319.SNDS paleidimo ir derinimo atlikusi kvalifikuota tarnyba privalo parengti ir pateikti įrenginių savininkui derinimo darbų ataskaitą, kurioje turi būti pateikiami duomenys apie atliktus darbus, nustatytus įrenginių darbo režimus, įrenginių tinkamumą naudoti ir t. t. Apie atliktus SNDS paleidimo ir darbus turi būti pažymima techniniuose dokumentuose.
\n
XIV. AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ LOKALIZAVIMAS BEI LIKVIDAVIMAS 320. Juridiniai asmenys, eksploatuojantys SNDS ar tiekiantys (parduodantys) SND buitiniuose dujų balionuose, privalo užtikrinti avarijų ir sutrikimų (toliau – avarijos) lokalizavimą bei likvidavimą buitinių dujų vartotojų įrenginiuose, kuriems juridiniai asmenys tiekia (parduoda) dujas.
\n
321.Avarijas juridinio asmens SNDS, kai juos eksploatuoja pats juridinis asmuo, lokalizuoja ir likviduoja tokio juridinio asmens kvalifikuoti darbuotojai.
\n
322.Buitinių dujų vartotojų dujų balionų įrenginiuose avarijas privalo lokalizuoti dujų balionais prekiaujantys (juos keičiantys) juridiniai asmenys. Jie turi įkurti avarijų lokalizavimo bei gedimų likvidavimo grupes (toliau – grupės), kurių kvalifikuoti darbuotojai avarijas, sutrikimus ir gedimus dujų balionų įrenginiuose šalina vadovaujantis juridinio asmens vadovo patvirtinta avarijų ir sutrikimų lokalizavimo instrukcija.
\n
323.Dujų vartotojų dujų balionų ir dujų balionų įrenginių avarijoms lokalizuoti dujų balionais prekiaujantys juridiniai asmenys gali sudaryti sutartis su kitais juridiniais asmenimis, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo dujų ūkyje darbus.
\n
324.Juridiniai asmenys, eksploatuojantys miesto ar gyvenvietės SNDS (rezervuarų įrenginius, dujotiekius, dujotiekių įvadus, vidaus dujotiekius), privalo turėti avarinę tarnybą, dirbančią visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.
\n
325.Avarinės tarnybos veiklą reglamentuoja avarinės tarnybos nuostatai, kuriuose turi būti apibrėžti tarnybos uždaviniai, funkcijos, organizacinė struktūra ir darbo tvarka, avarinių paraiškų priėmimo, atlikimo ir įforminimo tvarka, tarnybos apsirūpinimo autotransportu, ryšio ir saugos priemonėmis, prietaisais, mechanizmais, įrankiais, medžiagomis ir atsarginėmis dalimis, operatyvine, eksploatavimo, technine dokumentacija, reikalinga galimoms avarijoms lokalizuoti bei likviduoti, reikalavimai ir tvarka.
\n
326.Grupės kvalifikuotų darbuotojų veiklą reglamentuoja kvalifikuotų darbuotojų pareiginės instrukcijos, kuriose turi būti apibrėžtos kvalifikuotų darbuotojų pareigos, funkcijos, atsakomybė, jų privalomos turėti materialinės techninės priemonės, jų turima techninė ir operatyvinė dokumentacija.
\n
327.Avarijų lokalizavimas ir likvidavimas DPS, DPP, miesto ar gyvenvietės dujotiekiuose atliekamas vadovaujantis avarijų ir sutrikimų lokalizavimo planais. Šie planai rengiami ir derinami vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 10 ir 36 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais. Avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planai turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 3 metai, peržiūrimi ir, atsižvelgiant į įvykusias avarijas, SNDS objektų pavojaus bei rizikos analizę, koreguojami, ir apie tai nedelsiant turi būti pranešama dujų avarinių tarnybų kvalifikuotiems darbuotojams.
\n
328.Avarinės tarnybos ar grupės darbas turi būti organizuotas taip, kad avarinės paraiškos būtų priimamos ir avarijos bei sutrikimai lokalizuojami visą parą (taip pat ir šventinėmis bei poilsio dienomis) visuose juridinio asmens eksploatuojamuose įrenginiuose ir buitinių dujų vartotojų dujų įrenginiuose, kuriems juridinis asmuo tiekia (parduoda) dujas arba pagal sutartis lokalizuoja avarijas ir sutrikimus. Avarinės tarnybos ar grupės veiklos zona turi būti tokia, kad pagal avarinę paraišką į avarijos ar sutrikimo vietą būtų vykstama ne toliau kaip 50 km atstumu.
\n
329.Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotų darbuotojų darbas turi būti organizuojamas taip, kad, gavus pranešimą apie SND nutekėjimą arba avariją, avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuoti darbuotojai išvyktų ir nuvyktų į avarijos vietą nedelsiant.
\n
330.Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotų darbuotojų skaičių nustato avarinės tarnybos ar grupės savininkas, atsižvelgdamas į avarinės tarnybos ar grupės veiklos zonoje esančių dujotiekių ilgį, rezervuarų ir balionų įrenginių, SND vartotojų skaičių, numatomą darbų mastą ir kitas aplinkybes.
\n
331.Avarinė tarnyba ar grupė turi būti aprūpinta transporto, ryšio, saugos priemonėmis, prietaisais, įrankiais, mechanizmais, įrenginiais, operatyvine, eksploatavimo, technine dokumentacija, reikalinga galimoms avarijoms lokalizuoti bei likviduoti. Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotų darbuotojų materialinių ir techninių priemonių, techninės ir operatyvinės dokumentacijos sąrašą ir nuostatus tvirtina avarinės tarnybos ar grupės savininkas.
\n
332.Avarinė tarnyba privalo turėti specialiai įrengtas transporto priemones su mobiliojo telefoninio ryšio ar (ir) radijo ryšio stotimi, garsine signalizacija ir blykčiojančiu žiburėliu. Transporto priemonėse turi būti reikalingi įrankiai ir kitas inventorius, kaip nustatyta avarinės tarnybos savininko patvirtintame sąraše. Vykdama lokalizuoti ir likviduoti avarijų dujotiekiuose, avarinės tarnybos kvalifikuoti darbuotojai privalo turėti dujotiekių planšetes, maršrutinius žemėlapius ir kitą dujotiekių įrengimo dokumentaciją.
\n
333.Grupės kvalifikuoti darbuotojai privalo turėti techniškai tvarkingas transporto priemones. Transporto priemonėse turi būti reikalingi įrankiai ir inventorius avarijų, sutrikimų ar gedimų dujų balionų įrenginiuose šalinimui, detalus prižiūrimos vietovės žemėlapis, dujų balionų įrenginių ir dujas buitiniais dujų balionais naudojančių dujų vartotojų adresai, kita dokumentacija, kaip nustatyta grupės savininko patvirtintame sąraše.
\n
334.Avarinė tarnyba privalo turėti nemokamą telefono numerį. Visi šio telefono numerio pokalbiai turi būti įrašomi; įrašai turi būti saugomi 7 paras. Avarinės tarnybos telefono numeris turi būti pranešamas dujų vartotojams ir viešai skelbiamas bei nurodomas dujų baliono etiketėje ir Taisyklių 4 priede nurodytoje dujų baliono eksploatavimo atmintinėje.
\n
335.Grupė privalo turėti telefoną (telefono abonentą), kurio numeris turi būti nurodytas dujų baliono etiketėje ir Taisyklių 4 priede nurodytoje dujų baliono eksploatavimo atmintinėje.
\n
336.Paraiškai lokalizuoti avarijas priskiriamas pranešimas apie:
\n
336.1. dujų kvapo atsiradimą statiniuose, pastatuose, gatvėje, lauke;
\n
336.2. dujų nuotėkį dujotiekiuose, gyvenamųjų namų ir kitų statinių ar pastatų vidaus dujotiekiuose bei įrenginiuose;
\n
336.3. dujotiekių įvadų užšalimą;
\n
336.4. dujų užšalimą rezervuarų redukcinės galvutės, grupinio dujų balionų įrenginio reguliavimo ir saugos įtaisuose;
\n
336.5. dujų oro mišinio sprogimą, užsiliepsnojimą, gaisrą;
\n
336.6. dujų tiekimo nutraukimą dujų vartotojams (išskyrus tuos atvejus, kai nutrūksta dujų tiekimas iš rezervuarų, grupinio ar individualaus dujų balionų įrenginio, pasibaigus dujoms);
\n
336.7. staigų dujų slėgio padidėjimą ar sumažėjimą dujotiekiuose;
\n
336.8. užtroškimą dujomis arba apsinuodijimą dujų degimo produktais;
\n
336.9. įrenginių ar jų sudėtinių dalių netvarkingą techninę būklę, mechaninius pažeidimus ir kt., dėl kurių gali atsirasti dujų nuotėkių, kilti pavojus žmonių gyvybei, aplinkai, turtui.
