Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 246 straipsniu, įskaitymas buvo galimas ne visada, nes šiame straipsnyje buvo išvardyti atvejai, kai įskaityti nebuvo galima. Tačiau ši norma pateikė nebaigtinį reikalavimų sąrašą, nes 4 punkte buvo numatyta, kad tiek Civilinis kodeksas, tiek ir kiti įstatymai galėjo numatyti ir kitokius atvejus, kai draudžiama įskaityti. Kadangi šiuo punktu buvo daroma nuoroda į kitus įstatymus, vertinant, ar pirmiau paminėtos prievolės galėjo pasibaigti įskaitymu, reikėtų patikrinti, ar tokio draudimo nenustatė tuo metu galioję valstybės ir savivaldybių turto klausimus reglamentavę teisės aktai. Privatizavimo įstatymas numatė atsiskaitymo už privatizuojamą turtą būdą pinigais, tačiau nebuvo nurodyta, kad, vykdant sudarytą privatizavimo sutartį, negalimas priešpriešinių sutarties šalių piniginių reikalavimų įskaitymas, o įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad privatizavimo sandoriui taikomos Civilinio kodekso taisyklės.
\n2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukė administracines patalpas, esančias Odminių g. 3, Vilniuje, į privatizuojamų objektų sąrašą vadovaudamasi 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“.
\nVadovaujantis tuo metu galiojusio Privatizavimo įstatymo 13 straipsniu, buvo pasirinktas pirmiau nurodytų administracinių patalpų privatizavimas viešo aukciono būdu. Viešo aukciono, vykusio 2003 m. balandžio 17 d., procedūros buvo vykdomos vadovaujantis Privatizavimo įstatymo ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1503 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis.
\n2.5. CK, galiojusio patalpų, esančių Odminių g. 3, Vilniuje, privatizavimo metu, 6.101 straipsnyje buvo numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Vadovaujantis šia ir kitomis galiojančio CK nuostatomis, 2003 m. liepos 22 d. UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ ir UAB „Arkoveta“, pasirašydami reikalavimo perleidimo sutartį, įsipareigojo perleisti ir atitinkamai perimti galiojantį reikalavimą, kurį sudarė Vilniaus miesto savivaldybės 1 200 750 Lt įsiskolinimas UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ kaip dalis 1 421 113 Lt Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimo UAB „Rubicon apskaitos sistemos“. Tokiu būdu UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybei liko 220 363 Lt.
\n2.6. Vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais, 2003 m. liepos 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi bei 2003 m. birželio 5 d. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „Arkoveta“ 2003 m. liepos 28 d. pranešimu Vilniaus miesto savivaldybei pareiškė apie UAB „Arkoveta“ reikalavimo į Vilniaus miesto savivaldybę 1 200 750 Lt sumai ir Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo į UAB „Arkoveta“ 1 200 750 Lt sumai įskaitymus. Tokiu būdu nurodytos sumos dydžiu pasibaigė Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Arkoveta“ abipusės piniginės prievolės.
\nCK 6.130 straipsnis numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal reikalavimo momentą.
\n2.7. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I¹-1119/01, darytina išvada, kad leidimas savivaldybei taikyti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą subjektams apmokant už įsigyjamą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir įstatymų nustatyta tvarka privatizuojamą turtą yra galimas ir teisėtas. Tai patvirtino teismas tame pačiame sprendime pripažindamas sprendimo Nr. 245 1 punktą, nustačiusį galimybę, kai įstatymo nustatyta tvarka nustatomas potencialus pirkėjas, sumokėtinoms už įsigytą turtą savivaldybei sumoms sudarant privatizavimo sutartis taikyti įskaitymą pagal CK nustatytas taisykles, teisėtu.
\nTačiau teismas dėl sprendimo Nr. 245 3.1 punkto, kurį pripažino prieštaraujančiu Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai, konstatavo procedūrinius pažeidimus, kuriuos padariusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba viršijo savo kompetenciją sprendimų priėmimo dėl privatizavimo programų sudarymo etapu, t. y. privatizavimo proceso metu iki subjekto teisės sudaryti privatizavimo sandorį įgijimo.
\nV Analizuodama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Valstybės turto fondo veiksmų, susijusių su piliečių nuosavybės teisės atkūrimu į išlikusią žemę, esančią buvusio Vagovo rėžinio kaimo (dabar Vismaliukų g., Vilnius) vietoje, bei veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, privatizavimu, atitiktį teisės aktams, tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principams, Komisija:
\n2005 m. birželio 3, 7, 9, 10, 15, 16, 21, 22, 23, 29, liepos 5, 12, rugpjūčio 25, rugsėjo 7, 13, 15, 20, 22, spalio 6, 12, 18, 21 dienomis vykusiuose posėdžiuose susipažino ir išanalizavo valstybės įmonės Valstybės turto fondo 2005-07-08 raštą Komisijai Nr. (34)-3R-2116 „Dėl žemės sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje“ bei prie šio rašto pridėtų dokumentų kopijas: valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2003-09-25 pažymėjimo „Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre“; Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-04-02 pažymos valstybės įmonei Valstybės turto fondui Nr. (31)-1.2-978 „Apie ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vismaliukų g. 35, Vilniuje, priskirtą privatizavimo objektui“;
\nVilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-06-23 pažymos valstybės įmonei Valstybės turto fondui Nr. (34)-1.2-1929 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-04-02 pažymos Nr. (31)-1.2-978 „Apie ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vismaliukų g. 35, Vilniuje, priskirtą privatizavimo objektui“ patikslinimo“; žemės įvertinimo metodikos 12 priedo – privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 35, Vilniuje, vertė; žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 35, Vilniuje, plano; žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 35, Vilniuje, ribų paženklinimo akto; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-05-26 įsakymo Nr. 01A-66-V-260 „Dėl valdybos 2002-10-31 sprendimo Nr. 2075 V „Dėl sklypo Vismaliukų g. 35 ribų ir ploto nustatymo pakeitimo“;
\nVilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003-01-29 rašto Nr. 203-17-161 Vilniaus apskrities viršininko administracijai „Dėl privatizuojamų objektų sklypų ribų dokumentacijos perdavimo“; Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-10-31 sprendimo Nr. 2075V „Dėl sklypo Vismaliukų g. 35 ribų ir ploto nustatymo“; žemės įvertinimo metodikos 10 priedo – parduodamos valstybinės ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 35, Vilniuje, vertės priedo dėl inžinerinių statinių; Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2002-11-20 nustatytas sandėlių statinių Vismaliukų g. 35 žemės sklypo ribų; valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondui 2001-05-01 turto perėmimo akto (Vismaliukų g. 35); valstybės įmonės Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filialo 2003-03-10 pažymėjimo „Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre“ (Vismaliukų g. 28);
\nVilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-02-19 pažymos Nr. (31)-1.2-524 valstybės įmonei Valstybės turto fondui „Apie ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vismaliukų g. 28, Vilniuje, priskirtą privatizavimo objektui; žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 28, Vilniuje, plano; Vilniaus apskrities viršininko 2002-12-23 įsakymo Nr. 5921-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Vismaliukų g. 28, Vilniuje, suformavimo“; žemės įvertinimo metodikos 12 priedo – žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 28, Vilniuje, vertės ir sklypo ribų paženklinimo akto; Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2001-12-17 rašto Nr. 203-17-2145 Vilniaus apskrities viršininko administracijai „Dėl sklypo Vismaliukų g. 28“ bei šio rašto prieduose išdėstyto žemės sklypo Vismaliukų g. 28 dokumentacijos;
\nVilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-11 sprendimo Nr. 2025V „Dėl sklypo Vismaliukų g. 28 ribų ir dydžio nustatymo“; valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių (Vismaliukų g. 28) perdavimo Valstybės turto fondui turto 2001-02-01 perėmimo akto; taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-07-05 raštą Nr. 4B-(7.3)-973 Komisijai bei pateiktų dokumentų kopijas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005-04-21 rašto Nr. 3B-(7.3)-K-323-393 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir piliečiams M. K.*, Z. T., A. T., M. A., V. R., J. L.; piliečių M. K., Z. T., A. T., M. A., V. R., J. L. 2005-03-16 prašymo Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui p.
