Jei dėl technikos gedimo arba stichinių nelaimių buvo pažeistas traukinių eismo grafikas, visų tarnybų darbuotojai privalo imtis operatyvių priemonių, kad vėluojantys keleiviniai ir prekiniai traukiniai vėl važiuotų pagal grafiką, garantuojant jų saugų eismą.
\n15.2. Traukinių eismo grafikas privalo:
\n15.3. Traukinius skiria ir atšaukia geležinkelio valdytojas.
\n15.4. Kiekvienas eismo grafike numatytas traukinys turi turėti numerį. Traukiniams, važiuojantiems iš pietų į šiaurę ir iš vakarų į rytus, suteikiami lyginiai numeriai, o priešingos krypties — nelyginiai.
\nEismo grafike nenurodytiems traukiniams numeriai suteikiami prieš jiems išvykstant.
\nTraukinių tvarkdarys, skirdamas kiekvieną eismo grafike nenumatytą traukinį, paskelbia jo važiavimo tvarką.
\nTraukinio formavimo stotyje kiekvienas traukinys ženklinamas ne tik numeriu, bet ir indeksu. Jis nesikeičia tol, kol neatvykstama į išformavimo stotį.
\n15.5. Traukiniai pagal pirmumą skirstomi į:
\n15.6. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su traukinių eismu, patalpose ir I — III klasių stočių rūmuose turi būti laikrodžiai. Elektrinių sieninių ir lauko laikrodžių įrengimas, taisymas ir priežiūra pavedami automatikos, ryšių ir elektros tiekimo tarnybos darbuotojams.
\n16.1. Stotys geležinkelių linijas dalija j tarpstočius, kuriuose organizuojamas traukinių eismas.
\nTarpstočiuose, kuriuose traukinių eismui organizuoti naudojama automatinė arba pusiau automatinė blokuotė, įrengiamos kelskyros: kelio postai, automatinės blokuotės tarpstočio šviesoforai, blokuojamųjų ruožų ribos, kai automatinė lokomotyvo signalizacija naudojama kaip savarankiška signalizacijos priemonė.
\n16.2. Stoties ribos yra:
\n16.3. Kiekviena stotis ar stotelė privalo turėti pavadinimą, o kelskyra—numerį. Stoties pavadinimas privalo būti ant pagrindinio ir šoninių stoties pastato fasadų, prireikus ir keleivinių peronų galuose.
\n16.4. Geležinkelių keliai skirstomi į tarpstočių pagrindinius, stočių kelius (tarp jų pagrindinius stotyse) bei specialios paskirties. Visi keliai, esantys stoties teritorijoje, išskyrus perduotus kitoms žinyboms bei organizacijoms, yra stoties viršininko žinioje.
\n16.5. Kiekvienas stoties kelias, iešmas, centralizacijos ir iešmų postas, o tarpstočiuose kiekvienas pagrindinis kelias turi turėti numerį.
\nVienoje stotyje draudžiama tais pačiais numeriais žymėti kelius, iešmus ir postus. Jei stotis turi kelis kelynus, tai vieno kelyno kelių neleidžiama žymėti tais pačiais numeriais.
\nKelių ir iešmų numeravimo tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
\nORGANIZAVIMAS 17.1. Bendrosios nuostatos 17.1.1. Stoties techninės veiklos organizavimo, techninių įrenginių naudojimo tvarka nurodoma Stoties knygoje.
\nStoties knygoje išdėstyti reikalavimai privalomi visiems stotyje dirbantiems geležinkelio tarnybų darbuotojams.
\n17.1.2. Stoties knygą rengia stoties viršininkas, vadovaudamasis geležinkelio valdytojo parengtais nurodymais, šiais Nuostatais, Geležinkelių signalizacijos taisyklėmis bei Geležinkelių eismo taisyklėmis.
\nAukščiausiųjų ir pirmos klasės stočių Stoties knygas tikrina Eismo saugumo tarnyba, derina lokomotyvų depo, vagonų depo, automatikos ir ryšių, elektros tiekimo bei kelių ruožų viršininkai, o tvirtina eismo tarnybos viršininkas. Visų kitų stočių Stoties knygas tikrina eismo revizorius, derina ruožų viršininkai, o tvirtina apygardos viršininkas. Prie Stoties knygos pridedama stoties schema ir, atsižvelgiant į vietos sąlygas, reikiamos instrukcijos. Stoties knygos išrašai turi būti stoties budėtojo, manevrų tvarkdario, kelynų, skirstomųjų kalnelių, iešmų postų, lokomotyvų depo budėtojų, vagonų tikrintojų patalpose. Išrašuose išdėstoma šiems darbuotojams privaloma darbo organizavimo ir techninių įrenginių naudojimo tvarka.
\n17.2. Iešmų naudojimas 17.2.1. Apsauginiai, pagrindinių ir atvykimo bei išvykimo kelių iešmai privalo būti nuolatinėje padėtyje. Turi būti tokia nuolatinė iešmų padėtis:
\n17.2.2. Necentralizuotųjų, neįjungtų į iešmų, signalų ir maršrutų sąryšį, iešmų, nukreipiančių j stoties kelius, skirtus avariniams ir gaisriniams traukiniams, vagonams su sprogstamaisiais ir nuodingaisiais kroviniais ir kt., nuolatinę padėtį nustato stoties viršininkas.
\n17.2.3. Neintensyvaus eismo stotyse, kuriose dviejuose iešmų postuose dirba vienas iešmininkas arba kur nenumatyti eismo tarnybos darbuotojai, vienkelių ruožų pagrindiniuose keliuose pagrindinių iešmų nuolatinę padėtį nustato eismo tarnybos viršininkas.
\n17.2.4. Maršrutų lentelėse nuolatinė iešmų padėtis nurodoma pliuso ženklu. Necentralizuotųjų iešmų nuolatinė padėtis nurodoma ir Stoties knygoje bei jos išrašuose.
\nNuolatinė iešmo padėtis nurodyta ant iešmų stovų ir elektrinės centralizacijos iešmų pavarų gaubtų.
\n17.2.5. Iešmai į kitą padėtį gali būti perjungiami, kai:
\nJie į nuolatinę padėtį turi persijungti automatiškai arba juos turi perjungti stoties budėtojas.
\n17.2.6. Tarpstotyje įtaisytas iešmas priskiriamas vienai iš tarpstotį ribojančių stočių arba toje vietoje įrengiamas postas. Techninė šio iešmo priežiūra, apsauga, raktų saugojimo tvarka nurodoma Stoties, kuriai priklauso iešmas, knygoje.
\n17.2.7. Kiekvienas iešmų ir signalų perjungimo postas turi būti tik vieno darbuotojo žinioje, ir tik jis atsakingas už iešmų bei signalų perjungimą ir saugų eismą:
\nTam tikrose stotyse vienam iešmininkui leidžiama dirbti dviejuose iešmų postuose, o stoties budėtojui — aptarnauti tam tikrus iešmus ir postus. Tokių iešmų ir postų aptarnavimo tvarka nurodoma Stoties knygoje.
\nStotyse, esančiose ruožuose, kuriuose įrengta eismo valdymo centralizacija, už iešmų ir signalų perjungimą atsakingas traukinių tvarkdarys.
\n17.2.8. Eismo valdymo centralizacijos ir stoties centralizacijos postuose, be traukinių tvarkdarių ir stočių budėtojų, gali būti skiriami dirbti ir centralizacijos postų operatoriai.
\n17.2.9. Traukinių atvykimo ir išvykimo maršrutų iešmai, taip pat ir apsauginiai iešmai turi būti rakinami.
\nRengiant traukinių atvykimo arba išvykimo maršrutą, centralizuotuosius iešmus perjungia stoties budėtojas arba jo nurodymu — centralizacijos posto operatorius; necentralizuotuosius iešmus perjungia ir užrakina iešmininkas arba stoties budėtojas, jei jis juos perjungia.
\n17.2.10. Necentralizuotųjų iešmų, neįjungtų į rakinamąjį iešmų ir signalų sąryšį ir rakinamų atvykimo ir išvykimo maršrutuose, raktai turi būti saugomi pas stoties budėtoją, o įjungtų į rakinamąjį iešmų ir signalų sąryšį — iešmų posto vykdomajame blokuotuve arba stoties budėtojo blokuotuve.
\nĮ rakinamąjį iešmų ir signalų sąryšį neįjungtų tarpstočių, tarpinių stočių atvykimo ir išvykimo kelių, kuriuose stovi sąstatai (be lokomotyvų) arba pavieniai vagonai, užrakintų iešmų raktai turi būti saugomi pas stoties budėtoją. Kitų svarbesnių iešmų (nukreipiančių j vagonų su sprogstamaisiais, nuodingaisiais kroviniais, avarinių ir gaisrinių traukinių stovėjimo kelius, sąvažas tarp pagrindinių kelių, apsauginius aklakelius ir pan.) raktų laikymo tvarka nurodoma Stoties knygoje.
