomis siuntomis; visos šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai teikia įteikimo pranešimo paslaugą, susijusią su gaunamomis siuntomis; tačiau išsiunčiamoms siuntoms įteikimo pranešimo paslaugos teikti neprivaloma. 5. Šios paslaugos ir su jomis susiję tarifai aprašyti reglamentuose. 6. Jei toliau išvardytoms paslaugoms šalies viduje taikomi specialieji tarifai, paskirtieji operatoriai turi teisę tokius pat tarifus taikyti ir tarptautinėms siuntoms, laikydamiesi reglamentuose nustatytų sąlygų: 6.1. smulkiųjų paketų, viršijančių 500 g, pristatymas; 6.2. pašto korespondencijos siuntos pateikimas siųsti prieš pat baigiantis darbo laikui; 6.3. siuntos pateikimas siųsti ne aptarnavimo langelio darbo laiku; 6.4. siuntos priėmimas siuntėjo namuose; 6.5. siuntos atsiėmimas ne aptarnavimo langelio darbo laiku; 6.6. siuntos iki pareikalavimo; 6.7. pašto korespondencijos siuntų, viršijančių 500 g, ir pašto siuntinių saugojimas; 6.8. siuntinių pristatymas gavus atsakymą į gavimo pranešimą; 6.9. apdraudimas nuo force majeure aplinkybių. 14 straipsnis Elektroninis paštas, greitasis paštas (EMS), integruota logistika ir naujos paslaugos 1. Šalys narės arba paskirtieji operatoriai gali tarpusavyje susitarti teikti toliau išvardytas paslaugas, kurios aprašytos reglamentuose: 1.1. elektroninis paštas – paslauga, kurią teikiant pranešimai perduodami elektroniniu būdu; paskirtieji operatoriai gali pagerinti elektroninio pašto paslaugą pasiūlydami registruotąją elektroninio pašto paslaugą, kuri papildo pirmąją išsiuntimo ir įteikimo įrodymais ir yra teikiama saugiu komunikacijos kanalu tarp patvirtintų vartotojų; 1.2. greitasis paštas (EMS) – dokumentams ir prekėms perduoti skirta greitoji pašto paslauga, kuri, kiek tai įmanoma, yra pati greičiausia fizinėmis priemonėmis teikiama pašto paslauga; ši paslauga gali būti teikiama remiantis tipine daugiašale sutartimi dėl greitojo pašto arba dvišalėmis sutartimis; 1.3. integruotos logistikos paslauga, visiškai atitinkanti klientų poreikius logistikos srityje bei apimanti etapus iki fizinio prekių ir dokumentų perdavimo ir po jo; 1.4. elektroninis pašto sertifikavimo spaudas, įtikinamai patvirtinantis tam tikros formos, tam tikru metu įvykusio elektroninio fakto, kuriame dalyvavo viena ar kelios šalys, tikrumą. 2. Šalys narės arba paskirtieji operatoriai bendru susitarimu gali nuspręsti sukurti naują paslaugą, kuri Sąjungos aktuose nebuvo tiksliai numatyta. Tarifus, susijusius su naująja paslauga, atsižvelgdamas į paslaugos eksploatacines išlaidas, nustato kiekvienas suinteresuotas paskirtasis operatorius. 15 straipsnis Neleistinos priimti siuntos. Draudimai 1. Bendrosios nuostatos 1.1. Siuntos, neatitinkančios šioje Konvencijoje ir reglamentuose nustatytų sąlygų, nepriimamos. Siuntos, pateikiamos siųsti siekiant atlikti nesąžiningą veiksmą ar nesumokėti privalomų sumų, taip pat nepriimamos. 1.2. Šiame straipsnyje nustatytų draudimų išimtys aprašytos reglamentuose. 1.3. Visos šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai turi galimybę papildyti šiame straipsnyje išdėstytus draudimus, kurie gali būti taikomi iškart, kai tik įtraukiami į atitinkamą rinkinį. 