{"html": "
1.Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto vertintojas.
\n
2.Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.
\n
3.Pareiga įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.
\n
4.Nekilnojamojo turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės.
\n
5.Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:
\n
1)atlikti kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;
\n
2)ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
\n
6.Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:
\n
1)atliktas turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimų;
\n
2)yra pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo galimai bus pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.
\n

73 straipsnisNekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

\n
1.Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą, 58 ir 59 straipsniuose, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti palyginamojo indekso.
\n
2.Nekilnojamojo turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug didesnė, o pardavimo kaina – daug mažesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės. Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais, kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų, sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos, informuoti priežiūros instituciją. Pranešime turi būti nurodyta sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai.
\n
3.Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki 75 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
\n

74 straipsnisNekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai

\n
1.Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:
\n
1)atskirą nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (arba) patalpos, įregistruotos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto vardu;
\n
2)statomi nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną laikotarpį;
\n
3)bendrovių, kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas, nuoma, prekyba ir (arba) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jeigu tokių bendrovių turtas investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;
\n
4)valstybėse narėse sudarytų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Lietuvos Respublikoje, investiciniai vienetai ar akcijos;
\n
5)kilnojamasis turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;
\n
6)perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;
\n
7)kitos šio įstatymo 57, 61, 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.
\n
2.Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio 1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:
\n
1)jų įsigijimas numatomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatant bendraturčių dalių;
\n
2)nuosavybės teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;
\n
3)objektas neįregistruotas viešajame registre.
\n
3.Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai.
\n

75 straipsnisNekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas

\n
1.Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu nekilnojamojo turto objektu.
\n
2.Ne daugiau kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje ir 71 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
\n
3.Į vieną nekilnojamojo turto objektą ir (arba) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
\n
4.Bendra investicijų į šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
\n
5.Bendra investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį turtą ir (arba) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
\n
6.Bendra investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
\n
7.Bendra investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
\n
8.Sudaryto naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė priežiūros institucija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 74 straipsnių reikalavimų.
\n
9.Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.
\n
10.Pasibaigus šio straipsnio 8 punkte nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti priežiūros instituciją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.
\n

76 straipsnisNekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

\n
1.Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
\n
2.Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują vertinimą.
\n

77 straipsnisNekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

\n

Kartu su nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytos informacijos, turi būti pateikta:

\n
1)informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną nekilnojamojo turto objektą;
\n
2)informacija apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė;
\n
3)paskutinė nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė. ketvirtasis SKIRSNIS PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai
\n

78 straipsnisPrivataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

\n
1.Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58, 59 straipsniuose, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis ir 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Draudimas skolinti turtą netaikomas tik profesionaliesiems investuotojams skirtam kolektyvinio investavimo subjektui, tačiau paskolinto turto vertė negali viršyti 50 procentų privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
\n
2.Privataus kapitalo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 80 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
\n
3.Tik profesionaliesiems investuotojams skirto privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas gali būti sudarytas iš skirtingų klasių investicinių vienetų ar akcijų. Tokiu atveju skirtingos investicinių vienetų ar akcijų klasės, jas turinčių investuotojų teisių ir pareigų apimtis turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto taisyklėse ir, jeigu taikoma, prospektuose.
\n

79 straipsnisPrivataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektai

\n

Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

\n
1)naujai steigiamų įmonių ir (arba) veikiančių įmonių, kurių išleisti perleidžiamieji vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardytose rinkose, vertybiniai popieriai;
\n
2)šio straipsnio 1 punkte nurodytų įmonių, kurių perleidžiamųjų vertybinių popierių yra įsigijęs privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, išleistos pinigų rinkos priemonės, jeigu jos nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardytose rinkose;
\n
3)kitos šio įstatymo 57, 61 ir 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės ir finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus atitinkančiose rinkose.
\n

