1.Visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais, nustatytas šio kodekso 142 straipsnyje, taikomas atimant iš importo muitų ir mokesčių sumos, priklausančios sumokėti už išleidžiamus laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus, importo muitų ir mokesčių sumą, kurią priklausytų sumokėti pagal tą pačią dieną galiojančias muitų ir mokesčių normas už laikinai išvežtas perdirbti prekes, jeigu jos būtų importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš šalies, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.
\n
2.Importo muitų ir mokesčių suma, kuri atimama šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, apskaičiuojama remiantis atitinkamų prekių kiekiu ir kitomis jų charakteristikomis, buvusiomis eksporto muitinės deklaracijos laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai priėmimo dieną, bei muitų ir mokesčių normomis, taikomomis kompensacinių produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktos importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną.
\n
3.Laikinai išvežtų perdirbti prekių vertė turi atitikti įskaitytąją į kompensacinių produktų muitinę vertę remiantis šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu arba, jeigu laikinai išvežtų perdirbti prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti nurodytu būdu, kompensacinių produktų muitinės vertės ir muitinei priimtinu būdu apskaičiuotų laikinai išvežtų perdirbti prekių perdirbimo išlaidų skirtumą.
\n
4.Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti tam tikras išlaidas, į kurias neturi būti atsižvelgiama nustatant importo muitų ir mokesčių sumą, atimamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu prieš pateikiant prekes laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai įforminti jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti taikant sumažintus importo muitus ar mokesčius dėl ypatingos prekių paskirties, kol taikomos tokio muitų ir mokesčių sumažinimo sąlygos, atimama importo muitų ir mokesčių suma yra lygi sumai, kuria prekės buvo apmokestintos jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti.
\n
5.Jeigu laikinai išvežtos perdirbti prekės jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti galėjo būti neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties arba šie mokesčiai dėl nurodytos priežasties galėjo būti sumažinti, į šį atleidimą arba sumažinimą atsižvelgiama, jeigu su prekėmis atliktos operacijos atitiko jų ypatingą paskirtį šalyje, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.
\n
6.Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kuriose numatytas lengvatinių muitų (preferencijų) taikymas, kompensaciniams produktams gali būti taikomi lengvatiniai muitai (preferencijos) ir jeigu jie gali būti taikomi prekėms, pagal savo klasifikaciją atitinkančioms laikinai išvežtas perdirbti prekes, tai apskaičiuojant importo muitų ir mokesčių sumą, kuri atimama šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios būtų taikomos laikinai išvežtoms perdirbti prekėms, atitinkančioms lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus.
\n
7.Taikant šį straipsnį atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, pagal kurias Lietuvos ir atitinkamų šalių tarpusavio prekyboje tam tikri kompensaciniai produktai neapmokestinami arba gali būti neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais.
\n
149 straipsnisLaikinai išvežtų nemokamai remontuoti prekių neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais
\n
1.Kai laikinai išvežtų prekių perdirbimo tikslas buvo jų remontas, prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti visai neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, jeigu muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad jos buvo remontuojamos nemokamai, taip pat remiantis įstatymų ar sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją arba dėl gamybos defekto.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu defektas buvo užfiksuotas anksčiau, t. y. iki prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti.
\n
150 straipsnisMuitų ir mokesčių už laikinai išvežtas mokamai remontuoti prekes apskaičiavimas
\n
Jei laikinai išvežtų prekių perdirbimo tikslas buvo jų remontas ir už šį remontą mokama sugrąžinus prekes, taikomas šio kodekso 142 straipsnyje nustatytas dalinis neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais. Importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama pagal normas, taikomas kompensaciniams produktams jų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktos importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną. Šių prekių muitine verte laikoma suma, lygi jų remonto išlaidoms, jeigu šios išlaidos yra vienintelis asmens, kuriam išduotas leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, atlygis už atliktą remontą ir jeigu šio atlygio dydžiui neturėjo įtakos jokie nurodyto asmens ir remonto operacijas atlikusio asmens tarpusavio ryšiai.
\n
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI TAIKANT STANDARTINIO PREKIŲ PAKEITIMO SISTEMĄ
\n
151 straipsnisStandartinio prekių pakeitimo sistemos taikymas
\n
1.Laikantis šiame skirsnyje nustatytų papildomų sąlygų, reglamentuojančių laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką, kai taikoma standartinio prekių pakeitimo sistema, kompensaciniai produktai gali būti pakeisti kitais produktais, kurie toliau vadinami pakaitos produktais.
\n
2.Jei muitinė sutinka, standartinio prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma laikinai išvežtoms perdirbti prekėms, kurių perdirbimo operacijos pagal savo pobūdį atitinka Lietuvos prekių remontą, išskyrus prekes, kurioms remiantis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais standartinio prekių pakeitimo sistema netaikoma.
\n
3.Nuostatos, taikomos kompensaciniams produktams, taip pat taikomos ir pakaitos produktams, išskyrus šio kodekso 156 straipsnyje nurodytą atvejį.
\n
4.Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos nustatytų sąlygų, pakaitos produktai gali būti importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti. Tokiu atveju turi būti pateikta garantija, užtikrinanti, kad bus sumokėti už pakaitos produktus nustatyti importo muitai ir mokesčiai.
\n
5.Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos nustatytų sąlygų, standartinio prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma importuojant pakaitos produktus ir šio kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka sunaikinant prekes, kurios turi būti laikinai išvežtos perdirbti.
\n
152 straipsnisPakaitos produktų charakteristikos
\n
1.Pakaitos produktai turi būti taip pat klasifikuojami ir turėti tas pačias kokybines bei technines charakteristikas kaip ir laikinai išvežtos perdirbti prekės, jeigu su pastarosiomis būtų atliktos tos pačios remonto operacijos.
\n
2.Jeigu prieš laikinai išvežant perdirbti prekės buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti naudotos, o ne naujos prekės. Turint muitinės sutikimą, ši taisyklė gali būti netaikoma, jeigu pakaitos produktai pateikiami nemokamai, taip pat remiantis įstatymų ar sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją arba dėl gamybos defekto.
\n
153 straipsnisLeidimo taikyti standartinio pakeitimo sistemą išdavimo sąlygos
\n
Leidimas taikyti standartinio pakeitimo sistemą išduodamas, jeigu įmanoma patikrinti, ar laikomasi šio kodekso 152 straipsnyje nustatytų sąlygų.
\n
154 straipsnisPakaitos produktų importavimas anksčiau už laikinąjį prekių išvežimą perdirbti
\n
1.Jei pakaitos produktai importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, pastarosios prekės turi būti išvežamos per 2 mėnesius nuo importo muitinės deklaracijos, pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.
\n
2.Jei susidaro ypatingos aplinkybės ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, muitinė išimties tvarka gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį, bet ne daugiau kaip iki 6 mėnesių nuo importo muitinės deklaracijos, pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.
\n
155 straipsnisMuitų ir mokesčių už pakaitos produktus apskaičiavimas
\n
Jei pakaitos produktai importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, ir jei taikomos šio kodekso 148 straipsnio nuostatos, tai apskaičiuojant atimamą importo muitų ir mokesčių sumą remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios taikomos laikinai išvežamoms perdirbti prekėms, jų eksporto muitinės deklaracijos nurodytai muitinės procedūrai priėmimo dieną.
