{"html": "<div class=\"lf-doc\"><p class=\"lf-p\">atvirų kranų estakadų pastatų ir kranų estakadų (dengtų ir atvirų) pokraninių kelių sijų ir stabdymo konstrukcijų 1K-3K h/500 h/1500 l/500 4K-6K h/1000 h/2000 l/1000 7K-8K h/2000 h/2500 l/2000 17.3 lentelėje vartoti žymenys: h – aukštis nuo pamato viršaus iki krano bėgio galvutės (vienaaukščiams pastatams ir dengtoms bei atviroms kranų estakadoms) arba atstumas nuo perdangos rėmo sijos iki krano bėgio galvutės (daugiaaukščių pastatų viršutiniams aukštams); l – konstrukcijų elementų (sijų) skaičiuotinis tarpsnis.</p>\n<p class=\"lf-p\">V SKIRSNIS. KARKASINIŲ PASTATŲ, TRANSPORTO GALERIJŲ KONSTRUKCIJŲ ATSKIRŲ ELEMENTŲ IR ATRAMŲ HORIZONTALIEJI RIBINIAI POSLINKIAI IR ĮLINKIAI NUO VĖJO APKROVOS, PAMATŲ POSVYRIO IR KLIMATO TEMPERATŪROS POVEIKIŲ 267. Karkasinių pastatų horizontalieji ribiniai poslinkiai, ribojami konstrukciniais reikalavimais (kad būtų išlaikytas karkaso užpildymo sienomis, pertvaromis, langų ir durų elementais vientisumas), pateikti 17.4 lentelėje. Rekomendacijos poslinkiams nustatyti pateiktos Reglamento 9 priedo 9 punkte.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">268.</span>Karkasinių pastatų horizontaliuosius poslinkius reikia nustatyti įvertinant pamatų posvyrį. Šiuo atveju įrangos, baldų, žmonių, sandėliuojamųjų medžiagų ir gaminių svorio apkrovą reikia įvertinti tiktai esant daugiaaukščių pastatų visų perdangų ištisiniam tolygiam apkrovimui šiomis apkrovomis (įvertinant jų sumažinimą, atsižvelgiant į aukštų skaičių), išskyrus atvejus, kuriems esant normalaus naudojimo sąlygomis numatomas kitoks apkrovimas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">269.</span>Pamatų posvyris nustatomas įvertinant vėjo apkrovą, imamą 30 % jos charakteristinės reikšmės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">270.</span>Pastatams iki 40 m aukščio (ir transporterių galerijų bet kokio aukščio kolonoms), esantiems I–III vėjo rajonuose, vėjo apkrovos sukeltas pamatų posvyris gali būti neįvertinamas.</div>\n<p class=\"lf-p\">17.4 lentelė Karkasinių pastatų horizontalieji ribiniai poslinkiai, ribojami konstrukciniais reikalavimais (kad būtų išlaikytas karkaso užpildymo sienomis, pertvaromis, langų ir durų elementais vientisumas) Pastatai, sienos ir pertvaros Sienų ir pertvarų tvirtinimas prie pastato karkaso Ribiniai poslinkiai fu 1. Daugiaaukščiai pastatai bet koks h/500 2. Daugiaaukščių pastatų vienas aukštas:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>sienos ir pertvaros iš plytų, gipsobetono, gelžbetonio panelių paslankusis standus hs/300 hs/500</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>sienos su natūralaus akmens, keraminių blokų, stiklo (vitražo) apdaila -“- hs/700 3. Vienaaukščiai pastatai (su save laikančiomis sienomis), kai aukštis hs, m: hs £ 6 hs = 15 hs ³ 30 paslankusis hs/150 hs/200 hs/300 17.4 lentelėje vartoti žymenys: h – daugiaaukščių pastatų aukštis, lygus atstumui nuo pamato viršaus iki denginio rėmo sijos ašies; hs – vienaaukščiuose pastatuose aukšto aukštis, lygus atstumui nuo pamato viršaus iki stogo gegninių konstrukcijų apačios; daugiaaukščiuose pastatuose: apatiniam aukštui – lygus atstumui nuo pamato viršaus iki perdangos rėmo sijos ašies; likusiems aukštams – lygus atstumui tarp gretimų rėmo sijų ašių.</div>\n<p class=\"lf-p\">Pastabos: tarpinėms hs reikšmėms (3 poz.) horizontaliuosius ribinius poslinkius galima nustatyti tiesine interpoliacija; daugiaaukščių pastatų viršutiniams aukštams, projektuojamiems naudojant vienaaukščių pastatų perdangų elementus, horizontaliuosius ribinius poslinkius reikia imti tokius pačius kaip ir vienaaukščiams pastatams. Šiuo atveju viršutinio aukšto aukštis hs imamas nuo tarpaukštinės perdangos rėmo sijos ašies iki stogo gegninių konstrukcijų apačios; paslankiesiems tvirtinimams priklauso sienų arba pertvarų tvirtinimas prie karkaso, netrukdantis karkaso poslinkiams (neperduodant sienoms arba pertvaroms įrąžų, galinčių pažeisti konstrukcinius elementus), standiesiems – tvirtinimai, trukdantys karkaso, sienų arba pertvarų tarpusavio poslinkius; vienaaukščiams pastatams su kabamosiomis sienomis (taip pat kai nėra standaus perdangų disko) ir daugiaaukščiams rėmams ribinius poslinkius leidžiama padidinti 30 % (bet imti ne daugiau kaip hs/150).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">271.</span>Nekarkasinių pastatų horizontalieji poslinkiai nuo vėjo apkrovų neribojami, jeigu jų sienos, pertvaros ir jungiantieji elementai apskaičiuoti stiprumui ir pleišėtumui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">272.</span>Fachverko statramsčių ir sijų, taip pat kabamųjų sienų panelių horizontalieji ribiniai įlinkiai, ribojami konstrukciniais reikalavimais, dėl vėjo apkrovų, imami lygūs l/200, čia l – statramsčių arba panelių skaičiuotinis tarpsnis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">273.</span>Transporto galerijų atramų vėjo apkrovų sukelti horizontalieji ribiniai įlinkiai, kurie ribojami, atsižvelgiant į technologinius reikalavimus, yra lygūs h/250, čia h – atramų aukštis nuo pamato viršaus iki santvaros arba sijos apačios.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">274.</span>Karkasinių pastatų kolonų (atramų) horizontalieji ribiniai įlinkiai, kuriuos sukelia temperatūros ir susitraukimo poveikiai, yra:</div>\n<p class=\"lf-p\">274.1. hs/150 – kai sienos ir pertvaros yra iš plytų, gipsobetono, gelžbetonio ir kabamųjų plokščių;</p>\n<p class=\"lf-p\">274.2. hs/200 – kai sienos dailintos natūraliu akmeniu, keraminiais blokais, stiklu (vitražu); čia hs – aukšto aukštis, o vienaaukščiams pastatams su kranais – aukštis nuo pamato viršaus iki pokraninių sijų apačios.</p>\n<p class=\"lf-p\">Be to, temperatūros poveikiai imami neįvertinant išorės oro temperatūros svyravimų paros metu bei temperatūros skirtumo dėl saulės spinduliavimo.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nustatant temperatūrų pokyčius ir susitraukimo sukeltus horizontaliuosius įlinkius, jų reikšmės nesumuojamos su vėjo apkrova ir pamato posvyrio sukeliamais įlinkiais.</p>\n<h3 class=\"lf-part\">VI SKIRSNIS. TARPAUKŠTINIŲ PERDANGŲ KONSTRUKCIJŲ IŠANKSTINIO GNIUŽDYMO SUKELTI RIBINIAI IŠLINKIAI</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">275.</span>Tarpaukštinių perdangų elementų ribiniai išlinkiai, ribojami konstrukciniais reikalavimais, imami lygūs 15 mm, kai l £ 3 m, ir 40 mm, kai l ³ 12 m (tarpinėms l reikšmėms ribiniai išlinkiai nustatomi interpoliuojant). Išlinkiai f nustatomi nuo konstrukcijų išankstinio spaudimo jėgų, perdangos elementų savojo ir grindų svorių.</div>\n<h3 class=\"lf-part\">XVIII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS</h3>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">276.</span>Ginčai dėl Reglamento taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ STR 2.05.04:2003 1 priedas LIETUVOS SNIEGO APKROVOS RAJONAI 1. Sniego antžeminės apkrovos charakteristinė reikšmė sk yra apibrėžta Reglamento 153 p.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Sniego antžeminės apkrovos charakteristinės reikšmės sk konkretiems Lietuvos rajonams yra pateiktos šio priedo 1 lentelėje, o rajonai parodyti 1 paveiksle.</div>\n<p class=\"lf-p\">1 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Sniego antžeminės apkrovos sk charakteristinės reikšmės Sniego apkrovos rajonas sk, kN/m2 I 1,2 II 1,6 1 pav. Lietuvos sniego apkrovos rajonai Žymenys:</p>\n<p class=\"lf-p\">I, II – sniego apkrovos rajonas Pastaba: sniego apkrovos rajonų ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas. ______________ STR 2.05.04:2003 2 priedas Sniego apkrovOS schemos ir koeficientai µ 1 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Sniego apkrovos schemos ir koeficientai µ Schemos Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">Stogų profiliai ir sniego apkrovų schemos Koeficientai m ir schemų taikymo sritis 1.</p>\n<p class=\"lf-p\">Statiniai su vienšlaičiais ir dvišlaičiais stogais 1 variantas 2 variantas 3 variantas m = 1, kai a £ 250; m = 0, kai a ³ 600.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 ir 3 variantus reikia įvertinti statiniams su dvišlaičiais stogais (profilis b), be to, 2 variantas – kai 200£a £ 300; 3 variantas – kai 100 £ a £ 300, tik esant apžiūros tilteliams arba aeracinei įrangai ant stogo kraigo.</p>\n<p class=\"lf-p\">2.</p>\n<p class=\"lf-p\">Statiniai su skliautiniais ir panašaus į juos kontūro stogais , bet ne daugiau kaip 1,0 ir ne mažiau kaip 0,4.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 variantą reikia įvertinti, kai m2 1,6 2,0 2,2 Gelžbetoninėms stogo plokštėms koeficientą m reikia imti ne didesnį kaip 1,4.