ESTIJOS RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVOS PREKYBOS SUTARTIS Preambulė Estijos Respublika, Latvijos Respublika ir Lietuvos Respublika (toliau vadinamos „Šalimis“), Prisimindamos savo ketinimą aktyviai dalyvauti Europos ekonomikos integracijoje ir išreikšdamos savo pasirengimą bendradarbiauti, ieškant būdų ir priemonių ją stiprinti, Atsižvelgdamos į Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų laisvos prekybos režimo plėtotės Protokolo, pasirašyto 1992 m. kovo 26 d. Taline, sąlygas, Atsižvelgdamos į poreikį plėtoti prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą, taip pat skatinti Baltijos šalių bendros rinkos įgyvendinimą, Prisimindamos savo tvirtus įsipareigojimus, reglamentuotus Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos Baigiamojo Akto, Naujosios Europos Paryžiaus Chartijos, ir ypač Europos ekonominio bendradarbiavimo principus, išdėstytus ESBK Bonos konferencijos baigiamajame dokumente, Dar kartą patvirtindamos savo pasiryžimą sukurti valstybę, paremtą teisėtvarkos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principais, Ketindamos sukurti palankias sąlygas visapusei prekybos tarp Šalių plėtrai, taip pat skatinti komercinį ir ekonominį bendradarbiavimą bendrų interesų srityse lygybės, abipusės naudos ir tarptautinės teisės pagrindais, Pasiryžusios prisidėti prie daugiašalės prekybos sistemos plėtros ir ryšių stiprinimo pagal Visuotinio Susitarimo dėl Tarifų ir Prekybos principus, Pareikšdamos savo pasirengimą, atsiradus progai, išnagrinėti galimybę plėtoti ir stiprinti savo ryšius, plečiant bendradarbiavimo sritis, neįtrauktas į šią Sutartį, Nusprendė sudaryti šią Sutartį: 1 straipsnis Tikslai 1. Šalys įkurs laisvos prekybos zoną pagal šios Sutarties sąlygas. 2. Šios Sutarties tikslai, pagrįsti laisvos prekybos ryšiais tarp šalių, plėtojančių rinkos ekonomiką, yra šie: a) plečiant abipusę prekybą, skatinti harmoningą Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekonominių ryšių plėtrą ir tokiu būdu skatinti ekonominės veiklos progresą, kelti pragyvenimo lygį ir gerinti darbo sąlygas, didinti našumą, pasiekti finansinį stabilumą ir laiduoti Šalių plėtrą; b) užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas plėtojant prekybą tarp Šalių; c) tokiu būdu prisidėti prie veiksmų, šalinančių prekybos barjerus ir padedančių harmoningai prekybos raidai ir jos plėtimui Baltijos jūros zonoje; d) plėtoti ir kiek įmanoma stiprinti bendradarbiavimą tose srityse, kurios nenumatytos šioje Sutartyje, ypač skatinant investicijas, ekonominį ir mokslinį bendradarbiavimą, ekonominę pagalbą gamtos apsaugai. 2 straipsnis Sutarties veikimo ribos Ši Sutartis galios gaminiams, išvardintiems Harmonizuotos Prekių Aprašymo ir Kodavimo sistemos 25-97 skyriuose ir kilusiems iš Estijos, Latvijos ar Lietuvos. 3 straipsnis Žemės ūkio produktų prekyba 1. Sutarties Šalys pareiškia esančios pasirengusios skatinti, kiek tai leidžia jų žemės ūkio politika, harmoningą žemės ūkio produktų prekybos plėtotę. 2. Šalys sudarys atskirą Sutartį dėl prekybos žemės ūkio produktais, kurie išvardinti Harmonizuotos Prekių Aprašymo ir Kodavimo sistemos 1 24 skyriuose. 3. Šios Sutarties Šalys be diskriminavimo taikys savo taisykles veterinarijos, augalijos ir žmonių sveikatos apsaugos srityse ir neįves jokių naujų priemonių, turinčių neigiamą poveikį prekybai. 4 straipsnis Kilmės taisyklės ir muitinių administracinis bendradarbiavimas 1. Protokole A yra išdėstytos kilmės taisyklės ir administracinio bendradarbiavimo metodai. 2. Protokole B yra išdėstytos kumuliacijos sąlygos. 3. Šios Sutarties Šalys imsis atitinkamų priemonių, įskaitant periodiškas Jungtinio Komiteto ataskaitas ir susitarimus dėl administracinio bendradarbiavimo, tam, kad užtikrintų 5 straipsnio (Importo muitų mokesčių ir rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, uždraudimas ir panaikinimas), 6 straipsnio (Eksporto muitų mokesčių ir rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, uždraudimas ir panaikinimas), 7 straipsnio (Importo ar eksporto kiekybinių apribojimų ir priemonių, turinčių lygiavertį poveikį, uždraudimas ar panaikinimas), 11 straipsnio (Vidaus mokesčiai) ir 20 straipsnio (Reeksportas ir rimtas prekių stygius) ir Protokolo A efektyvų ir harmoningą taikymą ir, kiek įmanoma, sumažintų prekyboje taikomus formalumus ir, taikant šias nuostatas, siektų visiems priimtino patenkinamo sprendimo kilus bet kokiems sunkumams. 5 straipsnis Importo muitų mokesčių ir rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, uždraudimas ir panaikinimas 1. Prekyboje tarp Šalių nebus įvesti jokie nauji importo muitų mokesčiai ar rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį. 2. Importo muitų mokesčiai ir rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį, bus panaikinti tą dieną, kai įsigalios ši Sutartis. 3. Šio straipsnio sąlygos taip pat galios fiskalinio pobūdžio muitų mokesčiams. Šalys gali muitų mokesčius pakeisti vidaus mokesčiais. 6 straipsnis Eksporto muitų mokesčių ir rinkliavų, turinčių lygiavertį poveikį, uždraudimas ir panaikinimas 1. Prekyboje tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos nebus įvesti jokie nauji eksporto muitų mokesčiai ar rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį. 2. Eksporto muitų mokesčiai ir rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį, bus panaikinti tą dieną, kai įsigalios ši Sutartis, išskyrus atvejus, nurodytus Priede 1. 7 straipsnis Importo ar eksporto kiekybinių apribojimų ir priemonių, turinčių lygiavertį poveikį, uždraudimas ar panaikinimas 1. Prekyboje tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos nebus įvesti jokie nauji importo ar eksporto kiekybiniai apribojimai ir priemonės, turinčios lygiavertį poveikį. 2. Importo ar eksporto kiekybiniai apribojimai ir priemonės, turinčios lygiavertį poveikį, bus panaikinti tą dieną, kai įsigalios ši Sutartis, išskyrus atvejus, nurodytus Priede 2. 8 straipsnis Bendro pobūdžio išimtys Ši Sutartis nepašalina draudimų ar apribojimų importui, eksportui arba pervežimui prekių, keliančių grėsmę visuomenės moralei, visuomenės politikai ar visuomenės saugumui; žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnijos ir augalijos saugumui; gamtos apsaugai; nacionalinių vertybių, turinčių meninę, istorinę ar archeologinę vertę, saugumui; intelektinės nuosavybės saugumui; įstatymams ir taisyklėms dėl brangakmenių ir brangiųjų metalų. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai netaps savavališko diskriminavimo ar neteisėtų apribojimų priemone prekyboje tarp Šalių. 9 straipsnis Valstybės monopolis 1. Šalys užtikrina, kad bet koks komercinio pobūdžio valstybės monopolis būtų reguliuojamas taip, kad nebūtų jokio Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių diskriminavimo dėl prekių įsigijimo ir pardavimo sąlygų. Šios prekės įgyjamos ir parduodamos remiantis komerciniais motyvais. 2. Šis straipsnis galios institucijoms, per kurias Šalių kompetentingi valdžios atstovai įstatymiškai arba faktiškai, tiesiogiai arba netiesiogiai prižiūri, nustato arba vertina importo ar eksporto įtaką Šalims. Šios sąlygos panašiu būdu galios ir kitais atvejais valstybės deleguotiems monopoliams. 10 straipsnis Nacionalinis statusas Prekėms, kilusioms vienoje iš Šalių ir importuotoms į bet kurios kitos Šalies teritoriją, bus taikomas ne mažiau palankus statusas negu vietinės kilmės panašioms prekėms, atsižvelgiant į visus įstatymus, nutarimus ir reikalavimus, veikiančius jų vidaus pardavimą, pardavimo pasiūlą, pirkimą, transportavimą, paskirstymą ir vartojimą. 