\n
156 straipsnisNuostatos, netaikomos standartinio prekių pakeitimo sistemai
\n
Šio kodekso 145 straipsnio 2 punkto nuostatos standartinio prekių pakeitimo sistemai netaikomos.
\n
DVYLIKTASIS SKIRSNIS LAIKINASIS IŠVEŽIMAS
\n
157 straipsnisLaikinojo išvežimo procedūros taikymas
\n
1.Laikinojo išvežimo procedūra taikoma, kai ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos arba naudojamos Lietuvos prekės, kurias numatyta reimportuoti neperdirbtas ir nepakeistas (išskyrus normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo). Reimportuotos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei apribojimų. Laikinojo išvežimo procedūros taikymas ir informacija apie leidimą ją atlikti turi būti nurodyti išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo deklaracijoje. Muitinės reikalavimu nurodytas leidimas turi būti pateiktas kartu su šia deklaracija.
\n
2.Laikinai išvežant Lietuvos prekes, taikomi už jas nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai bei ekonominiai draudimai ir apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Jeigu išleidžiant laisvai cirkuliuoti laikinai išvežtas prekes laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, už jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti.
\n
3.Jeigu iki prekių laikinojo išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais arba sumažinus šiuos mokesčius dėl ypatingos prekių paskirties, pagal šio straipsnio 1 dalį jos neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu prekių paskirtis išlieka ta pati. Jeigu reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš prekėms taikomų importo muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti už prekes pirmą kartą išleidžiant laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti reimportuotas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai negrąžinami.
\n
158 straipsnisLeidimo laikinai išvežti prekes išdavimas
\n
Leidimas laikinai išvežti prekes išduodamas asmeniui, sudariusiam sutartį dėl jų laikymo arba naudojimo.
\n
159 straipsnisLeidimo laikinai išvežti prekes išdavimo sąlygos
\n
Leidimas laikinai išvežti prekes išduodamas tik tuo atveju, jei įmanoma užtikrinti laikinai išvežtų prekių identifikavimą jas reimportuojant. Muitinė gali leisti taikyti laikinojo išvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai išvežtų prekių identifikuoti neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys sąlygų pažeisti šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.
\n
160 straipsnisLaikinojo išvežimo laikotarpis
\n
1.Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinai išvežtos prekės turi būti reimportuotos ir pateiktos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į leidime laikinai išvežti prekes nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingą laiko trukmę, tačiau negali viršyti 24 mėnesių.
\n
2.Muitinė turi teisę, atsižvelgdama į laikinai išvežtų prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, laikinojo išvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo termino, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo nustatyto laikinojo išvežimo laikotarpio pabaigos.
\n
TRYLIKTASIS SKIRSNIS NEGRĄŽINAMASIS EKSPORTAS
\n
161 straipsnisNegrąžinamojo eksporto procedūros taikymas
\n
1.Negrąžinamojo eksporto procedūra taikoma, kai Lietuvos prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Negrąžinamai eksportuojant prekes, taikomi už jas nustatyti eksporto muitai bei mokesčiai ir ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip pat prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės priežiūros priemonės.
\n
2.Visos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos išvežamos prekės turi būti pateikiamos negrąžinamojo eksporto procedūrai įforminti, išskyrus prekes, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo arba muitinio tranzito procedūra, jei muitinio tranzito procedūra taikoma šio kodekso 91 straipsnyje nurodytoms prekėms.
\n
3.Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada išvežant prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos nereikia pateikti eksporto muitinės deklaracijos.
\n
162 straipsnisEksportuojamų prekių išleidimas ir jų eksporto kontrolė
\n
1.Eksportuojamos prekės išleidžiamos, jeigu jos išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos tokio pat pavidalo, kokio buvo eksporto muitinės deklaracijos priėmimo metu.
\n
2.Muitinė paprastai nereikalauja, kad deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog prekės pristatytos gavėjui. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama, jei kitaip neįmanoma įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto procedūra atlikta, taip pat kai šie dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti muitai ar mokesčiai, ir eksportuojant prekes, kurioms strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka taikomos specialiosios eksporto kontrolės priemonės.
\n
XII SKYRIUS
\n
KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI PIRMASIS SKIRSNIS LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS IR LAISVIEJI SANDĖLIAI
\n
163 straipsnisBendrosios nuostatos
\n
1.Laisvosios ekonominės zonos ir laisvieji sandėliai yra Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys arba šioje teritorijoje esančios patalpos, atskirtos nuo likusios nurodytos teritorijos dalies, kuriose ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo ir kitų teisės aktų.
\n
2.Išvežant Lietuvos prekes į laisvąją ekonominę zoną arba padedant jas į laisvąjį sandėlį, taikomos priemonės ir formalumai, susiję su atitinkamų prekių negrąžinamuoju eksportu, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato ko kita.
\n
164 straipsnisLaisvųjų ekonominių zonų bei laisvųjų sandėlių steigimas ir veikla
\n
1.Tam tikros Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys gali būti paskelbtos laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Laisvųjų ekonominių zonų steigimo, jų teritorijos išskyrimo, įvažiavimo ir išvažiavimo vietų nustatymo, atvykimo ir išvykimo, pastatų ir kitos infrastruktūros statybos bei naudojimo tvarką reglamentuoja Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymas.
\n
2.Laisvųjų sandėlių steigimo ir veiklos tvarką nustato laisvųjų sandėlių įstatymas.
\n
165 straipsnisLaisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra
\n
1.Muitinė prižiūri laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo bei išvažiavimo vietas. Už laisvųjų ekonominių zonų ribų apsaugą ir muitinės darbo sąlygų įvažiavimo bei išvažiavimo vietose sudarymą atsako laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė.
\n
2.Muitinė tikrina į laisvąsias ekonomines zonas arba laisvuosius sandėlius atvykstančius asmenis ir transporto priemones.
\n
3.Asmenys, nesilaikantys nustatytos atvykimo į laisvąsias ekonomines zonas ar laisvuosius sandėlius tvarkos arba nepateikiantys nustatytos garantijos, į laisvąsias ekonomines zonas ar laisvuosius sandėlius neįleidžiami.
\n
4.Muitinė tikrina į laisvąsias ekonomines zonas arba laisvuosius sandėlius įvežamas (padedamas), iš jų išvežamas (išduodamas) ir juose esančias prekes. Šiam tikrinimui atlikti muitinei turi būti pateikiami transporto ir kiti dokumentai, su kuriais prekės įvežamos (padedamos) į laisvąsias ekonomines zonas ar laisvuosius sandėlius arba iš jų išvežamos (išduodamos). Muitinei turi būti sudaryta galimybė patikrinti laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose esančias prekes.
\n
166 straipsnisPrekių įvežimas į laisvąsias ekonomines zonas ar padėjimas į laisvuosius sandėlius
\n
1.Į laisvąsias ekonomines zonas galima įvežti arba į laisvuosius sandėlius padėti ir Lietuvos, ir ne Lietuvos prekes.
\n
2.Pavojingos prekės, prekės, galinčios paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms dėl kitų priežasčių saugoti reikalingi specialūs įrenginiai, gali būti laikomos tik specialiai šioms reikmėms pritaikytose laisvųjų ekonominių zonų arba laisvųjų sandėlių patalpose.