80 straipsnisPrivataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas

\n
1.Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
\n
2.Į vienos įmonės perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
\n
3.Sudaryto naujo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė priežiūros institucija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 79 straipsnių reikalavimų.
\n
4.Tuo atveju, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė ar investicinė bendrovė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo nedelsdama apie susidariusią padėtį ir jos priežastis informuoti priežiūros instituciją. Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo terminas.
\n
5.Pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti priežiūros instituciją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo ištaisymo terminą.
\n
6.Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi tik profesionaliesiems investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. Pastarieji privalo valdyti investicinio portfelio riziką. Šių kolektyvinio investavimo subjektų taisyklėse ir, jeigu taikoma, prospektuose turi būti nurodyta, kad šiems subjektams netaikomi investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai, kurie yra taikomi kitiems privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams, ir kad investavimas į profesionaliesiems investuotojams skirtą privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė rizika.
\n

81 straipsnisPrivataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

\n
1.Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
\n
2.Tik profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.
\n

82 straipsnisPrivataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

\n

Kartu su privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:

\n
1)informacija apie kiekvienos šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į kurios perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;
\n
2)informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones. penktasis SKIRSNIS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS
\n

83 straipsnisKolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir ypatumai

\n
1.Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58 ir 61 straipsniuose nustatyti apribojimai, 99 straipsnis ir 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti šių kolektyvinio investavimo subjektų turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektai neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
\n
2.Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali skolintis tokio kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 15 procentų paskolos sutarties sudarymo dieną buvusios grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui, kuris negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.
\n

84 straipsnisKolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investavimo objektai

\n
1.Kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtą gali sudaryti:
\n
1)valstybėse narėse sudarytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos;
\n
2)valstybėje narėje ir (arba) kitoje valstybėje sudarytų kolektyvinio investavimo subjektų, neatitinkančių Europos Sąjungos teisės reikalavimų, investiciniai vienetai ar akcijos, jeigu tokie subjektai ir (arba) jų valdymo įmonės investuotojų interesų apsaugos tikslais yra licencijuojami ir (arba) prižiūrimi, o priežiūros institucija ir užsienio priežiūros institucija yra sudariusios susitarimą, užtikrinantį tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą;
\n
3)kitos šio įstatymo 57 ir 62 straipsniuose išvardytos investavimo priemonės;
\n
4)kitos finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus reikalavimus atitinkančiose rinkose.
\n
2.Pareiga įrodyti, kad kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti, atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.
\n

85 straipsnisKolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų portfelio diversifikavimas

\n
1.Šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.
\n
2.Iki 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
\n
3.Iki 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.
\n
4.Ne daugiau kaip 20 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje ir 84 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
\n
5.Ne daugiau kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti investuota į šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.
\n
6.Bendra investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.
\n
7.Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti priežiūros institucijos pritarimą kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, sudarymo dokumentams ir prospektams arba šių dokumentų pakeitimams, priežiūros institucijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, sudarymo dokumentai ir prospektai.
\n
8.Visais atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų apribojimų.
\n
9.Skolinių įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto investiciniame portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.
\n
10.Investicijų į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.
\n
11.Sudaryto naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė priežiūros institucija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.
\n

86 straipsnisKolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos turinys

\n

Kartu su kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:

\n
1)informacija apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje nustatyto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;
\n
2)informacija apie kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos rezultatus.
\n

ŠEŠTASIS SKIRSNIS ALTERNATYVAUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

\n

87 straipsnisPagrindinės alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės

\n
1.Lietuvos Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai.
\n
2.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.
\n
3.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos.
\n
4.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo 57, 58, 59 straipsniuose, ir šio įstatymo VII skyriaus antrojo, trečiojo, ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.
\n
5.Valdymo įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 72 straipsnyje nurodyti reikalavimai. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarantys ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti įvertinti bent vieno nekilnojamojo turto vertintojo.
\n
6.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų investuojamas griežtai laikantis jo sudarymo dokumentuose apibrėžtos investavimo strategijos.
\n
7.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą.
\n
8.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 200 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.
\n
9.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 50 procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje nustatyto ilgiausio skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, jeigu pagal sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.
\n
10.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklamoje privalo būti aiškiai pateikta informacija apie investuotojams pagal šį įstatymą taikomus apribojimus tokių subjektų vienetų ar akcijų įsigijimui.
\n

88 straipsnisAlternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų sudarymo dokumentams taikomos nuostatos