11 straipsnis Vidaus mokesčiai 1. Šalys susilaikys nuo bet kokių vidaus fiskalinio pobūdžio mokesčių įvedimo praktikos ar priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoja produktus, kilusius iš vienos Šalies, panašių produktų, kilusių vienoje iš kitų Šalių, atžvilgiu. 2. Už vidaus mokesčius prekėms, eksportuotoms į bet kurios kitos Šalies teritoriją, negalima grąžinti sumos, didesnės už tiesioginių ar netiesioginių joms uždėtų vidaus mokesčių sumą. 12 straipsnis Atsiskaitymai 1. Atsiskaitymams, susijusiems su prekyba, arba tokių atsiskaitymų pervedimams į Šalies teritoriją, kurioje kreditorius reziduoja, neturi būti taikomi apribojimai. 2. Šalys turi susilaikyti nuo administracinių apribojimų dotacijoms, atsiskaitymams arba gautiems trumpalaikiams ir vidutinės trukmės kreditams, skirtiems komerciniams sandoriams. 3. Atsiskaitymai vykdomi remiantis Sutartimis tarp Estijos Banko, Latvijos Banko ir Lietuvos Banko. 13 straipsnis Viešas įsigijimas Šalys pareiškia, kad efektyvus jų viešo prekių įsigyjimo rinkų liberizavimas yra neatskiriamas šios Sutarties vykdymo tikslas. 14 straipsnis Intelektinės nuosavybės teisinė apsauga 1. Tam, kad galima būtų pasiekti šios Sutart ies tikslus, Šalys garantuos adekvačią, efektyvią ir nediskriminuojančio pobūdžio intelektinės nuosavybės teisių juridinę apsaugą. Įvedusios tokią teisinę apsaugą, ypač nuo plagijavimo ir piratavimo, jos įgyvendins ir taikys tinkamas, efektyvias ir nediskriminuojančio pobūdžio priemones. 2. Šalys imsis visų būtinų priemonių, kad tuoj po šios Sutarties įsigaliojimo vykdytų esmines tarptautinių konvencijų sąlygas dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos. 3. Intelektinės nuosavybės atžvilgiu šios Sutarties Šalys viena kitos piliečius traktuos ne mažiau palankiai negu trečiųjų šalių piliečius. 4. Pasinaudodamos savo valstybės įstatymais ir norminiais aktais, Šalys gali taikyti kitas legalias apsaugos priemones, kurių neapima šio straipsnio nuostatos su ta sąlyga, jei pastarosios priemonės neprieštarauja šios Sutarties nuostatoms. 5. Jei bet kuri iš Šalių mano, kad bet kuri kita Šalis neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šį straipsnį, tada taikoma 26 straipsnio (Įsipareigojimų vykdymas) 2 dalis. 6. Šalys sutinka nustatyti atitinkamus techninės paramos ir savo kompetentingų organų bendradarbiavimo metodus. 15 straipsnis Įmonių konkurencijos taisyklės 1. Toliau išvardinti atvejai nėra suderinami su tinkamu šios Sutarties funkcionavimu, tiek kiek jie gali turėti įtakos Estijos, Latvijos ir Lietuvos prekybos ryšiams: a) visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai bei įmonių bendra veikla, jei ji stabdo, riboja arba žlugdo konkurenciją; b) vienos arba daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia pozicija visoje ar didesnėje šios Sutarties Šalių teritorijos dalyje. 2. Jeigu šios Sutarties Šalis yra tos nuomonės, kad egzistuojanti praktika yra nesuderinama su šio straipsnio 1 punkto sąlygomis, ji gali imtis atitinkamų priemonių po konsultacijų Jungtiniame Komitete arba praėjus 30 dienų po to, kai buvo kreiptasi dėl konsultacijos. 16 straipsnis Valstybės parama 1. Bet kokia pagalba, teikiama šio Susitarimo Šalies arba bet kokia forma per valstybės šaltinius ir žlugdanti arba grasinanti sužlugdyti konkurenciją, teikianti palankumą kurioms nors įmonėms arba kurioms nors prekėms tiek, kiek tai gali turėti įtakos prekybai tarp Šalių ir yra nesuderinama su normaliu šios Sutarties funkcionavimu. 2. Šios Sutarties Šalys užtikrina valstybės paramos aiškumą, pasikeisdamos informacija bet kurios Šalies prašymu. 3. Jungtinis Komitetas stebės situaciją, susijusią su valstybės paramos naudojimu, ir, atsižvelgdamas į kitokią valstybės paramą nei eksporto parama, nustatys tolimesnes jos įgyvendinimo taisykles. 4. Jei šios Sutarties Šalis teigia, kad esanti praktika yra nesuderinama su šio straipsnio pirmąja dalimi, ji gali imtis atitinkamų priemonių pagal sąlygas ir sutinkamai su procedūra, išdėstyta 22 straipsnyje. 17 straipsnis Dempingas Jei Susitariančioji Šalis pastebi, kad šia Sutartimi pagrįstuose prekybos santykiuose pradeda įsivyrauti dempingas, pagal Visuotinio Susitarimo dėl Tarifų ir Prekybos (GATT) 6 straipsnį ji gali imtis atitinkamų priemonių prieš tokią praktiką remiantis tuo straipsniu ir su juo susijusiais susitarimais pagal sąlygas ir procedūrą, išdėstytą šios Sutarties 22 straipsnyje. 18 straipsnis Ypatingos priemonės, susijusios su kai kurių gaminių importu Jeigu kurio nors iš Estijos, Latvijos ar Lietuvos kilusio gaminio importas pasiekia tokius mastus arba jam sudaromos tokios sąlygos, kurios sukelia ar gali sukelti: a) rimtą žalą vietiniams panašių ar konkuruojančių gaminių gamintojams Šalies teritorijoje, arba b) rimtus trukdymus bet kuriose su tuo susijusiose ūkio srityse ar kurio nors regiono ekonomikos sunkumus, tai ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kokia numatyta šios Sutarties 22 straipsnyje. 19 straipsnis Struktūrinis reguliavimas 1. Išimties priemonės gali būti taikytinos tik toms pramonės šakoms arba atitinkamiems pošakiams, kurie yra pertvarkomi arba išgyvena rimtus sunkumus, ypač ten, kur tokie sunkumai sukelia rimtas socialines problemas. 2. Prekių, kilusių vienoje iš Šalių, importo į kurią nors kitą Šalį muitų mokesčiai, taikytini pagal šias priemones, negali viršyti 25 % ad valorem. Šiuose muitų mokesčiuose bus numatytas preferencijos elementas prekėms, kilusioms vienoje iš Šalių; muito mokesčiai negali viršyti muito mokesčių, taikomų panašių bet kokios kitos valstybės prekių importui. Suminė importuojamų gaminių, kuriems taikomos šios priemonės, vertė negali viršyti 15 % bendros pramoninių prekių importo iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos vertės, kaip nurodyta 2 straipsnyje, remiantis statistiniais duomenimis paskutinių metų, kurių šie duomenys turimi. 3. Šios priemonės bus taikomos ne daugiau kaip penkeriems metams, jei šio termino nepratęs Jungtinis Komitetas. Ir šių priemonių negalima įvesti vėliau kaip po penkerių metų nuo šios Sutarties įsigaliojimo. 4. Šalys informuos Jungtinį Komitetą apie visas išskirtines priemones, kurias ketina taikyti ir, vienai iš Šalių paprašius, dar prieš šių priemonių įvedimą bus konsultuojamasi Jungtiniame Komitete dėl pačių priemonių bei jų taikymo sričių. Taikydamos tokias priemones, Šalys pateiks Jungtiniam Komitetui muito mokesčių, įvestų pagal šį straipsnį, panaikinimo grafiką. Šiame grafike bus pateiktas laipsniškas muitų mokesčių panaikinimas pagal vienodas metines normas, pradedant vėliausiai po dviejų metų nuo jų įvedimo datos. Jungtinis Komitetas gali nuspręsti sudaryti kitokį grafiką. 20 straipsnis Reeksportas ir rimtas prekių stygius Jei pagal 6 ir 7 straipsnius atsiranda: a) reeksportas į trečią šalį, kurios atžvilgiu eksportuojanti Šalis tai prekei taiko kiekybinius eksporto apribojimus, eksporto muitų mokesčius arba kitas rinkliavas ar priemones, turinčias lygiavertį poveikį, arba b) prekių, kurios yra ypatingai svarbios eksportuojančiai Šaliai, rimtas stygius arba prielaidos tokiai grėsmingai situacijai susidaryti; ir kai anksčiau minėtos situacijos sukelia arba sudaro prielaidas sukelti didelius sunkumus eksportuojančiai Šaliai, tai ši Šalis, remiantis šios Sutarties 22 straipsnio nuostatomis, gali imtis atitinkamų priemonių. 