LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 47-1:2008 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS. HIGIENINĖS IR EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 24 d. Nr. V-1270 Vilnius Vykdydamas Hospitalinių infekcijų valdymo sveikatos priežiūros įstaigose 2007–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-385 (Žin., 2007, Nr. 57-2211), priedo 19 punktą: 1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ (pridedama). 2.Pripažįstu netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213). 2.2. Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ patvirtinimo“ IV, XII, XIII, XIV skyrius ir 7, 8 priedus (Žin., 2004, Nr. 88-3236). 2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. V-680 „Dėl 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4028). 3. Nustatau, kad: 3.1. Šio įsakymo 1 ir 2 punktai įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d. 3.2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 71 punktas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d. 3.3. Nurodytuoju įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 95, 105 ir 113.4 punktai pripažįstami netekusiais galios nuo 2013 m. sausio 1 d. 4. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ALGIS ČAPLIKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1270 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 47-1:2008 „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS. HIGIENINĖS IR EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI“ I. TAIKYMO SRITIS 1. Ši higienos norma nustato sveikatos priežiūros įstaigų higienos bei hospitalinių infekcijų profilaktikos reikalavimus. 2. Ši higienos norma privaloma sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat institucijoms, atliekančioms šių įstaigų darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms bei valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 3. Odontologijos įstaigoms privalomi šios higienos normos IX, XII, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII skyriai ir 14 priedas. II. NUORODOS 4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 4.1. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EEB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1). 4.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170). 4.3. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542). 4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127). 4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365). 4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 407 „Dėl epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1796). 4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 532 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos infekcijų kontrolės skyriaus ir infekcijų kontrolės komisijos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2643). 4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-467). 4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 679 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 102: 2001 „In vitro diagnostikos medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo ir dėl sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl pereinamojo laikotarpio medicinos prietaisų aprobavimo tvarkos patvirtinimo“ keitimo“ (Žin., 2002, Nr. 9-323). 4.10. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-1999). 4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 413 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 67-2455). 4.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 45-1734). 4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551). 4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361). 4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-445 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606). 4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760). 4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621). 4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. V-248 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 45:2004 „Infekcijos kontrolė odontologijos įstaigose: darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, prietaisų, paviršių higieninė priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 88-3236). 4.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. V-661 „Dėl dializės paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5425). 4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5664). 4.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-853 „Dėl poekspozicinės žmogaus imunodeficito viruso profilaktikos skyrimo aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 179-6634). 4.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-137 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27-918). 4.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašo bei leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4352). 4.24. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 123-5055). 4.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl privalomojo pirmosios pagalbos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490). 4.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-822). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS 5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys: antiseptika – mikroorganizmų ant odos ir gyvų žmogaus audinių naikinimo ir jų veiklos slopinimo priemonės; aseptika – gyvų žmogaus audinių bei sterilių medžiagų apsaugos priemonės nuo aplinkos mikroorganizmų; aukšto lygio dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias atsparias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis arba cheminėmis priemonėmis; biologinė sauga – biologinių medžiagų, galinčių sukelti žmonių infekcijas, poveikio prevencijos priemonės; biologinis indikatorius – kontrolės priemonė, kurią sudaro standartizuota gyvybingų bakterijų sporų, atsparių kontroliuojamam dezinfekcijos arba sterilizacijos būdui, populiacija; biologiniai indikatoriai garo sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-3 reikalavimus; biologiniai indikatoriai etileno oksido sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-2 reikalavimus; biologiniai indikatoriai žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolei – biologiniai indikatoriai, atitinkantys standarto LST EN ISO 11138-1 ir LST EN ISO 11138-5 reikalavimus; Bowie-Dicko bandymas – gebėjimo pašalinti orą iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas vakuuminiuose sterilizatoriuose; B tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas įpakuotų ir neįpakuotų kietų, akytų daiktų ir daiktų su ertmėmis ir kanalais kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti, ir atitinka LST EN 13060 reikalavimus; cheminis sterilizacijos kontrolės indikatorius – sterilizacijos proceso kontrolės priemonė (cheminė medžiaga), kuri sterilizatoriaus kameroje veikiama vienos ar daugiau fizikinių ir cheminių sąlygų (temperatūros, garų, dujų ir kitų) keičia spalvą arba būseną ir atitinka LST EN 11140 reikalavimus; 1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas naudoti kiekvienam sterilizuojamam paketui ir nustatyti, kuris paketas buvo paveiktas sterilizacijos proceso (atskirti, kuris paketas sterilizuotas ir kuris tik paruoštas sterilizacijai), atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1dalies reikalavimus; 2 klasės (Bowie-Dicko tyrimo) cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo tyrimui atlikti, kaip nurodyta atitinkamuose sterilizatoriaus / sterilizacijos standartuose (LST EN 285, LST EN 13060, LST EN ISO 11140-3 ir LST EN ISO 11140-4); 3 klasės vieno parametro cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į vieną kritinį parametrą ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Šis indikatorius skirtas nustatyti sterilizacijos ciklo poveikį, esant pasirinkto kritinio parametro