\n
167 straipsnisPrekių, įvežamų į laisvąsias ekonomines zonas arba padedamų į laisvuosius sandėlius, pateikimas muitinei ir deklaravimas
\n
1.Į laisvąsias ekonomines zonas įvežamų arba į laisvuosius sandėlius padedamų prekių nereikia pateikti muitinei ir deklaruoti, išskyrus šio kodekso 165 straipsnio 4 dalyje numatytą tikrinimą ir prekes, pateikiamas muitinei vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.
\n
2.Prekės turi būti pateikiamos muitinei nustatytiems muitinės formalumams atlikti, jeigu:
\n
1)joms buvo įforminta muitinės procedūra, kuri užbaigiama įvežant prekes į laisvąją ekonominę zoną arba padedant į laisvąjį sandėlį; jeigu pagal tam tikros muitinės procedūros atlikimo tvarką numatyta atleisti nuo įsipareigojimo pateikti prekes muitinei, jų pateikti nereikalaujama;
\n
2)jos buvo įvežtos į laisvąją ekonominę zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį tam, kad būtų priimtas sprendimas sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti;
\n
3)šioms prekėms taikomos šio kodekso 163 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.
\n
3.Suinteresuoto asmens prašymu muitinė įformina dokumentą, liudijantį, kad prekės, įvežtos į laisvąją ekonominę zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį, yra Lietuvos prekės arba ne Lietuvos prekės.
\n
168 straipsnisPrekių laikymo laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikas bei draudimas jas laikyti
\n
Prekių laikymo laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikas neribojamas. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes draudžiama laikyti laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose. Tam tikroms prekėms gali būti nustatomi laikymo laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose terminai.
\n
169 straipsnisGamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veikla laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose
\n
1.Gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veikla laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose galima tik laikantis šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo nustatytos tvarkos. Apie tokią veiklą turi būti iš anksto pranešta muitinei.
\n
2.Asmenims, nesilaikantiems šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo nustatytos tvarkos, muitinė turi teisę uždrausti verstis gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veikla laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.
\n
170 straipsnisMuitinės sankcionuoti veiksmai su ne Lietuvos prekėmis, laikomomis laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje
\n
1.Ne Lietuvos prekės, laikomos laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, gali būti:
\n
1)išleistos laisvai cirkuliuoti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos ir vadovaujantis šio kodekso 174 straipsnio nuostatomis;
\n
2)tvarkomos, be atskiro leidimo atliekant šio kodekso 107 straipsnio 1 dalyje nurodytas įprastines prekių tvarkymo operacijas;
\n
3)pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos;
\n
4)pateiktos muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos;
\n
5)pateiktos laikinojo įvežimo procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos;
\n
6)jei prekių savininkas jų atsisako, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduotos valstybei;
\n
7)sunaikintos, jei prekių savininkas arba kitas suinteresuotas asmuo pateikia muitinei informaciją, rodančią, kad prekes reikia sunaikinti.
\n
2.Pateikus prekes šio straipsnio 1 dalies 3, 4 arba 5 punktuose nurodytoms muitinės procedūroms įforminti, atsižvelgus į laisvosios ekonominės zonos arba laisvojo sandėlio muitinės priežiūros sąlygas, naudojamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos kontrolės priemonės.
\n
171 straipsnisPrekių laikymas ir naudojimas laisvosiose ekonominėse zonose bei laisvuosiuose sandėliuose
\n
Jeigu netaikomos šio kodekso 170 straipsnio nuostatos, ne Lietuvos prekės ir Lietuvos prekės, nurodytos šio kodekso 163 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomos ar naudojamos laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.
\n
172 straipsnisPrekių apskaita laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose
\n
1.Asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pardavimu arba pirkimu laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, privalo tvarkyti prekių apskaitą, suderinę su muitine. Patekusios į asmeniui priklausančias patalpas arba teritoriją, prekės tuoj pat turi būti įtraukiamos į apskaitą. Apskaitos dokumentus būtina tvarkyti taip, kad jais remdamasi muitinė galėtų identifikuoti prekes ir nustatyti, kaip jos buvo gabenamos.
\n
2.Jeigu prekės perkraunamos laisvojoje ekonominėje zonoje, dokumentai, susiję su šia operacija, turi būti pateikti muitinei ir laikomi jos žinioje. Trumpas prekių saugojimas jas perkraunant laikomas sudėtine šios operacijos dalimi.
\n
173 straipsnisPrekių išvežimas (išdavimas) iš laisvųjų ekonominių zonų ar laisvųjų sandėlių
\n
1.Prekės, išvežamos (išduodamos) iš laisvosios ekonominės zonos arba laisvojo sandėlio, gali būti:
\n
1)eksportuojamos arba reeksportuojamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;
\n
2)gabenamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį.
\n
2.Šio kodekso IV dalies nuostatos, išskyrus Lietuvos prekėms taikomas 49-54 straipsnių nuostatas, taikomos prekėms, gabenamoms į kitas Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, išskyrus prekes, išgabenamas iš laisvosios ekonominės zonos jūra arba oru, nepateikus jų muitinio tranzito ar kitai muitinės procedūrai įforminti.
\n
174 straipsnisMuitų ir mokesčių už laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikomas prekes apskaičiavimas
\n
1.Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su ne Lietuvos prekėmis, ir jeigu tokių prekių muitinė vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų suma, į kurią įtrauktos prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti už prekes.
\n
2.Jeigu su šiomis prekėmis laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje atlikta kuri nors iš šio kodekso 107 straipsnio 1 dalyje nurodytų įprastinių prekių tvarkymo operacijų ir jeigu tokiam tvarkymui buvo duotas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas muitinės sutikimas, prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, deklaranto prašymu laikomi šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu metu atitinkančiais prekes, su kuriomis nebuvo atliktos tvarkymo operacijos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista.
\n
175 straipsnisLaisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose laikomų prekių statusas
\n
1.Jeigu prekės yra gabenamos arba grąžinamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį ar pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti, gali būti naudojamas šio kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nurodytas dokumentas, liudijantis, kad jos yra Lietuvos arba ne Lietuvos prekės.
\n
2.Jeigu dokumentu arba kitu būdu nėra paliudijama, kad prekės turi Lietuvos prekių statusą arba šio statuso neturi, jos laikomos:
\n
1)Lietuvos prekėmis, jeigu tapačioms Lietuvos prekėms turėtų būti taikomi eksporto muitai ir (arba) mokesčiai arba ekonominiai eksporto draudimai ir (arba) apribojimai;
\n
2)ne Lietuvos prekėmis – visais kitais atvejais.
\n
176 straipsnisPrekių eksporto ir reeksporto iš laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių kontrolė
\n
Muitinė kontroliuoja, ar laikomasi taisyklių, reglamentuojančių prekių eksportą ir reeksportą iš laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių.
\n
ANTRASIS SKIRSNIS NEAPMUITINAMOS PARDUOTUVĖS
\n
177 straipsnisNeapmuitinamų parduotuvių steigimas ir veikla
\n
Tarptautiniuose oro uostuose, tarptautiniuose jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės. Tai yra muitinės prižiūrimos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos į užsienį keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo ir eksporto muitais bei mokesčiais prekių. Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo ir eksporto muitais bei mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose, vežiojančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais. Neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos tvarką reglamentuoja neapmuitinamų parduotuvių įstatymas.
