LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 47-1:2008 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS. HIGIENINĖS IR EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 24 d. Nr. V-1270 Vilnius Vykdydamas Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose 2007–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-385 (Žin., 2007, Nr. 57-2211), priedo 19 punktą: 1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ (pridedama). 2.Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213). 2.2. Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ patvirtinimo“ IV, XII, XIII, XIV skyrius ir 7, 8 priedus (Žin., 2004, Nr. 88-3236). 2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. V-680 „Dėl 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4028). 3. Nustatau, kad: 3.1. Šio įsakymo 1 ir 2 punktai įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d. 3.2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 71 punktas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d. 3.3. Nurodytuoju įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 95, 105 ir 113.4 punktai pripažįstami netekusiais galios nuo 2013 m. sausio 1 d. 4. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 ALGIS ČAPLIKAS                                                                    PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1270 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 47-1:2008 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS. HIGIENINĖS IR EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI“ I. TAIKYMO SRITIS 1. Ši higienos norma nustato sveikatos priežiūros įstaigų higienos bei hospitalinių infekcijų profilaktikos reikalavimus. 2. Ši higienos norma privaloma sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat institucijoms, atliekančioms šių įstaigų darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms bei valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 3. Odontologijos įstaigoms privalomi šios higienos normos IX, XII, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII skyriai ir 14 priedas. II. NUORODOS 4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 4.1. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EEB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1). 4.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170). 4.3. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542). 4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127). 4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365). 4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „Dėl epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1796). 4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 532 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2643). 4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-467). 4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 679 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 102: 2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo ir dėl sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ keitimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-323). 4.10. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999). 4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2455). 4.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45-1734). 4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551). 4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361). 4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-445 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606). 4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760). 4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621). 4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 88-3236). 4.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. V-661 „Dėl dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5425). 4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5664). 4.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-853 „Dėl poekspozicinės žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 179-6634). 4.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27-918). 4.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašo bei leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4352). 4.24. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 123-5055). 4.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl privalomojo pirmosios pagalbos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490). 4.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-822). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS 5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys: antiseptika – mikroorganizmų ant odos ir gyvų žmogaus audinių naikinimo ir jų veiklos slopinimo priemonės; aseptika – gyvų žmogaus audinių bei sterilių medžiagų apsaugos priemonės nuo aplinkos mikroorganizmų; aukšto lygio dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis; biologinė sauga – biologinių medžiagų, galinčių sukelti žmonių infekcijas, poveikio prevencijos priemonės; biologinis indikatorius – kontrolės priemonė, kurią sudaro standartizuota gyvybingų bakterijų sporų, atsparių kontroliuojamam dezinfekcijos arba sterilizacijos būdui, populiacija; biologiniai indikatoriai garo sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-3 reikalavimus; biologiniai indikatoriai etileno oksido sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-2 reikalavimus; biologiniai indikatoriai žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-5 reikalavimus; Bowie-Dicko bandymas – gebėjimo pašalinti orą iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas vakuuminiuose sterilizatoriuose; B tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas įpakuotų ir neįpakuotų kietų, akytų daiktų ir daiktų su ertmėmis ir kanalais kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti, ir atitinka LST EN 13060 reikalavimus; cheminis sterilizacijos kontrolės indikatorius – sterilizacijos proceso kontrolės priemonė (cheminė medžiaga), kuri sterilizatoriaus kameroje veikiama vienos ar daugiau fizikinių ir cheminių sąlygų (temperatūros, garų, dujų ir kitų) keičia spalvą arba būseną ir atitinka LST EN 11140 reikalavimus; 1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti kiekvienam sterilizuojamam paketui ir nustatyti, kuris paketas buvo paveiktas sterilizacijos proceso (atskirti, kuris paketas sterilizuotas ir kuris tik paruoštas sterilizacijai), atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1dalies reikalavimus; 2 klasės (Bowie-Dicko