21 straipsnis Atsiskaitymų balanso sunkumai 1. Jei bet kuri Sutarties Šalis turi atsiskaitymo balanso sunkumų arba jei tie sunkumai gresia, tada Estija, Latvija arba Lietuva gali, remiantis terminais ir sąlygomis, nustatytomis pagal Visuotinių Susitarimų dėl Tarifų ir Prekybos (GATT) ir su jais susijusias juridines priemones, imtis prekybą ribojančių priemonių, kurios yra laikinos trukmės, nediskriminuojančios ir neperžengia ribų, reikalingų ištaisyti atsiskaitymų balansą. Šalys teiks pirmenybę su kainų politika susijusioms priemonėms. Šių priemonių atsisakoma, kai jas taikyti nebėra tikslinga. Šalis, įvedanti šiuos apribojimus, informuos Jungtinį Komitetą apie jų įvedimą ir pateiks jų panaikinimo grafiką. 2. Šalys, nepaisant to, sieks išvengti įvesti apribojimo priemones atsiskaitymų balanso tikslams. 22 straipsnis Apsaugos priemonių taikymo tvarka 1. Nenusižengdama šio straipsnio 5 punktui, šios Sutarties Šalis, kuri nusprendžia imtis apsaugos priemonių, tuoj pat apie tai praneša kitoms Šalims ir pateikia visą atitinkamą informaciją. Jungtiniame Komitete nedelsiant vyksta konsultacijos, siekiant surasti visoms pusėms priimtiną sprendimą. 2. a) Dėl 16 straipsnio vykdymo (Valstybės parama) suinteresuotos Šalys teikia Jungtiniam Komitetui visokeriopą pagalbą, kad būtų išnagrinėtas atvejis ir, kur reikia, panaikinama praktika, kuriai prieštaraujama. Jei Šalis, apie kurią kalbama, nenutraukia tokios praktikos iki Jungtinio Komiteto paskirto termino arba jei Jungtinis Komitetas nesugeba pasiekti susitarimo po konsultacijų, arba praėjus trisdešimčiai dienų po to, kai buvo kreiptasi dėl tokių konsultacijų, suinteresuota Šalis gali imtis atitinkamų priemonių, kad būtų įveikti sunkumai, iškilę dėl svarstomos praktikos. b) Dėl 17 straipsnio (Dempingas), 18 straipsnio (Ypatingos priemonės, susijusios su tam tikrų gaminių importu) ir 20 straipsnio (Reeksportas ir rimtas prekių stygius) vykdymo Jungtinis Komitetas išnagrinėja atvejį arba situaciją ir gali priimti bet kokį sprendimą, kad būtų pašalinti sunkumai, apie kuriuos pranešė suinteresuota Šalis. Jei toks sprendimas nėra priimamas praėjus trisdešimčiai dienų po kreipimosi į Jungtinį Komitetą, suinteresuota Šalis gali imtis priemonių tam, kad būtų ištaisyta susidariusi padėtis. c) Dėl 26 straipsnio vykdymo (Įsipareigojimų vykdymas) suinteresuota Šalis pateikia Jungtiniam Komitetui visą atitinkamą informaciją situacijai ištirti, kad būtų pasiektas visoms pusėms priimtinas sprendimas. Jei Jungtinis Komitetas nesugeba surasti tokio sprendimo arba jei praeina trys mėnesiai nuo pareiškimo įteikimo datos, suinteresuota Šalis gali imtis atitinkamų priemonių. 3. Apie priimtas apsaugos priemones nedelsiant pranešama kitoms Šalims. Šios priemonės bus ribojamos, atsižvelgiant į jų apimtį ir trukmę, nes tai yra griežtai reikalaujama tam, kad būtų ištaisyta situacija, sukėlusi būtinybę jas pritaikyti ir neviršys žalos, kuri buvo padaryta. Pirmenybė bus teikiama tokioms priemonėms, kurios mažiausiai trukdys funkcionuoti šiai Sutarčiai. 4. Dėl priimtų apsaugos priemonių bus nuolat konsultuojamasi siekiant jas sušvelninti, pakeisti arba kiek galima greičiau panaikinti. 5. Esant išimtinėms aplinkybėms, reikalaujančioms nedelsiant veikti, kai nėra įmanoma veiksmų iš anksto apsvarstyti, suinteresuota Šalis 16 (Valstybės parama), 17 (Dempingas), 18 (Ypatingos priemonės, susijusios su tam tikru gaminių importu) ir 20 (Reeksportas ir rimtas prekių stygius) straipsniuose numatytais atvejais nelaukdama taiko laikinas apsaugos priemones. Apie šias priemones nedelsiant informuojamas Jungtinis Komitetas ir Šalys kiek įmanoma greičiau pradeda jas svarstyti. 23 straipsnis Išimtys, susijusios su saugumu Jokios šios Sutarties sąlygos netrukdo Sutarties Šaliai imtis bet kokių priemonių, kurias ji mano esant reikalingas, kad būtų: a) išvengta atskleisti informaciją, pavojingą esminiams šalies saugumo interesams; b) kad būtų apsaugoti jos esminiai saugumo interesai arba tarptautinių įsipareigojimų ir nacionalinės politikos vykdymas, susijęs su: i) ginklų, amunicijos ir kitų karo reikmenų pervežimu, su sąlyga, kad tokios saugumo priemonės nepažeidžia konkurencijos taisyklių nekarinių prekių atžvilgiu ir pervežimo sąlygų kitų prekių, žaliavų ir paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai skiriamų karinių objektų aprūpinimui; arba ii) biologinio, cheminio ir atominio ginklo ir kitų branduolinių sprogstamųjų įrenginių neplatinimu; arba iii) įsipareigojimais, priimtais karo ir rimtais tarptautinės situacijos pablogėjimo atvejais. 24 straipsnis Jungtinis Komitetas 1. Pagal šią Sutartį įsteigiamas Jungtinis Komitetas, kuris bus atsakingas už šios Sutarties tvarkymą ir prižiūrės, kaip ji yra vykdoma. Šiuo tikslu Jungtinis Komitetas atidžiai seks, kaip plėtojasi prekybinis ir ekonominis Šalių bendradarbiavimas, ir imsis atitinkamų priemonių šiems ryšiams pagerinti ir juos plėtoti. Jungtinio Komiteto sprendimus Šalys įgyvendins remiantis savo įstatymais. 2. Tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinta ši Sutartis, Šalys pasikeis informacija ir, kuriai nors Šaliai pageidaujant, konsultuosis Jungtiniame Komitete. 3. Jungtinį Komitetą sudarys Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai. 4. Jungtinis Komitetas veiks bendro konsensuso pagrindu. 5. Kiekvienos Šalies atstovai pakaitomis bus skiriami pirmininkauti Jungtiniam Komitetui. 6. Jungtinio Komiteto posėdžiai vyks ne rečiau kaip kartą per metus tam, kad būtų galima įvertinti bendrą Sutarties funkcionavimą. Be to, Jungtinis Komitetas susirinks atsiradus ypatingoms aplinkybėms, bet kuriai Šaliai prašant. 7. Jungtinis Komitetas gali nutarti įkurti bet kokias darbo grupes, kurios galėtų padėti jam vykdyti savo pareigas. 8. Jungtinis Komitetas gali priimti nepriklausomus sprendimus dėl šios Sutarties taikymo. Jungtinis Komitetas priims rekomendacijas ir sprendimus dėl pataisų, remiantis kiekvienos Šalies oficialia procedūra. 25 straipsnis Santykių raida Šalys pripažįsta tokių sričių, kaip paslaugos, investicijos, bendrų projektų įgyvendinimas ir plėtojimas, svarbą. Jei šios Sutarties Šalis nusprendžia, kad būtų naudinga plėtoti ir stiprinti Šalių ekonomikų ryšius, aptartus šioje Sutartyje, išplečiant juos į kitas sritis, kurių neapima ši Sutartis, ji pateikia pagrįstą reikalavimą kitoms Šalims. Šalys gali kreiptis į Jungtinį Komitetą, kad būtų išnagrinėtas šis reikalavimas, ir, reikalui esant, pateikti rekomendacijas dėl derybų galimybės. 26 straipsnis Įsipareigojimų vykdymas 1. Šios Sutarties Šalys stengsis užtikrinti, kad būtų pasiekti Sutarties tikslai ir įvykdyti jų įsipareigojimai pagal šią Sutartį. 2. Jei bet kuri Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo įsipareigojimų pagal šią Sutartį, suinteresuota Šalis gali imtis atitinkamų priemonių po konsultacijų Jungtiniame Komitete, pagal sąlygas ir remiantis procedūra, išdėstyta 22 straipsnyje (Apsaugos priemonių taikymo tvarka). 27 straipsnis Priedai ir protokolai Šios Sutarties Priedai ir Sutarties Protokolai A ir B yra neatskiriama jos dalis. 28 straipsnis Muitų sąjungos, laisvos prekybos zonos ir pasienio prekyba Ši Sutartis nedraudžia sudaryti muitų sąjungas, laisvos prekybos zonas arba nustatyti pasienio prekybos taisykles, jei tai neturi neigiamos įtakos prekybos režimui ir ypač kilmės taisyklių sąlygoms, numatytoms šioje Sutartyje. 29 straipsnis Pataisos Šios Sutarties pataisos Šalims bus pateiktos aprobuoti remiantis šios Sutarties 24 straipsnio 8 punktu ir įsigalios tą dieną, kai bus gautas atitinkamas Depozitaro pranešimas. 30 straipsnis Depozitaras Estijos Respublikos Vyriausybė veiks kaip šios Sutarties Depozitaras. 31 straipsnis Sutarties įsigaliojimas Šalys raštu informuos Depozitarą, kad konstituciniai reikalavimai, būtini šios Sutarties įsigaliojimui atitinkamose jų valstybėse, yra įvykdyti. Ši Sutartis įsigalios, kai pranešimai bus gauti iš paskutinės Šalies, pirmą dieną mėnesio, būsiančio po šio depozito gavimo datos, ir galios neterminuotai. 