2. Draudimai, taikomi visų rūšių siuntoms 2.1. Į visų rūšių siuntas draudžiama dėti: 2.1.1. narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias apibrėžė Tarptautinė narkotinių medžiagų kontrolės taryba (INCB), arba kitus nelegalius narkotikus, draudžiamus gavimo šalyje; 2.1.2. įžeidžiančio ar nepadoraus pobūdžio produkciją; 2.1.3. suklastotą ir neteisėtai nukopijuotą produkciją; 2.1.4. kitus gaminius, kuriuos įvežti ar naudoti gavimo šalyje draudžiama; 2.1.5. gaminius, kurie dėl savo pobūdžio ar pakuotės gali kelti pavojų pašto darbuotojams ar kitiems žmonėms, ištepti ar sugadinti kitas siuntas, pašto įrangą ar tretiesiems asmenims priklausantį turtą; 2.1.6. dokumentus, kurie savo pobūdžiu yra aktualus ir asmeninis susirašinėjimas tarp asmenų, kurie nėra siuntėjai ir gavėjai arba asmenys, gyvenantys kartu su jais. 3. Sprogstamosios, degiosios ar radioaktyviosios medžiagos ir kiti pavojingi kroviniai 3.1. Į visų rūšių siuntas draudžiama dėti sprogstamąsias, degiąsias medžiagas ar kitus pavojingus krovinius, taip pat radioaktyviąsias medžiagas. 3.2. Į visų rūšių siuntas draudžiama dėti inertinius sprogstamuosius įtaisus ir karinę amuniciją, įskaitant inertines granatas, inertinius sviedinius ir kitus panašius sprogmenis, ir jų kopijas. 3.3. Išimtis daroma toliau išvardytiems pavojingiems kroviniams: 3.3.1. radioaktyviosioms medžiagoms, siunčiamoms pašto korespondencijos siuntose ir pašto siuntiniuose, kurios nurodytos 16 straipsnio 1 dalyje; 3.3.2. infekcinėms medžiagoms, siunčiamoms pašto korespondencijos siuntose ir pašto siuntiniuose, kurios nurodytos 16 straipsnio 2 dalyje. 4. Gyvi gyvūnai 4.1. Į visų rūšių siuntas draudžiama dėti gyvus gyvūnus. 4.2. Išimties tvarka toliau išvardytus gyvūnus galima dėti į pašto korespondencijos siuntas, išskyrus įvertintąsias siuntas: 4.2.1. bites, dėles ir šilkverpius; 4.2.2. tyrimams skirtus parazitus ir kenkėjų naikintojus, kuriuos viena kitai siunčia oficialiai pripažintos institucijos; 4.2.3. biomedicininiams tyrimams naudojamas drozofilų šeimos muses, kurias viena kitai siunčia oficialiai pripažintos institucijos. 4.3. Išimties tvarka toliau išvardytus gyvūnus galima dėti į siuntinius: 4.3.1. gyvus gyvūnus, kuriuos siųsti paštu leidžia suinteresuotų šalių pašto taisyklės. 5. Korespondencijos dėjimas į siuntinius 5.1. Į pašto siuntinius draudžiama dėti: 5.1.1. susirašinėjimą, išskyrus archyvinius dokumentus, tarp asmenų, kurie nėra siuntėjai ir gavėjai arba kartu su jais gyvenantys asmenys. 6. Monetos, banknotai ir kiti vertingi daiktai 6.1. Draudžiama dėti monetas, banknotus, čekius ar bet kokius pareikštinius vertybinius popierius, kelionės čekius, apdirbtą ar neapdirbtą platiną, auksą arba sidabrą, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius ir kitus vertingus daiktus: 6.1.1. į neįvertintąsias pašto korespondencijos siuntas; 6.1.1.1. tačiau, jei išsiuntimo ir gavimo šalių nacionalinės teisės aktai leidžia, šiuos daiktus galima siųsti uždaruose vokuose kaip registruotąsias siuntas; 6.1.2. į neįvertintuosius siuntinius, nebent išsiuntimo ir gavimo šalių nacionalinės teisės aktai tai leidžia; 6.1.3. į neįvertintuosius siuntinius, kuriais keičiasi dvi šalys, priimančios įvertintuosius siuntinius; 6.1.3.1. be to, kiekviena šalis narė arba paskirtasis operatorius turi teisę uždrausti dėti aukso luitus į įvertintuosius ar neįvertintuosius siuntinius, siunčiamus iš jo teritorijos ar į jo teritoriją arba vežamus atviru tranzitu per jo teritoriją; jis gali apriboti realią šių siuntų vertę. 