nustatytam dydžiui; 4 klasės daugiaparametrinis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į du ar daugiau kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Šis indikatorius skirtas nustatyti sterilizacijos ciklo poveikį, esant pasirinktų kritinių parametrų nustatytiems dydžiams; 5 klasės integruojantis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į visus kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus. Kritinių parametrų nustatyti dydžiai turi atitikti arba viršyti biologiniams indikatoriams keliamus reikalavimus, nurodytus standarte LST EN ISO 11138; 6 klasės emuliuojantis cheminis indikatorius – indikatorius, skirtas reaguoti į specifinio sterilizacijos ciklo visus nustatyto dydžio kritinius parametrus ir atitinkantis standarto LST EN ISO 11140-1 reikalavimus; chirurginė rankų antiseptika – švarių rankų odos įtrynimas prieš operacijas ir kitas invazines medicinos procedūras odos antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius odos mikroorganizmus ir sumažinti nuolatinių mikroorganizmų skaičių; centralizuotos dezinfekcijos ir sterilizacijos skyrius – kompleksas specialių patalpų, kuriose surenkami, apdorojami (valomi, dezinfekuojami, pakuojami, sterilizuojami) kelių įstaigų arba vienos įstaigos skyrių, operacinių, ambulatorinės pagalbos įstaigų prietaisai, baltiniai, tvarsliava, kiti daiktai ir grąžinami vartotojui; daleles filtruojantis respiratorius – 5 µm dydžio ir mažesnes daleles įkvepiamame ore filtruojanti veido kaukė; demineralizuotas (dejonizuotas, distiliuotas vanduo) – vanduo, iš kurio pašalintos kietos, neorganinės ir kai kurios organinės cheminės medžiagos (pašalinti mineralai, druskų jonai); dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis; dezinfekcijos valomasis tirpalas (valymo dezinfekavimo priemonė) – valymo priemonė su cheminės dezinfekcijos medžiagos priedais, skirta valyti ir dezinfekuoti vienos procedūros metu; didysis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa yra vienas ir daugiau sterilizacijos moduliai (54 l ir didesnės talpos), atitinkantis standarto LST EN 285 reikalavimus; ekskretai – žmogaus išskiriami medžiagų apykaitos produktai (šlapimas, išmatos, prakaitas); eksploatacinių charakteristikų įvertinimas – pripažinimas ir dokumentais įformintas įrodymas, kad perduota eksploatuoti įranga naudojama pagal dokumentais įformintas procedūras gamins tinkamą gaminį; etileno oksido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami etileno oksido arba etileno oksido ir kitų dujų mišiniu, atitinkantis standarto LST EN 1422 reikalavimus; ėminys – tiriamosios visumos dalis, paimta tirti laboratorijoje; galutinis (baigiamasis) patalpų valymas, dezinfekcija – patalpų, kuriose gydomi sergantys arba įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, ir jose esančių daiktų bei įrangos valymas, dezinfekcija pacientui (-ams) išvykus; galutinis taškas – taškas gamintojo apibrėžtų pasikeitimų, įvykusių po indikatoriaus poveikio specifiniais nustatytais dydžiais; gravitacinis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su gravitaciniu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu; gravitacinis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – oro ir kitų inertinių dujų išstūmimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių didesnio tankio garais dėl konvekcinio garų judėjimo; higieninė rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius mikroorganizmus; invazinė procedūra – odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės įterpimas į kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo bei reabilitacijos tikslais; izoliavimas – priemonės ir procedūros, apribojančios mikroorganizmų plitimą nuo vieno asmens kitam asmeniui; izoliavimo palata su neigiamu slėgiu – vienvietė palata su mažesniu oro slėgiu lyginant su gretimų patalpų oro slėgiu sergančiam arba įtariamam, kad serga infekcija, plintančia per orą (su dalelėmis), pacientui izoliuoti; ypač pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kuriais skverbiamasi per odą, gleivines, liečia sterilius audinius, kūno ertmes ir (

1. ar)jais teka sterilūs skysčiai; kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga – žmogaus kūno skysčiai (sperma, makšties išskyros, smegenų, sąnarių, pleuros, perikardo, pilvaplėvės skysčiai, vaisiaus vandenys, seilės) su matomais kraujo pėdsakais arba šie skysčiai, kai sunku įvertinti kraujo buvimą juose, žmogaus ar lavono organai, audiniai, ląstelės, ŽIV, HBV, HCV ir kitų kraujo infekcijų sukėlėjų kultūros, terpės su šiais virusais; kolonizacija – mikroorganizmų buvimas ir dauginimasis ant žmogaus kūno ir jo viduje be infekcijos klinikinių simptomų (požymių); laikinieji odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, patekę iš aplinkos ir trumpai gyvenantys ant odos; mažasis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius, kurio kameros talpa mažesnė už vieną sterilizacijos modulį (54 l ir mažesnės talpos), atitinkantis standarto LST EN 13060 reikalavimus; medicinos prietaisas – tai instrumentas, aparatas, prietaisas, medžiaga ar kitas reikmuo, kuris gali būti naudojamas atskirai arba kartu su kitu, įskaitant ir programinę įrangą, reikalingą, kaip numatyta gamintojo, žmogaus: – ligai diagnozuoti, jos plitimui sustabdyti, eigai stebėti ir palengvinti, – traumai ar negaliai diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti, – anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti ar modifikuoti, – pastojimui kontroliuoti, kurio panaudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau jos gali būti naudojamos kaip pagalbinės prietaiso veikimo priemonės; medicinos prietaisų ultragarsinis valytuvas – medicinos prietaisų valymo vandeniniame tirpale akustinėmis bangomis įrenginys; nepavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie liečiasi tik su sveika oda; nuolatinis patalpų valymas, dezinfekcija – kasdieninis patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas, dezinfekcija, kurios tikslas apriboti ligų sukėlėjų plitimą, tiriant, gydant ir slaugant pacientą; nuolatiniai odos mikroorganizmai – mikroorganizmai, kurie nuolat gyvena ir dauginasi paviršiniuose ir gilesniuose odos sluoksniuose; nustatytas (-
2. i)dydis (-džiai) – kritinių parametrų dydis arba dydžiai, į kuriuos turi reaguoti indikatorius, pasiekęs gamintojo apibrėžtą galutinį tašką; N tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su gravitaciniu oro iš kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas kietų (be ertmių ir kanalų) neįpakuotų daiktų kroviniams (įkrovoms) sterilizuoti; oro nuotėkio (vakuumo) bandymas – bandymas, patvirtinantis, kad oro kiekis, patenkantis į sterilizatoriaus kamerą vakuumo fazės metu, neviršija lygio, kuris trukdytų sterilizacijos procesui; pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija – visų patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymas ir dezinfekcija numatytu higienos plane laiku; papildomos izoliavimo priemonės – pacientų ir darbuotojų saugos priemonės, taikomos sergantiems ar įtariamiems, kad serga infekcijomis, plintančiomis tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio metu ir per orą; pavojingi medicinos prietaisai – medicinos prietaisai, kurie liečiasi su gleivine, pažeista oda; perdavimas eksploatuoti – pripažinimas ir dokumentais įformintas įrodymas, kad įranga patiekta ir įrengta pagal techninius reikalavimus ir kad ji veikia taip, kaip numatyta; ppm – ištirpusios medžiagos (dujų ore arba cheminės medžiagos skystyje) koncentracija, kuri matuojama masės dalimis milijone (1 dalis medžiagos milijone dalių tirpiklio – 1 ppm); prietaisas, imituojantis blogiausias sterilizavimo sąlygas (proceso išbandymo įtaisas) – objektas, kuris modeliuoja blogiausias sąlygas sterilizuojančiam (-tiesiems) veiksniui (-iams) sterilizuojamuose gaminiuose ir naudojamas sterilizacijos procesui vertinti; profesinė darbuotojo ekspozicija krauju – darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (
3. ar)kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (
4. ar)kūno skysčiais; rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas vandeniu ir muilu; sekretai – žmogaus ląstelių, organų, liaukų išskiriamos medžiagos (gleivės, ašaros, tulžis, hormonai); specifinis sterilizacijos ciklas – konkretus (apibrėžtas) sterilizacijos ciklas su nustatytais kritinių parametrų dydžiais, pvz., 1340 C temperatūros ir 4 min. sterilizacijos trukmės ciklas arba 1340 C temperatūros ir 18 min. trukmės ciklas (prionams) ar kitas sterilizacijos ciklas; standartinės izoliavimo priemonės – įprastinės infekcijos profilaktikos priemonės, taikomos visiems pacientams asmens sveikatos priežiūros įstaigose; sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizikinėmis ir cheminėmis priemonėmis; sterilizacijos ciklas – automatinė sterilizacijos proceso etapų seka sterilizatoriuje; sterilizacijos modulis – 30 cm (aukštis) x 60 cm (ilgis) x 30 cm (plotis) dydžio stačiakampis gretasienis; kritiniai parametrai – sterilizacijos proceso fizikinės ir cheminės charakteristikos (laikas, temperatūra, slėgis ir kt.); sterilizacijos procesas – tai darbų ar veiksmų seka, norint pasiekti specifinius krovinio (įkrovos) sterilumo reikalavimus. Šių darbų ir veiksmų seka apima veiksmus iki sterilizacijos (jei yra būtini), sterilizuojančio veiksnio poveikį pasirinktose sterilizacijos sąlygose ir bet kokius būtinus veiksmus po sterilizacijos. Procesui nepriskiriamas valymas, dezinfekcija ar pakavimas iki sterilizacijos; sterilizacijos proceso patvirtinimas – dokumentais įforminta procedūra, įrodanti, kad sterilizacijos procesas atitinka visus specialius nustatytus reikalavimus; sterilizatoriaus įrangos kontrolė – sterilizatoriaus darbo funkcijų (oro pašalinimo iš kameros, jos sandarumo ir kt.) patikrinimas; sterilizacijos trukmė – laiko tarpas, per kurį visuose įkrovos taškuose palaikoma gamintojo techniniuose reikalavimuose nurodyta temperatūra, sterilizuojančios medžiagos koncentracija, slėgis, drėgmė; sterilizuojamas krovinys (įkrova) – gaminiai, kurie sterilizuojami vienu metu toje pačioje sterilizatoriaus kameroje; sterilizuojamo krovinio (įkrovos) sterilizacijos kontrolė – krovinio (įkrovos) sterilizacijos sąlygų (oro pašalinimo, garų ir (arba) dujų įsiskverbimo į sterilizuojamus paketus ir kt.) patikrinimas; sterilizuojamų gaminių paketas – gaminiai, iki sterilizacijos suvynioti į pakavimo medžiagą arba sudėti į sterilizavimo talpas arba sterilizavimo maišelius; sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos kontrolė – sterilizuojamų gaminių paketo sterilizacijos sąlygų patikrinimas; sterilus gaminys – gaminys be gyvybingų mikroorganizmų; S tipo mažasis garo sterilizatorius – mažasis garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdu, skirtas gamintojo nurodytų daiktų kroviniams (įkrovoms), kurių sterilizacijos procesai yra patvirtinti, sterilizuoti ir atitinkantis standarto LST EN 13060 reikalavimus; vakuumas – vieta, iš kurios pašalinamas beveik visas arba visas oras ar kitos inertinės dujos; vakuuminis garo sterilizatorius – garo sterilizatorius su vakuuminiu oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų prietaisų pašalinimo būdu; vakuuminis oro iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių pašalinimo būdas – mechaninis oro ir kitų inertinių dujų pašalinimas vienu ar daugiau garų slėgio ir vakuumo ciklais iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų gaminių iki sterilizacijos; valymas – teršalų pašalinimas naudojant vandenį ir valymo priemones; valymo priemonė – vandenyje tirpi priemonė teršalams šalinti; vidutinio lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas), tuberkuliozės mikobakterijų, virusų, grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis; žemo lygio cheminė dezinfekcija – daugelio bakterijų (išskyrus jų sporas) ir kai kurių virusų ir grybelių sunaikinimas aplinkoje cheminėmis priemonėmis; žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorius – sterilizatorius, kuriame prietaisai sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu, atitinkantis standarto LST EN 14180 reikalavimus. IV. PACIENTŲ IZOLIAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI 6. Visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės. 7. Pacientams su patvirtinta ar įtariama infekcija, su daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, pvz., MRSA (meticilinui atsparių S. aureus), VRE (vankomicinui atsparių enterokokų) kolonizacija taikomos standartinės ir papildomos su perdavimo būdu (sąlyčio metu, per orą su lašeliais arba dalelėmis) susijusios izoliavimo priemonės, nurodytos šios higienos normos 1 ir 2 prieduose. 8. Sezoninių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo padidėjimo visuomenėje metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientams ir lankytojams iškabinama informacija apie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemones ir asmens higieną. 9. Ribojamas izoliuotų pacientų vaikščiojimas ir pervežimas už palatos ribų. 10. Izoliuotiems pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga užkrečiamąja liga, būtina skirti individualius medicinos prietaisus, pvz., stetoskopą, termometrą, kraujospūdžio matavimo aparatą ir slaugos priemones. 11. Stacionarui, skyriui, įstaigai (senelių ir vaikų globos namai ir kt.), į kurią perkeliamas pacientas su patvirtinta ar įtariama infekcija, apie reikalingas izoliavimo priemones pranešama telefonu ir įrašoma medicininiuose dokumentuose. 12. Pacientą iškėlus arba išrašius, palatose, kur buvo izoliuoti sergantys užkrečiamosiomis ligomis, būtina atlikti galutinį (baigiamąjį) patalpų valymą ir dezinfekciją. V. STANDARTINĖS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS 13. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtas ir įstaigos vadovo patvirtintas bei suderintas su darbuotoju, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, standartinių infekcijų kontrolės procedūrų vadovas (pacientų izoliavimo tvarkos, rankų higienos, medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos, skalbinių, pavojingų medicininių atliekų tvarkymo ir kiti aprašymai) [4.7]. 14. Visiems pacientams taikomos šios izoliavimo priemonės: 14.1. darbuotojai, atliekantys procedūras ar slaugantys pacientus, plauna rankas arba atlieka higieninę rankų antiseptiką pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus, naudoja asmenines apsaugines priemones ir pirštines pagal šios higienos normos 29–35 ir 55–58 punktuose pateiktus reikalavimus; 14.2. panaudoti vienkartiniai medicinos prietaisai ir priemonės tvarkomos kaip medicininės atliekos [4.26]. Daugkartinio naudojimo medicinos prietaisai ir priemonės valomos, dezinfekuojamos, sterilizuojamos pagal šios higienos normos X–XVIII skyriuose pateiktus reikalavimus; 14.3. skalbiniai, kuo mažiau juos purtant, tvarkomi pagal teisės aktų reikalavimus [4.11]. VI. PAPILDOMOS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS 15. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga ligomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti keliais būdais, taikomos standartinės ir su visais galimais perdavimo būdais susijusios izoliavimo priemonės, pvz., sąlyčio metu ir per orą (su lašeliais). 16. Ambulatorinėse įstaigose pacientas su patvirtinta ar įtariama per orą (su dalelėmis) plintančia infekcija talpinamas į izoliavimo patalpą su neigiamu slėgiu arba, uždėjus medicininę kaukę, į atskirą patalpą, informuojamas apie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos priemones. Pacientui išvykus patalpa valoma ir dezinfekuojama, vėdinama ne mažiau kaip 20 min. 17. Stacionare pacientai, jei reikia, guldomi izoliavimo palatose. Izoliavimo palatos prieangyje turi būti praustuvė su rankų higienos priemonėmis, atskiros „švariosios“ ir „nešvariosios“ vietos darbuotojų asmeninėms apsauginėms priemonėms pakeisti, panaudotoms priemonėms, skalbiniams ir daiktams rinkti. 