Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) buvo nustatyta: „Strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatų. Parduodant strateginiam investuotojui arba akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos tiekėjams ir (arba) finansų institucijoms šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės akcijas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos bei Vertybinių popierių rinkos įstatymo reikalavimai pateikti privalomą oficialų pasiūlymą bei vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius sudaryti vertybinių popierių biržoje netaikomi. Išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, kitos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijos bus privatizuojamos tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Palyginus Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su ankstesniu šioje dalyje (2001 m. rugpjūčio 2 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu matyti, kad nuostata dėl privalomo oficialaus pasiūlymo netaikymo liko iš esmės tokia pati: parduodant strateginiam investuotojui arba akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos tiekėjams ir (arba) finansų institucijoms atitinkamas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas, reikalavimai pateikti oficialų pasiūlymą ir vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius sudaryti vertybinių popierių biržoje netaikomi.
\nAtskirai paminėtinas Vyriausybės 2002 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 576 „Dėl lėšų skyrimo“, kuriuo buvo nutarta skirti iš Vyriausybės rezervo Ūkio ministerijai 950 tūkst. litų, kad iš vienos (nutarime nurodytos) advokatų kontoros būtų perkamos teisinės paslaugos, susijusios su galutinių sutarčių tarp Vyriausybės, Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“, Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“ ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, numatytų bendradarbiavimo sutartyje, pasirašytoje 2001 m. birželio 14 d. tarp Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ ir Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“, ir su jomis susijusių kitų parengtų dokumentų teisiniu įvertinimu. Šis Vyriausybės nutarimas susijęs su Vyriausybės 2001 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1367 „Dėl teisinių paslaugų pirkimo iš vienintelio šaltinio“, kuriuo, kaip minėta, buvo nutarta inter alia sutikti, kad iš tos advokatų kontoros būtų perkamos teisinės paslaugos, susijusios su galutinių sutarčių tarp Vyriausybės, Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“, Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“ ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, minimų bendradarbiavimo sutartyje, pasirašytoje 2001 m. birželio 14 d. tarp Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ ir Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“, teisiniu įvertinimu, motyvuojant tuo, kad šio įvertinimo prireikė „skubiai“.
\nPažymėtina, kad iš Vyriausybės 2002 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 576 „Dėl lėšų skyrimo“, kaip ir iš Vyriausybės 2001 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1367 „Dėl teisinių paslaugų pirkimo iš vienintelio šaltinio“, matyti, kad minėtoje bendradarbiavimo sutartyje, sudarytoje dviejų privačių juridinių asmenų, kurių vienas yra Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija, o kitas – Rusijos Federacijos bendrovė, buvo nutarta, kad Vyriausybė – Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija pasirašys tam tikras sutartis; Vyriausybė, kaip minėta, tokiai dviejų privačių juridinių asmenų bendradarbiavimo sutarčiai pritarė 2001 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 777 „Dėl bendradarbiavimo sutarties tarp Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ ir Rusijos Federacijos bendrovės OAO „Yukos Oil Corporation“„, praėjus 12 dienų po minėtos bendradarbiavimo sutarties sudarymo.
\nGerokai vėliau, 2002 m. balandžio 25 d., Vyriausybė nutarimu „Dėl lėšų skyrimo“ pripažino, kad galutinės sutartys tarp Vyriausybės, Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“, Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“ ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, numatytos bendradarbiavimo sutartyje, pasirašytoje 2001 m. birželio 14 d. tarp Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ ir Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“, ir su jomis susiję kiti parengti dokumentai turi būti teisiškai įvertinti ir skyrė tam iš Vyriausybės rezervo 950 tūkst. litų.
\nAkcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 2 straipsniais buvo pakeisti ir papildyti (atitinkamai) Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija) ir 4 (2001 m. rugpjūčio 2 d. redakcija) straipsniai (jų dalys (punktai)).