32 straipsnis Denonsavimas Bet kuri šios Sutarties Šalis gali denonsuoti šią Sutartį, apie tai raštu pranešusi Depozitarui. Sutartis netenka galios, praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai Depozitaras informuoja Šalis, kad gautas toks pranešimas. Visa tai liudydami, žemiau pasirašę ir teisėtai paskirti įgaliotiniai pasirašo šią Sutartį. Sudaryta Taline 1993 m. rugsėjo 13 dieną, vienu egzemplioriumi estų, latvių, lietuvių ir anglų kalbomis ir kuris bus depozituotas Estijos Respublikos Vyriausybės. Kilus nesutarimams, pagrindu imamas angliškasis tekstas. ESTIJOS RESPUBLIKOS LATVIJOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU VARDU VARDU ______________ 1 priedas SĄRAŠAS PRODUKTŲ, KURIEMS NETAIKOMAS EKSPORTO MUITŲ AR KITŲ EKVIVALENTŲ POVEIKĮ TURINČIŲ MOKESČIŲ PANAIKINIMAS I. PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMI EKSPORTO MUITAI IŠ LATVIJOS Į ESTIJĄ IR LIETUVĄ Prekės kodas pagal HS % nuo vertės Prekės aprašymas Muito dydis 2520.00000 Gipsas; anhidritas; tinkai (kuriuose yra degto gipso arba kalcio sulfato) dažyti ar nedažyti, su nedideliais kiekiais greitiklių arba lėtiklių ar be jų 10 2521.00000 Klintinis fliusas; klintys ir kiti kalkakmeniai, naudojami kalkių arba cemento gamybai 10 Skirsnis 41 4101.00000 Galvijų arba arklinių gyvūnų odos (šviežios arba sūdytos, džiovintos, kalkintos, pikeliuotos arba konservuotos kitu būdu, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), be plaukų dangos arba su plaukų danga, skeltinės arba neskeltinės 100 Skirsnis 44 Eksporto muitai (USD už kubinį m) 4401.10002 Kurui skirta mediena iki 1 m ilgio, daugiau nei 6 cm skersmens 2 4403.20010 Spygliuočių rąstai, daugiau nei 14 cm skersmens 10 4403.20011 Spygliuočių rąstai, iki 13 cm skersmens 2 4403.20021 Ilgis neviršija 3 m, skersmuo 13 cm 2 4403.20022 Ilgis viršija 3 m, skersmuo iki 13 cm 2 4403.20023 Ilgis viršija 2 m, skersmuo 14-24 cm 10 4403.20024 Ilgis viršija 2 m, skersmuo daugiau kaip 13 cm 10 4403.90001 Ilgis neviršija 3 m, skersmuo 8-16 cm 2 4403.90002 Ilgis viršija 3 m, skersmuo iki 14 cm 2 4403.90003 Ilgis viršija 1.6 m, skersmuo 14-24 cm (faniera, mediena degtukų gamybai ir A-rūšies rąstai pjovimui) 28 4403.90004 Ilgis viršija 1.6 m, skersmuo 26 cm ir daugiau 36 (faniera, mediena degtukų gamybai ir A-rūšies rąstai pjovimui) 4403.90005 Ilgis viršija 1.6 m, skersmuo daugiau kaip 13 cm (išskyrus fanierą, medieną degtukų gamybai ir A-rūšies rąstus pjovimui) 6 4403.90006 Ilgis viršija 1.6 m, skersmuo 26 cm ir daugiau (išskyrus fanierą, medieną degtukų gamybai ir A-rūšies rąstus pjovimui) 8 4407.00001 Nepjauta 5 4407.00002 Pjauta, detalės 5 4407.00003 Įpakavimo komplektai 5 4407.00004 Padėklų detalės 5 4407.00005 Pjauta ir obliuota mediena, detalės 5 Skirsnis 72 sporto muitai (procentais) 7204.00000 Juodųjų metalų atliekos ir laužas; perlydimui skirti laužo luitai iš ketaus arba plieno 100 Skirsnis 74 7404.00000 Vario atliekos ir laužas 20 Skirsnis 75 7503.00000 Nikelio atliekos ir laužas 20 Skirsnis 76 7602.00000 Aliuminio atliekos ir laužas 20 Skirsnis 78 7802.00000 Švino atliekos ir laužas 20 Skirsnis 79 7902.00000 Cinko atliekos ir laužas 20 Skirsnis 80 7802.00000 Alavo atliekos ir laužas 20 II. APMOKESTINTOS PREKĖS EKSPORTUI IŠ LIETUVOS Į LATVIJĄ IR ESTIJĄ Prekės kodas pagal HS % nuo vertės Prekės aprašymas Muito dydis 300110 Liaukos ir kiti organai, džiovinti, sumalti į miltelius arba nemalti 50 4101; 4101110, 41011010; 41011090,41012100 Jaučių ir karvių arba arklinių gyvūnų odos (šviežios arba sūdytos, džiovintos, kalkintos, pikeliuotos arba konservuotos kitu būdu, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), be plaukų dangos ar su ja, skeltinės arba neskeltinės 25 4102; 410210, 41021010; 41021090,41022000; 412022100,41022900; Žaliavinės avių arba ėriukų odos (šviežios arba sūdytos, džiovintos, kalkintos pikeliuotos arba konservuotos kitu būdu, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), su vilnos danga arba be jos, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus nurodytas 1 c) pastaboje prie šios grupės 25 4103; 410310, 41031010; 41031090,41032000; 41039000; Kitos žaliavinės odos (šviežios arba sūdytos džiovintos, kalkintos, pikeliuotos, arba konservuotos kitu būdu, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), su plaukų danga arba be jos, skeltinės arba ne skeltinės, išskyrus nurodytas 1 b) ir c) pastabose prie šios grupės 25 4104; 410410, 4104110; 41041030,41041091; 41041099,41042000; 41042100,41042200; 41042210,41042290; 41042900; Jaučių ir karvių arba arklinių gyvūnų odos be plaukų dangos, išskyrus odas, klasifikuojamas prekinėse pozicijose 4108 arba 4109 10 4105; 410511, 41051110; 41051191,41051199; 410512, 41051210; 41051290; Avių arba ėriukų odos be vilnos dangos, išskyrus odas, klasifikuojamas prekinėse pozicijose 4108 arba 4109 10 4106; 410611, 41061110; 41061190,41061200; 41061900; Išdirbtos ožkų ir ožiukų odos be plaukų dangos, išskyrus odas, klasifikuojamas prekinėse pozicijose 4108 arba 4109 10 4107; 410710, 41071010; 4108 arba 4109; 41071090,41072100; 410729, 41072910; 41072990,41079000; 41079010,41079090; Išdirbtos kitų gyvūnų odos be plaukų dangos, išskyrus odas, klasifikuojamas prekinėse pozicijose 10 4403; 44032001,44039100; 440399901; Neapdorota mediena, nuo kurios nuskusta žievė arba brazdas, grubiai aptašyta pagal kampainį arba neaptašyta 10 25 98 Kitos prekės, išskyrus nurodytąsias 0 ______________ 2 priedas SĄRAŠAS PRODUKTŲ, KURIEMS NETAIKOMAS EKSPORTO ARBA IMPORTO KIEKYBINIŲ APRIBOJIMŲ AR KITŲ EKVIVALENTŲ POVEIKĮ TURINČIŲ PRIEMONIŲ PANAIKINIMAS I. PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMI KIEKYBINIAI EKSPORTO IŠ ESTIJOS Į LATVIJĄ IR LIETUVĄ APRIBOJIMAI 2706.00000 dervos 2709.00000 naftos alyvos 2517.10101 žvyras 2508.40001 molis 2505.10001 kvarcinis smėlis ______________ PROTOKOLAS A PREKIŲ KILMĖS KONCEPCIJOS APIBRĖŽIMAS IR ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO METODAI I DALIS PREKIŲ KILMĖS KONCEPCIJOS APIBRĖŽIMAS 1 straipsnis 1. Įgyvendinant Sutartį ir 2 straipsnio sąlygas, kilusiais iš Lietuvos, Latvijos arba Estijos bus vadinami tokie gaminiai: (a) gaminiai, visiškai gauti Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje, kaip nurodo 4 straipsnis; (b) gaminiai, gauti Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje, kurių sudėtyje yra medžiagų, gautų iš kitų šalių, su sąlyga, kad: (i) tokios medžiagos yra pakankamai perdirbtos ar apdorotos Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje, kaip nurodo 5 straipsnis, (ii) tokios medžiagos yra kilusios iš vienos šios Sutarties Šalių pagal šį Protokolą, (iii) tokios medžiagos yra kilusios iš Lietuvos, Latvijos arba Estijos pagal kilmės taisykles, esančias Susitarimuose, numatančiuose Laisvos prekybos zonas Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje, jei paminėtos taisyklės yra tokios pat kaip šiame Protokole. 2. Gaminiams, gautiems Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje, 1 dalies (b) pastraipos (iii) punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei įgyvendinti šias sąlygas yra būtinas Lietuvos, Latvijos ir Estijos administracinis bendradarbiavimas ir jei jis yra vykdomas pagal šį Protokolą. 