tyrimo) cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo tyrimui atlikti, kaip nurodyta atitinkamuose sterilizatoriaus / sterilizacijos standartuose (LST EN 285, LST EN 13060, LST EN ISO 11140-3 ir LST EN ISO 11140-4); 3 klasės vieno parametro cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į vieną kritinį parametrą ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Šis indikatorius skirtas nustatyti sterilizacijos ciklo poveikį, esant pasirinkto kritinio parametro nustatytam dydžiui; 4 klasės daugiaparametrinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į du ar daugiau kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Šis indikatorius skirtas nustatyti sterilizacijos ciklo poveikį, esant pasirinktų kritinių parametrų nustatytiems dydžiams; 5 klasės integruojantis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į visus kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Kritinių parametrų nustatyti dydžiai turi atitikti arba viršyti biologiniams indikatoriams keliamus reikalavimus, nurodytus standarte LST EN ISO 11138; 6 klasės emuliuojantis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į specifinio sterilizacijos ciklo visus nustatyto dydžio kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus; chirurginė rankų antiseptika – švarių rankų odos įtrynimas prieš operacijas ir kitas invazines medicinos procedūras odos antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius odos mikroorganizmus ir sumažinti nuolatinių mikroorganizmų skaičių; centralizuotos dezinfekcijos ir sterilizacijos skyrius – kompleksas specialių patalpų, kuriose surenkami, apdorojami (valomi, dezinfekuojami, pakuojami, sterilizuojami) kelių įstaigų arba vienos įstaigos skyrių, operacinių, ambulatorinės pagalbos įstaigų prietaisai, baltiniai, tvarsliava, kiti daiktai ir grąžinami vartotojui; daleles filtruojantis respiratorius – 5 µm dydžio ir mažesnes daleles įkvepiamame ore filtruojanti veido kaukė; demineralizuotas (dejonizuotas, distiliuotas vanduo) – vanduo, iš kurio pašalintos kietos, neorganinės ir kai kurios organinės cheminės medžiagos (pašalinti mineralai, druskų jonai); dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis; dezinfekcijos valomasis tirpalas (valymo dezinfekavimo priemonė) – valymo priemonė su cheminės dezinfekcijos medžiagos priedais, skirta valyti ir dezinfekuoti vienos procedūros metu; didysis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa yra vienas ir daugiau sterilizacijos moduliai (54 l ir didesnės talpos), atitinkantis standarto LST EN 285 reikalavimus; ekskretai – žmogaus išskiriami medžiagų apykaitos produktai (šlapimas, išmatos, prakaitas); eksploatacinių charakteristikų įvertinimas – pripažinimas ir dokumentais įformintas įrodymas, kad perduota eksploatuoti įranga naudojama pagal dokumentais įformintas procedūras gamins tinkamą gaminį; etileno oksido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami etileno oksido arba etileno oksido ir kitų dujų mišiniu, atitinkantis standarto LST EN 1422 reikalavimus; ėminys – tiriamosios visumos dalis, paimta tirti laboratorijoje; galutinis (baigiamasis) patalpų valymas, dezinfekcija – patalpų, kuriose gydomi sergantys arba įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, dezinfekcija pacientui (-ams) išvykus; galutinis taškas – taškas gamintojo apibrėžtų pasikeitimų, įvykusių po indikatoriaus poveikio specifiniais nustatytais dydžiais; gravitacinis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su gravitaciniu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu; gravitacinis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių didesnio tankio garais dėl konvekcinio garų judėjimo; higieninė rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius mikroorganizmus; invazinė procedūra – odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės įterpimas į kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo bei reabilitacijos tikslais; izoliavimas – priemonės ir procedūros, apribojančios mikroorganizmų plitimą nuo vieno asmens kitam asmeniui; izoliavimo palata su neigiamu slėgiu – vienvietė palata su mažesniu oro slėgiu lyginant su gretimų patalpų oro slėgiu sergančiam arba įtariamam, kad serga infekcija, plintančia per orą (su dalelėmis), pacientui izoliuoti; ypač pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kuriais skverbiamasi per odą, gleivines, liečia sterilius audinius, kūno ertmes ir (ar) jais teka sterilūs skysčiai; kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga – žmogaus kūno skysčiai (sperma, makšties išskyros, smegenų, sąnarių, pleuros, perikardo, pilvaplėvės skysčiai, vaisiaus vandenys, seilės) su matomais kraujo pėdsakais arba šie skysčiai, kai sunku įvertinti kraujo buvimą juose, žmogaus ar lavono organai, audiniai, ląstelės, ŽIV, HBV, HCV ir kitų kraujo infekcijų sukėlėjų kultūros, terpės su šiais virusais; kolonizacija – mikroorganizmų buvimas ir dauginimasis ant žmogaus kūno ir jo viduje be infekcijos klinikinių simptomų (požymių); laikinieji odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, patekę iš aplinkos ir trumpai gyvenantys ant odos; mažasis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa mažesnė už vieną sterilizacijos modulį (54 l ir mažesnės talpos), atitinkantis standarto LST EN 13060 reikalavimus; medicinos prietaisas – tai instrumentas, aparatas, prietaisas, medžiaga ar kitas reikmuo, kuris gali būti naudojamas atskirai arba kartu su kitu, įskaitant ir programinę įrangą, reikalingą, kaip numatyta gamintojo, žmogaus: – ligai diagnozuoti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti ir palengvinti, – traumai ar negaliai diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti, – anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti ar modifikuoti, – pastojimui kontroliuoti, kurio panaudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau jos gali būti naudojamos kaip pagalbinės prietaiso veikimo priemonės; medicinos prietaisų ultragarsinis valytuvas – medicinos prietaisų valymo vandeniniame tirpale akustinėmis bangomis įrenginys; nepavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie liečiasi tik su sveika oda; nuolatinis patalpų valymas, dezinfekcija – kasdieninis patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas, dezinfekcija, kurios tikslas apriboti ligų sukėlėjų plitimą, tiriant, gydant ir slaugant pacientą; nuolatiniai odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, kurie nuolat gyvena ir dauginasi paviršiniuose ir gilesniuose odos sluoksniuose; nustatytas (-i) dydis (-džiai) – kritinių parametrų dydis