2.P.4 funkcinės grupės statiniai:
\n
2.1. nuo 6 iki 10 aukštų, kai tūris iki 25 tūkst. m3 1 2.1.1. kai šių pastatų tūris didesnis kaip 25 tūkst. m3 2 2.2. daugiau kaip 10 aukštų, kai tūris iki 25 tūkst. m3 2 2.2.1. kai šių pastatų tūris didesnis kaip 25 tūkst. m3 3 2.3. aukštesni kaip 56 m 3 3. P.1.2, P.3 funkcinių grupių statiniai:
\n
3.1. iki 10 aukštų, kai tūris nuo 5 iki 25 tūkst. m3 1 3.2. iki 10 aukštų, kai tūris viršija 25 tūkst. m3 2 3.3. 10 ir daugiau aukštų, kai tūris mažesnis kaip 25 tūkst. m3 2 3.4. 10 ir daugiau aukštų, kai tūris didesnis kaip 25 tūkst. m3 3 4. P.2.1, P.2.2 funkcinių grupių statiniai:
\n
4.1. kino teatrai ir klubai su estradomis, kai salėje ne daugiau kaip 300 vietų 1 4.2. kino teatrai ir klubai su estradomis, kai salėje daugiau kaip 300 vietų 2 4.3. bibliotekos ir archyvai, kai pastato tūris didesnis kaip 7,5 tūkst. m3 2 PASTABOS:
\n
1.Vandens srautas 1 lentelėje nurodytiems statiniams turi būti ne mažesnis kaip 80 l/min.
\n
2.Vandeniui tiekti gali būti naudojamos pusiau standžių žarnų ritės arba plokščiosios žarnos.
\n
2 lentelė Statinių atsparumo ugniai laipsnis Gamybos kategorija Čiurkšlių skaičius P.5 funkcinės grupės ne aukštesniems kaip 20 m statiniams, kurių tūris V, tūkst. m3 0,5 < V < 5 5 < V < 50 50 < V < 200 200 < V < 400 I Asg, Bsg, Cg 2 2 2 3 I Dg, Eg – 1 2 2 II ir III Cg 2 2 2 – II ir III Dg, Eg – 2 2 – PASTABOS:
\n
1.Vandens srautas 2 lentelėje nurodytiems statiniams turi būti ne mažesnis kaip 156 l/min.
\n
2.Vandeniui tiekti naudojamos plokščiosios žarnos ar ritės, kurių žarnos turi būti ne ilgesnės kaip 20 m.
\n
3.Skalbyklose vidaus gaisrinis vandentiekis įrengiamas tik sausų skalbinių tvarkymo ir saugojimo patalpose.
\n
25.Naudojant E ir F degumo klasių statybos produktus arba neapsaugotas metalines laikančiąsias konstrukcijas statiniuose, kurių tūris viršija 10 tūkst. m3, vandens kiekis vidaus gaisrams gesinti didinamas viena čiurkšle, naudojant atitvarines konstrukcijas su E ir F degumo klasių statybos produktais – dviem čiurkšlėmis.
\n
26.Kai masinio žmonių susibūrimo salių (kurios numatytos 100 ir daugiau žmonių būti) apdailai panaudoti E ir F degumo klasių statybos produktai, 1 lentelėje nurodytas čiurkšlių skaičius didinamas dar viena.
\n
27.Vidaus gaisrinis vandentiekis neprojektuojamas:
\n
27.1. statiniuose ir patalpose, kurių tūris ir aukštis mažesni už nurodytus 1 ir 2 lentelėse;
\n
27.2. bendrojo lavinimo mokyklose, iš jų turinčiose aktų sales su stacionaria kino aparatūra;
\n
27.3. sezoniniuose kino teatruose, pirtyse;
\n
27.4. gamybiniuose statiniuose, kuriuose naudojant vandenį gali įvykti sprogimas, gaisras arba susidaryti sąlygos gaisrui išplisti;
\n
27.5. įmonių gamybiniuose ir pagalbiniuose statiniuose, vaisių ir daržovių saugyklose bei šaldytuvuose, kuriuose nėra komunalinio ar pramoninio vandentiekio, o gaisrams gesinti numatyti gaisriniai rezervuarai ar kiti vandens telkiniai;
\n
27.6. daržinėse;
\n
27.7. I atsparumo ugniai laipsnio mineralinių trąšų sandėliuose, kai jų tūris mažesnis kaip 5 tūkst. m3.
\n
PASTABA. Leidžiama neįrengti vidaus gaisrinio vandentiekio I atsparumo ugniai laipsnio statiniuose žemės ūkio produkcijai perdirbti, kai gamybos kategorija Cg, o jų tūris mažesnis kaip 5 tūkst. m3.
\n
28.Skirtingo aukščio ir paskirties statiniuose, patalpose vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimo būtinumas ir vandens debitas nustatomas atskirai kiekvienai statinio daliai. Šiuo atveju vandens debitas vidaus gaisrams gesinti nustatomas:
\n
28.1. statiniams, neturintiems priešgaisrinių sienų, – pagal bendrąjį statinio tūrį;
\n
28.2. statinyje, suskirstytame REI 180 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis, – atskirai kiekvienai statinio daliai;
\n
28.3. statinyje, kuriame yra skirtingos gamybos kategorijos, kurių pavojingiausios yra atskirtos per visą patalpos aukštį REI 180 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis, – atskirai kiekvienai statinio daliai pagal tą dalį, kuriai gesinti reikalingas didesnis vandens kiekis;
\n
28.4. jei pavojingiausios patalpos nėra atskirtos – pagal bendrąjį statinio tūrį ir pavojingiausią gamybos kategoriją;
\n
28.5. kai I atsparumo ugniai laipsnio statiniai sujungti pereigomis iš KO gaisrinio pavojingumo klasės konstrukcijų ir priešgaisrinėmis durimis, kiekvieno statinio tūris skaičiuojamas atskirai. Nesant priešgaisrinių durų, visų statinių tūriai sumuojami, o gamybos kategorija imama pavojingesnė.
\n
PASTABA. Jeigu statinyje yra keletas pavojingų, REI 180 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis atskirtų patalpų, tai nustatant vandens debitą gaisrams gesinti jų tūriai nesumuojami.
\n
29.Kai gaisriniai čiaupai ar ritės prijungti prie automatinės gaisrų gesinimo sistemos, jų veikimo trukmė yra tokia pati kaip ir šios sistemos.
\n
30.Kai komunalinis ir gaisrinis vandentiekis yra bendras, šešių ir daugiau aukštų statiniuose gaisriniai stovai viršutiniuose aukštuose sujungiami. Kad būtų garantuota vandens stovuose kaita, būtina numatyti jų sujungimą su vienu ar keliais vandenį tiekiančiais stovais per uždaromąją armatūrą.
\n
31.Jeigu šaltose patalpose naudojami sausvamzdžiai gaisrams gesinti, jų atjungimo ir vandens išleidimo armatūra įrengiama šildomose patalpose.
\n
32.Nustatant gaisrinių stovų ir čiaupų ar ričių vietą ir skaičių, būtina atsižvelgti į tai, kad:
\n
32.1. statiniuose, kai gaisrų gesinimas numatytas 3 ir daugiau čiurkšlių, o P.1.3 funkcinės grupės statiniuose – 2 ir daugiau čiurkšlių, leidžiama ant gaisrinių stovų įrengti suporintus gaisrinius čiaupus ar rites;
\n
32.2. P.1.3 funkcinės grupės statiniuose, kai koridorius iki 10 m ilgio ir gaisrų gesinimas numatytas 2 čiurkšlėmis, leidžiama gaisrinius čiaupus ar rites įrengti ant vieno stovo;
\n
32.3. P.1.3 funkcinės grupės statiniuose, kurių koridoriai ilgesni 10 m, bei statiniuose, kai gesinti reikalingos 2 ir daugiau vandens čiurkšlių, gaisriniai čiaupai ar ritės įrengiami ant skirtingų stovų.
\n
PASTABOS:
\n
1.Gaisrą gesinti iš kiekvieno stovo galima ne daugiau kaip 2 čiurkšlėmis.
\n
2.Techniniuose aukštuose, pogrindžiuose ir palėpėse, kai patalpų konstrukcijoms naudojami E ir F degumo klasių statybos produktai, įrengiami gaisriniai čiaupai ar ritės.
\n
3.Leidžiama gaisrui gesinti panaudoti gaisrinį čiaupą ar ritę iš gretimų aukštų, jei bendras vandens čiurkšlių skaičius yra 4 ir daugiau, galima įrengti suporintus čiaupus ar rites.
\n
33.Gaisriniai čiaupai ar ritės įrengiami 1,35 m aukštyje nuo grindų ir įdedami į spinteles. Suporinti gaisriniai čiaupai ar ritės spintelėse įrengiami vienas virš kito. Apatinis neturi būti žemiau kaip 1 m nuo grindų. Kiekvienas gaisrinis čiaupas turi turėti to paties skersmens 10, 15 arba 20 m ilgio gaisrinę žarną ir vandens purkštą. Statinyje arba atskirose jo dalyse naudojami vienodo skersmens gaisriniai čiaupai, ritės, žarnos ir purkštai. Gaisrinių žarnų ir ričių ilgis turi būti vienodas.