</p>\n<p class=\"lf-p\">2’ Arkiniai stogai Kai b ³ 150, būtina taikyti 1b schemą, imant l = l’, kai b &lt; 150 – 2 schema.</p>\n<p class=\"lf-p\">3.</p>\n<p class=\"lf-p\">Statiniai su išilginiais stoglangiais ; , bet ne daugiau:</p>\n<p class=\"lf-p\">4,0 – santvaroms ir sijoms, kai norminis stogo svoris 1,5 kPa ir mažiau;</p>\n<p class=\"lf-p\">2,5 – santvaroms ir sijoms, kai norminis stogo svoris daugiau kaip 1,5 kPa;</p>\n<p class=\"lf-p\">2,0 – gelžbetoninėms stogo plokštėms 6 m bei trumpesnėms ir plieniniam profiliuotam paklotui;</p>\n<p class=\"lf-p\">2,5 – gelžbetoninėms stogo plokštėms ilgesnėms kaip 6 m, taip pat ir sijoms neatsižvelgiant į angą; b1 = hl, bet ne daugiau b.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nustatant apkrovą ties stoglangio galu, B zonai m koeficiento reikšmė abiem atvejais imamas lygus 1,0.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastabos:</p>\n<p class=\"lf-p\">1, 2 variantų schemas reikia taip pat taikyti dvišlaičiams ir skliautiniams dviejų-trijų tarpsnių statinių stogams su stoglangiais statinių viduryje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Vėją sulaikančių skydų įtaka sniego apkrovos pasiskirstymui greta stoglangių neįvertinama.</p>\n<p class=\"lf-p\">Plokštiesiems šlaitams, kai b &gt; 48 m, reikia įvertinti vietinę padidintą apkrovą ties stoglangiu, kaip ir ties peraukštėjimu (žr. 8 schemą).</p>\n<p class=\"lf-p\">4.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šediniai stogai Schemas reikia taikyti šediniams stogams, taip pat su pasvirusiu įstiklinimu ir skliautinio kontūro stogu 5.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dviejų tarpsnių ir daugiatarpsniai statiniai su dvišlaičiais stogais 2 variantas taikomas, kai a ³ 150.</p>\n<p class=\"lf-p\">6.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dviejų tarpsnių ir daugiatarpsniai statiniai su skliautiniais ir artimo jiems kontūro stogais 2 variantą reikia įvertinti, kai f/l &gt; 0,1. Gelžbetoninėms stogo plokštėms koeficientus m reikia imti ne didesnius kaip 1,4.</p>\n<p class=\"lf-p\">7.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dviejų tarpsnių ir daugiatarpsniai statiniai su dvišlaičiais ir skliautiniais stogais su išilginiais stoglangiais Koeficientą m reikia imti tarpsniams su stoglangiais pagal 3 schemos 1 ir 2 variantus, tarpsniams be stoglangių – pagal 5 ir 6 schemų 1 ir 2 variantus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Plokštiesiems dvišlaičiams (a &lt; 150) ir skliautiniams (f/l &lt; 0,1) stogams, kai l’ &gt; 48 m, reikia įvertinti vietinę padidintą apkrovą, kaip ir ties perkryčiais (žr. 8 schemą).</p>\n<p class=\"lf-p\">8.</p>\n<p class=\"lf-p\">Statiniai su aukščių perkryčiu a) b) Viršutinio stogo sniego apkrovą reikia imti pagal 1–7 schemas, o apatiniam – kaip nepalankiausią pagal 1–7 arba 8 schemas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Koeficientas m imamas lygus: , bet neturi viršyti: (čia h – m, sk – kPa);</p>\n<p class=\"lf-p\">4 – statiniams (a profilis);</p>\n<p class=\"lf-p\">6 – stoginėms (b profilis).</p>\n<p class=\"lf-p\">Viršutinio (apatinio) stogo reikšmes m1(m2) atsižvelgiant į jo profilį reikia imti lygias:</p>\n<p class=\"lf-p\">0,5 – plokštiesiems stogams su a£200 ir skliautiniams su f/l£1/8;</p>\n<p class=\"lf-p\">0,3 – plokštiesiems stogams su a&gt;200, skliautiniams – su f/l&gt;1/8 ir stogams su skersiniais stoglangiais.</p>\n<p class=\"lf-p\">Apatiniams stogams, kai plotis a&lt;21 m (b profilis) reikšmė m2 apskaičiuojama pagal formulę m2=0,5k1k2k3, bet ne mažiau 0,1; čia ; ; , bet ne mažiau kaip 0,3 (a – m; a, b – laipsniais).</p>\n<p class=\"lf-p\">Perkryčio aukštis h atskaitomas nuo apatinio stogo karnizo prijungimo prie sienos vietos. c) 1 variantas, kai 2 variantas, kai Viršutinio (apatinio) stogo dydžiai stoglangių buvimą ir atsižvelgiant į jų orientaciją imami lygūs:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>su išilginiais stoglangiais: ; ;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>be išilginių stoglangių arba su skersiniais stoglangiais , be to ir imamas ne mažiau kaip 0.</div>\n<p class=\"lf-p\">Zonos ilgį b reikia imti lygų: kai , b=2h, bet ne daugiau kaip 15 m; kai , , bet ne daugiau kaip 5h ir 15 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastabos 1. Kai d1(d2) &gt; 12 m reikšmę m perkryčio ruožo ilgiui d1(d2) reikia nustatyti neįvertinant stoglangių įtakos paaukštintam (pažemintam) stogui.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Jeigu viršutinio (apatinio) stogo tarpsniai yra skirtingo profilio, tai nustatant m būtina imti kiekvieno tarpsnio atitinkamą reikšmę m1(m2) ribose.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Vietinės apkrovos ties perkryčiu nereikia įvertinti, jeigu perkryčio aukštis, m, tarp dviejų gretimų perdangų mažesnis kaip sk/2 (čia sk – kPa).</div>\n<p class=\"lf-p\">9.</p>\n<p class=\"lf-p\">Statiniai su dviem aukščio perkryčiais Sniego apkrovą ant viršutinio ir apatinio stogo reikia imti pagal 8 schemą. Reikšmės m1, b1, m2 ir b2 – reikia imti kiekvienam perkryčiui nepriklausomai, be to, kairiajam ; dešiniajam .</p>\n<p class=\"lf-p\">Jei l2&lt;b1+b2, tai , bet ne daugiau .</p>\n<p class=\"lf-p\">10.</p>\n<p class=\"lf-p\">Stogai su parapetais Schemą reikia taikyti, kai (kur h – m, sk – kPa); , bet ne daugiau kaip 3.</p>\n<p class=\"lf-p\">11.</p>\n<p class=\"lf-p\">Stogų ruožai, besiribojantys su išsikišusiomis virš stogo ventiliacijos šachtomis ir kitais antstatais Schema taikoma ruožams su antstatais, kurių pagrindo įstrižainė ne didesnė kaip 15 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Atsižvelgiant į apskaičiuojamą konstrukciją (stogo plokštės, posantvarinės konstrukcijos ir santvaros), būtina įvertinti pačią nepalankiausią padidintos apkrovos zonos padėtį (bet kokiam kampui b).</p>\n<p class=\"lf-p\">Koeficientas m nurodytoje zonoje pastovus ir imamas lygus 1,0, kai d £1,5 m, , kai d &gt;1,5 m, bet ne mažiau kaip 1,0 ir ne daugiau 1,5, kai 1,5&lt;d£5 m, 2,0, kai 5&lt;d£10 m, 2,5, kai 10&lt;d£15 m, b1=2h, bet ne daugiau 2d.</p>\n<p class=\"lf-p\">12.</p>\n<p class=\"lf-p\">Cilindrinės formos kabamieji stogai m1=1,0; ______________ STR 2.05.04:2003 3 priedas Vėjo apkrovos rajonai ir kiti duomenys 1. Vėjo greičio atskaitinė reikšmė vref yra apibrėžta Reglamento 191 punkte.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Vėjo greičio pagrindinė atskaitinė reikšmė vref,0 Lietuvos vėjo rajonams yra pateikta 1 lentelėje, o rajonai parodyti 1 paveiksle.</div>\n<p class=\"lf-p\">1 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės reikšmės vref,0 Vėjo greičio rajonas vref,0 m/s I 24 II 28 III 32 1 pav. Lietuvos vėjo apkrovos rajonai Žymenys:</p>\n<p class=\"lf-p\">I, II, III – vėjo apkrovos rajonai Pastaba: vėjo apkrovos rajonų ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Koeficiento cDIR reikšmės, atsižvelgiant į vėjo rajonus, yra surašytos 2 lentelėje.</div>\n<p class=\"lf-p\">2 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Koeficiento cDIR reikšmės Rajonas Vėjo kryptis 00 Š 300 600 900 R 1200 1500 1800 P 2100 2400 2700 V 3000 3300 I 0,83 0,81 0,83 0,85 0,86 0,86 0,86 0,91 0,98 1,0 0,96 0,88 II 0,77 0,77 0,74 0,78 0,79 0,83 0,85 0,91 0,99 1,0 0,95 0,84 III 0,71 0,69 0,68 0,70 0,73 0,80 0,84 0,91 0,99 1,0 0,94 0,80 4. Koeficiento cTEM reikšmė, kuri taikoma apskaičiuojant konstrukcijas montavimo laikotarpiui, arba konstrukcijas, kurių naudojimo trukmė neviršija 3 metų, imama: .</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Koeficiento cALT reikšmė visai šalies teritorijai yra vienoda: . ______________ STR 2.05.04:2003 4 priedas vėjo apkrovos schemos ir aerodinaminiai koeficientai 1 lentelė Vėjo apkrovos schemos ir aerodinaminiai koeficientai Schemos Nr.</div>\n<p class=\"lf-p\">Statinių, pastatų, konstrukcijų ir vėjo apkrovų schemos Aerodinaminių koeficientų c apskaičiavimas Pastabos 1.</p>\n<p class=\"lf-p\">Atskirai stovinčios plokščiosios ištisinės konstrukcijos Vertikalūs ir ne daugiau kaip 150 nuo vertikalės pasvirę paviršiai: priešvėjinis pavėjinis ce = + 0,8 ce = -0,6 2.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastatai su dvišlaičiu stogu Koeficientas a, 0 ce1, ce2 reikšmės, kai h1/l lygus 0 0,5 1 ³2 ce1 0 20 40 60 0 +0,2 +0,4 +0,8 -0,6 -0,4 +0,3 +0,8 -0,7 -0,7 -0,2 +0,8 -0,8 -0,8 -0,4 +0,8 ce2 £60 -0,4 -0,4 -0,5 -0,8 b/l ce3 reikšmės, kai h1/l lygus £0,5 1 ³2 £1 -0,4 -0,5 -0,6 ³2 -0,5 -0,6 -0,6 1 Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Apskaičiuojant koeficientą n pagal Reglamento 203 punktą h = h1 + 0,2×l×tga 3.