\nAlgirdui Brazauskui „Dėl žemės grąžinimo vilkinimo“; valstybės įmonės Valstybės turto fondo 2005-04-06 rašto Nr. (34)-3R-1036 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos „Dėl žemės sklypų“; sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/03/15-33; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus 2003-06-10 rašto Nr. 31/03/17-1549 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui „Dėl žemės sklypų ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio Vismaliukų rėžinio kaimo teritorijoje“ bei rašto priedo; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus 2004-05-14 rašto Nr. 31/04/17-1605 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vagovo (Vismaliukų g.) rėžinio kaimo teritorijoje“;
\nVilniaus miesto savivaldybės mero 2003-10-20 rašto Nr. 01-34-1983-(3.6) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. Riaubiškienei „Dėl nuosavybės teisių į žemę buv. Vismaliukų rėžinio kaimo teritorijoje atkūrimo ir grąžinimo natūra; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus 2004-04-23 rašto Nr. 31/04/19-1401 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei „Dėl informacijos pateikimo“; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2005-01-19 pažymos Nr. 4D-2004/03-325 „Dėl M. K., Z. T., A. T., M. A., V. R., J. L. 2004-03-08 skundo ištyrimo“; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-01 įsakymo Nr. 41-186 „Dėl Gaivos Auglienės tarnybinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“;
\nVilniaus miesto savivaldybės tarybos Komisijai pateiktų dokumentų kopijas: 2002-03-27 pažymėjimo reg. Nr. 10/374738 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (Vismaliukų g. 18); valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2004-06-21 pažymėjimo „Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre“ (Vismaliukų g. 18); 2002-03-29 pažymėjimo reg. Nr. 10/374738 apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (Vismaliukų g. 18); valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-05-12 pažymėjimo „Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre“ (Vismaliukų g. 18); kai kurių nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo 2004-12-28 akto Nr. 2172-01; kai kurių nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo 2004-12-24 akto Nr. 2170-01;
\nVilniaus miesto savivaldybės mero 1992-11-05 potvarkio Nr. 615 „Dėl komunalinių objektų perėmimo į Vilniaus miesto balansą“; Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-09-12 rašto Nr. (31)-1.2-3182-(3.31) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“; išklausė Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Algimanto Vakarino, UAB „Šiaurės miestelis“ direktoriaus Simo Rimučio Petrikio, Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos Eglės Bugenytės, valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus Povilo Milašausko; Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje Jurgio Jurkevičiaus, Vilniaus apskrities viršininko Ginto Gibo, Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojų Felikso Kolosausko ir Arvydo Klimkevičiaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Juozo Zinkevičiaus paaiškinimų; išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius valstybės įmonės Valstybės turto fondo veiklą, valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo, teritorijų planavimą, valstybinės žemės valdymo nuostatas.
\n1.1. Vismaliukų g., Vilniuje, buvęs karinis poligonas, Vilniaus miesto savivaldybės valdybai perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 20 d. potvarkiu Nr. 1013p, kuriame nustatyta, jog „įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl SSRS karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos Respublikos teritorijoje“, pavesti Vilniaus miesto savivaldybės valdybai neatlygintinai perimti buvusios SSRS aukštosios radioelektronikos karo mokyklos mokomojo poligono Vilniuje, Vismaliukų gatvėje, katilinę, dujų sandėlį, valymo įrenginius ir garažus“.
\n1.2. 1998-08-25 Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 22-4939 ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. T. paveldėjo po J. T. mirties 2 ha žemės Vagovo kaime (dabar Vismaliukų g., Vilniaus apskrityje) ir nuosavybės teise valdė juos iki 1940 m. žemės nacionalizacijos. Juridinis faktas nustatytas piliečių M. K., Z. T., J. T., M. A., V. R., J. L. nuosavybės teisėms į buvusio savininko F. T. žemę atkurti. (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2005-01-19 pažymos Nr. 4D-2004/03-325 „Dėl M. K., Z. T., A. T., M. A., V. R., J. L. 2004-03-08 skundo ištyrimo“ kopija).
\n1.3. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000-04-27 sprendimu Nr. 923V „Dėl žemės sklypo Vismaliukų g. 17 ribų ir ploto tvirtinimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir atsižvelgdama į parengtą ir suderintą žemės sklypo ribų projektą, nusprendė patvirtinti Vismaliukų g. 17 individualios namų valdos 1760 kv. m žemės sklypo, neatlygintinai suteiktino atkuriant nuosavybės teises į žemę J. T., ribas.
\n1.4. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000-08-10 sprendimu Nr. 1598V „Dėl žemės sklypo Vismaliukų g. 13 ribų ir ploto tvirtinimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir atsižvelgdama į parengtą ir suderintą žemės sklypo ribų projektą, nusprendė patvirtinti Vismaliukų g. 13 individualios namų valdos 3333 kv. m žemės sklypo ribas (2000 kv. m dalį valdos savininkė M. A. išpirko pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimą Nr. 987, kita dalis M. A. neatlygintinai suteikta atkuriant nuosavybės teises į žemę M. A.).
\n1.5. Vyriausybės 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 325 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ prie valstybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų priskirti Vismaliukų g. 28, Vilniuje, esantys sandėliai (plotas 610,04 kv. m ir 588,75 kv. m).
\n1.6. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-10-11 priėmė sprendimą Nr. 2025V „Dėl sklypo Vismaliukų g. 28 ribų ir dydžio nustatymo“ ir nustatė, kad sandėlių statinių Vismaliukų g. 28 sklypas yra 1800 kv. m dydžio, bei nusprendė siūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti šį žemės sklypą. Šį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą pasirašė meras Artūras Zuokas.
\n1.7. Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 465 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl Privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ valstybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašas papildytas Vismaliukų g. 35, Vilniuje, esančiu kontrolės punktu (plotas 20,58 kv. m) ir 6 sandėliais (plotas 4223,49 kv. m).
\n1.8. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-10-31 priėmė sprendimą Nr. 2075V „Dėl sklypo Vismaliukų g. 35 ribų ir ploto nustatymo“ ir nustatė, kad sandėlių statinių Vismaliukų g. 35 sklypas yra 28462 kv. m ploto, bei nusprendė siūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti šį žemės sklypą. Šį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą pasirašė mero pirmasis pavaduotojas Algimantas Vakarinas.
\n1.9. Laikinai einantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Algimantas Juocevičius 2003-05-26 pasirašė įsakymą Nr. 01A-66-V-260, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2075V „Dėl sklypo Vismaliukų g. 35 ribų ir ploto nustatymo“, ir vietoj buvusio nustatyto 28462 kv. m žemės sklypo ploto nustatė 28356 kv. m žemės sklypo plotą.
\n1.10. Vilniaus apskrities viršininkas Gediminas Adolfas Paviržis 2003-04-02 pažymoje valstybės įmonei Valstybės turto fondui Nr. (31)-1.2-978 „Apie ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vismaliukų g. 35, Vilniuje, priskirtą privatizavimo objektui“ pažymi, kad valstybinės žemės sklypas, esantis Vismaliukų g. 35, teiktinas nuomoti arba parduoti.