\n36.1. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) buvo išdėstytas taip: „1. Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui suteikiama teisė:
\nPerleidžiant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas pagal šios dalies reikalavimus, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos netaikomos. Jeigu akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimą sumažinti įstatinį kapitalą ir asmuo, kuris gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir strateginio investuotojo sudarytoje sutartyje nurodyta finansų institucija ir (arba) bet kuris kitas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ finansinio patarėjo nurodytas asmuo, įskaitant žaliavinės naftos tiekėją pagal ilgalaikę žaliavinės naftos tiekimo sutartį (ir (ar) jo kontroliuojamas asmuo ar kitas žaliavinės naftos tiekėjo pasiūlytas asmuo, kurį nurodo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ finansinis patarėjas), iki priimant minėtą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą sumažinti įstatinį kapitalą yra išreiškęs ketinimą investuoti į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ įsigydamas naujų išleidžiamų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, sudarančių nuo 10,09 procento iki 10,11 procento šios bendrovės įstatinio kapitalo (po įstatinio kapitalo sumažinimo ir šių akcijų išleidimo), o po to (tas pats asmuo) ketina nedelsdamas investuoti į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ papildomai įsigydamas naujų išleidžiamų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, sudarančių nuo 18,62 procento iki 18,64 procento šios bendrovės įstatinio kapitalo (po šių akcijų išleidimo), visi akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinio kapitalo sumažinimo ir (ar) šioje dalyje nurodytų dviejų įstatinio kapitalo padidinimų gali būti priimami tame pačiame akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ visuotiniame akcininkų susirinkime netaikant Akcinių bendrovių įstatymo 51 straipsnio 3 dalies ir 54 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Šioje dalyje nurodytiems asmenims įsigyjant naujai išleidžiamų akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų, šios bendrovės įstatinis kapitalas didinamas netaikant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo.
\nAkcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai“ 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika“ apribojimų.
\nŠiuo įstatymu valstybė prisiėmė visus esminius turtinius įsipareigojimus pagal „Yukos“ investicijų sutartį bei susijusias sutartis tarp Vyriausybės ir „Williams International Company“, OAO „Yukos Oil Corporation“, „Yukos Finance B.V“ ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“. Buvo nustatyta, kad šios sutartys sudaromos remiantis Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi (Valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, prisiėmimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) ir kad esminiai turtiniai valstybės įsipareigojimai nustatyti parafuotose „Yukos“ investicijų sutartyje bei susijusiose sutartyse (minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad strateginis investuotojas yra „Jukos“, ir patikslinta, kad šis strateginis investuotojas – tai OAO „Yukos Oil Corporation“, „Yukos Finance B.V.“ ir kiti OAO „Yukos Oil Corporation“ kontroliuojantys ar kontroliuojami asmenys, kurie yra apibrėžti „Jukos“ investicijų sutartyje.
\nPažymėtina, kad iš pačiame Valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, prisiėmimo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo negalima spręsti, kokie esminiai turtiniai įsipareigojimai yra prisiimami valstybės vardu, nes nuorodos yra daromos į sutartis tarp Vyriausybės ir „Williams International Company“, OAO „Yukos Oil Corporation“, „Yukos Finance B.V.“ ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, o šios sutartys savo ruožtu yra apibūdintos taip, kad nėra aišku, ar šio įstatymo priėmimo metu jos jau yra sudarytos (parafuotos), ar dar tik bus sudarytos (parafuotos). Be to, minėtos sutartys nebuvo ir nėra viešos. Taigi Seimas, formaliai deklaravęs ir įstatymu įtvirtinęs, kad valstybė prisiima visus esminius turtinius įsipareigojimus pagal tam tikras parafuotas sutartis, iš tikrųjų paliko visišką laisvę šiuos viešai neskelbiamus įsipareigojimus valstybės vardu prisiimti Vyriausybei (jos įgaliotiems asmenims).
\nKonstitucijos 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimu priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Seimas, jam Konstitucijos priskirtus įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų perduodamas Vyriausybei, pažeidžia konstitucinį valdžių padalijimo principą (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas).
\nKonstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas).
\nŠiame kontekste primintina, kad, kaip minėta, Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio (1999 m. spalio 5 d. redakcija) 4 dalies nuostata, jog Vyriausybė sutartyse su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ turi teisę valstybės vardu prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir (ar) akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 128 straipsnio 1 daliai.