\n
1.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti išsamiai atskleista subjekto investavimo strategija, pateiktas baigtinis galimų investavimo objektų sąrašas ir nurodytos investavimo ribos.
\n
2.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti nurodyta, kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.
\n
3.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.
\n
4.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
\n
5.Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos, jų aprašymas, nurodant, kad investavimas į alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė rizika.
\n

89 straipsnisAlternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

\n

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

\n

SEPTINTASIS SKIRSNIS uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai

\n

90 straipsnisUždaro tipo investicinės bendrovės ypatumai

\n
1.Uždaro tipo investicinei bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
\n
2.Uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:
\n
1)bendrovės tipas (uždaro tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji įsteigiama;
\n
2)kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;
\n
3)dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;
\n
4)naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;
\n
5)informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams, jeigu esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti bendrovės akcijų.
\n
3.Uždaro tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
\n
4.Visų bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominalioji vertė turi būti vienoda.
\n
5.Bendrovei draudžiama turėti savo akcijų ar jas išpirkti iš bendrovės akcininkų.
\n
6.Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
\n
7.Didinat įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik esami bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jeigu esami bendrovės akcininkai per įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
\n
8.Jeigu nors viena uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti atliekamas ta pačia tvarka.
\n
9.Uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti parengtas laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų. Uždaro tipo investicinė bendrovė neprivalo rengti sutrumpinto akcijų emisijos prospekto.
\n
10.Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo privalo būti sudarytos ir auditoriaus patikrintos bendrovės finansinės ataskaitos. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami įstatuose nustatytais terminais ir tvarka.
\n
11.Bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai, pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinamos ne rečiau kaip vieną kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti vertinamas reguliariai, bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicijų portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją.
\n
12.Bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami įstatuose nustatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
\n
13.Pasibaigus uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams proporcingai turimų akcijų skaičiui.
\n

91 straipsnisUždaro tipo investicinio fondo ypatumai

\n
1.Uždaro tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir atviro tipo specialiesiems investiciniams fondams, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.
\n
2.Uždaro tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždaro tipo“.
\n
3.Investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis sudarytas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų, fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (arba) fondo investicinių vienetų skaičius.
\n
4.Uždaro tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.
\n
5.Uždaro tipo investicinio fondo valdymo įmonė neprivalo rengti sutrumpinto fondo prospekto.
\n
6.Uždaro tipo investicinis fondas likviduojamas valdymo įmonės sprendimu tik išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius su fondo dalyviais pinigais.
\n

92 straipsnisUždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų siūlymas ir reklama

\n

Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje, be šiame įstatyme nurodytos reklamoje privalomos skelbti informacijos, turi būti aiškiai ir suprantamai įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.

\n

VIII SKYRIUS

\n

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIOJE REGULIUOJAMOJE RINKOJE IR (ARBA) DAUGIAŠALĖJE PREKYBOS SISTEMOJE

\n

93 straipsnisInvesticinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje

\n
1.Remiantis šiuo įstatymu sudaryto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, reikalavimų. Reguliuojamos rinkos operatorius ir daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad sandorius dėl alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų galėtų sudaryti tik profesionalieji investuotojai.
\n
2.Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
\n
3.Valdymo įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.
\n

94 straipsnisPrekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje

\n

Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje vyksta pagal reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisykles.

\n

95 straipsnisInformacijos atskleidimas

\n
1.Informacija apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos pavadinimą.
\n
2.Kolektyvinio investavimo subjekto, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, visas prospektas ir vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti šioje dalyje įtvirtintos pareigos papildomai skelbti visą prospektą išimtis.
\n
3.Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, prospekto ir uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas tiek, kiek minėtų santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.
\n
4.Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriui privalo pranešti:
\n
1)investicinių vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytos tvarkos;
\n
2)išleistų, išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;
\n
3)bet kokius indeksą atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio sudėties pasikeitimus;
\n
4)kitą reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse nurodytą informaciją.
\n
5.Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.
\n
6.Siekiant užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje su šio įstatymo 35 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.
\n
7.Papildomi šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos pranešimo ir skelbimo reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje reikalavimai nurodyti reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus nustatytose taisyklėse.
\n

96 straipsnisInvesticinių vienetų ar akcijų apskaita

\n

Kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal priežiūros institucijos patvirtintas taisykles.