\n17.2.11. Manevruojant iešmus į reikiamą padėtį pagal manevrų vadovo nurodymą perjungia iešmininkas.
\nManevruojant stotyse, kuriose įrengta elektrinė iešmų ir signalų centralizacija, iešmus perjungia stoties budėtojas arba centralizacijos posto operatorius. Jeigu iešmai iš centralizuotojo valdymo perjungiami į vietinį arba necentralizuotieji iešmai neperjungiami iešmininko, manevruojant tokius iešmus perjungti leidžiama derintojams, konduktoriams, lokomotyvų brigadų darbuotojams, kelynų ir stočių budėtojams, stočių viršininkams, krovinių priėmėjams, lokomotyvų ir vagonų depų bei kitiems darbuotojams.
\nIešmų, kuriuos manevruojant leidžiama perjungti kitiems darbuotojams, numeriai, tų iešmų perjungimo tvarka nurodomi Stoties knygoje.
\nDarbuotojas, prieš perjungdamas centralizuotąjį iešmą, Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka turi patikrinti, ar ant iešmo ir kelyje iki riboženklio nėra riedmenų.
\n17.2.12. Kelių, automatikos ir ryšių ruožų darbuotojai gali pradėti remontuoti iešmus tik stoties budėtojui leidus. Užbaigę darbus, remontininkai apie iešmų būklę informuoja stoties budėtoją Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka.
\n17.2.13. Stoties iešmai, tarp jų kitoms žinyboms priklausančių kelių prijungimo iešmai yra stoties viršininko žinioje. Stočių ir kitų padalinių viršininkai privalo rūpintis, kad jų žinioje esantys iešmai būtų švarūs ir techniškai tvarkingi.
\n17.2.14. Iešmus valo, tepa, prisuka ir susidėvėjusius varžtus keičia:
\nNecentralizuotųjų iešmų, kurių neperjungia iešmininkai, techninės būklės tikrinimo, valymo, tepimo, pavienių varžtų prisukimo ir keitimo tvarka nurodoma Stoties knygoje.
\n17.3. Manevravimas 17.3.1. Stoties keliuose turi būti manevruojama tik pagal vieno darbuotojo — stoties budėtojo, manevrų tvarkdario, skirstomojo kalnelio arba kelyno budėtojo — nurodymą, o ruožuose, kuriuose įrengta eismo valdymo centralizacija, — traukinių tvarkdario.
\nTarpinėje stotyje, kurioje nėra stoties budėtojo, manevrams vadovauja konduktorius, derintojas arba darbuotojas, kuriam pavestas šis darbas.
\nStoties knygoje nurodomos kiekvieno šių darbuotojų pareigos.
\n17.3.2. Manevrų metu nurodymai perduodami radijo ryšiu, prireikus — garsiniu stoties ryšiu. Sugedus radijo ryšiams arba jų neturint, leidžiama signalus perduoti rankiniais signalizavimo prietaisais.
\n17.3.3. Manevruojančiojo lokomotyvo mašinistui draudžiama pradėti važiuoti tol, kol pats negavo manevrų vadovo nurodymo radijo arba garsiniu stoties ryšiais bei rankiniais signalizavimo prietaisais. Prieš išvažiuodamas į centralizuotųjų iešmų manevrų maršrutus, mašinistas, be manevrų vadovo nurodymo ar signalo, dar turi pasitikrinti, ar manevrų šviesoforo signalas yra leidžiamasis, o važiuodamas į necentralizuotųjų iešmų manevrų maršrutus, privalo gauti iešmininko signalą arba pranešimą (radijo, garsiniu stoties ryšiais), kad iešmai manevrams parengti. Jei manevrų šviesoforų nėra, prieš važiuodamas per centralizuotuosius iešmus, mašinistas turi gauti ir stoties budėtojo pranešimą (radijo, garsiniu stoties ryšiais arba per manevrų vadovą), kad iešmai manevrams parengti.
\nStoties elektrinės centralizacijos iešmus perjungus į vietinį valdymą, važiuoti per šiuos iešmus į parengtą manevrų maršrutą leidžiama tik pagal darbuotojo, kuriam pavesta juos perjungti, signalą arba nurodymą.
\nPagrindiniai reikalavimai, kaip naudotis radijo ir garsiniu stoties ryšiais manevruojant, nurodomi Geležinkelių eismo taisyklėse.
\n17.3.4. Draudžiama manevruoti greičiu, didesniu kaip:
\n17.3.5. Riedmenų važiavimo greitis per vagonų svarstykles, atsižvelgiant j svarstyklių konstrukciją, nurodomas Stoties knygoje.
\n17.3.6. Vagonų stūmimo į kalnelį greičius, esant tam tikriems kalnelio šviesoforų signalams, ir sąlygas, garantuojančias eismo ir riedmenų saugumą, atsižvelgiant į skirstomųjų kalnelių techninę įrangą ir vietos sąlygas, nustato geležinkelio valdytojas.
\n17.3.7. Ypač atsargiai, laikantis Geležinkelių eismo taisyklių nustatytos tvarkos, reikia manevruoti postūmiais ir leisti nuo kalnelio vagonus su tam tikrų rūšių kroviniais (pagal geležinkelio valdytojo patvirtintą sąrašą), refrižeratorinius vagonus ir sekcijas.
\n17.3.8. Išvažiuoti manevriniam sąstatui į tarpstotį už stoties ribų vienkeliuose ruožuose ir netaisyklinguoju dvikelio ruožo keliu galima tik leidus traukinių tvarkdariui ir gavus kaimyninės stoties budėtojo sutikimą.
\nStoties budėtojas leidžia manevriniam sąstatui išvažiuoti už stoties ribų taisyklinguoju dvikelio ruožo keliu tik gavęs traukinių tvarkdario sutikimą.
\n17.3.9. Nuolaidžiuose stoties keliuose, iš kurių vagonai gali išriedėti į tarpstotį, manevruojama tik pastačius lokomotyvą iš nuokalnės pusės, jei reikia, su įjungtais ir išbandytais vagonų automatiniais stabdžiais.
\nJei negalima pastatyti lokomotyvo iš nuolydžio pusės, manevruojama vagonų atstūmimais. Šiuo atveju manevrinio sąstato vagonų automatiniai stabdžiai turi būti įjungti ir patikrinti.
\nManevravimo tvarką, garantuojant saugų eismą stotyse, turinčiose tokius kelius, nustato Geležinkelių eismo taisyklės. Ji nurodoma ir Stoties knygoje.
\n17.3.10. Skirstomuosius kalnelius turinčiose stotyse manevravimo tvarka nustatoma geležinkelio valdytojo patvirtintoje instrukcijoje.
\nManevruoti postūmiais ir leisti nuo skirstomojo kalnelio draudžiama:
\nAukščiau nurodytieji riedmenys nuo skirstomojo kalnelio gali būti nuleidžiami tik prikabinti prie manevrinio šilumvežio.
\n17.3.11. Visais atvejais per skirstomuosius kalnelius draudžiama vežti pakrautus ir tuščius 12 ar daugiau ašių transporterinius vagonus, pakrautus 120 t krovumo sukabinamojo tipo transporterinius vagonus su viena ar dviem tarpinėmis platformomis, riedmenis su specialiu ženklu ir užrašu, kurių formą ir užrašymo tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
\n17.3.12. Riedmenys stoties keliuose turi stovėti tarp riboženklių.
\nTraukinių sąstatai be lokomotyvo, vagonai, specialieji riedmenys, stovintys stoties keliuose, privalo būti patikimai įtvirtinti ratstabdžiais, rankiniais stabdžiais ar kitomis geležinkelio valdytojo nustatytomis tvirtinimo priemonėmis.
\nSąstato ir vagonų įtvirtinimo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės. Atsižvelgiant į vietos sąlygas, vagonų įtvirtinimo tvarka nurodoma Stoties knygoje.
\nNekraunamų, nevalomų, nedezinfekuojamų ir neremontuojamų vagonų durys turi būti uždarytos.
\n17.3.13. Vagonai, pakrauti krovinių, reikalingų ypatingo atsargumo (pagal geležinkelio valdytojo nustatytą sąrašą), manevruojant privalo turėti ne mažiau kaip vieną (tuščią arba su nepavojingu ir blogai degančiu kroviniu) apsauginį vagoną, atskiriantį juos nuo kietuoju kuru kūrenamo garvežio.