arba dydžiai, į kuriuos turi reaguoti indikatorius, pasiekęs gamintojo apibrėžtą galutinį tašką; N tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su gravitaciniu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas kietų (be ertmių ir kanalų) neįpakuotų daiktų kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti; oro nuotėkio (vakuumo) bandymas – bandymas, patvirtinantis, kad oro kiekis, patenkantis į sterilizatoriaus kamerą vakuumo fazės metu, neviršija lygio, kuris trukdytų sterilizacijos procesui; pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija numatytu higienos plane laiku; papildomos izoliavimo priemonės – pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, taikomos sergantiems ar įtariamiems, kad serga infekcijomis, plintančiomis tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu ir per orą; pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie liečiasi su gleivine, pažeista oda; perdavimas eksploatuoti – pripažinimas ir dokumentais įformintas įrodymas, kad įranga patiekta ir įrengta pagal techninius reikalavimus ir kad ji veikia taip, kaip numatyta; ppm – ištirpusios medžiagos (dujų ore arba cheminės medžiagos skystyje) koncentracija, kuri matuojama masės dalimis milijone (1 dalis medžiagos milijone dalių tirpiklio – 1 ppm); prietaisas, imituojantis blogiausias sterilizavimo sąlygas (proceso išbandymo įtaisas) – objektas, kuris modeliuoja blogiausias sąlygas sterilizuojančiam (-tiesiems) veiksniui (-iams) sterilizuojamuose gaminiuose ir naudojamas sterilizacijos procesui vertinti; profesinė darbuotojo ekspozicija krauju – darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais; rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas vandeniu ir muilu; sekretai – žmogaus ląstelių, organų, liaukų išskiriamos medžiagos (gleivės, ašaros, tulžis, hormonai); specifinis sterilizacijos ciklas – konkretus (apibrėžtas) sterilizacijos ciklas su nustatytais kritinių parametrų dydžiais, pvz., 1340 C temperatūros ir 4 min. sterilizacijos trukmės ciklas arba 1340 C temperatūros ir 18 min. trukmės ciklas (prionams) ar kitas sterilizacijos ciklas; standartinės izoliavimo priemonės – įprastinės infekcijos profilaktikos priemonės, taikomos visiems pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigose; sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis; sterilizacijos ciklas – automatinė sterilizacijos proceso etapų seka sterilizatoriuje; sterilizacijos modulis – 30 cm (aukštis) x 60 cm (ilgis) x 30 cm (plotis) dydžio stačiakampis gretasienis; kritiniai parametrai – sterilizacijos proceso fizikinės ir cheminės charakteristikos (laikas, temperatūra, slėgis ir kt.); sterilizacijos procesas – tai darbų ar veiksmų seka, norint pasiekti specifinius krovinio (įkrovos) sterilumo reikalavimus. Šių darbų ir veiksmų seka apima veiksmus iki sterilizacijos (jei yra būtini), sterilizuojančio veiksnio poveikį pasirinktose sterilizacijos sąlygose ir bet kokius būtinus veiksmus po sterilizacijos. Procesui nepriskiriamas valymas, dezinfekcija ar pakavimas iki sterilizacijos; sterilizacijos proceso patvirtinimas – dokumentais įforminta procedūra, įrodanti, kad sterilizacijos procesas atitinka visus specialius nustatytus reikalavimus; sterilizatoriaus įrangos kontrolė – sterilizatoriaus darbo funkcijų (oro pašalinimo iš kameros, jos sandarumo ir kt.) patikrinimas; sterilizacijos trukmė – laiko tarpas, per kurį visuose įkrovos taškuose palaikoma gamintojo techniniuose reikalavimuose nurodyta temperatūra, sterilizuojančios medžiagos koncentracija, slėgis, drėgmė; sterilizuojamas krovinys (įkrova) – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje; sterilizuojamo krovinio (įkrovos) sterilizacijos kontrolė – krovinio (įkrovos) sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir (arba) dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas; sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai, iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą arba sudėti į sterilizavimo talpas arba sterilizavimo maišelius; sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas; sterilus gaminys – gaminys be gyvybingų mikroorganizmų; S tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas gamintojo nurodytų daiktų kroviniams (įkrovoms), kurių sterilizacijos procesai yra patvirtinti, sterilizuoti ir atitinkantis standarto LST EN 13060 reikalavimus; vakuumas – vieta, iš kurios pašalinamas beveik visas arba visas oras ar kitos inertinės dujos; vakuuminis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų prietaisų pašalinimo būdu; vakuuminis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – mechaninis oro ir kitų inertinių dujų pašalinimas vienu ar daugiau garų slėgio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių iki sterilizacijos; valymas – teršalų pašalinimas naudojant vandenį ir valymo priemones; valymo priemonė – vandenyje tirpi priemonė teršalams šalinti; vidutinio lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas), tuberkuliozės mikobakterijų, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis; žemo lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas) ir kai kurių virusų ir grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis; žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu, atitinkantis standarto LST EN 14180 reikalavimus. IV. PACIENTŲ IZOLIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI 6. Visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės. 7. Pacientams su patvirtinta ar įtariama infekcija, su daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, pvz., MRSA (meticilinui atsparių S. aureus), VRE (vankomicinui atsparių enterokokų) kolonizacija taikomos standartinės ir papildomos su perdavimo būdu (sąlyčio metu, per orą su lašeliais arba dalelėmis) susijusios izoliavimo priemonės, nurodytos šios higienos normos 1 ir 2 prieduose. 8. Sezoninių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo padidėjimo visuomenėje metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientams ir lankytojams iškabinama informacija apie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemones ir asmens higieną. 9. Ribojamas izoliuotų pacientų vaikščiojimas ir pervežimas už palatos ribų. 10. Izoliuotiems pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga užkrečiamąja liga, būtina skirti individualius medicinos prietaisus, pvz., stetoskopą, termometrą, kraujospūdžio matavimo aparatą ir slaugos priemones. 11. Stacionarui, skyriui, įstaigai (senelių ir vaikų globos namai ir kt.), į kurią perkeliamas pacientas su patvirtinta ar įtariama infekcija, apie reikalingas izoliavimo priemones pranešama telefonu ir įrašoma medicininiuose dokumentuose. 