\n1.11. Vilniaus apskrities viršininkas Gediminas Adolfas Paviržis 2003-02-19 pažymoje Nr. (31)-1.2-524 valstybės įmonei Valstybės turto fondui „Apie ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vismaliukų g. 28, Vilniuje, priskirtą privatizavimo objektui“ pažymi, kad valstybinės žemės sklypas, esantis Vismaliukų g. 28, teiktinas nuomoti arba parduoti.
\n1.12. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus (toliau – Vilniau miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrius) vedėja Jūratė Riaubiškienė 2003-06-10 raštu Nr. 31/03/17-1549 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti grąžinamos natūra žemės sklypų ribas, plotą ir naudojimo sąlygas buvusio Vagovo (dabar Vismaliukų g.) rėžinio kaimo teritorijoje.
\n1.13. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas pažymi, kad privatizavimo objektai, esantys Vismaliukų g. 28 ir Vismaliukų g. 35, Vilniuje, buvo privatizuoti viešo aukciono būdu 2003-07-11 ir 2003-12-05. Žemės sklypų, priskirtų šiems privatizavimo objektams, pardavimo sutartys pasirašytos 2003-10-21 ir 2004-04-22. (Valstybės įmonės Valstybės turto fondo 2005-04-06 raštas Nr. (34)-3R-1036 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos „Dėl žemės sklypų“).
\n1.14. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Algimantas Vakarinas 2003-10-20 raštu Nr. 01-34-1983-(3.6) informavo Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėją Jūratę Riaubiškienę, kad buvusio Vagovo rėžinio kaimo teritorijoje, nurodytoje kartografiniame plane, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti ir žemei grąžinti natūra. Rašte prašoma pateikti informaciją apie kartografuotoje rėžinio kaimo teritorijoje esančių statinių savininkus, jų naudojamų namų valdų žemės plotus ir ar šių namų valdų savininkai yra padavę prašymus įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypus, taip pat patikslinti minėto kaimo bei su juo besiribojančių kaimų ribas.
\n1.15. Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Jūratė Riaubiškienė 2004-05-14 raštu Nr. 31/04/17-1605 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie kartografuotoje kaimo teritorijoje esančių statinių savininkus, kurie nori susigrąžinti naudojamas namų valdas, taip pat pateikė patikslintas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Vagovo rėžinio kaimo ribas. Rašte nurodė, kad sklypų ribos, plotas ir naudojimo sąlygos nenustatytos 2 namų valdų žemės sklypams (Vismaliukų g. 47 ir Vismaliukų g. 38).
\n1.16. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-09-12 rašte Nr. (31)-1.2-3182-(3.31) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrius apie Vagovo rėžinio kaimo teritorijoje suprojektuotus piliečiams natūra grąžintinus žemės sklypus iki šiol nėra gavęs.
\n1.17. Komisija pažymi, kad jai pateiktoje Seimo kontrolierės R. Šalaševičiūtės, ištyrusios piliečių M. K., Z. T., A. T., M. A., V. R. ir J. T. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento biurokratizmo sprendžiant M. K., Z. T., A. T., M. A., V. R. ir J. T. teisių į žemę, esančią buvusiame Vagovo rėžiniame kaime (dabar Vismaliukų g. Vilniuje), atkūrimo klausimą, pažymoje atkreiptas dėmesys, kad minėtas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo raštas Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriui ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo siunčiami pažeidžiant minėto 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija nuo 2002-09-19, kurioje pradėta kalbėti apie rėžinę sistemą) 106 punkte nustatytus terminus, t. y. ne atitinkamai per 20 dienų ir mėnesį, o atitinkamai per keturis mėnesius ir aštuonis mėnesius, ir padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Jūratės Riaubiškienės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriaus Duomenų tvarkymo poskyrio vedėjos G.
\nAuglienės veiksmuose yra biurokratizmo, t. y. veikos, kai, užuot sprendus reikalus iš esmės, laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.), kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.
\n2.1. Komisija atkreipia dėmesį, kad pirmiau minėti veiksmai buvo atliekami galiojant 1997-09-29 nutarimui Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija nuo 2002-09-19, kurioje pradėta kalbėti apie rėžinę sistemą). Šio nutarimo 106 punkte nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyrius. Savivaldybė per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius.
\nLaisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai turėtajam žemės plotui. Žemėtvarkos skyrius per 20 darbo dienų pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, piliečiams tenkančias proporcingai turėtajam žemės plotui žemės dalis, su lydraščiu ir prašo savivaldybės vykdomosios institucijos: suformuoti žemės sklypų ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Vyriausybės 1992 m. gegužės 12d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652); pasiūlyti urbanistinius – architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.
\nKomisija taip pat atkreipia dėmesį, kad piliečių aptarnavimą viešojo administravimo ir kitose institucijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-25 nutarimu Nr. 1491 patvirtinta piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinė tvarka. Pagal šiuos teisės aktus piliečio prašymo nagrinėjimas negali tęstis ilgiau kaip 30 dienų, jei įstatymo nenustatyta kitaip.
\nKonstitucinis Teismas 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad visi teisės aktai turi atitikti Konstituciją. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
\nKonstitucinis Teismas inter alia 2001 m. liepos 12 d. nutarime konstatavo, kad teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
\nKonstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarime inter alia konstatuota, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucijoje įtvirtinti teisinio reguliavimo principai ir visų pirma konstitucinis teisinės valstybės principas draudžia nepagrįstai pabloginti asmens teisinę padėtį, paneigti įgytas teises, ignoruoti asmens teisėtus interesus. Paneigiant teisinį tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas.
\nKonstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 12 d. nutarime konstatavo, kad, priimdamas įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įstatymų leidėjas rėmėsi koncepcija, kad privatinės nuosavybės teisės konstitucinis institutas jau yra atstatytas ir kad jis turi būti realiai įgyvendintas. Kartu buvo priimta nuostata, kad okupacijos metu pažeistų nuosavybės teisių gynimas reiškia, jog atkuriamos teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą visų pirma grąžinant jį natūra. Tik kai dėl atitinkamų sąlygų, išvardytų įstatyme, neįmanoma grąžinti turto natūra, jis kompensuojamas buvusio savininko pasirenkamais Įstatyme nustatytais būdais.
\n2.2. 2001 m. spalio 11 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija), Vilniaus miesto savivaldybės valdyba nusprendė nustatyti sandėlių statinių žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 28, plotą, siūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijai šį sklypą parduoti, patvirtinti sklypo naudotojui išduodamą pažymą apie sklypo savininko (nuomininko) žemės naudojimo teisės apribojimus bei siūlyti sklypo naudotojui su Miesto plėtros departamento parengtu sklypo ribų planu kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
\n2003 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams pardavimo bei nuomos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 1.4.2 punktu, pažyma apie ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vismaliukų g. 28, Vilniuje, priskirtą privatizavimo objektui, pritarė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-11 sprendimui Nr. 2025V.
\nKomisija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (galiojusio 2003-05-01–2004-04-03) nuostatas privaloma atlikti detalųjį planavimą, t. y. savivaldybės teritorijos dalių planavimą žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti, kai yra numatyta statyba, rekonstrukcija arba griovimas; žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas ir kt.
\nValstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (galiojusio 2002-03-05–2004-11-01) 10 straipsnyje nustatyta, jog privatizavimo objektų sąrašą VĮ Valstybės turto fondo teikimu tvirtina Vyriausybė. Į privatizavimo objektų sąrašą pagal šį įstatymą negali būti įtrauktas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas, savivaldybių gyvenamosios patalpos (išskyrus avarinius gyvenamuosius namus, iš kurių iškeldinti gyventojai ir jiems neterminuotai išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, ir jei tie avariniai namai išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos dokumentų) ir turtas, į kurį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pretenduoja atkurti nuosavybės teisę fiziniai asmenys ir religinės bendruomenės.
\n2.3. 2003 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-18 nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ 23.3.4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-10-11 sprendimu Nr. 2025V, įsakymu dėl valstybinės žemės sklypo Vismaliukų g. 28, Vilniuje, nustatė valstybinės žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 28, Vilniuje, plotą, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, nominalią indeksuotą kainą bei pavedė Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį Vismaliukų g. 28, Vilniuje, Nekilnojamojo turto registre.
\n2002 m. spalio 31 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180 redakcija), Vilniaus miesto savivaldybės valdyba nusprendė nustatyti sandėlių statinių žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 35, plotą, siūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijai šį sklypą parduoti arba išnuomoti devyniasdešimt devyneriems metams, patvirtinti sklypo naudotojui išduodamą pažymą apie sklypo savininko (nuomininko) žemės naudojimo teisės apribojimus, siūlyti sklypo naudotojui su Miesto plėtros departamento parengtu sklypo ribų planu ne vėliau kaip per tris mėnesius kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarties sudarymo, o 2002 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2075V, priimdamas sprendimą sumažinti sklypo, esančio Vismaliukų g. 35, plotą.
\n2003 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams pardavimo bei nuomos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 1.4.2 punktu, pažyma apie ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vismaliukų g. 35, priskirtą privatizavimo objektui, pritarė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimui Nr. 2075V, o 2003 m. birželio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija iš dalies pakeitė 2003 m. balandžio 2 d. pažymą, atsižvelgdama į tai, kad 2002 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2075V, priimdamas sprendimą sumažinti sklypo, esančio Vismaliukų g. 35, plotą.
\n2003 m. balandžio 22 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas pagal 2003 m. balandžio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažymą Nr. (31)-1.2-978 ir 2003 m. birželio 23 d. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pažymą Nr. (31)-1.2-1929, valdydamas žemės sklypą patikėjimo teise, su viešą aukcioną laimėjusia AB „Ukmergės statyba“, sudarė žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 35, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 357Ž-03, o 2003 m. spalio 3 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas pagal 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 5921-01, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 2025V, valdydamas žemės sklypą patikėjimo teise, su viešą aukcioną laimėjusia UAB „Ineturas“ sudarė valstybinės žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 28, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 217Ž-03.
\n2005 m. liepos 12 d. Komisijos posėdyje valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktorius P. Milašauskas paaiškino, kad tai buvo eilinis privatizavimas. Privatizavimo pagrindas – Vyriausybės 2001-03-26 nutarimas Nr. 325 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriame Vismaliukų g. 28 esantys du sandėliai (vieno plotas 610,04 kv. m, kito – 588,75 kv. m) buvo priskirti valstybei nuosavybės teise priklausančiais privatizavimo objektais. Buvo rengiama privatizavimo programa, kreiptasi į savivaldybę bei apskrities viršininko administraciją dėl dokumentų. Buvo suformuotas 18 arų žemės sklypas. Tie sandėliai 2003-07-11 įvykusiame aukcione buvo parduoti. Vismaliukų g. 35 esantys kontrolės punktas (plotas 20,58 kv. m) ir 6 sandėliai (plotas 4223,49 kv. m) buvo įtraukti į valstybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašą Vyriausybės 2002-04-04 nutarimu Nr. 465 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl Privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, prie jo taip pat buvo suformuotas 2,8356 ha sklypas. Ir objektai, ir žemė buvo parduoti 2003-12-05 aukcione.
\nP. Milašauskas, Komisijos paklaustas, kuo remdamasis VĮ Valstybės turto fondas vykdė žemės sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, privatizavimo procesą, paaiškino, kad šiuo atveju VĮ Valstybės turto fondas vadovavosi Žemės įstatymu, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu ir 2000 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos“ ir 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“.
\n2005 m. liepos 12 d. posėdyje Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja E. Bugenytė paklausta, kokiu pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai, esantys Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, paaiškino, kad žemės sklypai, esantys Vismaliukų g. 28 ir 35, Vilniuje, buvo suformuoti laikantis 2000 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos“ ir 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Paklausta, ar Žemėtvarkos skyriaus pareigūnai privalo nuvažiuoti į vietą tam, kad nustatytų parduodamų viešame aukcione pastatų vertę, pavaduotoja E. Bugenytė atsakė, kad ji neprivalo, o turtą turi įvertinti tas, kas parduoda, t. y. VĮ Valstybės turto fondas.
\nKomisija atkreipia dėmesį, kad ir Vilniaus apskrities viršininkas, ir Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimus suformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius Vismaliukų g. 28 ir 35, priėmė galiojant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatai, kad savivaldybių valdybos (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai yra numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas (2002 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija).
\nKomisija taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendimai suformuoti valstybinės žemės sklypus buvo priimti galiojant 2000 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo bei nuomos“ ir 1997 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 95-2991) 1.1 punktui, jog, privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatus, įrenginius ir kitus statinius (toliau – privatizavimo objektai) pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, kartu su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami (viešuose aukcionuose ar įsigyjant objektą nuomos su išsipirkimu būdu) ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių reikia privatizavimo objektams eksploatuoti ir kurių ribos bei plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės sklypų planuose.
\nKomisija pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos atsakyme dėl piliečių M. K., Z. T., A. T., M. A., V. R., J. L. prašymo pateikta išvada, jog viešuose aukcionuose parduoti minėti valstybinės žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, tačiau nepažymint sklypų ribų detaliajame ar specialiuosiuose planuose, ir kad nagrinėjamais atvejais valstybinės žemės sklypų formavimas neatitiko pardavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatų.
\nKomisija taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba minėtu sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 28, plotą remdamasi miesto generalinio plano, t. y. bendrojo planavimo dokumento, ištrauka, o Vilniaus apskrities viršininkas nustatė minėto žemės sklypo ribas, remdamasis žemės sklypo planu, kuris pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nelaikomas teritorijų planavimo dokumentu.
\n3.1. Komisija, remdamasi šių išvadų V skyriaus 2.1 punkte pateiktu aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų neveikimu nebuvo atsižvelgta į piliečių teisėtų lūkesčių apsaugos principą, į nuosavybės neliečiamumo principą, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai nevykdė 1997-09-29 Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 nuostatų ir tuo neužtikrino piliečių teisinio saugumo principo.
\n3.2. Komisija, remdamasi šių išvadų V skyriaus 2.2 punkte pateiktu aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė bei Vilniaus apskrities viršininkas nesilaikė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1335 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams pardavimo bei nuomos“ nuostatų.
\n3.3. Komisija, remdamasi šių išvadų V skyriaus 2.3 punkte pateiktu aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė, neparengusi buvusio Vismaliukų poligono teritorijos detalaus plano ir todėl be teisės aktuose nustatyto pagrindo suformavusi tam tikro dydžio žemės sklypus pastatams, esantiems Vismaliukų g. 28 ir Vismaliukų g. 35, eksploatuoti, pažeidė IV skyriaus 2.3 punkte nurodytus teisės aktus. Komisija mano, kad Vilniaus apskrities viršininkas, pritardamas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-11 sprendimui Nr. 2025V „Dėl sklypo Vismaliukų g. 28 ribų ir dydžio nustatymo“ ir 2002-10-31 sprendimui Nr. 2075V „Dėl sklypo Vismaliukų g. 35 ribų ir ploto nustatymo“, nesilaikė IV skyriaus 2.3 punkte nurodytų teisės aktų nuostatų.