\n
337.Pranešimas apie dujų nuotėkį iš buitinių dujų prietaisų, kurį galima sustabdyti užsukus dujotiekio čiaupą prieš prietaisą (užsukus baliono ventilį), priskiriamas paraiškai atlikti remontą.
\n
338.Pranešimai (paraiškos) apie avarines situacijas registruojami žurnale, kuriame pažymimas pranešimo (paraiškos) gavimo laikas, vietos, kurioje įvyko avarinė situacija, adresas, pranešimo (paraiškos) turinys, pranešėjo vardas, pavardė, avarinės tarnybos ar grupės išvykimo į avarijos vietą laikas, avarijos likvidavimo laikas ir išvardijami lokalizuojant ir likviduojant avariją atlikti darbai.
\n
339.Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotas darbuotojas, gavęs pranešimą apie dujų nutekėjimą arba avariją, privalo instruktuoti pranešėją, kokių reikia imtis saugumo priemonių, kad avarija nesiplėstų ir neįvyktų nelaimingų atsitikimų.
\n
340.Aptikus namų cokoliniuose aukštuose, rūsiuose, laiptinėse, tuneliuose ir kolektoriuose daugiau kaip 0,4 procento dujų koncentraciją, būtina nedelsiant atjungti šių pastatų ar įrenginių dujotiekius nuo dujų rezervuarų (talpyklų) ir iš pavojingos zonos evakuoti žmones.
\n
341.Avarinė tarnyba gali perduoti dujų įrenginius eksploatuojančioms tarnyboms, kad šios atliktų avarijų likvidavimo darbus, tik visiškai pašalinusi sprogimo, gaisro ir apsinuodijimo dujomis pavojų.
\n
342.Lokalizuojant ir likviduojant avarijas ar sutrikimus pavojingi darbai su dujomis turi būti atliekami laikantis Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodyto teisės akto nustatytų reikalavimų.
\n
343.Avarinės tarnybos ar grupės vadovo nurodymu laisvu nuo darbų pagal avarines paraiškas vykdymo laiku avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuoti darbuotojai gali atlikti kitus SNDS eksploatavimo darbus, jei tai numatyta jų pareiginėse instrukcijose. Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuoti darbuotojai turi būti aprūpinti ryšio priemonėmis, kad prireikus juos galima būtų iškviesti.
\n
344.Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotiems darbuotojams turi būti rengiami praktiniai mokymai pagal avarinės tarnybos ar grupės savininko patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
\n
345.Praktinių mokymų tematika parenkama įvertinant SNDS išsidėstymo vietų sąlygas, įvykusias avarijas, gedimus, prognozuojamas avarines situacijas. Mokymai turi būti rengiami kaip galima panašesnėmis į realias sąlygomis. Mokymai registruojami mokymų apskaitos žurnale.
\n
346.Avarinės tarnybos ar grupės praktiniuose mokymuose dalyvavusių avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotų darbuotojų veiksmai po mokymų turi būti aptarti su juose dalyvavusiais kvalifikuotais darbuotojais.
\n
347.Avarijos ir sutrikimai tiriami bei avarijų apskaita atliekama vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 43 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.
\n
XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 348. Taisyklių ir Taisyklių 5 priedo 30 punkte nurodyto teisės akto nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos, VEI, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – VNMPI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcija, teritorinės muitinės, teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos, teisėsaugos institucijos ir kitos valstybės institucijos.
\n
349.Įrenginių atitikties teisės aktų bei eksploatavimo reikalavimams valstybinę kontrolę (įrenginių techninė sauga, SND paskirstymo, tiekimo patikimumas bei vartojimo efektyvumas) pagal savo kompetenciją atlieka VEI. VEI taip pat kontroliuoja paruoštų užpildyti ir SND užpildytų dujų balionų atitiktį teisės aktų ir Taisyklių reikalavimams DPS, DPP ir dujų balionų prekybos vietose.
\n
350.VNMPI atlieka priežiūrą SND prekybos rinkoje, kontroliuoja dujų vartotojams teikiamų paslaugų prekiaujant suskystintomis dujomis kokybę, SND produktų saugos, dujų balionų ženklinimo ir prekinės išvaizdos bei dujų kokybės atitiktį teisės aktų reikalavimams ir dujų pardavėjo deklaruojamai dujų kokybei.
\n
351.Lietuvos metrologijos inspekcija kontroliuoja, kaip SND pildymu ir prekyba užsiimantys juridiniai asmenys laikosi Taisyklių 5 priedo 3 punkte nurodyto teisės akto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
\n
352.Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. _________________ Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 1 priedas SNDS BANDYMAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 1. SNDS (atskiros jos dalys) gali būti bandoma pneumatiniu būdu. Bandymui naudojama:
\n
1.1. degiosios SND, transportuojamos SND tiekimo sistemoje;
\n
1.2. suslėgtosios inertinės dujos arba oras.
\n
2.Bandoma tikrinant SNDS sandarumą ir jeigu nustatoma gedimų:
\n
2.1. SND nuotėkis per korozijos pažeistas vamzdžio sieneles;
\n
2.2. yra SND nuotėkio požymių (dujų kvapas, išdžiūvę želdiniai, parudavęs sniegas), bet nenustatyta SND nuotėkio vieta;
\n
2.3. trūkusios suvirinimo sandūros ar vamzdžiai.
\n
3.Bandymo būdą pasirenka techninę priežiūrą atliekančio juridinio asmens kvalifikuota tarnyba, atsižvelgdama į SNDS tipą, jos būklę, slėgį sistemoje bei saugos sąlygas.
\n
4.Nustačius SND nuotėkį per korozijos pažeistas vamzdžio sieneles, trūkusias suvirinimo sandūras, po remonto dujų tiekimo sistema (atskiros jo dalys) turi būti išbandyta inertinėmis dujomis arba oru.
\n
5.Bandymo įrenginį sudarantys slėginiai vamzdynai, jungtys ir uždaromieji įtaisai turi išlaikyti dvigubai didesnį slėgį už taikomą SNDS bandyti.
\n
6.Slėgis turi būti matuojamas reikiamų matavimo ribų ir ne mažesnės kaip 1 tikslumo klasės slėgio matavimo priemonėmis. Manometrai, naudojami bandymų metu, turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų vidurinėje skalės dalyje.
\n
7.Bandoma SNDS turi būti atjungta nuo veikiančių dujotiekių, dujas deginančių įrenginių bei buitinių dujų prietaisų, o dujų pirkėjai (vartotojai), kuriems bandymo metu numatoma nutraukti SND tiekimą, turi būti iš anksto įspėti apie numatomą bandymą ir SND tiekimo nutraukimą.
\n
8.Bandoma pagal parengtą darbų planą, kuriame turi būti nurodyta tiksli darbų atlikimo tvarka, reikalingi įrenginiai, medžiagos ir prietaisai bei privalomi saugos reikalavimai.
\n
II. SNDS BANDYMAS SND 9. SNDS bandymas vamzdyne esančiomis SND taikomas mažo slėgio dujotiekiams tais atvejais, kai yra SND nuotėkio požymių (pvz., dujų kvapas), o nuotėkio vieta nenustatyta.
\n
10.Bandymas SND turi trukti ne trumpiau kaip 60 minučių.
\n
11.Slėgio sumažėjimas neturi viršyti 0,5 mbar (5 mm v. st.).
\n
III. SNDS BANDYMAS INERTINĖMIS DUJOMIS ARBA ORU 12. Bandoma SNDS (ar jos dalis) turi būti atjungta nuo veikiančios SNDS bei dujas deginančių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų.
\n
13.SNDS mechaninis stiprumas, atsižvelgiant į darbinį dujų slėgį, bandomas:
\n
13.1. mažo – 3,0 bar slėgiu;
\n
13.2. vidutinio slėgio II kategorijos – 3,5 bar slėgiu;
\n
13.3. vidutinio slėgio I kategorijos – 1,4 x DDS, bet ne mažesniu kaip 4,0 bar slėgiu;
\n
13.4. didelio slėgio – ne mažesniu kaip 1,3 x DDS;
\n
13.5. gyvenamųjų ir kitų pastatų mažo slėgio – 1,0 bar slėgiu.