12. Pacientą iškėlus arba išrašius, palatose, kur buvo izoliuoti sergantys užkrečiamosiomis ligomis, būtina atlikti galutinį (baigiamąjį) patalpų valymą ir dezinfekciją. V. STANDARTINĖS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS 13. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtas ir įstaigos vadovo patvirtintas bei suderintas su darbuotoju, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, standartinių infekcijų kontrolės procedūrų vadovas (pacientų izoliavimo tvarkos, rankų higienos, medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos, skalbinių, pavojingų medicininių atliekų tvarkymo ir kiti aprašymai) [4.7]. 14. Visiems pacientams taikomos šios izoliavimo priemonės: 14.1. darbuotojai, atliekantys procedūras ar slaugantys pacientus, plauna rankas arba atlieka higieninę rankų antiseptiką pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus, naudoja asmenines apsaugines priemones ir pirštines pagal šios higienos normos 29–35 ir 55–58 punktuose pateiktus reikalavimus; 14.2. panaudoti vienkartiniai medicinos prietaisai ir priemonės tvarkomos kaip medicininės atliekos [4.26]. Daugkartinio naudojimo medicinos prietaisai ir priemonės valomos, dezinfekuojamos, sterilizuojamos pagal šios higienos normos X–XVIII skyriuose pateiktus reikalavimus; 14.3. skalbiniai, kuo mažiau juos purtant, tvarkomi pagal teisės aktų reikalavimus [4.11]. VI. PAPILDOMOS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS 15. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti keliais būdais, taikomos standartinės ir su visais galimais perdavimo būdais susijusios izoliavimo priemonės, pvz., sąlyčio metu ir per orą (su lašeliais). 16. Ambulatorinėse įstaigose pacientas su patvirtinta ar įtariama per orą (su dalelėmis) plintančia infekcija talpinamas į izoliavimo patalpą su neigiamu slėgiu arba, uždėjus medicininę kaukę, į atskirą patalpą, informuojamas apie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos priemones. Pacientui išvykus patalpa valoma ir dezinfekuojama, vėdinama ne mažiau kaip 20 min. 17. Stacionare pacientai, jei reikia, guldomi izoliavimo palatose. Izoliavimo palatos prieangyje turi būti praustuvė su rankų higienos priemonėmis, atskiros „švariosios“ ir „nešvariosios“ vietos darbuotojų asmeninėms apsauginėms priemonėms pakeisti, panaudotoms priemonėms, skalbiniams ir daiktams rinkti. 18. Nesant izoliavimo palatos su prieangiu pacientai izoliuojami atskirose palatose su praustuve ir organizuojamas asmeninių apsauginių priemonių keitimas, panaudotų priemonių, skalbinių ir daiktų rinkimas, rankų higiena ir kt. 19. Prie įėjimo į izoliavimo palatas turi būti pateikta informacija darbuotojams ir lankytojams apie būtinas apsaugos priemones slaugant ar lankant šį pacientą. 20. Lankytojai, kurie turės sąlytį su izoliavimo palatoje gydomu pacientu, pvz., maudydami, apvilkdami ar išnešdami drabužius, turi dėvėti apsauginius drabužius ir vykdyti rankų higienos reikalavimus. 21. Papildomų izoliavimo priemonių taikymo trukmė pateikta šios higienos normos 1 priede. 22. Pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcijomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti tiesioginio (liečiant pacientą) ir netiesioginio (liečiant paciento slaugos daiktus ir aplinkos paviršius) sąlyčio metu, taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės: 22.1. pacientai stacionare guldomi į atskiras pagal galimybę vienvietes palatas; 22.2. jei trūksta vienviečių palatų, pacientai guldomi į palatas su pacientais, kuriems nustatyta ar įtariama to paties mikroorganizmo infekcija ar kolonizacija. Pacientai palatose guldomi ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito; 22.3. paciento infekuotos ar kolonizuotos sukėlėjais žaizdos turi būti uždengtos tvarsčiu; 22.4. darbuotojai, įeidami į palatą, jei jie tiesiogiai liesis prie paciento, aplinkos daiktų paviršių, turi apsivilkti švarų chalatą, o liesdami pacientą ar labai arti paciento esančius paviršius ir daiktus (pvz., medicinos, aparatus, lovų turėklus), užsimauti pirštines. Išeidami iš palatos turi nusimauti pirštines, nusivilkti chalatą, išmesti į tam skirtas talpyklas, atlikti rankų higieną pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus. 23. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga išvardytomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose infekcijomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su lašeliais), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės: 23.1. pacientai stacionare guldomi į atskiras, pagal galimybę į vienvietes palatas; 23.2. jei trūksta vienviečių palatų, pirmenybė teikiama kosinčių ir skrepliuojančių pacientų guldymui į vienvietę palatą arba guldomi į palatas su infekuotais tuo pačiu mikroorganizmu pacientais. Pacientai palatose guldomi ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito; 23.3. darbuotojai, įeidami į palatą, turi užsidėti medicininę kaukę; 23.4. pacientai turi laikytis kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos reikalavimų. Pacientui, kuriam reikia išeiti iš palatos arba jei jį reikia pervežti į kitas patalpas, būtina, jei leidžia sveikatos būklė, uždėti medicininę kaukę. Darbuotojui, transportuojančiam pacientą, nebūtina medicininė kaukė, jei ją dėvi pacientas. 24. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcijomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės: 24.1. pacientas stacionare guldomas į izoliavimo palatą su neigiamu slėgiu arba, nesant palatos su neigiamu slėgiu, į atskirą vienvietę palatą arba į palatą su pacientais, sergančiais (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija. Pacientai palatose guldomi ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito; 24.2. izoliavimo palatos durys visą laiką, kai nereikia įeiti ir išeiti, turi būti uždarytos; 24.3. pacientai turi laikytis kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos reikalavimų. Pacientui, kuriam reikia išeiti iš palatos arba jei jį reikia pervežti į kitas patalpas, būtina, jei leidžia sveikatos būklė, uždėti medicininę kaukę. Darbuotojui, transportuojančiam pacientą, nebūtina medicininė kaukė ar respiratorius, jei pacientas dėvi medicininę kaukę; 24.4. darbuotojai, įeinantys į paciento palatą, kuriam įtariama ar nustatyta atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozė, arba atliekantys procedūras, kurių metu gali būti įkvėpti gyvybingi mikroorganizmai (pvz., irigacija, incizija ir drenavimas, gydymas aerozoliais), turi užsidėti respiratorių; 24.5. darbuotojai, įeinantys į palatas, kuriose izoliuoti sergantys raupais pacientai arba diagnozuoti hemoraginiai ar plokštieji raupai arba šiems pacientams atliekamos procedūros, kurių metu susidaro aerozoliai, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių; 24.6. sergantiems kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas pacientams taikomos teisės akte [4.6] pateiktos izoliavimo priemonės. VII. DARBUOTOJŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKA 25. Įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [4.2]. 