{"html": "

Efektyviųjų svorio koeficientų vertė yra svorio koeficientų, pateiktų III priedo 3.6.1 papunktyje, neviršijant 0,005 (absoliučioji vertė). ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos IV priedas PATVIRTINIMO BANDYMAMS SKIRIAMO ETALONINIŲ DEGALŲ TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS, TAIP PAT REIKALINGOS PRODUKCIJOS ATITIKČIAI PATIKRINTI ETALONINIAI DEGALAI NE KELIAIS JUDANTIEMS MECHANIZMAMS Pastaba. Šie reikalavimai sąlygoja svarbiausius variklio galios/išmetamųjų dujų rodiklius.

\n

Ribos ir vienetai2 Bandymo metodas Cetaninis skaičius4 Mažiausias 457 didžiausias 50 ISO 5165 Tankis, kai temperatūra 15 ºC Mažiausias 835 kg/m3 Didžiausias 845 kg/m3 10 ISO 3675, ASTM D 4052 Distiliavimas3 – 95 % taškas Didžiausias 3700C ISO 3405 Klampa, kai temperatūra 40 ºC Mažiausia 2,5 mm2/s Didžiausia 3,5 mm2/s ISO 3104 Sieros kiekis Mažiausias 0,1 % masės9 Didžiausias 0,2% masės8 ISO 8754, EN 24260 Pliūpsnio temperatūra Mažiausia 550C ISO 2719 Filtravimo rodiklis CFPP Mažiausias - Didžiausias +50C EN 116 Vario plokštelės korozija Didžiausia 1 ISO 2160 Anglies likutis, nustatytas Conradson metodu (10 %DR) Didžiausias 0,3% masės ISO 10370 Pelenų kiekis Didžiausias 0,01% masės ASTM D 48212 Vandens kiekis Didžiausias 0,05% masės ASTM D 95, D 1744 Neutralizacijos (stipriųjų rūgščių) skaičius Didžiausias 0,20 mg KOH/g Atsparumas oksidacijai 8 Didžiausias 2,5 mg/100 ml ASTM D 2274 Priedai6 1 pastaba. Jeigu reikalaujama apskaičiuoti variklio arba transporto priemonės naudingumo koeficientą, degalų kaloringumas gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:

\n

Savitoji energija (kaloringumas) (bendras) MJ/kg = (46,423-8,792 x d2+3,17xd)x(1-(x+y+S))+9,42xs-2,499 x X, čia: d = tankis, kai temperatūra 288 K (15 ºC) x = santykis su vandens mase (%/100) y = santykis su pelenų mase (%/100) s = santykis su sieros mase (%/100).

\n

2 pastaba. Techninėse sąlygose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo naudojamos ASTM D 3244 „Ginčų dėl naftos gamybos kokybės pagrindo nustatymo“ sąlygos, o, nustatant mažiausią vertę, buvo atsižvelgta į mažiausią 2R skirtumą, didesnį už nulį; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas lygus 4R (R – pakartojamumas).

\n

Nepaisant šių priemonių, kurios reikalingos dėl statistinių priežasčių, kuro gamintojas vis tiek turėtų imti pagrindu nulinę vertę, kur nustatyta didžiausia vertė – 2R, ir vidutinę vertę, kai nurodomos didžiausios ir mažiausios ribos. Jeigu reikia išsiaiškinti, ar kuras atitinka techninių sąlygų reikalavimus, turėtų būti naudojamos ASTM D 3244 sąlygos.

\n

3 pastaba. Pateiktieji skaičiai rodo išgarintus kiekius (išgarinta dalis + prarasta dalis).

\n

4 pastaba. Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4R intervalo reikalavimų. Tačiau, jeigu kyla ginčai tarp degalų tiekėjo ir degalų vartotojo, tokiems ginčams spręsti gali būti naudojamos ASTM D 3244 sąlygos, jeigu atliekami kartotiniai matavimai, kurių skaičiaus pakanka, kad būtų gautas reikalaujamas tikslumas, o ne atskiri nustatymai.

\n

5 pastaba. Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, atrodo, kad laikymo terminas bus ribojamas. Reikėtų gauti patarimų iš tiekėjo apie laikymo sąlygas ir trukmę.

\n

6 pastaba. Šie degalai turi būti sudaryti tik iš tiesioginės ir krekingo distiliacijos angliavandenilių frakcijos komponentų; leidžiamas nusierinimas. Jame neturi būti jokių metalų priedų arba cetaninį skaičių pagerinančių priedų.

\n

7 pastaba. Leidžiamos didesnės vertės, tokiu atveju turi būti pranešama apie suvartotų etaloninių degalų cetaninį skaičių.

\n

8 pastaba. Leidžiamos didesnės vertės, tokiu atveju turi būti pranešama apie suvartotuose etaloniniuose degaluose esantį sieros kiekį.

\n

9 pastaba. Varikliai turi būti nuolat patikrinami, atsižvelgiant į rinkos tendencijas. Kad varikliui būtų išduotas pradinis patvirtinimas be išmetamųjų dujų po jų apdorojimo, pareiškėjui prašant, leidžiamas nominalus sieros masės kiekis yra 0,05 proc. (mažiausias masės kiekis 0,03 proc.), tokiu atveju matuojama kietųjų dalelių koncentracija turi būti nustatoma prieš srovę iki vidutinės vertės, kuri nominaliai apibrėžiama pagal sieros kiekį kure (0,150 proc. masės) kiekvienai toliau pateiktai lygčiai:

\n

PTadj = PT + [SFC x 0,0917 x (NSLF – FSF)], čia:

\n

PTadj = suderinta PT vertė (g/kWh) PT = matuojama įvertinta savitoji išmetamų teršalų vertė išmetamų kietųjų dalelių kiekiui (g/kWh) SFC = įvertintas savitasis degalų suvartojimas (g/kWh), apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę NSLF = vardinio sieros masės kiekio, reikalaujamo pagal technines sąlygas, vidurkis (t. y. 0,15%/100) FSF = degalų sieros masės kiekis (%/100) Įvertinto savitojo degalų suvartojimo apskaičiavimo lygtis:

\n

SFC = , čia:

\n

Pi = Pm, i + PAE, i Kad produkcijos vertinimas atitiktų I priedo 4.3.2 papunktį, ji turi atitikti reikalavimus, kai vartojami etaloniniai degalai su tokiu sieros kiekiu, kuris atitinka mažiausią/didžiausią 0,1/0,2 proc. masės koncentraciją.

\n

10 pastaba. Didesnės vertės leistinos iki 855 kg/m3, tokiu atveju turi būti pranešama apie vartotų etaloninių degalų tankį. Kad produkcijos vertinimas atitiktų I priedo 4.3.2 papunktį, ji turi atitikti reikalavimus, kai vartojami etaloniniai degalai su tokiu sieros kiekiu, kuris atitinka mažiausią/didžiausią 835/845 kg/m3 lygį.

\n

11 pastaba. Visos degalų charakteristikos ir ribinės vertės turi būti peržiūrimos, atsižvelgiant į rinkos tendencijas.

\n

12 pastaba. Turi būti pakeistas į EN/ISO 6245 nuo jo įgyvendinimo dienos. ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos V priedas 1. ANALIZINĖ IR ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMA DUJŲ IR KIETŲJŲ DALELIŲ ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMOS Paveikslo Nr.

\n

Apibūdinimas 2 Išmetamųjų dujų analizės sistema natūralioms išmetamosioms dujoms 3 Išmetamųjų dujų analizės sistema praskiestoms išmetamosioms dujoms 4 Dalinis srautas, izokinetinis srautas, įsiurbimo pūtiklio kontrolė, frakcinis ėminių ėmimas 5 Dalinis srautas, izokinetinis srautas, slėgio kompresoriaus kontrolė, frakcinis ėminių ėmimas 6 Dalinis srautas, CO2 arba NOx kontrolė, frakcinis ėminių ėmimas 7 Dalinis srautas, CO2 ir anglies pusiausvyra, suminis ėminių ėmimas 8 Dalinis srautas, vienas difuzorius ir koncentracijos matavimas, frakcinis ėminių ėmimas 9 Dalinis srautas, dvigubas difuzorius arba purkštukas ir koncentracijos matavimas, frakcinis ėminių ėmimas 10 Dalinis srautas, kelių kamerų padalijimas ir koncentracijos matavimas, frakcinis ėminių ėmimas 11 Dalinis srautas, srauto kontrolė, suminis ėminių ėmimas 12 Dalinis srautas, srauto kontrolė, frakcinis ėminių ėmimas 13 Visas srautas, teigiamas tūrinis siurblys arba kritinio srauto difuzorius, frakcinis ėminių ėmimas 14 Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema 15 Viso srauto sistemos praskiedimo sistema 1.1. Dujinių išmetamųjų teršalų nustatymas 1.1.1 papunktyje bei 2 ir 3 paveiksluose pateikti išsamūs rekomenduojamo ėminių ėmimo ir analizinių sistemų aprašymai. Kadangi skirtingos konfigūracijos gali duoti lygiaverčius rezultatus, nereikalaujama, kad būtų tiksliai laikomasi šių paveikslų schemų. Papildomai informacijai gauti ir sudedamųjų dalių sistemų funkcijoms derinti gali būti naudojamos papildomos sudedamosios dalys, pvz., prietaisai, vožtuvai, solenoidai, siurbliai ir jungikliai. Kitos sudedamosios dalys, kurios nereikalingos kai kurių sistemų tikslumui išlaikyti, gali būti pašalinamos, jeigu jų pašalinimas yra pagrįstas rimtu inžineriniu sprendimu.

\n

1.1.1. Dujinių išmetamųjų teršalų sudedamosios dalys CO, CO2, HC, NOx Visų analizinių sistemų, skirtų dujinių išmetamųjų teršalų kiekiui natūraliose arba praskiestose išmetamosiose dujose nustatyti, apibūdinimas pagrįstas jose naudojamais:

\n
–HFID analizatoriumi agliavandenilių kiekiui matuoti,
\n
–NDIR analizatoriais anglies monoksido ir anglies dioksido kiekiui matuoti,
\n
–HCLD arba lygiaverčiu analizatoriumi azoto oksido kiekiui matuoti.
\n

Natūralioms išmetamosioms dujoms (žr. 2 paveikslą) visų sudedamųjų dalių ėminys gali būti imamas vienu ėminių ėmimo zondu arba dviem ėminių ėmimo zondais, kurie yra labai arti ir iš vidaus prijungti prie skirtingų analizatorių. Reikia imtis atsargos priemonių, kad išmetamosios sudedamosios dalys kondensuotųsi (taip pat ir vandens bei sieros rūgšties) bet kuriame analizinės sistemos taške.