\n

IX SKYRIUS

\n

PIRMASIS SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA UŽSIENIO VALSTYBĖSE

\n

97 straipsnisLietuvos Respublikos valdymo įmonių teisė teikti paslaugas užsienio valstybėse

\n
1.Šiame straipsnyje nustatomi reikalavimai, kurių turi laikytis valdymo įmonė, steigdama filialą valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikianti paslaugas nesteigdama filialo. Ne valstybėje narėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos susitarimai su užsienio priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. Jeigu valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.
\n
2.Valdymo įmonė, prieš įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis ir numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą užsienio valstybėje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų vardus ir pavardes.
\n
3.Priežiūros institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 3 mėnesius turi perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Priežiūros institucija turi teisę neleisti įsteigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti nurodytą informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo struktūra ar įmonės finansinė padėtis neatitinka priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.
\n
4.Valdymo įmonė, norėdama teikti paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama užsienio valstybę. Kartu įmonė turi pateikti veiklos planą, kuriame nurodomos numatomos teikti paslaugos. Toks pat pranešimas priežiūros institucijai pateikiamas ir tuo atveju, kai ketinama per tarpininkus vykdyti investicinių vienetų ar akcijų platinimą. Priežiūros institucija per vieną mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei.
\n
5.Jeigu keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija, apie tai valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai ir užsienio priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Priežiūros institucija turi pranešti užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos pasikeitimus. Jeigu keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo, veiklos planas, apie tai įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai ir užsienio priežiūros institucijai.
\n

98 straipsnisLietuvos Respublikos valdymo įmonių veiklos užsienio valstybėje priežiūra

\n
1.Priežiūros institucija prižiūri, kaip užsienio valstybėje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu užsienio priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti užsienio priežiūros institucijai.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę paprašyti, kad užsienio priežiūros institucija atliktų valdymo įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą, apie tai iš anksto pranešusi užsienio priežiūros institucijai.
\n
3.Priežiūros institucija valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas užsienio valstybėje, licencijos galiojimo panaikinimo atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio priežiūros institucijai.
\n

99 straipsnisInvesticinių vienetų ar akcijų platinimas užsienio valstybėje

\n
1.Investicinius vienetus ar akcijas užsienio valstybėje norinti platinti valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
\n
2.Priežiūros institucija nedelsdama praneša užsienio valstybės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymą ar laikinojo priežiūros institucijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą.
\n

ANTRASIS SKIRSNIS UŽSIENIO VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

\n

100 straipsnisUžsienio valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje

\n
1.Valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu užsienio priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai įmonės veiklos planą, nurodydama numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų vardus ir pavardes. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros institucija pasirengia atlikti priežiūrą ir prireikus praneša valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis.
\n
2.Filialas gali būti įsteigtas, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo dienos, kai užsienio priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai priežiūros institucija per tą laiką nustato, kad yra šio įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas to neleisti.
\n
3.Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams steigti.
\n
4.Valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė gali pradėti teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo suėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros institucija priežiūros institucijai perdavė jos veiklos planą. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai priežiūros institucija per tą laiką nustato, kad yra šio įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai. Priežiūros institucija turi teisę nurodyti valdymo įmonei, kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis. Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, kai valdymo įmonė investicinių vienetų ar akcijų platinimą atlieka per tarpininkus.
\n
5.Jeigu keičiasi informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi pranešti priežiūros institucijai iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Valdymo įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie veiklos plano pasikeitimą.
\n
6.Valdymo įmonė, licencijuota ne valstybėje narėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta valstybėse narėse licencijuotoms įmonėms, jeigu priežiūros institucija su užsienio priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris leidžia užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
\n