26. Įstaigoje turi būti parengtas ir įstaigos vadovo patvirtintas bei suderintas su įstaigos darbuotoju, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, darbuotojų biologinės saugos ir profesinės ekspozicijos profilaktikos aprašymas [4.7, 4.10]. 27. Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą. Darbuotojų darbo vietose turi būti sveikatos patikrinimų dokumentai [4.4, 4.5]. 28. Įstaigoje turi būti vadovo patvirtinta darbuotojų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų tvarka [4.20]. 29. Darbuotojai pagal darbo pobūdį turi būti aprūpinti pakankamu kiekiu asmeninių apsauginių priemonių [4.24]: 29.1. apsauginiais drabužiais (chalatais, kostiumais, prijuostėmis) ir pirštinėmis; 29.2. galvos dangalais (medicinine kepuraite, gobtuvu); 29.3. akių ir veido apsauginėmis priemonėmis (akiniais, medicininėmis kaukėmis, veido skydeliais); 29.4. kvėpavimo takų apsauginėmis priemonėmis (daleles filtruojančiais respiratoriais); 29.5. apsaugine avalyne. 30. Asmeninės apsauginės priemonės turi būti laikomos darbo vietoje. 31. Apsauginiai vienkartiniai chirurginiai drabužiai turi atitikti standarto LST EN 13795-1, LST EN 13795-2 ir LST EN 13795-3 reikalavimus, vienkartinės medicininės pirštinės – LST EN 455-1, LST EN 455-2, LST EN 455-3 ir LST EN ISO 21171 reikalavimus, medicininės (chirurginės) kaukės – LST EN 14683, daleles filtruojantys respiratoriai – LST EN 143 ir LST EN 149 reikalavimus. 32. Darbuotojų apsauginiai drabužiai, avalynė, rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės gali būti vienkartinės arba naudojamos pakartotinai. Vienkartinės asmeninės apsauginės priemonės tvarkomos ir šalinamos kaip medicininės atliekos [4.26]. Daugkartinio naudojimo asmeninės apsauginės priemonės valomos ir dezinfekuojamos pagal gamintojų rekomendacijas. 33. Daugkartinio naudojimo apsauginiai drabužiai (chalatai, kostiumai), galvos dangalai (medicininės kepuraitės, gobtuvai) turi būti iš audinių, tinkamų skalbti medicininių skalbinių skalbimo režimais. Jie skalbiami skalbyklose, turinčiose leidimus-higienos pasus skalbti sveikatos priežiūros įstaigų skalbinius [4.23]. Apsauginė avalynė turi būti neperšlampama, tinkama valyti ir dezinfekuoti. 34. Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimas užteršimas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais, pagal atliekamos procedūros riziką ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką privalo dėvėti neperšlampamus darbo drabužius (neperšlampamą chirurginį chalatą arba chirurginį chalatą su neperšlampamais rankogaliais arba rankovėmis ir vienkartinę plastikinę prijuostę), apsaugines pirštines, galvos dangalą, akių ir veido apsaugines priemones, neperšlampamą avalynę arba dengiančius kojas neperšlampamą chalatą arba prijuostę. 35. Teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis būtina dėvėti specialias asmenines apsaugines priemones [4.12]. 36. Darbuotojų kraujo infekcijų profilaktikos ir poekspozicinės priemonės pateiktos šios higienos normos VIII skyriuje. 37. Medicinines atliekas tvarkantys darbuotojai turi vykdyti infekuotų atliekų tvarkymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus [4.25, 4.26]. 38. Darbuotojai, tvarkantys užterštus ir infekuotus skalbinius, turi vykdyti saugaus šių skalbinių tvarkymo reikalavimus [4.11]. 39. Darbuotojai, tvarkantys užterštas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga patalpas ir aplinkos daiktus (įrenginius, baldus, inventorių), turi vykdyti reikalavimus, pateiktus šios higienos normos XXI skyriuje. VIII. KRAUJO INFEKCIJŲ (HBV, HCV, ŽIV IR KT.) PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS 40. Įstaigoje turi būti įstaigos vadovo patvirtinta profesinės darbuotojų ekspozicijos krauju (toliau – darbuotojų ekspozicijos) incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarka. Darbuotojo ekspozicijos incidento pranešimo ir registracijos, darbuotojo sveikatos stebėjimo ir profilaktikos priemonių registracijos formų pavyzdžiai pateikti šios higienos normos 5, 6, 7, 8 prieduose. 41. Darbuotojai, kurie turi riziką sąlyčio su krauju ir / ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga (toliau – kitais kūno skysčiais), nustatyta tvarka skiepijami nuo virusinio hepatito B (VHB) ir atliekami serologiniai kraujo tyrimai anti-HBS (antikūnų hepatito B viruso paviršiaus antigenui) nustatyti. Seronegatyviems darbuotojams atliekama revakcinacija. 42. Darbo vietose turi būti specialūs vienkartiniai nepraduriami, nedūžtantys, sandarūs konteineriai vienkartiniams aštriems panaudotiems instrumentams (adatoms, skalpelių peiliukams ir kt.) rinkti. Šios pavojingos medicininės atliekos tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka [4.26]. 43. Darbuotojai turi laikytis darbo su naudotais aštriais instrumentais ir su krauju bei kitais kūno skysčiais saugos taisyklių: 43.1. panaudotus vienkartinius švirkštus su adatomis, neatskyrus adatos nuo korpuso, aštrius instrumentus ir kitus aštrius daiktus mesti į sandarius, atsparius dūriams, vienkartinius plastikinius konteinerius arba į konteinerius su įtaisu adatoms atskirti; 43.2. draudžiama rankomis su pirštinėmis liesti savo akis, nosį arba gleivines; 43.3. patekus ant odos paciento kraujo ir / ar kito kūno skysčio ar susižeidus (įsidūrus, įsipjovus) aštriais naudotais instrumentais, odą nedelsiant plauti tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivines, patekus ant jų paciento kraujo ir / ar kitų kūno skysčių, plauti vandeniu. 44. Apie įvykusį ekspozicijos incidentą įstaigoje pranešama nustatyta tvarka, incidentas registruojamas, atliekamas medicininis darbuotojo ekspozicijos vertinimas, sveikatos stebėjimas ir, jei reikia, profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina) ir gydymas. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) profilaktika skiriama nustatyta tvarka [4.21]. 