\nKomisijos nuomone, VĮ Valstybės turto fondas, vykdydamas pastatų, esančių Vismaliukų g. 28 ir Vismaliukų g. 35, bei juos eksploatuoti skirtų žemės sklypų pardavimą, neatsižvelgė į Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, kad į privatizavimo objektų sąrašą pagal šį įstatymą negali būti įtrauktas turtas, į kurį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pretenduoja atkurti nuosavybės teisę fiziniai asmenys.
\n3.4. Komisija, remdamasi šių išvadų V skyriaus 2.1, 2.2, 2.3 punktuose pateiktu aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nevykdė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo šiam pareigūnui nustatytų įgaliojimų.
\n4.1. Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje griežčiau kontroliuoti, kaip Vilniaus miesto savivaldybė laikosi Konstitucijos ir įstatymų bei kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, ir nustačius, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės nutarimų, imtis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatytų teisinių priemonių;
\n4.2. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktoriaus veiksmai vykdant pastatų, esančių Vismaliukų g. 28 ir Vismaliukų g. 35, bei pastatams eksploatuoti priskirtos žemės pardavimą atitinka tarnybinės etikos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo principus;
\n4.3. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai įvertinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas privatizuojant Vismaliukų g. 28 ir Vismaliukų g. 35 esančius pastatus.
\n4.4. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į Vyriausybės atstovo įstatymo nustatytų įgaliojimų vykdymo kontrolę.
\nVI Analizuodama, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovai ar specialistai žinojo apie:
\n2005 m. birželio 3, 7, 9, 10, 15, 16, 21, 22, 23, 29, liepos 5, 12, rugpjūčio 25, rugsėjo 7, 13, 15, 20, 22, spalio 6, 12, 18, 21 dienomis vykusiuose posėdžiuose, susipažino su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005-06-27 Komisijai pateiktu raštu Nr. 25/04-20-2970 „Dėl informacijos pateikimo“; Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005-07-14 Komisijai pateiktu raštu Nr. 8.2.-1701(02) „Dėl informacijos pateikimo“; Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005-09-14 Komisijai pateiktu raštu Nr. 8.2-2250(01) „Dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga“; Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2005-06-23 Komisijai pateiktu raštu Nr. 4-1-1783 „Dėl informacijos pateikimo“; Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2005-07-21/22 Komisijai pateiktu raštu Nr. 4-1-2192, išklausė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Romualdo Boreikos, laikinai ėjusio generalinio prokuroro pareigas Vytauto Barkausko, generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Povilo Malakausko, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko Vaido Skirmanto, Vilniaus miesto savivaldybės mero Artūro Zuoko paaiškinimus.
\n1.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM nėra pradėjusi ar nutraukusi ikiteisminių tyrimų dėl UAB „Eksimeta“, UAB „Lietuvos prekybos namai“, UAB „Šiaurės miestelis“ ir UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ neteisėtos veiklos. (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005-06-27 raštas Komisijai Nr. 25/04-20-2970 „Dėl informacijos pateikimo“) 1.2. Komisijos posėdyje dalyvavęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius (toliau – FNTT direktorius) Romualdas Boreika teigė, kad nuo praėjusių metų birželio 20 d. Generalinės prokuratūros nutarimu buvo sudaryta speciali tyrimo grupė, kuriai buvo pavesta atlikti UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Be to, šiuo metu yra atliekami trys tyrimai dėl labdaros gavimo ir galimo pinigų plovimo trijuose paramos fonduose, susijusiuose su UAB „Rubicon apskaitos sistemos“. Taip pat FNTT tiria „Rubicon group“ įmonių grupei priklausančių ofšorinių įmonių finansinę veiklą. FNTT direktorius paaiškino, kad dėl UAB „Eksimeta“ ir UAB „Lietuvos prekybos namai“ jokių ikiteisminių tyrimų nėra ir nebuvo pradėta, o dėl UAB „Šiaurės miestelis“ veiklos ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui.
\n1.3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2004-03-04 pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl bendrovių, priklausančių „Rubicon group“ įmonių grupei. Ši baudžiamoji byla 2004-09-16 buvo perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Dėl UAB „Eksimeta“, UAB „Lietuvos prekybos namai“ ir UAB „Šiaurės miestelis“ ikiteisminiai tyrimai Specialiųjų tyrimų tarnyboje nebuvo atliekami. (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2005-06-23 raštas Komisijai Nr. 4-1-1783 „Dėl informacijos pateikimo“) 1.4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius (toliau – STT direktorius) Povilas Malakauskas Komisijos posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu STT neatlieka nė vieno ikiteisminio tyrimo, susijusio su korupcija savivaldybėse. Visos bylos šiuo metu yra Generalinėje prokuratūroje arba teismuose.
\nPaklaustas, ar STT imasi nusikalstamos veikos užkardymo priemonių, STT direktorius teigė, kad užkardymas pasireiškia tuo, kad ten, kur yra pakankamos sąlygos tyrimui pradėti, o dabar pagal naują Baudžiamojo proceso kodeksą, iš esmės kiekvienu atveju jį galima pradėti, tyrimai yra pradedami. Procedūros, kaip yra pradedamas operatyvinis arba ikiteisminis tyrimas, yra aiškios.
\nSTT direktorius pažymėjo, jog Vilniaus savivaldybėje problemų yra nemažai. Jis paminėjo šias problemas: dėl Ozo arenos ir pramogų parko – STT aptiko pažeidimų ir perdavė medžiagą prokuratūrai, prokuratūra – Vyriausybei, tačiau Vyriausybė į tai neatsižvelgė ir priėmė Vyriausybės 2004 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 770 išdėstytą sprendimą (Žin., 2004, Nr. 98-3645); dėl šilumos tinklų nuomos – STT atliko tyrimą ir medžiagą perdavė Viešųjų pirkimų tarnybai, du kartus kreipėsi į Valstybės kontrolę, kuri po antro karto numatė auditą šių metų gruodžio mėnesį; paslaugų pirkimas iš bendrovės „Rubicon šventus“ taip pat yra įvertintas ir medžiaga perduota Seimo Antikorupcijos komisijai. Kalbant apie ikiteisminius tyrimus šioje srityje, STT nuo 2003 m. iki 2005 m. pradėjo dešimt ikiteisminių tyrimų, iš jų keturi yra nutraukti, penki yra pabaigti, o kaltinamieji aktai su bylos medžiaga yra perduoti į teismą.
\nKomentuodamas situaciją, kodėl tam tikrais atvejais nevykdomas ikiteisminis tyrimas, STT direktorius paaiškino, kad, jo nuomone, „kur įmanoma susitvarkyti be baudžiamosios bylos, pradžioje reikėtų taip ir susitvarkyti“. Jo teigimu, STT dažnai pradeda operatyvinį tyrimą, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių nevirsta ikiteisminiu tyrimu. Dažnai operatyvinio tyrimo metu surenkama medžiaga, kurios nepakanka baudžiamajai bylai, tačiau ji akivaizdžiai rodo tam tikrus pareigūnų daromus nusižengimus, už kuriuos būtų galima atleisti juos iš darbo. Tačiau šia prasme operatyvinių duomenų STT neturi teisės panaudoti nusižengimų užkardyme, nes tai nėra reglamentuota teisės normomis ir galėtų pažeisti žmogaus teises. STT direktorius išreiškė abejonę, kad gal kartais neverta kelti baudžiamosios bylos, jei žmogus atlieka netęstinius nusikalstamus veiksmus, t. y. tik vieną kartą padaro nusikalstamą veiką, o kartais gal ir verta. Tai yra labai sudėtingas klausimas, susijęs su žmogaus teisėmis, todėl operatyvinė arba žvalgybinė veikla naudojant specialiąsias priemones turi būti atliekama tik ypatingais arba išskirtiniais atvejais, kai daromas rimtas nusikaltimas.