\n
TREČIASIS SKIRSNIS REEKSPORTAS, SUNAIKINIMAS IR PERDAVIMAS VALSTYBEI
\n
178 straipsnisNe Lietuvos prekių reeksportas, sunaikinimas ir perdavimas valstybei
\n
1.Ne Lietuvos prekės gali būti:
\n
1)reeksportuotos;
\n
2)sunaikintos;
\n
3)perduotos valstybei.
\n
2.Reeksportuojant prekes, tam tikrais atvejais taikomi prekių eksportui nustatyti formalumai, įskaitant ekonominius draudimus ir apribojimus. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kokiais atvejais reeksportuojamoms ne Lietuvos prekėms, sąlygiškai neapmokestintoms importo muitais ir mokesčiais, netaikomi ekonominiai eksporto draudimai ir apribojimai.
\n
3.Apie reeksportuojamas arba naikintinas prekes turi būti iš anksto pranešama muitinei. Muitinė neleidžia reeksportuoti prekių, jeigu neatliekami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti formalumai arba taikomos draudimo bei ribojimo priemonės. Jeigu prekės pateiktos ekonominio poveikio turinčiai muitinės procedūrai įforminti ir skirtos reeksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, vadovaujantis šio kodekso 58-77 straipsnių nuostatomis turi būti pateikta muitinės deklaracija. Šiais atvejais taip pat taikomos šio kodekso 161 straipsnio 3 ir 4 dalys.
\n
4.Prekės perduodamos valstybei įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja prekių perdavimo valstybei išlaidų.
\n
5.Prekės sunaikinamos jomis disponuojančio asmens arba kito suinteresuoto asmens lėšomis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja prekių sunaikinimo išlaidų.
\n
6.Bet kokios atliekos ar laužas, likę sunaikinus prekes, turi būti pateikti muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti kaip ne Lietuvos prekės. Šios atliekos ar laužas lieka muitinės prižiūrimi iki šio kodekso 38 straipsnio 2 dalyje nurodyto laiko.
\n
VI DALIS PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJOS
\n
XIII SKYRIUS
\n
PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJOS
\n
179 straipsnisPrekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos
\n
Išvežamoms iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos prekėms taikomos muitinės priežiūros priemonės. Muitinė gali jas tikrinti remdamasi šiuo kodeksu ir kitais teisės aktais. Šios prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu maršrutu, jeigu jis nustatytas, ir laikantis joms taikomos muitinės procedūros atlikimo tvarkos.
\n
VII DALIS LENGVATINĖS OPERACIJOS
\n
XIV SKYRIUS
\n
NEAPMOKESTINIMAS MUITAIS IR MOKESČIAI
\n
180 straipsnisIšleidžiamų laisvai cirkuliuoti arba eksportuojamų prekių neapmokestinimas muitais ir mokesčiais
\n
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, šio kodekso, Muitų tarifų, mokesčių ir kitų įstatymų nustatytais atvejais išleidžiamos laisvai cirkuliuoti arba eksportuojamos prekės neapmokestinamos importo arba eksporto muitais ir (arba) mokesčiais.
\n
XV SKYRIUS
\n
GRĄŽINTOS PREKĖS
\n
181 straipsnisEksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų prekių neapmokestinimas muitais ir mokesčiais
\n
1.Lietuvos prekės, negrąžinamai eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir per 1 metus grąžintos bei išleistos laisvai cirkuliuoti, suinteresuoto asmens prašymu neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Išleidus laisvai cirkuliuoti sugrąžintas prekes, už jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami. Atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, nurodytas 1 metų laikotarpis muitinės sprendimu gali būti pratęstas 6 mėnesiais.
\n
2.Jeigu prieš eksportuojant sugrąžintas prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais arba juos sumažinus dėl ypatingos prekių paskirties, pagal šio straipsnio 1 dalį neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu reimportuojamos prekės yra tos pačios paskirties. Jei reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš prekėms taikomų importo muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti už prekes pirmą kartą išleidžiant jas laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti sugrąžintas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai arba jų dalis negrąžinami.
\n
3.Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais lengvatos netaikomos, taip pat negrąžinami sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai, jei grąžinamos prekės, eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus atvejus, kai šios prekės grąžinamos tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.
\n
182 straipsnisEksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų prekių neapmokestinimo muitais ir mokesčiais sąlygos
\n
Pagal šio kodekso 181 straipsnį neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip pat grąžinami sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai tik tuo atveju, jeigu prekės reimportuojamos tokio paties pavidalo, kokio jos buvo eksportuotos. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato aplinkybes ir sąlygas, kada šis reikalavimas gali būti netaikomas.
\n
183 straipsnisReeksportuotų kompensacinių produktų neapmokestinimas muitais ir mokesčiais
\n
Šio kodekso 181 ir 182 straipsnių nuostatos taip pat taikomos kompensaciniams produktams, reeksportuotiems baigiant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Mokėtina importo muitų ir mokesčių suma nustatoma remiantis laikinojo įvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarka ir laikant kompensacinių produktų reeksporto datą jų išleidimo laisvai cirkuliuoti data.
\n
XVI SKYRIUS
\n
ŽVEJYBOS IR KITŲ JŪROS VERSLŲ PRODUKTAI
\n
184 straipsnisŽvejybos ir kitų jūros verslų produktų neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais
\n
Išleidžiant laisvai cirkuliuoti, importo muitais ir mokesčiais neapmokestinami, išskyrus šio kodekso 25 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytus atvejus:
\n
1)žvejybos ir kiti jūros verslų produktai, kuriuos Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys su Lietuvos Respublikos vėliava, pagauna arba išgauna užsienio valstybės teritoriniuose vandenyse;
\n
2)produktai, pagaminti iš šio straipsnio 1 punkte nurodytų produktų plaukiojančiose įmonėse, atitinkančiose tame punkte nustatytus reikalavimus.
\n
VIII DALIS SKOLA MUITINEI
\n
XVII SKYRIUS
\n
SKOLOS MUITINEI ATSIRADIMAS
\n
185 straipsnisImporto skolos muitinei atsiradimas išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti arba pateikiant jas laikinojo įvežimo muitinės procedūrai įforminti
\n
1.Importo skola muitinei atsiranda:
\n
1)išleidžiant laisvai cirkuliuoti prekes, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai;
\n
2)pateikiant laikinojo įvežimo muitinės procedūrai įforminti prekes, kurios iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.
\n
2.Importo skola muitinei atsiranda priėmus muitinės deklaraciją.
\n
3.Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas. Tais atvejais, kai muitinės deklaracija, pateikta vienai iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų muitinės procedūrų įforminti, užpildyta remiantis klaidinga informacija ir jos pateikimas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą arba jos dydį, asmuo, pateikęs tokią informaciją, arba asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad pateikiama klaidinga informacija, taip pat gali būti laikomas skolininku.
\n
186 straipsnisImporto skolos muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją
\n
1.Importo skola muitinei dėl neteisėto prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t. y. nesilaikant šio kodekso 39–42 straipsniuose bei 173 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, atsiranda, kai:
\n
1)prekės, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, neteisėtai įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;
\n
2)prekės, buvusios laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, neteisėtai įvežamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį.