\n

Praskiestoms išmetamosioms dujoms (žr. 3 paveikslą) angliavandenilių ėminys imamas kitokiu ėminių ėmimo zondu negu imant kitų sudedamųjų dalių ėminius. Reikia imtis atsargos priemonių, kad išmetamosios sudedamosios dalys kondensuotųsi (taip pat ir vandens bei sieros rūgšties) bet kuriame analizinės sistemos taške.

\n

2 pav. Dujų CO, NOx ir HC analizės sistemos schema Paaiškinimai:

\n

Zero gas – nešiklinės dujos; optional 2 sampling probes – 2 ėminių ėmimo zondai, pasirinktinai; span gas – kalibruojamasis dujų mišinys; air – oras; fuel – kuras; vent – išleidimo anga.

\n

3 pav. Praskiestų išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx ir HC analizės sistemos schema Paaiškinimai:

\n

Zero gas – nešiklinės dujos; optional 2 sampling probes – 2 ėminių ėmimo zondai, pasirinktinai; span gas – kalibruojamasis dujų mišinys; air – oras; fuel – kuras; vent – išleidimo anga; to PSS see Figure 14 – išėjimas į PSS žr. 14 paveikslą; same plane see Figure 14 – tokią pat plokštę žr. 14 paveiksle; see Figure 13 – žr. 13 paveikslą.

\n

Aprašymas – 2 ir 3 paveikslai Bendrieji paaiškinimai:

\n

Visos sudedamosios dalys ėminių ėmimo metu turi būti laikomos atitinkamoms sistemoms apibrėžtoje temperatūroje.

\n
–SP1: natūralių išmetamųjų dujų ėminių ėmimo zondas (tik 2 paveikslas) Rekomenduojamas nerūdijančio plieno tiesiogiai uždaromas zondas su keliomis angomis. Jo vidinis skersmuo turi būti ne didesnis už vidinį ėminių ėmimo linijos skersmenį. Zondo sienelių storis turi būti ne didesnis kaip 1 mm. Trijose skirtingose spindulinėse plokštumose turi būti ne mažiau kaip trys angos, kurių dydis turi būti toks, kad būtų galima imti apytikriai tokio pat srauto ėminius. Zondas turi užimti ne mažiau kaip 80 proc. išmetamojo vamzdžio skersmens.
\n
–SP2: praskiestų išmetamųjų dujų HC ėminių ėmimo zondas (tik 3 paveikslas) Zondas turi būti:
\n
–apibrėžtas angliavandenilių ėminių ėmimo linijoje kaip pirmieji 254 mm iki 762 mm (HSL3),
\n
–ne mažesnis kaip 5 mm vidinio skersmens,
\n
–įmontuotas praskiedimo tunelyje DT (1.2.1.2 papunktis) toje vietoje, kur praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišo (pvz., 10 tunelio skersmenų pasroviui nuo tos vietos, kur išmetamasis vamzdis įeina į praskiedimo tunelį),
\n
–pakankamu atstumu (spindulinis) nuo kitų zondų ir tunelio sienelės, kad jokie srautai arba sūkuriai neturėtų jam įtakos,
\n
–šildomas taip, kad dujų srovės ties zondo išeinamąja anga temperatūra pakiltų iki 463 K (190 ºC) 10 K,
\n
–SP3: praskiestos išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx ėminių ėmimo zondas (tik 3 paveikslas) Zondas turi būti:
\n
–toje pat plokštumoje kaip SP,
\n
–pakankamu atstumu (radialinis) nuo kitų zondų ir tunelio sienelės, kad jokie srautai arba sūkuriai neturėtų jam įtakos,
\n
–šildomas ir izoliuotas per visą jo ilgį, kad žemiausia temperatūra būtų 328 K (55 ºC) ir būtų išvengiama vandens kondensavimosi,
\n
–HSL1: šildoma ėminių ėmimo magistralė Iš ėminių ėmimo magistralės vienu zondu imami dujų ėminiai į suskaidytą tašką (-us) ir HC analizatorių.
\n

Ėminių ėmimo magistralė:

\n
–turi būti ne mažesnė kaip 5 mm ir ne didesnė kaip 13,5 mm vidinio skersmens,
\n
–pagaminta iš nerūdijančio plieno arba PTFE,
\n
–išlaiko 463 K (190 ºC) 10 K sienelės temperatūrą, kai matuojama kiekvienoje atskirai reguliuojamoje šildomoje sekcijoje, jeigu ėminių ėmimo zonde išmetamųjų dujų temperatūra yra lygi arba žemesnė negu 463 K (190 ºC),
\n
–išlaiko sienelės temperatūrą, aukštesnę negu 453 K (180 ºC), jeigu ėminių ėmimo zonde išmetamųjų dujų temperatūra yra lygi arba žemesnė negu 463 K (190 ºC),
\n
–išlaiko dujų temperatūrą 463 K (190 ºC) 10 K prieš pat pašildytą filtrą (F2) ir HFID,
\n
–HSL2: šildoma NOx ėminių ėmimo magistralė Ėminių ėmimo magistralė:
\n
–palaiko sienelės temperatūrą 328-473 K (55-200 ºC) iki keitiklio, kai naudojama aušinimo vonia, ir iki analizatoriaus, kai aušinimo vonia nenaudojama,
\n
–turi būti pagaminta iš nerūdijančio plieno arba PTFE.
\n

Kadangi ėminių ėmimo magistralė turi būti šildoma tik tam, kad būtų išvengta vandens ir sieros rūgšties kondensavimosi, ėminių ėmimo magistralės temperatūra priklausys nuo kure esančio sieros kiekio.

\n
–SL: CO (CO2) ėminių ėmimo magistralė Magistralė turi būti pagaminta iš PTFE arba nerūdijančio plieno. Ji gali būti šildoma arba nešildoma.
\n
–BK: foninis maišelis (neprivalomas; tik 3 paveikslas) Foninėms koncentracijoms matuoti.
\n
–F1: šildomas priekinis filtras (neprivalomas) Temperatūra kaip ir HSL1.
\n
–F2 šildomas filtras Filtras iš dujų ėminio turi surinkti visas kietąsias daleles prieš analizatorių. Temperatūra kaip ir HSL1. Jeigu reikia, filtras pakeičiamas.
\n
–P šildomas ėminių ėmimo siurblys Siurblys gali būti šildomas iki HSL1 temperatūros.
\n
–HC Šildomas liepsnos jonizacijos detektorius (HFID) angliavandeniliams nustatyti. Temperatūra turi būti 453 – 473 K (180-2000C).
\n
–CO, CO2 NDIR analizatoriai anglies monoksidui ir anglies dioksidui nustatyti.
\n
–NO2 (H)CLD analizatorius azoto oksidams nustatyti. Jeigu naudojamas (H)CLD, jis turi būti laikomas 328 – 473 K (55 – 200 ºC) temperatūroje.
\n
–C: konverteris Konverteris naudojamas kataliziniu būdu pakeisti NO2 į NO prieš atliekant analizę su CLD arba HCLD.
\n
–B: radiatorius Skirtas vandeniui iš išmetamųjų dujų ėminio aušinti ir kondensuoti. Radiatoriaus temperatūra 273-277 K (0-40 ºC) palaikoma ledu arba šaldymu. Tai neprivaloma, jeigu analizatoriuje nėra vandens garų interferencijos, kaip nustatyta III priedo 3 priedėlio 1.9.1-1.9.2 papunkčiuose.
\n

Vandeniui iš ėminio pašalinti neleidžiama naudoti cheminių džioviklių.

\n
–T1, T2, T3: temperatūros daviklis Dujų srovės temperatūrai tikrinti.
\n
–T4: temperatūros daviklis NO2 – NO konverterio temperatūra.
\n
–T5: temperatūros daviklis Aušinimo vonios temperatūrai kontroliuoti.
\n
–G1, G2, G3: slėgio matuoklis Ėminių ėmimo linijų slėgiui matuoti.
\n
–R1, R2: slėgio reguliatorius Atitinkamai HFID oro ir degalų slėgiui kontroliuoti.
\n
–R3, R4, R5: slėgio reguliatorius Ėminių ėmimo linijų ir į analizatorių tekančio srauto slėgiui reguliuoti.
\n
–FL1, FL2, FL3: debitmatis Ėminių atšakos srautui tikrinti.
\n
–FL4 – FL7: debitmatis (neprivalomas) Per analizatorių tekančiam debitui tikrinti.
\n
–V1 – V6: selektoriaus sklendė Vožtuvų sistema, tinkama ėminiams, matuojamajam mišiniui arba nešamųjų dujų srautui į analizatorių imti.
\n
–V7, V8: seleninė sklendė NO2 – NO keitikliui apeiti.
\n
–V9: adatinis vožtuvas Srautui per NO2 – NO keitiklį ir atšaką balansuoti.
\n
–V10, V11: adatinis vožtuvas Srautams į analizatorių reguliuoti.
\n
–V12, V13: alkūninis vožtuvas Kondensatui iš vonios B surinkti.
\n
–V14: selektoriaus vožtuvas Ėminiui arba foniniam maišeliui parinkti.
\n

1.2. Kietųjų dalelių nustatymas 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiuose ir 4-15 paveiksluose pateikti išsamūs rekomenduojamų praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemų aprašymai. Kadangi skirtingos konfigūracijos gali duoti lygiaverčius rezultatus, nereikalaujama, kad būtų tiksliai laikomasi šių paveikslų schemų. Gali būti naudojamos papildomos sudedamosios dalys, pvz., prietaisai, vožtuvai, solenoidai, siurbliai ir jungikliai, papildomai informacijai gauti ir sudedamųjų dalių sistemų funkcijoms derinti. Kitos sudedamosios dalys, kurios nereikalingos kai kurių sistemų tikslumui išlaikyti, gali būti pašalinamos, jeigu jų pašalinimas yra pagrįstas rimtu inžineriniu sprendimu.