7. Spaudiniai ir sekogramos 7.1. Spaudiniuose ir sekogramose negali būti: 7.1.1. jokių anotacijų ir jokių susirašinėjimo pobūdžio elementų; 7.1.2. jokių pašto ženklų, jokių pašto mokos ženklų (nuvertintų ar nenuvertintų) ir jokių vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai siuntoje yra kortelė, vokas ar nedidelė siunta, iš anksto apmokėta numatant jos grąžinimą, ant kurios yra atspausdintas siuntos siuntėjo ar jo įgalioto asmens adresas siuntos pateikimo siųsti šalyje arba gavimo šalyje. 8. Klaidingai priimtų siuntų apdorojimas 8.1. Klaidingai priimtų siuntų apdorojimas nustatytas reglamentuose. Tačiau siuntos, kuriose yra daiktų, išvardytų šio straipsnio 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose bei 3.1 ir 3.2 punktuose, jokiu būdu nėra nei siunčiamos pagal paskirtį, nei įteikiamos gavėjams, nei grąžinamos į išsiuntimo vietą. Jei šio straipsnio 2.1.1 papunktyje ir 3.1 ir 3.2 punktuose išvardyti daiktai aptinkami tranzitu siunčiamose siuntose, pastarosios apdorojamos pagal tranzito šalies nacionalinės teisės aktus. 16 straipsnis Leistinos radioaktyviosios ir infekcinės medžiagos 1. Radioaktyviąsias medžiagas galima siųsti pašto korespondencijos siuntose ir pašto siuntiniuose, jei šalys narės yra susitarusios vienpusiai ar abipusiai keistis tokiomis siuntomis toliau išvardytomis sąlygomis: 1.1. radioaktyviosios medžiagos paruošiamos ir įpakuojamos laikantis atitinkamų reglamentuose pateiktų nuostatų; 1.2. kai radioaktyviosios medžiagos siunčiamos pašto korespondencijos siuntose, joms taikomas pirmenybinių siuntų tarifas arba laiškų siuntimo ir registravimo tarifas; 1.3. pašto korespondencijos siuntos arba pašto siuntiniai su radioaktyviosiomis medžiagomis turi būti siunčiami pačiu greičiausiu būdu, paprastai oro paštu, taikant atitinkamus papildomus oro pašto tarifus; 1.4. siuntas su radioaktyviosiomis medžiagomis gali pateikti tik siuntėjai, turintys reikiamą leidimą. 2. Infekcines medžiagas, išskyrus A kategorijos infekcines medžiagas, darančias poveikį žmonėms (JT 2814) ir gyvūnams (JT 2900), pašto korespondencijos siuntose ir pašto siuntiniuose siųsti leidžiama šiomis sąlygomis: 2.1. B kategorijos infekcines medžiagas (JT 3373) gali vienas kitam siųsti paštu tik oficialiai pripažinti siuntėjai, kuriuos nustato jų kompetentinga valdžios institucija. Šiuos pavojingus krovinius galima priimti siųsti paštu tuo atveju, jei tai leidžiama pagal galiojančius nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus bei naujausią Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) skelbiamų Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo redakciją; 2.2. B kategorijos infekcinės medžiagos (JT 3373) turi būti apdorotos, supakuotos ir pažymėtos laikantis atitinkamų Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatų. Šioms siuntoms taikomas pirmenybinių siuntų tarifas arba laiškų registravimo tarifas. Už šių siuntų apdorojimą pašte leidžiama imti papildomą mokestį; 2.3. Nuo mokesčių atleidžiamus ligonių mėginius (žmonių ar gyvūnų) gali vieni kitiems paštu siųsti tik oficialiai pripažinti siuntėjai, kuriuos nustato jų kompetentinga valdžios institucija. Šias medžiagas galima priimti siųsti paštu tuo atveju, jei tai leidžiama pagal galiojančius nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus bei naujausią ICAO skelbiamų Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo redakciją; 2.4. Nuo mokesčių atleidžiami ligonių mėginiai (žmonių ar gyvūnų) turi būti apdoroti, supakuoti ir pažymėti laikantis atitinkamų Pašto korespondencijos reglamento nuostatų. Šioms siuntoms taikomas pirmenybinių siuntų tarifas arba laiškų registravimo tarifas. Už šių siuntų apdorojimą pašte leidžiama imti papildomą mokestį; 2.5. Infekcines medžiagas ir nuo mokesčių atleidžiamus ligonių mėginius (žmonių ar gyvūnų) leidžiama siųsti ir gauti tik tose šalyse narėse, kurios susitarė vienpusiai arba abipusiai keistis tokiomis siuntomis; 2.6. Leidžiamos siųsti infekcinės medžiagos ir nuo mokesčių atleidžiami ligonių mėginiai (žmonių ar gyvūnų) turi būti siunčiami pačiu greičiausiu būdu, paprastai oro paštu, taikant atitinkamus papildomus oro pašto tarifus bei suteikiant pristatymo pirmenybę. 17 straipsnis Reklamacijos 1. Kiekvienas paskirtasis operatorius privalo priimti reklamacijas dėl siuntinių ir registruotųjų, įvertintųjų siuntų ir siuntų su kontroliuojamu pristatymu, kurios pateiktos siųsti jo ar kito paskirtojo operatoriaus tarnyboje, jei šios reklamacijos pateikiamos per šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos po siuntos pateikimo siųsti. Reklamacijos siunčiamos pirmenybiniu būdu, EMS arba elektroniniu būdu. Šešių mėnesių laikotarpis, į kurį neįeina reklamacijų siuntimas tarp paskirtųjų operatorių, yra susijęs su reklamacijos pateikėjų ir paskirtųjų operatorių santykiais. 2. Reklamacijos priimamos reglamentuose nustatytomis sąlygomis. 3. Už reklamacijų apdorojimą nemokama. Tačiau, jei prašoma naudotis EMS tarnybos paslaugomis, papildomas išlaidas paprastai apmoka pareiškėjas. 18 straipsnis Muitinis tikrinimas. Muitai ir kiti mokesčiai 1. Išsiuntimo šalies paskirtasis operatorius ir gavimo šalies paskirtasis operatorius turi teisę, vadovaudamiesi savo šalių teisės aktais, teikti siuntas muitiniam tikrinimui. 2. Už siuntas, teiktinas muitiniam tikrinimui, pašto naudai gali būti imamas mokestis už pateikimą muitinei, kurio orientacinis dydis nustatytas reglamentuose. Šis mokestis imamas tik už pateikimą muitinei ir muitinį tikrinimą tų siuntų, kurios apmokestinamos muitu arba bet kuriuo kitu tos pačios rūšies mokesčiu. 3. Paskirtieji operatoriai, gavę leidimą atlikti muitinį tikrinimą klientų vardu, turi teisę imti iš klientų mokestį, atitinkantį realias operacijos sąnaudas. Šis mokestis gali būti imamas už visas muitinėje deklaruotas siuntas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, įskaitant tas, kurios atleistos nuo muito mokesčio. Klientai privalo būti iš anksto informuojami apie reikalaujamą mokėti mokestį. 4. Paskirtieji operatoriai turi teisę rinkti iš siuntėjų arba, atsižvelgdami į aplinkybes, iš siuntų gavėjų muitą ir visus kitus galimus mokesčius. 19 straipsnis Pasikeitimas uždaromis važtomis su kariniais daliniais 1. Uždaromis pašto korespondencijos siuntų važtomis gali būti keičiamasi tarpininkaujant kitų šalių sausumos, jūrų ar oro tarnyboms: 1.1. tarp vienos iš šalių narių pašto skyrių ir Jungtinių Tautų Organizacijos žinion perduotų karinių dalinių vadovybės; 1.2. tarp šių karinių dalinių vadovybių; 1.3. tarp vienos iš šalių narių pašto skyrių ir jūrų, oro arba sausumos karinių dalinių vadovybės bei tos pačios šalies karo laivų arba orlaivių, esančių užsienyje, vadovybės; 1.4. tarp tos pačios šalies jūrų, oro arba sausumos karinių dalinių, karo laivų arba orlaivių vadovybių. 