\n
2.Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu.
\n
3.Skolininku laikomas:
\n
1)asmuo, neteisėtai įvežęs prekes;
\n
2)asmuo, dalyvavęs neteisėtai įvežant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai;
\n
3)asmuo, įsigijęs arba gavęs neteisėtai įvežtų prekių ir jų įsigijimo arba gavimo momentu žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai.
\n
187 straipsnisImporto skolos muitinei atsiradimas neteisėtai paėmus arba atidavus muitinės prižiūrimas prekes
\n
1.Importo skola muitinei atsiranda dėl muitinės prižiūrimų prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, neteisėto paėmimo arba atidavimo.
\n
2.Skola atsiranda muitinės prižiūrimų prekių paėmimo arba atidavimo momentu.
\n
3.Skolininku laikomas:
\n
1)asmuo, paėmęs arba atidavęs muitinės prižiūrimas prekes;
\n
2)asmuo, dalyvavęs paimant arba atiduodant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės paimamos arba atiduodamos neteisėtai;
\n
3)asmuo, įsigijęs arba gavęs prekių ir įsigijimo arba gavimo momentu žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės paimtos arba atiduotos neteisėtai;
\n
4)asmuo, kuris turėjo įvykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.
\n
188 straipsnisImporto skolos muitinei atsiradimas neįvykdžius prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimų
\n
1.Importo skola muitinei atsiranda:
\n
1)neįvykdžius bent vieno iš įsipareigojimų, susijusių su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms taikoma muitinės procedūra;
\n
2)nesilaikant prekių pateikimo tam tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties sąlygų;
\n
3)kitais atvejais, nenurodytais 186 straipsnyje, išskyrus, kai nustatyti pažeidimai iš esmės nesutrukdė teisingai vykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.
\n
2.Skola muitinei atsiranda:
\n
1)tuo momentu, kai nustojama vykdyti įsipareigojimą, kurio nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą; arba
\n
2)nuo prekių pateikimo muitinės procedūrai įforminti momento, jeigu nustatyta, kad nesilaikyta prekių pateikimo šiai muitinės procedūrai sąlygų arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties sąlygų.
\n
3.Skolininku laikomas asmuo:
\n
1)esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra; arba
\n
2)privalantis laikytis prekių pateikimo tam tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų.
\n
189 straipsnisImporto skolos muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių laikymo arba naudojimo laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje
\n
1.Importo skola muitinei atsiranda, kai nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytų sąlygų laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje laikomos arba naudojamos prekės, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai. Prekės laikomos sunaudotomis laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, jeigu jos yra dingusios ir muitinei nepateikti įrodymai, paaiškinantys jų dingimą.
\n
2.Skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai prekės yra sunaudojamos, pradedamos laikyti ar pirmą kartą panaudojamos nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytų sąlygų.
\n
3.Skolininku laikomas asmuo:
\n
1)laikęs arba naudojęs prekes; arba
\n
2)dalyvavęs laikant arba naudojant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės laikomos arba naudojamos nesilaikant nustatytų sąlygų.
\n
190 straipsnisAtvejai, kai importo skola muitinei neatsiranda
\n
1.Šio kodekso 186 straipsnio 1 dalyje ir 188 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais importo skola muitinei neatsiranda, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad įsipareigojimai, susiję su šio kodekso 39–42 straipsnių bei 173 straipsnio 2 dalies taikymu, prekių laikinuoju saugojimu arba prekėms taikoma muitinės procedūra, nevykdomi dėl visiško prekių sunaikinimo arba praradimo, kurių priežastis buvo jų medžiagos savybės (prekių prigimtis), nelaimingas atsitikimas, nenugalima jėga arba veiksmai, įvykdyti turint muitinės leidimą. Prekės laikomos prarastomis, kai jos visiškai nebetinka naudoti. Atliekos arba laužas, atsiradę sunaikinus išleistas laisvai cirkuliuoti prekes, kurios dėl ypatingos paskirties visai arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, laikomi ne Lietuvos prekėmis.
\n
2.Importo skola muitinei taip pat neatsiranda, kai su muitinės leidimu eksportuojamos arba reeksportuojamos laisvai cirkuliuoti išleistos prekės, kurios dėl ypatingos paskirties visai arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.
\n
191 straipsnisImporto skolos sumažinimas dėl ypatingos prekių paskirties
\n
Importo skola muitinei, atsiradusi taikant šio kodekso 187 ir 188 straipsnius ir susijusi su prekėmis, kurios dėl ypatingos paskirties visai arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, mažinama suma, sumokėta išleidžiant šias prekes laisvai cirkuliuoti. Ši nuostata taip pat taikoma nustatant importo skolą muitinei dėl atliekų ir laužo, atsiradusių sunaikinus tokias prekes.
\n
192 straipsnisEksporto skolos muitinei atsiradimas
\n
1.Eksporto skola muitinei atsiranda iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos eksportuojant prekes, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.
\n
2.Eksporto skola muitinei atsiranda priėmus muitinės deklaraciją.
\n
3.Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.
\n
193 straipsnisEksporto skolos muitinei atsiradimas, kai prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos nepateikus muitinės deklaracijos
\n
1.Eksporto skola muitinei atsiranda, kai nepateikus muitinės deklaracijos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos išvežamos prekės, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.
\n
2.Eksporto skola muitinei atsiranda faktinio prekių, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos momentu.
\n
3.Skolininku laikomas:
\n
1)asmuo, išvežęs prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;
\n
2)asmuo, dalyvavęs išvežant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės išvežamos nepateikus muitinės deklaracijos.
\n
194 straipsnisEksporto skolos muitinei atsiradimas nesilaikant prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos sąlygų
\n
1.Eksporto skola muitinei atsiranda nesilaikant prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kai prekės visai arba iš dalies neapmokestinamos eksporto muitais ir mokesčiais.
\n
2.Skola atsiranda tuo momentu, kai prekės pristatomos į kitą paskirties vietą, negu buvo nurodyta jas išvežant iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, jeigu dėl gabenimo į nurodytą paskirties vietą prekės buvo visai arba iš dalies neapmokestintos eksporto muitais bei mokesčiais, arba kai pasibaigia nustatytas terminas, per kurį suinteresuotas asmuo turėjo pateikti įrodymus, kad laikytasi visiško arba dalinio prekių neapmokestinimo eksporto muitais ir mokesčiais sąlygų.
\n
3.Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.
\n
195 straipsnisSkolos muitinei dėl draudžiamų arba ribojamų įvežti (išvežti) prekių atsiradimas
\n
Šio kodekso 185–189 ir 192–194 straipsniuose nustatytais atvejais skola muitinei atsiranda neatsižvelgiant į prekių įvežimui arba išvežimui taikomus draudimus arba apribojimus. Skola muitinei neatsiranda dėl neteisėto padirbtų pinigų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.
\n
196 straipsnisSolidari skolininkų atsakomybė
\n
Kai už vieną skolą muitinei solidariai atsako keli skolininkai, muitinė turi teisę reikalauti, kad skolininko pareigą arba jos dalį įstatymų nustatyta tvarka vykdytų visi arba keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš jų skyrium.