\n

1.2.1. Praskiedimo sistema:

\n

1.2.1.1. Dalinio srauto praskiedimo sistema (4-12 paveikslai) Praskiedimo sistema apibūdinama, remiantis dalies išmetamųjų dujų srauto praskiedimu. Išmetamųjų dujų srovės suskaidymas ir po jo atliekamas praskiedimas gali būti atliekami skirtingais praskiedimo sistemų tipais. Kad paskui būtų surenkamos dalelės, visos praskiestos išmetamosios dujos arba tik dalis praskiestų išmetamųjų dujų gali būti leidžiamos per dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 papunktis, 14 paveikslas). Pirmasis metodas vadinamas suminiu ėminių ėmimo metodu, antrasis metodas – frakciniu ėminių ėmimo metodu.

\n

Praskiedimo santykio apskaičiavimas priklauso nuo naudotos sistemos tipo.

\n

Rekomenduojami šie tipai:

\n
–izokinetinės sistemos (4 ir 5 paveikslai) Šioms sistemoms dujų srauto į perpylimo vamzdį greitis ir (arba) slėgis yra suderinamas su tūriniu išmetamųjų dujų srautu greičiu ir (arba) slėgiu, tokiu būdu reikia, kad ties ėminių ėmimo zondu išmetamųjų dujų srautas būtų netrikdomas ir tolygus. Tai paprastai pasiekiama naudojant rezonatorių ir prieš srovę tiesiogiai prijungtą vamzdį ėminių ėmimo vietoje. Suskaidymo santykis apskaičiuojamas pagal lengvai išmatuojamas vertes, pvz., vamzdžio skersmens. Reikėtų pažymėti, kad izokinezė yra naudojama tik srauto sąlygoms suvienodinti, o ne pasiskirstymo dydžiui sulyginti. Pastarasis paprastai nebūtinas, kadangi dalelės yra gana mažos, kad judėtų skysčio tėkmės kryptimi,
\n
–reguliuojamo srauto sistemos su koncentracijos matavimu (6-10 paveikslai) Šioms sistemoms ėminys imamas iš išmetamųjų dujų srovės masės, suderinant praskiedimo oro srautą ir suminį praskiestų išmetamųjų dujų srautą. Praskiedimo santykis nustatomas pagal žymėtųjų dujų, pvz., CO2 arba NOx, koncentracijas, natūraliai atsirandančias variklio išmetamosiose dujose. Matuojamos praskiestų išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro koncentracijos, kadangi natūralių išmetamųjų dujų koncentracija gali būti matuojama tiek tiesiogiai, tiek ją apskaičiuojant pagal kuro srauto ir anglies pusiausvyros lygtį, jeigu žinoma kuro sudėtis. Šios sistemos gali būti reguliuojamos apskaičiuojant praskiedimo santykį (6 ir 7 paveikslai) arba į perpylimo vamzdį patenkantį srautą (8, 9 ir 10 paveikslai).
\n
–reguliuojamo srauto sistemos su srauto matavimu (11 ir 12 paveikslai) Šioms sistemoms ėminys imamas iš išmetamųjų dujų srovės tūrio, nustatant praskiedimo oro srautą ir suminį praskiestų išmetamųjų dujų srautą. Praskiedimo santykis nustatomas pagal dviejų debitų skirtumą. Reikalaujama tiksliai tarpusavyje kalibruoti srauto matuoklius, kadangi dėl santykinio dviejų debitų dydžio, esant didesniems praskiedimo santykiams, gali atsirasti didelės paklaidos (9 paveikslas ir kiti). Srauto kontrolė labai nesudėtinga, ji atliekama išlaikant pastovų praskiestų išmetamųjų dujų debitą ir, jeigu reikia, keičiant praskiedimo oro debitą.
\n

Norint pasinaudoti dalinio srauto praskiedimo sistemų pranašumais, reikėtų dėti pastangas, kad būtų išvengta galimų problemų dėl dalelių praradimo perpylimo vamzdyje užtikrinti, kad etaloninis pavyzdys būtų imamas iš variklio išmetamųjų dujų ir būtų nustatytas sudedamųjų dalių santykis mišinyje.

\n

Apibūdintose sistemose atkreipiamas dėmesys į šias kritines sritis.

\n

4 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su izokinetiniu zondu ir frakciniu ėminių ėmimu (SB reguliavimas) Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; see Figure 14 – žr. 14 paveikslą; to particulate sampling system – į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą; vent – išleidimo anga.

\n

Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio į EP ir į praskiedimo tunelį DT per perpylimo vamzdį TT izokinetiniu ėminių ėmimo zondu ISP. Diferencinis išmetamųjų dujų slėgis tarp išmetamojo vamzdžio ir įėjimo į zondą yra matuojamas slėgio davikliu DPT. Šis signalas yra perduodamas į srauto valdiklį FC1, kuris reguliuoja įsiurbimo ventiliatorių SB, kad ties zondo antgaliu būtų palaikomas nulinis diferencinis slėgis. Tokiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra tokie pat, o srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto trupmena (suskaidymas). Praskiedimo oro debitas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš praskiedimo oro debito ir sudedamųjų dalių santykio mišinyje.

\n

5 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su izokinetiniu zondu ir frakciniu ėminių ėmimu (PB reguliavimas) Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; see Figure 14 – žr. 14 paveikslą; to particulate sampling system – į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą; vent – išleidimo anga Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per perpylimo vamzdį TT izokinetiniu mėginių ėmimo zondu ISP. Diferencinis išmetamųjų dujų slėgis tarp išmetamojo vamzdžio ir įėjimo į zondą yra matuojamas slėgio davikliu DPT. Šis signalas yra perduodamas į srauto valdiklį FC1, kuris reguliuoja įsiurbimo ventiliatorių SB, kad ties zondo antgaliu būtų palaikomas nulinis diferencinis slėgis. Tai atliekama paimant nedidelį kiekį praskiedimo oro, kurio debitas jau buvo išmatuotas srauto matavimo įtaisu FM1, leidžiant jį į TT pneumatiniu purkštuku. Esant tokioms sąlygoms, išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra tapatūs, o srautas per ISP ir TT – pastovi išmetamųjų dujų dalis (suskaidymas). Suskaidymo santykis nustatomas iš EP ir ISP skerspjūvių ploto. Praskiedimo oras įsiurbiamas per DT oro pūtikliu SB, o srauto greitis matuojamas su FM1 įėjimo angoje į DT. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal oro debito ir suskaidymo santykį.

\n

6 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su CO2 arba NOx koncentracijos matavimu ir frakciniu ėminių ėmimu Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; see Figure 14 – žr. 14 paveikslą; to particulate sampling system – į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą; vent – išleidimo anga; optional to PB or SB – pasirinktinai į PB arba SB.

\n

Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT. Žymėtųjų dujų koncentracijos (CO2 arba NOx) matuojamos natūraliose ir praskiestose išmetamosiose dujose, taip pat praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA. Šie signalai siunčiami į srauto reguliatorių FC2, kuris taip reguliuoja slėgio pūtiklį PB arba įsiurbimo pūtiklį SB, kad DT būtų palaikomas norimas išmetamųjų dujų suskaidymo ir praskiedimo santykis. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš bandomųjų dujų koncentracijų natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore.

\n

7 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su CO2 koncentracijos matavimu, anglies pusiausvyra ir frakciniu ėminių ėmimu Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; details see Figure 15 – informaciją žr. 15 pav.; optional to P – pasirinktinai į P; optional from FC2 – pasirinktinai iš FC.

\n

Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT. CO2 koncentracijos matuojamos praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA. CO2 ir degalų srauto GFUEL signalai siunčiami į srauto reguliatorių FC2 arba į dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto valdiklį FC3 (žr. 14 paveikslą). FC2 reguliuoja tik slėgio ventiliatorių PB, o FC3 reguliuoja dalelių ėminių ėmimo sistemą (žr. 14 paveikslą), tuo būdu reguliuojami srautai į sistemą ir iš jos, kad DT būtų palaikomas norimas išmetamųjų dujų suskaidymas ir praskiedimo oro santykis. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš CO2 koncentracijų ir GFUEL, taikant prielaidą dėl anglies pusiausvyros.

\n

8 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su atskiru difuzoriumi, koncentracijos matavimu ir frakciniu ėminių ėmimu Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; see Figure 14 – žr. 14 paveikslą; to particulate sampling system – į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą; vent – išleidimo anga.

\n

Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT dėl DT difuzoriumi VN sukelto neigiamo slėgio. Dujų debitas per TT priklauso nuo judesio kiekio mainų difuzoriaus zonoje, ir todėl yra veikiamas dujų absoliučiosios temperatūros ties išėjimu iš TT. Todėl išmetamųjų dujų suskaidymas tam tikram tunelio debitui yra nepastovus, o praskiedimo santykis, esant nedidelei apkrovai, yra šiek tiek mažesnis, negu esant didelei apkrovai. Žymėtųjų dujų koncentracijos (CO2 arba NOx) matuojamos natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA, o praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal tokiu būdu išmatuotas vertes.

\n

9 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su dvigubu difuzoriumi arba dviguba sklende, koncentracijos matavimu ir frakciniu ėminių ėmimu Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; see Figure 14 – žr. 14 paveikslą; to particulate sampling system – į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą; vent – išleidimo anga.

\n

Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT srauto dalytuvu, kuriame yra purkštukų arba difuzorių rinkinys. Pirmasis (FD1) įtaisytas EP, antrasis – (FD2) į TT. Be to, reikalingi du slėgio reguliavimo vožtuvai (PCV1 ir PCV2), kad būtų pastovus išmetamųjų dujų suskaidymas reguliuojant atgalinį slėgį EP ir slėgį DT. PVC1 įtaisomas į EP pasroviui SP, PVC – tarp slėgio kompresoriaus PB ir DT. Žymėtųjų dujų koncentracijos (CO2 arba NOx) matuojamos natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA. Jie reikalingi išmetamųjų dujų suskaidymui patikrinti ir gali būti naudojami PCV1 ir PCV2 suderinti tiksliai suskaidymo kontrolei atlikti. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš bandomųjų dujų koncentracijų.

\n

10 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su keliais suskaidymo vamzdžiais, koncentracijos matavimu ir frakciniu ėminių ėmimu Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; see Figure 14 – žr. 14 paveikslą; to particulate sampling system – į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą; vent – išleidimo anga; fresh air injection – šviežio oro įpūtimas.