2. Pašto korespondencijos siuntas važtomis, kaip nurodyta 1 dalyje, turi išsiųsti arba gauti tiktai karinių dalinių nariai arba štabai ir laivų arba orlaivių ekipažai, siunčiantys arba gaunantys važtas. Joms taikomi tarifai ir siuntimo sąlygos apibrėžiamos pagal tos šalies narės paskirtojo operatoriaus, kuris perdavė žinion karinį dalinį arba kuriam priklauso laivai ar orlaiviai, taisykles. 3. Jei nėra specialaus susitarimo, šalies narės, kuri perdavė žinion karinį dalinį arba kuriai priklauso karo laivai ar orlaiviai, paskirtasis operatorius privalo sumokėti atitinkamiems paskirtiesiems operatoriams išlaidas už važtų tranzitą, galutinius atsiskaitymus ir išlaidas už vežimą oru. 20 straipsnis Pašto paslaugų kokybės standartai ir tikslai 1. Šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai privalo nustatyti ir paskelbti standartus ir tikslus, susijusius su jų šalyse gaunamų pašto korespondencijos siuntų ir siuntinių pristatymu. 2. Šie standartai ir tikslai, pridėjus laiką, kurio paprastai reikia muitiniam tikrinimui, neturi būti mažiau palankūs už tuos, kurie taikomi panašioms siuntoms jų vidaus tarnyboje. 3. Išsiuntimo šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai taip pat turi nustatyti ir paskelbti pirmenybinių siuntų ir oru siunčiamų pašto korespondencijos siuntų, taip pat siuntinių ir ekonominių ar žeme siunčiamų siuntinių suminės siuntimo trukmės standartus. 4. Šalys narės arba jų paskirtieji operatoriai tikrina, kaip laikomasi paslaugų kokybės standartų. 2 SKYRIUS Atsakomybė 21 straipsnis Paskirtųjų operatorių atsakomybė. Žalos atlyginimas 1. Bendrosios nuostatos 1.1. Išskyrus atvejus, numatytus 22 straipsnyje, paskirtieji operatoriai atsako už: 1.1.1. prarastas, išplėštas ar sugadintas registruotąsias siuntas, paprastuosius siuntinius ir įvertintąsias siuntas; 1.1.2. prarastas siuntas su kontroliuojamu pristatymu; 1.1.3. registruotųjų, įvertintųjų siuntų ir paprastųjų siuntinių, kurių neįteikimo priežastis nėra pateikta, grąžinimą. 1.2. Paskirtieji operatoriai neprisiima atsakomybės už kitas siuntas negu tos, kurios nurodytos šio straipsnio 1.1.1 ir 1.1.2 papunkčiuose. 1.3. Bet kokiu kitu atveju, kuris nenumatytas šioje Konvencijoje, paskirtieji operatoriai atsakomybės neprisiima. 1.4. Jeigu registruotoji siunta, paprastasis siuntinys ar įvertintoji siunta prarandami ar visiškai sugadinami dėl force majeure aplinkybių, dėl kurių žala nėra atlyginama, siuntėjas turi teisę atgauti sumokėtus mokesčius už siuntos siuntimą, išskyrus draudimo mokestį. 1.5. Sumokėtina kompensacijos suma negali viršyti tų sumų, kurios yra nurodytos Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente. 1.6. Atsakomybės prisiėmimo atveju į netiesioginius nuostolius ar negautas pajamas apskaičiuojant išmokėtiną kompensacijos sumą neatsižvelgiama. 1.7. Visos nuostatos, susijusios su paskirtųjų operatorių atsakomybe, yra griežtos, privalomos ir baigtinės. Paskirtieji operatoriai jokiu būdu neprisiima atsakomybės, net ir didelio apsirikimo (didelės klaidos) atveju, viršijant šioje Konvencijoje ir reglamentuose nustatytas ribas. 2. Registruotosios siuntos 2.1. Registruotosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto korespondencijos reglamente nustatyto dydžio kompensaciją. Jei siuntėjo reikalaujama suma mažesnė už numatytąją Pašto korespondencijos reglamente, paskirtieji operatoriai turi teisę išmokėti tą mažesnę sumą, ir šiuo pagrindu atgauti tą sumą iš kitų paskirtųjų operatorių, kurie gali būti su tuo susiję. 