101 straipsnisUžsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra

\n
1.Užsienio valdymo įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų. Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti tuos priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apriboti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, klientų ir valdymo įmonės, taip pat jų vadovų ar valdymo organų narių tarpusavio interesų konfliktų galimybę.
\n
2.Priežiūros institucija turi teisę iš užsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, reikalauti tokių pačių šio įstatymo pagrindu nustatytų pranešimų ir (arba) ataskaitų, kaip ir iš Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių. Papildomai priežiūros institucija turi teisę reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.
\n
3.Užsienio priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę priežiūros institucijai, turi teisę rengti užsienio valdymo įmonės filialo patikrinimus.
\n
4.Jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti užsienio valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi jai nurodyti pašalinti pažeidimus. Jeigu pažeidimai nepašalinami per nustatytą laiką, priežiūros institucija apie tai turi pranešti užsienio priežiūros institucijai. Jeigu ir po to pažeidimai nepašalinami, priežiūros institucija, apie tai pranešusi užsienio priežiūros institucijai, turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
\n
1)skirti valdymo įmonės darbuotojams arba administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos nariams administracines nuobaudas ar šio įstatymo nustatytas baudas;
\n
2)uždrausti sudaryti naujus sandorius Lietuvos Respublikoje.
\n
5.Priežiūros institucija neprivalo laikytis šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos, jeigu užsienio valdymo įmonė pažeidžia su bendraisiais interesais susijusius veiklos reikalavimus. Apie priemones, kurių ėmėsi, priežiūros institucija nedelsdama praneša užsienio priežiūros institucijai. Jeigu pažeidžiami kiti reikalavimai, kurių nesilaikymas kelia grėsmę investuotojų ir paslaugų gavėjų interesams, priežiūros institucija turi teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie priemones, kurių ėmėsi, nedelsdama privalo pranešti užsienio priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos Komisijai.
\n
6.Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie užsienio valdymo įmonės licencijos galiojimo panaikinimą, nedelsdama turi imtis įstatymų nustatytų priemonių jos veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.
\n

102 straipsnisTeisė platinti šio įstatymo priede nurodytų direktyvų reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas

\n
1.Valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, norinti platinti investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
\n
2.Kartu su pranešimu turi būti pateikiama:
\n
1)užsienio priežiūros institucijos patvirtinimas, kad kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, atitinka šio įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus;
\n
2)kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai;
\n
3)visas ir sutrumpintas prospektai;
\n
4)naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jeigu tokia parengta po metų ataskaitos;
\n
5)tvarka, pagal kurią Lietuvos Respublikoje bus platinami ir išperkami investiciniai vienetai arba akcijos;
\n
6)sutartis su Lietuvos Respublikoje įsteigtu ir teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje turinčiu platintoju dėl užsienio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje.
\n
3.Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas praėjus 2 mėnesiams po šio straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos perdavimo, išskyrus atvejį, kai priežiūros institucija per tą laiką nusprendžia, kad:
\n
1)nustatoma investicinių vienetų arba akcijų platinimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams arba negarantuoja teisingo lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimo arba informacijos pateikimo;
\n
2)ne valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės priežiūra neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų ar priežiūros institucija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, užtikrinančių tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos pateikimą.
\n
4.Šiame straipsnyje išvardytų dokumentų pateikimo taisykles nustato priežiūros institucija.
\n
5.Jeigu pažeidžiama viešo platinimo ar išpirkimo tvarka, priežiūros institucija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.
\n

103 straipsnisUžsienio kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo nutraukimo tvarka

\n
1.Šio įstatymo priede nurodytų direktyvų reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešą platinimą Lietuvos Respublikoje norinti nutraukti užsienio valstybėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu informuoti priežiūros instituciją ir paskelbti apie tai viešai ne mažiau kaip viename šalies dienraštyje arba raštu informuoti kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turintį Lietuvos Respublikos investuotoją.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pranešimuose investuotojams ir priežiūros institucijai turi būti nurodoma:
\n
1)numatoma investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje nutraukimo data;
\n
2)investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo nutraukimo padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;
\n
3)subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo prieš viešo platinimo nutraukimą, kontaktiniai duomenys;
\n
4)subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo po viešo platinimo nutraukimo, kontaktiniai duomenys;
\n
5)vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus investicinius vienetus ar akcijas iki viešo platinimo nutraukimo nepasinaudoję investuotojai galės susipažinti su užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.
\n
3.Užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo vykdyti šio įstatymo 104 straipsnyje nustatytą pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo tinkamo šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos įvykdymo.
\n