\n
34.Aukštesniuose kaip 26,5 m nuo žemiausios žemės altitudės iki viršutinio aukšto grindų lygio viešbučių pastatuose bei aukštesniuose kaip 16 aukštų administraciniuose pastatuose (bankuose, teismuose, savivaldybių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastatuose) ties gaisriniais liftais ar neuždūmijamomis laiptinėmis turi būti įrengti sausvamzdžiai gaisrinėms žarnoms sujungti su pastato išorėje išvestu 89 mm skersmens atvamzdžiu su 77 mm jungiamosiomis movomis gaisrinei technikai prijungti ir vandeniui į sausvamzdžius tiekti. Šios jungtys prie sausvamzdžių tvirtinamos su atbuliniais vožtuvais ir sklendėmis, skirtomis vandeniui iš vamzdynų nuleisti.
\n
35.Vidaus gaisriniai čiaupai ar ritės turi būti nutolę vienas nuo kito, išdėstyti prie išėjimų, šildomose laiptų aikštelėse (išskyrus neuždūmijamas), vestibiuliuose, koridoriuose, praeigose ir kitose lengvai prieinamose vietose, kad netrukdytų žmonių evakuacijai.
\n
36.Gaisrinius čiaupus ar rites leidžiama jungti prie sprinklerinės sistemos už jos valdymo mazgų.
\n
VI. VIDAUS GAISRINIO VANDENTIEKIO ĮVADAI IR ARMATŪRA 37. Vandens kiekis, tekantis komunaliniu ir gamybiniu vandentiekiu, skaičiuojamas piko metu, kada daugiausiai jo sunaudojama buities, ūkio ir gamybos reikmėms. Vandens kiekis, sunaudojamas dušams, grindims plauti ir teritorijai laistyti, neskaičiuojamas.
\n
38.Vandentiekio tinklai, maitinami kelių įvadų, hidrauliškai skaičiuojami esant atjungtam vienam iš įvadų. Kai įvadai yra du, kiekvienas iš jų privalo praleisti visą skaičiuojamąjį debitą o kai daugiau – pusę.
\n
39.Žiediniai vidaus vandentiekio tinklai jungiami prie lauko žiedinių tinklų ne mažiau kaip dviem įvadais. Du ir daugiau vandentiekio įvadai įrengiami:
\n
39.1. statiniuose, kurių vidaus tinkluose yra 12 ir daugiau gaisrinių čiaupų ar ričių (išskyrus iki 16 aukštų gyvenamuosius statinius);
\n
39.2. klubuose, kuriuose įrengtos estrados, kino teatruose, kai salėje yra daugiau kaip 300 vietų;
\n
39.3. teatruose ir klubuose su scenomis;
\n
39.4. statiniuose, kuriuose įrengtos sprinklerinės ar drenčerinės sistemos, turinčios daugiau kaip 3 valdymo mazgus.
\n
40.Įrengiami įvadai į statinį turi būti jungiami prie žiedinio lauko vandentiekio. Lauko vandentiekyje tarp įvadų turi būti įrengtos dvi sklendės, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas remontuojant vieną lauko vandentiekio tinklo šaką arba sklendę.
\n
41.Esant žemesnei kaip 2 °C patalpos temperatūrai, vandentiekį reikia apsaugoti nuo užšalimo.
\n
42.Gaisriniam vandentiekiui galima naudoti plastikinius vamzdžius iš A1 ir A2 degumo klasių statybos produktų. Plastikinės, nenormuoto degumo gali būti tik atšakos nuo stovų į sanitarinius prietaisus.
\n
43.Nenormuoto degumo vandentiekio (nesusieto su gaisrų gesinimu) vamzdžiai Asg, Bsg ir Cg gamybos kategorijų patalpose turi būti apsaugoti nuo užsidegimo.
\n
44.Vidaus gaisrinio vandentiekio armatūra turi atlaikyti skaičiuojamąjį darbinį slėgį, bet ne didesnį kaip 1 MPa.
\n
45.Vidaus gaisriniame vandentiekyje uždaromoji armatūra įrengiama:
\n
45.1. kiekvieno vandentiekio įvade;
\n
45.2. gaisrinio vandentiekio stovo, maitinančio 5 ir daugiau gaisrinių čiaupų ar ričių, pradžioje.
\n
PASTABA. Septynių ir daugiau aukštų gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties statiniuose esant vienam gaisriniam stovui, jo viduryje įrengiama remonto sklendė.
\n
46.Dešimties ir daugiau aukštų statiniuose gaisrui šiukšlių kamerose gesinti įrengiami gaisriniai čiaupai ar ritės šalia esančioje laiptinėje arba kitoje šildomoje patalpoje.
\n
47.Vandens slėgio nuostoliai tekant didžiausiam komunalinio ir gamybinio vandens kiekiui turbininiuose skaitikliuose neturi viršyti 1 m, o sparneliniuose – 2,5 m. Tekant gaisrinio vandens kiekiui kartu su didžiausiu komunalinio ir gamybinio vandens kiekiu, slėgio kritimas neturi viršyti 10 m. Slėgio nuostoliai skaitiklyje apskaičiuojami pagal formulę: h = Sq2, kur:
\n
S – skaitiklio hidraulinis pasipriešinimas; q – skaičiuojamasis sekundinis vandens poreikis, l/s.
\n
48.Skaitiklio apvadas įrengiamas, kai yra vienas įvadas į statinį ir kai skaitiklis nepraleidžia skaičiuojamojo vandens gaisrui gesinti kiekio. Apvadas visada turi praleisti skaičiuojamąjį vandens gaisrui gesinti kiekį. Apvado sklendė turi būti nuolat uždaryta. Sklendė įrengiama su elektros pavara, kai ją gaisro metu reikia atidaryti per nuotolį nuo gaisrinių čiaupų ar ričių, arba kartu su automatiškai paleidžiamais gaisriniais siurbliais.
\n
49.Vandentiekio vamzdžiai tiesiami su 0,002 nuolydžiu. Vandens išleidimo armatūra įrengiama žemiausiame vandentiekio tinklo taške, prie jos įrengiamas trapas vandeniui išleisti į kanalizaciją.
\n
VII. SIURBLINĖS IR VANDENS TALPYKLOS 50. Siurblinės įrengiamos, kai vidaus gaisrinio vandentiekio tinkluose slėgis yra nepakankamas. Siurblinės ir hidropneumatinės talpyklos įrengiamos šildomuose, atskiruose I atsparumo ugniai laipsnio C0 gaisrinio pavojingumo klasės statiniuose ar priestatuose arba EI 45 atsparumo ugniai priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis atskirtose patalpose, esančiose pirmuose arba cokoliniuose aukštuose bei rūsiuose ir turinčiose išėjimą į lauką arba laiptinę. Siurblinėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 4 °C, esant dyzeliniams varikliams – 10 °C, mažiausias avarinis apšvietimas turi sudaryti 5 proc. natūralaus darbinio apšvietimo, tačiau negali būti mažesnis kaip 2 lx statinio viduje ir ne mažesnis kaip 1 lx išorėje (teritorijoje).
\n
51.Siurblinė turi būti užrakinta. Jos raktus turi turėti atsakingas asmuo ir budėtojai. Siurblinė turi būti tvarkinga, aiškios įrenginių išdėstymo ir principinės elektrinio valdymo schemos. Draudžiama jose laikyti pašalines medžiagas ir įrenginius.
\n
PASTABOS:
\n
1.Gaisriniai siurbliai su elektros varikliais gali būti įrengiami po bet kokios paskirties patalpomis.
\n
2.Hidropneumatines talpyklas draudžiama įrengti po patalpomis, šalia arba virš jų, jeigu tose patalpose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių (žiūrovų salė, scena, drabužinė ir pan.).
\n
52.Siurblinės įrengiamos taip, kad siurblius būtų galima paleisti iš jų ir nuotoliniu būdu. Gaisriniai siurbliai parenkami vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN 1028-1:2003 [11.14].
\n
53.Nuotoliniu būdu paleidžiamų siurblių mygtukai turi būti įtaisyti gaisrinių čiaupų ar ričių spintelėse. Kai siurbliai įsijungia automatiškai arba yra paleidžiami nuotoliniu būdu (atsukamas gaisrinis čiaupas ar ritė, suveikia sprinkleriai ar drenčeriai), turi būti įrengtas šviesos ir garso signalas, perduodantis informaciją apie siurblių įsijungimą gaisriniame poste budinčiam personalui.
\n
54.Pagal elektros energijos tiekimo patikimumą siurblinės skirstomos į I ir II kategorijas. Jos įrengiamos:
\n
54.1. I kategorijos – kai vidaus gaisrui gesinti naudojami gaisriniai čiaupai arba kai negalima nutraukti siurblių veikimo;
\n
54.2. II kategorijos – kai vidaus gaisrui gesinti naudojamos ritės, siurblinėse, kuriose galimas trumpalaikis elektros energijos tiekimo sutrikimas, kol nebus įjungtas rezervinis maitinimas.