18. Nesant izoliavimo palatos su prieangiu pacientai izoliuojami atskirose palatose su praustuve ir organizuojamas asmeninių apsauginių priemonių keitimas, panaudotų priemonių, skalbinių ir daiktų rinkimas, rankų higiena ir kt. 19. Prie įėjimo į izoliavimo palatas turi būti pateikta informacija darbuotojams ir lankytojams apie būtinas apsaugos priemones slaugant ar lankant šį pacientą. 20. Lankytojai, kurie turės sąlytį su izoliavimo palatoje gydomu pacientu, pvz., maudydami, apvilkdami ar išnešdami drabužius, turi dėvėti apsauginius drabužius ir vykdyti rankų higienos reikalavimus. 21. Papildomų izoliavimo priemonių taikymo trukmė pateikta šios higienos normos 1 priede. 22. Pacientams, sergantiems ar įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcijomis, kurių sukėlėjai gali būti perduoti tiesioginio (liečiant pacientą) ir netiesioginio (liečiant paciento slaugos daiktus ir aplinkos paviršius) sąlyčio metu, taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės: 22.1. pacientai stacionare guldomi į atskiras pagal galimybę vienvietes palatas; 22.2. jei trūksta vienviečių palatų, pacientai guldomi į palatas su pacientais, kuriems nustatyta ar įtariama to paties mikroorganizmo infekcija ar kolonizacija. Pacientai palatose guldomi ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito; 22.3. paciento infekuotos ar kolonizuotos sukėlėjais žaizdos turi būti uždengtos tvarsčiu; 22.4. darbuotojai, įeidami į palatą, jei jie tiesiogiai liesis prie paciento, aplinkos daiktų paviršių, turi apsivilkti švarų chalatą, o liesdami pacientą ar labai arti paciento esančius paviršius ir daiktus (pvz., medicinos, aparatus, lovų turėklus), užsimauti pirštines. Išeidami iš palatos turi nusimauti pirštines, nusivilkti chalatą, išmesti į tam skirtas talpyklas, atlikti rankų higieną pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus. 23. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga išvardytomis šios higienos normos 1 ir 2 prieduose infekcijomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su lašeliais), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės: 23.1. pacientai stacionare guldomi į atskiras, pagal galimybę į vienvietes palatas; 23.2. jei trūksta vienviečių palatų, pirmenybė teikiama kosinčių ir skrepliuojančių pacientų guldymui į vienvietę palatą arba guldomi į palatas su infekuotais tuo pačiu mikroorganizmu pacientais. Pacientai palatose guldomi ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito; 23.3. darbuotojai, įeidami į palatą, turi užsidėti medicininę kaukę; 23.4. pacientai turi laikytis kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos reikalavimų. Pacientui, kuriam reikia išeiti iš palatos arba jei jį reikia pervežti į kitas patalpas, būtina, jei leidžia sveikatos būklė, uždėti medicininę kaukę. Darbuotojui, transportuojančiam pacientą, nebūtina medicininė kaukė, jei ją dėvi pacientas. 24. Pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcijomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės: 24.1. pacientas stacionare guldomas į izoliavimo palatą su neigiamu slėgiu arba, nesant palatos su neigiamu slėgiu, į atskirą vienvietę palatą arba į palatą su pacientais, sergančiais (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija. Pacientai palatose guldomi ne arčiau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito; 24.2. izoliavimo palatos durys visą laiką, kai nereikia įeiti ir išeiti, turi būti uždarytos; 24.3. pacientai turi laikytis kvėpavimo takų infekcijų prevencijos ir asmens higienos reikalavimų. Pacientui, kuriam reikia išeiti iš palatos arba jei jį reikia pervežti į kitas patalpas, būtina, jei leidžia sveikatos būklė, uždėti medicininę kaukę. Darbuotojui, transportuojančiam pacientą, nebūtina medicininė kaukė ar respiratorius, jei pacientas dėvi medicininę kaukę; 24.4. darbuotojai, įeinantys į paciento palatą, kuriam įtariama ar nustatyta atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozė, arba atliekantys procedūras, kurių metu gali būti įkvėpti gyvybingi mikroorganizmai (pvz., irigacija, incizija ir drenavimas, gydymas aerozoliais), turi užsidėti respiratorių; 24.5. darbuotojai, įeinantys į palatas, kuriose izoliuoti sergantys raupais pacientai arba diagnozuoti hemoraginiai ar plokštieji raupai arba šiems pacientams atliekamos procedūros, kurių metu susidaro aerozoliai, turi užsidėti daleles filtruojantį respiratorių; 24.6. sergantiems kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas pacientams taikomos teisės akte [4.6] pateiktos izoliavimo priemonės. VII. DARBUOTOJŲ INFEKCIJŲ PROFILAKTIKA 25. Įstaigos vadovas turi užtikrinti darbuotojų sveikatos saugą nuo galimo sužeidimo ar sveikatos pakenkimo dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio [4.2]. 26. Įstaigoje turi būti parengtas ir įstaigos vadovo patvirtintas bei suderintas su įstaigos darbuotoju, atsakingu už infekcijų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, darbuotojų biologinės saugos ir profesinės ekspozicijos profilaktikos aprašymas [4.7, 4.10]. 27. Darbuotojai privalo tikrintis sveikatą. Darbuotojų darbo vietose turi būti sveikatos patikrinimų dokumentai [4.4, 4.5]. 28. Įstaigoje turi būti vadovo patvirtinta darbuotojų skiepijimų nuo užkrečiamųjų ligų tvarka [4.20]. 29. Darbuotojai pagal darbo pobūdį turi būti aprūpinti pakankamu kiekiu asmeninių apsauginių priemonių [4.24]: 29.1. apsauginiais drabužiais (chalatais, kostiumais, prijuostėmis) ir pirštinėmis; 29.2. galvos dangalais (medicinine kepuraite, gobtuvu); 29.3. akių ir veido apsauginėmis priemonėmis (akiniais, medicininėmis kaukėmis, veido skydeliais); 29.4. kvėpavimo takų apsauginėmis priemonėmis (daleles filtruojančiais respiratoriais); 29.5. apsaugine avalyne. 30. Asmeninės apsauginės priemonės turi būti laikomos darbo vietoje. 31. Apsauginiai vienkartiniai chirurginiai drabužiai turi atitikti standarto LST EN 13795-1, LST EN 13795-2 ir LST EN 13795-3 reikalavimus, vienkartinės medicininės pirštinės – LST EN 455-1, LST EN 455-2, LST EN 455-3 ir LST EN ISO 21171 reikalavimus, medicininės (chirurginės) kaukės – LST EN 14683, daleles filtruojantys respiratoriai – LST EN 143 ir LST EN 149 reikalavimus. 32. Darbuotojų apsauginiai drabužiai, avalynė, rankų, veido, kvėpavimo takų apsauginės priemonės gali būti vienkartinės arba naudojamos pakartotinai. Vienkartinės asmeninės apsauginės priemonės tvarkomos ir šalinamos kaip medicininės atliekos [4.26]. Daugkartinio naudojimo asmeninės apsauginės priemonės valomos ir dezinfekuojamos pagal gamintojų rekomendacijas. 33. Daugkartinio naudojimo apsauginiai drabužiai (chalatai, kostiumai), galvos dangalai (medicininės kepuraitės, gobtuvai) turi būti iš audinių, tinkamų skalbti medicininių skalbinių skalbimo režimais. Jie skalbiami skalbyklose, turinčiose leidimus-higienos pasus skalbti sveikatos priežiūros įstaigų skalbinius [4.23]. Apsauginė avalynė turi būti neperšlampama, tinkama valyti ir dezinfekuoti. 34. Darbuotojas, atlikdamas procedūras, kurių metu galimas užteršimas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais, pagal atliekamos procedūros riziką ir pagal įstaigoje nustatytą tvarką privalo dėvėti neperšlampamus darbo drabužius (neperšlampamą chirurginį chalatą arba chirurginį chalatą su neperšlampamais rankogaliais arba rankovėmis ir vienkartinę plastikinę prijuostę), apsaugines pirštines, galvos dangalą, akių ir veido apsaugines priemones, neperšlampamą avalynę arba dengiančius kojas neperšlampamą chalatą arba prijuostę. 35. Teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis būtina dėvėti specialias asmenines apsaugines priemones [4.12]. 