104 straipsnisUžsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės skelbiama informacija

\n
1.Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje platinanti užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo tokia pačia tvarka, kokia nustatyta jos registruotos buveinės valstybėje, lietuvių kalba ar kita kalba, kurią nustatė priežiūros institucija, skelbti ir pateikti priežiūros institucijai visą prospektą, sutrumpintą prospektą, jų pakeitimus, metų ir pusmečio ataskaitas ir sudarymo dokumentus.
\n
2.Jeigu užsienio kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas gali klaidinti, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kartu būtų skelbiamas jo paaiškinimas. x skyrius valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ kintamojo kapitalo bendroviŲ IR DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA
\n

105 straipsnisApskaita ir atskaitomybė

\n
1.Valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir investicinio fondo buhalterinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
\n
2.Depozitoriumas, su kuriuo valdymo įmonė ar investicinė bendrovė yra sudariusi investicinio fondo ar investicinės bendrovės turto saugojimo sutartį, privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.
\n

106 straipsnisPriežiūros institucija

\n
1.Valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri priežiūros institucija.
\n
2.Priežiūros institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Finansinių priemonių rinkų įstatymu, ji turi šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises ir pareigas.
\n
3.Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
\n

107 straipsnisPriežiūros institucijos funkcijos prižiūrint valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą

\n

Priežiūros institucija:

\n
1)rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai priskirtus teisės aktus;
\n
2)teikia paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų taikymo klausimais;
\n
3)išduoda valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas poveikio priemones;
\n
4)tvirtina investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus, išduoda šiame įstatyme nustatytus leidimus;
\n
5)tikrina valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;
\n
6)duoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;
\n
7)turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą privalo būti nepriekaištingos reputacijos;
\n
8)bendradarbiauja su užsienio priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;
\n
9)atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
\n

108 straipsnisPriežiūros institucijos valdybos narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

\n
1.Priežiūros institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas.
\n
2.Priežiūros institucijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant šio įstatymo nustatytas funkcijas.
\n

109 straipsnisPriežiūros institucijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

\n
1.Priežiūros institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimus.
\n
2.Atlikdami kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
\n
3.Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Priežiūros institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti veiklą gali būti priimtas tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
\n
4.Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.
\n
5.Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
\n
6.Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti nurodymai neatima iš priežiūros institucijos teisės taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.
\n

110 straipsnisPiniginės baudos už šio įstatymo pažeidimą

\n
1.Priežiūros institucija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:
\n
1)juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šio įstatymo numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;
\n
2)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų veiklai ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
\n
3)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
\n
4)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo I skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų informacijos atskleidimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
5)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarkos, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
6)juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriuje nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
7)juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose kolektyvinio investavimo subjekto teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
\n
8)juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.
\n
2.Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
\n
3.Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.
\n

111 straipsnisPiniginių baudų išieškojimas

\n

Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

\n

XI skyrius

\n

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

\n

112 straipsnisNuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje

\n

Priežiūros institucija Europos Komisiją turi informuoti:

\n
1)kad Lietuvos Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga priežiūros institucija;
\n
2)kurioms Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti konfidencialią informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;
\n
3)kurios kredito įstaigos atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas ir priemones, užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;
\n
4)kokia tvarka valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turi skaičiuoti įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;
\n
5)apie atvejus, kai licencija išduodama valdymo įmonei, kuri yra asmens, savo buveinę įkūrusio ne valstybėje narėje, dukterinė įmonė arba kuri tokia tampa;
\n
6)apie atvejus, kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti paslaugas ar platinti investicinius vienetus ne valstybėse narėse;
\n
7)apie atvejus, kai priežiūros institucija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms steigti filialo valstybėje narėje arba valstybėje narėje licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones;
\n
8)kuriuos indeksus priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, pripažino.
\n

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 139) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263).

\n
2.2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).
\n
3.2007 m. kovo 19 d. Komisijos direktyva 2007/16/EB, įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant tam tikrus apibrėžimus (OL 2007 L 79, p. 11).
\n
4.2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).“
\n

2 straipsnisĮstatymo įsigaliojimas

\n

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

\n

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

\n

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ _________________

", "next": 0}