2 straipsnis 1. Neprieštaraujant 1 straipsnio 1 dalies (b) pastraipos (ii) ir (iii) punktų sąlygoms, pagal šį Protokolą prekės, kilusios iš Lietuvos, Latvijos arba Estijos (pagal kilmės taisykles, minėtas 1 straipsnio 1 dalies (b) pastraipos (iii) punkte) ir eksportuotos iš vienos Šalies, šios Sutarties dalyvės, į kitą Šalį, Sutarties dalyvę, neapdorotos eksportuojančioje Šalyje arba perdirbtos ar apdorotos pagal 5 straipsnio 5 dalies numatytas sąlygas, išlaiko savo kilmę. 2. Pagal 1 dalį, kai naudojami gaminiai, kilę iš Lietuvos, Latvijos arba Estijos (iš vienos ar iš visų Šalių), šios Sutarties dalyvių, ir šie gaminiai nebuvo perdirbti ar apdoroti anksčiau nurodytoje eksportuojančioje Šalyje kitaip, negu aprašyta 5 straipsnio 5 dalyje, kilmė yra nustatoma pagal gaminį, turintį didžiausią muitinės vertę, arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pagal didžiausią nustatytą kainą, sumokėtą šioje Šalyje už gaminį. 3 straipsnis (Šiame Protokole 3 straipsnio nėra) 4 straipsnis Visiškai gauti Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje pagal 1 straipsnio 1 dalies (a) pastraipą yra: a) mineraliniai gaminiai, išgauti iš žemės gelmių ar iš jūros dugno; b) augalininkystės produktai, išauginti jos dirvoje ar surinkti; c) čia gimę ir užauginti naminiai gyvuliai; d) produktai, pagaminti iš čia užaugintų naminių gyvulių; e) prekės, pagamintos iš šios Šalies teritorijoje gautų medžioklės ir žuvininkystės produktų; f) jūrų žuvininkystės ir kiti produktai, gauti iš jūros šios Šalies laivais; g) Šalies plaukiojančiose žuvies įmonėse pagaminti produktai, pagaminti tik iš f) punkte nurodytų produktų; h) naudoti daiktai, surinkti šioje Šalyje, tinkantys tik žaliavų atstatymui (taikoma šio Protokolo I Priedo 5a) pastabai – panaudotoms padangoms); i) atliekos ir metalo laužas, atsiradę atliekant čia gamybinės veiklos operacijas; j) prekės, kurios pagamintos šioje Šalyje tik iš tų produktų, kurie išvardinti punktuose nuo a) iki i). 5 straipsnis 1. Sąvokos „skirsnis“ ir „pozicija“, naudojamos šiame Protokole, reiškia skirsnius ir pozicijas (keturženklius kodus), naudojamus nomenklatūroje, kuri sudaro „Harmonizuotą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą“ (toliau vadinama harmonizuota sistema arba HS). Sąvoka „klasifikuojamas“ reiškia prekės ar medžiagos priskyrimą tam tikrai pozicijai. 2. Pagal 1 straipsnį neturinčios kilmės medžiagos turi būti pakankamai perdirbtos ar apdorotos gamybos procese ir klasifikuojamos jau kitoje pozicijoje negu produktas, kurio pagaminimui jos buvo naudojamos; tai taikoma ir 3, 4 ir 5 dalių pateiktoms nuorodoms. 3. Prekėms, paminėtoms šio Protokolo II Priedo sąrašo 1 ir 2 stulpeliuose, vietoje 2 dalyje nurodytos taisyklės yra taikomos sąlygos, numatytos sąrašo 3 stulpelyje. 4. Produktams, kurie yra 84-91 skirsniuose, kaip alternatyvą 3 stulpelyje įrašytai sąlygai, eksportuotojas gali taikyti 4 stulpelyje pateiktą sąlygą. 5. Pagal 1 straipsnio 1 dalies (b) pastraipos (i) punktą nepakankamu perdirbimu ar apdorojimu prekės kilmės statusui įgyti laikomos toliau išvardintos operacijos, nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė prekinė pozicija: a) operacijos, dėl kurių geriau išsaugomos prekės sandėliuojant bei transportuojant (ventiliacija, išskleidimas, džiovinimas, šaldymas, talpinimas į druskos, sieros dioksido ar kitus tirpalus, pažeistų dalių pašalinimas ir panašios operacijos); b) paprastos operacijos (dulkių nuvalymas, persijojimas, rūšiavimas, klasifikavimas, komplektų sudarymas, perplovimas, dažymas, pjaustymas); c) (i) perpakavimas, išskirstymas, prekių partijos surinkimas, (ii) išpilstymas į butelius ar kitas talpas, sudėjimas į dėžes, pritvirtinimas prie lentų ir kitos paprastos įpakavimo operacijos; d) etikečių, lipdukų ar kitų atpažinimo ženklų pritvirtinimas ant prekių ar jų įpakavimo; e) paprastas vienos ar daugiau rūšių gaminių sumaišymas, kai vienas ar keli mišinio komponentai netenkina kilmės taisyklių, išdėstytų šiame Protokole, reikalavimų; f) paprastas detalių surinkimas sudarant vieną prekę; g) kelių ar daugiau operacijų, išvardintų a)-f) punktuose, atlikimas; h) gyvulių skerdimas. 6 straipsnis 1. Sąvoka „vertė“ II Priedo sąraše reiškia neturinčių kilmės prekių muitinės vertę importavimo į Šalį metu; jei tai nežinoma ir negali būti nustatyta, tai reiškia pirmąją nustatytą kainą, sumokėtą už prekes toje Šalyje. Jei reikia nustatyti naudojamų turinčių kilmę medžiagų vertę, reikalavimai, išdėstyti pirmajame sakinyje, taikomi kai ką pakeitus (mutatis mutandis). 2. Sąvoka „ex-works kaina“ II Priedo sąraše yra produkto „ex-works“ kaina be visų kitų mokesčių, kurie yra ar gali būti sumokėti, kai pagamintas produktas yra eksportuojamas. 7 straipsnis Prekės, turinčios kilmės statusą, kaip išdėstyta Protokole, ir pervežamos vienu metu (neskaidant į atskiras partijas), esant reikalui gali būti transportuojamos per kitą teritoriją, perkraunamos ar laikinai sandėliuojamos kitoje teritorijoje (ne Lietuvos, Latvijos ar Estijos) dėl geografinių priežasčių, su sąlyga, kad prekės visą laiką yra tranzito šalies muitinės priežiūroje ir kad su jomis nebuvo atliekamos jokios komercinės operacijos ar prekės nebuvo panaudojamos namų apyvokoje, ir jų atžvilgiu nebuvo atliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą ir pakrovimą, bei operacijos, reikalingos gerai prekių būklei išlaikyti. II DALIS ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO METODAI 8 straipsnis 1. Produktams, turintiems kilmės statusą pagal šį Protokolą, importuotiems į Lietuvą, Latviją arba Estiją, Sutartyje numatytos lengvatos suteikiamos pateikus vieną iš nurodytų dokumentų: (a) judėjimo sertifikatą EUR.1, toliau vadinamą „sertifikatu EUR.1“, arba ilgalaikį sertifikatą EUR.1 ir sąskaitą-faktūrą, išrašytą pagal 13 straipsnio nuorodas ir susijusią su šiuo sertifikatu. Sertifikato EUR.1 pavyzdys pateikiamas šio Protokolo III Priede; (b) sąskaitą-faktūrą su eksportuotojo deklaracija, kuri pateikta šio Protokolo IV Priede, išrašytą pagal 13 straipsnio nuorodas; (c) sąskaitą-faktūrą su eksportuotojo deklaracija, kaip pateikta šio Protokolo IV Priede, kurią išrašo eksportuotojas kroviniui, susidedančiam iš vieno ar daugiau paketų, kuriuose yra tik turintys kilmę produktai, o jų bendra vertė neviršija 5 110 atsiskaitymo vienetų. 2. Toliau išvardintiems gaminiams, turintiems kilmės statusą pagal šį Protokolą ir importuotiems į Lietuvą, Latviją arba Estiją, Sutartyje numatytos lengvatos suteikiamos nepateikiant 1 dalyje nurodytų dokumentų: (a) gaminiams, kuriuos mažais paketais privatūs asmenys siunčia privatiems asmenims, su sąlyga, kad gaminių vertė neviršytų 365 atsiskaitymo vienetų; (b) produktams, sudarantiems asmeninio bagažo dalį, jei jų vertė neviršija 1 025 atsiskaitymo vienetų. Šios sąlygos taikomos tik tada, kai prekės nėra importuotos prekybai ir deklaruojamos kaip tenkinančios Sutarties sąlygas, taip pat kai nėra abejonių dėl deklaracijos teisingumo. Atsitiktinis importas, susidedantis tik iš asmeniniam gavėjų, keleivių ar jų šeimos narių naudojimui skirtų prekių, tokiu laikomas tik tuo atveju, kai iš prekių prigimties ir jų kiekio akivaizdu, kad jos nėra importuojamos komerciniais tikslais. 3. Eksportuojančios Šalies nacionaline valiuta ekvivalentiška pinigų suma, pateikta Sutartyje nustatytais atsiskaitymo vienetais, turi būti Susitariančiosios Šalies užfiksuota ir pranešta kitoms Sutarties Šalims. Kai apimtys yra didesnės negu atitinkamos apimtys, užfiksuotos importuojančioje Šalyje, importuojanti Šalis priims jas, jei prekės apskaitomos eksportuojančios Šalies valiuta. Jei prekės apskaitomos kitos Susitariančiosios Šalies (Latvijos ar Estijos) valiuta, importuojanti Šalis turi pripažinti tokią sumą, kurią nurodo ta Šalis. 