\n
197 straipsnisSkolos muitinei dydžio nustatymas
\n
1.Skolos muitinei dydis nustatomas remiantis jos atsiradimo momentu galiojančiais importo arba eksporto muitų ir mokesčių tarifais, jeigu šis kodeksas nenustato ko kita.
\n
2.Jeigu tikslaus skolos muitinei atsiradimo momento nustatyti neįmanoma, skolos muitinei dydis nustatomas remiantis importo arba eksporto muitų ir mokesčių tarifais, galiojančiais tuo momentu, kai muitinė pripažįsta, jog atsirado skola muitinei.
\n
198 straipsnisSkolos muitinei atsiradimo vieta
\n
1.Skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą sąlygojantys veiksmai, o jeigu šios vietos nustatyti neįmanoma, – skolos muitinei atsiradimą sąlygojusių prekių buvimo vietoje.
\n
2.Jei prekėms taikoma muitinės procedūra yra nebaigta, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje prekės buvo pateiktos šiai muitinės procedūrai įforminti arba įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant šią procedūrą.
\n
XVIII SKYRIUS
\n
SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ MUITINEI ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS
\n
199 straipsnisAtvejai, kai reikalinga garantija, užtikrinanti, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei
\n
1.Šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais reikalaujama pateikti garantiją, užtikrinančią, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei.
\n
2.Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kada privaloma pateikti garantiją ir kada muitinė gali nereikalauti, kad ji būtų pateikta.
\n
3.Muitinės pareikalavimu asmuo, esantis arba galintis tapti skolininku, taip pat (jei muitinė sutinka) už šiuos asmenis kitas asmuo privalo pateikti piniginį užstatą arba raštišką garanto įsipareigojimą atsakyti muitinei, jeigu skolininkas nesumokės skolos muitinei arba šią prievolę įvykdys netinkamai.
\n
4.Už vieną skolą muitinei reikalaujama pateikti tik vieną garantiją.
\n
200 straipsnisReikalavimo pateikti garantiją taikymas muitinės nuožiūra
\n
1.Kai garantijos pateikti neprivaloma, muitinė gali jos reikalauti savo nuožiūra, atsižvelgdama į atsiradusios arba galinčios atsirasti skolos muitinei dydį ir jos atsiradimo aplinkybes.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą garantiją reikalaujama pateikti:
\n
1)taikant teisės aktus, kuriuose numatytas garantijos pateikimas; arba
\n
2)bet kuriuo metu vėliau, jei muitinė pripažįsta, kad skolininko įsipareigojimai gali būti neįvykdyti.
\n
201 straipsnisGarantijos taikymas kelioms operacijoms
\n
Šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens prašymu garantija gali būti taikoma kelioms operacijoms, kurias atliekant atsiranda arba gali atsirasti skola muitinei.
\n
202 straipsnisGarantijos dydis
\n
1.Garantijos dydį nustato muitinė. Privalomos garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, jeigu jį galima tiksliai nustatyti garantijos pateikimo metu, arba muitinės nustatytam didžiausiam atsiradusios arba galinčios atsirasti skolos muitinei dydžiui.
\n
2.Jeigu garantijos pateikti neprivaloma ir muitinė jos reikalauja savo nuožiūra, garantijos dydis negali viršyti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.
\n
3.Aplinkybes, kurioms esant gali būti pateikiama fiksuoto dydžio garantija, ir jos pateikimo sąlygas nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.
\n
203 straipsnisPriemonės, užtikrinančios, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei
\n
Kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei, užtikrinama:
\n
1)sumokant užstatą;
\n
2)pateikiant laidavimo dokumentą.
\n
204 straipsnisUžstato sumokėjimas ir grąžinimas
\n
Užstatas sumokamas ir grąžinamas šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
205 straipsnisLaiduotojai ir laidavimo dokumentai
\n
1.Laiduotojas privalo raštu įsipareigoti bendrai su skolininku arba skyrium sumokėti muitinei laidavimo dokumente nurodyto dydžio skolą muitinei.
\n
2.Laiduotoju gali būti trečiasis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą ir užregistruotas muitinėje šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
3.Muitinė turi teisę neregistruoti laiduotojo arba nepripažinti jo pateiktos garantijos, jeigu jos nepakanka užtikrinti, kad skola muitinei būtų sumokėta per nustatytą laikotarpį.
\n
206 straipsnisBūdo, užtikrinančio, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei, pasirinkimas
\n
Šio kodekso 203 straipsnyje nurodytą būdą, užtikrinantį skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą (garantijos rūšį), pasirenka asmuo, turintis pateikti garantiją. Muitinė turi teisę šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais nepriimti asmens pasirinkto būdo (garantijos rūšies).
\n
207 straipsnisMuitinės teisė reikalauti papildomos arba kitos garantijos
\n
Nustačiusi, kad pateikta garantija neužtikrina skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo, muitinė reikalauja iš šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens pateikti papildomą garantiją arba pakeisti pateiktą garantiją kita.
\n
208 straipsnisGarantijos galiojimas, jos dydžio sumažinimas, pateiktos garantijos pakeitimas kita
\n
1.Garantija galioja, kol išnyksta skola muitinei, dėl kurios ji buvo pateikta. Jeigu nurodyta skola muitinei yra išnykusi ir negali atsirasti vėliau, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka garantijos atsisakoma.
\n
2.Jeigu dalis skolos muitinei yra išnykusi, suinteresuoto asmens prašymu muitinė šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka leidžia sumažinti garantijos dydį arba pakeisti pateiktą garantiją kita.
\n
209 straipsnisGarantijų taikymas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis
\n
1.Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta kitokia negu šiame kodekse garantijų taikymo tvarka, taikomos tarptautinių sutarčių normos.
\n
2.Garantijų taikymo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, prireikus gali būti tiksliau išdėstyta šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
\n
XIX SKYRIUS
\n
SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS
\n
210 straipsnisMuitų ir mokesčių sumos apskaičiavimas ir įregistravimas muitinėje
\n
Visos importo ir eksporto muitų ir mokesčių sumos, sudarančios skolas muitinei (toliau – mokesčių sumos), apskaičiuojamos ir įregistruojamos muitinėje mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
211 straipsnisMokesčių sumos įregistravimo laikas
\n
1.Mokesčių suma muitinėje įregistruojama tuoj pat, kai tik ji apskaičiuojama, bet ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo prekių išleidimo, jeigu skola muitinei atsiranda:
\n
1)priėmus muitinės deklaraciją, pateiktą įforminti bet kuriai muitinės procedūrai, išskyrus laikinąjį įvežimą iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais; arba
\n
2)atlikus bet kurį kitą veiksmą, turintį tokių pačių pasekmių kaip ir muitinės deklaracijos priėmimas.
\n
2.Kai asmuo pateikia garantiją, užtikrinančią, kad jis įvykdys skolininko įsipareigojimus, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka visa mokesčių suma, susijusi su šiam asmeniui skirtomis ir per muitinės nustatytą laikotarpį, neviršijantį 31 kalendorinės dienos, išleistomis prekėmis, gali būti įregistruojama vieną kartą, bet ne vėliau kaip po 5 kalendorinių dienų nuo nustatyto laikotarpio pabaigos.