</div>\n<p class=\"lf-p\">Skliautiniams arba panašiems skliautiniams stogams Koeficientas h1/l ce1, ce2 koeficientai, kai f/l lygūs 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 ce1 0 0,2 ³1 +0,1 -0,2 -0,8 +0,2 -0,1 -0,7 +0,4 +0,2 -0,3 +0,6 +0,5 +0,3 +0,7 +0,7 +0,7 ce2 laisvas -0,8 -0,9 -1 -1,1 -1,2 ce3 reikšmės nustatomos pagal 2 schemą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Žr. 2 schemos 1 pastabą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nustatant n koeficientą pagal 203 punktą h = h1 + 0,7f.</div>\n<p class=\"lf-p\">4.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastatai su išilgai išdėstytu stoglangiu Koeficientai ce1, ce2 ir ce3 nustatomi pagal 2 schemos nurodymus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Skaičiuojant pastatų su stoglangiais ir vėją atremiančiais skydais skersinius rėmus, suminis priekinio pasipriešinimo sistemos „stoglangis-skydas“ koeficientas yra 1,4.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nustatant n koeficientą pagal 203 punktą h = h1.</div>\n<p class=\"lf-p\">5.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastatai su išilgai išdėstytais stoglangiais AB zonoje pastato denginiui koeficientas ce nustatomas pagal 4 schemą.</p>\n<p class=\"lf-p\">BC zonoje stoglangiams, kai l£2, cx = 0,2. Kai 2£l£8 kiekvienam stoglangiui cx = 0,1l. Kai l&gt;8, cx = 0,8. Čia .</p>\n<p class=\"lf-p\">Kitoms denginio zonoms ce=-0,5.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Priešvėjinėms, pavėjinėms ir šoninėms pastato sienoms slėgio koeficientai nustatomi pagal 2 schemai taikomus nurodymus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nustatant n koeficientą pagal 203 punktą h = h1.</div>\n<p class=\"lf-p\">6.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastatai su įvairaus aukščio išilgai išdėstytais stoglangiais Koeficientai , ir ce2 nustatomi pagal 2 schemai pateiktus nurodymus; čia nustatant ce1 aukštis h1 yra lygus priešvėjinės sienos aukščiui.</p>\n<p class=\"lf-p\">AB zonoms ce nustatomas taip pat, kaip 5 schemoje BC zonai, čia h1 - h2 lygus stoglangio aukščiui.</p>\n<p class=\"lf-p\">Žr. 5 schemos 1 ir 2 pastabas.</p>\n<p class=\"lf-p\">7.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastatai su šediniu stogu AB zonai koeficientas ce nustatomas pagal 2 schemai pateiktus nurodymus.</p>\n<p class=\"lf-p\">BC zonai koeficientas ce = -0,5 1. Trinties jėgą reikia įvertinti esant laisvai vėjo krypčiai; šiuo atveju cf = 0,04.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Žr. 5 schemos 1 ir 2 pastabas.</div>\n<p class=\"lf-p\">8.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastatai su zenitiniais stoglangiais Priešvėjiniams stoglangiams ce koeficientas nustatomas pagal 2 schemai pateiktus nurodymus. Kitai denginio daliai – kaip 5 schemos BC zonai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Žiūr. 5 schemos 1 ir 2 pastabas 9.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastatai nuolat atviri iš vienos pusės Kai m £ 5% ci1 = ci2 = ±0,2; kai m ³30%, ci1 nustatomas taip pat, kaip ce3 pagal 2 schemai pateiktus nurodymus; ci2 = +0,8.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Koeficientai ce išoriniam paviršiui nustatomi pagal 2 schemai pateiktus nurodymus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Aptvaro laidumas m nustatomas kaip jame esančių angų ploto ir viso aptvaro ploto santykis. Hermetiškam pastatui ci = 0. Pastatams, nurodytiems Reglamento 180.3 papunktyje, vėjo vidaus slėgio į lengvas pertvaras (kai paviršiaus tankis yra mažesnis nei 100 kg/m2) charakteristinė reikšmė imama 0,2w0, bet ne mažesnė kaip 0,1 kPa (10kg/cm2).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Kiekvienos pastato sienos koeficiento ci1 ženklas „plius“ arba „minus“, kai m £ 5%, turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepalankiausią apkrovimo variantą.</div>\n<p class=\"lf-p\">10.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastato iškyša, kai a &lt; 15% CD zonai ce = 0,7. BC zonai ce nustatomas tiesinės interpoliacijos būdu pagal B ir C taškų reikšmes.</p>\n<p class=\"lf-p\">Koeficientai ce1 ir ce3 AB zonoje nustatomi pagal 2 schemai pateiktus nurodymus (čia b ir l -viso pastato plano matmenys). Vertikaliesiems paviršiams koeficientai ce nustatomi pagal 1 ir 2 schemoms pateiktus nurodymus. - 11.</p>\n<p class=\"lf-p\">Stoginės Schemos tipas a, Koeficientų reikšmės ce1 ce2 ce3 ce4 I 10 20 30 +0,5 +1,1 +2,1 -1,3 0 +0,9 -1,1 0 +0,6 0 -0,4 0 II 10 20 30 0 +1,5 +2 -1,1 +0,5 +0,8 -1,5 0 +0,4 0 0 +0,4 III 10 20 30 +1,4 +1,8 +2,2 +0,4 +0,5 +0,6 - - - - - - IV 10 20 30 +1,3 +1,4 +1,6 +0,2 +0,3 +0,4 - - - - - - 1. Koeficientus ce1, ce2, ce3, ce4 reikia priskirti stoginės viršutinio ir apatinio paviršiaus slėgių sumai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Schemų neigiamoms reikšmėms ce1, ce2, ce3, ce4 slėgio kryptį reikia keisti priešinga.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Stoginėms su banguotąja danga cf =0,04.</div>\n<p class=\"lf-p\">12.</p>\n<p class=\"lf-p\">Sfera b, 0 15 30 45 60 75 90 ce +1,0 +0,8 +0,4 -0,2 -0,8 -1,2 -1,25 tęsinys b, 105 120 135 150 175 180 ce -1,0 -0,6 -0,2 +0,2 +0,3 +0,4 cx = 1,3, kai Re &lt; 105; cx = 0,6, kai 2×105 £ Re£3×105; cx = 0,2, kai 4×105 &gt; Re, čia Re – Reinoldso skaičius; ; d – sferos skersmuo, m; qref – nustatomas pagal Reglamento 188 punktą, Pa; c(z) – nustatomas pagal Reglamento 197 punktą; z – atstumas nuo žemės paviršiaus iki sferos centro, m; gQ – nustatomas pagal Reglamento 207 punktą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Nurodyti ce koeficientai, kai Re &gt; 4×105.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nustatant koeficientą n pagal 203 punktą b=h=0,7d.</div>\n<p class=\"lf-p\">12b Statiniai su apvaliu cilindriniu paviršiumi ce1 = k1cb, čia k1 = 1, kai cp &gt; 0.</p>\n<p class=\"lf-p\">0,2 0,5 1 2 5 10 25 k1, kai cb &lt; 0 0,8 0,9 0,95 1,0 1,1 1,15 1,2 cb reikia nustatyti pagal grafiką, kai Re&gt;4×105 Stogas ce2 reikšmės, kai , lygus ³1 Plokščiasis konusinis, kai a£50, sferinis, kai f/d£0,1 -0,5 -0,6 -0,8 1 2 ³5 ci -0,5 -0,55 -0,7 -0,8 -0,9 -1,05 1. Re reikia nustatyti pagal 12a schemai pateiktą formulę, įvertinant, kad z = h1.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nustatant koeficientą n pagal Reglamento 203 punktą, reikia imti: b = 0,7d; h = h1 + 0,7f.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Koeficientas ci įvertinamas, kai yra nuleistas denginys („plaukiojantis stogas“) arba kai jo nėra.</div>\n<p class=\"lf-p\">13.</p>\n<p class=\"lf-p\">Prizminis statinys cx=kcx¥; cy = kcy¥.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 lentelė le 5 10 20 35 50 100 ¥ k 0,6 0,65 0,75 0,85 0,9 0,95 1 le nustatomos pagal 2 lentelę.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 lentelė 2 lentelėje ; čia l, b – atitinkamai didžiausias ir mažiausias matmuo statinio arba jo elemento plokštumos, statmenos vėjo veikimo krypčiai 1. Sienoms su lodžijomis, kai vėjo veikimo kryptis lygiagreti sienomis, cf = 0,1; banguotiesiems denginiams cf = 0,04.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Stačiakampiams (plane) pastatams, kai =0,1-0,5 ir b=40-450 cy¥=0,75; vėjo apkrovos atstojamoji pridėta taške 0, kartu ekscentricitetas e=0,15b.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Re nustatomas pagal 12a schemai pateiktą formulę, imant z=h1, d – apibrėžiamo paviršiaus skersmuo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Nustatant koeficientą n pagal 203 punktą h – statinio aukštis, b – statinio matmuo y ašies kryptimi.</div>\n<p class=\"lf-p\">13.</p>\n<p class=\"lf-p\">Prizminis statinys Skerspjūvio eskizai ir vėjo kryptis b, cx¥ 40-50 £0,2 ³0,5 2,0 1,7 Rombas 0 £1,5 1 ³2 1,9 1,6 1,1 Taisyklingas trikampis 0 180 - - 2 1,2 Skerspjūvio eskizai ir vėjo kryptis b, rad n (paviršių skaičius) cx¥, kai Re&gt;4×105 Taisyklingas daugiakampis laisvas 5 6-8 10 12 1,8 1,5 1,2 1,0 14.</p>\n<p class=\"lf-p\">Statiniai ir jo elementai su apvaliu cilindriniu paviršiumi (rezervuarai, aušyklos, bokštai, dūmtraukiai) laidai ir lynai, taip pat apvalūs vamzdžiai ir kiaurų pastatų ištisiniai elementai cx=k×cx¥, čia k – nustatomas pagal 13 schemos 1 lentelę, cx¥ – nustatomas pagal grafiką Laidams ir lynams (kartu ir padengtiems ledu) cx=1,2 1. Re nustatomas pagal 12a schemos formulę, imant z=h, d – statinio skersmuo. Reikšmės D: medinėms konstrukcijoms D=0,005 m; mūrinėms D=0,01 m; betoninėms ir gelžbetoninėms D=0,005 m; plieninėms konstrukcijoms D=0,001 m; laidams ir lynams d skersmens D=0,01d; briaunotiems paviršiams su briaunų aukščiu b D=b.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Banguotiesiems stogams cf =0,04.