45. Įvykus ekspozicijos incidentui, darbuotojui ir pacientui (infekcijos šaltiniui), jiems sutikus, atliekami kraujo serologiniai tyrimai dėl HBSAg (hepatito B viruso paviršiaus antigeno), anti-HCV (antikūnų hepatito C virusui), ŽIV 46. Tolesnis darbuotojo ekspozicijos tyrimas, sveikatos stebėjimas, profilaktika ir gydymas priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) tyrimo rezultatų. 47. Darbuotojo imunoprofilaktika po ekspozicijos HBV infekcijos sukėlėjais priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) infekuotumo būklės tyrimo rezultatų bei darbuotojo buvusių skiepijimų ir pateikta šios higienos normos 4 priede. 48. Jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas (infekcijos šaltinis), užsikrėtęs HCV, taikomos šios priemonės: 48.1. pacientas (infekcijos šaltinis) tiriamas dėl anti-HCV; 48.2. darbuotojui tuoj pat (ekspozicijos metu) ir po 3 mėn. atliekamas anti-HCV testas ir, norint įsitikinti, ar jis užsikrėtė, ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 mėnesius, atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4-ą–6-ą mėn. po ekspozicijos). Norint anksčiau diagnozuoti HCV infekciją, rekomenduotina atlikti HCV RNR tyrimą (4–6-ą savaitę po ekspozicijos). IX. RANKŲ HIGIENA 49. Visose darbo vietose, kur vyksta pasirengimas ir atliekamos invazinės, diagnostinės ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija turi būti: 49.1. praustuvės su vandens reguliavimo čiaupais. Chirurginės rankų antiseptikos vietose čiaupai turi būti alkūniniai, pedaliniai arba automatiniai; 49.2. tekantis šiltas ir šaltas vanduo, atitinkantis geriamojo vandens kokybės reikalavimus [4.15]; 49.3. sieniniai skysto muilo ir rankų antiseptiko dozatoriai, skystas muilas be antiseptinių priedų, pramoninės gamybos alkoholinis rankų antiseptikas, kurio antimikrobinis veiksmingumas patikrintas pagal standartų LST EN 1500 ir LST EN 12791 reikalavimus. Rankų antiseptikas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose turi būti prie kiekvieno paciento lovos; 49.4. vienkartinių rankšluosčių dėtuvė ir vienkartiniai rankšluosčiai; 49.5. atvira ar pedalinė šiukšliadėžė su vienkartiniu plastikiniu įklotu. 50. Dozatoriaus indą, skirtą skystam muilui ir antiseptikui, keisti: 50.1. patalpose, kuriose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika pacientui ir personalui (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, onkohematologijos, neišnešiotų naujagimių skyriai, izoliavimo palatos ir kt.) – tik kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu. Prieš indo keitimą būtina išvalyti ir dezinfekuoti dozatoriaus dalis; 50.2. visose kitose patalpose – kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu arba užpildyti tik tada, kai jis yra tuščias. 51. Naudojant pakartotinai, skysto muilo ir antiseptiko dozatorius ir jo dalys (priedai) prieš kiekvieną užpildymą turi būti išvalyti ir dezinfekuoti. 52. Darbo metu visų darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ir liečiančių pacientus, medicinos priemones, prietaisus, rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki ir tik natūralūs, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, rankų papuošalai bei laikrodžiai nuimti. Nedidelės rankų žaizdelės užklijuojamos pleistru ir turi būti dirbama tik su medicininėmis pirštinėmis. 53. Jei rankos nėra vizualiai užterštos, pirmenybę teikti higieninei rankų antiseptikai. Rankų plovimo ir antiseptikos taisyklės pateiktos šios higienos normos 3 priede. 54. Medicininių pirštinių naudojimas: 54.1. pirmumas teikiamas pirštinėms, pagamintoms iš sintetinės gumos ir sintetinių polimerų; 54.2. draudžiama skyriuose, kuriuose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos skyriai) pacientui ir personalui, ir akių ligų skyriuose mūvėti pirštines su talku; 54.3. vieną pirštinių porą naudoti tik vieno paciento priežiūrai. Atliekant vienam pacientui kelias invazines procedūras, kai liečiamasi su krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, ekskretu ar sekretu užteršta medžiaga ar paviršiumi, pakeisti pirštines; 54.4. jei paciento priežiūros metu reikia palikti darbo vietą ar liesti aplinkos daiktus, paviršius, pirštines reikia nusimauti, o paciento priežiūrą tęsti užsimovus naujas pirštines; 54.5. pradūrus pirštinę, nedelsiant ją keisti kita; 54.6. atliekant procedūras, kai yra didelė rizika pradurti (pvz., atliekant ortopedines-traumatologines, krūtinės ląstos operacijas, autopsiją ir kt.), reikia užsimauti dvi poras medicininių pirštinių. 55. Medicinines pirštinės užsimaunamos ant sausų švarių rankų ir mūvimos visada: 55.1. atliekant procedūras, kurių metų rankos gali būti užterštos krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretu, ekskretu arba kai rankomis liečiama gleivinė, atvira žaizda; 55.2. atliekant invazines procedūras, kurių metu kontaktuojama su krauju, steriliais audiniais (operaciją, endoskopinį tyrimą, punkciją kraujagyslių ir šlapimo pūslės kateterizavimą ir kt.); 55.3. liečiant aplinkos daiktus ir paviršius, suterštus krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais; 55.4. atliekant aseptines invazinės procedūras (pvz., operaciją, sąnarių, kūno ir organų ertmių punkciją, centrinės venos kateterio ir šlapimo pūslės kateterio įvedimą, peritoninę dializę) būtina mūvėti sterilias vienkartines pirštines. 56. Tvarkant, valant, dezinfekuojant instrumentus, aplinkos daiktus ir paviršius, reikia mūvėti pirštines, atsparias cheminėms medžiagoms. 57. Nusimovus vizualiai švarias pirštines, atlikti higieninę rankų antiseptiką. Jei pirštinės vizualiai nešvarios ar užterštos krauju arba kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais ar ekskretais, rankas plauti ir atlikti higieninę rankų antiseptiką, laikantis šios higienos normos 3 priede pateiktų taisyklių. 58. Rankų odos priežiūrai naudoti drėkinančius ir minkštinančius kremus. X. MEDICINOS PRIETAISŲ NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA 59. Sveikatos priežiūros įstaigos gali pradėti naudoti tik teisės aktų [4.8, 4.9] reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus. 60. Medicinos prietaisai privalo būti instaliuoti, naudojami ir prižiūrimi pagal teisės akto [4.17] reikalavimus. Įstaigoje turi būti medicinos prietaisų gamintojų pagal LST EN ISO 17664 reikalavimus pateikta informacija apie daugkartinio naudojimo medicinos prietaisų apdorojimo proceso (valymo, dezinfekcijos, pakavimo, sterilizacijos ir kt.) būdus ir priemones. 61. Medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami, taikant šioje higienos normoje nurodytus būdus ir priemones, pasirenkant juos pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas. 62. Ypač pavojingi medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami. 63. Pavojingi medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami arba dezinfekuojami aukšto lygio dezinfekcijos priemonėmis (pagal gamintojo rekomendacijas). 