\n
14.Mechaninio stiprumo bandymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 1 valanda.
\n
15.SNDS sandarumas, atsižvelgiant į didžiausiąjį darbinį dujų slėgį, bandomas:
\n
15.1. visų slėgių dujotiekių – 200 mbar (2000 mm v. st.) slėgiu;
\n
15.2. įmonės dujų tiekimo sistemos – 100 mbar (1000 mm v. st.) slėgiu;
\n
15.3. gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujų tiekimo sistemos – 50 mbar (500 mm v. st.) slėgiu.
\n
16.Sandarumo bandymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip:
\n
16.1. dujotiekio ir įmonės dujų tiekimo sistemos – 1 h;
\n
16.2. gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujų tiekimo sistemos – 10 min.
\n
17.Mažo slėgio – darbinis slėgis iki 0,1 bar, vidutinio slėgio II kategorija – darbinis slėgis daugiau kaip 0,1 bar iki 2 bar, vidutinio slėgio I kategorija – darbinis slėgis daugiau kaip 2 bar iki 5 bar ir didelio slėgio – darbinis slėgis daugiau kaip 5 bar iki 16 bar.
\n
IV. BANDYMO REZULTATŲ ĮVERTINIMAS IR ĮFORMINIMAS 18. SNDS mechaninio stiprumo bandymą išlaikė, jeigu bandant nebuvo konstatuota ir po apžiūros nenustatyta:
\n
18.1. bandymo dujų (dujotiekyje esančių SND, inertinių dujų, oro) nuotėkio per matomas dujotiekio jungtis, įrenginius ir uždaromuosius įtaisus;
\n
18.2. slėgio sumažėjimo pagal manometro rodmenis.
\n
19.SNDS sandarumo bandymą išlaikė, jei bandant:
\n
19.1. nebuvo nustatyta (pastebėta) bandymo dujų nuotėkio per matomas dujotiekio jungtis, įrenginius ir uždaromuosius įtaisus;
\n
19.2. slėgio sumažėjimas pagal manometro rodmenis neviršijo:
\n
19.2.1. dujotiekyje – 1 mbar (10 mm v. st.);
\n
19.2.2. įmonės SNDS – 6 mbar (60 mm v. st.);
\n
19.2.3. gyvenamojo ar visuomeninio pastato SNDS – 2 mbar (20 mm v. st.).
\n
20.Bandymo leidžiamoji paklaida lygi slėgio matavimo manometrų paklaidai ±0,4 procento.
\n
21.Bandymo rezultatai įforminami aktu, kurį pasirašo už bandymą atsakingas kvalifikuotas darbuotojas ir SND S savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Bandymo rezultatai turi būti įrašomi ir į SNDS techninius dokumentus (techninį pasą). _________________ Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 2 priedas DUJŲ BALIONŲ KEITIMO DUJŲ BALIONŲ ĮRENGINIUOSE INSTRUKCIJA 1. Prieš keičiant dujų balioną būtina užgesinti ugnį krosnyje. Keitimo metu nejunginėti elektros prietaisų.
\n
2.Keičiant dujų balioną virtuvėje arba kitoje patalpoje, kurioje įrengtas dujų prietaisas, draudžiama būti pašaliniams žmonėms.
\n
3.Orlaidė arba durys į patalpą, kurioje yra orlaidė, turi būti atidarytos.
\n
4.Dujų baliono keitimo tvarka:
\n
4.1. Apžiūrima ir įsitikinama, kad yra tvarkingas dujų prietaisas, dujų slėgio reguliatorius ar gumuoto audinio žarna neturi gumos išorinio sluoksnio pažeidimų.
\n
4.2. Patikrinama, kad būtų užsuktas tuščio dujų baliono ventilis, raktu atsukama jungiamoji veržlė, jungianti dujų baliono ventilio atvamzdį su reduktoriumi (šios veržlės sriegis kairinis, t. y. priešingos negu įprasta krypties). Ant dujų baliono ventilio atvamzdžio užsukama aklė ir dujų balionas išnešamas iš patalpos.
\n
4.3. Prieš įnešant pilną dujų balioną į patalpą muilo tirpalu patikrinama, ar sandarus dujų baliono ventilis: esant užsuktai aklei atsukamas dujų baliono ventilis ir muilo emulsija (šiam tikslui naudoti ugnį draudžiama) patikrinamas ventilio sandarumas, paskui užsukamas ventilis, atsukama aklė ir muilo emulsija patikrinama, ar pro ventilio atvamzdį neina dujos.
\n
4.4. Nešant dujų balioną į patalpą ant ventilio atvamzdžio turi būti užsukta aklė.
\n
4.5. Patalpoje patikrinama, ar užsukti dujų prietaiso čiaupai, ir dar kartą, ar užsuktas dujų baliono ventilis. Iš reduktoriaus jungiamosios veržlės išimama sena tarpinė, įdedama nauja ir dujų baliono ventilis sujungiamas su reduktoriumi. Jungiamoji veržlė užveržiama.
\n
4.6. Maždaug puse apsisukimo atsukamas dujų baliono ventilis. Muilo emulsija patikrinama ventilio ir reduktoriaus sujungimo vieta ir dar kartą ventilio sandarumas.
\n
4.7. Prie vieno dujų prietaiso degiklio uždegamas degtukas, atsukamas degiklio čiaupas ir palaukiama, kol dujos užsidegs, tada užsukamas dujų baliono ventilis ir įsitikinama, kad ventilis visiškai nutraukia dujų tiekimą (degiklis turi užgesti).
\n
4.8. Žiemą, kai oro temperatūra žemesnė už 0 °C, dujų baliono ir jo ventilio sujungimo vietas reikia papildomai patikrinti muilo tirpalu tada, kai dujų balionas patalpoje pabus 15 minučių ir sušils.
\n
4.9. Patikrinamas dujų prietaiso sandarumas. Tikrinama taip: atsukamas ir užsukamas dujų baliono ventilis, po 25–30 s uždegamas degtukas, prinešamas prie degiklio ir atsukamas jo čiaupas. Dujos turi užsidegti. Jei dujos neužsidegė, reikia įtarti, kad dujų prietaisas nesandarus. Tuo atveju būtina nustatyti nesandarumo vietą ir gedimą pašalinti.
\n
5.Aptikus dujų nuotėkį iš baliono reikia:
\n
5.1. nunešti dujų balioną į saugią vietą (ne arčiau kaip 40 m nuo pastatų, atviros ugnies šaltinių, rūsių, šulinių, duobių iš pavėjinės pusės) ir dujas pamažu išleisti iš dujų baliono;
\n
5.2. jei dujų balionas prijungtas arba neužsidaro jo ventilis, reikia užlenkti žarną už slėgio reguliatoriaus, ją nupjauti, išnešti balioną į lauką ir, kaip buvo nurodyta 5.1 punkte, išleisti dujas.
\n
6.Gaisro atveju reikia užlenkti žarną už slėgio reguliatoriaus ir, ją nupjovus, išnešti dujų balioną į lauką arba dujų balioną išmesti pro langą.
\n
7.Jei nesandari dujų baliono ventilio atvamzdžio ir reduktoriaus jungtis, reikia užsukti ventilį ir paveržti veržlę. Jei taip pašalinti dujų nuotėkio nepavyksta, reikia išardyti jungtį, ją patikrinti ir prireikus pakeisti tarpinę.
\n
8.Aukštesniuose kaip 2 aukštų pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti 50 l ir didesnės talpos dujų balionus draudžiama. _________________ Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 3 priedas DUJŲ BALIONŲ PERIODINIO TECHNINIO PATIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS I. TAIKYMO SRITIS 1. Šis aprašas (toliau – Aprašas) taikomas atliekant šalyje naudojamų gabenamų daugkartinių suvirintų plieninių SND, iki 150 litrų talpos balionų, kurie neatitinka Taisyklių 5 priedo 17 ir 22 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimų, periodinius ir neeilinius techninės būklės patikrinimus.
\n
2.Aprašas nusako paskirtosios arba paskelbtosios įstaigos (toliau – PĮ), BTPC ir dujų balionų savininkų veiklą atliekant dujų balionų periodinius ir neeilinius techninius patikrinimus.
\n
3.Aprašas netaikomas DPP bei SND prekybos vietų veiklai.