4. Atsiskaitymo vieneto ekvivalentu Lietuvos, Latvijos arba Estijos nacionaline valiuta turi būti sumos, nurodytos šio Protokolo VI Priede. 5. Sumos, išreikštos Šalių atsiskaitymo vienetais, esant reikalui, gali būti peržiūrimos, bet ne rečiau kaip kas 2 metai. 6. Priedai, atsarginės dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įrengimu, mašina, aparatu ar transporto priemone, jei jie yra įrengimo dalis ir įskaityti į jo kainą arba neįvertinti atskirai, yra laikomi viena preke su įrengimu, mašina, aparatu ar transporto priemone. 7. Atsižvelgiant į trečiąją bendrąją HS taisyklę, komplektas bus laikomas turinčiu kilmės statusą, jei visi jį sudarantys komponentai turės kilmės statusą. Tuo atveju, kai ne visi komplektą sudarantys komponentai turi kilmės statusą, komplektas turės kilmės statusą tik tuo atveju, kai komponentai be kilmės statuso sudarys ne daugiau kaip 15% komplekto „ex-work“ vertės. 9 straipsnis 1. Sertifikatą EUR.1 išduoda eksportuojančios Šalies muitinė, kai prekės, kurioms jis skiriamas, yra eksportuojamos. Sertifikatas turi būti išduodamas eksportuotojui tik kai vykdomas arba užtikrinamas išvežimas. 2. Lietuvos, Latvijos ar Estijos muitinė išduoda sertifikatą EUR.1, jei eksportuojamos prekės turi tų Šalių kilmę pagal 1 straipsnį. 3. Kai prekės, kurioms galima išduoti sertifikatą EUR.1, yra muitinės teritorijoje, Lietuvos, Latvijos arba Estijos muitinė gali išduoti sertifikatą EUR.1 pagal šio Protokolo sąlygas, jei eksportuojamos prekės turi Lietuvos, Latvijos ar Estijos kilmės statusą, kaip nurodyta 2 straipsnyje. Tais atvejais sertifikatas EUR.1 išduodamas su sąlyga, kad kilmė įrodyta iš anksto. 4. Sertifikatas EUR.1 išduodamas tik tada, kai jis gali būti naudingas kaip dokumentinis įrodymas, būtinas šioje Sutartyje numatytų preferencijų suteikimui. Sertifikato EUR.1 išdavimo data turi būti nurodyta sertifikato langelyje, skirtame tvirtinti muitinei. 5. Išskirtiniais atvejais sertifikatas EUR.1 gali būti išduotas po prekių, kurioms jis išrašomas, eksportavimo, jei jis nebuvo išduotas eksportavimo metu dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar esant kitoms aplinkybėms. Muitinės pareigūnai gali išduoti sertifikatą EUR.1 tik retrospektyviai (iš anksto) patikrinę, ar visi eksportuotojo paraiškoje pateikti duomenys sutampa su atitinkamuose dokumentuose esančiais duomenimis. Retrospektyviai išduodami sertifikatai EUR.1 pažymimi vienu iš šių įrašų: „ISSUED RETROSPECTIVELY“, „IŠLEISTI ATGALINE DATA“, „IZDOTS PEC PREČU EKSPORTA“, „TAGANTJARELE VALJAANTUD“. 6. Sertifikato EUR.1 pametimo, vagystės ar sunaikinimo atveju eksportuotojas gali kreiptis į muitinę, kuri turimų eksporto dokumentų pagrindu išduos dublikatą. Dublikatas pažymimas vienu iš šių įrašų: „DUPLICATE“, „DUBLIKATAS“, „DUBLIKATS“, „DUPLIKAAT“. Dublikatas, kuriame turi būti nurodyta sertifikato EUR.1 originalo išdavimo data, galioja nuo šios datos. 7. 5 ir 6 dalyse nurodyti įrašai turi būti įrašomi į sertifikato EUR.1 „REMARKS“ langelį. 8. Galima pakeisti vieną ar daugiau sertifikatų EUR.1 vienu ar daugiau sertifikatais EUR.1, jei tai daroma muitinėje, kurioje yra laikomos prekės. 9. Norint patikrinti, ar buvo laikomasi sąlygų, numatytų 2 ir 3 dalyse, muitinės pareigūnai turi teisę pareikalauti bet kokio dokumentinio įrodymo arba, esant būtinybei, atlikti bet kokį patikrinimą. 10. 2-9 dalyse pateiktomis nuorodomis, mutatis mutandis, įvertinant 13 straipsnio sąlygas, nustatydami prekių kilmę, turi vadovautis ir patikimi eksportuotojai. 10 straipsnis 1. Sertifikatas EUR.1 išduodamas eksportuotojui ar jo įgaliotam asmeniui, išliekant eksportuotojo atsakomybei, pateikus paraišką raštu. Sertifikato forma, kurios pavyzdys pateikiamas šio Protokolo III Priede, yra pildoma pagal šio Protokolo nuorodas. 2. Eksportuojančios Šalies muitinės pareigūnų pareiga yra nustatyti, ar 1 dalyje paminėta forma yra tinkamai užpildyta. Ypač jie turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad langelis, skirtas prekių aprašymui, būtų užpildytas taip, kad neliktų vietos kokiems nors apgaulingiems įrašams. Tai reiškia, kad prekių aprašyme negalima palikti tuščių eilučių. Kai langelis nevisiškai užpildytas, po paskutine eilute braukiama horizontali linija, o tuščia erdvė perbraukiama. 3. Kadangi sertifikatas EUR.1 yra dokumentinis įrodymas gauti preferencinius tarifus ir kvotinius susitarimus, numatytus Sutartyje, eksportuojančios Šalies muitinės darbuotojų pareiga yra imtis priemonių, būtinų prekių kilmei nustatyti ir patikrinti visus kitus sertifikato duomenis. 4. Kai sertifikatas EUR.1 išduodamas po prekių, kurioms jis skirtas, eksporto, kaip nurodyta 9 straipsnio 5 dalyje, eksportuotojas paraiškoje, kuri nurodoma 1 dalyje, privalo: nurodyti prekių, kurioms rašo paraišką gauti sertifikatą EUR.1, eksportavimo datą ir vietą, patvirtinti, kad eksportuojant šioms prekėms nebuvo laiku išduotas sertifikatas EUR.1, ir nurodyti priežastis, kodėl taip atsitiko. 5. Paraiškas sertifikatams EUR.1 ir kilmės įrodymus, numatytus 9 straipsnio 3 dalies antrame papunktyje, kuriuos pateikus išduodami nauji sertifikatai EUR.1, eksportuojančios Šalies muitinės pareigūnai turi saugoti mažiausiai du metus. 11 straipsnis 1. Sertifikatas EUR.1 turi būti išduotas pagal pavyzdį, pateiktą šio Protokolo III Priede. Ši forma spausdinama viena ar keliomis šios Sutarties Šalių oficialiomis kalbomis arba anglų kalba. Sertifikatai EUR.1 pildomi viena iš šių kalbų, taip pat laikantis eksportuojančios Šalies įstatymų; jei tai yra rankraštis, turi būti pildoma didžiosiomis raidėmis rašalu. 2. Sertifikato EUR.1 blankas turi būti 210x297 milimetrų. Leistini +8 ar -5 milimetrų nukrypimai. Popierius turi būti baltas rašomasis, be mechaninių priemaišų; jo svoris turi būti ne mažesnis kaip 25 g/m2. Popierius turi turėti žalios spalvos tinklelį, kad matytųsi bet kokie mechaniniai ar cheminiai taisymai. 3. Šalys, šios Sutarties dalyvės, turi teisę pačios atsispausdinti sertifikatus EUR.1, arba juos gali atspausdinti jų patvirtinta (įgaliota) spaustuvė. Šiuo atveju kiekvienas sertifikatas EUR.1 turi turėti įrašą apie tokį patvirtinimą. Kiekviename sertifikate EUR.1 turi būti spaustuvės pavadinimas ir adresas arba ženklai, pagal kuriuos ją būtų galima identifikuoti. Sertifikatas EUR.1 taip pat turi turėti serijinį numerį, atspausdintą arba ne, pagal kurį jį galima identifikuoti. 12 straipsnis 1. Sertifikatas EUR.1 turi būti pateiktas Šalies, į kurią vežamos prekės, muitinei pagal šios Šalies numatytas procedūras per keturis mėnesius nuo jo išdavimo eksportuojančios Šalies muitinėje dienos. Importo Šalies muitinės pareigūnai gali pareikalauti sertifikato vertimo. Jie taip pat gali reikalauti, kad importuotojas pateiktų importo deklaraciją įrodymui, kad prekės tenkina Sutartyje numatytas sąlygas. 2. Neprieštaraujant 5 straipsnio 5 daliai, išmontuotas arba nesurinktas gaminys, užkoduotas Harmonizuotos sistemos 84 ar 85 skirsnyje ir įvežamas dalimis sutinkamai su atitinkamos Šalies sąlygomis, asmens, deklaruojančio prekes muitinėje, prašymu laikomas vienu gaminiu, ir, kai įvežama pirmoji jo dalis, sertifikatas EUR.1 gali būti pateiktas visam gaminiui. 3. Sertifikatas EUR.1, kuris pateikiamas importuojančios Šalies muitinei pavėluotai (ne taip, kaip nurodyta 1 dalyje), gali būti priimtas preferencijų gavimui, jei dėl force majeure sąlygų ar išimtinių aplinkybių nebuvo galima laiku jo pateikti. Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios Šalies muitinės pareigūnai gali priimti sertifikatus EUR.1, kai prekės yra pateikiamos iki nurodytos galutinės datos. 