\n

Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per perpylimo vamzdį TT srauto dalytuvu FD3, kurį sudaro į EP įmontuoti tokių pat matmenų keli vamzdžiai (toks pat skersmuo, ilgis ir pagrindo spindulys). Per vieną iš šių vamzdžių išmetamosios dujos leidžiamos į DT, o per likusius vamzdžius išmetamosios dujos leidžiamos į drėkinimo kamerą DC. Tokiu būdu išmetamųjų dujų suskaidymas nustatomas pagal bendrą vamzdžių skaičių. Pastoviam suskaidymui reguliuoti reikalingas nulinis diferencinis slėgis tarp DC ir TT išėjimo angos, kuris matuojamas diferencinio slėgio davikliu DPT. Nulinis diferencinis slėgis gaunamas ties TT išėjimo anga į DT įleidžiant šviežio oro. Bandomųjų dujų koncentracijos (CO2 arba NOx) matuojamos natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi (- iais) EGA. Jie reikalingi išmetamųjų dujų suskaidymui tikrinti ir gali būti naudojami reguliuoti įleidžiamo oro debitą, kad būtų tiksliai reguliuojamas suskaidymas. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandomųjų dujų koncentracijas.

\n

11 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su srauto reguliavimu ir suminiu ėminių ėmimu Paaiškinimai:

\n

Exhaust – išmetamosios dujos; details see Figure 15 – informaciją žr. 15 pav.; optional to P – pasirinktinai į P.

\n

Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT. Suminis srautas per tunelį reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3 ir dalelių ėminių ėmimo sistemos ėminių ėmimo siurbliu P (žr. 16 paveikslą). Praskiedimo oro srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC2, kuris gali naudoti GEXH, GAIR arba GFUEL kaip valdymo signalus norimam išmetamųjų dujų suskaidymui gauti. Ėminio srautas į DT – tai suminio srauto ir praskiedimo oro srauto skirtumas. Praskiedimo oro debitas matuojamas kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto matavimo įtaisu FM1, suminis debitas -srauto matavimo įtaisu FM3 (žr. 14 paveikslą). Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šių dviejų debitų reikšmes.

\n

12 pav. Dalinio srauto praskiedimo sistema su srauto reguliavimu ir frakciniu ėminių ėmimu Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; to particulate sampling system see Figure 14 – į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą – žr. 14 paveikslą; see Figure 14 – žr. 14 paveikslą; vent – išleidimo anga; to PB or SB – pasirinktinai į PB arba SB.

\n

Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per perpylimo vamzdį TT. Išmetamųjų dujų atskyrimas ir srautas į DT reguliuojamas srauto valdikliu FC2, kuris reguliuoja atitinkamai slėgio kompresoriaus PB ir įsiurbimo pūtiklio SB srautus (arba greičius). Tai įmanoma, kadangi ėminys, paimtas dalelių ėminių ėmimo sistema, yra grąžinamas į DT. GEXH, GAIR arba GFUEL gali būti naudojami kaip FC2 valdymo signalai. Praskiedimo oro debitas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, suminis srautas – srauto matavimo įtaisu FM2. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš šių dviejų debitų.

\n

Aprašymas – 4-12 paveikslai

\n
–EP: išmetimo vamzdis Išmetimo vamzdis gali būti izoliuojamas. Išmetimo vamzdžio šiluminei inercijai sumažinti rekomenduojamas 0,015 arba mažesnis jo storio ir skersmens santykis. Lanksčių sekcijų naudojimas yra ribojamas ilgio ir skersmens santykiu, lygiu 12 arba mažesniu. Alkūnės mažinamos, kad būtų sumažintas nuosėdų susidarymas dėl inercijos. Jeigu į sistemą įeina bandymų stendo duslintuvas, šis duslintuvas taip pat turėtų būti izoliuojamas.
\n

Izokinetinėse sistemose išmetimo vamzdis turi būti be alkūnių, išlinkimų ir staigių skersmens pakitimų, lygių ne mažiau kaip šešiems vamzdžio skersmenims prieš srovę ir trims vamzdžio skersmenims pasroviui nuo zondo antgalio. Dujų greitis ėminių ėmimo zonoje turi būti didesnis negu 10 m/s, išskyrus, kai dirbama tuščiąja eiga. Išmetamųjų dujų slėgio svyravimai turi vidutiniškai neviršyti 500 Pa. Bet kokie veiksmai, kurių imamasi slėgio svyravimams sumažinti, išskyrus tuos, kai naudojama judančių mechanizmų išmetamųjų dujų sistema (kartu su duslintuvu ir išmetamųjų dujų neutralizatoriumi), turi nepaveikti variklio darbo, taip pat ir nesukelti kietųjų dalelių nusėdimo.

\n

Sistemose, neturinčiose izokinetinių zondų, rekomenduojama turėti tiesų vamzdį, šešių vamzdžių skersmens prieš srovę nuo zondo antgalio ir trijų vamzdžių skersmens pasroviui nuo zondo antgalio.

\n
–SP: ėminių ėmimo zondas (6-12 paveikslai) Mažiausias vidinis diametras – 4 mm. Mažiausias išmetamojo vamzdžio ir zondo diametrų santykis – 4. Zondas – tai atviras vamzdis, nukreiptas prieš srovę pagal išmetamųjų dujų vamzdžio centrinę liniją, arba kelių skylučių zondas, kaip apibūdinta 1.1.1 papunkčio SP1 dalyje.
\n
–ISP: izokinetinis ėminių ėmimo zondas (4 ir 5 paveikslai) Izokinetinis ėminių ėmimo zondas turi būti įmontuojamas priekine dalimi prieš srovę ant centrinės išmetamojo vamzdžio linijos, jeigu sekcija EP atitinka srauto reikalavimus, ir turi būti sukonstruotas taip, kad būtų gaunamas atitinkamas natūralių išmetamųjų dujų ėminys. Mažiausias vidinis skersmuo – 12 mm.
\n

Reguliavimo sistema reikalinga izokinetiniam išmetamųjų dujų suskaidymui atlikti, išlaikant nulinį diferencinį slėgį tarp EP ir ISP. Esant tokioms sąlygoms, EP ir ISP esančios išmetamosios dujos yra tokios pat, o masės srautas per ISP yra pastovi išmetamųjų dujų debito dalis. ISP turi būti sujungtas su diferencinio slėgio davikliu. Reguliavimas, reikalingas nuliniam diferenciniam slėgiui tarp EP ir ISP gauti, yra atliekamas su pūtiklio greičio arba srauto valdikliu.

\n
–FD1, FD2: srauto dalytuvas (9 paveikslas) Į išmetamąjį vamzdį EP ir į perpylimo vamzdį TT atitinkamai įmontuojami keli difuzoriai arba purkštukai, kad būtų gaunamas atitinkamas išmetamųjų dujų ėminys. Reguliavimo sistema, kurią sudaro du slėgio reguliavimo vožtuvai PCV1 ir PCV2, yra reikalinga proporcingam suskaidymui atlikti reguliuojant EP ir DT slėgius.
\n
–FD3: srauto dalytuvas (10 paveikslas) Keli vamzdžiai (kelių vamzdžių elementas) įmontuojami į išmetamąjį vamzdį EP, kad būtų gautas atitinkamas natūralių išmetamųjų dujų ėminys. Vienu vamzdžiu išmetamosios dujos tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, tuo metu kitais vamzdžiais išmetamosios dujos išleidžiamos į drėkinimo kamerą DC. Vamzdžių matmenys turi būti vienodi (toks pat skersmuo, ilgis, alkūnės spindulys), kad išmetamųjų dujų suskaidymas priklausytų nuo bendro vamzdžių skaičiaus. Reguliavimo sistema yra reikalinga proporcingam suskaidymui atlikti, išlaikant nulinį diferencinį slėgį tarp kelių vamzdžių elemento išėjimo angos į DC ir TT išėjimo angos. Esant tokioms sąlygoms, išmetamųjų EP ir FD tekančių dujų greičiai yra proporcingi, o TT srautas – pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis. Šie du taškai turi būti sujungiami su diferencinio slėgio davikliu DPT. Reguliavimas, reikalingas nuliniam diferenciniam slėgiui gauti, atliekamas su srauto valdikliu FC1.
\n
–EGA: išmetamųjų dujų analizatorius (6-10 paveikslai) Gali būti naudojami CO2 arba NOx analizatoriai (taikant anglies pusiausvyros metodą, – tik CO2). Analizatoriai kalibruojami taip pat, kaip ir analizatoriai dujiniams išmetamiesiems teršalams matuoti. Koncentracijų skirtumams nustatyti gali būti naudojami vienas arba keli analizatoriai.
\n

Matavimo sistemų tikslumas turi būti toks, kad GEDFW, i arba VEDFW, i tikslumas būtų 4 proc.

\n
–TT: perpylimo vamzdis (4-12 paveikslai) Kietųjų dalelių ėminio perpylimo vamzdis turi būti:
\n
–kuo trumpesnis, bet ne ilgesnis kaip 5 m ilgio,
\n
–skersmuo lygus arba didesnis už zondo skersmenį, bet ne didesnis negu 25 mm,
\n
–einantis praskiedimo tunelio centrine linija ir nukreiptas pasroviui.
\n

Jeigu vamzdžio ilgis 1 m arba ilgesnis, jis turi būti izoliuojamas bet kokia medžiaga, kurios didžiausias šiluminis laidumas 0,05 W/(mxK) ir spindulinis izoliacijos storis atitinka zondo skersmenį. Jeigu vamzdžio ilgis didesnis negu 1 m, jis turi būti izoliuojamas ir šildomas tiek, kad žemiausia sienelės temperatūra būtų 523 K (250 ºC).

\n

Kitaip reikalaujamos perpylimo vamzdžio sienelių temperatūros gali būti nustatomos, naudojant standartinius šilumos perdavimo apskaičiavimo būdus.