\n
II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 4. Dujų balionų periodinis techninis patikrinimas ir remontas atliekamas BTPC, DPS, įmonėse, gaminančiose dujų balionus, turinčiose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduotą atestatą dujų balionų remonto ir bandymo darbams atlikti, kurių pasirengimo sąlygas atlikti dujų balionų periodinį techninį patikrinimą yra įvertinusi PĮ.
\n
5.Dujų balionų paruošimą techniniam patikrinimui, techninį patikrinimą ir remontą atlieka BTPC kvalifikuoti darbuotojai, turintys teisę atlikti pavojingus darbus su dujomis, dalyvaujant PĮ specialistui ekspertui (toliau – SE) pagal BTPC arba juridinio asmens, kurio sudėtyje yra BTPC, ir PĮ ar jo struktūrinio padalinio tarpusavio sutartį.
\n
6.Dujų balionų techninį patikrinimą gali atlikti ir BTPC kvalifikuoti darbuotojai, PĮ įvertinus BTPC pasirengimo sąlygas, taikomą kokybės sistemą ir suteikus BTPC teisę naudotis PĮ ženklu. Šiuo atveju PĮ turi atlikti BTPC priežiūrą, atlikdama reguliarius ir neplaninius BTPC patikrinimus (auditą), kaip BTPC veikia kokybės sistema.
\n
7.Dujų balionų techniniam patikrinimui atlikti PĮ privalo turėti endoskopą, boreskopą ar kitą lygiavertį įrenginį dujų baliono vidaus ertmei apžiūrėti, didinamąjį stiklą (lupą) su apšvietimu, didinantį ne mažiau kaip 10 kartų, slankmatį, virintinių siūlių matuoklį, prožektorių ir ultragarsinį metalo storio matuoklį dujų baliono sienelių suplonėjimui nustatyti.
\n
8.Nuspręsti dujų balioną brokuoti galima bet kurioje jo paruošimo techniniam patikrinimui ar techninio patikrinimo atlikimo stadijoje. Jeigu tikrinant dujų balionų techninę būklę nustatoma, kad dujų balioną dėl defektų pavojinga toliau eksploatuoti, dujų balionas, vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 55 ir 61 punktuose nurodytais standartais, padaromas nebetinkamas naudoti taip, kad jokia dujų baliono dalis negalėtų vėl būti naudojama. Apie tai PĮ SE pažymi dujų balionų techninio patikrinimo žurnale, o dujų balioną netinkamą naudoti padaro BTPC kvalifikuoti darbuotojai.
\n
III. REIKALAVIMAI BTPC I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 9. Savo veiklai pradėti BTPC Taisyklių 5 priedo 41 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka turi gauti Valstybinės energetikos inspekcijos atestatą dujų balionų remonto ir bandymo darbams atlikti.
\n
10.Siekdamas įvertinti BTPC pasirengimą atlikti SND balionų paruošimą tikrinimui ir jų periodinį techninį patikrinimą, BTPC raštu kreipiasi į PĮ ar jos teritorinį skyrių ir pateikia paraišką, prašydamas patikrinti BTPC ir įvertinti jo pasirengimą atlikti numatytus darbus. Paraiškoje, kurią pasirašo juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, turi būti nurodyti juridinio asmens rekvizitai, už dokumentų įforminimą atsakingas asmuo ir jo telefonas. Prie paraiškos pateikiami (paraiškoje nurodomi kaip priedai) šie dokumentai:
\n
10.1. juridinio asmens registravimo pažymėjimo kopija ir įstatų apie veiklos sritis išrašas;
\n
10.2. juridinio asmens turimų techninį dujų balionų patikrinimą reglamentuojančių norminių aktų, taisyklių, standartų ir darbų saugos ir sveikatos instrukcijų, kitų dokumentų sąrašas;
\n
10.3. juridinio asmens turimų įrenginių (iš to skaičiaus potencialiai pavojingų įrenginių) ir įrangos (prietaisų ir įrankių), kurie bus naudojami ruošiant dujų balionus techniniam patikrinimui ir atliekamų darbų kokybei kontroliuoti, sąrašas;
\n
10.4. Taisyklių 5 priedo 47 punkte teisės akto nustatyta tvarka priimtų naudoti patalpų su įrangos išdėstymu brėžinys, kurio mastelis 1:100.
\n
Visos dokumentų (pažymėjimų) kopijos turi būti patvirtintos juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu.
\n
11.Atlikusi BTPC patikrinimą vietoje, PĮ pateikia patikrinimo aktą apie BTPC pasirengimą atlikti dujų balionų paruošimą tikrinti ir jų techninį patikrinimą.
\n
II. REIKALAVIMAI KVALIFIKUOTIEMS DARBUOTOJAMS 12. Dujų balionų ruošimas techniniam patikrinimui, vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 28 punkte nurodytu teisės aktu, priskiriamas III kategorijos pavojingiems darbams su dujomis, todėl juos atlikti ir jiems vadovauti gali tik kvalifikuoti darbuotojai.
\n
13.Dujų balionų ruošimui techniniam patikrinimui ir techniniam patikrinimui atlikti BTPC turi būti sudarytos ir patvirtintos kvalifikuotų darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijos, taip pat atliekamų darbų technologijos instrukcijos. Jas rengia juridinio asmens kvalifikuotos tarnybos specialistai, o nustatyta tvarka tvirtina kvalifikuotos tarnybos vadovas.
\n
14.Darbų technologijos instrukcijose turi būti detaliai aprašytas darbų eiliškumas, technologinis procesas, nurodyti reikalingi įrenginiai, įrankiai, medžiagos.
\n
15.BTPC kvalifikuoti darbuotojai turi būti atestuoti Taisyklių 5 priedo 39 ir 44 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti teisę atlikti pavojingus darbus su dujomis.
\n
III. REIKALAVIMAI BTPC PATALPOMS IR ĮRANGAI 16. Vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, įvertinus riziką, apsaugos nuo sprogimo darbo priemonės ir apsaugos sistemos turi būti parenkamos vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka ir turi atitikti tos darbo vietos pavojingumo zonos klasės kategoriją pagal Taisyklių 5 priedo 38 punkte nurodyto teisės akto 2 priedo reikalavimus.
\n
17.Pavojingų darbų su dujomis darbo vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, klasifikuojamos į pavojingumo zonas pagal Taisyklių 5 priedo 38 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Šios vietos ir įėjimai į šias vietas turi būti pažymėti ženklu „Ex“.
\n
18.Atliekant pavojingus darbus su SND patalpose, darbo aplinkos vėdinimas turi atitikti Taisyklių 5 priedo 49 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
\n
19.BTPC turi būti šie įrenginiai ir priemonės, būtinos dujų balionams paruošti techniškai patikrinti:
\n
19.1. įranga nuosėdoms ir SND likučiui iš dujų baliono pašalinti ir jiems kaupti;
\n
19.2. įranga dujų baliono ventiliui išsukti bei dujų baliono vidaus ertmei praplauti ir išgarinti;
\n
19.3. prietaisas SND koncentracijai patikrinti dujų baliono viduje;
\n
19.4. įrenginys dujų balionų stiprumui bandyti su apsauginiu vožtuvu, kuris turi atsidaryti bandymo stende pakilus slėgiui, 1,1 karto didesniam už dujų baliono bandymo slėgį, ir su dviem ne žemesnės kaip 1,5 tikslumo klasės manometrais bandymo slėgiui fiksuoti, įtaisu orui iš dujų baliono pašalinti;
\n
19.5. termometras bandymui naudojamos terpės temperatūrai kontroliuoti;
\n
19.6. kontrolinės svarstyklės dujų baliono masei ir talpai nustatyti, kad būtų galima nustatyti gamintojo techniniuose dokumentuose ar Taisyklių 5 priedo 55 punkte nurodyto teisės akto 1 lentelėje nurodytas dujų baliono svorio nuokrypas;
\n
19.7. įrenginys dujų balionams džiovinti atlikus jų hidraulinį bandymą;
\n
19.8. dinamometrinis raktas ventiliui į dujų balioną įsukti;
\n
19.9. dujų baliono ruošimo dažyti ir dažymo įranga;
\n
19.10. netinkamų dujų balionų utilizavimo įranga;
\n
19.11. patalpa (vieta) dujų balionų, kurių periodinis techninis patikrinimas neatliktas, laikyti;
\n
19.12. patalpa (vieta) dujų balionams, kurių periodinis techninis patikrinimas atliktas, laikyti.
\n
IV. DUJŲ BALIONŲ TECHNINIS PATIKRINIMAS I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 20. Dujų balionų techninis patikrinimas atliekamas šių Taisyklių 291 punkte nurodytais terminais.