2.2. Registruotosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, patirtos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui. 3. Siuntos su kontroliuojamu pristatymu 3.1. Siuntos su kontroliuojamu pristatymu praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę tik atgauti už siuntos siuntimą sumokėtus mokesčius. 4. Paprastieji siuntiniai 4.1. Paprastojo siuntinio praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto siuntinių reglamente nustatyto dydžio kompensaciją. Jei siuntėjo reikalaujama suma mažesnė už numatytąją Pašto siuntinių reglamente, paskirtieji operatoriai turi teisę išmokėti tą mažesnę sumą, ir šiuo pagrindu atgauti tą sumą iš kitų paskirtųjų operatorių, kurie gali būti su tuo susiję. 4.2. Paprastojo siuntinio dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, patirtos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui. 4.3. Paskirtieji operatoriai gali tarpusavyje susitarti taikyti Pašto siuntinių reglamente nustatytą sumą už siuntinį, neatsižvelgdami į siuntinio svorį. 5. Įvertintosios siuntos 5.1. Įvertintosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, iš esmės lygią įvertinimo sumai SDR. 5.2. Įvertintosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam žalos, patirtos dėl išplėšimo ar sugadinimo, dydžiui. Tačiau ji jokiu būdu negali viršyti įvertinimo sumos SDR. 6. Registruotosios ar įvertintosios pašto korespondencijos siuntos grąžinimo atveju, kai neįteikimo priežastis nėra nurodyta, siuntėjas turi teisę atgauti tik mokesčius, sumokėtus už siuntos siuntimą. 7. Siuntinio grąžinimo atveju, kai neįteikimo priežastis nėra nurodyta, siuntėjas turi teisę atgauti mokesčius, sumokėtus už siuntinio siuntimą išsiuntimo šalyje, ir išlaidas, patirtas grąžinant siuntinį iš gavimo šalies. 8. 2, 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais kompensacija apskaičiuojama pagal kainoraštyje surašytas tokios pat rūšies daiktų ar prekių kainas, perskaičiuotas į SDR toje vietoje ir tuo metu, kai siunta buvo priimta siųsti. Jei nėra kainoraščio, kompensacija apskaičiuojama pagal įprastą daiktų ar prekių kainą, vertinant tuo pačiu pagrindu. 9. Jeigu kompensacija priklauso už registruotosios siuntos, paprastojo siuntinio arba įvertintosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą, siuntėjas arba, atsižvelgiant į aplinkybes, gavėjas turi teisę atgauti sumokėtus tarifus ir rinkliavas už siuntos siuntimą, išskyrus tarifus už registravimą arba įvertinimą. Tas pat taikoma ir registruotosioms siuntoms, paprastiesiems siuntiniams arba įvertintosioms siuntoms, kurių dėl blogos jų būklės atsisakė gavėjai, jei tai atsitiko dėl pašto tarnybos kaltės ir ji privalo už tai atsakyti. 10. Nukrypstant nuo 2, 4 ir 5 dalių nuostatų, gavėjas turi teisę į kompensaciją ir po to, kai priėmė išplėštą ar sugadintą registruotąją siuntą, paprastąjį siuntinį arba įvertintąją siuntą. 11. Paskirtasis išsiuntimo operatorius turi teisę savo šalyje išmokėti siuntėjams nacionalinės teisės aktų nustatytą kompensaciją už registruotąsias siuntas ir neįvertintuosius siuntinius tuo atveju, jei kompensacija būtų ne mažesnė už 2.1 ir 4.1 punktuose nustatytą. Tas pat galioja ir paskirtajam gavimo operatoriui, kai kompensacija išmokama gavėjui. Tačiau 2.1 ir 4.1 punktuose nustatyta kompensacija išmokama: 11.1. jei atsakingam paskirtajam operatoriui pareikštas ieškinys; 11.2. jei siuntėjas atsisako savo teisių gavėjo naudai, arba atvirkščiai. 