\n
–DPT: diferencinio slėgio daviklis (4, 5 ir 10 paveikslai) Diferencinio slėgio daviklio diapazonas turi būti 500 Pa arba mažiau.
\n
–FC1: srauto reguliatorius (4, 5 ir 10 paveikslai) Izokinetinėse sistemose (4 ir 5 paveikslai) srauto reguliatorius reikalingas nuliniam diferenciniam slėgiui išlaikyti tarp EP ir ISP. Reguliuoti galima:
\n
a)reguliuojant įsiurbimo pūtiklio greitį arba srautą ir išlaikant pastovų slėgio kompresoriaus (PB) greitį (4 paveikslas) kiekvienu režimu; arba
\n
b)reguliuojant įsiurbimo ventiliatorių (SBV) taip, kad praskiedžiamų išmetamųjų dujų masės debitas būtų pastovus, taip pat reguliuojant slėgio kompresoriaus PB srautą, ir dėl to išmetamųjų dujų ėminio srautą toje vietoje, kur yra perpylimo vamzdžio (TT) galas (5 paveikslas).
\n

Jeigu tai yra reguliuojamo slėgio sistema, reguliavimo kontūro likusioji paklaida turi neviršyti 3 Pa. Slėgio svyravimai praskiedimo tunelyje turi neviršyti 250 Pa.

\n

Kelių vamzdžių sistemoje (10 paveikslas) srauto reguliatorius reikalingas proporcingai suskaidyti išmetamąsias dujas, kad būtų išlaikomas nulinis diferencinis slėgis tarp kelių vamzdžių elemento išėjimo angos ir išėjimo iš TT.

\n
–PCV1, PCV2: slėgio reguliavimo vožtuvas (9 paveikslas) Dvigubo difuzoriaus/dvigubo purkštuko sistemoje reikalingi du slėgio reguliavimo vožtuvai, kad, reguliuojant priešslėgį EP ir slėgį DT, srautas būtų suskaidomas proporcingai. Vožtuvai turi būti įtaisomi EP pasroviui SP ir tarp PB ir DT.
\n
–DC: drėkinimo kamera (10 paveikslas) Drėkinimo kamera gali būti įmontuojama ties kelių vamzdžių elemento išėjimu, kad būtų sumažintas slėgių svyravimas išmetamajame vamzdyje EP.
\n
–VN: difuzorius (8 paveikslas) Difuzorius įmontuojamas į praskiedimo tunelį DT, kad ties perpylimo vamzdžio TT išėjimo anga susidarytų neigiamas slėgis. Dujų debitas per TT nustatomas iš judesio kiekio mainų difuzoriaus zonoje ir iš esmės yra proporcingas slėgio kompresoriaus PB debitui, taip gaunant pastovų praskiedimo santykį. Kadangi judesio kiekio mainams įtakos turi temperatūra prie išėjimo iš TT ir slėgių skirtumas tarp EP ir DT, tikrasis praskiedimo santykis yra šiek tiek mažesnis, esant nedidelei apkrovai, negu tada, kai apkrova didelė.
\n
–FC2: srauto reguliatorius (6, 7, 11 ir 12 paveikslai, neprivaloma) Srauto reguliatorius gali būti naudojamas slėgio kompresoriaus PB ir (arba) įsiurbimo pūstuvo SB srautui reguliuoti. Jis gali būti sujungtas su išmetamųjų dujų srautu arba degalų srauto signalu ir (arba) su CO2 arba NOx diferenciniu signalu.
\n

Naudojant suslėgto oro tiekimo sistemą (11 paveikslas), FC tiesiogiai reguliuoja oro srautą.

\n
–FM1: srauto matavimo įtaisas (6, 7, 11 ir 12 paveikslai) Dujų matuoklis arba kitas srauto matavimo prietaisas, kuriuo matuojamas praskiedimo oro srautas. FM1 neprivalomas, jeigu PB kalibruojamas srautui matuoti.
\n
–PB: slėgio pūstuvas (4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 12 paveikslai) Praskiedimo oro debitui reguliuoti PB gali būti sujungtas su srauto valdikliais FC1 arba FC2. PB nebūtinas, jeigu naudojama droselinė sklendė. PB gali būti naudojama praskiedimo oro srautui matuoti, jeigu sukalibruota.
\n
–SB: įsiurbimo orapūtė (4, 5, 6, 9, 10 ir 12 paveikslai) Tik frakcinėms ėminių ėmimo sistemoms. SB gali būti naudojama praskiestų išmetamųjų dujų srautui matuoti, jeigu sukalibruota.
\n
–DAF: praskiedimo oro filtras (4-12 paveikslai) Rekomenduojama filtruoti praskiedimo orą ir nugramdyti suodžius, kad būtų pašalinti foniniai angliavandeniliai. Praskiedimo oro temperatūra turi būti 298 K (25 ºC) 5 K.
\n

Gamintojo pageidavimu praskiedimo oro ėminiai imami, laikantis tinkamos inžinerinės praktikos principu, kad būtų nustatytos foninės dalelių koncentracijos, kurios paskui gali būti atimamos iš verčių, gautų matuojant praskiestas išmetamąsias dujas.

\n
–PSP: dalelių ėminių ėmimo zondas (4, 5, 6, 9, 10 ir 12 paveikslai) Zondas yra pagrindinė PTT dalis ir
\n
–įmontuojamas priekine dalimi prieš srovę toje vietoje, kur praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišo, t. y. praskiedimo sistemos centrinėje praskiedimo tunelio DT magistralėje, apytikriai 10 tunelio skersmenų pasroviui toje vietoje, kur išmetamosios dujos įeina į praskiedimo tunelį,
\n
–vidinis skersmuo – mažiausiai 12 mm,
\n
–sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325 K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildant praskiestą orą, jeigu prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį oro temperatūra neviršija 325 K (52 ºC),
\n
–gali būti izoliuojamas.
\n
–DT: praskiedimo tunelis (4-12 paveikslai) Praskiedimo tunelis:
\n
–turi būti pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras, esant turbulentinėms srauto sąlygoms, visiškai susimaišytų,
\n
–turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno:
\n
–praskiedimo tunelių, kurių vidinis skersmuo didesnis kaip 75 mm, storio ir skersmens santykis – 0,025 arba mažesnis,
\n
–praskiedimo tunelių, kurių vidinis skersmuo lygus 75 mm arba mažesnis, nominalus sienelės storis ne mažesnis kaip 1,5 mm,
\n
–frakciniam ėminių ėmimui skersmuo ne mažesnis kaip 75 mm,
\n
–suminiam ėminių ėmimui rekomenduojamas skersmuo ne mažesnis kaip 25 mm.
\n

Sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325 K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildant praskiestą orą, jeigu prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį oro temperatūra neviršija 325 K (52 ºC) Gali būti izoliuojamas.

\n

Variklio išmetamosios dujos visiškai sumaišomos su praskiedimo oru. Frakcinio ėminių ėmimo sistemų maišymo kokybė tikrinama, jį paleidus tunelio CO2 kontūru su veikiančiu varikliu (ne mažiau kaip keturi vienodai paskirstyti matavimo taškai). Prireikus gali būti naudojamas maišymas purkštuku.

\n

Pastaba. Jeigu aplinkos temperatūra netoli praskiedimo tunelio (DT) yra žemesnė kaip 293 K (20 ºC), reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta dalelių nuostolių, joms nusėdant ant šaltų praskiedimo tunelio sienelių. Todėl rekomenduojama tunelį šildyti ir (arba) izoliuoti, laikantis aukščiau nurodytų ribų.

\n

Jeigu variklis veikia didelėmis apkrovoms, tunelis gali būti aušinamas neagresyviomis priemonėmis, pvz., cirkuliaciniu džiovintuvu taip ilgai, kol aušinimo aplinkos temperatūra bus ne žemesnė kaip 293 K (20 ºC).

\n
–HE: šilumokaitis (9 ir 10 paveikslai) Šilumokaitis turi būti pakankamos talpos, kad temperatūra ties įsiurbimo orapūtės SB įėjimo anga būtų 11 K pagal vidutinę bandymo metu stebėtą darbinę temperatūrą.
\n

1.2.1.2. Viso srauto praskiedimo sistema (13 paveikslas) Toliau aprašyta praskiedimo sistema, kurios veikimo principas pagrįstas suminiu išmetamųjų dujų praskiedimu, naudojant pastovų tūrinį ėminių ėmimą (CVS). Turi būti matuojamas suminis išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro mišinio tūris. Gali būti naudojamas PDP arba bet kokia CFV sistema.

\n

Vėliau surenkant kietąsias daleles, praskiestų išmetamųjų dujų ėminys leidžiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 papunkčio 14 ir 15 paveikslai). Jeigu tai atliekama tiesiogiai, tai – vienkartinis praskiedimas. Jeigu ėminys praskiedžiamas dar kartą antriniame praskiedimo tunelyje, tai – dvigubas praskiedimas. Tai naudinga, kai praskiedžiant vieną kartą, filtro priekinės pusės temperatūra neatitinka reikalavimų. Nors tai iš dalies yra praskiedimo sistema, dvigubo praskiedimo sistema 1.2.2 papunkčio 15 paveiksle yra apibūdinama kaip dalelių ėminių ėmimo sistema, kadangi ji turi didžiąją dalį tipiškos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos detalių.

\n

Dujiniai išmetamieji teršalai taip pat gali būti nustatomi viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelyje. Todėl ėminių ėmimo zondai dujinėms sudedamosioms dalims yra parodyti 13 paveiksle, bet jų nėra aprašomajame sąraše. Atitinkami reikalavimai apibūdinti 1.1.1 papunktyje.

\n

Aprašymas – 13 paveikslas

\n
–EP: išmetimo vamzdis Reikalaujama, kad išmetimo vamzdžio ilgis nuo variklio išmetamųjų dujų kolektoriaus išėjimo angos, turbokompresoriaus išėjimo arba nuo išmetamųjų dujų apdorojimo įtaiso iki praskiedimo tunelio turi būti ne ilgesnis kaip 10 m. Jeigu sistema ilgesnė kaip 4 m, tai visas vamzdynas, viršijantis 4 m, turi būti izoliuojamas, išskyrus įmontuotą dūmų matuoklį, jeigu toks naudojamas. Spindulinis izoliacijos storis turi būti ne mažesnis kaip 25 mm. Izoliacinės medžiagos šiluminis laidumas turi būti ne didesnis kaip 0,1 W/(m x K), matuojant 673 K (400 ºC) temperatūroje. Kad būtų sumažinta išmetamojo vamzdžio šiluminė inercija, rekomenduojamas storio ir skersmens santykis, lygus arba mažesnis kaip 0,015. Lanksčių dalių naudojimas ribojamas ilgio ir skersmens santykiu, lygiu arba mažesniu kaip 12.
\n

13 pav. Viso srauto praskiedimo sistema Paaiškinimai:

\n

Air – oras; exhaust – išmetamosios dujos; to particulate sampling system or to DDS see Figure 15 – į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą arba į DDS– žr. 15 paveikslą; see Figure 3 – žr. 3 paveikslą; vent – išleidimo anga; to background – išėjimas; to exhaust gas analysis system – į išmetamųjų dujų analizės sistemą; HE optional – apsirinktinai HE; optional -pasirinktinai; if EFC is used – jeigu naudojamas EFC.