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Laidams ir lynams, kurių d ³20 mm, neapledėjantiems cx reikšmė gali būti mažinama 10%.</div>\n<p class=\"lf-p\">15.</p>\n<p class=\"lf-p\">Atskirai stovinčios plokščiosios akytosios konstrukcijos , čia: cxi – konstrukcijų i-ojo elemento aerodinaminis koeficientas; profiliams cxi=1,4; vamzdžiams cxi reikia nustatyti pagal 14 schemos grafiką, be to, būtina imti, kad le=l (žr. 13 schemos 2 lentelę); Ai – i-ojo elemento projekcijos konstrukcijos plokštumoje plotas; Ak – konstrukcijos kontūro ribojamas plotas 1. Aerodinaminiai koeficientai 15-17 schemoms skirti laisvos formos akytosioms konstrukcijoms ir kai 2. Vėjo apkrova skirta plotui, kuris ribojamas Ak kontūru.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Ašies x kryptis sutampa su vėjo kryptimi ir statmena konstrukcijos paviršiui.</div>\n<p class=\"lf-p\">16.</p>\n<p class=\"lf-p\">Eilė plokščių lygiagrečiai išdėstytųjų akytų konstrukcijų Priešvėjinei konstrukcijai koeficientas cx1 nustatomas taip pat, kaip ir 15 schemoje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Antrajai ir kitoms konstrukcijoms .</p>\n<p class=\"lf-p\">Santvaroms, pagamintoms iš vamzdžių, kai Re³4×105, h=0,95.</p>\n<p class=\"lf-p\">Koeficiento h reikšmės santvaroms iš profilių ir ½ 1 2 4 6 0,1 0,93 0,99 1 1 1 0,2 0,75 0,81 0,87 0,9 0,93 0,3 0,56 0,65 0,73 0,78 0,83 0,4 0,38 0,48 0,59 0,65 0,72 0,5 0,19 0,32 0,44 0,52 0,61 ³0,6 0 0,15 0,3 0,4 0,5 1. Žr. 15 schemos 1–3 pastabas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Re nustatomas pagal 12a schemai nurodytą formulę, čia d – vamzdinių elementų vidutinis skersmuo, z – galima imti atstumą nuo žemės paviršiaus iki santvaros viršutinės juostos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>16 schemos lentelėje: h – mažiausias kontūro matmuo; stačiakampėms ir trapecinėms santvaroms h – mažiausias kontūro matmuo; apvalioms akytosioms konstrukcijoms h – jų skersmuo; elipsinėms ir panašioms elipsinėms h – mažesniosios ašies ilgis; b – atstumas tarp gretimų santvarų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Koeficientą j reikia nustatyti pagal 15 schemai pateiktus nurodymus.</div>\n<p class=\"lf-p\">17.</p>\n<p class=\"lf-p\">Akytieji bokštai ir erdvinės santvaros , čia cx – nustatomas taip pat, kaip ir 15 schemos; h – nustatomas taip pat, kaip ir 16 schemos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Skerspjūvio forma ir vėjo kryptis k1 1,0 0,9 1,2 1. Žiūr. 15 schemos 1 pastabą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>ct skirta priešvėjinei kontūro pusei.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Esant vėjo krypčiai įstrižai kvadratinio skerspjūvio bokštams koeficientas k1 plieniniams bokštams, įrengtiems iš atskirų elementų, reikia sumažinti 10 %; mediniams bokštams, įrengtiems iš sudėtinių elementų, reikia padidinti 10 %.</div>\n<p class=\"lf-p\">18.</p>\n<p class=\"lf-p\">Lynai ir pasvirę vamzdiniai elementai, išdėstyti srauto plokštumoje ; čia cx – nustatomas pagal 14 schemai pateiktus nurodymus. ______________ STR 2.05.04:2003 5 priedas ĮVAIRIŲ DARBO REŽIMO GRUPIŲ TILTINIŲ IR KABAMŲJŲ KRANŲ KLASIFIKACIJA 1. Įvairių darbo režimo grupių tiltinių ir kabamųjų kranų klasifikacija pateikta 1 lentelėje.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Įvairių darbo režimo grupių tiltinių ir kabamųjų kranų klasifikacija Kranai Darbo režimų grupės Naudojimo sąlygos Visų tipų rankiniai Su kabamosiomis gervėmis iš jų su kabamaisiais griebtais Su gerviniais vežimėliais, iš jų su kabamaisiais griebtais 1K-3K Bet kokie Riboto intensyvumo remonto ir perkrovimo Elektrinių mašinų salės, montavimo darbai, riboto intensyvumo perkrovimo darbai Su gerviniais krovininiais vežimėliais, iš jų su kabamaisiais griebtais Dviejų lynų tipo greiferiniai, magnetiniai-greiferiniai Magnetiniai 4K-6K Vidutinio intensyvumo perkrovimo darbai; technologiniai darbai mechaniniuose cechuose, statybinių medžiagų gamyklų gaminių sandėliai; metalo tiekimo sandėliai Įvairūs sandėliai, darbas su įvairiais kroviniais Pusfabrikačių sandėliai, darbas su įvairiais kroviniais Skirti grūdinti, kalti lieti;</p>\n<p class=\"lf-p\">Dviejų lynų tipo greiferiniai, magnetiniai-greiferiniai Su gerviniais krovininiais kėlimo vežimėliais, iš jų su kabamaisiais griebtais 7K Metalurgijos gamyklų cechai Birių krovinių ir metalo laužo su vienalyčiais kroviniais sandėliai (dirbant vieną arba dvi pamainas) Technologiniai kranai, dirbantys ištisą parą Traversiniai, muldogreiferiniai, liejinių išformavimo Magnetiniai Dviejų lynų tipo greiferiniai, magnetiniai-greiferiniai 8K Metalurgijos gamyklų cechai Metalurgijos gamyklų cechai ir sandėliai, stambios metalo bazės su vienalyčiais kroviniais Birių krovinių ir metalo laužo su vienalyčiais kroviniais (dirbant ištisą parą) ______________ STR 2.05.04:2003 6 priedas KRANO SMŪGIO Į GALINĘ ATSPARĄ APKROVA 1. Horizontaliosios apkrovos G kN, nukreiptos išilgai pokraninio kelio ir sukeliamos krano smūgio į galinę atsparą charakteristinė reikšmė apskaičiuojama pagal formulę</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">(1)</span>čia: v – krano judėjimo greitis smūgio metu imamas lygus pusei nominaliojo, m/s; f – galima didžiausia buferio deformacija imama lygi 0,1 m ne didesnės kaip 50 t keliamosios galios 1K-7K darbo režimo kranams su lanksčiuoju krovinio tvirtinimu ir 0,2 m – kitais atvejais; m – krano masė nustatoma iš formulės ; čia: mb – krano tilto masė, t; mc – vežimėlio masė, t; mq – krano keliamoji galia, t; k – koeficientas, k = 0 – kranams su lanksčiąja krovinio pakaba; k = 1 – kranams su standžiąja krovinio pakaba; l – krano anga, m; l1 – vežimėlio priartėjimas, m.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Nagrinėjamos apkrovos skaičiuojamoji reikšmė įvertinus apkrovos patikimumo koeficientą gQ (žr. Reglamento 226 punktą) imama ne didesnė už ribines reikšmes, pateiktas Reglamento 6 priedo 1 lentelėje.</div>\n<p class=\"lf-p\">1 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kranų skaičiuojamųjų apkrovų ribinės reikšmės Kranai Apkrovų F ribinės reikšmės, kN Kabamieji (rankiniai ir elektriniai) ir tiltiniai rankiniai 10 Elektriniai tiltiniai: bendrosios paskirties darbo režimų grupės 1K-3K bendrosios paskirties ir specialieji darbo režimų grupės 4K-7K, taip pat liejyklų 50 150 Specialieji darbo režimų grupės 8K su krovinio pakaba: lanksčiąja standžiąja 250 500 ______________ STR 2.05.04:2003 7 priedas KONSTRUKCIJŲ IŠORINIO PAVIRŠIAUS SAULĖS SPINDULIAVIMO sugerties KOEFICIENTAI 1 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Konstrukcijų išorinio paviršiaus saulės spinduliavimo sugerties koeficientai Konstrukcijos išorinio paviršiaus medžiaga Saulės spinduliavimo sugerties koeficientas r 1. Aliuminis 2. Asbestocementiniai lakštai 3. Asfaltbetonis 4. Betonas 5. Nedažytas medis 6. Ruloninės stogo dangos šviesaus žvyro apsauginis sluoksnis 7. Raudonos molio plytos 8. Silikatinės plytos 9. Balto natūralaus akmens apdaila 10. Tamsiai pilkas silikatinis dažymas 11. Baltas kalkinis dažymas 12. Keraminės apdailos plytelės 13. Mėlynos stiklinės apdailos plytelės 14. Baltos arba pilkos apdailos plytelės 15. Smėliu dengtas ruberoidas 16. Baltai dažytas lakštinis plienas 17. Tamsiai raudonai nudažytas lakštinis plienas 18. Žaliai dažytas lakštinis plienas 19. Cinkuotoji stogo skarda 20. Apdailinis stiklas 21. Tamsiai pilkas kalkinis arba terakotinis tinkas 22. Šviesiai mėlynas cementinis tinkas 23. Tamsiai žalias cementinis tinkas 24. Cementinis, kreminis tinkas 0,5 0,65 0,9 0,7 0,6 0,65 0,7 0,6 0,45 0,7 0,3 0,8 0,6 0,45 0,9 0,45 0,8 0,6 0,65 0,7 0,7 0,3 0,6 0,4 ______________ STR 2.05.04:2003 8 priedas 1 lentelė Saulės spinduliavimas (tiesioginis / išsklaidytas) liepos mėnesį (W/m2) esant giedrai Šiaurės platuma laipsniais Valandos iki vidurdienio Paros suma Vidutinė per parą 1-2 2-3 3-4 4-5 5-6 6-7 7-8 8-9 9-10 10-11 11-12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 į vertikalų pietų pusės paviršių 54 - - - 178 56 - - - 187 į horizontalų paviršių 54 - - 329 56 - - 327 Šiaurės platuma laipsniais Valandos po vidurdienio 22-23 21-22 20-21 19-20 18-19 17-18 16-17 15-16 14-15 13-14 12-13 2 lentelė Saulės spinduliavimas (W/m2) liepos mėnesį į vertikalų rytų / vakarų pusės paviršius Šiaurės platuma laipsniais Valandos iki vidurdienio Paros suma Vidutinė per parą 1-2 2-3 3-4 4-5 5-6 6-7 7-8 8-9 9-10 10-11 11-12 12-13 13-14 14-15 15-16 16-17 17-18 18-19 19-20 20-21 21-22 į vertikalų rytų ir vakarų pusės paviršių 54 - - - - 200 56 - - - - 201 Šiaurės platuma laipsniais Valandos po vidurdienio 22-23 21-22 20-21 19-20 18-19 