64. Nepavojingi medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami. 65. Draudžiama valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir pakartotinai naudoti vienkartinius medicinos prietaisus ir jų dalis. Jie šalinami pagal medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus [4.26] ir prietaisų gamintojų rekomendacijas. 66. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos priemonės turi atitikti teisės akto [4.8] reikalavimus. Darbuotojai, dirbantys su medicinos prietaisų cheminėmis dezinfekcijos priemonėmis, turi laikytis saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [4.1]. 67. Medicinos aparatai arba jų dalys, kurių paviršių negalima drėgnai valyti ir dezinfekuoti, dengiami vienkartiniais nelaidžiais biologiniams skysčiams apdangalais. Po kiekvienos procedūros apdangalai keičiami švariais. XI. MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 68. Medicinos prietaisai gali būti valomi, dezinfekuojami rankiniu būdu ir / arba ultragarsiniame valytuve arba mechanizuotai, naudoj ant dezinfekavimo pusautomačius arba automatinius dezinfekavimo plautuvus. 69. Medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami centralizuotos dezinfekcijos ir sterilizacijos skyriuje arba tam skirtose skyrių patalpose, tam numatytoje ir skirtoje vietoje. 70. Pirmenybę reikia teikti mechanizuotiems šiluminiams, šiluminiams-cheminiams valymo ir dezinfekcijos būdams. 71. Chirurginius operacinius instrumentus valyti ir dezinfekuoti tik automatiniuose dezinfekavimo plautuvuose. 72. Cheminis medicinos prietaisų valymas atliekamas rankiniu būdu ir po to prietaisai dezinfekuojami pusautomatyje arba rankiniu būdu. 73. Medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos kokybė turi būt tikrinama ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pagal įstaigos paruoštas procedūras. Kontrolės rezultatai registruojami įstaigoje nustatyta tvarka. 74. Endoskopai valomi, dezinfekuojami pagal šios higienos normos 9 priedo reikalavimus. 75. Dirbtinės plaučių ventiliacijos, anestezijos ir kvėpavimo įranga valoma, dezinfekuojama pagal šios higienos normos 10 priedo reikalavimus. 76. Hemodializės įranga valoma, dezinfekuojama ir hemodializės įrangos dezinfekcijos registruojamos pagal šios higienos normos 11 priedo reikalavimus. XII. MECHANIZUOTAS MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 77. Medicinos prietaisams valyti ir dezinfekuoti naudojami automatiniai dezinfekavimo plautuvai turi atitikti standarto LST EN ISO 15883 reikalavimus. Įstaigoje turi būti dezinfekavimo plautuvų gamintojų pateikti lydimieji dokumentai (instaliavimo, naudojimo, priežiūros instrukcijos ir kt.). 78. Medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija dezinfekavimo plautuvuose. 78.1. Dezinfekavimo plautuvuose valomi ir dezinfekuojami chirurginiai ir kiti metaliniai instrumentai, endoskopai, dirbtinio kvėpavimo įrenginių ir kitų prietaisų dalys, laboratoriniai indai ir instrumentai. 78.2. Medicinos prietaisai dezinfekavimo plautuvuose valomi ir dezinfekuojami pagal prietaisų gamintojų rekomendacijas, pasirenkant tinkamus valymo ir dezinfekcijos būdus, programas (valymo proceso temperatūra, laikas, etapų eiliškumas) bei valymo, dezinfekcijos, skalavimo tirpalus. 78.3. Medicinos prietaisai transportuojami, valomi ir dezinfekuojami ne vėliau kaip per tris valandas po panaudojimo. Jei prietaisai po panaudojimo per tris valandas nebus valomi, jie turi būti užpilti dezinfekcijos valomuoju tirpalu, nefiksuojančiu kraujo ir kitų kūno skysčių, o išėmus iš tirpalo, prieš sudedant į dezinfekavimo plautuvą skalaujami vandeniu. Chirurginiams instrumentams iki jų valymo ir dezinfekcijos apsaugoti nuo teršalų išdžiūvimo galima naudoti specialias drėgmę palaikančias priemones (pvz., instrumentų drėkinimo gelį). 78.4. Panaudoti medicinos prietaisai per tris valandas („sausasis“ būdas), o po mirkymo dezinfekcijos valomajame tirpale („šlapiasis“ būdas) nuplovus vandeniu, neperkraunant lentynų, sudedami į dezinfekavimo plautuvo krovinio talpyklas (sietelius, padėklus, groteles, laikiklius, lentynėles ir kt.) pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas. 78.5. Lankstiniai medicinos prietaisai išardomi, išskleidžiami, sudedami, neperkraunant padėklų ar kitų krovinio talpyklų: dideli prietaisai sudedami taip, kad jie vienas kito neuždengtų. Tuščiaviduriai, kanaliniai prietaisai pajungiami prie specialių jungčių, skirtų tuščiaviduriams prietaisams valyti ir dezinfekuoti. 78.6. Transportavimo krepšeliai, konteineriai, padėklai ir kitos prietaisų talpyklos valomos ir dezinfekuojamos dezinfekavimo plautuvuose. 79. Pusiau automatinis cheminis endoskopų valymas ir dezinfekcija atliekamas pagal šios higienos normos 9 priedo 14 ir 15 punktų reikalavimus. XIII. RANKINIS MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 80. Rankiniam medicinos prietaisų valymui ir dezinfekcijai turi būti šilto ir šalto vandens vandentiekis, demineralizuotas vanduo, instrumentų plautuvės, suslėgto oro įranga ir vandens su slėgiu purkštukai, rankiniai arba automatiniai valymo priemonių ir dezinfekcijos tirpalų dozatoriai, specialios sandariai uždaromos vonelės su iškeliamais sieteliais instrumentams mirkyti, specialūs (skirti medicininiams instrumentams) šepetėliai ar kitos priemonės (šluostukai, skudurėliai) jiems valyti. 81. Draudžiama aštrius panaudotus medicinos prietaisus valyti rankomis prieš dezinfekciją. Panaudoti aštrūs medicinos prietaisai tuoj pat po procedūros dezinfekuojami (nustatytą laiką mirkomi dezinfekcijos valomajame tirpale), po to valomi (plaunami) tirpale specialiais šepetėliais ar kita tinkama priemone, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir demineralizuotu vandeniu. 82. Kiti (neaštrūs) medicinos prietaisai rankomis apdorojami tokia eilės tvarka: valomi, dezinfekuojami, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir demineralizuotu vandeniu. Medicinos prietaisai (pvz., endoskopai) valomi, nušluostant teršalus vienkartine servetėle (laikantis darbo su krauju ir kitais kūno skysčiais taisyklių), po to merkiami į prietaisų dezinfekcijos valomąjį tirpalą ir plaunami pagal dezinfekcijos valomosios priemonės gamintojo rekomendacijas. 83. Dezinfekcijos valomieji tirpalai turi būti vidutinio lygio (paveikūs bakterijoms ir tuberkuliozės mikobakterijoms, virusams, grybeliams), turėti antikorozinių priedų, tinkami medicinos prietaisų medžiagoms. 