\n
21.Dujų balionų techninis patikrinimas skirstomas į:
\n
21.1. periodinį techninį patikrinimą;
\n
21.2. neeilinį techninį patikrinimą.
\n
II. DUJŲ BALIONŲ PARUOŠIMAS TIKRINTI 22. Dujų balionus tikrinti ruošia BTPC kvalifikuoti darbuotojai.
\n
23.Dujų balionų paruošimas prasideda nuo jų priėmimo į BTPC:
\n
23.1. Patikrinami dujų baliono duomenys ir užrašomi į BTPC registracijos žurnalą.
\n
23.2. Netinkamai paženklinti, nežinomų dujų pripildyti dujų balionai arba dujų balionai, iš kurių negalima saugiai išleisti SND, turi būti atidėti specialiai apdoroti.
\n
23.3. Dujų balionai ištuštinami saugiu būdu išleidžiant nuosėdas ir liekamąjį slėgį sudarančias SND.
\n
23.4. Iš dujų balionų, jau neturinčių liekamojo SND slėgio, išsukami ventiliai, kurie Taisyklių 5 priedo 57 punkte nurodyto standarto nustatyta tvarka patikrinami. Leidžiama keisti dujų balionų ventilius, išpylus iš dujų balionų SND, bet neprapūtus jų inertinėmis dujomis, kai šie darbai atliekami „A“ kategorijos patalpose su specialiai įrengta oro šalinimo sistema.
\n
23.5. Dujų balionų vidaus ertmė praplaunama ir nugarinama, patikrinamas dujų balionų vidaus ertmės uždujinimas. Prietaisai neturi fiksuoti dujų koncentracijos.
\n
23.6. Prieš atliekant išorinę apžiūrą, kiekvienas dujų balionas nuvalomas (nušveičiama visa atšokusi danga, korozijos produktai, dervos, alyva ir kitos medžiagos).
\n
24.Paruošus dujų balionus tikrinti, informuojamas PĮ SE, kuris atvyksta atlikti patikrinimų sutartyje nustatytomis sąlygomis.
\n
III. DUJŲ BALIONŲ PERIODINIS TECHNINIS PATIKRINIMAS 25. Dujų balionų periodinio techninio patikrinimo metu atliekamos šios procedūros:
\n
25.1. dujų balionų identifikavimas;
\n
25.2. dujų balionų išorės apžiūra;
\n
25.3. dujų balionų vidaus apžiūra;
\n
25.4. dujų balionų hidraulinis (slėgio išlaikymo) bandymas;
\n
25.5. baigiamosios operacijos.
\n
26.Identifikuojant dujų balionus yra sutikrinami BTPC kvalifikuotų darbuotojų padaryti įrašai BTPC žurnale priimant dujų balionus techniniam patikrinimui su duomenimis, pažymėtais pateiktų techniniam patikrinimui dujų balionų pasuose. Šie įrašai turi sutapti.
\n
27.Dujų balionų pasuose turi būti pažymėti šie duomenys:
\n
27.1. gamyklos prekinis ženklas;
\n
27.2. dujų baliono numeris;
\n
27.3. tuščio dujų baliono svoris (kg);
\n
27.4. pripildyto dujų baliono svoris (kg);
\n
27.5. darbo slėgis (Pd) (MPa);
\n
27.6. bandymo slėgis (Pb) (MPa);
\n
27.7. dujų baliono tūris litrais (l): iki 12 litrų imtinai tūrio dujų balionų – vardinė, didesnės kaip 12 iki 50 litrų tūrio – faktinė talpa 1 skaičiaus po kablelio tikslumu;
\n
27.8. gamintojo TKS ženklas;
\n
27.9. pagaminimo data (metai, mėnuo);
\n
27.10. atlikto paskutinio periodinio techninio patikrinimo data (metai, mėnuo), jį atlikusios PĮ identifikacinė žyma, jei dujų baliono techninis patikrinimas atliekamas ne pirmą kartą;
\n
27.11. kito periodinio techninio patikrinimo data (metai);
\n
27.12. dujų, kurių užpildomas balionas, pavadinimas.
\n
28.Jei dujų baliono pasas yra dingęs ar įrašai jame yra neįskaitomi, arba nėra vietos naujiems įrašams, toks dujų balionas turi būti brokuojamas ir padaromas netinkamas naudoti Aprašo 8 punkte nustatyta tvarka.
\n
29.Dujų balionų išorės apžiūros metu apžiūrima:
\n
29.1. ar nėra įdubų, įpjovų, išėmų, išsipūtimų, atsisluoksniavimo, ar ne per daug nudilęs dugnas;
\n
29.2. ar nėra karščio, degiklio liepsnos arba elektrinio lanko pažeidimų;
\n
29.3. ar nėra korozijos. Atkreipti dėmesį į vietas, kuriose gali kauptis drėgmė. Tokios vietos yra visas dugno plotas, jungtis tarp dujų baliono korpuso ir dugno žiedo ir jungtis tarp korpuso ir gaubto;
\n
29.4. virintinės siūlės. Visos siūlės ir gretimos zonos turi būti patikrintos, ar nėra defektų;
\n
29.5. ar nėra kitų defektų, pvz., neįskaitomų arba neteisėtų ženklinimo įspaudų, be leidimo padarytų priedėlių arba pakeitimų;
\n
29.6. ar visi nuolatiniai dujų baliono priedėliai vientisi;
\n
29.7. ar dujų balionas vertikaliai stabilus.
\n
30.Esant neatitikčių ar defektų, dujų baliono tinkamumas naudoti vertinamas pagal Aprašo 1, 2 ir 3 lentelių reikalavimus.
\n
31.Dujų balionų vidaus apžiūrai atlikti naudojami endoskopas, boreskopas ar kiti lygiaverčiai prietaisai dujų baliono vidui apžiūrėti, kad būtų galima nustatyti korozijos požymius arba kitus defektus, galinčius paveikti dujų baliono vientisumą. Atliekant dujų baliono vidaus apžiūrą, apžiūrima:
\n
31.1. ar nėra įdubų, įpjovų, išėmų, išsipūtimų, atsisluoksniavimo;
\n
31.2. ar nėra korozijos pėdsakų;
\n
31.3. ar nepažeistas dujų baliono vidus valymo metu, jei toks buvo atliekamas;
\n
31.4. patikrinamas dujų baliono kaklelio vidinis sriegis. Šios apžiūros metu reikia įsitikinti, ar sriegis švarus ir ištisinis, nepažeistas, neturi ištrupų ir įtrūkių bei kitų trūkumų;
\n
31.5. apžiūrimas išorinis kaklelio sriegis, reikalingas dujų baliono eksploatacijai. Jis turi būti vientisas ir nepažeistas. Pažeistus sriegius, jei tai būtina ir įmanoma, gali remontuoti kvalifikuotas darbuotojas arba balionas išbrokuojamas.
\n
32.Jei abejojama dėl regimosios išorinės ar vidaus apžiūros metu aptikto dujų baliono defekto, galima atlikti papildomus bandymus arba taikyti tyrimo metodus, kuriuos numato standartas. Tik kai nelieka jokių abejonių dėl pirmųjų dviejų procedūrų, galima atlikti bandymą slėgiu.
\n
33.Turi būti atliktas kiekvieno techniniam patikrinimui pateikto dujų baliono hidraulinis (slėgio išlaikymo) bandymas. Atliekant bandymą slėgiu kaip bandymo terpė naudojamas atitinkamas skystis, paprastai – vanduo.
\n
34.Tuo pačiu metu gali būti bandoma daugiau nei vienas dujų balionas, jei visų bandymo slėgis yra toks pat.
\n
35.Dujų baliono(-ų) paviršius prieš bandymą turi būti tokios būklės (sausas, švarus), kad būtų galima aptikti nuotėkį.
\n
36.Dujų baliono(-ų) bandymo slėgis turi atitikti dujų baliono(-ų) pase nurodytą bandymo slėgį, bet turi būti ne mažesnis kaip 20 bar.
\n
37.Slėgis dujų balione turi būti didinamas laipsniškai, kol pasiekiamas bandymo slėgis.
\n
38.Pasiekus bandymo slėgį, dujų balionas(-ai) atjungiamas(-i) nuo slėgio šaltinio ir bandymo slėgis turi išsilaikyti nepakitęs mažiausia 30 s, bet ne trumpiau nei PĮ SE reikia jį nuodugniai apžiūrėti. Per tą laiką neturi būti užregistruotas slėgio sumažėjimas arba pastebėtas koks nors nuotėkis, o išleidus slėgį neturi būti matoma liekamųjų deformacijų.