\n

Visas natūralių išmetamųjų dujų kiekis sumaišomas su praskiedimo oru praskiedimo tunelyje DT.

\n

Praskiestų išmetamųjų dujų debitas matuojamas arba su tūriniu siurbliu PDP, arba su kritinio srauto difuzoriumi CFV. Šilumokaitis HE arba elektroninė srauto korekcija EFC gali būti naudojami proporcingiems dalelių ėminiams imti ir srautui nustatyti. Kadangi, nustatant kietųjų dalelių masę, remiamasi suminiu praskiestų išmetamųjų dujų srautu, nereikalaujama apskaičiuoti praskiedimo santykį.

\n
–PDP: tūrinis siurblys PDP matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą iš kelių siurblio sūkių ir siurblio tūrio.
\n

Išmetamosios sistemos pasipriešinimas neturi būti dirbtinai mažinamas PDP arba praskiedimo oro įleidimo sistema. Statinis išmetamojo vamzdyno pasipriešinimas, matuojamas veikiančia CVS sistema, turi išlikti statinio slėgio, matuojamo nesujungus su CVS ir neviršijant 1,5 kPa, kai variklio greitis ir apkrova vienodi.

\n

Dujų mišinio temperatūra prieš pat PDP turi būti 6 K vidutinės darbinės temperatūros, stebimos bandymo metu, kai neatliekamas srauto išlyginimas.

\n

Srauto išlyginimas galimas tik tada, kai ties įėjimu į PDP temperatūra neviršija 50 ºC (323K).

\n
–CFV: kritinio srauto difuzorius CFV matuoja suminį praskiestų išmetamųjų dujų srautą, išlaikant srautą slopinimo sąlygomis (kritinis srautas). Statinis išmetamojo vamzdyno pasipriešinimas, matuojamas veikiančia CFV sistema, turi išlikti statinio slėgio, matuojamo nesujungus su CFV neviršijant 1,5 kPa, kai variklio greitis ir apkrova vienodi. Dujų mišinio temperatūra prieš pat PDP turi būti 11 K vidutinės darbinės temperatūros, stebimos bandymo metu, kai nenaudojamas srauto išlyginimas.
\n
–HE: šilumokaitis (neprivalomas, jeigu naudojamas EFC) Šilumokaitis turi būti pakankamos talpos, kad išlaikytų temperatūrą pagal aukščiau nurodytas ribas.
\n
–EFC: elektroninė srauto kompensacija (neprivaloma, jeigu naudojamas HE) Jeigu ties įėjimu į PDP arba CFV temperatūra neišlaikoma pagal aukščiau nurodytas ribas, srauto išlyginimo sistema reikalinga nenutrūkstamam debito matavimui ir proporcingam ėminių ėmimui dalelių sistemoje reguliuoti.
\n

Šiuo tikslu nenutrūkstamai matuojamo debito signalai naudojami reguliuoti ėminių debitą per kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos filtrą (žr. 14 ir 15 paveikslus).

\n
–DT: praskiedimo tunelis Praskiedimo tunelis:
\n
–turi būti pakankamai mažo skersmens, kad būtų sukeltas turbulentinis srautas (Reinoldso skaičius didesnis kaip 4000), pakankamai ilgas, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras visiškai susimaišytų. Gali būti naudojamas maišymo purkštukas,
\n
–skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 75 mm,
\n
–gali būti izoliuojamas.
\n

Variklio išmetamosios dujos nukreipiamos tiesiogiai pasroviui į tą vietą, kur jis įtaisytas į praskiedimo tunelį, ir gerai sumaišomos.

\n

Naudojant vienkartinį praskiedimą, mėginys iš praskiedimo tunelio leidžiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 papunkčio 14 paveikslas). PDP arba CFV srauto galingumas turi būti toks, kad praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra būtų išlaikoma žemesnė arba lygi 325K (52 ºC) prieš pat pirminį dalelių filtrą.

\n

Naudojant dvigubą praskiedimą, ėminys iš praskiedimo tunelio leidžiamas į antrinio praskiedimo tunelį, kuriame jis dar kartą praskiedžiamas, paskui leidžiamas per ėminių ėmimo filtrus (1.2.2 papunkčio 15 paveikslas).

\n

PDP arba CFV srauto galingumas turi būti toks, kad ėminių ėmimo zonoje praskiestų išmetamųjų dujų srovės temperatūra DT būtų išlaikoma žemesnė arba lygi 464K (191 ºC). Antrinio praskiedimo sistema turi pateikti tiek oro, kad du kartus praskiestų išmetamųjų dujų srovės temperatūra būtų išlaikoma žemesnė arba lygi 325K (52 ºC) prieš pat pirminį dalelių filtrą.

\n
–DAF: praskiesto oro filtras Rekomenduojama praskiedimo orą filtruoti ir nugramdyti suodžius, kad būtų pašalinti foniniai angliavandeniliai. Praskiesto oro temperatūra turi būti 298K (25 ºC) 5K. Gamintojo pageidavimu, praskiesto oro ėminiai imami, laikantis tinkamos inžinerinės praktikos principo, kad būtų nustatytos foninės dalelių koncentracijos, kurios paskui gali būti atimamos iš verčių, gautų matuojant praskiestas išmetamąsias dujas.
\n
–PSP: kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas Zondas yra pagrindinė PTT dalis ir
\n
–įmontuojamas priekine dalimi prieš srovę toje vietoje, kur praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišo, t. y. praskiedimo sistemos centrinėje praskiedimo tunelio DT linijoje, apytikriai 10 tunelio skersmenų pasroviui toje vietoje, kur išmetamosios dujos įeina į praskiedimo tunelį,
\n
–vidinis skersmuo mažiausiai 12 mm,
\n
–sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325 K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildant praskiedimo orą, jeigu prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį oro temperatūra neviršija 325 K (52 ºC),
\n
–gali būti izoliuojamas.
\n

1.2.2. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema (14 ir 15 paveikslai) Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema reikalinga dalelėms surinkti ant dalelių filtro. Jeigu tai suminio ėminių ėmimo dalinio srauto praskiedimas, kurį sudaro viso praskiesto išmetamųjų dujų ėminio leidimas per filtrus, praskiedimas (1.2.1.1 papunkčio 7 ir 11 paveikslai) ir ėminių ėmimo sistema yra vientisas elementas. Jeigu tai frakcinio ėminių ėmimo dalinio srauto praskiedimas arba viso srauto praskiedimas, kurį sudaro tik dalies praskiestų išmetamųjų dujų leidimas per filtrus, praskiedimas (1.2.1.1 papunkčio 4, 5, 6, 8, 9, 10 ir 12 paveikslai ir 1.2.1.2 papunkčio 13 paveikslas) ir ėminių ėmimo sistemos paprastai yra skirtingi elementai.

\n

Šioje direktyvoje viso srauto praskiedimo sistemos dvigubo praskiedimo sistema DDS (15 paveikslas) yra laikoma ypatinga tipiškos dalelių ėminių ėmimo sistemos modifikacija, kaip parodyta 14 paveiksle. Į dvigubo praskiedimo sistemą įeina visos svarbios dalelių ėminių ėmimo sistemos detalės, pvz., filtro laikikliai ir ėminių ėmimo siurblys, ir papildomai tokios praskiedimo savybės, kaip praskiedimo oro tiekimas ir antrinio praskiedimo tunelis.

\n

Kad būtų išvengta bet kokios įtakos reguliavimo kontūrams, rekomenduojama, kad ėminių ėmimo siurblys veiktų visą bandymo atlikimo laiką. Taikant vieno filtro metodą, turi būti naudojama atšakos sistema, kad ėminys būtų leidžiamas per ėminių ėmimo filtrus norimu metu. Perjungimo procedūros trikdžiai reguliavimo kontūrams turi būti kiek įmanoma sumažinti.

\n

Aprašymas – 14 ir 15 paveikslai

\n
–PSP: dalelių ėminių ėmimo zondas (14 ir 15 paveikslai) Paveiksluose pavaizduoti dalelių ėminių ėmimo zondai – tai pagrindinė ėminių perpylimo vamzdžio PTT dalis.
\n

Zondas:

\n
–įmontuojamas priekine dalimi prieš srovę toje vietoje, kur praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišo, t. y. praskiedimo sistemos centrinėje praskiedimo tunelio DT linijoje (1.2.1 papunktis), apytikriai 10 tunelio skersmenų pasroviui toje vietoje, kur išmetamosios dujos įeina į praskiedimo tunelį,
\n
–vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 12 mm,
\n
–sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325 K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildant praskiedimo orą, jeigu prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį oro temperatūra neviršija 325 K (52 ºC),
\n
–gali būti izoliuojamas.
\n

14 pav. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema Paaiškinimai:

\n

From dilution tunnel DT see Figures 4 to 13 – iš praskiedimo tunelio DT – žr. 4-13 paveikslus; optional from EGA, or from PDp, or from CFV, or from GFUEL – pasirinktinai iš EGA arba iš PDP, arba iš CFV, arba iš GFUEL.

\n

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys imamas iš dalinio srauto arba viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą PSP ir dalelių perpylimo vamzdį PTT ėminių ėmimo siurbliu P. Ėminys leidžiamas per filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai. Ėminio debitas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jeigu taikoma elektroninė srauto kompensacija EFC (žr. 13 paveikslą), praskiestų išmetamųjų dujų srautas naudojamas kaip FC3 valdymo signalas.

\n

15 pav. Praskiedimo sistema (tik viso srauto sistema) Paaiškinimai:

\n

From dilution tunnel DT see Figures 4 to 13 – iš praskiedimo tunelio DT – žr. 4-13 paveikslus;

\n

BV optional – pasirinktinai BV; PDP or CFV – PDP arba CFV; vent – išleidimo anga.