\nSTT direktorius pripažino, kad prokuratūrai operatyvinę medžiagą, susijusią su korupcijos tyrimu Vilniaus miesto savivaldybėje, perdavė trimis etapais, kad neperduota tik ta dalis, kuri neturi nieko bendro su šiuo tyrimu.
\nSTT Vilniaus valdybos viršininkas Vaidas Skirmantas paaiškino, kad operatyviniai veiksmai tiriant korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje buvo atliekami ir prieš pradedant ikiteisminį tyrimą. Kadangi šiais klausimais, dėl kurių buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, piliečių pareiškimų nebuvo, vadinasi, STT pagal piliečių pareiškimą dėl kažkokios nusikalstamos veikos šiuo klausimu ikiteisminio tyrimo pradėti negalėjo. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir vykdoma telekomunikacijų tinklais stabdoma informacijos kontrolė, kiti veiksmai, tačiau tam, kad, klausantis telefoninių pokalbių, būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą, reikia, kad darbuotojas jaustų, kad tos medžiagos, tų pokalbių jau pakanka tarnybiniam pranešimo surašymui dėl ikiteisminio tyrimo pradžios. Kitu atveju, tos operatyvinės informacijos atskleisti ir panaudoti galimybių nėra, nes Operatyvinės veiklos įstatyme parašyta, kad operatyvinės veiklos metu gauta informacija gali būti atskleista tik baudžiamajame procese ir tik tais atvejais, kurių niekas nedetalizuoja.
\n1.5. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-505-04 dėl UAB „Rubicon“ darbuotojų veiksmų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnyje, 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, t. y. dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, patikėto turto iššvaistymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2005-07-14 raštas Komisijai Nr. 8.2.-1701(02) „Dėl informacijos pateikimo“) 1.6. Laikinai ėjęs generalinio prokuroro pareigas Vytautas Barkauskas paklaustas, kodėl Generalinėje prokuratūroje taip ilgai trunka pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakė, kad įrodymai yra renkami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie turi būti patvirtinti, o patvirtinimas susijęs su specialistų išvadomis. Paklaustas, ar šiame ikiteisminiame tyrime yra pateikti kokie nors kaltinimai Vilniaus miesto savivaldybės merui Artūrui Zuokui, pareigūnas atsakė, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtariamųjų asmenų, kuriems būtų pareikšti įtarimai, šiandien nėra, atlikus UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ patikrinimą, pažeidimų nenustatyta. Pareigūnas teigė, kad šiuo metu Generalinėje prokuratūroje atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas pagal ne mažiau kaip keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Vytautas Barkauskas nurodė, jog tyrimas užsitęsė, nes yra labai daug informacijos, kurią reikia tikrinti, didelės darbo apimtys. Pareigūnas pasakė, kad, iki kada turi būti užbaigtas ikiteisminis tyrimas Generalinėje prokuratūroje, terminų nėra nustatyta. Jei nebus nustatyti kalti asmenys, tyrimas gali tęstis tol, kol sueis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
\nKomisijos posėdžio metu Komisijos nariams pareiškus pastabas dėl ilgo tyrimo, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis sutiko, jog tokios pastabos yra pakankamai pagrįstos. Tyrimo laikotarpis ilgas dėl ūkinių finansinių baudžiamųjų bylų sudėtingo tyrimo bei dėl ilgo teisminio proceso. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti Vilmanto Drėmos bylą, kuri buvo nagrinėta apie 1 metus. Šioje baudžiamojoje byloje kaip įrodymas buvo nagrinėjamos minėtos kompiuterio optinės magnetinės laikmenos. Atlikdama konkrečius tyrimus prokuratūra turi atsižvelgti į teismų praktiką. Todėl, jeigu teismas pasako, kad tokiu būdu surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys negali būti pripažįstami įrodymais, tai prokuratūros pareikšti kaltinimai, remiantis tokiais įrodymais, bus neveiksmingi.
\nKalbėdamas apie „juodosios buhalterijos“ lenteles, rastas kompiuterio optinėse magnetinėse laikmenose, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialistams atliekant patikrinimą tų duomenų, kurie buvo fiksuoti lentelėse, buvo patikrinti visi mokėjimo pavedimai. Ir tai, kas yra fiksuota lentelėse, sutampa su faktinėmis aplinkybėmis, su tais įvykiais, kurie buvo atvaizduoti ir legaliuose buhalteriniuose dokumentuose. Tik gavus patį specialistų išvadų aktą, buvo pastebėta, kad revizoriai apie tai pačiame akte nieko nepasisakė. Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos revizoriams buvo duotas dar vienas pavedimas, kad šie momentai atsispindėtų jų tyrimo akte. Atsakymas dar nėra gautas.
\nKalbant apie šių duomenų iš kompiuterio optinių magnetinių laikmenų paėmimą, pažymėtina tai, kad specialistai yra pasisakę, kad šie duomenys nėra klastoti, jie yra paimti teisėtai. Tolesnis jų panaudojimas baudžiamajame procese yra įmanomas. Tai dalis baudžiamosios bylos, kuri apima Vilmanto Drėmos baudžiamąją bylą. Ji yra nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Priėmus sprendimus bus aišku, kaip tie duomenys vėl bus įvertinti. Dirba ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams yra pavesta atlikti 2001–2004 metų „Rubicon group“ grupės įmonių piniginių lėšų judėjimo analizę, siekiant išsiaiškinti, dėl ko lėšos buvo pervedamos į ofšorines kompanijas.
\nGeneralinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis pažymėjo, kad prokuratūra prevencinės veiklos nevykdo. Apie tai, kokią informaciją savo laiku fiksavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra sužinojo tada, kada prokuratūrai buvo perduota medžiaga. Prokuratūra pradėjo veikti, kada gavo baudžiamajam persekiojimui medžiagą.
\nIki pradedant ikiteisminį tyrimą Generalinėje prokuratūroje, STT, Gintaro Jasaičio teigimu, savarankiškai pradėjo operatyvinę bylą, nes ji turi tokią prerogatyvą be prokuroro leidimo. Pareigūnas minėjo, kad prokurorai turi ribotas galimybes kontroliuoti specialiųjų tarnybų atliekamus slaptuosius veiksmus. Gintaro Jasaičio manymu, visos slaptos priemonės turi būti vykdomos remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne atskirais įstatymais, nes priešingu atveju kyla problemų dėl įrodymų vertinimo teismuose.
\nGeneralinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis paminėjo tokius veiksmus, kuriuos prokuratūra vykdė baudžiamojo persekiojimo srityje, po to kai gavo informaciją iš STT. 2002 metais STT pradėjo operatyvinį tyrimą. Po dvejų metų operatyvinio tyrimo 2004 metų pradžioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuratūra iki 2004 metų faktiškai jokių priemonių imtis ir negalėjo, nes operatyvinio tyrimo dalykas buvo Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Nuo 2004 metų prokuratūra pradėjo vadovauti tiems tyrimams, kurie buvo vykdomi STT Vilniaus valdyboje. Iš šitų tyrimų buvo išskirtos kelios baudžiamosios bylos: Vilmanto Drėmos byla buvo perduota teismui, viena byla buvo nutraukta, nes Seimas neleido patraukti Seimo narių baudžiamojon atsakomybėn, trečia byla dėl „Rubicon group“ įmonių grupės ūkinės finansinės veiklos patikrinimo šiuo metu yra dar tiriama Generalinėje prokuratūroje.
\nKita sritis, kurioje irgi buvo dirbama, tai civiliniai procesai. 2004 m. balandžio 13 d. Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į generalinį prokurorą ir perdavė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Algio Baranausko prašymą ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą bei Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Ogmios astra“ pramogų centro sutarties dėl žemės sklypo, esančio tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių, teisėtumą. Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriuje išnagrinėjus surinktą medžiagą buvo nuspręsta, kad prokuroras turėtų teisinį pagrindą teikti ieškinį teisme dėl minėtos sutarties, kurioje yra kalbama apie sklypą 60,8 ha ploto tarp Ozo ir Kalvarijų gatvių. Tačiau 2004 m. birželio 21 d. Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 770 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1381 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 895 „Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis Vilniaus miesto tarybai“ pakeitimo ir žemės sklypo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei valdyti patikėjimo teise“ pakeitimo“ dėl šių aplinkybių pasikeitimo prokurorui pagrindo pareikšti ieškinį nebeliko.
\n2005 m. sausio 7 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Seimo nario Henriko Žukausko prašymas įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės priimtų administracinių aktų bei sutarčių, susijusių su Ozo g. 11 esančio 60 ha ploto sklypo žemės naudojimu, teisėtumą. Vyko tyrimas, ir ieškinys buvo pareikštas Vilniaus apygardos teismui. Šiuo atveju jį nagrinėja teisėjas Dainius Rinkevičius. Išnagrinėjęs prokuroro ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje ieškinius, 2005 m. spalio 18 d. teisėjas sprendimu prokuroro ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ginčijamu aktu ir sandoriu nebuvo pažeisti nei viešasis interesas, nei galiojantys teisės aktai. Bet 2005 m. lapkričio 8 d. prokuroras pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo minėto sprendimo, ir lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė tą skundą ir bylą išsiuntė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Rezultato kol kas nėra.
\nTaip pat šių metų lapkričio mėnesį buvo gauta informacija iš Viešųjų pirkimų tarnybos dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyto supaprastinto konkurso vandens pramogų parko paslaugoms pirkti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento su UAB „Marela“ sudarytos paslaugų sutarties. Šiuo metu prokuratūroje yra renkama medžiaga ir bus priimtas sprendimas dėl to, ar ginčyti tokį sprendimą civilinio proceso, ar administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka.
\n1.7. Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas, Komisijos posėdžio metu kalbėdamas apie Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų dėl 60,8 ha žemės sklypo tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių teisėtumą, teigė, kad Ozo pramogų ir poilsio parko sutarties ir visų su ja susijusių veiksmų teisėtumą įvairiais laikotarpiais tyrė keturiolika įvairiausių institucijų: Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra (du kartus), ekonominė policija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei atskiri Vyriausybės kanceliarijos struktūriniai padaliniai, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jai priklausančios atskiros tarnybos, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba bei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Nė viena iš pirmiau paminėtų institucijų nenustatė jokių esminių sutarties ar kitų priimtų dokumentų pažeidimų.
\nAtsakydamas į Komisijos narių pateikiamus klausimus, Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas tvirtino, kad Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismų kolegijos šiuos žiniasklaidoje pateikiamus duomenis kaip įrodymus atmetė, o Generalinės prokuratūros atstovai, Seime atsakinėdami į Seimo narių paklausimus dėl „Abonento“, teigė, kad „šiuo metu prokuratūroje nėra nė vienos bylos, susijusios su Artūru Zuoku“.
\nKalbėdamas apie Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios UAB „Šiaurės miestelis“ galimų veiklos pažeidimų bei dėl UAB „Šiaurės miestelis“ turto išvaistymo meras teigė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierių patikrinimo metu nustatytus faktus, jog neteisėtai už tarpininkavimą išnuomojant žemės sklypą buvo pervesta galimai su buvusiais UAB „Šiaurės miestelis“ administracijos vadovais susijusiai įmonei daugiau negu milijonas litų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Meras teigė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Šiaurės miestelis“ administracijos vadovų veiklos.
\nPasisakydamas dėl atsiskaitymo už privatizuojamą turtą, įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, meras teigė, kad 2001-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino atsiskaitymo už privatizuojamą turtą, įskaitant priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, tvarką. Ši Tarybos patvirtinta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo apskričiai iniciatyva buvo ginčijama teisme. Vilniaus apygardos teismas 2001-11-16 nusprendė Tarybos sprendimą pripažinti neprieštaraujančiu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui.
\n1.8. Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį Specialiųjų tyrimų tarnyba yra operatyvinės veiklos subjektas. Įstatymo 5 straipsnyje yra išvardyti operatyvinės veiklos uždaviniai, t. y. nusikalstamų veikų prevencija; nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. Įstatymo 10–13 straipsniuose nurodytas prokuratūros vaidmuo operatyvinėje veikloje. Pagal Įstatymo 21 straipsnį operatyvinės veiklos subjektų operatyvinius veiksmus koordinuoja ir jų teisėtumą kontroliuoja generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas, apygardų prokuratūrų vyriausieji prokurorai bei šių prokurorų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, rengdami motyvuotus teikimus, sankcionuodami arba atsisakydami sankcionuoti veiksmus, gaudami informaciją apie veiksmų atlikimo eigą ir rezultatus.
\nRemdamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo operatyvinę veiklą, siekdama atkleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir užkirsti joms kelią, 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. 14 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad STT pareigūnas, gavęs pranešimą ar pareiškimą apie rengiamą, daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba būdamas įvykio liudininkas, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti ir liudininkams nustatyti.
\nLietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad prokuratūra kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese.
\nLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Pagal LR BPK 165 straipsnio 1 dalį STT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Pagal LR BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Pagal LR BPK 169 straipsnio 1 dalį prokuroras, gavęs pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Pagal LR BPK 171 straipsnio 1 dalį, kai ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Pagal LR BPK 172 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus bei prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. Pagal LR BPK 220 straipsnio 2 dalį prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą.