\n
PASTABOS:
\n
1.Nesant galimybės siurblinėje užtikrinti I kategorijos elektros energijos tiekimo, leidžiama siurblinės įrangą prijungti prie vieno šaltinio skirtingų transformatorių dviem skirtingomis 0,4 kW linijomis, įrengiant automatinio rezervo įjungimo (ARĮ) įrenginį.
\n
2.Jeigu siurblinei užtikrinamas reikiamo elektros energijos tiekimo patikimumas, galima įrengti vidaus degimo variklių sukamus rezervinius siurblius, numatant siurblinėje atitinkamą vėdinimą. Tokio tipo siurblines draudžiama įrengti rūsiuose.
\n
55.Gaisriniai siurbliai, sujungti su vandens rezervuarais, įrengiami taip, kad jie nuolatos būtų pripildyti vandens. Taip pat gali būti naudojami vandens siurbliai.
\n
56.Gaisriniai siurbliai su rezervuarais arba lauko vandentiekiu sujungiami dvejomis įsiurbimo linijomis, kurios prieš siurblius sujungiamos tokio pat skersmens vamzdžiu su sklende. Kiekviena jų turi praleisti visą sekundinį vandens kiekį, reikalingą gaisrui gesinti.
\n
57.Vandentiekio bokštai, rezervuarai ir kitos vandens talpyklos, skirtos gamybos, buities poreikiams bei gaisrams gesinti, turi turėti įrenginius, skirtus neliečiamoms vandens atsargoms išsaugoti.
\n
58.Neliečiamos vandens atsargos apskaičiuojamos pagal vandens debitą kuris užtikrintų vidaus gaisro gesinimą 10 minučių.
\n
59.Vandentiekio bokštas turi būti tokio aukščio, kad būtų galima užtikrinti reikalingą vandens slėgį prie gaisrinių čiaupų ar ričių, kol bus išnaudotos visos vandens atsargos.
\n
VIII. PAPILDOMI VIEŠŲJŲ PRAMOGINIŲ RENGINIŲ STATINIŲ (TEATRŲ, KINO TEATRŲ IR KLUBŲ) VANDENS SISTEMŲ REIKALAVIMAI 60. Teatrams ir klubams su scenomis komunalinis ir vidaus gaisrinis vandentiekiai projektuojami atskirai. Projektuoti bendrą vidaus gaisrinio vandentiekio tinklą leidžiama, kai miesto vandentiekis užtikrina reikiamą vandens kiekį ir slėgį gaisriniams įrenginiams.
\n
61.Vidaus gaisrinis vandentiekis įrengiamas:
\n
61.1. kino teatruose ir klubuose su estradomis, kai žiūrovų salėje daugiau kaip 700 vietų – iš gaisrinių čiaupų ar ričių ir drenčerinių įrenginių, atsižvelgiant į 67 p. reikalavimus;
\n
61.2. klubuose su 12 x 7,5 x 10,5 m, 13 x 7,5 x 11,5 m, 18 x 9 x 12,5 m ir 21 x 12 x 16 m dydžio scenomis, kai žiūrovų salėje yra iki 700 vietų – iš gaisrinių čiaupų ar ričių ir drenčerinių įrenginių;
\n
61.3. klubuose su 18 x 9 x 12,5 m ir 21 x 12 x 16 m dydžio scenomis, kai žiūrovų salėje daugiau kaip 700 vietų, klubuose su 18 x 12 x 18 m, 21 x 15 x 20 m dydžio scenomis, neatsižvelgiant į vietų žiūrovų salėje skaičių, taip pat teatruose – iš gaisrinių čiaupų ar ričių, drenčerinių ir sprinklerinių įrenginių.
\n
62.Klubuose su 18 x 12 x 18 m, 21 x 12 x 16 m, 21 x 15 x 20 m dydžio scenomis, taip pat teatruose ant scenos planšetės papildomai įrengiami gaisriniai čiaupai su 10 m ilgio žarnomis ir 12 mm skersmens purkštais.
\n
63.Ardeliuose ir darbo galerijose turi būti įrengti 50 mm skersmens gaisriniai čiaupai su 10 m ilgio žarnomis ir 12 mm skersmens purkštais. Kitose teatro patalpose prie gaisrinių čiaupų jungiamos 20 m ilgio žarnos.
\n
64.Kai scenos planšetės plotas yra iki 500 m, įrengiami 3 gaisriniai čiaupai, o kai didesnis – 4. Kiekvienoje darbo galerijoje ir ardeliuose įrengiami 2 gaisriniai čiaupai, po vieną iš kairės ir dešinės scenos pusės. Gaisrinius čiaupus leidžiama įrengti atvirai (ne spintose), išdėstant juos taip, kad kiekvienas scenos taškas būtų pasiekiamas dviem vandens čiurkšlėmis.
\n
65.Gaisrinis vandentiekis turi būti žiedinis, prijungtas dviem įvadais prie miesto vandentiekio tinklo arba automatinio sprinklerinių ar drenčerinių gesinimo sistemų skirstytuvo. Įvadai tarpusavyje jungiami tokio pat skersmens vamzdžiu, jame įrengiama sklendė. Vandentiekio tinkle sklendės vandeniui paskirstyti įrengiamos taip, kad, užsukus vieną iš jų, būtų atjungta dalis vandentiekio, turinčio ne daugiau kaip dvi atšakas. Stovai, maitinantys daugiau kaip du gaisrinius čiaupus ar rites, nuo tinklo atskiriami sklende.
\n
66.Vidaus gaisrinio vandentiekio tinkle turi būti sudaromas toks slėgis, kad, gesinant scenos ardelius, nuo planšetės vandens čiurkšlė virš ardelių pakiltų ne mažiau kaip 2 m.
\n
67.Drenčeriai turi būti įrengiami po scenos ir arierscenos ardeliais, žemutinėmis darbo galerijomis ir perėjimo tilteliais, vyniojamųjų dekoracijų saugyklose, visose scenos angose, įskaitant portalo angą į žiūrovų salę bei ariersceną, taip pat triume, kuriame įrengti scenos pakėlimo ir nuleidimo, kiti valdymo mechanizmai. Portalo priešgaisrinė uždanga turi būti aušinama iš scenos pusės.
\n
68.Sprinklerinės sistemos naudojamos scenos denginiui, visoms darbo galerijoms ir perėjimo tilteliams (išskyrus žemutinius), triumams (kur nėra drenčerinės sistemos), šoninėms scenos patalpoms, arierscenai, sandėliams, dirbtuvėms, dekoracijų gamybos ir įrengimo patalpoms apsaugoti.
\n
69.Sprinkleriai ir drenčeriai išdėstomi atsižvelgiant į tai, kad:
\n
69.1. vieno purkštuvo saugomas ne didesnis kaip 9 m2 grindų plotas, vidutiniškai sunaudojant 0,1 l/s vandens vienam kvadratiniam metrui grindų ploto;
\n
69.2. scenos angos vieno metro pločio drėkinimo intensyvumas – 0,5 l/s, kai angos aukštis iki 7,5 m, ir 0,7 l/s, kai anga aukštesnė;
\n
69.3. visų kitų scenos angų drėkinimo intensyvumas – 0,5 l/s vienam metrui angos pločio;
\n
69.4. mažiausias vandens slėgis prie aukščiausiai esančio ir labiausiai nuo įvado nutolusio sprinklerio (drenčerio) turi būti ne mažesnis kaip 0,05 MPa. Visame statinyje purkštuvų skersmenys turi būti vienodi.
\n
70.Drenčerinės sistemos paleidžiamos:
\n
70.1. nuotoliniu būdu, kai scena, arierscena ir jų angos saugomos iš dviejų scenos planšetės vietų ir iš gaisrinio posto;
\n
70.2. nuotoliniu būdu, kai scenos portalas saugomas iš dviejų scenos planšetės vietų ir iš gaisrinio posto, automatiniu būdu nuo scenos sprinklerių valdymo mazgo daviklių;
\n
70.3. nuotoliniu būdu, kai vyniojamųjų dekoracijų saugykla saugoma iš gaisrinio posto ir sistemos valdymo mazgo.
\n
71.Drenčeriai, kuriais saugomos durys ir atviros angos scenos sienose, jungiami į vieną sekciją. Scenos portalo angos ir vyniojamųjų dekoracijų saugyklos drenčeriai skiriami į dvi atskiras sekcijas.
\n
72.Scenos, arierscenos, triumo, šoninių scenos patalpų drenčeriai sujungiami į vieną arba kelias sekcijas su atskirais valdymo įtaisais. Gaisrinius čiaupus ar rites, išdėstytus scenos darbo galerijoje, leidžiama prijungti prie sprinklerinės sistemos stovų.