\n17.3.14. Cisterniniai vagonai su suskystintosiomis dujomis ir kategoriniais kroviniais, vagonai, esantys stotyje ne traukiniuose, išskyrus tuos, kurie yra kaupiamųjų kelynų keliuose, statomi specialiuose keliuose, nurodytuose Stoties knygoje. Tokie vagonai privalo būti sukabinti, gerai įtvirtinti ratstabdžiais ir ženklinami kilnojamaisiais stabdomaisiais signalais. lešmai, nukreipiantys į šių vagonų stovėjimo kelią, perjungiami į padėtį, neleidžiančią į tą kelią įvažiuoti.
\n17.3.15. Kaupiant vagonus kaupiamuosiuose keliuose, kai tarp jų esama vagonų su kategoriniais kroviniais ir cisterninių vagonų su suskystintosiomis dujomis, būtina laikytis ypatingų atsargumo priemonių, nustatytų Geležinkelių eismo taisyklėse.
\n17.3.16. Manevruojančiam lokomotyvui turi vadovauti tik vienas darbuotojas — manevrų vadovas (traukinių derintojas, konduktorius), atsakingas už manevrus.
\nTraukinių derintojas privalo:
\n17.3.17. Didelių stočių keliai dalijami į tam tikrus manevravimo rajonus, kad kiekviename jų manevruotų atskiras manevrinis lokomotyvas.
\nJei lokomotyvo neaptarnauja derintojų brigada arba konduktorius, manevrams vadovauja darbuotojas, turįs teisę tvarkyti manevravimą šiame rajone, arba jo nurodymu — iešmininkas (signalininkas).
\n17.3.18. Lokomotyvo brigada per manevrus privalo:
\n17.3.19. Rinktinių traukinių lokomotyvų, derintojų brigados bei konduktoriai privalo laikytis Stoties knygoje nurodytos manevravimo tvarkos, su kuria jie supažindinami Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka.
\n17.4. Traukinių formavimas 17.4.1. Traukiniai formuojami vadovaujantis šiais Nuostatais, traukinių eismo grafiku, traukinių formavimo planu.
\nUž traukinio formavimą atsakingi stoties darbuotojai.
\nTraukinių eismo grafikuose ir formavimo planuose kiekvienam ruožui nustatomos traukinių svorio ir ilgio normos. Jos turi atitikti šiuose ruožuose naudojamų lokomotyvų pajėgumą, stočių atvykimo ir išvykimo kelių naudingąjį ilgį, kelio profilį, o elektrifikuotuose ruožuose — elektros tiekimo sąlygas. ilgųjų ir sunkiųjų traukinių formavimo ir važiavimo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\nKeleivinių traukinių svorio, ilgio normos ir vagonų išdėstymo tvarka traukiniuose nurodoma keleivinių traukinių tvarkaraščiuose.
\nVagonų, prikabintų virš normos prie keleivinių traukinių, ir ilgųjų keleivinių traukinių važiavimo tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
\nPrikabinant prie traukinių riedmenis, jų svoris ir ilgis nustatomas pagal geležinkelio valdytojo patvirtintas lenteles. Šios lentelės pateikiamos traukinių tvarkaraščiuose.
\n17.4.2. Draudžiama prikabinti prie traukinių:
\nI) tuščius dengtuosius vagonus su atidarytomis ir neužsklęstomis durimis;
\n17.4.3. Visuose keleiviniuose traukiniuose pirmutinio ir paskutinio vagonų galinės durys turi būti užrakintos, perėjos — pakeltos ir pritvirtintos.
\n17.4.4. Draudžiama prie keleivinių, pašto ir bagažo traukinių prikabinti:
\nIšimtiniais atvejais prie keleivinių, pašto ir bagažo traukinių gali būti prikabinti prekiniai dengtieji, cisterniniai pieno vagonai, autonominiai refrižeratoriniai ir gyvos žuvies vagonai. Leidimus išduoda ir prikabinamųjų vagonų skaičių nustato geležinkelio valdytojas.
\nPrikabinamųjų vagonų konstrukcija ir techninė būklė turi garantuoti saugų keleivinio (pašto ir bagažo) traukinio važiavimą nustatytu greičiu.
\n17.4.5. Pašto ir bagažo traukiniuose vagonai išdėstomi keleiviniams traukiniams nustatyta tvarka, o prekiniuose keleiviniuose — prekiniams traukiniams nustatyta tvarka.
\n17.4.6. Draudžiama prie prekinių keleivinių traukinių prikabinti vagonus su kategoriniais kroviniais, suslėgtosiomis ir suskystintosiomis dujomis bei kitais pavojingais ir dvokiančiais kroviniais, taip pat tuščius suskystintų dujų cisterninius vagonus.
\n17.4.7. Formuojant rinktinius traukinius, vagonai parenkami grupėmis eilės tvarka pagal stotis, o rinktiniai ruožo vagonai prikabinami vienoje vietoje.
\nDyzeliniai ir elektriniai traukiniai, varomi remontuoti ar grąžinami suremontuoti, kabinami prekinio traukinio gale.
\n17.4.8. Keleiviniai ir prekiniai vagonai su žmonėmis, išskyrus tarnybinius ir su palydovais (komandomis), lydinčiais krovinius, kabinami prie traukinių vienoje vietoje ir privalo turėti nuo lokomotyvo, traukinio galo ir atvirų riedmenų, pakrautų rąstų, sijų, bėgių ir kitų krovinių, galinčių pasislinkti iš vietos nuo staigaus trūktelėjimo arba stabdymo, ne mažiau kaip vieną apsauginį vagoną.
\nŽmonių vežimo prekiniais traukiniais tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n17.4.9. Vagonų su kategoriniais kroviniais, kabinamų prie karinių traukinių, vežimo tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
\n17.4.10. Vagonai su žmonėmis, ypatingo atsargumo reikalingų tam tikrų kategorijų krovinių pakrauti vagonai, prikabinti prie prekinių traukinių, turi turėti apsauginį vagoną (vagoną su nepavojingu ar blogai degančiu kroviniu arba tuščią). Tų vagonų išdėstymo tvarka prekiniuose traukiniuose nurodoma Geležinkelių eismo taisyklėse.
\n17.4.11. Specialiųjų riedmenų, negabaritinių krovinių pakrautų vagonų vežimo ir jų išdėstymo traukiniuose tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
\n17.4.12. Prie tarpstočiuose dirbančių ūkinių traukinių, kuriais važinėja konduktoriai ir darbų vadovai, turi būti kabinami vagonai su stabdžio aikštelėmis.
\n17.5. Traukinių stabdžiai 17.5.1. Atsižvelgdamas j riedmenų stabdymo įrangą, geležinkelio valdytojas nustato:
\nŠios normos ir duomenys nurodomi traukinių tvarkaraščiuose.
\n17.5.2. Lemiamąją nuokalnę ir grafike nustatytus traukinių greičius kiekvienam ruožui atskirai tvirtina ir atskiru įsakymu skelbia geležinkelio valdytojas.
\n17.5.3. Keleiviniuose traukiniuose į automatinių stabdžių tinklą įjungiami visi vagonai, turintys keleivinio tipo automatinius stabdžius, o prekiniuose traukiniuose — visi vagonai, turintys krovininio tipo automatinius stabdžius. Keleiviniuose traukiniuose naudojamas tik elektrinis orinis stabdymas. Visų lokomotyvų ir tenderių (išskyrus neveikiančius tenderius, neturinčius tuščiojo stabdymo režimo) automatiniai stabdžiai turi būti įjungti j traukinio automatinių stabdžių vamzdyną.
\n17.5.4. Vagonų, turinčių automatinius keleivinio ir krovininio tipo stabdžius, įjungimo į automatinio stabdymo vamzdyną traukiniuose, elektrinių oro skirstytuvų įjungimo į atitinkamą darbo režimą vagonuose ir lokomotyvuose tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
\n17.5.5. Prie prekinių traukinių leidžiama prikabinti bestabdžius arba su išjungtais stabdžiais riedmenis ne daugiau kaip 8 ašis vienoje vietoje, o traukinio gale prieš du paskutiniuosius vagonus — ne daugiau kaip 4 ašis. Paskutinieji 2 vagonai turi turėti tvarkingus ir įjungtus automatinius stabdžius.
\n17.5.6. Ištisinis traukinio stabdžių sistemos tikrinimas, kurio metu tikrinama stabdžių vamzdyno būklė ir visų vagonų stabdžių veikimas, atliekamas:
\n17.5.7. Dalinis traukinio stabdžių sistemos tikrinimas, kai tikrinama stabdžių vamzdyno būklė pagal dviejų paskutiniųjų vagonų stabdžių veikimą, atliekamas:
\n17.5.8. Be ištisinio arba dalinio stabdžių sistemos tikrinimo stotyje, geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka turi būti tikrinamas automatinių stabdžių veikimas ir kelyje.
\n17.5.9. Po ištisinio traukinio automatinių stabdžių sistemos tikrinimo vagonų tikrintojas įteikia pirmutinio lokomotyvo mašinistui pažymą (V—45) apie traukinių stabdžius. Joje nurodomas ir paskutiniojo vagono numeris. Apie kiekvieną ištisinį dyzelinių ar elektrinių traukinių automatinių stabdžių tikrinimą įrašoma specialioje knygoje.