\n
3.Jeigu skolos muitinei atsiradimo sąlygos skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokesčių suma įregistruojama muitinėje ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo to momento, kai muitinė gali:
\n
1)apskaičiuoti mokesčių sumą;
\n
2)nustatyti skolininką.
\n
212 straipsnisMokesčių sumos įregistravimo termino pratęsimas
\n
1.Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių sumos įregistravimo terminas gali būti pratęstas susidarius aplinkybėms, dėl kurių muitinė negali įregistruoti mokesčių sumos laikydamasi nustatytų terminų. Mokesčių sumos įregistravimo terminas negali būti pratęstas daugiau kaip 14 kalendorinių dienų.
\n
2.Nustatytas mokesčių sumos įregistravimo terminas gali būti netaikomas susidarius ypatingoms aplinkybėms arba dėl nenugalimos jėgos.
\n
213 straipsnisMokesčių sumos neįregistravimas arba per mažos mokesčių sumos įregistravimas
\n
1.Jeigu tam tikra mokesčių suma neįregistruota arba įregistruota per maža mokesčių suma, papildoma mokesčių suma įregistruojama per 2 kalendorines dienas nuo to momento, kai muitinė apskaičiavo teisingą mokesčių sumą ir nustatė skolininką. Šis terminas gali būti pratęstas šio kodekso 212 straipsnyje nustatyta tvarka.
\n
2.Papildoma mokesčių suma neįregistruojama, jeigu:
\n
1)muitinės sprendimas neįregistruoti mokesčių sumos arba įregistruoti per mažą mokesčių sumą teismo arba kitos kompetentingos valstybės institucijos sprendimu pripažintas negaliojančiu;
\n
2)mokesčių suma neįregistruota arba per maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno klaidos, kurios asmuo, atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą, negalėjo nustatyti, išskyrus atvejus, kai asmuo sutinka sumokėti papildomą mokesčių sumą.
\n
214 straipsnisSkolininko informavimas apie įregistruotą mokesčių sumą
\n
1.Įregistravusi mokesčių sumą, muitinė šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoja skolininką.
\n
2.Jei mokesčių suma yra nurodyta muitinės deklaracijoje (išskyrus atvejus, kai muitinės deklaracijoje nurodyta mokesčių suma neatitinka įregistruotosios), asmuo papildomai neinformuojamas, laikant prekių išleidimą informavimu apie mokesčių sumos įregistravimą.
\n
3.Skolininkas gali būti informuojamas apie mokesčių sumos įregistravimą ne vėliau kaip po 3 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu mokesčių įstatymai nenustato ko kita.
\n
215 straipsnisMokesčių sumokėjimas
\n
1.Mokesčiai, apie kuriuos skolininkas informuojamas šio kodekso 214 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti sumokėti mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
2.Už skolininką mokesčius gali sumokėti ir kitas asmuo.
\n
216 straipsnisMokesčių išieškojimas
\n
1.Jeigu mokesčiai per nustatytą laikotarpį nesumokami, muitinė įgyja teisę priimti sprendimą išieškoti šiuos mokesčius ne ginčo tvarka.
\n
2.Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai neišieškomi per 10 darbo dienų nuo muitinės sprendimo priėmimo, muitinė areštuoja skolininko turtą įformindama turto arešto aktą. Turto arešto aktas ir muitinės sprendimas išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais perduodami teismo antstoliams vykdyti. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais muitinė turi teisę įforminti turto arešto aktą kartu su muitinės sprendimu išieškoti mokesčių sumas ne ginčo tvarka.
\n
3.Mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai ir (arba) baudos išieškomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
\n
XX SKYRIUS
\n
SKOLOS MUITINEI IŠNYKIMAS
\n
217 straipsnisSkolos muitinei išnykimas
\n
1.Skola muitinei išnyksta:
\n
1)sumokėjus arba išieškojus nustatytas mokesčių sumas;
\n
2)šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atsisakius išieškoti nustatytus mokesčius;
\n
3)jeigu deklaravus prekes muitinės procedūrai, kurią taikant atsiranda skola muitinei:
\n
a)atitinkama muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia vadovaujantis šio kodekso 65 straipsnio nuostatomis;
\n
b)prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir konfiskuojamos, turint muitinės sutikimą sunaikinamos arba perduodamos valstybei vadovaujantis šio kodekso 178 straipsnio nuostatomis, arba sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl jų savybių, ypatingų aplinkybių ar nenugalimos jėgos;
\n
4)jeigu sulaikomos ir konfiskuojamos prekės, dėl kurių neteisėto įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją pagal šio kodekso 186 straipsnį yra atsiradusi skola muitinei;
\n
5)jeigu muitinė atsisako išieškoti importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, kurie buvo įregistruoti nepagrįstai arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
\n
2.Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas skolos išnykimas nepanaikina skolininko prievolės sumokėti ir muitinės teisės išieškoti delspinigius ir (arba) baudas už nurodytą skolą muitinei.
\n
3.Įstatymų nustatytais atvejais skola muitinei nelaikoma išnykusia, kai remiantis nurodyta skola nustatomas baudos dydis arba taikoma baudžiamoji atsakomybė.
\n
XXI SKYRIUS
\n
MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATSISAKYMAS JUOS IŠIEŠKOTI
\n
218 straipsnisBendrosios nuostatos
\n
Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:
\n
1)mokesčių grąžinimas – visiškas arba dalinis sumokėtų (išieškotų) eksporto arba importo muitų ir (arba) mokesčių grąžinimas;
\n
2)atsisakymas išieškoti – sprendimas atsisakyti visos skolos muitinei arba jos dalies arba sprendimas pripažinti negaliojančiu visų nesumokėtų eksporto arba importo muitų ir (arba) mokesčių arba jų dalies įregistravimą.
\n
219 straipsnisMuitų ir (arba) mokesčių grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti, kai jie sumokėti ir (arba) įregistruoti nesilaikant nustatytų reikalavimų
\n
1.Grąžinama importo arba eksporto muitų ir (arba) mokesčių dalis, kuri buvo sumokėta (išieškota) nepagrįstai arba įregistruota nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
\n
2.Atsisakoma išieškoti importo arba eksporto muitų ir (arba) mokesčių dalį, kuri buvo įregistruota nepagrįstai arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
\n
3.Muitai ir (arba) mokesčiai negrąžinami ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu nustatyta, kad mokesčiai nepagrįstai sumokėti arba įregistruoti dėl tyčinių suinteresuoto asmens veiksmų.
\n
4.Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, jeigu asmens raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 3 metus nuo skolininko informavimo apie atitinkamą mokesčių sumą dienos, išskyrus atvejus, kai mokesčių įstatymai nustato ką kita. Muitinė turi teisę priimti asmens prašymą ir pasibaigus nurodytam 3 metų laikotarpiui, jeigu asmuo įrodo, kad negalėjo nustatytu laiku pateikti prašymo dėl ypatingų aplinkybių arba nenugalimos jėgos.
\n
5.Muitinė, nustačiusi, kad importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai sumokėti arba įregistruoti nepagrįstai, grąžina arba atsisako išieškoti šiuos muitus ir (arba) mokesčius savo iniciatyva.