12. Jokios išlygos dėl reklamacijoms nustatytų terminų nesilaikymo ir kompensacijos mokėjimo paskirtiesiems operatoriams, įskaitant reglamentuose nurodytus terminus ir sąlygas, negali būti pritaikytos, išskyrus dvišalio susitarimo atveju. 22 straipsnis Šalių narių ir paskirtųjų operatorių atleidimas nuo atsakomybės 1. Paskirtieji operatoriai neatsako už registruotąsias siuntas, siuntas su kontroliuojamu pristatymu, siuntinius ir įvertintąsias siuntas, kurias jie įteikė laikydamiesi sąlygų, numatytų jų vidaus teisės aktuose tokios pat rūšies siuntoms. Tačiau jie atsako: 1.1. jei iki įteikimo arba įteikimo metu nustatoma, kad siunta buvo išplėšta ar sugadinta; 1.2. jei, vidaus teisės aktams leidžiant, gavėjas arba siuntėjas, kai siunta grąžinama į išsiuntimo vietą, priimdamas išplėštą arba sugadintą siuntą, pareiškia pastabą; 1.3. jei, vidaus teisės aktams leidžiant, registruotoji siunta buvo įdėta į pašto dėžutę, o gavėjas pareiškia, kad jos negavo; 1.4. jei gavėjas arba tuo atveju, kai siunta grąžinama į išsiuntimo vietą, siuntinio arba įvertintosios siuntos siuntėjas, nepaisant deramai patvirtinto gavimo, nedelsdamas praneša siuntą įteikusiam paskirtajam operatoriui apie pastebėtą pažeidimą; jis turi pateikti įrodymus, kad siunta buvo išplėšta ar sugadinta ne po jos įteikimo; sąvoka „nedelsdamas“ turi būti aiškinama pagal nacionalinės teisės aktus. 2. Šalys narės ir paskirtieji operatoriai atleidžiami nuo atsakomybės: 2.1. force majeure atveju, atsižvelgiant į 13 straipsnio 6.9 punktą; 2.2. jei dėl force majeure aplinkybių negalima nustatyti, kas atsitiko su siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o atsakomybė kitaip negali būti įrodyta; 2.3. jei žala padaryta dėl siuntėjo kaltės arba neatsargumo, arba dėl siunčiamų daiktų savybių; 2.4. jei kalbama apie siuntas, kurioms taikomi 15 straipsnyje nustatyti draudimai; 2.5. jei siuntos konfiskuojamos remiantis gavimo šalies teisės aktais, kai apie tai praneša šalis narė arba jos paskirtasis operatorius; 2.6. jei tai įvertintosios siuntos, kurios apgaule buvo įvertintos suma, viršijančia tikrąją siunčiamų daiktų vertę; 2.7. jei siuntėjas per šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos po siuntos pateikimo siųsti, nepateikė reklamacijos; 2.8. jei kalbama apie karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų siuntinius; 2.9. jei įtariama, kad siuntėjas sukčiavo, siekdamas gauti kompensaciją. 3. Šalys narės ir paskirtieji operatoriai visai neatsako už deklaracijas muitinei, kokios formos jos bebūtų, ir už sprendimus, kuriuos priima muitinės tarnybos, tikrindamos muitiniam tikrinimui pateiktas siuntas. 23 straipsnis Siuntėjo atsakomybė 1. Siuntėjas atsako už žalą, padarytą pašto darbuotojų sveikatai, ir už visą žalą, padarytą kitoms pašto siuntoms, taip pat už žalą, padarytą pašto įrangai, dėl to, kad jis siuntė draudžiamus siųsti daiktus arba daiktus, neatitinkančius priėmimo sąlygų. 2. Dėl žalos, padarytos kitoms pašto siuntoms, siuntėjo atsakomybės ribos nustatomos taip pat kaip ir paskirtųjų operatorių atsakomybės už kiekvieną sugadintą siuntą ribos. 3. Siuntėjas atsako ir tuo atveju, jei išsiuntimo pašto skyrius priėmė tokią siuntą. 4. Tačiau, jei siuntėjas laikėsi siuntos priėmimo sąlygų, jis