\n17.5.10. Pasikeitus traukinio sąstatui, vagonų tikrintojas, o stotyse, kur šios pareigos nenumatytos, stoties budėtojas, konduktorius arba traukinių derintojas esančioje pas mašinistą stabdžių pažymoje įrašo pastabą apie sąstato pasikeitimą ir dalinį automatinių stabdžių tikrinimą.
\nKitais atvejais po dalinio automatinių stabdžių tikrinimo įrašas pažymoje nedaromas, tačiau jeigu neveikė dviejų paskutiniųjų vagonų stabdžiai, darbuotojas, kuriam pavestas automatinių stabdžių tikrinimas, privalo imtis priemonių, kad traukinys neišvažiuotų.
\n17.5.11. Stotyse, kuriose vagonų tikrintojų pareigos nenumatytos, keleivinių traukinių automatinių stabdžių tikrinimui pasitelkiami vagonų palydovai, o prekinių — automatinius stabdžius tikrinti išmokyti darbuotojai (stočių budėtojai, konduktoriai, traukinių derintojai, darbų vadovai ir kt.).
\n17.5.12. Vagonų įjungimą į ilgųjų ir sunkiųjų traukinių automatinių stabdžių tinklą, stabdžių tikrinimo tvarką nustato Geležinkelio riedmenų stabdžių naudojimo taisyklės.
\n17.5.13. Traukinių stabdžių valdymo režimams tikrinti (iššifruojant greitmačių juostas) naudojami stabdžių bandymo vagonai. Tokių patikrinimų grafikus tvirtina geležinkelio valdytojas.
\n17.6. Traukinių paranga ir priežiūra 17.6.1. Keleiviniuose, pašto ir bagažo, prekiniuose keleiviniuose, prekiniuose žmonių traukiniuose, kariniuose ešelonuose turi būti priešgaisrinių, pirmosios medicinos pagalbos priemonių ir kitų būtinų reikmenų. Prekiniuose traukiniuose, vežančiuose kategorinius krovinius, turi būti priešgaisrinių priemonių ir dujokaukių. Inventoriaus normas nustato SM.
\n17.6.2. Lokomotyve turi būti dvi UTB diapazono radijo stotys, gaisrų gesinimo ir riedmenų užkėlimo ant kelio priemonių, reikiamų signalinių prietaisų, instrumentų ir kito inventoriaus geležinkelio valdytojo nustatytomis normomis.
\nJei lokomotyvo radijo stotis yra dviejų diapazonų, jame turi būti viena UTB radijo stotis.
\n17.6.3. Lokomotyve, dyzelinių ir elektrinių traukinių tarnybinėse patalpose turi būti 4 ratstabdžiai.
\nGeležinkelio valdytojas nustato tvarką, kaip, sugedus automatiniams stabdžiams, įtvirtinti prekinius ir prekinius keleivinius traukinius tarpstotyje, kuriame yra nuokalnė, statesnė kaip 0,012.
\n17.6.4. Traukinį valdo lokomotyvo brigada. Keleivinį traukini, be to, aptarnauja vagonų palydovai ir kiti darbuotojai pagal geležinkelio valdytojo nurodymus.
\n17.6.5. Traukinius, kurie manevruoja ruožo tarpinėse stotyse, aptarnauja konduktoriai (derintojai) arba konduktorių (derintojų) brigados.
\n17.6.6. Ūkinių traukinių eismui tarpstotyje vadovauja darbų vadovas arba jo paskirtas asmuo. Šių darbuotojų pareigas nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n17.6.7. Lokomotyvų brigadoms ir konduktoriams pailsėti grąžos punktuose turi būti specialios patalpos.
\n17.7. Lokomotyvų prikabinimas prie traukinio sąstato 17.7.1. Veikiantys elektrovežiai ir šilumvežiai kabinami traukinio sąstato priekyje. Mašinistas valdo lokomotyvą iš priekinės kabinos. Šilumvežiai, turintys vieną valdymo kabiną, ir garvežiai traukinio sąstato priekyje kabinami tiesiogine eiga.
\n17.7.2. Traukinio, kurį visame maršruto ruože traukia du ar trys veikiantys lokomotyvai, priekyje kabinamas lokomotyvas, turįs galingesnius kompresorius (garinius oro siurblius).
\n17.7.3. Veikiančių lokomotyvų prikabinimo prie sunkiųjų ir ilgųjų traukinių, taip pat veikiančių lokomotyvų, važiuojančių į ruožo dalį, prikabinimo prie traukinių tvarką ir važiavimo sąlygas, užtikrinančias saugų eismą, nustato geležinkelio valdytojas.
\n17.7.4. Be vagonų manevruojantį prekinio ar keleivinio traukinio lokomotyvą, turintį dvi valdymo kabinas, valdyti galima tik iš priekinės kabinos, kitų traukinių (išvežiojamųjų, rinktinių, ūkinių ir kt.) lokomotyvus — geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka.
\n17.7.5. Lokomotyvams, turintiems vieną valdymo kabiną, važiuoti atbuliems leidžiama:
\n17.7.6. Varant neveikiančius lokomotyvus Respublikoje ar už jos ribų, jie turi būti parengti ir prikabinti prie traukinių pagal geležinkelio valdytojo nustatytą tvarką.
\nNeveikiantys lokomotyvai (ne daugiau kaip šešios sekcijos), varomi Respublikos geležinkeliais, prikabinami tuoj pat už veikiančių lokomotyvų.
\n18.1. Bendrosios nuostatos 18.1.1. Traukinių eismui ruože turi vadovauti tik vienas darbuotojas — traukinių tvarkdarys, atsakingas už traukinių eismo grafiko vykdymą.
\nTraukinių tvarkdario nurodymus turi vykdyti visi darbuotojai, kurių darbas susijęs su traukinių eismu šiame ruože.
\nDraudžiama be traukinių tvarkdario žinios duoti operatyvius nurodymus dėl traukinių eismo ruože.
\n18.1.2. Vadovauti eismui kiekvienoje stotyje, kelio poste, stoties kelyne ir traukinyje turi tik vienas darbuotojas:
\n18.1.3. Didelėse stotyse gali būti keli stoties, posto ir kelyno budėtojai, kurių kiekvienas vienvaldiškai vadovauja traukinių eismui savo darbo rajone, Tokiose stotyse darbo rajonų padalijimas ir kiekvieno stoties, posto, kelyno budėtojo pareigos nurodomos Stoties knygoje.
\n18.1.4. Stotyse pirmutinio lokomotyvo (elektrinio ar dyzelinio traukinio) mašinistas ir visi traukinius aptarnaujantys darbuotojai yra pavaldūs stoties budėtojui, o eismo valdymo centralizacijos ruožuose — traukinių tvarkdariui.
\n18.1.5. Keleiviniai, pašto ir bagažo, prekiniai keleiviniai, prekiniai traukiniai, kuriuose yra vagonų su kategoriniais ir negabaritiniais kroviniais, turi būti priimami j Stoties knygoje nurodytus kelius, kiti prekiniai traukiniai —į jiems skirtus kelius.
\nKelių naudojimo tvarka traukiniams priimti ir išleisti nurodoma Stoties knygoje.
\nTraukiniai, nestojantys stotyje, turi važiuoti pagrindiniais keliais. Važiuoti tokiam traukiniui šalutiniu keliu leidžiama tada, kai nėra laisvų pagrindinių kelių.
\n18.1.6. Stoties budėtojas privalo tvarkyti eismą taip, kad būtų laisvų kelių ir kad jie laiku būtų parengti traukiniams priimti. Stoties budėtojas yra atsakingas už kiekvieną traukinio sulaikymą prie įleidžiamojo šviesoforo be būtino reikalo.
\n18.1.7. Draudžiama atvykimo ir išvykimo kelius užimti pavieniais vagonais ar jų grupėmis.
\nTarpinėse stotyse atvykimo ir išvykimo kelius užimti pavieniais vagonais ar jų grupėmis galima tik traukinių tvarkdariui leidus.
\n18.1.8. Draudžiama užimti apsauginius aklakelius keleiviniais ir prekiniais vagonais su žmonėmis, kategoriniais ir pavojingais kroviniais.
\n18.1.9. Stoties viršininkas privalo nuolat tikrinti, kaip stoties centralizacijos postų budėtojai, iešmininkai (signalininkai) atlieka savo pareigas priimdami, išleisdami traukinius ir manevruodami, ypač sugedus signalizacijos įrenginiams.
\nStoties viršininkas stoties budėtojų ir kitų darbuotojų darbą turi organizuoti taip, kad, garantuojant saugų eismą, nebūtų sulaikomi traukiniai.