\n
39.Jei PĮ SE sutinka, vietoje hidraulinio bandymo gali būti atliekamas pneumatinis stiprumo bandymas, bet turi būti imtasi atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas procedūros saugumas ir apsisaugota nuo galimo energijos išsiveržimo. Pneumatinis stiprumo bandymas turi būti atliekamas Taisyklių 5 priedo 56 punkte nurodytame standarte nustatyta tvarka.
\n
40.Dujų balionų išorės, vidaus apžiūros ir hidraulinio bandymo metu PĮ SE dalyvavimas privalomas.
\n
41.Baigiamosios operacijos apima dvi operacijų grupes:
\n
41.1. džiovinimą, valymą ir dažymą bei baliono čiaupų keitimą – atlieka BTPC kvalifikuoti darbuotojai;
\n
41.2. dujų baliono taros tikrinimą, įspaudinį ženklinimą bei ataskaitų ir protokolų įforminimą – atlieka PĮ SE.
\n
42.Tuojau pat po hidraulinio bandymo slėgiu kiekvieną dujų balioną būtina kruopščiai išdžiovinti neviršijant 300 °C temperatūros taip, kad viduje neliktų vandens pėdsakų, tuo apsaugant dujų baliono vidų nuo korozijos. Dujų balionų vidų reikia apžiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog jis yra sausas.
\n
43.Po techninio patikrinimo pripažinti tinkamais naudoti ir išdžiovinti dujų balionai turi būti dažomi. Dujų balionų paviršius dažymui turi būti paruošiamas vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 62 punkte nurodytu standartui. Dujų balionų paruošimo būdą pasirenka BTPC, bet pirmenybė turėtų būti skiriama mechaniniam paviršiaus paruošimui, nes tai užtikrina geresnę dujų baliono dažymo kokybę. Būtina atkreipti dėmesį, kad pasirinktas paviršiaus paruošimo būdas neturi sumažinti dujų baliono sienelių storio.
\n
44.Po paruošimo balionai turi būti nedelsiant dažomi. Reikia pasirinkti tokį dažymo būdą, kuris užtikrintų ilgalaikę dujų baliono eksploatavimo galimybę iki kito techninio patikrinimo. Naudojant karšto dažų džiovinimo metodą, dujų baliono paviršius neturi įkaisti daugiau kaip iki 300 °C temperatūros. Dažyti dujų balioną reikia taip, kad visi ant dujų baliono įspausti ženklinimai liktų įskaitomi.
\n
45.Keičiamas dujų baliono čiaupas, jis į dujų balioną turi būti įsuktas naudojant tinkamą sandarinamąją medžiagą, atitinkančią Taisyklių 5 priedo 57 punkte nurodyto standarto reikalavimus.
\n
45.1. Įsukant dujų baliono čiaupą į dujų balioną turi būti užtikrinamas optimalus sukimo momentas, kad būtų užtikrintas sandarumas tarp čiaupo bei dujų baliono ir kad nebūtų pertemptas kaklelis. Parenkant sukimo momentą, turi būti atsižvelgiama į sriegių dydį bei formą, čiaupo medžiagą ir pagal gamintojo rekomendacijas panaudotos sandarinimo medžiagos tipą.
\n
45.2. Dujų balionų sandarumą įsukus čiaupus kontroliuoja BTPC arba dujų balionų pildymo kvalifikuoti darbuotojai dujų balionų pildymo metu. Esant nesandarumui, dujų balionas turi būti grąžinamas į BTPC ir atliekamas čiaupo (ventilio) keitimas.
\n
45.3. Jeigu techninio patikrinimo metu išsukti čiaupai buvo remontuojami bei atnaujinami (atliekamas bendras jų valymas, kartu pakeičiant susidėvėjusius arba pažeistus komponentus, pakuotę ir saugos įtaisus), jie pagal Taisyklių 5 priedo 57 punkte nurodyto standarto reikalavimus turi būti paženklinami atlikusios darbą tarnybos identifikacijos ženklu. BTPC turi turėti atnaujintų čiaupų ženklinimui atitinkamą atpažįstamą žymeklį, kurį įsakymu priskiria savo apmokytam kvalifikuotam darbuotojui.
\n
45.4. Jeigu po techninio patikrinimo į dujų balionus yra įsukami nauji čiaupai, jie turi atitikti Taisyklių 5 priedo 63 ir 64 punktuose nurodytų standartų ir Taisyklių 91.10 punkto reikalavimus. Šiuo atveju atlikti neeilinį dujų baliono techninį patikrinimą nebūtina.
\n
46.Jei dujų balionų techninio patikrinimo metu buvo atlikti kokie nors pakeitimai arba uždarymo ir jungimo įtaisų keitimai, kurie turi įtakos neužpildyto dujų baliono masei, turi būti pakoreguota esančio ant dujų baliono užrašo ir faktiškos neužpildyto dujų baliono masės atitiktis. Dujų baliono masė tikrinama pasveriant. Jei nauja neužpildyto dujų baliono masės vertė skiriasi nuo ankstesnės ir viršija Taisyklių 5 priedo 55 punkte nurodyto standarto 1 lentelėje nurodytas reikšmes, nauja masės vertė turi būti nurodyta (įkalta) dujų baliono pase, o ankstesnis užrašas panaikintas (padarytas neįskaitomas).
\n
47.Užbaigus techninį patikrinimą, dujų balionas turi būti paženklintas pagal Taisyklių 5 priedo 65 punkte nurodyto standarto reikalavimus. Į dujų baliono pasą įkalama:
\n
47.1. techninio patikrinimo atlikimo data (2 paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo);
\n
47.2. kito TP atlikimo data (2 paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo);
\n
47.3. techninį patikrinimą atlikusios PĮ ženklas.
\n
48.Lietuvos Respublikoje PĮ ženklas yra „5T2“ (T – technikos priežiūros tarnyba (TPT), o skaičiai 5 ir 2 – SE sąlyginis Nr. 52, paskirtas SE, atliekančiam dujų balionų TP, TPT generalinio direktoriaus įsakymu).
\n
IV. DUJŲ BALIONŲ NEEILINIS TECHNINIS PATIKRINIMAS 49. Neeilinis dujų balionų techninis patikrinimas atliekamas:
\n
49.1. po dujų baliono remonto, jei buvo virinami, mechaniškai apdorojami arba lituojami jo korpuso elementai, slėgio veikiamos detalės;
\n
49.2. jei nustatyta, kad dujų balionas nebuvo eksploatuojamas (naudojamas) daugiau kaip 12 mėnesių;
\n
49.3. jei dujų balione nėra liekamojo dujų slėgio, išskyrus pirmą kartą užpildomus dujų balionus po jų periodinio techninio patikrinimo ir pagamintus naujus dujų balionus;
\n
49.4. kilus įtarimui, kad dujų balionas yra netvarkingas ir reikalinga PĮ SE nuomonė.
\n
50.Neeilinis dujų balionų techninis patikrinimas atliekamas ta pačia tvarka kaip ir periodinis techninis patikrinimas pagal Aprašo IV skyriaus II ir III poskyriuose aprašytas procedūras.
\n
V. DUJŲ BALIONŲ TECHNINIO PATIKRINIMO ĮFORMINIMAS IR DOKUMENTAI 51. Pagrindinis dujų balionų techninio patikrinimo įforminimo dokumentas yra BTPC pildomas dujų balionų techninio patikrinimo registracijos žurnalas, kuris pildomas vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 55 punkte nustatytu standartu.
\n
52.Dujų balionų techninio patikrinimo žurnale turi būti šios grafos:
\n
52.1. dujų baliono savininko pavadinimas;
\n
52.2. dujų baliono gamintojas;
\n
52.3. dujų baliono numeris;
\n
52.4. dujų baliono pagaminimo data (metai, mėnuo);
\n
52.5. dujų baliono gamybos techninės sąlygos;
\n
52.6. dujų, kuriomis bus pildomas dujų balionas, pavadinimas;
\n
52.7. tuščio dujų baliono svoris (įkaltas) (kg);
\n
52.8. patikrinimo metu nustatytas dujų baliono svoris (kg);
\n
52.9. dujų baliono talpa (įkalta) (l);
\n
52.10. patikrinimo metu nustatyta dujų baliono talpa (l);
\n
52.11. dujų baliono bandymo slėgis (Pb) (Mpa, kG/cm2);
\n
52.12. dujų baliono darbo slėgis (Pd)(Mpa, kG/cm2);
\n
52.13. dujų baliono techninio patikrinimo atlikimo data (2 paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo);
\n
52.14. kito dujų baliono techninio patikrinimo atlikimo data (2 paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo);
\n
52.15. dujų baliono bandymo rezultatas (tinkamas, netinkamas);
\n
52.16. PĮ pavadinimas;
\n
52.17. SE, atlikusio techninį patikrinimą, pavardė, vardas, žymuo, parašas;
\n
52.18. bet kokio didesnio dujų baliono taisymo detalės.