84. Dezinfekcijos valomuosius tirpalus gaminti pagal dezinfekcijos valomosios priemonės gamintojo rekomendacijas: vykdyti gamintojų nurodytas dozavimo, tirpalų temperatūros, dezinfekcijos (mirkymo) trukmės reikalavimus. Ant pagaminto tirpalo indo užrašyti tirpalo pavadinimą, paskirtį, koncentraciją, pagaminimo datą ir laiką. 85. Dezinfekcijos valomieji tirpalai ruošiami kasdien arba prieš kiekvieną valymo, dezinfekcijos procedūrą. Pagaminti švieži medicinos prietaisų dezinfekcijos valomieji tirpalai sunaudojami per 24 val. 86. Draudžiama į dezinfekcijos valomąjį tirpalą, jei to nenurodo gamintojas, papildomai pridėti valomųjų priedų. 87. Išvalytų medicinos prietaisų rankinei cheminei aukšto lygio dezinfekcijai sporocidiniai vieno cheminio komponento (veikliosios medžiagos) tirpalai, jei nurodo gamintojas, gali būti naudojami pakartotinai. Šių tirpalų tinkamumas tolesniam naudojimui tikrinamas, tiriant veikliosios medžiagos koncentraciją pramoninės gamybos cheminiu indikatoriumi. Patikrinimo cheminiu indikatoriumi dažnis priklauso nuo tirpalo naudojimo dažnio. Tyrimo rezultatai registruojami įstaigoje nustatyta tvarka. 88. Jei cheminio indikatoriaus dažų spalva po nustatyto kontakto laiko atitinka etaloninę (gamintojo nurodytą) spalvą, patvirtinančią nurodytą minimalią efektyvią koncentraciją (MEK), jis gali būti ir toliau naudojamas dezinfekcijai. Drumstas tirpalas ir (arba) tirpalas, kurio veikliosios medžiagos koncentracija neatitinka minimalios efektyvios koncentracijos, nors ir nepasibaigęs gamintojo nurodytas maksimalus naudojimo laikas, turi būti keičiamas. 89. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos tvarka: 89.1. darbuotojai turi apsivilkti apsauginius drabužius (chalatą ir neperšlampamą prijuostę arba neperšlampamą chalatą), užsimauti pirštines ir užsidėti kitas asmenines apsaugines priemones, kurias rekomenduoja valymo ir dezinfekcijos priemonių gamintojai šių priemonių saugos duomenų lapuose; 89.2. lankstomuosius sudėtinius prietaisus išardyti; 89.3. valyti ir dezinfekuoti tuoj pat po procedūros, nes kraujo chloridai gadina metalus ir kitas medžiagas; 89.4. prietaisai vonelėje turi būti apsemti, instrumentų kanalus, ertmes užpildyti tirpalu, išstumiant iš jų orą; 89.5. prietaisų valymui (plovimui) naudoti minkštus plastikinius šepetėlius, specialiai skirtus medicinos prietaisams valyti, arba neaustinės medžiagos arba nedažyto audinio servetėles, kanalus valyti mechaninėmis priemonėmis; 89.6. išplautus ir dezinfekuotus prietaisus tuoj pat skalauti tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir demineralizuotu vandeniu, džiovinti; 89.7. išskalautus prietaisus su kanalais tuoj pat džiovinti suslėgtu oru arba šilto oro srove pagal instrumentų gamintojų rekomendacijas; 89.8. išplautus sausus prietaisus patikrinti, ar jie veikia. Surūdijusių prietaisų nebenaudoti; 89.9. išplautų sausų prietaisų sujungimus, sriegius sutepti specialiais prietaisų gamintojų rekomenduojamais tepalais, laidžiais sterilizuojančiam veiksniui (vandens garams ar kt.). 90. Medicinos prietaisų valymas ultragarsu. 90.1. Ultragarsiniame valytuve valomi smulkūs instrumentai arba jų dalys, jei instrumentų gamintojas rekomenduoja valymą ultragarsu. 90.2. Instrumentai ir jų dalys valomi pagal ultragarsinio valytuvo gamintojo rekomendacijas. 90.3. Panaudoti instrumentai išardomi, išskleidžiami, sudedami į aparato sietelius, krepšelius ar kitas talpyklas, merkiami į aparato vonelę, iki žymės pripiltą valymo priemonės. Valymo tirpalas vonelėje turi apsemti instrumentus. Instrumentai su ertmėmis pajungiami prie specialių jungčių, skirtų šiems instrumentams valyti. 90.4. Panaudotas valymo tirpalas po kiekvieno plovimo išpilamas. Vonelė išvaloma pagal aparato priežiūros rekomendacijas. 90.5. Išvalyti ultragarsiniame valytuve instrumentai skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir demineralizuotu vandeniu rankiniu būdu arba specialioje įrangoje, taip pat ir išdžiovinami. XIV. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKAVIMAS, PAKETŲ IŠDĖSTYMAS STERILIZATORIAUS KAMEROJE, STERILIZUOTŲ GAMINIŲ LAIKYMAS 91. Sterilizuojamų gaminių paketų formavimo, sandarinimo, surinkimo procesai turi būti patvirtinti pagal LST EN ISO 11607-2 reikalavimus. 92. Įstaigoje turi būti sterilizuojamų gaminių pakavimo, sterilizuotų gaminių saugojimo ir transportavimo procedūros aprašymas. 93. Sterilizuojamų gaminių pakavimo priemonės turi būti tinkamos taikomam sterilizacijos būdui ir naudojamos pagal gamintojų rekomendacijas. 94. Sterilizatoriuose, atitinkančiuose standartų LST EN 285, LST EN 13060, LST EN 1422, LST EN 14180 reikalavimus, sterilizuojamų gaminių pakavimui naudojamos vienkartinės priemonės (neaustinė medžiaga, popierius, maišeliai), atitinkančios standartų LST EN ISO 11607-1 ir LST EN 868-2, LST EN 868-3, LST EN 868-4, LST EN 868-5, LST EN 868-6, LST EN 868-7, LST EN 868-9, LST EN 868-10 reikalavimus ir daugkartinio naudojimo sterilizavimo talpos (konteineriai) – LST EN ISO 11607-1 ir LST EN 868-8 reikalavimus. 95. Sterilizatoriuose, neatitinkančiuose LST EN 285, LST EN 13060 reikalavimų, naudojamas medicininis krepinis popierius, audeklas, metalinės dėžutės (biksai). 96. Konteinerių filtrai turi būti pramoninės gamybos. Konteinerių vienkartiniai filtrai turi būti keičiami prieš kiekvieną sterilizaciją (ciklą). Konteinerių daugkartiniai filtrai naudojami pagal gamintojų rekomendacijas. Daugkartinių filtrų naudojimo ciklų skaičius registruojamas įstaigoje patvirtinta tvarka. 97. Konteineriai užpildomi sterilizuojamais gaminiais pagal sterilizatorių ir konteinerių gamintojų rekomendacijas. 98. Gaminiai sterilizuojami viengubame arba dvigubame pakete. Dvigubas paketas (gaminiai įvynioti į du popieriaus lakštus arba audinio gabalus, įvyniotas medicinos prietaisų rinkinys sietelyje ir įdėtas į konteinerį, gaminiai dviejuose užlydytuose maišeliuose) naudojamas, kai sterilizuoti medicinos gaminiai iš sterilizatoriaus gabenami į kitą vietą, patalpą, kur jie laikomi iki naudojimo. 99. Paketai, kurie sudaromi vyniojant sterilizuojamus gaminius į pakavimo priemonę (pvz., popierių, neaustinę medžiagą ir kt.), turi būti sutvirtinami lipnia juosta (su cheminiu indikatoriumi arba be jo), tinkančia pasirinktam sterilizavimo būdui. Draudžiama paketus tvirtinti guminiais ir kitais raiščiais, aštriais daiktais (sąvaržėlėmis, segtukais). 100. Gaminių vyniojimo būdai pateikti šios higienos normos 13 priede. 101. Sterilizuojamų paketų masė neturi viršyti sterilizatorių ir pakavimo priemonių gamintojų …