17-18 16-17 15-16 14-15 13-14 12-13 11-12 10-11 9-10 8-9 7-8 6-7 5-6 4-5 3-4 2-3 ______________ STR 2.05.04:2003 9 priedas ĮLINKIŲ IR POSLINKIŲ NUSTATYMAS 1. Skaičiuojant įlinkius ir poslinkius būtina įvertinti visus svarbiausius veiksnius, darančius įtaką jų reikšmėms (medžiagų plastinės deformacijos, plyšių susidarymas, deformuotos schemos įvertinimas, gretimų elementų įvertinimas, sujungimo mazgų pasislinkimas, pagrindų deformavimasis). Pagrindus, tam tikri veiksniai gali būti neįvertinti arba įvertinti apytiksliais metodais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Konstrukcijoms, pagamintoms iš medžiagų, kuriose pasireiškia valkšnumas, būtina įvertinti įlinkių padidėjimą laike. Kai ribojami įlinkiai, atsižvelgiant į fiziologinius reikalavimus, reikia įvertinti tik greitai pasireiškiantį valkšnumą (kuris pasireiškia tik apkrovus), o atsižvelgiant į technologinius ir konstrukcinius (neįvertinant vėjo apkrovos) ir estetinius-psichologinius reikalavimus – visą valkšnumą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Skaičiuojant vieno aukšto pastatų ir estakadų kolonų įlinkius, kuriuos sukelia kranų horizontaliosios apkrovos, kolonų skaičiuojamosios schemos sudaromos įvertinant jų įtvirtinimą ir darant prielaidas, kad:</div>\n<p class=\"lf-p\">3.1. pastatų ir dengtų estakadų viršutinėje atramoje horizontalaus poslinkio nėra (jeigu denginys nesudaro horizontalaus standaus disko, reikia įvertinti šios atramos horizontalų pasidavimą);</p>\n<p class=\"lf-p\">3.2. atvirose estakadose kolona vertinama kaip gembė.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Pastatuose (statiniuose) esant technologinės, transporto įrangos arba kitų vibracijos šaltinių, kurie sukelia statybinių konstrukcijų svyravimus, ribiniai svyravimų poslinkiai, vibracijos greičiai ir vibracijos pagreičiai nustatomi pagal sanitarinius-higieninius reikalavimus. Patalpose, kuriose yra aukšto tikslumo įranga arba prietaisai, jautrūs konstrukcijų, į kurias jie remiasi, svyravimams, ribiniai svyravimų poslinkiai, vibracijos greičiai ir vibracijos pagreičiai nustatomi pagal specialių techninių sąlygų nuorodas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Skaičiuojamosios situacijos*, kurioms reikia skaičiuoti įlinkius ir poslinkius arba jiems atitinkančias apkrovas, reikia imti atsižvelgiant į tai, pagal kokius reikalavimus atliekami skaičiavimai.</div>\n<p class=\"lf-p\">5.1. jeigu skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į technologinius reikalavimus, skaičiuojamoji situacija turi būti susijusi su apkrovomis, turinčiomis įtaką technologinės įrangos darbui, poveikiu. Jeigu skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į konstrukcinius reikalavimus, skaičiuojamoji situacija turi būti susijusi su apkrovomis, kurioms veikiant atsirandantys įlinkiai ir poslinkiai gali pažeisti jungiančiuosius elementus;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.2. jeigu skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į fiziologinius reikalavimus, skaičiuojamoji situacija turi būti susijusi su konstrukcijų svyravimais ir skaičiuojant būtina įvertinti svyravimus, kurie yra ribojami 4 punkte;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.3. jeigu skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į estetinius-psichologinius reikalavimus, skaičiuojamoji situacija turi būti susijusi su nuolatinių ir laikinųjų ilgalaikių apkrovų poveikiu. * Skaičiuojamoji situacija – skaičiavimuose įvertinamos sąlygos, nustatančios konstrukcijų skaičiuojamuosius reikalavimus. Skaičiuojamoji situacija yra apibūdinama konstrukcijų skaičiuojamąja schema, apkrovų tipais, darbo sąlygų ir patikimumo koeficientų reikšmėmis, ribinių būvių išvardijimu, kurie turi būti įvertinti šioje situacijoje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Perdangų ir denginių konstrukcijoms, kurios projektuojamos su statybine pakyla, ir kurių įlinkis ribojamas atsižvelgiant į estetinius-psichologinius reikalavimus, vertikalus įlinkis turi būti mažinamas statybinei pakylai lygiu dydžiu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Perdangų ir denginių konstrukcijų įlinkis, ribojamas atsižvelgiant į konstrukcinius reikalavimus, negali viršyti atstumo (tarpo) tarp šių konstrukcijų apačios paviršiaus ir pertvarų, vitražų, langų ir durų dėžučių, išdėstytų po laikančiosiomis konstrukcijomis viršaus.</div>\n<p class=\"lf-p\">Tarpas tarp perdangos ir denginio konstrukcijų apatinio paviršiaus ir pertvarų, esančių po jomis, viršaus paprastai neturi viršyti 40 mm. Tuo atveju, kai šių reikalavimų įvykdymas yra susijęs su perdangos arba denginio standumo didinimu, reikia konstrukcinėmis priemonėmis išvengti šio padidėjimo (pvz., pertvarų išdėstymo ne po sijomis, o greta).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Tarp sienų esant pastovioms pertvaroms (praktiškai tokio pat aukščio kaip ir sienos) 17.1 lentelės 2a poz. l reikšmė lygi atstumui tarp laikančiųjų sienų ir nagrinėjamos vidaus paviršių pertvaros (arba tarp pertvarų vidaus paviršių, žr. 1 pav.).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8.</span>Gegninių konstrukcijų su kabamųjų kranų keliais įlinkius (žr. Reglamento 17.1 lentelės 2d poz.) reikia skaičiuoti kaip gretimų gegninių konstrukcijų įlinkių d1 ir d2 skirtumą (žr. 2 pav.).</div>\n<p class=\"lf-p\">1 pav. Atstumo l (l1, l2) nustatymo schemos, kai tarp sienų yra pastovios pertvaros: a – viena tarpatramyje; b – dvi tarpatramyje; 1 – laikančioji siena (arba kolona); 2 – pastovios pertvaros; 3 – perdanga (denginys) prieš apkrovą; 4 – perdanga (denginys po apkrovos); 5 – įlinkio atskaitymo linijos; 6 – tarpas 9. Rėmo horizontalusis poslinkis skaičiuojamas sienos ir pertvaros, kurios negali būti pažeistos, plokštumoje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ryšinio – diafragminio daugiaaukščio pastato, aukštesnio nei 40 m, aukšto narvelių, besiremiančių į standumo diafragmas, iškrypimas apskaičiuojamas d1/hs+d2/l (žr. 3 pav.), ir neturi viršyti: 1/300 (žr. Reglamento 17.4 lentelės 2 pozicijas), 1/500 – (žr. Reglamento 17.4 lentelės 2a pozicijas) ir 1/700 – (žr. Reglamento 17.4 lentelės 2b pozicijas).</p>\n<p class=\"lf-p\">2 pav. Gegninių konstrukcijų įlinkių skaičiavimo schema, kai yra kabamieji kranai. 1 – gegninė konstrukcija, 2 – kabamojo krano kelio sija, 3 – kabamasis kranas, 4 – gegninių konstrukcijų pradinė padėtis, d1 – labiausiai apkrautos gegninės konstrukcijos įlinkis; d2 – gretimos labiausiai apkrautos gegninės konstrukcijos įlinkis 3 pav. Ryšinio – diafragminio pastato aukšto narvelio, besiremiančio į standumo diafragmą 1, nuokrypio schema 2 (punktyrais parodyta rėmo pradinė padėtis prieš apkrovą) ______________ STR 2.05.04:2003 10 priedas TAIKYMAS PASTATAMS 1. Taikymo sritis. Šiame priede pateiktos pastatų poveikių derinių nustatymo taisyklės ir metodai. Čia taip pat pateiktos rekomenduojamos skaičiuotinės nuolatinių, kintamųjų ir ypatingųjų poveikių reikšmės, taip pat koeficientai y, kuriuos reikia taikyti projektuojant pastatus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Poveikių deriniai:</div>\n<p class=\"lf-p\">2.1. poveikių efektai, kurie negalimi tuo pačiu metu dėl fizinių arba funkcinių sąlygų, neimami kartu į poveikių derinius;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.2. atsižvelgiant į pastato naudojimą, formą ir jo vietą, poveikių derinius galima grįsti ne daugiau kaip dviem kintamaisiais poveikiais;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.3. poveikių derinius, pateiktus Reglamento 6.3 a–6.6 b išraiškomis, reikia taikyti saugos ribiniams būviams tikrinti;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.4. poveikių derinius, pateiktus Reglamento 6.8 a–6.10 b išraiškomis, reikia taikyti tinkamumo ribiniams būviams tikrinti;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.5. poveikių derinius, į kuriuos įeina išankstinio įtempimo jėgos, reikia taikyti taip, kaip konkrečiai nurodyta atskiruose statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Koeficientų y reikšmes reikia apibrėžti.