\n
53.PĮ SE, baigęs dujų balionų techninį patikrinimą, daro atitinkamą žymą žurnale apie dujų balionų tinkamumą naudoti, taip pat kitas nurodytas žymas (jei buvo padarytų pakeitimų ir taisymo darbų). Išvadose priklausomai nuo techninio patikrinimo rezultatų nurodoma: „Tinkamas naudoti“ arba „Netinkamas naudoti“.
\n
54.Techninių patikrinimų (apžiūrų, bandymų, matavimų) dokumentacija saugoma BTPC 10 metų nuo paskutinio įrašo žurnale, o patikrinimą atlikusioje PĮ saugoma SE, atlikusio dujų balionų techninį patikrinimą, ataskaitos ir BTPC žurnalo kopija.
\n
1 lentelė. Dujų baliono sienelės fizikiniai defektai.
\n
Defektai Apibūdinimas Brokavimo kriterijai Išsipūtimas Matomas baliono išsipūtimas Kiekvienas toks defektas Įduba Dujų baliono įdubimas, susidaręs ne dėl dūrio ar išėmus metalą, jei jo plotis kurioje nors vietoje siekia daugiau negu 2 % išorinio baliono skersmens Jei įdubos gylis kurioje nors vietoje siekia daugiau negu 25 % jos pločio a Įpjova arba išėma Aštrus įspaudas, dėl kurio buvo pašalintas arba perskirstytas metalas Jei yra žinomas pradinis skaičiuojamasis sienelės storis: įpjovos arba išėmos gylis yra toks, kad nepažeistos (likusios) sienelės storis mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis Jei pradinis skaičiuojamasis sienelės storis nėra žinomas: kiekvienas toks defektas Įduba su įpjova arba išėma Įdubusi dujų baliono vieta, kurioje yra įpjova arba išėma Jei įdubos, įpjovos arba išėmos dydis viršija brokavimo matmenis, nustatytus šiems defektams atskirai Įtrūkis Dujų baliono kevalo plyšys arba įskilimas Kiekvienas toks defektas Sluoksniavimasis Dujų baliono sienelės medžiagos sluoksniavimasis – paviršiaus vientisumo pažeidimas, įtrūkiai, raukšlėjimasis arba išsipūtimas Kiekvienas toks defektas a Įvertinant įdubos kaip defekto pavojingumą taip pat reikia atsižvelgti į jos išorę (pvz., aštriabriaunė įduba) ir buvimo vietą (pvz., dujų baliono kūginė dalis).
\n
2 lentelė. Dujų baliono sienelės korozija.
\n
Korozinės pažaidos rūšis Apibūdinimas Brokavimo kriterijai Atskiros korozinės opos Taškinė metalo korozija atskirose zonose, kai opų koncentracija neviršija 1 vnt. 500 mm2 paviršiaus plote Jei atskirų opų gylis didesnis negu 0,6 mm (gali būti leistas didesnis korozijos gylis, jei sienelės storis korozijos vietoje ne mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis) Dalinė ploto korozija Sienelės storio sumažėjimas ne daugiau kaip 20 % dujų baliono paviršiaus ploto Jei kurios nors opos įsiskverbimo gylis didesnis negu 0,4 mm (gali būti leistas didesnis gylis, jei sienelės storis korozijos vietoje ne mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis) Ištisinė korozija Sienelės storio sumažėjimas daugiau kaip 20 % baliono paviršiaus ploto Jei kurios nors opos įsiskverbimo gylis didesnis negu 0,2 mm. Gali būti leistas didesnis korozijos gylis, jei sienelės storis korozijos vietoje ne mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis Grandininė taškinė arba linijinė arba griovelinė korozija Opų arba riboto pločio korozinių tuštumėlių seka išilgai baliono arba palei jo apskritimą
\n
1)Jei bendras korozinių pažaidų ilgis bet kuria kryptimi daugiau kaip 50 % baliono apskritimo arba
\n
2)Jei įsiskverbimo gylis didesnis negu 0,4 mm. Gali būti leistas didesnis gylis, jei sienelės storis korozijos vietoje ne mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis arba
\n
3)Jei negalima išmatuoti korozijos gylio Plyšinė korozija Plyšinė korozija atsiranda atraminio žiedo arba lanko susikirtimo su cilindrine dalimi zonoje Jei įsiskverbimo gylis didesnis negu 0,4 mm arba jei negalima išmatuoti korozijos gylio 3 lentelė. Kiti defektai.
\n
Defektai Apibudinimas Brokavimo kriterijai Įspaustas kamštis Kamščio pažaida, dėl kurios pakeistas baliono profilis Ribotas įspaudimo ir (ar) išlyginimo nuokrypio lygis, patvirtintas kompetentingos įstaigos Kiekvienas toks defektas Elektrinio lanko arba degiklio išdagos Dujų baliono pagrindinio metalo išdeginimas, sukietėjusi dėl įkaitimo zona, privirintas pašalinis metalas arba metalo pašalinimas dėl įkirčio arba sudarius krateriams Kiekvienas toks defektas Ugnies pažaida a Per didelis bendras arba dalies baliono įkaitimas, kurio įprastiniai požymiai:
\n
–dažų dangos apdeginimas arba sudeginimas. (Jei apdegęs tik dažų dangos paviršius, kompetentingas asmuo gali priimti balioną);
\n
–metalo ugnies pažaida;
\n
–baliono deformacija;
\n
–metalinio čiaupo dalių išsilydymas;
\n
–plastikinių dalių, pvz., datos žiedo, kamščio ar gaubtelio išsilydymas Kiekvienas toks defektas Pažeistas atraminis žiedas Netvirtai prijungtas atraminis žiedas Nestabilus arba nesubalansuotas balionas Pažeistas lankas Atsilaisvinęs arba smarkiai deformuotas lankas Kiekvienas toks defektas a Jei apdegė tik dažų dangos paviršius, kompetentingas asmuo gali priimti balioną _________________ Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 4 priedas SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ BALIONO EKSPLOATAVIMO ATMINTINĖ Suskystintų naftos dujų balionas (toliau – dujų balionas), parduodamas fiziniams asmenims, yra skirtas naudoti tik asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
\n
Buitinis dujų prietaisas, dujų balionų įrenginys pas vartotoją privalo būti įrengtas vadovaujantis įrenginio įrengimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais ar gamintojo nurodymais.
\n
Suskystintų naftos dujų masė (faktinis dujų kiekis) užpildytame dujų balione turi būti: 2 kilogramai – 4,8 litrų talpos dujų balionuose, 5 kilogramai – 12 litrų talpos dujų balionuose, 11 kilogramų – 27 litrų talpos dujų balionuose ir 21 kilogramas – 50 litrų talpos dujų balionuose. Į balioną pripildytų dujų masės leistinas nuokrypis gali būti: ± 100 gramų – iki 11 kilogramų talpos balionams, ± 200 gramų – nuo 11 kilogramų iki 63 kilogramų talpos balionams.
\n
Transportuojami dujų balionai turi būti su aklėmis ir apsauginiais gaubtais, įtvirtinti nejudamai ir apsaugoti nuo saulės spindulių bei atmosferinių kritulių.
\n
Dujų balionas keičiamas šia tvarka:
\n
–keičiant dujų balioną turi būti naudojamas kibirkšties neįskeliantis įrankis;
\n
–prieš įnešant dujų balioną į patalpą, muilo emulsija ar prietaiso pagalba patikrinama, ar dujų balionas ir jo ventilis sandarus;
\n
–prieš keičiant dujų balioną, patalpoje būtina užgesinti degančią atviros liepsnos ugnį ar kitus ugnies šaltinius, išjungti elektros prietaisus, galinčius sukelti kibirkštį, orlaidė arba durys į patalpą, kurioje yra orlaidė, turi būti atidarytos, patikrinama, ar užsukti viryklės čiaupai;
\n
–nešamas į patalpą dujų balionas turi būti su užsukta akle;
\n
–į reduktoriaus prijungimo veržlę įdedama nauja tarpinė ir dujų baliono ventilis sujungiamas su reduktoriumi, jungiamoji veržlė užveržiama;
\n
–atsukamas dujų baliono ventilis pusę apsisukimo, muilo emulsijos ar prietaiso pagalba patikrinama ventilio ir reduktoriaus sujungimo vieta ir ventilio sandarumas;
\n
–uždegamas vienas viryklės degiklis, po to užsukamas dujų baliono ventilis ir įsitikinama, kad ventilis visiškai nutraukia dujų tiekimą.