\n18.1.10. Stoties centralizacijos postų budėtojų patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų. Įeiti į jas turi teisę tik stoties viršininkas, asmenys, dirbantys kartu su šiais darbuotojais ar tikrinantys jų darbą bei aptarnaujantys valdymo įrangą.
\nVisų geležinkelių transporto darbuotojų, kurių darbas susijęs su traukinių eismu, tarnybinėse patalpose draudžiama žiūrėti televizorių, naudotis video bei kita blaškančia dėmesį aparatūra, dirbti kitus pašalinius darbus.
\n18.2. Traukinių priėmimas 18.2.1. Traukiniai stotyje turi būti priimami j laisvus kelius, numatytus Stoties knygoje, kai dega leidžiamasis įleidžiamojo šviesoforo signalas.
\nStotyse, kuriose kelio ilgis leidžia sutalpinti du dyzelinius ar elektrinius traukinius, ir tas kelias maršruto šviesoforo padalytas į dvi dalis, vienu metu galima priimti du vienos krypties traukinius. Draudžiama į tokį kelią priimti priešingų krypčių traukinius.
\n18.2.2. Stočių, kuriose elektrinius ar dyzelinius traukinius leidžiama priimti į aklakelius, skirtus šių traukinių priėmimui, įleidžiamasis šviesoforas turi signalizuoti specialiu Geležinkelių signalizacijos taisyklių numatytu signalu.
\nPagal toms stotims nustatytą elektrinių ar dyzelinių traukinių priėmimo tvarką į tokius aklakelius leidžiama priimti lokomotyvus be vagonų ir motorvežius.
\n18.2.3. Lokomotyvai be vagonų, stumtuvai bei motorvežiai gali būti priimami į tam tikras kai kurių stočių kelio dalis. Tokių stočių sąrašą ir lokomotyvų priėmimo tvarką, garantuojančią saugų eismą, nustato geležinkelio valdytojas.
\nBūtinais atvejais, kai atliekami darbai nutraukus eismą tarpstotyje, į laisvą stoties kelio dalį leidžiama priimti avarinius, gaisrinius traukinius, pagalbinius lokomotyvus, lokomotyvus be vagonų, sniegvalius, ūkinius traukinius ir kelio mašinas. Šių traukinių priėmimo tvarką, garantuojančią saugų eismą, nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.2.4. Stoties budėtojas, o ruožuose su eismo valdymo centralizacija traukinių tvarkdarys, prieš priimdamas traukinį, privalo:
\nStoties budėtojų ir traukinių tvarkdarių, rengiančių traukinių atvykimo maršrutus, veiksmus nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.2.5. Draudžiamąjį įleidžiamojo šviesoforo signalą perjungti į leidžiamąjį gali tik stoties budėtojas arba jam liepus — centralizacijos posto budėtojas. Ruožuose, kuriuose įrengta eismo valdymo centralizacija, įleidžiamojo šviesoforo signalus perjungia traukinių tvarkdarys.
\nLeidžiamasis įleidžiamojo šviesoforo signalas turi automatiškai persijungti į draudžiamąjį, pro jį pravažiavus pirmam atvažiuojančio traukinio aširačiui.
\n18.2.6. Kai draudžiamojo įleidžiamojo šviesoforo signalo neįmanoma perjungti į leidžiamąjį arba kai jo pagrindiniai signalai užgesę, į stotį traukinius galima priimti įjungus išimtinį signalą, radijo ryšiu perdavus stoties budėtojo įsakymą arba įteikus mašinistui stoties budėtojo leidimą.
\n18.2.7. Kai traukinys į stotį priimamas įjungus išimtinį signalą, radijo ryšiu perdavus stoties budėtojo įsakymą arba įteikus mašinistui stoties budėtojo leidimą, traukinio greitis turi būti ne didesnis kaip 20 km/h, o mašinistas privalo valdyti traukinį ypač budriai ir būti pasirengęs tuoj pat sustoti, jei atsirastų kliūtis toliau važiuoti.
\n18.2.8. Draudžiama vienu metu priimti priešingų krypčių traukinius, jei stoties prieiga bent iš vienos pusės yra ilgoje nuokalnėje ir traukinio atvykimo maršrutas iš priešingos nuolydžiui pusės neizoliuotas (apsauginiu aklakeliu ar atvykimo kelių išdėstymu) nuo kito traukinio atvykimo maršruto.
\nJei prie stoties, kurioje vienu metu neleidžiama priimti dviejų traukinių, abu priartėja vienu metu, tai pirmasis priimamas tas, kurio sustojimo prie draudžiamojo įleidžiamojo šviesoforo signalo ar pajudėjimo iš vietos sąlygos blogesnės.
\nTraukinių priėmimo tvarka tokiose stotyse nurodoma Stoties knygoje.
\n18.2.9. Atvykęs i stotį traukinys turi sustoti tarp išleidžiamojo šviesoforo ir atvykimo kelio riboženklio, o ten, kur nėra išleidžiamojo šviesoforo, — tarp riboženklių.
\nKai traukinio galas lieka už riboženklio, iešmininkas (signalininkas) nedelsdamas turi apie tai pranešti stoties budėtojui, kuris turi imtis priemonių traukiniui sutalpinti kelyje.
\nStotyse, kuriose įrengta iešmų ir signalų centralizacija, stoties budėtojas, o ruožuose su eismo valdymo centralizacija—traukinių tvarkdarys, naudodamasis kontrolės prietaisais, turi tikrinti, ar traukinys išsiteko atvykimo kelyje.
\nJei atvykimo kelyje traukinys neišsitenka, stoties budėtojas privalo imtis priemonių, kad būtų garantuotas šalutiniais keliais važiuojančių riedmenų saugumas.
\n18.2.10. Stoties budėtojas sutinka atvažiuojantį į stotį traukinį, stebėdamas jo būklę ir traukinio signalus.
\nStotyse, kuriose traukinių atvykimo keliai yra toli nuo stoties budėtojo patalpos arba kuriose stoties budėtojas negali sutikti traukinių, juos sutikti turi iešmininkai (signalininkai).
\nAr į stotį atvyko visas traukinys, patikrina pats stoties budėtojas arba jam apie tai praneša iešmininkas (signalininkas), o stotyse, kuriose įrengta iešmų ir signalų centralizacija (ruožuose be automatinės blokuotės), ir kiti darbuotojai Stoties knygoje nustatyta tvarka.
\n18.2.11. Atvykus į stotį keleiviniam, prekiniam keleiviniam, pašto ir bagažo traukiniui, stoties budėtojas, o ruožuose su eismo valdymo centralizacija — traukinių tvarkdarys privalo perjungti iešmus į tokią padėtį, kuri neleistų kitiems riedmenims patekti į minėtų traukinių stovėjimo kelius.
\nAtsižvelgiant į vietos sąlygas, Stoties knygoje gali būti nurodytos papildomos priemonės šių traukinių saugiam eismui užtikrinti.
\n18.2.12. Ruožuose su eismo valdymo centralizacija ir kur nėra stočių budėtojų, stotyse, esančiose automatinės blokuotės ruožuose, bei tose stotyse, kuriose stoties budėtojas negali sutikti traukinio ir nėra kitų darbuotojų (iešmininkų ar signalininkų), traukinio atvykimą kontroliuoja valdymo prietaisai. Be to, viso traukinio sąstato atvykimą į stotį turi kontroliuoti traukinio mašinistas, naudodamasis prietaisais, rodančiais stabdžių vamzdyno sandarumą.
\n18.2.13. Stotis, kuriose stočių budėtojams leista nesutikinėti traukinių, ir saugaus eismo sąlygas, priimant traukinius, nustato geležinkelio valdytojas. Šios sąlygos turi būti įrašytos ir Stoties knygoje.
\n18.2.14. Stoties budėtojas privalo įrašyti į Traukinių eismo žurnalą kiekvieno traukinio numerį ir jo atvykimo arba pervažiavimo laiką ir nedelsdamas pranešti traukinį išleidusios stoties budėtojui bei traukinių tvarkdariui, o reikiamus duomenis perduoti į Skaičiavimo centrą.
\nIntensyvaus eismo ruožuose žinių apie traukinio atvykimą perdavimo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.3. Traukinių išleidimas 18.3.1. Stoties budėtojui draudžiama išleisti traukinį į tarpstotį vienkeliame ruože, o dvikeliame ruože netaisyklinguoju keliu be tos stoties, į kurią išleidžiamas traukinys, budėtojo sutikimo. Vienkeliuose ruožuose, kuriuose įrengta automatinė blokuotė, traukiniai išleidžiami traukinių tvarkdariui leidus, jei laisvas pirmasis blokuojamasis tarpas, be kaimyninės stoties budėtojo sutikimo.