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Įprastiniams poveikiams rekomenduojamas koeficientų y reikšmes galima imti iš 1 lentelės:</div>\n<p class=\"lf-p\">1 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rekomenduojamos pastatų ψ koeficientų reikšmės Poveikis y0 y1 y2 Statinių naudojimo apkrovos kategorija (žr. Reglamento 141.1 punktą) A kategorija: namų ir gyvenamieji plotai B kategorija: įstaigų plotai C kategorija: susibūrimų plotai D kategorija: parduotuvių plotai E kategorija: saugyklų plotai F kategorija: eismo plotai, transporto priemonių svoris £ 30 kN G kategorija: eismo plotai, 30 kN&lt; transporto priemonių svoris £ 160 kN H kategorija: stogai 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0 0,5 0,5 0,7 0,7 0,9 0,7 0,5 0 0,3 0,3 0,6 0,6 0,8 0,6 0,3 0 Statinių sniego apkrovos [7.6] 0,7 0,5 0,2 Statinių vėjo apkrova [7.7] 0,6 0,2 0 Temperatūra (ne gaisro) statiniuose [7.8] 0,6 0,5 0 5. Saugos ribiniai būviai:</p>\n<p class=\"lf-p\">5.1. saugos ribinių būvių nuolatinių ir trumpalaikių skaičiuotinių situacijų poveikių skaičiuotinės reikšmės (6.3a–6.4b išraiškos) turi atitikti pateiktas 2–4 lentelėse;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.2. taikant 2–4 lenteles tais atvejais, kai ribinis būvis yra labai jautrus nuolatinių poveikių dydžio kitimams, reikia imti žemutinę ir viršutinę charakteristinių poveikių ribas pagal Reglamento 16 punktą;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.3. statinę pastato konstrukcijų pusiausvyrą (EQU, žr. Reglamento 67 punktą) reikia tikrinti, taikant skaičiuotines poveikių reikšmes, pateiktas 2 lentelėje;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.4. projektuojant konstrukcinius elementus (žr. Reglamento 67 punktą), kai neimami dėmesin geotechniniai poveikiai, reikia tikrinti taikant skaičiuotines poveikių reikšmes iš 3 lentelės;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.5. skaičiuojant laikančiuosius elementus (pamatus, polius, rūsio sienas ir pan.), kai atsižvelgiama į geotechninius poveikius ir grunto atsparumą (žr. Reglamento 67 punktą), reikia tikrinti pagal vieną iš trijų toliau nurodytų būdų, papildytų geotechniniams poveikiams ir atsparumams pagal atitinkamą statybos techninį reglamentą (žr. Reglamento 2 p.):</p>\n<p class=\"lf-p\">5.5.1. 1 būdas: taikant atskiriems skaičiavimams skaičiuotines reikšmes iš 4 lentelės ir 3 lentelės geotechniniams poveikiams, taip pat ir kitiems poveikiams, veikiantiems į (nuo) konstrukcijos. Įprastiniais atvejais pamatų matmenims lemiamos reikšmės turi 4 lentelė, o konstrukcijos atsparumui lemiamos reikšmės yra 3 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba: kai kuriais atvejais šių lentelių taikymas yra sudėtingesnis, žr. atitinkamą statybos techninį reglamentą (žr. Reglamento 2 p.);</p>\n<p class=\"lf-p\">2 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Skaičiuotinės poveikių reikšmės (EQU – A grupė) Nuolatinė ir trumpalaikė Nuolatiniai poveikiai Vyraujantysis kintamasis Kartu veikiantys kintamieji poveikiai skaičiuotinės situacijos Nepalankūs Palankūs poveikis * Pagrindinis (jei yra) Kiti (6.4) išraiška gGj, sup Gkj, sup gGj, inf Gkj, inf gQ,1 Qk,1 gQ, i y0, i Qk, i * kintamieji poveikiai, nagrinėti 1 lentelėje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastabos: rekomenduojamos g reikšmės yra: gGj, sup = 1,10; gGj, inf = 0,90; gQ,1 = 1,3, kai poveikis nepalankus (gQ,1 = 0, kai palankus); gQ, i = 1,3, kai poveikis nepalankus (gQ,1 = 0, kai palankus); tais atvejais, kai tikrinant statinio pastovumą reikia atsižvelgti ir į konstrukcinio elemento atsparumą, kaip alternatyvą dviem atskiriems tikrinimams pagal 2 ir 3 lenteles, galima taikyti kombinuotą patikrinimą, pagrįstą 2 lentele, pasirenkant šias reikšmes: gGj, sup = 1,35; gGj, inf = 1,15; gQ,1 = 1,3, kai poveikis nepalankus (gQ,1 = 0, kai palankus); gQ, i = 1,3, kai poveikis nepalankus (gQ,1 = 0, kai palankus); su sąlyga, kad taikant gGj, inf = 1,0 abiem, palankiai ir nepalankiai, nuolatinių poveikių dalims negaunamas dar nepalankesnis efektas.</p>\n<p class=\"lf-p\">3 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Poveikių skaičiuotinės reikšmės (STR/GEO – B grupė) Nuolatinė ir trumpalaikė Nuolatiniai poveikiai Vyraujantysis kintamasis poveikis * Kartu veikiantys kintamieji poveikiai * skaičiuotinės situacijos Nepalankūs Palankūs Pagrindinis (jei yra) Kiti (6.4) išraiška gGj, sup Gkj, sup gGj, inf Gkj, inf gQ,1 Qk,1 gQ, i y0, i Qk, i (6.4a) išraiška gGj, sup Gkj, sup gGj, inf Gkj, inf gQ,1 y0,1 Qk,1 gQ, i y0, i Qk, i (6.4b) išraiška xgGj, sup Gkj, sup gGj, inf Gkj, inf gQ,1 Qk,1 gQ, i y0, i Qk, i * Tie kintamieji poveikiai, kurie nagrinėti 1 lentelėje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastabos:</p>\n<p class=\"lf-p\">6.4a ir 6.4b išraiškos gautos modifikuojant 6.4 išraišką; taikomos šios g ir x reikšmės. gGj, sup = ,35; gGj, inf = ,0; gQ,1 = ,3, kai poveikis nepalankus (gQ,1 = 0, kai palankus); gQ, i = ,3, kai poveikis nepalankus (gQ, i = 0, kai palankus). x = 0,85 (taip, kad xgGj, sup = 0,85´1,35@1,15); apie g reikšmes, kurias reikia taikyti deformaciniams poveikiams žr. Atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.); visų pastoviųjų vieno šaltinio poveikių charakteringosios reikšmės dauginamos iš gG, sup, jeigu suminis atstojamasis poveikio efektas yra nepalankus ir iš gG, inf, jeigu suminis atstojamasis poveikio efektas yra palankus. Pavyzdžiui, visus poveikius dėl pačios konstrukcijos svorio galima laikyti kaip vieno šaltinio; tai taip pat vertinama, kai yra skirtingos medžiagos; tam tikrais tikrinamais gG ir gQ reikšmes galima suskirstyti į gg ir gq ir modelio neapibrėžtumo koeficientą gsd. Dažniausiais atvejais taikomos gsd reikšmės nuo 1,05 iki 1,15 (žr. Reglamento 2 p.).</p>\n<p class=\"lf-p\">4 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Skaičiuotinės poveikių reikšmės (STR/GEO – C grupė) Nuolatinė ir trumpalaikė Nuolatiniai poveikiai Vyraujantysis kintamasis poveikis * Kartu veikiantys kintamieji poveikiai * skaičiuotinės situacijos Nepalankūs Palankūs Pagrindinis (jei yra) Kiti (6.4) išraiška gGj, sup Gkj, sup gGj, inf Gkj, inf gQ,1 Qk,1 gQ, i y0, i Qk, i * Tie kintamieji poveikiai, kurie nagrinėti 1 lentelėje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba jeigu nenurodyta kitaip, pasirenkamos šios g reikšmės: gGj, sup = ,0; gGj, inf = ,0; gQ,1 = ,30, kai poveikis nepalankus (gQ,1 = 0, kai palankus); gQ, i = ,30, kai poveikis nepalankus (gQ,1 = 0, kai palankus);</p>\n<p class=\"lf-p\">5.5.2. 2 būdas: taikant skaičiuotines reikšmes iš 3 lentelės geotechniniams poveikiams, taip pat ir kitiems poveikiams į (nuo) konstrukcijos;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.5.3. 3 būdas: taikant skaičiuotines reikšmes iš 4 lentelės geotechniniams poveikiams, o tuo pačiu metu taikant dalinius koeficientus iš 3 lentelės kitiems poveikiams į (nuo) konstrukcijos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Ypatingųjų ir seisminių skaičiuotinių situacijų skaičiuotinės poveikių reikšmės. Saugos ribinių būvių ypatingųjų ir seisminių skaičiuotinių situacijų (žr. 6.5a iki 6.6b išraiškas) daliniai poveikių koeficientai turi būti lygūs 1,0. y reikšmės yra pateiktos 1 lentelėje.</div>\n<p class=\"lf-p\">5 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ypatingųjų ir seisminių poveikių derinių skaičiuotinės poveikių reikšmės Skaičiuotinė situacija Nuolatiniai poveikiai Vyraujantysis ypatingasis ar seisminis poveikis Kartu veikiantys kintamieji poveikiai ** Nepalankūs Palankūs Pagrindinis (jei yra) Kiti Atsitiktinė * (6.5a, b išraiškos) Gkj, sup Gkj, inf Ad y11 arba y21 Qk1 y2, i Qk, i Seisminė (6.6a, b išraiškos) Gkj, sup Gkj, inf gI AEk arba AEd y2, i Qk, i * ypatingoms skaičiuotinoms situacijoms pagrindinį kintamąjį poveikį galima imti dažnumine arba, kaip seisminių poveikių derinius, tariamai nuolatine reikšme, atsižvelgiant į nagrinėjamą ypatingąjį poveikį. Taip pat žr. EN [7.5]. ** kintamieji poveikiai, nagrinėti 1 lentelėje.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Bendrąjį pastato konstrukcijų pastovumą (pvz., šlaito, ant kurio remiasi pastatas, pastovumą), hidraulinį ir plūdrumo irimą (pvz., iškasos pastato konstrukcijai dugno) reikia tikrinti pagal atitinkamą statybos techninį reglamentą (Geotechninis projektavimas).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8.</span>Ribinių tinkamumo būvių dalinius koeficientus reikia imti lygius 1,0, išskyrus statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.) skirtingai apibūdintais atvejais.</div>\n<p class=\"lf-p\">6 lentelė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Poveikių deriniuose taikomų poveikių skaičiuotinės reikšmės Derinys Nuolatiniai poveikiai Gd Kintamieji poveikiai Qd Nepalankūs Palankūs Vyraujantysis Kiti Charakteringasis Gkj, sup Gkj, inf Qk,1 y0, i Qki Dažnuminis Gkj, sup Gkj, inf y1,1 Qk,1 y2, i Qk, i Tariamai nuolatinis Gkj, sup Gkj, inf y2,1 Qk,1 y2, i Qk, i 9. Tikrinant pastatų ribinius tinkamumo būvius reikia atsižvelgti į kriterijus, susijusius, pavyzdžiui, su perdangos standumu, skirtingomis perdangų altitudėmis, aukšto poslinkiu arba(ir) pastato poslinkiu ir stogo standumu. Standumo kriterijus galima išreikšti vertikalių įlinkių ribomis ir vibracijomis. Poslinkių kriterijus galima išreikšti horizontalių poslinkių ribomis. Tinkamumo kriterijai pateikiami statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">10.