\n
220 straipsnisMuitų ir (arba) mokesčių grąžinimas muitinės deklaraciją pripažinus negaliojančia
\n
1.Sumokėti importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai grąžinami, jeigu atitinkama muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia.
\n
2.Suinteresuoto asmens prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia turi būti pateiktas per šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tokiam prašymui pateikti laikotarpį.
\n
221 straipsnisImporto muitų ir (arba) mokesčių už importuotojo atsisakytas prekes grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti
\n
1.Importo muitai ir (arba) mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu jie susiję su importuotojo atsisakytomis prekėmis, kurioms buvo įforminta atitinkama muitinės procedūra ir kurios šio kodekso 66 straipsnyje nurodytu metu turėjo defektų arba neatitiko sutartyje (kontrakte), pagal kurią jos importuotos, nustatytų sąlygų.
\n
2.Importo muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, jeigu prekės nebuvo naudojamos (išskyrus jų išbandymą, reikalingą defektams arba neatitikimui sutartyje (kontrakte) nustatytoms sąlygoms nustatyti) ir yra eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Suinteresuoto asmens prašymu muitinė gali leisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes sunaikinti, įforminti jų muitinio sandėliavimo procedūrą, taip pat jas išgabenti į laisvąją ekonominę zoną arba padėti į laisvąjį sandėlį. Įforminus kuriuos nors iš nurodytų muitinės sankcionuotų veiksmų, prekės laikomos ne Lietuvos prekėmis.
\n
3.Importo muitai ir (arba) mokesčiai negrąžinami ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės prieš tai buvo laikinai įvežtos išbandyti, išskyrus atvejus, kai prekių defektai arba neatitikimas sutartyje (kontrakte) nustatytoms sąlygoms negalėjo būti nustatyti įprastiniu būdu jas išbandant.
\n
4.Importo muitai ir (arba) mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, jeigu raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo skolininko informavimo apie mokesčių įregistravimą, išskyrus atvejus, kai mokesčių įstatymai nustato ką kita.
\n
222 straipsnisMuitų ir (arba) mokesčių grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti kitais atvejais
\n
1.Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti ir kitais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais.
\n
2.Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, jeigu raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo skolininko informavimo apie mokesčių įregistravimą.
\n
223 straipsnisSprendimo grąžinti muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti taikymas delspinigiams ir (arba) baudoms
\n
Sprendimas grąžinti importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti taip pat taikomas ir privalomiems sumokėti bei sumokėtiems delspinigiams ir (arba) baudoms.
\n
224 straipsnisDelspinigiai, mokami asmeniui grąžinant nepagrįstai išieškotus muitus ir (arba) mokesčius
\n
Grąžinant nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, asmeniui gali būti mokami mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai.
\n
225 straipsnisMuitai ir (arba) mokesčiai, grąžinti per klaidą
\n
Jeigu importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai buvo grąžinti per klaidą, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms nustatytas muitų ir mokesčių grąžinimo nepagrįstumas, skola muitinei laikoma neišnykusia ir turi būti sumokėta. Delspinigiai, sumokėti asmeniui pagal šio kodekso 224 straipsnį, turi būti grąžinti.
\n
IX DALIS APSKUNDIMAS
\n
XXII SKYRIUS
\n
APSKUNDIMAS
\n
226 straipsnisTeisė apskųsti muitinės sprendimus
\n
Bet kuris asmuo turi teisę apskųsti muitinės sprendimus, susijusius su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu, tiesiogiai taikomus šiam asmeniui. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo asmens informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą. Skundų dėl nepagrįstai sumokėtų arba išieškotų importo ir eksporto muitų bei mokesčių pateikimo terminus nustato Muitų tarifų įstatymas ir kiti mokesčių įstatymai.
\n
227 straipsnisTeisė pateikti skundą dėl muitinės sprendimo nepriėmimo
\n
Bet kuris asmuo, pateikęs prašymą muitinei priimti sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu, ir per šio kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį negavęs atsakymo, turi teisę pateikti skundą. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip po 30 dienų nuo nurodyto laikotarpio pabaigos.
\n
228 straipsnisMuitinės įstaiga, kuriai pateikiamas skundas
\n
Šio kodekso 226 ir 227 straipsniuose nurodyti skundai turi būti pateikiami teritorinei muitinei, priėmusiai (arba nepriėmusiai) atitinkamą sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu. Dėl Muitinės departamento priimtų (arba nepriimtų) sprendimų skundai turi būti pateikiami Muitinės departamentui.
\n
229 straipsnisSkundo pateikimas Muitinės departamentui arba teismui
\n
Asmuo, pateikęs teritorinei muitinei šio kodekso 226 arba 227 straipsnyje nurodytą skundą, kuris per šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą laikotarpį nebuvo išnagrinėtas arba buvo nepatenkintas, turi teisę ne vėliau kaip po 1 mėnesio nuo nurodyto laikotarpio pabaigos apskųsti teritorinės muitinės priimtą sprendimą arba sprendimo nepriėmimą Muitinės departamentui arba teismui. Jei Muitinės departamentas skundo neišnagrinėja arba palieka galioti teritorinės muitinės sprendimą, šis sprendimas arba sprendimo nepriėmimas gali būti apskųstas teismui. Muitinės departamento sprendimas arba sprendimo nepriėmimas taip pat gali būti apskųstas teismui.
\n
230 straipsnisMuitinės sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimas
\n
1.Skundo pateikimas savaime nesustabdo ir nepanaikina muitinės priimto sprendimo.
\n
2.Muitinė turi teisę visai arba iš dalies sustabdyti priimto sprendimo vykdymą, jeigu yra pagrindo manyti, kad šis sprendimas nesuderinamas su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis arba kad dėl šio sprendimo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta esminė žala.
\n
231 straipsnisMuitinės sprendimo, pagal kurį privaloma sumokėti importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, vykdymo sustabdymas
\n
Jeigu skundas pateiktas dėl muitinės sprendimo, pagal kurį privaloma sumokėti importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, šio sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas, kai skolininkas pateikia garantiją. Garantijos pateikti nereikalaujama, jeigu šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka muitinė pripažįsta, kad toks reikalavimas atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes gali sukelti jam rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.
\n
232 straipsnisAtvejai, kai asmuo neturi teisės pateikti skundo
\n
Asmuo neturi teisės pateikti skundo, jeigu muitinė, vadovaudamasi įstatymais ir priimdama sprendimą, asmens veiksmuose inkriminuoja baudžiamąją veiką ir šio klausimo nagrinėjimą perduoda kitoms valstybės institucijoms. Jeigu nurodytos valstybės institucijos asmens veiksmuose baudžiamosios veikos nenustato, jis turi teisę pateikti skundą šio kodekso nustatyta tvarka.
\n
233 straipsnisSkundų nagrinėjimas
\n
Muitinė skundus nagrinėja šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
\n
X DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
\n
XXIII SKYRIUS
\n
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
\n
234 straipsnisMuitinės kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai
\n
Šio kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.
\n
235 straipsnisAtsakomybė
\n
Asmenys už šio kodekso pažeidimus traukiami administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
\n
236 straipsnisKodekso įsigaliojimas ir įgyvendinimas
\n
Šio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus bei tvarką nustato Muitinės kodekso įgyvendinimo įstatymas.
\n
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
\n
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ______________