\n
73.Skaičiuojamasis vandens kiekis vidaus gaisrams gesinti imamas didesnis, kai:
\n
73.1. sprinklerine sistema gesinamas scenos denginys, viena darbo galerija ir perėjimo tiltelis iš dviejų gaisrinių čiaupų scenos planšetėje ir iš dviejų gaisrinių čiaupų ar ričių viršutinėse darbo galerijose, taip pat veikiant scenos portalo angos drenčeriams;
\n
73.2. drenčerine sistema gesinama po scenos ardeliais, arierscenoje, po žemutinėmis darbo galerijomis ir perėjimo tilteliais iš dviejų gaisrinių čiaupų scenos planšetėje ir iš dviejų gaisrinių čiaupų ar ričių viršutinėse darbo galerijose, taip pat veikiant scenos portalo angos drenčeriams.
\n
74.Jeigu slėgis vandentiekyje nepakankamas ir neužtikrinamas vidaus gaisrų gesinimo įrenginių efektyvus veikimas, siekiant jį padidinti, turi būti įrengti siurbliai, kurie įjungiami:
\n
74.1. nuotoliniu būdu – nuo gaisrinių čiaupų ar ričių, kai nėra sprinklerių ir drenčerių;
\n
74.2. automatiniu būdu – kai yra sprinklerinės ir drenčerinės sistemos, nuotoliniu būdu paleidžiamos ir stabdomos iš gaisrinio posto ir siurblinės.
\n
75.Kino teatruose ir klubuose, kurių vidaus gaisrai gesinami naudojant tik čiaupus ar rites, gaisriniai siurbliai gali būti įrengiami katilinėse.
\n
76.Vandeniui į drenčerines ir sprinklerines sistemas tiekti iš gaisrinių automobilių statinio išorėje įrengiamos 77 mm skersmens jungiamosios movos prie vamzdžių, kurie sujungiami su sistemų slėginiu vamzdynu, jame įrengiant atbulinius vožtuvus. Vamzdžių skaičius ir skersmuo nustatomi atsižvelgiant į vandens kiekį, reikalingą, kad šios sistemos efektyviai veiktų.
\n
77.Tais atvejais, kai lauko vandentiekio tiekiamo vandens kiekio nepakanka vidaus gaisrams gesinti arba vandentiekis yra šakotinis, įrengiami požeminiai gaisriniai rezervuarai. Rezervuarų talpa apskaičiuojama taip, kad juose esančio vandens užtektų:
\n
77.1. vidaus gaisriniams čiaupams ar ritėms veikti 3 val.;
\n
77.2. sprinkleriams ir drenčeriams veikti 1 val.;
\n
77.3. gaisrams gesinti iš išorės 3 val.
\n
78.Vandentiekio įvadai turi užtikrinti gaisrinio rezervuaro pripildymą per 24 valandas. ______________ PATVIRTINTA Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 LAUKO GAISRINIO VANDENTIEKIO TINKLAI IR STATINIAI. PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šios taisyklės (toliau – taisyklės) taikomos projektuojant, įrengiant, rekonstruojant ir remontuojant vandens tiekimo sistemas Lietuvos Respublikoje. Taisyklės nustato esminio statinio priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimo būdą ir pagal reikalavimų pobūdį yra priskiriamos A kategorijos techninei specifikacijai [8.2].
\n
2.Taisyklės yra privalomos visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas [8.1].
\n
3.Be šių taisyklių, būtina vadovautis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais bei atitinkamo statybos produkto įmonės gamintojos pateikta technine informacija.
\n
4.Taisyklės netaikomos įmonėms, gaminančioms, naudojančioms arba laikančioms sprogstamąsias medžiagas, miško medžiagų sandėliams, kurių talpa didesnė kaip 10 tūkst. m3, naftos ir dujų gavybos objektams ir naftos perdirbimo įmonėms, kuriems vandens tiekimo gaisrui gesinti reikalavimai nustatomi vadovaujantis atitinkamais normatyviniais dokumentais.
\n
5.Keičiant statinių ar atskirų jų dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naująją paskirtį atitinkantys priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose bei statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
\n
6.Gaisrinio vandentiekio naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam priešgaisrinės saugos reikalavimui [8.2], turi būti vadovaujamasi priešgaisrinės įrangos įmonės gamintojos pateikta technine informacija ir vykdomi kiti įrangos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
\n
7.Gaisrinis vandentiekis turi būti įrengtas vadovaujantis šių taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą. Jis išbandomas vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais [8.6]. Bandymas atliekamas dalyvaujant statytojui (užsakovui), rangovui (rangovo atstovui) ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams, surašomas gaisrinio vandentiekio apžiūrėjimo-išbandymo aktas [8.14].
\n
II. NUORODOS 8. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus:
\n
8.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
\n
8.2. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424);
\n
8.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720);
\n
8.4. statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
\n
8.5. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804);
\n
8.6. statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
\n
8.7. statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 23-721);
\n
8.8. statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851);
\n
8.9. statybos techninį reglamentą STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1852);
\n
8.10. statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);
\n
8.11. Lietuvos standartą LST 1568:1999 „Gaisrinė ir gelbėjimo įranga. Gaisrinis hidrantas“;
\n
8.12. Lietuvos standartą LST EN 14339:2005 „Požeminiai gaisriniai hidrantai“;
\n
8.13. Lietuvos standartą LST EN 14384:2005 „Antžeminiai gaisriniai hidrantai“;
\n
8.14. Priešgaisrinių vandens šaltinių ir gaisrinių hidrantų patikrinimo bei eksploatavimo instrukciją, patvirtintą Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1997 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 151;
\n
8.15. Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852);
\n
8.16. Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66;
\n
8.17. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-438 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (Žin., 2006, Nr. 108-4118);
\n
8.18. Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių privalomuosius saugos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 378 „Dėl privalomųjų saugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 82-3531).
\n
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 9. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [8.1], STR 2.01.01(2):1999 [8.2], LST EN 14339:2005 [8.12] ir LST EN 14384:2005 [8.13].
\n
10.Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
\n
10.1. gaisrinio vandens tiekimas – inžinerinių-techninių priemonių ir statinių visuma, garantuojanti vandens tiekimą gaisrui gesinti;
\n
10.2. gaisrinis hidrantas – hidrantas, skirtas tiekti vandenį gaisrui gesinti visais gaisro tarpsniais;
\n
10.3. antžeminis gaisrinis hidrantas – virš žemės iškilęs kolonos formos gaisrinis hidrantas, kurio pagrindinė paskirtis yra tiekti vandenį gaisrui gesinti;
\n
10.4. tuščias antžeminis gaisrinis hidrantas – antžeminis gaisrinis hidrantas, iš kurio kolonos vanduo automatiškai išteka uždarius pagrindinę sklendę;
\n
10.5. pilnas antžeminis gaisrinis hidrantas – antžeminis gaisrinis hidrantas, kurio kolona pilna vandens;
\n
10.6. atskiriamasis įtaisas – mechanizmas, kuris užtikrina, kad veikiama smūgio antžeminė hidranto dalis atsiskirtų nuo apatinės požeminės dalies nepažeisdama pagrindinės sklendės sandarumo;
\n
10.7. požeminis gaisrinis hidrantas – požeminiame šulinyje su paviršine dėže įrengtas gaisrinis hidrantas, kurio pagrindinė paskirtis yra tiekti vandenį gaisrui gesinti;
\n
10.8. srauto koeficientas Kv – srautas kubiniais metrais per valandą kuris gaisriniame hidrante sudaro vieno baro skirtuminį slėgį.
\n
IV. VANDENS SĄNAUDOS GAISRAMS GESINTI 11. Gaisrams gesinti iš lauko gaisrinio vandentiekio turi būti numatytas vandens tiekimas visiems objektams, išskyrus atvejus, nurodytus 12 punkte. Gyvenviečių gamybos objektų gaisrinis vandentiekis dažniausiai sujungiamas su komunaliniu arba gamybiniu vandentiekiu.
\n
12.Atsižvelgiant į 82–91 punktų reikalavimus, vandens tiekimą gaisrams gesinti iš talpyklų (rezervuarų, vandens telkinių) leidžiama numatyti:
\n
12.1. gyvenamosioms vietovėms, kuriose yra iki 5 tūkstančių gyventojų;
\n
12.2. atskirai stovintiems iki 1000 m3 tūrio visuomeniniams pastatams, esantiems gyvenamosiose vietovėse, neturinčiose žiedinio gaisrinio vandentiekio;
\n
12.3. Cg, Dg ir Eg kategorijų gamybiniams pastatams, kai gaisrui gesinti iš lauko reikia 10 l/s vandens;
\n
12.4. kaimo visuomeniniams pastatams;
\n
12.5. daržinėms;
\n
12.6. iki 5000 m3 tūrio mineralinių trąšų sandėliams;
\n
12.7. radijo ir televizijos ryšio perdavimo stotims.