\nPagal pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, operatyvinėmis priemonėmis užfiksavęs galimai nusikalstamas veikas, privalo tarnybiniu pranešimu kreiptis į įstaigos vadovą, o šis – nedelsdamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo pat metu turi būti imamasi visų įstatymų numatytų priemonių nutraukti veiksmus, kuriais rengiamasi padaryti nusikalstamą veiką arba daromą veiką nutraukti. Joks įstatymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui nesuteikia teisės skirstyti veikas į rimtas ir nerimtas, taip pat spręsti, verta ar neverta pradėti ikiteisminį tyrimą. Joks įstatymas neleidžia pasyviai nusikalstamos veikos stebėti, neužkertant jai kelio, taip pat kelio žalingiems padariniams atsirasti. Taip pat pagal pirmiau nurodytų įstatymų reikalavimus negalima situacija, kai, stebint ikiteisminio tyrimo pareigūnui, atliekama veika, kurios vėliau nebeįmanoma įrodyti dėl jos fiksavimo ne laiku. Šių įstatymų reikalavimų laisvas traktavimas negalimas jokio lygio ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
\nProkuratūra, iš esmės sankcionuodama operatyvinius veiksmus, negali apie juos nežinoti, taip pat ji privalo domėtis tokių veiksmų eiga ir rezultatais. Jei, atliekant operatyvinių veiksmų kontrolę, prokuroras pats nustato nusikalstamos veikos požymius, jis privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Dar 2002 metais pradėjus operatyvinius veiksmus tiriamų veikų atžvilgiu, nei STT, nei prokuratūra nesiėmė jokių priemonių tokiems veiksmams nutraukti, todėl iš esmės ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004 metais tik atsiradus šių veikų rezultatams. BPK 2 straipsnis nurodo, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliekamas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
\nTiek prokuratūros, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų teigimu, Generalinėje prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, ir visapusiškas bylos ištyrimas reikalauja daug laiko, taip pat pastangų, todėl dėl visų galimos nusikalstamos veikos epizodų gali sueiti senaties terminas. Iš Komisijai duotų paaiškinimų akivaizdu, kad jei tyrimas tokioje byloje bus vykdomas be jokio konkretaus plano, taip pat nekoordinuojant veiksmų tarp atskirų institucijų bei esant nepakankamai prokuratūros kontrolei, tokia situacija realiai tikėtina. Tačiau įstatymas suteikia teisę prokuratūrai išskirti iš bylos ir perduoti teismui tik tuos epizodus, kuriuos prokuroras mano esant pakankamai įrodytais, nenutraukiant visos bylos tyrimo. Tokiu būdu niekuo nepateisinami vieno iš prokuratūros atstovų tvirtinimai Komisijai, kad byla galimai bus tiriama tol, kol sueis senaties terminas. Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas dėl sunkių nusikaltimų, todėl pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies d punktą senaties terminas yra 10 metų nuo veiksmų atlikimo dienos.
\n2.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM tyrė UAB „Šiaurės miestelis“ veiklą. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiaga yra perduota Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui. Be to, atliekamas tyrimas dėl labdaros gavimo ir galimo pinigų plovimo trijuose paramos fonduose, susijusiuose su UAB „Rubicon apskaitos sistemos“, bei tiriama „Rubicon group“ įmonių grupei priklausančių ofšorinių įmonių finansinė veikla;
\n2.2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM nėra pradėjusi ar nutraukusi ikiteisminių tyrimų dėl UAB „Eksimeta“ ir UAB „Lietuvos prekybos namai“;
\n2.3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nėra pradėjusios ar nutraukusios ikiteisminių tyrimų dėl UAB „Eksimeta“, UAB „Lietuvos prekybos namai“ ir UAB „Šiaurės miestelis“;
\n2.4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2004-03-04 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bendrovių, priklausančių „Rubicon group“ įmonių grupei, ir ši ikiteisminio tyrimo medžiaga 2004-09-16 buvo perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai;
\n2.5. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-505-04 dėl UAB „Rubicon“ darbuotojų veiksmų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnyje, 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.
\n3.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM žinojo spaudoje paskelbtus ir Komisijoje tiriamus faktus apie UAB „Šiaurės miestelis“ veiklą, juos ištyrė ir ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė toliau tirti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui. Taip pat ši tarnyba žinojo spaudoje paskelbtus ir Komisijoje tiriamus faktus apie „Rubicon group“ įmonių grupės finansinę veiklą ir šiuo metu atlieka ikiteisminį „Rubicon group“ įmonių grupei priklausančių įmonių finansinės veiklos tyrimą, tačiau FNTT nežinojo spaudoje paskelbtų ir Komisijoje tiriamų faktų apie UAB „Eksimeta“, UAB „Lietuvos prekybos namai“ bei valstybinės žemės sklypų privatizavimą buvusio Vismaliukų poligono teritorijoje ir nesiėmė teisinių priemonių spaudoje paskelbtiems ir Komisijoje nagrinėtiems faktams ištirti ir užkardyti;
\n3.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra dėl UAB „Eksimeta“, UAB „Lietuvos prekybos namai“, UAB „Šiaurės miestelis“ bei valstybinės žemės sklypų privatizavimo buvusio Vismaliukų poligono teritorijoje nesiėmė teisinių priemonių spaudoje paskelbtiems ir Komisijoje nagrinėtiems faktams ištirti ir užkardyti, tačiau šios institucijos žinojo spaudoje paskelbtus ir Komisijoje tiriamus faktus dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų perleisti 60,8 ha žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise UAB „Ogmios astra“ pramogų centrui, dėl „Rubicon group“ įmonių grupės neaiškios ūkinės finansinės veiklos bei dėl korupcijos Vilniaus miesto savivaldybėje ir ėmėsi teisinių priemonių šiems spaudoje paskelbtiems ir Komisijoje nagrinėtiems faktams ištirti ir užkardyti;
\n3.3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra turėjo pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio tvarka civilinį ieškinį dėl 60,8 ha žemės sklypo tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurės ir Geležinio Vilko gatvių naudotis užstatymo teise perleidimo UAB „Ogmios astra“ pramogų centrui, tačiau nurodytos priemonės buvo nepakankamos, kadangi nebuvo tiriama, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnautojai ir Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje tinkamai atliko savo pareigas gindami viešąjį interesą ir užtikrindami disponavimo valstybės ir savivaldybių turtu teisėtumą;
\n3.4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba nuo 2002 metų turėjo informacijos apie „Rubicon group“ įmonių grupės vadinamąją „juodąją buhalteriją“, kadangi tuo metu vykdė operatyvinę veiklą. Tačiau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba nesiėmė pakankamų priemonių nusikalstamai veiklai nutraukti ir fiksuoti iki pat 2004 metų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra šią veiklą tiria nuo 2004 metų. Dėl nepakankamo ir neefektyvaus abiejų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nėra perėmusi visų duomenų apie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos tiriamas veikas.
\n4.1. atsižvelgti į teisėsaugos institucijų pareigūnų pasiūlymus ir tobulinti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas;
\n4.2. kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu planingai vykdyti šių bylų ikiteisminį tyrimą koordinuojant veiksmus tarp atskirų institucijų ir užtikrinant tam pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių;
\n4.3. kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti valstybinės žemės buvusio Vismaliukų poligono teritorijoje bei joje esančių pastatų atitekimo UAB „Šiaurės miestelis“ aplinkybes bei šio proceso, taip pat ir sklypų, esančių Vismaliukų g. 28 ir 35, suformavimo bei jų privatizavimo atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktams;
\n4.4. kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad ji įvertintų Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų, klaidingai informavusių Komisiją apie valstybinės žemės, esančios buvusio Vismaliukų karinio poligono teritorijoje, priklausymą Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat imtis skubių veiksmų, kad valstybinė žemė Vismaliukų gatvėje būtų grąžinta natūra teisėtiems savininkams ir būtų sprendžiamas asmenų, atsakingų už žemės Vismaliukų gatvėje grąžinimą natūra, atsakomybės klausimas;
\n4.5. siūlyti Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti „Rubicon group“ įmonių grupei priklausančių įmonių sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolę;
\n4.6. pavesti Seimo valdybai sudaryti iš žinybų atstovų darbo grupę Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatoms tobulinti, kad būtų aiškiai reglamentuotas specialiųjų priemonių naudojimas operatyvinio tyrimo metu, šių priemonių naudojimo ir operatyvinio tyrimo medžiagos saugojimo terminai. ______________ * Privačių fizinių asmenų vardai ir pavardės nenurodomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.