4. Nustačius nedidelius formulavimo neatitikimus sertifikate EUR.1 ir dokumentuose, pateikiamuose muitinei prekių importavimo formalumams atlikti, negalima sertifikato iš karto atmesti, neįsitikinus, ar jis tinkamai išduotas ir atitinka pateiktas prekes. 5. Sertifikatai EUR.1 saugomi importuojančios Šalies muitinėje pagal toje Šalyje veikiančias taisykles. 6. Kad būtų įrodyta, jog įvykdytos 7 straipsnyje pateiktos sąlygos, importuojančios Šalies muitinei pateikiama: (a) eksportuojančioje Šalyje išduotas transportavimo dokumentas, kuriame nurodyta tranzito šalis; arba (b) tranzito šalies muitinės pareigūnų išduotas sertifikatas, kuriame yra: tikslus prekių aprašymas, prekių iškrovimo ir perkrovimo datos ir, kai yra žinoma, laivo pavadinimas, sąlygų, kuriose buvo laikomos prekės tranzito šalyje, patvirtintas įrodymas; arba (c) jei šių nėra, kiti neginčytini dokumentai. 13 straipsnis 1. Neprieštaraujant 9 straipsnio 1-7 dalims ir 10 straipsnio 1, 4 ir 5 dalims, gali būti taikoma supaprastinta dokumentų, susijusių su kilmės įrodymu, išdavimo procedūra, laikantis toliau išdėstytų sąlygų. 2. Eksportuotojui, toliau vadinamam „patikimu eksportuotoju“, dažnai siunčiančiam prekes (kurioms gali būti išduotas sertifikatas EUR.1) ir pateikiančiam muitinei visas reikalingas garantijas prekių kilmės statuso patikrinimui, eksportuojančios Šalies muitinė gali suteikti teisę kiekvieną kartą nepateikti eksportuojančios Šalies muitinei prekių arba paraiškos šių prekių sertifikatui EUR.1 gauti pagal 9 straipsnio 1-4 dalių sąlygas. 3. Be to, muitinė patikimam eksportuotojui gali duoti teisę užpildyti sertifikatą EUR.1, galiojantį iki vienerių metų nuo išdavimo datos, toliau vadinamą „Sertifikatu LT“ (ilgalaikiu („long term“) sertifikatu). Teisė suteikiama tik tais atvejais, kai tikimasi, kad eksportuojamų prekių kilmės statusas išliks nepasikeitęs per visą sertifikato LT galiojimo laiką. Jei kokios nors prekės nebetenkina sertifikatui LT keliamų sąlygų, patikimas eksportuotojas nedelsdamas turi informuoti apie tai muitinę, suteikusią jam leidimą. Taikant supaprastintą procedūrą, eksportuojančios Šalies muitinė gali numatyti sertifikatams EUR.1 skiriamąjį ženklą, pagal kurį jie galėtų būti identifikuojami. 4. Leidimai, numatyti 2 ir 3 dalyse, sąlygoja muitinės pasirinkimą, kad sertifikato EUR.1 11 langelyje „Muitinės patvirtinimas“ („Customs endorsement“): (a) iš anksto turi būti uždėtas eksportuojančios Šalies atitinkamos muitinės antspaudas ir tos pačios muitinės atsakingo pareigūno parašas arba jo faksimilė; arba (b) turi būti patikimo eksportuotojo tvirtinimas specialiu antspaudu, priimtu eksportuojančios Šalies muitinės ir atitinkančiu šio Protokolo V Priede pateiktus pavyzdžius. Antspaudas gali būti atspausdintas formoje. Jei reikia, sertifikato EUR.1 11 langelį „Muitinės patvirtinimas“ („Customs endorsement“) gali užpildyti patikimas eksportuotojas. 5. 4 dalies (a) pastraipoje numatytais atvejais vienas iš šių įrašų pažymimas sertifikato EUR.1 7 langelyje „Pastabos“ („Remarks“): „Simplified procedure“, „Supaprastinta procedūra“, „Vienkaršota procedūra“, „Lihtsustatud protseduur“. Jei reikia, patikimas eksportuotojas 13 langelyje „Reikalavimas patikrinimui“ („Request for verification“) įrašo muitinės, atsakingos už sertifikato EUR.1 patikrinimą, pavadinimą ir adresą. 6. Tuo atveju, kuris aprašytas 3 dalyje, patikimas eksportuotojas sertifikato EUR.1 7 langelyje taip pat turi pažymėti vieną iš nurodytų įrašų: „LT certificate valid until...“, „Sertifikatas LT galioja iki...“, „LT sertifikats ir spėka lidz...“, „Pikaajaline sertifikaat kehtib kuni...“ (data nurodoma arabiškais skaitmenimis) ir paminėti leidimą, pagal kurį išduotas sertifikatas LT. Patikimam eksportuotojui nėra būtina nurodyti sertifikato LT 8 ir 9 langeliuose markiruotės, paketų skaičiaus ir rūšies, svorio (kg) ar kitų parametrų (litrų, m3 ir pan.). Tačiau 8 langelyje turi būti prekių aprašymas bei jų paskirtis, kad būtų galima pakankamai tiksliai jas identifikuoti. 7. Neprieštaraujant 12 straipsnio 1-3 dalims, sertifikatas LT turi būti pateiktas importuojančios Šalies muitinei prieš arba importuojant pirmą prekių, kurioms jis skiriamas, siuntą. Jei sertifikato LT pateikimo procedūra vykdoma keliose importuojančios Šalies muitinės įstaigose, muitinės pareigūnai gali pareikalauti sertifikato LT kopijų visoms muitinės įstaigoms. 8. Kai sertifikatas LT pateikiamas muitinės pareigūnams, importuojamų prekių kilmės statusas sertifikato LT galiojimo metu užtikrinamas sąskaitose-faktūrose, kurios turi tenkinti šias sąlygas: (a) kai prekės, kilusios iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos ir neturinčios kilmės prekės sąskaitoje-faktūroje įrašytos kartu, eksportuotojas turi aiškiai atskirti šias dvi kategorijas; (b) kiekvienoje sąskaitoje-faktūroje eksportuotojas turi nurodyti sertifikato LT, skirto toms prekėms, numerį bei galiojimo terminą ir pavadinimą(us) šalies(ių), iš kurios prekės yra kilusios; Eksportuotojo pažymėti įrašai sąskaitoje-faktūroje turi pagrįsti deklaraciją, kad prekės tenkina šio Protokolo sąlygas gauti preferencinį statusą prekyboje tarp Šalių, šios Sutarties dalyvių. Eksportuojančios Šalies muitinės pareigūnai gali reikalauti, kad atlikti pagal aukščiau pateiktas nuorodas įrašai sąskaitoje- faktūroje būtų patvirtinti pasirašant ranka ir įskaitoma pasirašančiojo pavarde; (c) prekių aprašymas sąskaitoje-faktūroje turi būti pakankamai detalus, kad aiškiai matytųsi, jog sertifikate LT išvardintos prekės yra tos pačios, kaip ir nurodytos sąskaitoje- faktūroje; (d) sąskaitos-faktūros gali būti išrašomos tik toms prekėms, kurios eksportuojamos nurodyto sertifikato LT galiojimo periodu. Tačiau jos gali būti pateiktos importuojančios Šalies muitinei per keturis mėnesius nuo eksportavimo pradžios. 9. Supaprastinta procedūra numato sąskaitų-faktūrų, tenkinančių šio straipsnio sąlygas, išrašymą ir/arba perdavimą, naudojant telekomunikacijos ar elektroninio duomenų apdorojimo priemones. Tokios sąskaitos-faktūros importuojančios Šalies muitinės turi būti priimtos kaip prekių, importuotų laikantis importuojančios Šalies muitinės taisyklių, kilmės statuso įrodymas. 10. Jei eksportuojančios Šalies muitinės pareigūnai nustato, kad sertifikatas ir/arba sąskaita-faktūra, išduota pagal šio straipsnio nuorodas yra neteisingi pateiktų prekių atžvilgiu, jie nedelsdami turi apie tai pranešti importuojančios Šalies muitinės pareigūnams. 11. Muitinės pareigūnai patikimam eksportuotojui gali duoti teisę vietoj sertifikato EUR.1 sąskaitoje-faktūroje rašyti deklaraciją, kuri pateikiama šio Protokolo IV Priede. Deklaraciją patikimas eksportuotojas rašo sąskaitoje- faktūroje viena iš oficialių Šalių, šios Sutarties dalyvių, kalba arba anglų kalba. Ji turi būti pasirašyta ranka ir: (a) turėti patikimo eksportuotojo leidimo numerį, arba (b) patikimo eksportuotojo patvirtinta specialiu antspaudu, nurodytu 4 dalies (b) pastraipoje, kuris taip pat turi būti patvirtintas eksportuojančios Šalies muitinėje. Šis antspaudas gali būti atspausdintas sąskaitoje-faktūroje. 12. Tačiau eksportuojančios Šalies muitinė patikimam eksportuotojui gali leisti nepažymėti 8 dalies (b) pastraipos įrašo ar deklaracijos, remiantis 11 dalyje pateikta sąskaita- faktūra su eksportuotojo deklaracija, kai sąskaita-faktūra yra perduodama naudojant telekomunikacijos ar elektroninio duomenų apdorojimo priemones. Eksportuojančios Šalies muitinė gali numatyti papildomas šios dalies vykdymo sąlygas; taip pat ji gali reikalauti raštu patikimą eksportuotoją pasižadėti, kad jis prisiima visą atsakomybę už tokius įrašus ar deklaraciją, jei jie yra jo ranka įrašyti. 