\n
13.Gaisrinio vandens tiekimo leidžiama nenumatyti:
\n
13.1. gyvenamosioms vietovėms, kuriose yra iki 50 gyventojų;
\n
13.2. iki 1000 m3 tūrio valgykloms, užkandinėms, kavinėms ir panašioms įmonėms, pastatytoms ne gyvenvietėse, iki 150 m2 ploto prekybos įmonėms, išskyrus pramoninių prekių parduotuves, iki 250 m3 tūrio I atsparumo ugniai laipsnio visuomeniniams pastatams;
\n
13.3. iki 1000 m tūrio I atsparumo ugniai laipsnio Eg kategorijos, taip pat iki 250 m tūrio II arba III atsparumo ugniai laipsnio [9.3] gamybos ir sandėliavimo pastatams;
\n
13.4. I atsparumo ugniai laipsnio gelžbetonio gamykloms gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra vandentiekis, kai hidrantai išdėstyti ne toliau kaip 200 m nuo gamyklos pastatų;
\n
13.5. iki 1000 m3 tūrio sezoniniams žemės ūkio produkcijos priėmimo ir paruošimo punktams;
\n
13.6. Cg kategorijos [8.3] iki 150 m2 ploto sandėliams.
\n
14.Vandens kiekis gaisrui gesinti iš lauko ir vienu metu gyvenamojoje vietovėje kilusių gaisrų skaičius nustatomi pagal 1 lentelę.
\n
1 lentelė Gyventojų skaičius gyvenamojoje vietovėje N, tūkst. žm.
\n
Vienu metu kilusių gaisrų skaičius Vandens kiekis vienam gaisrui gesinti, l/s teritorija užstatyta iki 3 aukštų pastatais teritorija užstatyta 3 aukštų ir aukštesniais pastatais N < 5 1 10 10 5 ≤ N < 10 1 10 15 10 ≤ N < 25 2 10 15 25 ≤ N < 50 2 20 25 50 ≤ N < 100 2 25 35 100 ≤ N < 200 3 – 40 200 ≤ N < 300 3 – 55 300 ≤ N< 400 3 – 70 400 ≤ N < 500 3 – 80 500 ≤ N < 600 3 – 85 600 ≤ N < 700 3 – 90 700 ≤ N < 800 3 – 95 800 ≤ N < 1000 3 – 100 PASTABOS:
\n
1.Vandens kiekis gaisrui gyvenamojoje vietovėje gesinti turi būti ne mažesnis už jo kiekį gesinant gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus (žr. 2 lentelę).
\n
2.Gyvenvietėse, kuriose yra vandentiekis, vienu metu kylančių gaisrų skaičius nustatomas atsižvelgiant į bendrą gyventojų skaičių.
\n
3.Pramonės įmonių gaisrai įskaitomi į bendrą gaisrų skaičių gyvenamojoje vietovėje. Šiuo atveju skaičiuojamasis vandens kiekis didinamas kiekiu, reikalingu gaisrams gesinti šiose įmonėse, bet jis negali būti mažesnis už nurodytą 1 lentelėje.
\n
15.Vandens kiekis vienam gaisrui gesinti gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose nustatomas pagal 2 lentelę.
\n
2 lentelė Pastatų paskirtis Vandens kiekis vienam gaisrui gesinti gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, l/s, kai pastatų tūris V, tūkst. m3 V < 1 1 ≤ V < 5 5 ≤ V < 25 25 ≤ V < 50 50 ≤ V < 150 V ≥ 150 Gyvenamieji pastatai, P.1.3 ir P.1.4 funkcinių grupių statiniai, kai aukštų skaičius F:
\n
F = 1 10 10 – – – 2 ≤F < 12 10 15 15 20 – 12 ≤ F < 16 – – 20 25 – 16 ≤ F < 25 – – – 25 30 F ≥ 25 30 35 Visuomeniniai pastatai, P.1, P.2, P.3 ir P.4 funkcinių grupių statiniai, kai aukštų skaičius:
\n
F = 1 10 10 15 - - 2 ≤ F < 6 10 15 20 25 30 6 ≤ F < 12 - - 25 30 35 12 ≤ F < 16 - - - 30 35 F ≥ 16 35 40 16. Vandens kiekis vienam gaisrui gesinti pramonės ir žemės ūkio veiklos įmonėse, P.5 funkcinės grupės statiniuose nustatomas pagal 3 ir 4 lenteles.
\n
3 lentelė Pastatų atsparumo ugniai laipsnis Gamybos kategorija pagal gaisro arba sprogimo ir gaisro kilimo pavojų Vandens kiekis vienam gaisrui gesinti iki 60 m pločio gamybiniuose pastatuose, l/s, kai pastatų tūris V, tūkst. m3 V < 3 3 ≤ V < 5 5 ≤ V < 20 20 ≤ V < 50 50 ≤ V < 200 200 ≤ V < 400 400 ≤V < 600 I Dg ir Eg 10 10 10 10 15 20 25 I Asg, Bsg ir Cg 10 10 15 20 30 35 40 II ir III Dg ir Eg 10 15 20 30 40 50 – II ir III Cg 15 20 25 40 50 – – 4 lentelė Pastatų atsparumo ugniai laipsnis Gamybos kategorija pagal gaisro arba sprogimo ir gaisro kilimo pavojų Vandens kiekis vienam gaisrui gesinti 60 m ir didesnio pločio pastatuose, l/s, kai pastatų tūris V, tūkst. m3 V < 50 50 ≤ V < 100 100 ≤ V < 200 200 ≤ V < 300 300 ≤ V < 400 400 ≤ V < 500 500 ≤ V < 600 600 ≤ V < 700 700 ≤ V < 800 I Asg, Bsg ir Cg 20 30 40 50 60 70 80 90 100 I Dg ir Eg 10 15 20 25 30 35 40 45 50 PASTABOS:
\n
1.Kai įmonei tenka du skaičiuojamieji gaisrai, vandens kiekis gaisrui gesinti nustatomas pagal du pastatus, kuriems reikalingas didžiausias vandens kiekis.
\n
2.Atskirai stovintiems pramonės įmonių pagalbiniams pastatams vandens kiekis gaisrui gesinti nustatomas pagal 2 lentelę (kaip ir visuomeniniams pastatams), o esantiems gamybiniuose pastatuose – pagal 3 lentelę.
\n
3.Žemės ūkio veiklos įmonių I atsparumo ugniai laipsnio pastatams, kurių turis iki 5 tūkst. m3 ir Dg ar Eg kategorija pagal gaisro kilimo pavojų, vandens kiekis gaisrui gesinti imamas 5 l/s.
\n
4.Atviriems iki 10 tūkst. m3 talpos miško medžiagų sandėliams vandens kiekis gaisrui gesinti nustatomas pagal 3 lentelę, kaip ir III atsparumo ugniai laipsnio Cg kategorijos pastatams.
\n
5.Vandens kiekis gaisrui gesinti radijo ir televizijos ryšio perdavimo stotyse imamas ne mažesnis kaip 15 l/s, jeigu pagal 3 ir 4 lenteles nereikia didesnio. Šis reikalavimas netaikomas radijo ir televizijos retransliatoriams, statomiems esamuose ir projektuojamuose ryšių objektuose.
\n
6.Vandens kiekis gaisrui gesinti C2 ir C3 gaisrinio pavojingumo klasių [8.3] pastatuose imamas 5 l/s didesnis nei nurodyta 3 ir 4 lentelėse.
\n
17.Pastatams, suskirstytiems 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis [8.3], vandens kiekis gaisrui gesinti nustatomas pagal statinio dalį, kuriai reikia didžiausio vandens kiekio. Pastatams, suskirstytiems priešgaisrinėmis pertvaromis, vandens kiekis gaisrui gesinti nustatomas pagal bendrąjį pastato tūrį ir pavojingiausią gamybos kategoriją.
\n
18.24 m ir didesnio pločio, ne žemesnių kaip 10 m aukščio, I ir II atsparumo ugniai laipsnių bei P.5 ir P.3.1 funkcinių grupių pastatų išorinių gaisrinių kopėčių įrengimo vietose turi būti 80 mm skersmens sausvamzdžiai – stovai su jungiamosiomis galvutėmis sausvamzdžio apatinėje ir viršutinėje dalyse.
\n
19.Vandens kiekis gaisrui gesinti atvirose aikštelėse, kuriose saugomi iki 5 t svorio konteineriai, skaičiuojamas atsižvelgiant į konteinerių skaičių:
\n
19.1. nuo 30 iki 50 vnt. – 15 l/s;
\n
19.2. nuo 51 iki 100 vnt. – 20 l/s;
\n
19.3. nuo 101 iki 300 vnt. – 25 l/s;
\n
19.4. nuo 301 iki 1000 vnt. – 40 l/s.
\n
20.Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrenginiams, vidiniams gaisriniams čiaupams ir hidrantams vandens kiekis gaisrui gesinti per pirmąją valandą nuo jo pradžios skaičiuojamas kaip didžiausių kiekių suma. Vandens kiekis, būtinas gaisrui gesinti sujungus stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrenginius, nustatomas pagal 16, 18, 22, 23 ir 24 punktus.
\n
21.Kai gaisras gesinamas putų generatoriais, Metiniais švirkštais arba išpurslinant vandenį, jo kiekis iš hidrantų imamas 25 proc. didesnis nei nurodyta 16 punkte.
\n
22.Pastatams, kuriuose įrengiamas vidaus gaisrinis vandentiekis, gesinti turi būti numatytas papildomas, nei nurodyta šių taisyklių 2–4 lentelėse, vandens kiekis pagal Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimo taisyklių [8.16] reikalavimus.