\n

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys leidžiamas iš dalinio srauto arba viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT per dalelių ėminių ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių perpylimo vamzdį PTT į antrinio praskiedimo tunelį SDT, kur jis praskiedžiamas dar kartą. Paskui ėminys leidžiamas per filtro laikiklį (-ius) FH, kuriuose yra kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai. Praskiedimo oro debitas paprastai yra pastovus, kadangi ėminio debitas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jeigu naudojama elektroninė srauto kompensacija EFC (žr. 13 paveikslą), praskiestų išmetamųjų dujų srautas naudojamas kaip FC3 valdymo signalas.

\n
–PTT: kietųjų dalelių perpylimo vamzdis (14 ir 15 paveikslai) Kietųjų dalelių perpylimo vamzdžio ilgis turi neviršyti 1020 mm ir, kai tik įmanoma, turi būti sutrumpinamas.
\n

Šie matmenys tinka:

\n
–dalinio srauto praskiedimo frakciniam ėminių ėmimo tipui ir viso srauto vienkartinio praskiedimo sistemai nuo zondo antgalio iki filtro laikiklio,
\n
–dalinio srauto praskiedimo suminiam ėminių ėmimo tipui nuo praskiedimo tunelio galo iki filtro laikiklio,
\n
–viso srauto dvigubo praskiedimo sistemai nuo zondo antgalio iki antrinio praskiedimo tunelio.
\n

Perpylimo vamzdis: sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildžius praskiedimo orą, jeigu oro temperatūra neviršija 325K (52 ºC),

\n
–gali būti izoliuojamas.
\n
–SDT: antrinio praskiedimo tunelis (15 paveikslas) Antrinio praskiedimo tunelio skersmuo turi būti ne didesnis kaip 75 mm, o jo ilgis turi būti toks, kad buvimo laikas du kartus praskiestam ėminiui būtų ne trumpesnis kaip 0,25 sekundės. Pirminio filtro laikiklis FH įtaisomas 300 mm nuo išėjimo iš SDT.
\n

Antrinio praskiedimo tunelis:

\n
–sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildžius praskiedimo orą, jeigu oro temperatūra neviršija 325K (52 ºC) prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį,
\n
–gali būti izoliuojamas.
\n
–FH: filtro laikiklis (-iai) (14 ir 15 paveikslai) Pirminiam ir pagalbiniam filtrams gali būti naudojamas vieno filtro korpusas arba korpusai atskiriems filtrams. Turi būti laikomasi III priedo 1 priedėlio 1.5.1.3 papunkčio reikalavimų.
\n

Filtro laikiklis (-iai):

\n
–sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildžius praskiedimo orą, jeigu oro temperatūra neviršija 325K (52 ºC),
\n
–gali būti izoliuojamas.
\n
–P: ėminių ėmimo siurblys (14 ir 15 paveikslai) Ėminių ėmimo siurblys gali būti įtaisomas tokiu atstumu nuo tunelio, kad būtų įmanoma išlaikyti pastovią įeinančių dujų temperatūrą ( 3K), jeigu nenaudojama srauto korekcija su FC3.
\n
–DP: praskiesto oro siurblys (15 paveikslas) (tik viso srauto dvigubam praskiedimui) Praskiesto oro siurblys įtaisomas taip, kad tiekiamas antrinio praskiedimo oras būtų 298K (250C) temperatūros.
\n
–FC3: srauto reguliatorius (14 ir 15 paveikslai) Srauto reguliatorius turi būti naudojamas kietųjų dalelių ėminio debitui kompensuoti dėl temperatūros ir priešslėgio pokyčių ėminio trajektorijoje, jeigu nėra kitų prieinamų priemonių. Srauto reguliatorius reikalingas, jeigu naudojama elektroninė srauto kompensacija (žr. 13 paveikslą).
\n
–FM3: srauto matavimo įtaisas (14 ir 15 paveikslai) (kietųjų dalelių ėminio srautas) Dujų matuoklis arba srauto prietaisas įtaisomas pakankamai toli nuo ėminių ėmimo siurblio taip, kad įeinančių dujų temperatūra išliktų pastovi ( 3K), jeigu nenaudojamas srauto koregavimas su FC3.
\n
–FM4: srauto matavimo įtaisas (15 paveikslas) (tik praskiedimo oras, viso srauto dvigubas praskiedimas) Dujų matuoklis arba srauto prietaisas įtaisomas taip, kad įeinančių dujų temperatūra išliktų 298K (25 ºC) 5K.
\n
–BV: rutulinė sklendė (neprivaloma) Rutulinės sklendės skersmuo turi būti ne mažesnis už vidinį ėminių ėmimo vamzdžio skersmenį, o perjungimo laikas trumpesnis negu 0,5 sekundės.
\n

Pastaba. Jeigu aplinkos temperatūra šalia PSP, PTT, SDT ir FH yra žemesnė kaip 239K (20 ºC), turėtų būti imamasi atsargos priemonių, kad būtų išvengta dalelių praradimo ant šių dalių šaltų sienelių. Todėl rekomenduojama šias dalis šildyti ir (arba) izoliuoti pagal atitinkamuose apibūdinimuose nurodytas ribas. Taip pat rekomenduojama, kad filtro priekinės dalies temperatūra ėminių ėmimo metu būtų ne žemesnė kaip 293K (20 ºC).

\n

Kai variklio apkrovos didelės, aukščiau minėtos dalys gali būti aušinamos neagresyviomis priemonėmis, tokiomis kaip cirkuliacinis ventiliatorius, kol aušinamos aplinkos temperatūra bus žemesnė kaip 293K (20 ºC). ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos VI priedas (Pavyzdys) TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS Antspaudo Vieta Pranešimas apie: variklio tipo arba variklių šeimos tipų

\n
–patvirtinimą/pratęsimą/atmetimą/panaikinimą[6] dėl išmetamųjų teršalų pagal aplinkos ir susisiekimo ministrų 2002-…-…įsakymą Nr. …..
\n

Tipo patvirtinimo Nr.: ..................................................................................................... Pratęsimo Nr.:

\n

Pratęsimo priežastis (atitinkamais atvejais) ............................................................................................

\n

I DALIS 1. Bendroji dalis 1.1. Gamintojas: .....................................................................................................................................

\n

1.2. Gamintojo suteiktas pirminio/ir (jeigu tinka) variklių šeimos tipo(-ų) pavadinimas1: ................................................................................................................................................................

\n

1.3. Gamintojo tipo kodas, nurodytas ant variklio (-ių): .......................................................................

\n

Vieta: .....................................................................................................................................................

\n

Žymėjimo būdas: ...................................................................................................................................

\n

1.4. Judančių mechanizmų, kuriems skirtas variklis, apibrėžimas[7]:........................................................ ................................................................................................................................................................

\n

1.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: .................................................................................................

\n

Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (jeigu toks yra):

\n

1.6. Variklio identifikavimo numerio vieta, kodas ir žymėjimo būdas: ................................................

\n

1.7. Tipo patvirtinimo ženklo vieta ir žymėjimo būdas: ........................................................................

\n

1.8. Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): ...........................................................................................

\n

II DALIS 2. Naudojimo apribojimai (jeigu tokie yra): ...........................................................................................

\n

2.1. Ypatingi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi montuojant variklį (-ius) į mašiną 2.1.1. Didžiausias leistinas įsiurbimo išretėjimas: ........................................................................... kPa 2.1.2. Didžiausias leistinas išmetamųjų dujų slėgis: ....................................................................... kPa 3. Techninė tarnyba, atsakinga už bandymų vykdymą[8]: .......................................................................

\n
4.Bandymų ataskaitos data: .................................................................................................................
\n
5.Bandymų ataskaitos numeris: ............................................................................................................
\n
6.Žemiau pasirašęs patvirtina, kad aukščiau pateikti gamintojo duomenys dėl nurodyto variklio (-ių), pateikti informaciniame dokumente, yra tikslūs ir kad pridėti bandymų duomenys galioja šiam tipui. Bandymų objektus atrinko įgaliota institucija ir juos pateikė gamintojas, kaip būdingus tam (pirminio) variklio tipui (-ams)[9].
\n

Tipo patvirtinimas suteikiamas/atmetamas/panaikinamas1 Vieta: .....................................................................................................................................................

\n

Data: ......................................................................................................................................................

\n

Parašas: ..................................................................................................................................................

\n

Priedėliai: Informacinis paketas.

\n

Bandymų rezultatai (žr. 1 priedėlį).

\n

Koreliaciniai tyrimai, tiesiogiai susiję su naudotomis ėminių ėmimo sistemomis, kurios skiriasi nuo etaloninių sistemų[10] (jeigu tinka). ______________ 1 priedėlis BANDYMŲ REZULTATAI 1. Informacija apie atliktą (-us) bandymą (-us) [11]:

\n

1.1. Bandymui naudoti etaloniniai degalai 1.1.1. Cetaninis skaičius: .......................................................................................................................

\n

1.1.2. Sieros kiekis: ................................................................................................................................

\n

1.1.3. Tankis: .........................................................................................................................................

\n

1.2. Alyva 1.2.1. Rūšis (-ys): ...................................................................................................................................

\n

1.2.2. Tipas (-ai): .................................................................................................................................... (nurodyti alyvos kiekį procentais mišinyje, jeigu alyva ir degalai sumaišomi) 1.3. Variklio varoma įranga (jeigu tokia yra) 1.3.1. Detalus aprašymas: ......................................................................................................................

\n

1.3.2. Variklio galia, esant atitinkamam sukimosi dažniui (kaip apibrėžta gamintojo):

\n

Galia PAE (kW), nustatyta esant įvairiems variklio sukimosi dažniams * Įrenginys Tarpinis sukimosi dažnis Nominalus sukimosi dažnis Iš viso: * Turi būti ne didesnis kaip 10 proc. bandymo metu matuotos galios.

\n

1.4. Variklio galia 1.4.1. Variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis: tuščios eigos: .......................................................................................................................... aps./min. tarpinis: ................................................................................................................................... aps./min. nominalus: .............................................................................................................................. aps./min.