36. Darbuotojų kraujo infekcijų profilaktikos ir poekspozicinės priemonės pateiktos šios higienos normos VIII skyriuje. 37. Medicinines atliekas tvarkantys darbuotojai turi vykdyti infekuotų atliekų tvarkymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus [4.25, 4.26]. 38. Darbuotojai, tvarkantys užterštus ir infekuotus skalbinius, turi vykdyti saugaus šių skalbinių tvarkymo reikalavimus [4.11]. 39. Darbuotojai, tvarkantys užterštas krauju ir kita potencialiai infekuota biologine medžiaga patalpas ir aplinkos daiktus (įrenginius, baldus, inventorių), turi vykdyti reikalavimus, pateiktus šios higienos normos XXI skyriuje. VIII. KRAUJO INFEKCIJŲ (HBV, HCV, ŽIV IR KT.) PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS 40. Įstaigoje turi būti įstaigos vadovo patvirtinta profesinės darbuotojų ekspozicijos krauju (toliau – darbuotojų ekspozicijos) incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarka. Darbuotojo ekspozicijos incidento pranešimo ir registracijos, darbuotojo sveikatos stebėjimo ir profilaktikos priemonių registracijos formų pavyzdžiai pateikti šios higienos normos 5, 6, 7, 8 prieduose. 41. Darbuotojai, kurie turi riziką sąlyčio su krauju ir / ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga (toliau – kitais kūno skysčiais), nustatyta tvarka skiepijami nuo virusinio hepatito B (VHB) ir atliekami serologiniai kraujo tyrimai anti-HBS (antikūnų hepatito B viruso paviršiaus antigenui) nustatyti. Seronegatyviems darbuotojams atliekama revakcinacija. 42. Darbo vietose turi būti specialūs vienkartiniai nepraduriami, nedūžtantys, sandarūs konteineriai vienkartiniams aštriems panaudotiems instrumentams (adatoms, skalpelių peiliukams ir kt.) rinkti. Šios pavojingos medicininės atliekos tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka [4.26]. 43. Darbuotojai turi laikytis darbo su naudotais aštriais instrumentais ir su krauju bei kitais kūno skysčiais saugos taisyklių: 43.1. panaudotus vienkartinius švirkštus su adatomis, neatskyrus adatos nuo korpuso, aštrius instrumentus ir kitus aštrius daiktus mesti į sandarius, atsparius dūriams, vienkartinius plastikinius konteinerius arba į konteinerius su įtaisu adatoms atskirti; 43.2. draudžiama rankomis su pirštinėmis liesti savo akis, nosį arba gleivines; 43.3. patekus ant odos paciento kraujo ir / ar kito kūno skysčio ar susižeidus (įsidūrus, įsipjovus) aštriais naudotais instrumentais, odą nedelsiant plauti tekančiu vandeniu ir muilu. Akių, nosies, burnos gleivines, patekus ant jų paciento kraujo ir / ar kitų kūno skysčių, plauti vandeniu. 44. Apie įvykusį ekspozicijos incidentą įstaigoje pranešama nustatyta tvarka, incidentas registruojamas, atliekamas medicininis darbuotojo ekspozicijos vertinimas, sveikatos stebėjimas ir, jei reikia, profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina) ir gydymas. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) profilaktika skiriama nustatyta tvarka [4.21]. 45. Įvykus ekspozicijos incidentui, darbuotojui ir pacientui (infekcijos šaltiniui), jiems sutikus, atliekami kraujo serologiniai tyrimai dėl HBSAg (hepatito B viruso paviršiaus antigeno), anti-HCV (antikūnų hepatito C virusui), ŽIV 46. Tolesnis darbuotojo ekspozicijos tyrimas, sveikatos stebėjimas, profilaktika ir gydymas priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) tyrimo rezultatų. 47. Darbuotojo imunoprofilaktika po ekspozicijos HBV infekcijos sukėlėjais priklauso nuo paciento (infekcijos šaltinio) infekuotumo būklės tyrimo rezultatų bei darbuotojo buvusių skiepijimų ir pateikta šios higienos normos 4 priede. 48. Jei darbuotojo ekspozicijos priežastis yra pacientas (infekcijos šaltinis), užsikrėtęs HCV, taikomos šios priemonės: 48.1. pacientas (infekcijos šaltinis) tiriamas dėl anti-HCV; 48.2. darbuotojui tuoj pat (ekspozicijos metu) ir po 3 mėn. atliekamas anti-HCV testas ir, norint įsitikinti, ar jis užsikrėtė, ir laiku skirti gydymą, jis stebimas 6 mėnesius, atliekami anti-HCV ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4-ą–6-ą mėn. po ekspozicijos). Norint anksčiau diagnozuoti HCV infekciją, rekomenduotina atlikti HCV RNR tyrimą (4–6-ą savaitę po ekspozicijos). IX. RANKŲ HIGIENA 49. Visose darbo vietose, kur vyksta pasirengimas ir atliekamos invazinės, diagnostinės ir kitos procedūros, kurių metu darbuotojai rankomis liečia pacientą, dirba su krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, tvarkomi skalbiniai, atliekama dezinfekcija ir sterilizacija turi būti: 49.1. praustuvės su vandens reguliavimo čiaupais. Chirurginės rankų antiseptikos vietose čiaupai turi būti alkūniniai, pedaliniai arba automatiniai; 49.2. tekantis šiltas ir šaltas vanduo, atitinkantis geriamojo vandens kokybės reikalavimus [4.15]; 49.3. sieniniai skysto muilo ir rankų antiseptiko dozatoriai, skystas muilas be antiseptinių priedų, pramoninės gamybos alkoholinis rankų antiseptikas, kurio antimikrobinis veiksmingumas patikrintas pagal standartų LST EN 1500 ir LST EN 12791 reikalavimus. Rankų antiseptikas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose turi būti prie kiekvieno paciento lovos; 49.4. vienkartinių rankšluosčių dėtuvė ir vienkartiniai rankšluosčiai; 49.5. atvira ar pedalinė šiukšliadėžė su vienkartiniu plastikiniu įklotu. 50. Dozatoriaus indą, skirtą skystam muilui ir antiseptikui, keisti: 50.1. patalpose, kuriose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika pacientui ir personalui (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, onkohematologijos, neišnešiotų naujagimių skyriai, izoliavimo palatos ir kt.) – tik kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu. Prieš indo keitimą būtina išvalyti ir dezinfekuoti dozatoriaus dalis; 50.2. visose kitose patalpose – kitu skysto muilo ir antiseptiko vienkartiniu indu arba užpildyti tik tada, kai jis yra tuščias. 51. Naudojant pakartotinai, skysto muilo ir antiseptiko dozatorius ir jo dalys (priedai) prieš kiekvieną užpildymą turi būti išvalyti ir dezinfekuoti. 52. Darbo metu visų darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ir liečiančių pacientus, medicinos priemones, prietaisus, rankų oda turi būti sveika, nagai sveiki ir tik natūralūs, trumpai ir apvaliai nukirpti, nelakuoti, rankų papuošalai bei laikrodžiai nuimti. Nedidelės rankų žaizdelės užklijuojamos pleistru ir turi būti dirbama tik su medicininėmis pirštinėmis. 53. Jei rankos nėra vizualiai užterštos, pirmenybę teikti higieninei rankų antiseptikai. Rankų plovimo ir antiseptikos taisyklės pateiktos šios higienos normos 3 priede. 54. Medicininių pirštinių naudojimas: 54.1. pirmumas teikiamas pirštinėms, pagamintoms iš sintetinės gumos ir sintetinių polimerų; 54.2. draudžiama skyriuose, kuriuose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika (operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos skyriai) pacientui ir personalui, ir akių ligų skyriuose mūvėti pirštines su talku; 54.3. vieną pirštinių porą naudoti tik vieno paciento priežiūrai. Atliekant vienam pacientui kelias invazines procedūras, kai liečiamasi su krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, ekskretu ar sekretu užteršta medžiaga ar paviršiumi, pakeisti pirštines; 54.4. jei paciento priežiūros metu reikia palikti darbo vietą ar liesti aplinkos daiktus, paviršius, pirštines reikia nusimauti, o paciento priežiūrą tęsti užsimovus naujas pirštines; 54.5. pradūrus pirštinę, nedelsiant ją keisti kita; 54.6. atliekant procedūras, kai yra didelė rizika pradurti (pvz., atliekant ortopedines-traumatologines, krūtinės ląstos operacijas, autopsiją ir kt.), reikia užsimauti dvi poras medicininių pirštinių. 