\n
23.Gaisras turi būti gesinamas vandens kiekiu, apskaičiuotu didžiausio vandens sunaudojimo kitoms reikmėms metu. Be to, neįskaitomas vandens kiekis teritorijai laistyti, dušams, grindims ir technologiniams įrenginiams plauti pramonės įmonėse, taip pat augalams laistyti šiltnamiuose.
\n
24.Tais atvejais, kai gaisrui gesinti iš dalies galima panaudoti gamybinį vandenį, gamybinio vandentiekio tinkle reikia įrengti antžeminius arba požeminius gaisrinius hidrantus, kurie bet kokiu paros metu nebūtų užstatyti.
\n
25.Vienu metu pramonės arba žemės ūkio įmonėse kylančių gaisrų skaičius nustatomas pagal užimtą plotą: vienas gaisras – iki 150 ha, du gaisrai – daugiau kaip 150 ha.
\n
26.Sujungiant gaisrinį gyvenamosios vietovės vandentiekį su įmonių, esančių už gyvenvietės ribų, vandentiekiu, vienu metu kylančių gaisrų skaičius nustatomas taip:
\n
26.1. vienas gaisras – kai įmonės teritorija iki 150 ha ir gyventojų skaičius gyvenamojoje vietovėje iki 10 tūkst. (įmonėje arba gyvenamojoje vietovėje pagal didžiausią vandens poreikį);
\n
26.2. du gaisrai – kai įmonės teritorija iki 150 ha ir gyventojų skaičius gyvenamojoje vietovėje nuo 10 iki 25 tūkst. (vienas gaisras įmonėje, kitas gyvenamojoje vietovėje);
\n
26.3. du gaisrai – kai įmonės teritorija didesnė kaip 150 ha ir gyventojų skaičius gyvenamojoje vietovėje neviršija 25 tūkst. (du įmonėje arba du gyvenamojoje vietovėje);
\n
26.4. kai gyventojų skaičius gyvenamojoje vietovėje didesnis kaip 25 tūkst. – pagal 25 punktą ir 1 lentelę. Be to, vandens kiekis nustatomas kaip didžiausių vandens debitų (įmonėje arba gyvenvietėje) ir 50 proc. mažiausių debitų (įmonėje arba gyvenvietėje) suma.
\n
27.Gaisro gesinimo trukmė – 3 val. I atsparumo ugniai laipsnio C0 gaisrinio pavojingumo klasės pastatų [8.3] gaisro trukmė gali būti 2 val.
\n
28.Gaisrui gesinti panaudotos vandens atsargos turi būti sukaupiamos per:
\n
28.1. 24 val. – gyvenvietėse ir Asg, Bsg ir Cg kategorijų pramonės įmonėse;
\n
28.2. 36 val. – Dg ir Eg kategorijų pramonės įmonėse;
\n
28.3. 72 val. – kaimo tipo gyvenvietėse ir žemės ūkio įmonėse.
\n
29.Pramonės įmonėse (P.5 funkcinė grupė), kuriose vandens kiekis gaisrui gesinti yra iki 20 l/s, leidžiama padidinti vandens atsargų sukaupimo laiką:
\n
29.1. iki 48 val. – Dg ir Eg kategorijoms;
\n
29.2. iki 36 val. – Cg kategorijai.
\n
30.Vandens rezervuarų pripildymo metu galima iki 70 proc. sumažinti vandens tiekimą komunalinėms reikmėms I ir II vandens tiekimo kategorijų sistemose, III kategorijos sistemose – iki 50 proc. apskaičiuoto vandens kiekio, o gamybos reikmėms vandenį tiekti pagal avarinį grafiką.
\n
31.Gyvenvietėse didžiausio vandens naudojimo komunalinėms reikmėms metu mažiausia laisvoji patvanka vandentiekio tinkluose ir įvaduose į pastatą neturi būti: vienaaukščiams pastatams – mažesnė kaip 0,1 MPa (1 j kg/cm2), o daugiaaukščiams pastatams laisvoji patvanka didinama 0,04 MPa (0,4 j kg/cm2) kiekvienam aukštui.
\n
32.Mažiausio vandens sunaudojimo metu slėgį kiekvienam aukštui, išskyrus pirmą, leidžiama sumažinti iki 0,03 MPa (0,3 j kg/cm2), tačiau būtina garantuoti jo tiekimą į talpyklas.
\n
33.Slėgiui padidinti atskiruose daugiaaukščiuose pastatuose ir jų grupėse, esančiose tarp žemesnių namų arba aukštesnėse vietose, leidžiama projektuoti vietines siurblines.
\n
34.Laisvoji patvanka vandens kolonėlėse neturi būti mažesnė kaip 0,1 MPa (1 j kg/cm2).
\n
35.Gaisrinis vandentiekis dažniausiai įrengiamas žemo slėgio, o aukšto slėgio – tik atitinkamai pagrindus.
\n
36.Aukšto slėgio vandentiekyje stacionarūs gaisriniai siurbliai turi turėti įrenginius, garantuojančius jų paleidimą per 5 min. nuo gaisro signalo gavimo.
\n
37.Gesinant gaisrą žemo slėgio gaisriniame vandentiekyje (žemės paviršiuje) slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,1 MPa (1 j kg/cm2).
\n
38.Aukšto slėgio gaisrinis vandentiekis turi garantuoti 10 m kompaktinę čiurkšlę iš gaisrinio purkšto didžiausio vandens sunaudojimo gaisro gesinimo metu aukščiausio pastato aukščiausiame taške.
\n
39.Sujungto vandentiekio tinkluose didžiausia laisvoji patvanka turi būti iki 0,6 MPa (6 j kg/cm2).
\n
V. VANDENS TIEKIMO SISTEMOS 40. Vandentiekis daromas tokio patikimumo, kad atitiktų miesto arba konkretaus vandens vartotojo reikalavimus. Pagal patikimumą vandentiekiai gali būti trijų kategorijų. Parenkant vandens tiekimo patikimumo kategorijas, reikia vadovautis statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ XLVI skirsnio „Nepertraukiamo vandens tiekimo užtikrinimas ir netolygaus vartojimo išlyginimas“ nuostatomis [8.5].
\n
41.Neatsižvelgiant į vandentiekio sistemos kategoriją, tinklai ir įrenginiai skaičiuojami ir konstruojami pagal didžiausią skaičiuojamąjį vandens suvartojimą.
\n
VI. SIURBLINĖS 42. Siurblinės pagal vandens tiekimo patikimumą (žr. 40 punktą) skirstomos į tris kategorijas [8.5]. Siurblinių kategorija nustatoma pagal jų funkcinę reikšmę bendroje vandens tiekimo sistemoje.
\n
42.1. Pirmos kategorijos vartotojų siurblinė turi turėti I kategorijos energijos tiekimo šaltinį (kai neįmanoma garantuoti I patikimumo kategorijos elektros tiekimo, reikia įrengti atsarginį, vidaus degimo variklio sukamą elektros generatorių), mažiausiai du darbinius ir vieną atsarginį (dar 1 sandėlyje) siurblius, įrengtus žemiau vandens lygio rezervuare paleidimo metu, dvi siurbimo ir dvi slėgines susietas linijas, kiekviena 100 proc. pralaidumo, ir žiedinį vandentiekio tinklą. Siurblinės, tiekiančios vandenį į gaisrinį arba sujungtą vandentiekį, priskiriamos I kategorijai.
\n
42.2. Antros kategorijos vartotojų siurblinė turi turėti II kategorijos energijos tiekimo šaltinį (jei tai neįmanoma, reikia numatyti galimybę prijungti vidaus degimo variklio sukamą elektros generatorių), vieną atsarginį siurblį, dvi siurbimo ir dvi slėgines susietas linijas, kiekviena 100 proc. pralaidumo, ir žiedinį vandentiekio tinklą. Objektų, nurodytų 12 punkte, gaisrinio ir sujungto vandentiekio siurblinės gali būti priskiriamos II kategorijai.
\n
42.3. Trečios kategorijos siurblinė turi turėti III kategorijos energijos tiekimo šaltinį, vieną atsarginį siurblį, vieną siurbimo ir vieną slėginę atitinkamo pralaidumo liniją bei šakotinį vandentiekio tinklą. Siurblinės, tiekiančios vandenį vienu vamzdynu, taip pat vandenį laistyti ir drėkinti, priskiriamos III kategorijai.
\n
43.Elektros energijos tiekimo siurblinei patikimumo kategorija turi atitikti jos vandentiekio sistemų kategoriją 44. Siurblinėse, tiekiančiose vandenį komunalinėms reikmėms, įrengti siurblius, perpumpuojančius kvapius ir nuodingus skysčius, draudžiama, išskyrus tuos, kurie tiekia putokšlį į gaisrų gesinimo sistemą.
\n
45.Grupei siurblių, tiekiančių vandenį į tą patį tinklą, rezervinių įrenginių skaičius nustatomas pagal 5 lentelę.
\n
5 lentelė Vienos grupės įrenginių skaičius Atskirų kategorijų siurblinių rezervinių įrenginių skaičius I II III 2–5 2 1 1 6–8 2 1 – 9 ir daugiau 2 2 – PASTABOS:
\n
1.Į įrenginių skaičių įskaitomi ir gaisriniai siurbliai.