</span>Deformacijų ir vibracijų tinkamumo kriterijus reikia apibrėžti:</div>\n<p class=\"lf-p\">10.1. atsižvelgiant į numatomą naudojimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">10.2. atsižvelgiant į tinkamumo reikalavimus pagal [7.15] 39 p.;</p>\n<p class=\"lf-p\">10.3. nepaisant laikančiojo konstrukcinio elemento medžiagos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">11.</span>Vertikaliąsias ir horizontaliąsias deformacijas reikia apskaičiuoti pagal statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.) nustatytus reikalavimus, taikant tinkamus poveikių derinius pagal (6.8a) iki (6.10b) išraiškas bei atsižvelgiant į tinkamumo reikalavimus, pateiktus STR 2.05.03:2003 [7.15] 39.2 p. p. Itin daug dėmesio reikia skirti grįžtamųjų ir negrįžtamųjų ribinių būvių skirtumui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">12.</span>Vertikaliųjų deformacijų schema pateikta 1 paveiksle:</div>\n<p class=\"lf-p\">1 pav. Vertikaliųjų deformacijų apibrėžimas Žymenys: wc – nukrauto konstrukcijos elemento pradinis išlinkis; w1 – pradinė dalis įlinkio nuo nuolatinių tinkamo poveikių derinio pagal (6.8a) iki (6.10b) išraiškos apkrovų; w2 – ilgalaikė dalis įlinkio nuo nuolatinių apkrovų; w3 – pridėtinė dalis įlinkio nuo kintamųjų tinkamo poveikių atitinkamo derinio pagal (6.8a) – (6.10b) išraiška; wtot – suminis įlinkis kaip w1, w2, w3 suma; wmax – išliekantis suminis įlinkis, atsižvelgus į išankstinį išlinkį.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">13.</span>Jeigu nagrinėjamas konstrukcijos funkcionavimas, konstrukcijos arba apdailos pažaidos, arba nekonstrukciniai elementai (pvz., pertvaros, apdarai), įlinkius reikia tikrinti atsižvelgiant į tuos nuolatinius ir kintamuosius poveikius, kurie veikia po nagrinėjamo elemento arba apdailos įrengimo.</div>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba: gairės apie tai, kurias iš (6.8a) iki (6.10b) išraiškas reikia taikyti, yra pateiktos Reglamento 90 punkte ir statybos techniniuose reglamentuose (žr. Reglamento 2 p.).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">14.</span>Jeigu nagrinėjama konstrukcijos išvaizda, reikia taikyti tariamai nuolatinį derinį (6.10b išraiška).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">15.</span>Jeigu nagrinėjamas vartotojo komfortas arba mašinų funkcionavimas, reikia tikrinti atsižvelgiant į atitinkamų kintamųjų poveikių efektus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">16.</span>Prireikus ilgalaikės susitraukimo, relaksacijos ar valkšnumo deformacijos turi būti nagrinėjamos, ir jos apskaičiuojamos atsižvelgiant į nuolatinius poveikius ir tariamai nuolatines kintamųjų poveikių reikšmes.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">17.</span>Horizontaliųjų poslinkių schema parodyta 2 paveiksle:</div>\n<p class=\"lf-p\">2 pav. Horizontaliųjų poslinkių apibrėžimas Žymenys: u – visas horizontalusis poslinkis pastato H aukštyje; ui – horizontalusis poslinkis aukšto Hi aukštyje.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">18.</span>Pastatų ir jų konstrukcinių elementų patenkinamai elgsenai vibraciniu požiūriu eksploatavimo sąlygomis pasiekti reikia nagrinėti, be kitų, toliau nurodytus aspektus:</div>\n<p class=\"lf-p\">18.1. naudotojo komfortas;</p>\n<p class=\"lf-p\">18.2. konstrukcijos arba jos konstrukcinių elementų funkcionavimą (pvz., plyšiai pertvarose, apdarų pažaidos, pastato turinio jautrumas vibracijoms).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">19.</span>Kad konstrukcijos arba konstrukcinio elemento tinkamumo ribinis būvis nebūtų viršytas veikiant vibracijoms reikia, kad konstrukcijos arba konstrukcinio elemento laisvųjų svyravimų dažnis būtų išlaikytas virš tinkamų reikšmių, kurios priklauso nuo pastato funkcijos, vibracijos šaltinio ir turi būti suderintos su užsakovu ir (arba) su atitinkama įgaliotąja įstaiga.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">20.</span>Jeigu konstrukcijos laisvųjų svyravimų dažnis yra mažesnis už atitinkamą reikšmę, reikia atlikti tikslesnį konstrukcijos dinaminės reakcijos skaičiavimą, įskaitant gesimo įvertinimą.</div>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba: daugiau nurodymų žr. EN [7.4, 7.7].</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">21.</span>Galimi vibracijos šaltiniai, kuriuos reikia įvertinti, yra vaikščiojimas, vienalaikis žmonių judėjimas, mechanizmai, eismo sukeltos grunto vibracijos ir vėjo poveikiai. ______________ STR 2.05.04:2003 11 priedas STATYBINIŲ IR SANDĖLIUOJAMŲJŲ MEDŽIAGŲ VIENETINIO SVORIO IR NATŪRALIOJO ŠLAITO KAMPŲ LENTELĖS 1 lentelė Statybinės medžiagos. Betonas ir skiedinys Medžiagos Tūrinis svoris g [kN/m3] Betonas Lengvasis LC 1,0 tankio klasė LC 1,2 tankio klasė LC 1,4 tankio klasė LC 1,6 tankio klasė LC 1,8 tankio klasė LC 2,0 tankio klasė Normalaus svorio Sunkusis 9-10 1 2 10-12 1 2 12-14 1 2 14-16 1 2 16-18 1 2 18-20 1 2 24-28 1 2 &gt;28 1 2 Skiedinys cemento skiedinys gipso skiedinys kalkių ir cemento skiedinys kalkių skiedinys 19-23 12-18 18-20 12-18 1 Dėl normalaus plieninės armatūros procento didinamas 1 kN/m3.</div>\n<p class=\"lf-p\">2 Nesukietėjusio betono didinamas 1 kN/m3.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba: žr. Reglamento VIII skyrių.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 lentelė Statybinių medžiagų tūrinis svoris Medžiagos Tūrinis svoris g [kN/m3] Keramika 21,0 Gamtiniai akmenys, žr. pEN771-6 granitas, sienitas, porfyras bazaltas, dioritas, gabro tahilitas bazaltinė lava pilkoji vaka, smiltainis tankusis kalkakmenis kitoks kalkakmenis vulkaninis tufas gneisas skalūnas 27,0-30,0 27,0-30,0 26,0 24,0 21,0-27,0 2,0-29,0 20,0 20,0 30,0 28,0 Pastaba: žr. Reglamento VIII skyrių.</p>\n<p class=\"lf-p\">3 lentelė Statybinės medžiagos. Medis Medžiagos Tūrinis svoris g [kN/m3] Medis C14 medienos stiprumo klasė C16 medienos stiprumo klasė C18 medienos stiprumo klasė C22 medienos stiprumo klasė C24 medienos stiprumo klasė C27 medienos stiprumo klasė C30 medienos stiprumo klasė C35 medienos stiprumo klasė C40 medienos stiprumo klasė D30 medienos stiprumo klasė D35 medienos stiprumo klasė D40 medienos stiprumo klasė D50 medienos stiprumo klasė D60 medienos stiprumo klasė D70 medienos stiprumo klasė 3,5 3,7 3,8 4,1 4,2 4,5 4,6 4,8 5,0 6,4 6,7 7,0 7,8 8,4 10,8 Sluoksniuotoji klijuotinė mediena Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL24h Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL28h Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL32h Vienalytė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36h 3,7 4,0 4,2 4,4 Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 24c Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 28c Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 32c Kompleksinė klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36c 3,5 3,7 4,0 4,2 Fanera Spygliuočių fanera Beržinė fanera Laminuotosios ir blokinės plokštės 5,0 7,0 4,5 Drožlių plokštės smulkių drožlių plokštė cementu suklijuotų drožlių plokštė drožlių plokštė, orientuotų drožlių plokštė, vaflinė plokštė 7,0-8,0 12,0 7,0 Statybinės pluošto plokštės kietoji standartinė ir apdorotoji plokštė vidutiniojo tankumo pluošto plokštė izoliacinė (minkštoji) plokštė 10,0 8,0 4,0 Pastaba: žr. Reglamento VIII skyrių 4 lentelė Statybinės medžiagos. Metalai Medžiagos Vienetinis svoris g [kN/m3] Metalai aliuminis žalvaris bronza varis geležis, lieta geležis, plakta švinas plienas cinkas 27,0 83,0-85,0 83,0-85,0 87,0-89,0 71,0-72,5 76,0 112,0-114,0 77,0-78,5 71,0-72,0 5 lentelė Statybinės medžiagos. Kitos medžiagos Medžiagos Tūrinis svoris g [kN/m3] Kitos medžiagos Stiklo duženos Stiklas, lakštais Plastmasės Akrilo laipai Poringojo polistireno grūdeliai Putstiklis Skalūnas 22,0 25,0 12,0 0,3 1,4 28,0 6 lentelė Tiltų medžiagos Medžiagos Tūrinis svoris g [kN/m3] Automobilių kelių tiltų grindinys Lietins asfaltas ir asfaltbetonis Asfalto mastika Karštasis voluotasis asfaltas Tiltų užpilai Smėlis (sausas) Balastas, žvyras (supiltas laisvai) Netaisyklingų akmenų grindinys Šlako skalda Supilti laukakmenys Molio glaistas Geležinkelių tiltų grindinys Betono apsauginis sluoksnis Normalus balastas (pvz., granito, gneiso ir kt.) Bazalto balastas 24,0-25,0 18,0-22,0 23,0 15,0-16,0 1) 15,0-16,0 1) 18,5-19,5 13,5-14,5 1) 20,5-21,5 18,5-19,5 25,0 20,0 26,0 Kelio pagrindo 1 m ilgio svoris 2) 3) qk [kN/m] Balasto pagrindo konstrukcijos 2 UIC 60 bėgiai Iš anksto įtempti pabėgiai su bėgių tvirtinimais Gelžbetoniniai pabėgiai su metalinių kampuočių ryšiais</p>\n<p class=\"lf-p\">Mediniai pabėgiai su bėgių tvirtinimais 1,2 4,8 - 1,9 Konstrukcijos be balasto pagrindo 2 UIC 60 bėgiai 2 UIC 60 bėgiai su tvirtinimais, jungiamąja sija ir apsauginiais bėgiais 1,7 4,9</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1)</span>Pateikti kitose sandėliuojamų medžiagų lentelėse.