55. Medicinines pirštinės užsimaunamos ant sausų švarių rankų ir mūvimos visada: 55.1. atliekant procedūras, kurių metų rankos gali būti užterštos krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretu, ekskretu arba kai rankomis liečiama gleivinė, atvira žaizda; 55.2. atliekant invazines procedūras, kurių metu kontaktuojama su krauju, steriliais audiniais (operaciją, endoskopinį tyrimą, punkciją kraujagyslių ir šlapimo pūslės kateterizavimą ir kt.); 55.3. liečiant aplinkos daiktus ir paviršius, suterštus krauju ar kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais; 55.4. atliekant aseptines invazinės procedūras (pvz., operaciją, sąnarių, kūno ir organų ertmių punkciją, centrinės venos kateterio ir šlapimo pūslės kateterio įvedimą, peritoninę dializę) būtina mūvėti sterilias vienkartines pirštines. 56. Tvarkant, valant, dezinfekuojant instrumentus, aplinkos daiktus ir paviršius, reikia mūvėti pirštines, atsparias cheminėms medžiagoms. 57. Nusimovus vizualiai švarias pirštines, atlikti higieninę rankų antiseptiką. Jei pirštinės vizualiai nešvarios ar užterštos krauju arba kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais ar ekskretais, rankas plauti ir atlikti higieninę rankų antiseptiką, laikantis šios higienos normos 3 priede pateiktų taisyklių. 58. Rankų odos priežiūrai naudoti drėkinančius ir minkštinančius kremus. X. MEDICINOS PRIETAISŲ NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA 59. Sveikatos priežiūros įstaigos gali pradėti naudoti tik teisės aktų [4.8, 4.9] reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus. 60. Medicinos prietaisai privalo būti instaliuoti, naudojami ir prižiūrimi pagal teisės akto [4.17] reikalavimus. Įstaigoje turi būti medicinos prietaisų gamintojų pagal LST EN ISO 17664 reikalavimus pateikta informacija apie daugkartinio naudojimo medicinos prietaisų apdorojimo proceso (valymo, dezinfekcijos, pakavimo, sterilizacijos ir kt.) būdus ir priemones. 61. Medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami, taikant šioje higienos normoje nurodytus būdus ir priemones, pasirenkant juos pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas. 62. Ypač pavojingi medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami ir sterilizuojami. 63. Pavojingi medicinos prietaisai valomi, dezinfekuojami, sterilizuojami arba dezinfekuojami aukšto lygio dezinfekcijos priemonėmis (pagal gamintojo rekomendacijas). 64. Nepavojingi medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami. 65. Draudžiama valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir pakartotinai naudoti vienkartinius medicinos prietaisus ir jų dalis. Jie šalinami pagal medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus [4.26] ir prietaisų gamintojų rekomendacijas. 66. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos priemonės turi atitikti teisės akto [4.8] reikalavimus. Darbuotojai, dirbantys su medicinos prietaisų cheminėmis dezinfekcijos priemonėmis, turi laikytis saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [4.1]. 67. Medicinos aparatai arba jų dalys, kurių paviršių negalima drėgnai valyti ir dezinfekuoti, dengiami vienkartiniais nelaidžiais biologiniams skysčiams apdangalais. Po kiekvienos procedūros apdangalai keičiami švariais. XI. MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 68. Medicinos prietaisai gali būti valomi, dezinfekuojami rankiniu būdu ir / arba ultragarsiniame valytuve arba mechanizuotai, naudoj ant dezinfekavimo pusautomačius arba automatinius dezinfekavimo plautuvus. 69. Medicinos prietaisai valomi ir dezinfekuojami centralizuotos dezinfekcijos ir sterilizacijos skyriuje arba tam skirtose skyrių patalpose, tam numatytoje ir skirtoje vietoje. 70. Pirmenybę reikia teikti mechanizuotiems šiluminiams, šiluminiams-cheminiams valymo ir dezinfekcijos būdams. 71. Chirurginius operacinius instrumentus valyti ir dezinfekuoti tik automatiniuose dezinfekavimo plautuvuose. 72. Cheminis medicinos prietaisų valymas atliekamas rankiniu būdu ir po to prietaisai dezinfekuojami pusautomatyje arba rankiniu būdu. 73. Medicinos prietaisų valymo ir dezinfekcijos kokybė turi būt tikrinama ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pagal įstaigos paruoštas procedūras. Kontrolės rezultatai registruojami įstaigoje nustatyta tvarka. 74. Endoskopai valomi, dezinfekuojami pagal šios higienos normos 9 priedo reikalavimus. 75. Dirbtinės plaučių ventiliacijos, anestezijos ir kvėpavimo įranga valoma, dezinfekuojama pagal šios higienos normos 10 priedo reikalavimus. 76. Hemodializės įranga valoma, dezinfekuojama ir hemodializės įrangos dezinfekcijos registruojamos pagal šios higienos normos 11 priedo reikalavimus. XII. MECHANIZUOTAS MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 77. Medicinos prietaisams valyti ir dezinfekuoti naudojami automatiniai dezinfekavimo plautuvai turi atitikti standarto LST EN ISO 15883 reikalavimus. Įstaigoje turi būti dezinfekavimo plautuvų gamintojų pateikti lydimieji dokumentai (instaliavimo, naudojimo, priežiūros instrukcijos ir kt.). 78. Medicinos prietaisų valymas ir dezinfekcija dezinfekavimo plautuvuose. 78.1. Dezinfekavimo plautuvuose valomi ir dezinfekuojami chirurginiai ir kiti metaliniai instrumentai, endoskopai, dirbtinio kvėpavimo įrenginių ir kitų prietaisų dalys, laboratoriniai indai ir instrumentai. 78.2. Medicinos prietaisai dezinfekavimo plautuvuose valomi ir dezinfekuojami pagal prietaisų gamintojų rekomendacijas, pasirenkant tinkamus valymo ir dezinfekcijos būdus, programas (valymo proceso temperatūra, laikas, etapų eiliškumas) bei valymo, dezinfekcijos, skalavimo tirpalus. 78.3. Medicinos prietaisai transportuojami, valomi ir dezinfekuojami ne vėliau kaip per tris valandas po panaudojimo. Jei prietaisai po panaudojimo per tris valandas nebus valomi, jie turi būti užpilti dezinfekcijos valomuoju tirpalu, nefiksuojančiu kraujo ir kitų kūno skysčių, o išėmus iš tirpalo, prieš sudedant į dezinfekavimo plautuvą skalaujami vandeniu. Chirurginiams instrumentams iki jų valymo ir dezinfekcijos apsaugoti nuo teršalų išdžiūvimo galima naudoti specialias drėgmę palaikančias priemones (pvz., instrumentų drėkinimo gelį). 78.4. Panaudoti medicinos prietaisai per tris valandas („sausasis“ būdas), o po mirkymo dezinfekcijos valomajame tirpale („šlapiasis“ būdas) nuplovus vandeniu, neperkraunant lentynų, sudedami į dezinfekavimo plautuvo krovinio talpyklas (sietelius, padėklus, groteles, laikiklius, lentynėles ir kt.) pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas. 78.5. Lankstiniai medicinos prietaisai išardomi, išskleidžiami, sudedami, neperkraunant padėklų ar kitų krovinio talpyklų: dideli prietaisai sudedami taip, kad jie vienas kito neuždengtų. Tuščiaviduriai, kanaliniai prietaisai pajungiami prie specialių jungčių, skirtų tuščiaviduriams prietaisams valyti ir dezinfekuoti. 78.6. Transportavimo krepšeliai, konteineriai, padėklai ir kitos prietaisų talpyklos valomos ir dezinfekuojamos dezinfekavimo plautuvuose. 79. Pusiau automatinis cheminis endoskopų valymas ir dezinfekcija atliekamas pagal šios higienos normos 9 priedo 14 ir 15 punktų reikalavimus. XIII. RANKINIS MEDICINOS PRIETAISŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 80. Rankiniam medicinos prietaisų valymui ir dezinfekcijai turi būti šilto ir šalto vandens vandentiekis, demineralizuotas vanduo, instrumentų plautuvės, suslėgto oro įranga ir vandens su slėgiu purkštukai, rankiniai arba automatiniai valymo priemonių ir dezinfekcijos tirpalų dozatoriai, specialios sandariai uždaromos vonelės su iškeliamais sieteliais instrumentams mirkyti, specialūs (skirti medicininiams instrumentams) šepetėliai ar kitos priemonės (šluostukai, skudurėliai) jiems valyti. 81. Draudžiama aštrius panaudotus medicinos prietaisus valyti rankomis prieš dezinfekciją. Panaudoti aštrūs medicinos prietaisai tuoj pat po procedūros dezinfekuojami (nustatytą laiką mirkomi dezinfekcijos valomajame tirpale), po to valomi (plaunami) tirpale specialiais šepetėliais ar kita tinkama priemone, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir demineralizuotu vandeniu. 