\n
2.Turi būti ne mažiau kaip du vienos grupės įrenginiai, išskyrus gaisrinius. II ir III kategorijų siurblinėse, techniškai pagrindus, leidžiama įrengti ir vieną siurblį.
\n
3.Aukšto slėgio sujungto vandentiekio siurblinėse arba esant tiktai gaisriniams siurbliams reikia numatyti vieną rezervinį gaisrinį įrenginį, nepaisant įrenginių skaičiaus.
\n
4.Gyvenvietėse, kuriose yra iki 5 tūkst. gyventojų, vandentiekio siurblinėse, esant vienam elektros energijos tiekimo šaltiniui, reikia įrengti rezervinį gaisrinį siurblį, sukamą vidaus degimo variklio ir automatiškai paleidžiamą iš akumuliatorių baterijų.
\n
46.Neatsižvelgiant į įrengtų siurblių skaičių ir jų grupes, įskaitant ir gaisrinius, turi būti ne mažiau kaip du įsiurbiamieji vamzdžiai.
\n
47.Atjungus vieną įsiurbiamąjį vamzdį, likę turi praleisti didžiausią skaičiuojamąjį vandens kiekį I ir II kategorijų siurblinėms ir 70 proc. skaičiuojamojo kiekio – III kategorijos siurblinei.
\n
48.III kategorijos siurblinei leidžiama nutiesti vieną įsiurbiamąjį vamzdį.
\n
49.Turi būti nutiesti ne mažiau kaip du slėginiai vamzdžiai iš I ir II kategorijų siurblinių. Iš III kategorijos siurblinės leidžiama nutiesti vieną slėginį vamzdį.
\n
50.Kiekviename Slėginiame siurblio vamzdyje turi būti įrengta uždaromoji armatūra ir atbulinis vožtuvas. Vožtuvas dažniausiai įrengiamas tarp siurblio ir uždaromosios armatūros.
\n
51.Įgilintose ir pusiau įgilintose siurblinėse turi būti numatytos priemonės, apsaugančios įrenginius nuo apsėmimo. Vandens siurbliai, uždaromoji armatūra ir siurblių elektros varikliai įrengiami 0,5 m aukščiau grindų. Avarijos metu patekęs vanduo turi savaime ištekėti į kanalizaciją arba žemės paviršių. Siurblinėse gali būti įrengiami prieduobiai, iš kurių vanduo išpumpuojamas siurbliais.
\n
52.Siurblinėse, kuriose yra vidaus degimo varikliai, leidžiama įrengti degalų talpyklas (benzino – 250 l, dyzelinio kuro – 500 l) patalpose, atskirtose nuo mašinų salės priešgaisrinėmis REI 120 atsparumo ugniai sienomis iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.
\n
53.Gamybiniuose pastatuose įrengiamos gaisrinio vandens siurblinės nuo gretimų patalpų atskiriamos priešgaisrinėmis EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis.
\n
VII. VANDENTIEKIS, VANDENTIEKIO TINKLAI IR STATINIAI 54. Gaisrinio vandentiekio įrenginių ir gaisrinių hidrantų atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų ir kitų gaminių, medžiagų ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurių gaisrinio vandentiekio įrenginių ir gaisrinių hidrantų savybės gali būti nustatomos vadovaujantis Reglamentuojamų statybos produktų sąrašu [8.17] ir Gaisrinės ir gelbėjimo technikos, gaisrinės saugos įrenginių ir priešgaisrinių priemonių, gaisrinės automatikos įrenginių privalomaisiais saugos reikalavimais [8.18].
\n
55.Vandentiekio tinklai turi būti žiediniai. Aklinus iki 200 m ilgio vandentiekio vamzdynus galima naudoti priešgaisriniams arba ūkiniams ir priešgaisriniams poreikiams, neatsižvelgiant į vandens kiekį gaisrui gesinti.
\n
56.Pastatų ir statinių lauko vandentiekio tinklus sujungti vidiniais vandentiekio tinklais draudžiama.
\n
57.Gyvenvietėse, kuriose yra iki 5 tūkst. gyventojų, kai išorės gaisrui gesinti sunaudojama iki 10 l/s vandens arba pastate yra iki 12 vidinių čiaupų, galima įrengti 200 m aklinas vandentiekio linijas, su sąlyga, kad vandentiekio atšakos pabaigoje bus talpyklos (gaisriniai rezervuarai arba vandens telkiniai, bokštai ir t. t.) vandens atsargoms laikyti.
\n
58.Vandentiekių remonto ruožo ilgis nustatomas: tiesiant vandentiekį dviem ir daugiau vamzdžių ir kai nėra perjungimo – ne daugiau kaip 5 km; esant perjungimui – lygus ruožo ilgiui tarp perjungimų, bet ne daugiau kaip 5 km; tiesiant vandentiekį vienu vamzdžiu – ne daugiau kaip 3 km.
\n
59.Remontuojant vandentiekį viename ruože vienu metu galima išjungti ne daugiau kaip 5 gaisrinius hidrantus.
\n
60.Pastatų išorės gaisrams gesinti turi būti naudojami antžeminiai sausojo tipo gaisriniai hidrantai su nulaužimo sistema (C tipas). Šių hidrantų vandens srauto koeficientas Kv turi būti lygus 140. Hidrantai turi būti nudažyti raudona spalva [8.12].
\n
61.Požeminius gaisrinius hidrantus galima projektuoti ir įrengti tik tada, kai neįmanoma įrengti antžeminių gaisrinių hidrantų. Ties važiuojamojoje dalyje įrengtu požeminiu gaisriniu hidrantu turi būti įrengiami atitinkami kelio ženklai, draudžiantys stovėti transporto priemonėms.
\n
62.Antžeminiai ir požeminiai gaisriniai hidrantai turi būti įrengiami ne toliau kaip 2,5 m nuo važiuojamosios kelio (gatvės) dalies krašto, bet ne arčiau kaip 5 m nuo pastatų sienų.
\n
63.Kai statinio išorės gaisrui gesinti sunaudojama iki 10 l/s vandens, leidžiama ne daugiau kaip vieną gaisrinį hidrantą įrengti ne ilgesnėje kaip 200 m vandentiekio linijos atšakoje. Esant didesniam kaip 10 l/s statinio išorės gaisro gesinimo vandens debitui, gaisriniai hidrantai turi būti įrengiami žiediniame vandentiekyje.
\n
64.Gaisriniai hidrantai vandentiekio tinkluose turi būti įrengiami kas 150–200 m. Atstumas, skaičiuojant jį pagal ugniagesių tiesiamą vandens liniją nuo gaisrinio hidranto iki jo saugomo tolimiausio pastato perimetro taško turi būti ne didesnis kaip 200 m.
\n
65.Kai vandens poreikis gaisrui gesinti iš išorės yra 15 l/s ir didesnis, vandens tiekimas numatomas iš dviejų hidrantų, o esant mažesniam vandens debitui – iš vieno.
\n
66.Parenkant vandentiekio tinklų skersmenis, turi būti techniškai ir ekonomiškai pagrįsti sprendiniai, kuriais įvertinamos vandentiekio tinklų veikimo sąlygos atjungus atskirus jų ruožus įvykus avarijai tinkluose. Vandentiekio tinklų, kuriuose gali būti įrengiami gaisriniai hidrantai, skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 100 mm.
\n
67.Pramonės objektuose gaisrams gesinti leidžiama naudoti gaisrinius hidrantus, įrengtus ant pramoninio vandentiekio, garantuojančio vandens tiekimą ištisą parą.
\n
68.Prie gaisrinių hidrantų ir kitų vandens telkinių, esančių elektros stočių ir pastočių teritorijose, turi būti įrengti įžemikliai, kurių įžeminimo varža ne didesnė kaip 4 Ω.
\n
VIII. VANDENS TALPYKLOS 69. Vandens tiekimo sistemų talpyklose turi tilpti reguliuojamas, avarinis ir kontaktinis vandens kiekiai, bet ne mažiau kaip 60 proc. bendro suvartojamo vandens kiekio.
\n
70.Vandens atsargos gaisrui gesinti talpyklose turi būti numatomos tais atvejais, kai gaisrui gesinti reikalingo vandens kiekio negalima paimti iš vandens tiekimo šaltinio arba tai daryti neekonomiška.
\n
71.Vandens kiekis gaisrui gesinti rezervuaruose nustatomas pagal šias sąlygas:
\n
71.1. gaisrui gesinti iš hidrantų ir vidinių čiaupų – vadovaujantis 14–19, 22, 25–27 punktais;
\n
71.2. gesinant stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrenginiais (sprinkleriniais, drenčeriniais ir kt.), neturinčiais atskirų rezervuarų, – pagal 20 ir 21 punktus;
\n
71.3. didžiausiems vandens poreikiams komunalinėms ir gamybos reikmėms gaisro gesinimo metu – pagal 11–13 punktų reikalavimus.