\nDvikeliame ruože taisyklinguoju keliu stoties budėtojas traukinį gali išleisti gavęs stoties, į kurią išleidžiamas traukinys, budėtojo pranešimą apie anksčiau išleisto traukinio atvykimą, o dvikeliame ruože su automatine blokuote, jei laisvas pirmasis blokuojamasis tarpas.
\nJei stotį, esančią ruože su eismo valdymo centralizacija, valdo stoties budėtojas, traukinius galima išleisti tik traukinių tvarkdariui leidus.
\n18.3.2. Prieš išleisdamas traukinį, stoties budėtojas, o ruožuose su eismo valdymo centralizacija — traukinių tvarkdarys privalo:
\n18.3.3. Draudžiama į tarpstotį išleisti traukinį be traukinių tvarkdario leidimo, išskyrus atvejus, kai su traukinių tvarkdariu nėra ryšio. Tokiais atvejais traukinių eismo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės. Traukinio mašinistui galima išvažiuoti j tarpstotį esant leidžiamajam išleidžiamojo šviesoforo signalui; jam sugedus arba išvažiuojant iš kelio, kuriame nėra išleidžiamojo šviesoforo, — gavus stoties budėtojo leidimą. Išvažiuoti į dvikelį tarpstotį su automatine blokuote galima užsidegus išimtiniam išleidžiamojo šviesoforo signalui arba radijo ryšiu gavus stoties budėtojo įsakymą, ruožuose su eismo valdymo centralizacija — radijo ryšiu gavus traukinių tvarkdario įsakymą.
\n18.3.4. Draudžiama keleivinių, pašto ir bagažo traukinių mašinistams išvažiuoti iš stoties ar stotelės anksčiau tvarkaraštyje nurodyto laiko, taip pat nesustojant pervažiuoti stotį ar stotelę, kurioje įlipa ir išlipa keleiviai ar pakraunamas bei iškraunamas paštas, bagažas.
\n18.3.5. Stotyse, kuriose keleivinio arba pašto ir bagažo traukinių stovėjimo laikas numatytas tik technologinėms operacijoms (prasilenkti, apsilenkti) ir neskirtas keleiviams įlipti ir išlipti, traukinių tvarkdario nurodymu, perduotu traukinio mašinistui ir stoties budėtojui, jis gali būti sutrumpintas arba traukinys praleidžiamas nestabdant jo.
\nTarnybiniuose traukinių tvarkaraščiuose tokie sustojimai žymimi nustatytu ženklu, o tvarkaraščiuose, skirtuose keleiviams, šie sustojimai nenurodomi.
\n18.3.6. Draudžiama stoties budėtojui, o ruožuose su eismo valdymo centralizacija — traukinių tvarkdariui perjungti draudžiamąjį išleidžiamojo šviesoforo signalą į leidžiamąjį arba duoti leidimą traukiniui išvykti nepatikrinus, ar traukinio išvykimo maršrutas parengtas, iešmai užrakinti, techninė ir komercinė traukinio apžiūra baigta, nemanevruojama. Stoties budėtojas, išleisdamas traukinius iš jų formavimo stočių, kuriose prie traukinio sąstato buvo prikabinti ar nuo jo atkabinti vagonai, prieš perjungdamas išleidžiamąjį šviesoforą ar duodamas kitą leidimą traukiniui išvykti, turi patikrinti, ar traukinio paskutinis vagonas paženklintas Geležinkelių signalizacijos taisyklių numatytais signaliniais ženklais.
\nPerjungti išleidžiamąjį šviesoforą gali stoties budėtojas arba jo liepimu centralizacijos posto operatorius. Ruožuose su eismo valdymo centralizacija išleidžiamąjį šviesoforą perjungia traukinių tvarkdarys.
\nKeleiviniam, pašto ir bagažo, prekiniam keleiviniam ar prekiniam žmonių traukiniui išvažiavus į tarpstočius su automatine blokuote, stoties budėtojas, o ruožuose su eismo valdymo centralizacija traukinių tvarkdarys gali išleisti prekinį traukinį, jei laisvi ne mažiau kaip du blokuojamieji tarpai. Stoties budėtojas ir traukinių tvarkdarys privalo pranešti prekinio traukinio mašinistui, kad pirma jo važiuoja keleivinis traukinys.
\nLeidžiamasis išleidžiamojo šviesoforo signalas turi automatiškai persijungti j draudžiamąjį, kai pro jį pravažiuoja pirmasis išvažiuojančio traukinio aširatis.
\n18.3.7. Išvažiuojant traukiniui iš stoties kelių, esant draudžiamajam išleidžiamojo šviesoforo signalui, arba iš kelių, neturinčių išleidžiamųjų šviesoforų, pirmutinio lokomotyvo mašinistui, turinčiam leidimą užimti tarpstotį, draudžiama pradėti važiuoti be stoties budėtojo nurodymo ar kito darbuotojo nustatyto signalo. Signalo perdavimo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\nLeidimą tarpstočiui užimti, jei nėra išleidžiamųjų šviesoforų arba jie sugedę, pirmutinio lokomotyvo mašinistui gali įteikti stoties, posto, kelyno budėtojas, operatorius, iešmininkas (signalininkas), konduktorius (traukinių derintojas), mašinisto padėjėjas.
\nMašinistas privalo patikrinti, ar gautas leidimas tarpstočiui užimti yra išrašytas taisyklingai.
\nLokomotyvų mašinistams leidimų tarpstočiui užimti įteikimo tvarka nurodoma Stoties knygoje.
\nPrieš pradėdami važiuoti, pirmutinio lokomotyvo mašinistas ir jo padėjėjas privalo stebėti, ar iš traukinio bei stoties nerodomi draudžiamieji signalai.
\n18.3.8. Keleivinio traukinio vagonų palydovai (konduktoriai), pastebėję kliūtį saugiam eismui arba pavojų žmonių gyvybei, nedelsdami turi imtis priemonių traukiniui sustabdyti.
\nJei keleivinis traukinys, išskyrus elektrinį ar dyzelinį, sustojo pats ar buvo sustabdytas pasinaudojus stabdu, vagonų palydovai (konduktoriai) privalo apžiūrėti jų aptarnaujamus vagonus ir, jei reikia, nedelsiant į lokomotyvo pusę rodyti draudžiamuosius signalus.
\nJei elektrinis ar dyzelinis traukinys buvo sustabdytas pasinaudojus stabdu, mašinisto padėjėjas turi išsiaiškinti sustabdymo priežastį ir pranešti mašinistui.
\nKiekvieno traukinio mašinisto padėjėjas privalo apžiūrėti jį ir pagal galinio vagono numerį patikrinti, ar visas sąstatas ir ar ant galinio vagono yra signalinis ženklas.
\nKeleivinis traukinys gali važiuoti toliau, kai visų vagonų palydovai (konduktoriai) neberodo draudžiamųjų signalų, o kiti traukiniai — kai mašinisto padėjėjas praneša, jog traukinys gali važiuoti toliau.
\nKitais eismo grafiko nenumatytais sustojimo tarpstotyje atvejais (žmonių įlaipinimas ar išlaipinimas, krovinių pakrovimas ar iškrovimas) traukinio pajudėjimo iš vietos tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.3.9. Draudžiama vienu metu išleisti vieną traukinį ir priimti ta pačia kryptimi važiuojantį kitą traukinį, jei stoties prieiga iš priimamo traukinio pusės yra ilgoje nuokalnėje ir traukinio atvykimo maršrutas neizoliuotas nuo traukinio išvykimo maršruto (nėra apsauginio aklakelio ar atvykimo ir išvykimo kelių išdėstymas negarantuoja maršrutų izoliacijos).
\n18.3.10. Stoties budėtojas išlydi kiekvieną išvažiuojantį traukinį, stebėdamas jo būklę ir traukinio signalus.
\nDarbuotojas, išlydintis traukinį, turi patikrinti, ar traukinys išvyko tvarkingas.
\nAr iš stoties išvyko visas traukinys, stoties budėtojas patikrina pats arba sužino iš iešmininko (signalininko) pranešimo.
\nStotyse, kuriose traukinių išvykimo keliai yra toli nuo budėtojų patalpos arba kuriose stoties budėtojas negali išlydėti traukinių, juos turi išlydėti iešmininkai (signalininkai).
\nGeležinkelio valdytojas nustato stotis, kuriose budėtojai gali neišlydėti traukinių. Sąlygos, garantuojančios eismo saugumą išleidžiant traukinius, nurodomos Stoties knygoje. Kai ruožų su eismo valdymo centralizacija stotyse nėra stočių budėtojų ir kai ruožų, kuriuose (rengta elektrinė centralizacija, stotyse budėtojas negali išlydėti traukinių ir nėra kitų darbuotojų (iešmininkų ar signalininkų), traukinių išvykimą kontroliuoja valdymo prietaisai.