82. Kiti (neaštrūs) medicinos prietaisai rankomis apdorojami tokia eilės tvarka: valomi, dezinfekuojami, skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir demineralizuotu vandeniu. Medicinos prietaisai (pvz., endoskopai) valomi, nušluostant teršalus vienkartine servetėle (laikantis darbo su krauju ir kitais kūno skysčiais taisyklių), po to merkiami į prietaisų dezinfekcijos valomąjį tirpalą ir plaunami pagal dezinfekcijos valomosios priemonės gamintojo rekomendacijas. 83. Dezinfekcijos valomieji tirpalai turi būti vidutinio lygio (paveikūs bakterijoms ir tuberkuliozės mikobakterijoms, virusams, grybeliams), turėti antikorozinių priedų, tinkami medicinos prietaisų medžiagoms. 84. Dezinfekcijos valomuosius tirpalus gaminti pagal dezinfekcijos valomosios priemonės gamintojo rekomendacijas: vykdyti gamintojų nurodytas dozavimo, tirpalų temperatūros, dezinfekcijos (mirkymo) trukmės reikalavimus. Ant pagaminto tirpalo indo užrašyti tirpalo pavadinimą, paskirtį, koncentraciją, pagaminimo datą ir laiką. 85. Dezinfekcijos valomieji tirpalai ruošiami kasdien arba prieš kiekvieną valymo, dezinfekcijos procedūrą. Pagaminti švieži medicinos prietaisų dezinfekcijos valomieji tirpalai sunaudojami per 24 val. 86. Draudžiama į dezinfekcijos valomąjį tirpalą, jei to nenurodo gamintojas, papildomai pridėti valomųjų priedų. 87. Išvalytų medicinos prietaisų rankinei cheminei aukšto lygio dezinfekcijai sporocidiniai vieno cheminio komponento (veikliosios medžiagos) tirpalai, jei nurodo gamintojas, gali būti naudojami pakartotinai. Šių tirpalų tinkamumas tolesniam naudojimui tikrinamas, tiriant veikliosios medžiagos koncentraciją pramoninės gamybos cheminiu indikatoriumi. Patikrinimo cheminiu indikatoriumi dažnis priklauso nuo tirpalo naudojimo dažnio. Tyrimo rezultatai registruojami įstaigoje nustatyta tvarka. 88. Jei cheminio indikatoriaus dažų spalva po nustatyto kontakto laiko atitinka etaloninę (gamintojo nurodytą) spalvą, patvirtinančią nurodytą minimalią efektyvią koncentraciją (MEK), jis gali būti ir toliau naudojamas dezinfekcijai. Drumstas tirpalas ir (arba) tirpalas, kurio veikliosios medžiagos koncentracija neatitinka minimalios efektyvios koncentracijos, nors ir nepasibaigęs gamintojo nurodytas maksimalus naudojimo laikas, turi būti keičiamas. 89. Medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos tvarka: 89.1. darbuotojai turi apsivilkti apsauginius drabužius (chalatą ir neperšlampamą prijuostę arba neperšlampamą chalatą), užsimauti pirštines ir užsidėti kitas asmenines apsaugines priemones, kurias rekomenduoja valymo ir dezinfekcijos priemonių gamintojai šių priemonių saugos duomenų lapuose; 89.2. lankstomuosius sudėtinius prietaisus išardyti; 89.3. valyti ir dezinfekuoti tuoj pat po procedūros, nes kraujo chloridai gadina metalus ir kitas medžiagas; 89.4. prietaisai vonelėje turi būti apsemti, instrumentų kanalus, ertmes užpildyti tirpalu, išstumiant iš jų orą; 89.5. prietaisų valymui (plovimui) naudoti minkštus plastikinius šepetėlius, specialiai skirtus medicinos prietaisams valyti, arba neaustinės medžiagos arba nedažyto audinio servetėles, kanalus valyti mechaninėmis priemonėmis; 89.6. išplautus ir dezinfekuotus prietaisus tuoj pat skalauti tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir demineralizuotu vandeniu, džiovinti; 89.7. išskalautus prietaisus su kanalais tuoj pat džiovinti suslėgtu oru arba šilto oro srove pagal instrumentų gamintojų rekomendacijas; 89.8. išplautus sausus prietaisus patikrinti, ar jie veikia. Surūdijusių prietaisų nebenaudoti; 89.9. išplautų sausų prietaisų sujungimus, sriegius sutepti specialiais prietaisų gamintojų rekomenduojamais tepalais, laidžiais sterilizuojančiam veiksniui (vandens garams ar kt.). 90. Medicinos prietaisų valymas ultragarsu. 90.1. Ultragarsiniame valytuve valomi smulkūs instrumentai arba jų dalys, jei instrumentų gamintojas rekomenduoja valymą ultragarsu. 90.2. Instrumentai ir jų dalys valomi pagal ultragarsinio valytuvo gamintojo rekomendacijas. 90.3. Panaudoti instrumentai išardomi, išskleidžiami, sudedami į aparato sietelius, krepšelius ar kitas talpyklas, merkiami į aparato vonelę, iki žymės pripiltą valymo priemonės. Valymo tirpalas vonelėje turi apsemti instrumentus. Instrumentai su ertmėmis pajungiami prie specialių jungčių, skirtų šiems instrumentams valyti. 90.4. Panaudotas valymo tirpalas po kiekvieno plovimo išpilamas. Vonelė išvaloma pagal aparato priežiūros rekomendacijas. 90.5. Išvalyti ultragarsiniame valytuve instrumentai skalaujami tekančiu geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir demineralizuotu vandeniu rankiniu būdu arba specialioje įrangoje, taip pat ir išdžiovinami. XIV. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKAVIMAS, PAKETŲ IŠDĖSTYMAS STERILIZATORIAUS KAMEROJE, STERILIZUOTŲ GAMINIŲ LAIKYMAS 91. Sterilizuojamų gaminių paketų formavimo, sandarinimo, surinkimo procesai turi būti patvirtinti pagal LST EN ISO 11607-2 reikalavimus. 92. Įstaigoje turi būti sterilizuojamų gaminių pakavimo, sterilizuotų gaminių saugojimo ir transportavimo procedūros aprašymas. 93. Sterilizuojamų gaminių pakavimo priemonės turi būti tinkamos taikomam sterilizacijos būdui ir naudojamos pagal gamintojų rekomendacijas. 94. Sterilizatoriuose, atitinkančiuose standartų LST EN 285, LST EN 13060, LST EN 1422, LST EN 14180 reikalavimus, sterilizuojamų gaminių pakavimui naudojamos vienkartinės priemonės (neaustinė medžiaga, popierius, maišeliai), atitinkančios standartų LST EN ISO 11607-1 ir LST EN 868-2, LST EN 868-3, LST EN 868-4, LST EN 868-5, LST EN 868-6, LST EN 868-7, LST EN 868-9, LST EN 868-10 reikalavimus ir daugkartinio naudojimo sterilizavimo talpos (konteineriai) – LST EN ISO 11607-1 ir LST EN 868-8 reikalavimus. 95. Sterilizatoriuose, neatitinkančiuose LST EN 285, LST EN 13060 reikalavimų, naudojamas medicininis krepinis popierius, audeklas, metalinės dėžutės (biksai). 96. Konteinerių filtrai turi būti pramoninės gamybos. Konteinerių vienkartiniai filtrai turi būti keičiami prieš kiekvieną sterilizaciją (ciklą). Konteinerių daugkartiniai filtrai naudojami pagal gamintojų rekomendacijas. Daugkartinių filtrų naudojimo ciklų skaičius registruojamas įstaigoje patvirtinta tvarka. 97. Konteineriai užpildomi sterilizuojamais gaminiais pagal sterilizatorių ir konteinerių gamintojų rekomendacijas. 98. Gaminiai sterilizuojami viengubame arba dvigubame pakete. Dvigubas paketas (gaminiai įvynioti į du popieriaus lakštus arba audinio gabalus, įvyniotas medicinos prietaisų rinkinys sietelyje ir įdėtas į konteinerį, gaminiai dviejuose užlydytuose maišeliuose) naudojamas, kai sterilizuoti medicinos gaminiai iš sterilizatoriaus gabenami į kitą vietą, patalpą, kur jie laikomi iki naudojimo. 99. Paketai, kurie sudaromi vyniojant sterilizuojamus gaminius į pakavimo priemonę (pvz., popierių, neaustinę medžiagą ir kt.), turi būti sutvirtinami lipnia juosta (su cheminiu indikatoriumi arba be jo), tinkančia pasirinktam sterilizavimo būdui. Draudžiama paketus tvirtinti guminiais ir kitais raiščiais, aštriais daiktais (sąvaržėlėmis, segtukais). 100. Gaminių vyniojimo būdai pateikti šios higienos normos 13 priede. 101. Sterilizuojamų paketų masė neturi viršyti sterilizatorių ir pakavimo priemonių gamintojų nurodyto svorio. 102. Pakuojant į maišelius, gaminiai turi užpildyti ne daugiau kaip 2/3 maišelio tūrio. 103. Pakuojamų į maišelius, popierių instrumentų aštriosios dalys uždengiamos tinkamomis pramoninės gamybos apsauginėmis priemonėmis. 104. Vienkartiniai maišeliai užlydomi specialiu prietaisu – siūlių lituokliu (siūlėtuvu). Užlydymo proceso kritiniai parametrai yra užlydymo temperatūra, slėgis. Siūlėtuvo funkcijos kasdien prieš pradedant darbą tikrinamos su užlydymo kontrolės indikatoriumi pagal LST EN 11607-2 reikalavimus ir rezultatai registruojami. 