\nMinėta, kad Vyriausybės 2002 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl lėšų skyrimo“ buvo nutarta iš Vyriausybės rezervo Ūkio ministerijai skirti 950 tūkst. litų, kad iš vienos (nutarime nurodytos) advokatų kontoros būtų perkamos teisinės paslaugos, susijusios su galutinių sutarčių tarp Vyriausybės, Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“, Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“ ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, numatytų bendradarbiavimo sutartyje, pasirašytoje 2001 m. birželio 14 d. tarp Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ ir Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“, ir su jomis susijusių kitų parengtų dokumentų teisiniu įvertinimu.
\nTaigi preziumuotina, kad priimant Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 888 „Dėl pritarimo sutarčių su Jungtinių Amerikos Valstijų bendrove „Williams International Company“, Rusijos Federacijos atvirąja akcine bendrove „Yukos Oil Corporation“, Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrove „Yukos Finance B.V.“ ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ bei atsiskaitymų sutarties su Jungtinių Amerikos Valstijų bendrove „Williams International Company“ ir akcine bendrove „Mažeikių nafta“ projektams ir atitinkamų įgaliojimų suteikimo“, kuriuo inter alia buvo pritarta įvairių sutarčių dėl investicijų į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, šios akcinės bendrovės valdymo, kitų sutarčių dėl strateginio investuotojo teisių projektams, taip pat 2002 m. birželio 18 d.
\nVyriausybės vardu pasirašant sutartis dėl investicijų į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ su Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrove „Yukos Finance B.V“ atitinkamas teisinis įvertinimas turėjo būti gautas.
\nŠiame kontekste paminėtina, kad Vyriausybės 2002 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 576 „Dėl lėšų skyrimo“ buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Vyriausybės 2002 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 576 „Dėl lėšų skyrimo“ pakeitimo“, tačiau ir naujos (2002 m. lapkričio 11 d.) redakcijos Vyriausybės 2002 m. balandžio 25 d. nutarime „Dėl lėšų skyrimo“ buvo nurodyta ta pati užduotis – teisiškai įvertinti galutines sutartis tarp Vyriausybės, Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“, Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“ ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, numatytas bendradarbiavimo sutartyje, pasirašytoje 2001 m. birželio 14 d. tarp Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos „Williams International Company“ ir Rusijos atvirosios akcinės bendrovės „Yukos Oil Corporation“, ir su jomis susijusius kitus parengtus dokumentus.
\nMinėtame Seimo nutarime taip pat buvo nustatyta, kad jo 1 straipsnis galioja ir taip pat yra taikomas Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrovę „Yukos Finance B.V“ kontroliuojančioms ar šios bendrovės kontroliuojamoms bendrovėms, jeigu ir tik tol, kol Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrovę „Yukos Finance B.V“ kontroliuoja Rusijos Federacijos atviroji akcinė bendrovė „Yukos Oil Corporation“, o jeigu Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrovė „Yukos Finance B.V“ perleistų savo teises ir pareigas pagal šio Seimo nutarimo 1 straipsnyje nurodytas sutartis šią bendrovę kontroliuojančiai ar šios bendrovės kontroliuojamai bendrovei, tai minėtas 1 straipsnis Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrovę „Yukos Finance B.V.“ kontroliuojančioms ar šios bendrovės kontroliuojamoms bendrovėms būtų taikomas tik tol, kol atitinkamas teises ir pareigas perėmusias bendroves kontroliuoja Rusijos Federacijos atviroji akcinė bendrovė „Yukos Oil Corporation“.
\nMinėtame Seimo nutarime taip pat buvo nustatyta, kad jis įsigalioja, įsigaliojus Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui (Nr. IX-1073), kuris, kaip minėta, įsigaliojo 2002 m. rugsėjo 18 d.
\nPažymėtina, kad Seimo 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. IX-1075 „Dėl Nyderlandų ribotos atsakomybės bendrovės „Yukos Finance B.V“ patvirtinimo investuotoju“ buvo priimtas dar iki oficialiai paskelbiant Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, taigi ir iki jam įsigaliojant, nes, kaip minėta, šis įstatymas įsigaliojo 2002 m. rugsėjo 18 d.; būtent šio įstatymo nuostatos buvo įgyvendinamos minėtu Seimo nutarimu.