13. Pagal 2, 3 ir 11 dalių leidimus muitinė gali apibrėžti: (a) sąlygas, pagal kurias rašomos paraiškos sertifikatams EUR.1 ar sertifikatams LT, arba sąlygas, pagal kurias rašomos prekių kilmės deklaracijos sąskaitose-faktūrose; (b) kad šios paraiškos, taip kaip ir sąskaitų-faktūrų prie sertifikatų LT kopijos, sąskaitų-faktūrų su eksportuotojo deklaracija kopijos turi būti saugomos mažiausiai dvejus metus. Sertifikatų LT ar sąskaitų-faktūrų prie sertifikatų LT atveju šis periodas prasideda nuo sertifikato LT galiojimo termino pabaigos. Šios nuorodos taikomos ir sertifikatams EUR.1 ar sertifikatams LT ir sąskaitoms-faktūroms prie sertifikatų LT, taip kaip ir sąskaitoms-faktūroms su eksportuotojo deklaracija, kurios yra kaip kilmės įrodymo pagrindas pagal 9 straipsnio 3 dalies antro papunkčio sąlygą. 14. Eksportuojančios Šalies muitinė gali paskelbti tam tikras prekių rūšis, kurioms netaikomos 2, 3 ir 11 dalyse numatytos sąlygos. 15. Muitinė gali nutraukti leidimų, nurodytų 2, 3 ir 11 dalyse, galiojimą eksportuotojams, kurie nepateikia visų muitinės reikalaujamų garantijų. Muitinė gali nutraukti leidimų galiojimą bet kuriuo metu. Tai ji gali padaryti, kai patvirtinimo sąlygos yra nebetinkamos arba patikimas eksportuotojas daugiau nebesuteikia garantijų. 16. Iš patikimo eksportuotojo galima pareikalauti informuoti muitinę apie prekes, kurias jis ruošiasi išsiųsti, kad, esant reikalui, muitinė galėtų atlikti bet kokį patikrinimą prieš išsiunčiant prekes. 17. Šiame straipsnyje nepateikiamos Šalių, šios Sutarties dalyvių, muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų parengimo taisyklės. 14 straipsnis Deklaraciją, nurodytą 8 straipsnio 1 dalies (c) pastraipoje, eksportuotojas rašo pagal šio Protokolo IV Priede pateiktą pavyzdį viena iš oficialių Šalių, Sutarties dalyvių, kalba arba anglų kalba. Ji turi būti atspausdinta ir pasirašyta ranka. Eksportuotojas tokią sąskaitą-faktūrą su deklaracija turi saugoti mažiausiai dvejus metus. 15 straipsnis 1. Eksportuotojas ar jo atstovas kartu su paraiška sertifikatui EUR.1 gauti turi pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad eksportuojamos prekės leidžia išduoti sertifikatą EUR.1. Jis, atitinkamiems pareigūnams pareikalavus, pateikia visus įrodymus prekių, tinkamų preferencijoms suteikti, kilmės statuso teisingumui nustatyti, ir sutinka su bet kokiu jo sąskaitų patikrinimu ar anksčiau paminėtų prekių įsigijimo patikrinimu, kuriuos atlieka minėti pareigūnai. 2. Dokumentus, nurodytus 1 dalyje, eksportuotojas privalo saugoti mažiausiai dvejus metus. 3. 1 ir 2 dalių nuorodos taikomos mutatis mutandis 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytų procedūrų atveju ir 8 straipsnio 1 dalies (b) ir (c) pastraipose pateiktiems teiginiams. 16 straipsnis 1. Išsiuntus prekes iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos į parodą kitoje šalyje (ne Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje), o po parodos tas prekes įvežus atgal į Lietuvą, Latviją ar Estiją ir pardavus, naudotis šios Sutarties suteikiamomis lengvatomis galima su sąlyga, kad tos prekės atitinka šio Protokolo reikalavimus bei leidžia jas atpažinti kaip kilusias iš Lietuvos, Latvijos arba Estijos ir įrodyti muitinės pareigūnams, kad: (a) eksportuotojas atsiuntė šias prekes iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos į šalį, kurioje vyksta paroda, ir eksponavo jas tik toje šalyje; (b) šis eksportuotojas pardavė ar kitaip perdavė jas kažkam Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje; (c) prekės buvo persiųstos parodos metu ar netrukus po jos į Lietuvą, Latviją arba Estiją iš šalies, kurioje jos buvo eksponuojamos; (d) prekės nebuvo naudojamos jokiais kitais tikslais, išskyrus demonstravimą parodoje nuo to laiko, kai jos buvo išsiųstos į parodą. 2. Sertifikatas EUR.1 turi būti parengtas muitinei įprastu būdu. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Esant būtinybei, reikalaujama papildomų dokumentinių įrodymų apie prekių prigimtį bei prekių eksponavimo sąlygas. 3. 1 dalies nuorodos taikomos bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam parodymui, kuris nėra organizuojamas privačiais tikslais parduotuvėse ar komercinės veiklos patalpose, kad būtų parduotos užsienietiškos prekės, ir kuriems vykstant prekės lieka muitinės priežiūroje. 17 straipsnis 1. Garantuojant tinkamą šios Dalies pritaikymą, Lietuva, Latvija ir Estija padeda viena kitai (per savo Šalių muitines) tikrinant sertifikatų EUR.1, taip pat sertifikatų, išduotų pagal 9 straipsnio 3 dalies nuorodas, ir eksportuotojų deklaracijų sąskaitose-faktūrose autentiškumą ir tikslumą. 2. Jungtinis Komitetas yra įgaliotas priimti bet kokius sprendimus, kad administraciniai bendradarbiavimo metodai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų taikomi laiku. 3. Lietuvos, Latvijos ir Estijos muitinės pareigūnai turi aprūpinti vieni kitus savo muitinių antspaudų, naudojamų sertifikatų EUR.1 tvirtinimui, pavyzdžiais. 4. Baudos skiriamos asmenims, pateikiantiems ar sudarantiems sąlygas pateikti dokumentus su neteisingais duomenimis preferencijoms gauti. 5. Lietuva, Latvija ir Estija turi imtis visų reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog prekės, kurioms išduotas sertifikatas EUR.1, jas transportuojant per Šalies teritorijoje esančias Laisvas zonas, nėra pakeičiamos kitomis prekėmis ir kad jos nebuvo apdorotos kitaip, negu atliekant operacijas, apsaugančias prekes nuo gedimo. 6. Kai Lietuvos, Latvijos ar Estijos kilmės prekės su sertifikatu EUR.1 importuotos į Laisvą zoną yra perdirbamos ar apdorojamos, pagal eksportuotojo paraišką muitinės pareigūnai patvirtina naują sertifikatą EUR.1, jei atliktas perdirbimas ar apdorojimas tenkina šio Protokolo sąlygas. 18 straipsnis 1. Sertifikatų EUR.1 ir eksportuotojų deklaracijų sąskaitose-faktūrose vėlesnis patikrinimas atliekamas atsitiktiniu būdu arba kai importuojančios Šalies muitinės pareigūnams kyla pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo ar dėl informacijos apie tikrąją nurodytų prekių kilmę teisingumo. 2. Kad būtų įvykdytos 1 dalies nuorodos, importuojančios Šalies muitinės pareigūnai turi grąžinti sertifikatą EUR.1 ir, jei buvo pateikta, sąskaitą-faktūrą arba sąskaitą-faktūrą, priklausančią sertifikatui LT, arba sąskaitą-faktūrą su eksportuotojo deklaracija, arba nurodytų dokumentų kopijas eksportuojančios Šalies muitinės pareigūnams, nurodydami, kur reikia, priežastis ar pasiteiravimo formą. Jei buvo suabejota dėl pateikto pranešimo apie sertifikato EUR.1 ar sąskaitos-faktūros informacijos netikslumą ir norima atlikti dar vieną patikrinimą, muitinės pareigūnai turi išsiųsti atitinkamus dokumentus bei informaciją. Jei importuojančios Šalies muitinės pareigūnai nusprendžia sustabdyti Sutarties sąlygų vykdymą iki to laiko, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, jie gali pasiūlyti perduoti prekes importuotojui, jei yra numatytos kokios nors apsaugos priemonės. 3. Importuojančios Šalies muitinės pareigūnai apie patikrinimo rezultatus turi būti informuojami kaip galima greičiau. Šie rezultatai turi būti tokie, kad sudarytų galimybę nustatyti, ar grąžinti 2 dalyje nurodyti dokumentai atitinka faktiškai eksportuotas prekes ir ar šios prekės iš tikrųjų tenkina susitarimą dėl preferencijų. Kai tokios procedūros tampa neįmanomos tarp importuojančios ir eksportuojančios Šalių, šios Sutarties dalyvių, ar kai jos negali sutarti dėl šio Protokolo interpretavimo, jos turi kreiptis į Darbo grupę muitinės ir kilmės klausimais, nurodytą 26 straipsnyje. Sprendimus turėtų priimti Jungtinis Komitetas. Ka …