\n
Eksploatuojant dujų balioną draudžiama:
\n
–pačiam remontuoti dujų balioną arba ventilį;
\n
–ieškoti dujų nuotėkio ugnimi;
\n
–laikyti nesandarų dujų balioną patalpoje;
\n
–naudoti netvarkingą dujų balioną;
\n
–užpildytą dujų balioną laikyti saulės atokaitoje, rūsyje ar patalpoje be ventiliacijos.
\n
Neatidėliotini veiksmai dujų nuotėkiui pašalinti:
\n
Esant dujų nuotėkiui ar pajutus patalpoje dujų kvapą, uždarykite dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinkite patalpas, nejunkite ir neišjunkite elektros jungiklių ar prietaisų, nerūkykite, nedekite degtukų. Prietaiso ar muilo emulsijos pagalba nustatykite dujų nuotėkio vietą ir nuotėkį pašalinkite.
\n
Nepavykus pašalinti dujų nuotėkio iš prijungto dujų baliono, jeigu neužsisuka dujų baliono ventilis, ar gaisro atveju reikia, atjungus dujų balioną ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti dujų balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą šiuo telefonu _________________. Iki atvyks avarinė tarnyba privaloma užtikrinti dujų baliono apsaugą.
\n
Pardavėjo pavadinimas Adresas Telefonas _________________ Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių 5 priedas TEISĖS AKTAI, STANDARTAI IR TARPTAUTINĖS SUTARTYS, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS TAISYKLĖSE 1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).
\n
2.Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224).
\n
3.Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966).
\n
4.Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742).
\n
5.Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).
\n
6.Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas (Žin., 2001, Nr. 111-4022).
\n
7.Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas (Žin., 2004, Nr. 4-27; 2006, Nr. 42-1505).
\n
8.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 2000, Nr. 26-694; 2003, Nr. 102-4597).
\n
9.Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844; 2006, Nr. 10-358).
\n
10.Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin., 1999, Nr. 56-1812).
\n
11.Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649).
\n
12.Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113 (Žin., 2003, Nr. 11-410; 2004, Nr. 34-1106).
\n
13.Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) ir jos pasirašymo protokolas (Žin.,1998, Nr. 106-2931).
\n
14.Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis (COTIF).
\n
15.Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS) (Žin., 2002, Nr. 88-3773).
\n
16.Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43).
\n
17.Gabenamų slėginių įrenginių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 4-272 (Žin., 2004, Nr. 111-4157).
\n
18.Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 (Žin., 2000, Nr. 7-198; 2002, Nr. 56-2279).
\n
19.Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 (Žin., 2006, Nr. 40-1451).
\n
20.Neautomatinių svarstyklių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 225 (Žin., 2000, Nr. 4-121; 2004, Nr. 13-397).
\n
21.Slėginių įrenginių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 88-2726).
\n
22.Suvirintųjų nelegiruoto plieno dujų balionų techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2001, Nr. 47-1638).
\n
23.Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-257 (Žin., 2004, Nr. 107-4005).
\n
24.Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852).
\n
25.Degiąsias dujas naudojančių pramoninių įrenginių eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 4-466 (Žin., 2006, Nr. 137-5248).
\n
26.Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (Žin., 2004, Nr. 175-6502).
\n
27.Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-96 (Žin., 2006, Nr. 86-3384).
\n
28.Pavojingų darbų su dujomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-382 (Žin., 2005, Nr. 134-4823).
\n
29.Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 (Žin., 2002, Nr. 115-5165).
\n
30.Suskystintų naftos dujų prekybos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 4-370 (Žin., 2006, Nr. 110-4178).
\n
31.Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-43 (Žin., 2004, Nr. 33-1067).
\n
32.Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927; 2004, Nr. 76-2630).
\n
33.Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 428 (Žin., 2002, Nr. 116-5229).
\n
34.Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051).
\n
35.Sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Skirstomųjų dujotiekių ir įvadų elektrocheminės saugos nuo korozijos įrenginiai. Techninė priežiūra, matavimai ir bandymai. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 307 (Žin., 1999, Nr. 78-2329).
\n
36.Avarijų likvidavimo plano sudėtis ir struktūra, patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 706 (Žin., 1999, Nr. 56-1814).
\n
37.Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. rugpiūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-399/4 -336/3-340 (Žin., 2006, Nr. 95-3739).
\n
38.Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 (Žin., 2005, Nr. 118-4277).
\n
39.Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395).
\n
40.Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 53-1817).
\n
41.Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-482 (Žin., 2004, Nr. 112-4289; 2006, Nr. 112-4289).
\n
42.Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014).
\n
43.Energetikos įrenginių avarijų ir veikimo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 4-116 (Žin., 2006, Nr. 42-1535).
\n
44.Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321; 2006, Nr. 112-4288).
\n
45.Kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius, egzaminavimo nuostatai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2B-202 (Žin., 2003, Nr. 56-2527).
\n
46.Statybos techninis reglamentas STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 702 (Žin., 2004, Nr. 21-653).
\n
47.Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475).
\n
48.Statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 (Žin., 2004, Nr. 98-3658).
\n
49.Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729).
\n
50.Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 (Žin., 2007, Nr. 75-2990).
\n
51.Lietuvos higienos norma HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-827/A1-287 (Žin., 2007, Nr. 108-4434).
\n
52.Lietuvos higienos norma HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490).
\n
53.Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašas ir laiko intervalai tarp patikrų, patvirtinti Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 (Žin., 2006, Nr. 133-5059).
\n
54.Lietuvos standartas LST ISO 3864:2001 „Saugos spalvos ir saugos ženklai“.
\n
55.Lietuvos standartas LST EN 1803:2004 „Gabenamieji dujų balionai. Virintinių anglinio plieno dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai“.
\n
56.Lietuvos standartas LST EN 1440:2006 „Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir pagalbiniai reikmenys. Gabenamieji daugkartiniai suvirinamieji ir lituojamieji plieniniai SND balionai. Periodinė kontrolė“.
\n
57.Lietuvos standartas LST EN 14912:2006 „Suskystintų naftos dujų (SND) įrenginiai ir pagalbiniai reikmenys. SND balionų čiaupų tikrinimas ir techninė priežiūra balionų periodinės kontrolės metu“.
\n
58.Lietuvos standartas LST EN 12819:2003 „Antžeminių didesnių kaip 13 m3 talpos suskystintųjų naftos dujų (SND) talpyklų tikrinimas ir jų tinkamumo naudoti pakartotinis įvertinimas“.
\n
59.Lietuvos standartas LST EN 12820:2003 „Požeminių didesnės kaip 13 m3 talpos suskystintųjų naftos dujų (SND) talpyklų tikrinimas ir jų tinkamumo naudoti pakartotinis įvertinimas“.
\n
60.Lietuvos standartas LST EN 12818:2003/A1:2006 „Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir pagalbiniai reikmenys. Požeminių 13 m3 ir mažesnės talpos SND talpyklų tikrinimas ir jų tinkamumo naudoti pakartotinis įvertinimas“.
\n
61.Lietuvos standartas LST EN 12816:2002 „Gabenamieji pripildomieji plieniniai ir aliumininiai suskystintų naftos dujų (SND) balionai. Netinkamų pašalinimas“.
\n
62.Lietuvos standartas LST EN ISO 85041:2002 „Plieninio pagrindo paruošimas prieš dengiant dažais ir su jais susijusiais produktais. Paviršiaus paruošimo metodai. 1 dalis. Bendrosios nuostatos“.
\n
63.Lietuvos standartas LST EN 13152:2002 „Suskystintų naftos dujų (SND) balionų uždarymo ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Savaiminis užsidarymas“.
\n
64.Lietuvos standartas LST EN 13153:2002 „Suskystintų naftos dujų (SND) balionų uždarymo ir reguliavimo įtaisų techniniai reikalavimai ir bandymas. Rankinis valdymas“.
\n
65.Lietuvos standartas LST EN 14894:2006 „Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir pagalbiniai reikmenys. Balionų ir statinaičių ženklinimas“. _________________