\nToks teisinis reguliavimas įstatyme buvo įtvirtintas tada, kai jau ne vienus metus vyko akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimas (akcijų pardavimas), kuris buvo grindžiamas kitokiu negu kitų įmonių (diferencijuotu) teisiniu reguliavimu, buvo sudaryti atitinkami sandoriai (inter alia dėl investicijų į šią akcinę bendrovę), buvo prisiimti tam tikri valstybės esminiai turtiniai įsipareigojimai ir t. t. – jis buvo įtvirtintas Seimo 2002 m. spalio 10 d. priimtu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu (įsigaliojusiu 2002 m. spalio 30 d.), kurio 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo pripažinta „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone“, tačiau ne „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone“. Vėliau darant minėto įstatymo (jo straipsnių (jų dalių)) pakeitimus ir (arba) papildymus nuostata dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ priskyrimo „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms“ nebuvo pakeista.
\n46.1. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo pakeista Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija).
\nAkcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (2005 m. spalio 20 d. redakcija) nustatyta: „Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo tvarką bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės veiklą ir valdymą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, o privatizavimą – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, jeigu šis įstatymas ar kiti įstatymai nenustato kitaip.“ 46.2. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsniu buvo pakeista Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2001 m. gruodžio 17 d. redakcija).
\nAkcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2005 m. spalio 20 d. redakcija) nustatyta: „Strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ įstatinis kapitalas didinamas netaikant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 18 straipsnio nuostatų. Parduodant strateginiam investuotojui arba akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naftos tiekėjams ir (arba) finansų institucijoms šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinės bendrovės akcijas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos bei Vertybinių popierių rinkos įstatymo reikalavimai pateikti privalomą oficialų pasiūlymą bei vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius sudaryti vertybinių popierių biržoje netaikomi. Išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, kitos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijos bus privatizuojamos tik Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“ 47. Tą pačią dieną, t. y. 2005 m. spalio 20 d., Seimas priėmė Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymą, kuris įsigaliojo 2005 m. lapkričio 5 d.
\nJame inter alia nustatyta:
\nB.V.“ ir Vyriausybės, turi teisę valstybės vardu įsigyti Nyderlandų bendrovės „Yukos International U.K. B.V.“ parduodamą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų paketą bei Nyderlandų bendrovės „Yukos International U.K. B.V.“ turimas teises ir pareigas pagal minėtą Investicijų sutartį bei susijusias sutartis; Investicijų sutartyje nustatytos Vyriausybės pirmumo teisės įsigyti „Yukos International U.K. B.V.“ parduodamas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas bei Vyriausybės teisės ir pareigos pagal kitas sudarytas ar ateityje sudaromas sutartis dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo gali būti perleidžiamos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir minėtose sutartyse nustatyta tvarka; atsižvelgdama į šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus, teisių ir pareigų perėmėją derybų su vienu arba keliais pretendentais būdu parenka, perleidimo sandorio sąlygas nustato ir teisių bei pareigų perleidimo sutartį sudaro Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
\n48.1. Iki tol teisinis reguliavimas, nustatytas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatyme, palyginti su bendruoju teisiniu reguliavimu, taikytinu kitoms įmonėms, buvo traktuotinas kaip specialus (diferencijuotas); toks teisinio reguliavimo diferencijavimas buvo grindžiamas išskirtine akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ reikšme Lietuvos ūkiui ir būtinumu kuo greičiau sudaryti palankias sąlygas pritraukti investicijų į ją; be to, kaip minėta, Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas buvo diferencijuotas tik tam tikrais atžvilgiais ir buvo laikinas tuo atžvilgiu, kad po to, kai strateginis investuotojas įsigis po reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų emisiją, tolesnis šios įmonės privatizavimas turėjo vykti pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, o ši akcinė bendrovė turėjo būti valdoma pagal įstatymus, įtvirtinančius bendrąjį teisinį reguliavimą. Nors Įstatymo pakeitimais ir papildymais, padarytais po 1999 m., bendrojo teisinio reguliavimo taikymo pradžia buvo atidedama, minėto diferencijuoto teisinio reguliavimo laikinas pobūdis nebuvo iš esmės paneigiamas.
\nNagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad tai pasakytina ir apie Įstatyme įtvirtintas išimtines nuostatas dėl Vertybinių popierių rinkos įstatymo reikalavimų pateikti privalomą oficialų pasiūlymą bei vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius sudaryti vertybinių popierių biržoje netaikymo.