\n
72.Nustatant gaisrui gesinti skirto vandens kiekį rezervuaruose, įvertinamos jo papildymo gaisro gesinimo metu galimybės, jei vanduo į rezervuarus tiekiamas iš I ir II kategorijų vandens tiekimo sistemų.
\n
73.Vandentiekio bokštuose vandens kiekis gaisrui gesinti skaičiuojamas 10 minučių (vienam išorės ir vienam vidaus gaisrui gesinti) didžiausio vandens naudojimo kitoms reikmėms metu.
\n
74.Tiekiant vandenį vienu vamzdžiu, talpyklose reikia numatyti avarines vandens atsargas, kurios avarijos likvidavimo vamzdyne metu garantuotų 70 proc. komunalinėms reikmėms skirto vandens kiekio, apskaičiuoto pagal vidutinį valandinį vandens naudojimą o gamybos reikmėms – pagal avarinį grafiką.
\n
75.Avarinių vandens atsargų sukaupimo laikas 36–48 val. Avarinės vandens atsargos sukaupiamos mažinant vandens naudojimą rezerviniais siurbliais. Papildomos vandens atsargos gaisrams gesinti nenumatomos gyvenvietėms, kuriose gyvena iki 5 tūkst. gyventojų ir vanduo tiekiamas ne ilgesniu kaip 500 m ilgio vamzdžiu, o pramonės ir žemės ūkio įmonėms – kai gaisrui gesinti reikia iki 40 l/s vandens.
\n
76.Talpyklos ir jų įrenginiai turi būti apsaugoti nuo užšalimo.
\n
77.Vandentiekio bokštas turi turėti įrenginį automobilinėms cisternoms ir gaisriniams automobiliams pripildyti.
\n
78.Slėginiai rezervuarai ir vandentiekio bokštai, maitinantys aukšto slėgio gaisrų gesinimo sistemas, aprūpinami automatiniais įtaisais, užtikrinančiais jų atjungimą paleidžiant gaisrinius siurblius.
\n
79.Gaisrinių rezervuarų sandarumas išbandomas tada, kai betonas įgyja projektinį stiprumą.
\n
80.Rezervuaras hidraulinio bandymo metu vandens pripildomas dviem etapais:
\n
80.1. pripildant iki 1 m lygio ir laikant vieną parą;
\n
80.2. pripildant iki projektinės žymos ir laikant ne mažiau kaip tris paras.
\n
81.Rezervuaras pripažįstamas tinkamu naudoti, jei vandens nutekėjimas iš jo per parą neviršija 3 litrų 1 m2 sudrėkintų rezervuaro sienelių ploto.
\n
82.Gaisrinių rezervuarų ir vandens telkinių tūris nustatomas atsižvelgiant į vandens poreikį ir gaisro gesinimo trukmę pagal 15–19, 35 ir 36 punktus.
\n
83.Skaičiuojant atvirų vandens telkinių tūrį būtina įvertinti galimą vandens išgaravimą ir ledo susidarymą.
\n
84.Prie gaisrinių rezervuarų, telkinių ir vandens šulinių turi būti įrengtas kietos dangos kelias su 12x12 m aikštele. Gaisrui gesinti gali būti panaudotas vanduo iš aušintuvų ir kitų dirbtinių vandens telkinių, sudarant sąlygas vandeniui paimti.
\n
85.Prie gaisrinių rezervuarų ir vandens telkinių turi būti fluorescencinės arba nakties metu apšviestos rodyklės. Ant rodyklių turi būti nurodyta rezervuaro talpa ir didžiausias gaisrinių automobilių privažiavimo vienu metu skaičius.
\n
86.Turi būti ne mažiau kaip du gaisriniai rezervuarai ir vandens telkiniai. Kiekviename iš jų turi tilpti 50 proc. vandens kiekio gaisrui gesinti.
\n
87.Atstumas tarp gaisrinių rezervuarų arba vandens telkinių neturi viršyti 400 metrų. Šiuo atveju vandens tiekimas į bet kurį gaisro tašką turi būti užtikrintas iš dviejų gretimų rezervuarų arba vandens telkinių.
\n
88.Gaisriniai rezervuarai arba vandens telkiniai turi būti išdėstyti taip, kad būtų nuo saugomų pastatų iki 200 m spinduliu. Atstumas, skaičiuojant jį pagal ugniagesių tiesiamą vandens liniją nuo vandens paėmimo iš gaisrinio rezervuaro vietos iki saugomo pastato tolimiausio perimetro taško turi būti ne didesnis kaip 200 m.
\n
89.Atstumas nuo vandens paėmimo iš rezervuarų arba vandens telkinių vietos iki II ir III atsparumo ugniai laipsnių pastatų ir atvirų degiųjų medžiagų sandėlių turi būti ne mažesnis kaip 30 m, iki I atsparumo ugniai laipsnio pastatų – ne mažesnis kaip 10 m.
\n
90.Gaisrinių rezervuarų ir vandens telkinių pripildymą leidžiama numatyti gaisrinėmis žarnomis iki 250 m atstumu.
\n
91.Kai tiesiogiai paimti vandenį iš gaisrinio rezervuaro arba telkinio automobiliniais siurbliais yra sudėtinga, reikia numatyti 3–5 m3 talpos šulinius. Vamzdžių, jungiančių rezervuarą arba vandens telkinį su šuliniu, skersmuo turi būti toks, kad praleistų skaičiuojamąjį vandens kiekį gaisrui gesinti, bet ne mažesnis kaip 200 mm.
\n
92.Jungiamajame vamzdyne, prieš vandens šulinį, atskirame šulinyje turi būti įrengta sklendė su uždarymo įrenginiu, išvestu po liuko dangčiu.
\n
93.Jungiamajame vamzdyne iš vandens telkinio pusės turi būti įrengtos grotelės.
\n
94.Siurblinėse turi būti įtaisas, neleidžiantis sunaudoti gaisrinio ir avarinio vandens kiekio rezervuare.
\n
95.Gaisrinių siurblių valdymas turi būti nuotolinis. Įsijungus gaisriniam siurbliui, turi išsijungti įtaisas (blokuotė), neleidžiantis išeikvoti atsargų, skirtų gaisrui gesinti. Kai yra aukšto slėgio gaisrinė sistema, įjungus gaisrinius siurblius turi išsijungti visi kitos paskirties siurbliai ir užsidaryti vamzdynų, tiekiančių vandenį vandentiekio bokštams arba slėginiams rezervuarams, sklendės.
\n
96.Bokštuose ir švaraus vandens rezervuaruose ant oro įleidimo į rezervuarus vamzdžių turi būti įrengti filtrai orui valyti.
\n
IX. TŪRINIAI SPRENDIMAI 97. Pastatų ir statinių patikimumo klasė ir atsparumo ugniai laipsnis nustatomi pagal 6 lentelę.
\n
6 lentelė Statiniai Vandens tiekimo sistemos kategorija Statinio atsparumo ugniai laipsnis 1. Vandentiekis I II III I I II 2. Siurblinės I II III I I III 3. Vandens ruošykla II I 4. Atskirai įrengtos chloratorinės I I 5. Vandens talpyklos:
\n
5.1. iki 2 arba talpyklose saugomas vanduo gaisrui gesinti I Nenormuojama 5.2. daugiau kaip 2 arba talpyklose nesaugomas vanduo gaisrui gesinti II Nenormuojama 6. Vandentiekiai I–III Nenormuojama 7. Vamzdynų tinklai, šuliniai III Nenormuojama 8. Vandentiekio bokštai III I 9. Apytakinio vandens aušintuvai:
\n
9.1. aušinimo bokštas II I–III 9.2. purškimo baseinai II Nenormuojama 10. Sandėliai, reagentų ruošimo skyriai II I 11. Elektros įrenginių patalpos:
\n
11.1. transformatorinės, skydinės, dispečerinės III I 12. Pagalbiniai ir buitiniai pastatai II I PASTABA. Pagal pavojingumą gaisro atžvilgiu vandenviečių pastatai ir statiniai priskiriami Eg kategorijai, amoniako laikymo patalpos – Cg kategorijai.
\n
98.Užstatytoje nevažinėjamoje teritorijoje būtina numatyti nuolydžius nuo požeminių gaisrinių hidrantų šulinių liukų. Gatvėje, esant tvirtai dangai, šulinių dangčiai turi būti viename lygyje su danga.
\n
99.Neužstatytoje teritorijoje požeminių gaisrinių hidrantų šulinių dangčiai turi būti 0,2 m aukščiau žemės paviršiaus.
\n
100.Požeminio gaisrinio hidranto šulinio užpylimo žeme sluoksnis, įskaitant ir kelio dangą turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
\n
101.Hidrantas įrengiamas vertikaliai. Jo ašis turi būti 0,15–0,18 m atstumu nuo vidinės šulinio sienelės, o viršus 0,2–0,4 m nuo šulinio dangčio.
\n
102.Priešgaisriniai vandens šaltiniai ir gaisriniai hidrantai turi būti tikrinami ir naudojami pagal Priešgaisrinių vandens šaltinių ir gaisrinių hidrantų patikrinimo bei eksploatacijos instrukcijos [8.14] ir Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių [8.15] reikalavimus. ______________