\n

1.4.2. Variklio galia[12] Galios suskirstymas (kW) pagal skirtingus variklio sukimosi dažnius Reikalavimai Tarpinis Nominalus Didžiausia bandymų metu nustatyta galia (PM) (kW) (a) Bendra variklio varomos įrangos sunaudota galia, kaip nurodyta šio priedėlio 1.3.2 papunktyje arba III priedo 2.8 punkte (PAE) (kW) (b) Variklio galia, kaip apibrėžta I priedo 2.4 punkte (kW) (c) C = a + b 1.5. Išmetamųjų teršalų koncentracijos 1.5.1. Dinamometro reguliavimas (kW) Dinamometro parodymas (kW), esant skirtingiems variklio sukimosi dažniams Apkrova procentais Tarpinis Nominalus 10 50 75 100 1.5.2. Išmetamųjų teršalų matavimo rezultatai, atlikus 8 režimų bandymo testą:

\n

CO: ……………………… g/kWh HC: ……………………… g/kWh NOx: …………………….. g/kWh Kietosios dalelės: ………………… g/kWh 1.5.3. Bandymui naudota teršalų ėmimo sistema:

\n

1.5.3.1. Dujiniai išmetamieji teršalai2: ...................................................................................................

\n

1.5.3.2. Kietosios dalelės2: ....................................................................................................................

\n

1.5.3.2.1. Metodas3: naudotas vienas filtras/keli filtrai ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos VII priedas TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMO NUMERAVIMO SISTEMA (žr. Tvarkos 15 punktą) 1. Numerį sudaro penkios dalys, atskirtos „*“ ženklu.

\n

1 dalis: mažoji raidė „e“, po jos seka patvirtinimą išduodančios valstybės narės skiriamoji raidė (-ės) arba skaičius:

\n

1 – Vokietija 13 – Liuksemburgas 2 – Prancūzija 17 – Suomija 3 – Italija 18 – Danija 4 – Nyderlandai 21 – Portugalija 5 – Švedija 23 – Graikija 6 – Belgija IRL – Airija 9 – Ispanija 11 – Jungtinė Karalystė 12 – Austrija 36 – Lietuva 2 dalis: ES direktyvos 97/68/EB numeris. Kadangi joje nurodytos skirtingos įgyvendinimo datos ir skirtingi techniniai standartai, pridedamos dvi raidės. Šios raidės rodo skirtingas taikymo datas griežtumo pakopoms ir variklio naudojimui skirtingų techninių sąlygų judančiuose mechanizmuose, kuriomis remiantis buvo išduotas tipo patvirtinimas. Pirmoji raidė apibrėžta VIII skyriuje. Antroji raidė apibrėžta 5 ir 6 punktuose bandymo režimui, apibrėžtam III priedo 3.6 punkte.

\n

3 dalis: patvirtinimui taikytino paskutinio ES direktyvos 97/68/EB pakeitimo numeris. Jeigu tinka, pridedamos dvi kitos raidės, atsižvelgiant į 2 dalyje apibūdintas sąlygas, net jeigu dėl naujų parametrų tik viena iš raidžių turi būti pakeičiama. Jeigu nė viena iš šių raidžių nekeičiama, jos praleidžiamos.

\n

4 dalis: nuoseklus keturių skaičių numeris (atitinkamais atvejais su priekyje einančiais nuliais) pagrindinio patvirtinimo numeriui pažymėti. Seka pradedama nuo 0001.

\n

5 dalis: nuoseklus dviejų skaičių numeris (atitinkamais atvejais su priekyje einančiais nuliais) pratęsimui pažymėti. Kiekvieno pagrindinio patvirtinimo numerio seka pradedama nuo 01.

\n

2 pavyzdys. Trečiojo patvirtinimo (kol kas be pratęsimo), atitinkančio paraiškos datą A (I etapas, viršutinis galios intervalas) ir paraiškos dėl judančių mechanizmų variklio techninės charakteristikos A, išduotos Jungtinėje Karalystėje, pavyzdys: e 11*98/…AA*00/000XX*0003*00 3 pavyzdys. Ketvirtojo patvirtinimo antro pratęsimo, atitinkančio paraiškos datą E (II etapas, vidutinis galių intervalas) tokiomis pačiomis mechanizmo techninėmis sąlygomis (A), išduoto Vokietijoje, pavyzdys: e 1*01/…EA*00/000XX*0004*02 ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos VIII priedas VARIKLIAMS/VARIKLIŲ ŠEIMOMS IŠDUOTŲ TIPO PATVIRTINIMŲ SĄRAŠAS Antspaudo vieta Sąrašo Nr. ..............................................................................................................................................

\n

Laikotarpis nuo ................................................... iki ............................................................................

\n

Apie kiekvieną patvirtinimą, išduotą arba panaikintą per aukščiau nurodytą laikotarpį, pateikiama tokia informacija:

\n

Gamintojas: ............................................................................................................................................

\n

Patvirtinimo numeris: .............................................................................................................................

\n

Pratęsimo priežastys (atitinkamais atvejais): ..........................................................................................

\n

Modelis: .................................................................................................................................................

\n

Variklio/variklių šeimos tipas:[13] .............................................................................................................

\n

Išdavimo data: (jeigu pratęsiamas): .......................................................................................................

\n

Pirmojo išdavimo data (jeigu tai pratęsimai): ........................................................................................ ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos IX priedas PAGAMINTŲ VARIKLIŲ SĄRAŠAS Antspaudo vieta Sąrašo Nr. ..............................................................................................................................................

\n

Laikotarpis nuo ......................................... iki .....................................................................................

\n

Informacija apie variklių, pagamintų per aukščiau nurodytą laikotarpį, identifikavimo numerius, tipus, šeimas ir tipo patvirtinimų numerius pateikiama pagal šios Tvarkos reikalavimus:

\n

Gamintojas: ...........................................................................................................................................

\n

Modelis: .................................................................................................................................................

\n

Patvirtinimo numeris: ............................................................................................................................

\n

Variklių šeimos pavadinimas:[14] .............................................................................................................

\n

Variklio tipas:

\n

1: …… 2: ….. n: …..

\n

Variklio identifikavimo numeriai … 001 … 001 … 001 … 002 … 002 … 002 ….. m ..… p ….. q Išdavimo data: ......................................................................................................................................

\n

Pirmojo išdavimo data (jeigu yra papildymų): ...................................................................................... ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos X priedas PATVIRTINTO TIPO VARIKLIŲ DUOMENŲ LAPAS Antspaudo vieta Variklio apibūdinimas Išmetamųjų teršalų kiekis, g/kWh Nr.

\n

Patvirtinimo data Gamin tojas Tipas/ Šeima Aušinimo būdas1 Cilindrų skaičius Darbinis tūris, cm3 Galia, kW Nominalus sukimosi dažnis, min.-1 Kodas2 Išmetimų neutralizavimas3 PT NOx CO HC 1 Skysčius ar oru.

\n

2 Kodo paaiškinimas: DI – tiesioginis įpurškimas, PC – prieškamerė/sūkurinė kamera, NA – be pripūtimo, TC – turbopripūtimas, TCA – turbopripūtimas su tarpiniu aušinimu.

\n

Pavyzdžiai: DI NA, DI TC, DI TCA, PC NA, PC TC, PC TCA.

\n

3 Kodo paaiškinimas: CAT – katalizatorius, PT – kietųjų dalelių filtras, EGR – išmetamųjų dujų recirkuliacija. ______________ 1 Variklio aušinimo ventiliatorius neturi būti įmontuotas bandymo metu, kai nustatoma variklio galia; tačiau jei gamintojas atlieka bandymus su prie variklio įmontuotu ventiliatoriumi, ventiliatoriui sukti reikalinga galia sumuojama prie nustatytos variklio galios. [1] , čia x - tai vienas iš atskirų duomenų, gautų pavyzdžiui, n.

\n

1 Nereikalingą išbraukti 2 Pagal su Tvarkos 5, 6 ir 7 punktus 1 Jeigu tai keli kilminiai varikliai, turi būti pateikiama kiekvieno atskirai 2 Nereikalingą išbraukti 3 Nurodyti tolerancijas 1 Nereikalingą išbraukti 1 Nurodyti tolerancijas 2 Nereikalingą išbraukti [2] Jeigu netaikytina, pažymėti ne 1 Turi būti užpildomi kartu su I priedo 5 ir 6 punktų techninėmis charakteristikomis 2 Jeigu netaikytina, pažymėti ne 1 Pateikiama kiekvieno tos šeimos variklio 2 Nereikalingą išbraukti 3 Nurodyti tolerancijas 1 Nereikalingą išbraukti 2 Nurodyti tolerancijas 1 Nereikalingą išbraukti 2 Nurodyti tolerancijas [3] Tapatus CI ciklui, nurodytam standarto ISO 81748-4 projekte [4] Jeigu tai NOx, NOx koncentracija (NOxconc arba NOxconc) turi būti dauginama iš KHNOX (NOx drėgnio patikslinimo koeficientas, nurodytas 1.3.3 papunktyje): KKNOX x conc arba KKNOX x concc.

\n

1 Jeigu tai NOx, NOx koncentracija (NOxconc arba NOxconc) turi būti dauginama iš KHNOX (NOx drėgnio patikslinimo koeficientas, nurodytas 1.3.3 papunktyje): KKNOX x conc arba KKNOX x concc. [5] Kietųjų dalelių masės debitas PTmass turi būti dauginamas iš Kp (kietųjų dalelių drėgnio patikslinimo koeficientas, nurodytas 1.4.1 papunktyje) [6] Nereikalingą išbraukti [7] Kaip apibrėžta šios Tvarkos 5, 6 ir 7 punktuose [8] Įrašyti IN., jeigu bandymus atlieka įgaliota institucija [9] Nereikalingą išbraukti [10] Apibrėžta I priedo 3.2 punkte [11] Jei bandoma keletas pirminių variklių , užpildoma kiekvienam varikliui [12] Netikslinta galia, matuojama pagal I priedo 2.4 skirsnio nuostatas 2 Nurodyti V priedo 1 skyriaus paveikslų numerius 3 Nereikalingą išbraukti [13] Nereikalingą išbraukti [14] Nereikalingą praleisti: pavyzdys rodo, kad variklio šeimai priklauso „n“ skirtingų variklių tipų, iš kurių buvo sudaryti elementai, turintys identifikavimo numerius:

\n

1 tipo nuo … 001 iki ….. m 2 tipo nuo … 001 iki ….. p n tipo nuo … 001 iki ….. q

", "next": 0}