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2)</span>Į balastą neatsižvelgta.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3)</span>Pabėgių žingsnis imtas lygus 600 mm.</div>\n<p class=\"lf-p\">Pastabos: kelio reikšmės taip pat yra taikytinos ir už geležinkelio tiltų; žr. Reglamento VIII skyrių.</p>\n<p class=\"lf-p\">7 lentelė Sandėliuojamosios medžiagos. Statybinės medžiagos Medžiagos Tūrinis svoris g [kN/m3] Natūralaus byrėjimo kampas j [0] Užpildai lengvieji normalieji sunkieji Žvyras ir smėlis, palaidi Smėlis Aukštakrosnių šlakas gabalai granulės akytoji skalda Plytų smėlis, plytų skalda, skaldytos plytos Vermikulitas akytasis betono užpildas neapdorotasis Bentonitas palaidasis drėbtasis Cementas palaidas maišais Lakieji pelenai Stiklas lapais Maltasis gipsas Lignito pelenų užpildas Kalkės Kakakmenio milteliai Maltasis magnezitas Plastmasės polietileno, polistirolo grūdeliai polivinilchlorido milteliai poliesterio derva klijų dervos Gėlasis vanduo 9,0-20,0 * 20,0-30,0 &gt;30,0 15,0-20,0 14,0-19,0 17,0 12,0 9,0 15,0 1,0 6,0-9,0 8,0 11,0 16,0 15,0 10,0-14,0 25,0 15,0 15,0 13,0 13,0 12,0 6,4 5,9 11,8 13,0 10,0 30 30 30 35 30 40 30 35 35 - - 40 - 28 - 25 - 25 20 25 25-27 - 30 40 - - * Apie lengvojo betono tankio klases žr. šio priedo 1 lentelę.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba: žr. Reglamento VIII skyrių.</p>\n<p class=\"lf-p\">8 lentelė Sandėliuojamieji žemės ūkio gaminiai Gaminiai Tūrinis svoris g [kN/m3] Natūralaus byrėjimo kampas j [0] Tvarto mėšlas (ne mažiau 60% kietųjų dalelių) mėšlas (su sausais šiaudais) sausas vištų mėšlas srutos (ne daugiau 20% dalelių) 7,8 9,3 6,9 10,8 - 45 45 - Dirbtinės trąšos NFK (natris+fosforas+kalis) grūdeliais sutraiškyti tomamilčiai fosforo grūdeliai kalio sulfatas karbamidas 8,0-12,0 13,7 10,0-16,0 12,0-16,0 7,0-8,0 25 35 30 28 24 Laisvai sukrautas žaliasis pašaras 3,5-4,5 - Grūdai nesijotieji (£14% drėgmės, jeigu kitokia nenurodyta) visi grūdai miežiai grūdai alui (šlapi) žolių sėklos pilstomieji kukurūzai kukurūzai maišais avižos aliejingos prinokusios sėklos rugiai pilstomieji kviečiai kviečiai maišais 7,8 7,0 8,8 3,4 7,4 5,0 5,0 6,4 7,0 7,8 7,5 30 30 - 30 30 - 30 25 30 30 - Žolės kubai 7,8 40 Šienas (supakuotas) (ritiniuose) 1,0-3,0 6,0-7,0 - - Kailiai ir odos Apyniai Salyklas Rupūs miltai maltieji kubeliais Durpės sausos, pilstomosios, susigulėjusiosios sausos, suspaustos į pakus šlapios Silosas Šiaudai palaidieji (sausi) supakuotieji Supakuotasis tabakas Vilna palaidoji supakuotoji 8,0-9,0 1,0-2,0 4,0-6,0 7,0 7,0 1,0 5,0 9,5 5,0-10,0 0,7 1,5 3,5-5,0 3,0 7,0-13,0 - 25 20 45 40 35 - - - - - - - - 9 lentelė Sandėliuojamieji maisto produktai Produktai Tūrinis svoris g [kN/m3] Natūralaus byrėjimo kampas j [0] Kiaušiniai, stovuose Miltai pilstomieji maišais Vaisiai Obuoliai palaidieji dėžėmis Vyšnios Kriaušės Avietės dėklais Braškės (žemuogės) dėklais Pomidorai Cukrus pilstomasis, krūvomis tankus ir maišais Žalios daržovės kopūstai salotos Ankštinės daržovės Pupos bendrai soja žirniai Daržovės, šakniavaisiai daržovės visos runkeliai morkos svogūnai ropės Bulvės palaidos dėžėmis Cukriniai runkeliai išdžiovinti ir sukapoti žali šlapi gabalai 4,0-5,0 6,0 5,0 8,3 6,5 7,8 5,9 2,0 1,2 6,8 7,5-10,0 16,0 4,0 5,0 8,1 7,4 7,8 8,8 7,4 7,8 7,0 7,0 7,0 4,4 2,9 7,6 10,0 - 25 - 30 - - - - - - 35 - 35 30 - - 40 35 35 35 35 - 35 - - Pastaba: žr. Reglamento VIII skyrių.</p>\n<p class=\"lf-p\">10 lentelė Sandėliuojamieji produktai. Skysčiai Produktai Tūrinis svoris g [kN/m3] Gėrimai alus pienas gėlas vanduo vynas Natūralūs aliejai ricinos aliejus glicerolas (glicerinas)g sėmenų aliejus provansinis aliejus Organiniai skysčiai ir rūgštys alkoholis eteris druskos rūgštis (40% pagal svorį) metilo spiritas azoto rūgštis (91% pagal svorį) sieros rūgštis (30% pagal svorį) sieros rūgštis (87% pagal svorį) terpentinas, uait-spiritas Angliavandeniliai anilinas benzinas (benzolas) anglies derva krezolis ligroinas parafinas (žibalas) benzinas (benzolinas) nafta, petroleumas dyzelinis kuras kuras sunkusis tepantysis petrolis (gazolinas) Suskystintosios dujos butanas propanas Kiti skysčiai gyvsidabris švino suriko dažai švino baltalas aliejuje dumblas, vandens pagal tūrį – daugiau negu 50% 10,0 10,0 10,0 10,0 9,3 12,3 9,2 8,8 7,8 7,4 11,8 7,8 14,7 13,7 17,7 8,3 9,8 8,8 10,8-12,8 10,8 7,8 8,3 6,9 9,8-12,8 8,3 7,8-9,8 12,3 8,8 7,4 5,7 5,0 133 59 38 10,8 Pastaba: žr. Reglamento VIII skyrių.</p>\n<p class=\"lf-p\">11 lentelė Sandėliuojamieji gaminiai. Kietas kuras Gaminiai Tūrinis svoris g [kN/m3] Natūralaus byrėjimo kampas j [0] Medžio anglis su oru be oro Anglis blokinių briketų, piltinė blokinių briketų, sukrautoji kiaušinio formos natūralioji kasyklos anglis anglis plovimo baseine anglies dulkės koksas antros rūšies karjere akmens kasyklų nuotekų atliekos visos kitos anglies rūšys Malkos Lignitas / rusvosios anglys piltiniai briketai sukrautieji briketai drėgnos sausos dulkės žemos temperatūros koksas Durpės juodosios, išdžiovintos, glaudžiai supakuotos juodosios, išdžiovintos, laisvai supiltos 4,0 15,0 8,0 13,0 8,3 10,0 12,0 7,0 4,0-6,5 12,3 13,7 8,3 5,4 7,8 12,8 9,8 7,8 4,9 9,8 6,0-9,0 3,0-6,0 - - 35 - 30 35 - 25 35-45 35 35 30-35 45 30 - 30-40 35 25-40 40 - 45 Pastaba: žr. Reglamento VIII skyrių.</p>\n<p class=\"lf-p\">12 lentelė Sandėliuojamieji gaminiai. Pramoninės ir kitos medžiagos Gaminiai Tūrinis svoris g [kN/m3] Natūralaus byrėjimo kampas j [0] Knygos ir dokumentai knygos ir dokumentai, glaudžiai sandėliuoti Sandėliavimo lentynos ir kabinetai Surišti drabužiai ir skudurai Ledo gabalai Odos rietuvės Popierius ritiniais rietuvėmis Guma Druskos uoliena Druska Pjuvenos sausos, maišais sausos, piltinės šlapios, piltinės Degutas, bitumas 6,0 8,5 6,0 11,0 8,5 10,0 15,0 11,0 10,0-17,0 22,0 12,0 3,0 2,5 5,0 14,0 - - - - - - - - - 45 40 - 45 45 - Pastaba: žr. Reglamento VIII skyrių. ______________ STR 2.05.04:2003 12 priedas TRANSPORTO PRIEMONIŲ BARJERAI IR AUTOMOBILIŲ PARKŲ PARAPETAI 1. Automobilių parkavimo plotų barjerus ir parapetus reikia taip suprojektuoti, kad jie atlaikytų horizontalias apkrovas, pateiktas šio priedo 2 p.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Charakteristinė reikšmė F jėgos (kN), statmenos ir tolygiai paskirstytos automobilių parko barjero bet kuriame 1,5 m ilgyje, kuris turi atlaikyti transporto priemonės smūgį, apskaičiuojama išraiška: ; čia: m – transporto priemonės masė bruto (kg); v – statmenas į barjerą transporto priemonės greitis (m/s); dc – transporto priemonės deformacijos (mm); db – barjero deformacijos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Kai automobilių parkas suprojektuotas tarus, kad naudojamų transporto priemonių masė bruto neviršys 2500 kg, yra taikomos toliau pateiktos reikšmės F jėgai nustatyti: m = 1500 kg; v = 4,5 m/s; dc – 100 mm, jeigu nėra konkretesnių duomenų.</div>\n<p class=\"lf-p\">Standaus barjero, kurio db yra imamas lygus nuliui, charakteristinė F jėgos reikšmė atitinkamų transporto priemonių, kurių masė bruto ne didesnė už 2500 kg, imama lygi 150 kN.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Kai automobilių parkas suprojektuotas transporto priemonėms, kurių masė bruto yra didesnė nei 2500 kg, taikomos toliau pateiktos reikšmės charakteristinei F jėgai nustatyti: m – tikroji transporto priemonės masė (kg), kuriai automobilių parkas suprojektuotas; v – 4,5 m/s; dc – 100 mm, jeigu nėra konkretesnių duomenų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Galimai imti, kad jėga, nustatyta pagal šio priedo 3 ir 4 punktus [7.4], veikia buferio aukštyje. Parkams transporto priemonių, kurių masė bruto didesnė nei 2500 kg, šį aukštį galima imti lygų 375 mm virš grindų paviršiaus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Automobilių parkų privažiavimo nuožulnų barjerai turi atlaikyti pusę jėgos, nustatytos pagal šio priedo 3 ir 4 punktus ir veikiančios 610 mm aukštyje virš nuožulnos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Priešingų tiesių daugiau nei 20 m ilgio nuožulnų, skirtų važiuoti žemyn, galų barjerai turi atlaikyti du kartus už nustatytą pagal šio priedo 3 punktą didesnę jėgą, veikiančią 610 mm aukštyje virš nuožulnos. ______________</div></div>", "next": 0}