\nTraukinį išlydintis darbuotojas, pastebėjęs pavojų saugiam traukinio eismui arba pravažiavus traukiniui be nustatytų traukinio galą ženklinančių signalinių ženklų, privalo imtis priemonių jam sustabdyti.
\n18.3.11. Stoties darbuotojai, prieš išleisdami traukinį, privalo patikrinti, ar taisyklingai suformuotas traukinys, ar gerai ir tvirtai pritvirtinti atviruose riedmenyse kroviniai, ar traukinys turi nustatytus signalizavimo reikmenis ir reikiamą inventorių.
\nTraukinių signalinius ženklus, ženklinančius prekinių traukinių galą, apžiūri, užkabina ir nukabina vagonų tarnybos darbuotojai.
\nTraukinių tikrinimo tvarką ir darbuotojų atsakomybę nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.3.12. Formavimo stotyje, prieš išleidžiant prekinius traukinius, pirmutinio lokomotyvo mašinistui turi būti įteiktas traukinio lapas su užantspauduotais važtos dokumentais. Draudžiama išleisti traukinį, kurio sąstate yra vagonų be važtos dokumentų.
\nJei traukinį lydi konduktorius (traukinių derintojas), traukinio lapas su važtos dokumentais įteikiamas jam. Šiuo atveju konduktorius (traukinių derintojas) privalo supažindinti mašinistą su išleidžiamojo traukinio sąstatu (pagal traukinio lapą).
\nStočių darbuotojai, prikabindami ir atkabindami vagonus stotyse, į traukinio lapą turi įrašyti atitinkamus pakeitimus.
\nKeleivinių (išskyrus elektrinius ar dyzelinius), pašto ir bagažo traukinių traukinio lapai įteikiami keleivinio traukinio viršininkui (mechanikui brigadininkui).
\n18.3.13. Traukinio numerį, jo išvykimo iš stoties arba stoties pervažiavimo laiką, o prireikus ir kitus duomenis, apibūdinančius traukinio sąstatą, budėtojas privalo įrašyti į Traukinių eismo žurnalą ir nedelsdamas pranešti stoties, į kurią išleistas traukinys, budėtojui ir traukinių tvarkdariui. Be to, reikiamus duomenis apie traukinį turi perduoti į Skaičiavimo centrą.
\n18.4. Signalizacijos ir ryšių priemonės, reguliuojančios traukinių eismą:
\n18.4.1. Pagrindinės signalizacijos ir ryšių priemonės, reguliuojančios traukinių eismą, yra automatinė ir pusiau automatinė blokuotės.
\nKai kuriuose ruožuose kaip savarankišką signalizacijos priemonę galima naudoti automatinę lokomotyvo signalizaciją.
\nNeintensyvaus eismo ruožuose ir privažiuojamuosiuose keliuose traukinių eismui reguliuoti galima naudoti elektrinę krivūlinę sistemą arba telefono ryšį.
\nAtliekant remonto, statybos bei atstatomuosius darbus dvikelių ruožų su automatine blokuote tarpstočiuose, kai vienu tų kelių organizuotas dvipusis eismas, traukiniams važiuoti netaisyklinguoju keliu leidžiama pagal lokomotyvo šviesoforo signalus.
\nTuo pačiu metu tarpstotyje (kelyje) gali veikti tik viena signalizacijos ir ryšių priemonė.
\nTraukinių eismo organizavimo tvarką, naudojantis lokomotyvo šviesoforo signalais, nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.4.2. Išimtiniais atvejais geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka neintensyvaus eismo ruožuose ir privažiuojamuosiuose keliuose traukinių eismą galima reguliuoti:
\n18.4.3. Išimtiniais atvejais geležinkelio valdytojo leidimu prie tarpstočio šviesoforų, esančių ilgose įkalnėse, išskyrus šviesoforus, esančius prieš įleidžiamuosius šviesoforus, pritaisomas skydelis su atšvaitais. Skydelio raidė \"P\" leidžia prekiniam traukiniui nestojant pravažiuoti raudoną šviesoforo žiburį. Šiuo atveju traukinys neturi viršyti 20 km/h greičio. Mašinistas turi būti ypač budrus ir pasirengęs tuoj pat sustabdyti traukinį, jei tik atsirastų kliūtis jam važiuoti toliau.
\nJei kitas tarpstočio šviesoforas signalizuoja lygiai taip pat, traukinys po sustojimo turi važiuoti tokia pačia tvarka.
\nJei pravažiavus pro tarpstočio šviesoforą, kurio dega draudžiamasis signalas, užsidega leidžiamasis lokomotyvo šviesoforo signalas, mašinistas, vadovaudamasis lokomotyvo šviesoforo signalais, gali važiuoti iki kito šviesoforo ne didesniu kaip 40 km/h greičiu.
\nEsant leidžiamajam lokomotyvo šviesoforo signalui, pro tarpstočio šviesoforus su užgesusiais žiburiais nestojant leidžiama važiuoti pagal lokomotyvo šviesoforo signalus.
\n18.4.4. Ruožuose su pusiau automatine blokuote leidimas traukiniui užimti tarpstotį yra leidžiamasis išleidžiamojo ar tarpstočio šviesoforo signalas.
\nVienkeliuose ruožuose prieš perjungiant draudžiamąjį išleidžiamojo šviesoforo signalą į leidžiamąjį, reikia gauti stoties, į kurią išleidžiamas traukinys, budėtojo sutikimo signalą.
\n18.4.5. Sugedus visoms turimoms signalizacijos ir ryšių priemonėms, traukinių eismas vienkeliuose ruožuose tvarkomas rašytiniais pranešimais, o dvikeliuose ruožuose — apribojamas laiku, skirtu traukiniui pervažiuoti tarpstotį, pridedant 3 minutes.
\nSugedus turimoms signalizacijos ir ryšių priemonėms, traukinių eismo organizavimo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.5. Traukinių eismo tvarka 18.5.1. Keleivinių ir prekinių traukinių didžiausius leistinus greičius, atsižvelgdamas į kelio konstrukciją ir riedmenų tipą, nustato geležinkelio valdytojas.
\nTraukinių eismo greičiai tarpstočiuose ir stotyse nurodomi traukinių eismo grafike. Važiuojančių į šalutinius kelius traukinių greičiai priklauso nuo iešmo kryžmėženklio. Visų traukinių, važiuojančių per:
\nPro šviesoforą, kurio dega geltonas (nemirksimas) žiburys, leidžiama pravažiuoti tokiu greičiu, kad stabdant traukinį paprastuoju stabdymu, jis sustotų prieš kitą šviesoforą, jei užsidegtų draudžiamasis jo signalas.
\nPastatytą arčiau, negu paprastajam stabdymui apskaičiuotas stabdymo kelias nuo priekyje esančio tarpstočio šviesoforo automatinės blokuotės ruože arba nuo pagrindinio šviesoforo ruože be automatinės blokuotės, šviesoforą, kurio dega geltonas (nemirksimas) žiburys, galima pravažiuoti ne didesniu kaip geležinkelio valdytojo nustatytu greičiu.
\nRuožuose su automatine blokuote pravažiuojant pro šviesoforą su vienu geltonu (nemirksimu) žiburiu keleivinių traukinių greitis neturi būti didesnis kaip 120 km/h, prekinių — 80 km/h.
\nAvariniams, gaisriniams, ūkiniams traukiniams leidžiama važiuoti vagonais į priekį. Tokių traukinių priekyje kabinamas vagonas su stabdžio aikštele, nukreipta eismo kryptimi. Toje stabdžio aikštelėje turi būti darbuotojas, žiūrintis, ar laisvas kelias, ar nėra pavojaus saugiam eismui bei žmonių gyvybei. Prireikus jis turi sustabdyti traukinį.
\nTraukinių stūmimas leidžiamas ne didesniu kaip 25 km/h greičiu.
\nŪkinių traukinių, kai lokomotyve ir kelio mašinose veikia radijo ryšys, avarinių ir gaisrinių traukinių greitis turi būti ne didesnis kaip 40 km/h. Sniegvalių greitį pagal jų tipą nustato geležinkelio valdytojas.
\nElektrinio bei dyzelinio traukinio, kai jis yra priimamas į aklakelį, greitis kelio pradžioje neturi būti didesnis kaip 25 km/h.
\nTraukinio, važiuojančio per tą vietą, kur reikia mažinti greitį, greitis turi atitikti nurodytą mašinisto įspėjamajame lapelyje ar geležinkelio valdytojo įsakyme. Nesant tokių nurodymų, greitis turi būti ne didesnis kaip 25 km/h.
\n18.5.2. Traukinio mašinistui išduodamas įspėjamasis lapelis, kai traukinį valdanti lokomotyvo brigada turi būti ypač budri ir kai reikia įspėti apie atliekamus darbus.