\n48.2. Įsigaliojus 2005 m. spalio 20 d. priimtiems Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymui ir Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymui, Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatyme įtvirtintas santykių, susijusių su disponavimu akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijomis, taip pat šios akcinės bendrovės valdymu ir veikla, teisinis reguliavimas yra specialus (išimtinis), palyginti su tų pačių santykių teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatyme, kuris, kaip minėta, pats yra specialus (išimtinis), palyginti su bendruoju teisiniu reguliavimu, nustatytu kituose įstatymuose {inter alia reglamentuojančiuose įmonių privatizavimą, akcinių bendrovių veiklą ir valdymą, akcininkų turtinių bei neturtinių teisių apsaugą ir t.t.).
\nBe to, įsigaliojus 2005 m. spalio 20 d. priimtiems Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymui ir Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymui, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatyme anksčiau įtvirtintas teisinio reguliavimo išskirtinumas iš esmės prarado laikiną pobūdį.
\nPabrėžtina, kad tai pasakytina ir apie dabar ne tik Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatyme, bet ir Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl Vertybinių popierių rinkos įstatymo reikalavimų pateikti privalomą oficialų pasiūlymą bei vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius sudaryti vertybinių popierių biržoje netaikymo.
\nKartu pažymėtina, kad nuo 1998 m. iki dabar teisės aktais reguliuojant minėtus santykius (inter alia santykius, susijusius su disponavimu akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijomis) tikslingumo sumetimai neretai užgoždavo teisinius, taip pat ir iš Konstitucijos kylančius imperatyvus. Neabejotinai yra pagrindas konstatuoti, kad teisės aktais reguliuojant minėtus santykius nebuvo ir nėra pakankamai paisoma Konstitucijos; tai matyti ir iš Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais tam tikros įstatymų nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taip pat iš to, kad teisės aktuose tebėra nuostatų, analogiškų toms, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai arba kuriomis akivaizdžiai nepaisoma oficialios konstitucinės doktrinos, įtvirtintos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.
\nTai pasakytina apie atitinkamų teisės aktų priėmimo eiliškumą, jų projektų rengimo, svarstymo (įskaitant valstybės institucijų atliekamą šių projektų vertinimą), priėmimo tempą {inter alia ypatingą skubą), ypač turint galvoje teisinio reguliavimo novelų įvertinimą ex post facto (be to, pasitelkiant privačius asmenis, o ne pavedant tai daryti atitinkamus įgaliojimus turinčioms valstybės institucijoms), juose nustatyto teisinio reguliavimo motyvavimą, vartojamų formuluočių ydingumą (neaiškumą, dviprasmiškumą, prieštaringumą ir pan.). Ypač pabrėžtina, kad esama ir tokio teisinio reguliavimo, kai valstybės teisės aktais, inter alia įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, yra ne nustatomas naujas teisinis reguliavimas, bet blanketiškai, nieko arba beveik nieko konkrečiai nenurodant, pritariama tam tikroms sutartims, jau sudarytoms su privačiais juridiniais asmenimis, arba net sutartims, sudarytoms pačių privačių juridinių asmenų (Lietuvos valstybės institucijoms nedalyvaujant) ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet, priešingai, suponuojančioms Lietuvos Respublikos įstatymų keitimą.
\nEsama ir tokio teisinio reguliavimo, kai valstybės teisės aktais, inter alia įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, formaliai aprobuojamos sutartys, kurių turinys visuomenei nėra žinomas, nors kai kada būtent tokiomis sutartimis valstybės vardu yra prisiimami esminiai turtiniai įsipareigojimai.
\nTai reiškia, kad minėtų santykių visuminis teisinis reguliavimas stokoja konstitucinio pagrindo.
\nKita vertus, konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų tam tikrų nuostatų antikonstitucingumą galima tik atitinkamose konstitucinės justicijos bylose.
\nŠioje konstitucinės justicijos byloje kitos, pareiškėjo nenurodytos, nuostatos nėra tyrimo dalykas jų atitikties Konstitucijai aspektu.
\nPrivalomo oficialaus pasiūlymo esmė yra ta, kad subjektas, įgijęs (vienas arba kartu su kitais subjektais) tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali kontroliuoti bendrovės veiklą, privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti smulkiesiems akcininkams priklausančias akcijas – šie turi turėti galimybę savo akcijas parduoti ne už bet kokią, o už teisingą kainą. Teisinga kaina paprastai laikytina tokia didžiausia kaina, kuri už akcijas buvo mokama per tam tikrą įstatyme nustatytą laikotarpį iki privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo (paprastai tai yra vidutinė tam tikro laikotarpio kaina). Minėta teisingos kainos taisyklė, kaip ir privalomo oficialaus pasiūlymo institutas apskritai, leidžia smulkiesiems akcininkams pasirinkti, ar kuriam nors subjektui (vienam arba kartu su kitais subjektais) įgijus tiek akcinės bendrovės akcijų, kad jis gali (vienas arba kartu su kitais subjektais) kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą, savo akcijas parduoti ir pasitraukti iš bendrovės, ar ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais.
\n54.1. Pažymėtina, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, Konstitucijos saugomas bei ginamas vertybes, ir tik tiek, kiek to siekiama. Minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą.
\n54.2. Šiuos konstitucinius imperatyvus aiškinant Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisių apsaugos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokias bendrojo teisinio reguliavimo išimtis, kad tam tikrais atvejais yra netaikomos tam tikros įstatymų nuostatos, saugančios asmenų nuosavybės teises, ir dėl tų nuostatų netaikymo gali būti padaryta žala asmens nuosavybės teisėms, turi pareigą kartu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų asmens nuosavybės teisių apsaugą užtikrinti kitomis priemonėmis. Priešingu atveju būtų nepaisoma Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, garantuojančių įstatyminę nuosavybės teisių apsaugą.
\n54.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu įstatymuose yra įtvirtintas privalomo oficialaus pasiūlymo, kaip vienos iš smulkiųjų akcininkų nuosavybės teisių apsaugos priemonių, institutas, tai kuriuose nors įstatymuose nustatant, kad toks privalomas oficialus pasiūlymas yra nepateikiamas (nors kuris nors subjektas (akcininkas) vienas arba kartu su kitais subjektais įgyja tiek akcinės bendrovės akcijų, kad gali (vienas arba kartu su kitais subjektais) kontroliuoti tos akcinės bendrovės veiklą), įstatymais kartu būtina nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų kitomis priemonėmis užtikrinti, kad smulkiųjų akcininkų teisės, visų pirma nuosavybės teisės, bus apsaugotos. Nenustačius tokio – galimus praradimus kompensuojančio – teisinio reguliavimo būtų nepaisoma Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, garantuojančių įstatyminę nuosavybės teisių apsaugą, ir galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti smulkiųjų akcininkų teises.
\nPažymėtina, kad įstatymu leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti minėtą galimus praradimus kompensuojantį teisinį reguliavimą, jis inter alia gali nustatyti protingą, pagrįstą laikotarpį, per kurį yra įvertinami (apskaičiuojami) galimi praradimai (jeigu jie iš tikrųjų atsiranda ir jeigu tai atsitinka būtent dėl privalomo oficialaus pasiūlymo nepateikimo pagal įstatymą), taip pat gali pasirinkti įvairius minėtų praradimų kompensavimo būdus ir t.t.
\nVien tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatos netaikomos sudarant ir įgyvendinant šioje dalyje nurodytas sutartis, ir nėra kitų nuostatų, kurios įtvirtintų kitas smulkiųjų akcininkų nuosavybės teisių apsaugos priemones, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\nPažymėtina, kad, paisant ir smulkiųjų akcininkų teisių, ir konstituciškai ginamo visos visuomenės (viešojo) intereso, vien tai, jog Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nėra nustatyta kitų priemonių smulkiųjų akcininkų nuosavybės teisėms apsaugoti, turinčių kompensuoti praradimus, kuriuos jie gali patirti dėl to, kad sudarant ir įgyvendinant šioje dalyje nurodytas sutartis netaikomos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatos, šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, savaime negali būti pagrindu kvestionuoti teisinius veiksmus ar sprendimus, padarytus įgyvendinant Įstatymo nuostatas po to, kai 2002 m. birželio 4 d. Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatyme buvo padaryti atitinkami pakeitimai ir papildymai.