\nMašinisto įspėjamieji lapeliai išduodami:
\nMašinisto įspėjamųjų lapelių išdavimo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.5.3. Dvikeliuose tarpstočiuose kiekvienas pagrindinis kelias skiriamas traukinių eismui viena nustatyta kryptimi.
\nEismo organizavimo tvarką tribėgio ir keturbėgio kelio ruožuose (esant supintiesiems keliams) nustato geležinkelio valdytojas.
\n18.5.4. Prireikus sureguliuoti traukinių eismą, traukinių tvarkdario įsakymu traukinius galima leisti netaisyklinguoju dvikelio tarpstočio keliu.
\nLeisti keleivinius traukinius netaisyklinguoju keliu leidžiama tik išimties tvarka apygardos budėtojo specialiu įsakymu.
\nGeležinkelių eismo taisyklės nustato priemones, užtikrinančias eismo saugumą, jei traukiniai važiuoja netaisyklinguoju keliu.
\n18.5.5. Prireikus traukinius galima sujungti ir taip važiuoti, jei veikiantys lokomotyvai yra kiekvieno traukinio priekyje.
\nTokių traukinių eismo tvarką nustato geležinkelio valdytojas.
\n18.6. Lokomotyvų valdymas 18.6.1. Mašinistas privalo:
\n18.6.2. Prikabinęs lokomotyvą prie traukinio sąstato, mašinistas privalo:
\nJei lokomotyve įrengta radijo stotis, turinti individualų šaukinį, radijo stoties valdymo pulte turi būti surinktas traukinio numeris.
\n18.6.3. Prikabinęs lokomotyvą prie keleivinio traukinio sąstato, turinčio elektrinį vagonų šildymą, mašinistas turi nuleisti pantografą arba išjungti srovės tiekimo įtaisą, kad elektromechanikas galėtų sujungti tarpvagoninius aukštosios įtampos elektros laidus.
\n18.6.4. Ruožuose su automatine lokomotyvo signalizacija pirmutinio lokomotyvo, elektrinio ar dyzelinio traukinio mašinistas, prieš išvykdamas iš stoties, privalo įjungti šiuos lokomotyvo įrenginius ir patikrinti, ar įjungta radijo stotis, ar yra ryšys su keleivinio traukinio viršininku.
\n18.6.5. Mašinistas ir jo padėjėjas, valdydami traukinį, privalo:
\n18.6.6. Mašinistas, traukiniui sustojus stotyje, pastebėjęs kokius nors jo gedimus, privalo nedelsdamas pranešti stoties budėtojui, o ruožuose su eismo valdymo centralizacija — traukinių tvarkdariui.
\nJei būtina sustoti stotyje, mašinistas turi sustabdyti traukinį nepravažiuodamas atvykimo kelio išleidžiamojo signalo (nesant jo — riboženklio). Neprivažiavęs iki jų, mašinistas gali sustabdyti traukinį tik sužinojęs iš stoties budėtojo ar traukinių tvarkdario, kad visas sąstatas tilpo atvykimo kelio naudingojo ilgio ribose. Pastebėjęs automatinės blokuotės šviesoforų, kelio, kontaktinio tinklo ir kitų statinių bei įrenginių gedimus, gretimais keliais važiuojančius netvarkingus traukinius, mašinistas privalo apie tai pranešti artimiausios stoties budėtojui arba traukinių tvarkdariui. Mašinistas, turėdamas radijo ryšį, juo turi pranešti apie šiuos gedimus artimiausios stoties budėtojui arba traukinių tvarkdariui, o prireikus ir važiuojančių gretimais keliais traukinių mašinistams.
\nTraukiniui sustojus stotyje, draudžiama atkabinti lokomotyvą nuo vagonų tol, kol stoties budėtojas nepraneš, kad vagonai įtvirtinti ir atkabinti leidžiama.
\n18.6.7. Mašinistas, valdydamas traukinį, privalo:
\n18.6.8. Traukiniui važiuojant, mašinistui draudžiama:
\n18.6.9. Traukinį valdo pirmutinio lokomotyvo mašinistas. Kitų lokomotyvų, tarp jų ir stumtuvų, mašinistai privalo paklusti visiems pirmutinio lokomotyvo mašinisto nurodymams bei signalams ir juos kartoti.
\nStumtuvų darbo tvarką nustato geležinkelio valdytojo patvirtintos instrukcijos.
\n18.6.10. Draudžiama lokomotyvo valdymo kabinoje važiuoti asmenims, neįeinantiems į lokomotyvo brigadą, išskyrus konduktorius (derintojų brigadas) ir darbuotojus, turinčius geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka išduotus leidimus. Tokių žmonių vienu metu gali būti ne daugiau kaip du.
\n18.7. Veiksmai traukiniui sustojus tarpstotyje 18.7.1. Jei būtina sustabdyti traukinį tarpstotyje, mašinistas privalo:
\n18.7.2. Ženklinti signaliniais ženklais sustojusius tarpstotyje traukinius reikia:
\nVisais atvejais turi būti paženklinta signaliniais ženklais traukinių eismui trukdanti kliūtis dvikelio ruožo gretimame kelyje ir pirmiausia iš tos pusės, iš kurios laukiama traukinio.
\nŽenklinimo signaliniais ženklais tvarką nustato Geležinkelių signalizacijos taisyklės, darbuotojų veiksmų tvarką — Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.7.3. Sustojus keleiviniam traukiniui ruožo su automatine blokuote tarpstotyje, paskutinio keleivinio vagono palydovas privalo patikrinti traukinio galinių signalų matomumą, atidžiai stebėti tarpstotį ir, pasirodžius iš paskos traukiniui, imtis priemonių jį sustabdyti.
\n18.7.4. Jei traukinys sustojo įkalnėje ir gale nėra stumtuvo, mašinistas gali atstumti traukinį į to paties tarpstočio lėkštesnio profilio vietą.
\nŠiuo atveju prie galinio sąstato vagono turi būti lokomotyvo brigados darbuotojas, konduktorius arba ūkinio traukinio darbų vadovas. Traukinio greitis turi būti ne didesnis kaip 5 km/h.
\nNeleidžiama atstumti:
\nMašinistas turi nedelsdamas pareikalauti pagalbinio lokomotyvo, jei sustojęs įkalnėje traukinys dėl per didelio svorio negali pajudėti iš vietos ir jei jo neleidžiama atstumti.
\n18.7.5. Traukinys iš tarpstočio gali būti grąžintas atgal į išleidimo stotį pagal šios stoties budėtojo nurodymą Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka.
\n18.7.6. Jei po sustojimo traukinys toliau važiuoti negali, jis išvežamas iš tarpstočio pagalbiniu lokomotyvu Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka. Traukiniui trūkus, šios taisyklės nustato ir lokomotyvų brigados veiksmų tvarką.
\nRuože su automatine blokuote ir traukinių radijo ryšiu sustojusį tarpstotėje traukini gali stumti iš paskos važiuojančio prekinio traukinio lokomotyvas. Išimtiniais atvejais jį pastumti leidžiama iš paskos važiuojančiam normalaus svorio ir ilgio traukiniui.
\nKai tarpstotyje sustojęs dyzelinis ar elektrinis traukinys negali važiuoti toliau, leidžiama prie jo prikabinti iš paskos važiuojantį elektrinį ar dyzelinį traukinį, kad jie sudvigubintu sąstatu važiuotų toliau.
\n18.7.7. Jei prašyta atsiųsti avarinį, gaisrinį traukinį ar pagalbinį lokomotyvą, sustojęs traukinys neturi teisės pajudėti iš vietos, kol atvyks prašyta pagalba arba kol traukinių tvarkdarys leis važiuoti toliau.
\nAvarinių ar gaisrinių traukinių ir pagalbinių lokomotyvų pareikalavimo, išsiuntimo ir važiavimo, dviejų elektrinių ar dyzelinių traukinių sujungimo tarpstotyje bei jų tolesnio važiavimo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.
\n18.8. Lengvųjų riedmenų eismas 18.8.1. Lengvųjų riedmenų eismas organizuojamas be leidimų, suteikiančių teisę užimti tarpstotį. Tokių riedmenų eismas neturi trukdyti traukinių eismui.
\n18.8.2. Jų ašys turi turėti elektrinę izoliaciją.
\n18.8.3. Tarpstočiuose, kuriuose yra dideli kelio statiniai, sudėtingas kelio planas ir profilis, lengvųjų riedmenų eismas leidžiamas traukinių teisėmis. Tokius tarpstočius nustato geležinkelio valdytojas.
\n18.8.4. Draudžiamas lengvųjų riedmenų eismas ruožuose su automatine blokuote, eismo valdymo centralizacija bei elektros trauka.
\n18.8.5. Lengvųjų riedmenų eismo tvarką nustato Geležinkelių eismo taisyklės.