\nII Dėl pareiškėjo – Mažeikių rajono apylinkės teismo prašymo ištirti, ar Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 1, 23, 29 ir 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\nTuo metu, kai Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) buvo įtvirtinta nuostata, kad „netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalių, 28 straipsnio 1 bei 4 dalių ir 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos“, galiojo Akcinių bendrovių įstatymas (2000 m. liepos 13 d. redakcija).
\nAkcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 27 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta: „Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – administracijos vadovo), specialiąsias akcijas valdančios institucijos ar akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, siūlymu įtraukti naujus klausimus. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Šioje dalyje nurodyti bendrovės valdymo organai ir asmenys taip pat gali siūlyti naujus nutarimų projektus, papildomus kandidatus į bendrovės valdymo organus, audito įmonę. Įstatuose gali būti numatomas ir mažesnis balsų skaičius, suteikiantis akcininkams teisę pildyti susirinkimo darbotvarkę, siūlyti naujus nutarimų projektus, papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų bendrovės valdymo organų narius, audito įmonę.“ Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 27 straipsnio 3 dalį, jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie darbotvarkės pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip ir apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo.
\nAkcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 28 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta: „Bendrovės valdymo organas ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, administracijos vadovui pateikia informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą administracijos vadovas privalo paskelbti įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje arba kiekvienam akcininkui įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku likus ne mažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai arba jų įgalioti atstovai su tuo raštiškai sutinka. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkams visais atvejais pranešimai įteikiami pasirašytinai arba registruotais laiškais. Apie dokumentus, įrodančius, kad akcininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas privalo informuoti akcininkus susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.“ Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 28 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta: „Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 dienų, akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant ir nutarimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių valdybai (ar administracijos vadovui) pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, administracijos vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo nutarimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Prie nutarimų projektų turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei nutarimo projekto iniciatorius pateikė nutarimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie nutarimo projekto.“ Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 30 straipsnio 2 dalį visi nutarimų projektai ir kandidatai į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamų bendrovės valdymo organų narius, įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę, pasiūlyti susirinkimo iniciatorių ir bendrovės valdymo organų ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti įtraukti į bendrąjį balsavimo biuletenį.
\nAkcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 30 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad bendrovė bendruosius balsavimo biuletenius privalo ne anksčiau kaip prieš 15 dienų ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo išsiųsti registruotu laišku ar įteikti asmeniškai pasirašytinai balsavimo teisę turintiems akcininkams, jei šie akcininkai to raštu pareikalauja.
\nKonstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta konkrečių teisinių argumentų, kurie leistų identifikuoti, kurios iš ginčijamoje Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) įtvirtintų akcininkų (šiuo atveju – akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ smulkiųjų akcininkų) teisių, pareiškėjo manymu, buvo pažeistos ar yra pažeidžiamos būtent dėl to, kad pagal šią dalį yra „netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalių, 28 straipsnio 1 bei 4 dalių ir 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos“, o jeigu jos buvo pažeistos ar yra pažeidžiamos, tai kaip.
\nKonstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra pateikta konkrečių teisinių argumentų, kurie leistų identifikuoti, kurios iš akcininkų (šiuo atveju – akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ smulkiųjų akcininkų) teisių, įtvirtintų Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 28 straipsnio 1 bei 4 dalyse ir 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse, į kurias daroma nuoroda ginčijamoje Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija), buvo pažeistos ar yra pažeidžiamos būtent dėl to, kad pagal šią dalį yra „netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalių, 28 straipsnio 1 bei 4 dalių ir 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos“, o jeigu jos buvo pažeistos ar yra pažeidžiamos, tai kaip.
\nAiškindamas šį Konstitucinio Teismo įstatymo punktą Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 16 d. sprendime yra konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų“.
\nKonstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje yra nustatyta, kas turi būti nurodoma prašyme ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai, kai su tokiu prašymu į Konstitucinį Teismą kreipiasi teismai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
\nPabrėžtina, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus reiškia, kad teismai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, tuo jog įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, o privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.
\nPriešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų.
\nVadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56, 67, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria:
\nŠis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
\nNutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
\nKonstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius Egidijus Kūris Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Ramutė Ruškytė Vytautas Sinkevičius Stasys Stačiokas Romualdas Kęstutis Urbaitis ______________