105. Vienkartiniai maišeliai su lipnia juosta, sudėjus sterilizuojamus gaminius, užlipinami rankomis. 106. Tekstiliniai gaminiai (baltiniai, vystyklai, tvarsliava) pakuojami į konteinerį arba vyniojami į popierių, arba pakuojami į popierinius-plastikinius maišelius. 107. Metaliniai, stikliniai indai pakuojami į popierinius-plastikinius maišelius arba vyniojami į popierių. 108. Sterilizuojamų gaminių paketų žymėj imas (informacijos rašymas, spausdinimas, etikečių klijavimas) turi būti saugus, kad nebūtų pažeistos pakavimo priemonės. Rašymui tiesiogiai ant paketo naudojami tik specialūs šiam tikslui skirti markeriai, kurių rašalas atsparus karščiui ir drėgmei, greitai išdžiūsta. 109. Jei sterilizuotų gaminių gabenimo ir laikymo sąlygos yra sudėtingos, sterilizuoti dvigubame pakete medicinos gaminiai papildomai įdedami į specialią gabenimo pakuotę. 110. Paketų išdėstymo sterilizatoriaus kameroje taisyklės: 110.1. sterilizatoriuose, kuriuose sterilizuojami mišrūs kroviniai (įkrovos), pvz., tekstilė ir metalai, tekstilinius paketus reikia sudėti kameros viršutinėje lentynoje, o metalinius prietaisus – apatinėje kameros lentynoje; 110.2. paketai sudedami į sterilizacijos kameros krovinio (įkrovos) talpyklas (padėklus, lentynas, krepšius) arba ant laikiklių. Paketai sudedami laikantis sterilizatoriaus gamintojo nurodyto krovinio svorio visoje kameroje arba atskirose krovinio talpyklose (lentynose, padėkluose ir kt.) atstumų nuo kameros sienų ir kitų sąlygų; 110.3. maišeliai, jei kitaip nenurodo sterilizatoriaus gamintojas, sudedami vertikaliai taip, kad kiekvieno maišelio popierinė pusė liestųsi su kito maišelio popierine puse, o kiekvieno maišelio plastikinė pusė – su plastikine kito maišelio puse; 110.4. sterilizuotų gaminių paketų „sterilumo“ galiojimo laikas priklauso nuo pakavimo priemonės rūšies, pakavimo būdo, sterilizuotų gaminių gabenimo sąlygų, laikymo patalpų higienos ir kitų sąlygų. 111. Sterilizuotų gaminių paketai turi būti laikomi sausose, švariose patalpose, tam skirtose uždarose spintose, stalčiuose arba lentynose. Lentynos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 250 mm aukštyje nuo grindų ir ne arčiau kaip 440 mm atstumu nuo lubų įrangos; paviršiai lygūs, dangos iš neporingų medžiagų, tinkamų valymui ir dezinfekcijai. 112. Draudžiama sterilizuotų gaminių paketus laikyti prie plautuvių. 113. Paketų, sterilizuotų vandens garais, etileno oksido, formaldehido dujomis, vidutiniai 111 punkte nurodytomis sąlygomis laikymo terminai: 113.1. dvigubame popieriuje arba dvigubame audekle arba bikse su filtru – ne daugiau kaip 3 paros; 113.2. konteineryje – ne daugiau kaip 6 savaitės; 113.3. viename užlydytame popieriniame-plastikiniame maišelyje – ne daugiau kaip 6 mėnesiai arba dviejuose užlydytuose popieriniuose-plastikiniuose maišeliuose – ne daugiau kaip 12 mėnesių; 113.4. užlipintame rankomis popieriniame-plastikiniame maišelyje – ne daugiau kaip 24 valandos; 113.5. neaustinėje medžiagoje, dvigubame popieriuje, atitinkančiame standartų LST EN ISO 11607-1 ir LST EN 868-2, LST EN 868-9, LST EN 868-10 reikalavimus – ne daugiau kaip 2–4 savaitės. 114. Draudžiama naudoti gaminius iš sterilizuotų paketų su pažeista užlydymo siūle, pasibaigus jų „sterilumo“ galiojimo terminui, iš nukritusių ant grindų, suspaustų, šlapių, pradurtų ar kitaip pažeistų, sugadintų paketų. 115. Neįpakuoti sterilizuoti medicinos prietaisai naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje (negabenami į kitas patalpas). XV. STERILIZACIJA 116. Gaminiai sterilizuojami vandens garais arba vandens garų ir formaldehido mišiniu, arba etileno oksido dujomis, arba vandenilio peroksido dujų plazma. Pirmenybę reikia teikti šiluminei sterilizacijai aukštos temperatūros sočiaisiais vandens garais. 117. Įsigyti medicininiai didieji garo sterilizatoriai turi atitikti standarto LST EN 285, o mažieji – LST EN 13060, etileno oksido sterilizatoriai – standarto LST EN 1422, žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido sterilizatoriai – standarto LST EN 14180 reikalavimus. 118. Sterilizatorių techninė sauga, įrengimas, priežiūra turi atitikti teisės aktų reikalavimus [4.8, 4.9, 4.17]. Sterilizatoriai turi būti pažymėti atitikties ženklu CE su paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos identifikavimo numeriu. 119. Įstaigoje turi būti gamintojų pateikti standartuose LST EN 285, LST EN 13060, LST EN 1422, LST EN 14180 nurodyti sterilizatoriaus lydimieji dokumentai (instaliavimo, naudojimo, priežiūros instrukcijos ir kt.). 120. Perkant sterilizatorių reikia numatyti juridinius asmenis, kurie prisiims atsakomybę už sterilizatoriaus instaliavimą, bandymų ir tyrimų, patvirtinančių, kad sterilizatorius atitinka techninius reikalavimus, vykdymą. Šiuos darbus gali atlikti gamintojas arba jų įgaliotasis atstovas, arba kitas juridinis asmuo, turintis leidimą, išduotą šiai veiklai teisės aktų nustatyta tvarka [4.3]. 121. Pradėjus eksploatuoti sterilizatorių reikia numatyti juridinius asmenis, kurie prisiims atsakomybę už priežiūrą, periodinius bandymus, tyrimus. Paslaugą teikianti įmonė privalo užtikrinti, kad asmuo, atliekantis bandymus, yra kvalifikuotas ir naudojasi kalibruota bandymų, tyrimų įranga. 122. Įsigyti sterilizatoriai gali būti pradėti eksploatuoti tik tada, kai yra tinkamai instaliuoti, sterilizacijos procesai patvirtinti, kaip nurodyta šios higienos normos 134–137 punktuose. 123. Medicininio autoklavo aparatininkas arba kitas atliekantis sterilizaciją darbuotojas vykdo sterilizatoriaus gamintojo instrukcijas ir šios higienos normos reikalavimus. 124. Ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir gaminiai sterilizuojami aukštos temperatūros (1210 C arba 1340 C) sočiaisiais vandens garais. 125. Nepatvarūs aukštos temperatūros karščiui ir drėgmei ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir gaminiai sterilizuojami žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido mišiniu arba etileno oksido dujomis, arba vandenilio peroksido dujų plazma. 126. Didžiuosiuose garo sterilizatoriuose, atitinkančiuose standarto LST EN 285 reikalavimus, sterilizuojami visi patvarūs aukštos temperatūros (1210 C arba 1340 C) karščiui ir drėgmei medicinos prietaisai ir gaminiai. 127. N tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami patvarūs aukštos temperatūros (1210 C arba 1340 C) karščiui ir drėgmei neįpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai (be ertmių ir kanalų), kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje (negabenami per kitas patalpas). Įpakuotus ypač pavojingus (A kategorijos) ir pavojingus (B kategorijos) odontologijos prietaisus N tipo sterilizatoriuose leidžiama sterilizuoti teisės aktų nustatyta tvarka [4.18]. 128. B tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami patvarūs aukštos temperatūros (1210 C arba 1340 C) karščiui ir drėgmei neįpakuoti (kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje, negabenami per kitas patalpas) ir įpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir akyti gaminiai bei medicinos prietaisai su kanalais ir/arba ertmėmis. 129. S tipo mažuosiuose garo sterilizatoriuose sterilizuojami patvarūs aukštos temperatūros (1210 C arba 1340 C) karščiui ir drėgmei neįpakuoti (kurie bus naudojami tuoj pat po sterilizacijos ir vietoje, negabenami per kitas patalpas) ir įpakuoti ypač pavojingi ir pavojingi medicinos prietaisai ir akyti gaminiai bei medicinos prietaisai su kanalais ir/arba ertmėmis, jei sterilizatoriaus gamintojas patvirtina rekomenduojamų sterilizuoti krovinių (įkrovų) sterilizacijos procesų efektyvumą. 130. Karšto oro sterilizatoriuose (1600 C arba 1800 C) sterilizuojami nepatvarūs greitam kaitinimui garais gaminiai. Šis sterilizacijos būdas taikomas laboratorijose metaliniams, stikliniams indams ir kitoms priemonėms, neturinčioms tiesioginio sąlyčio su pacientu, sterilizuoti. XVI. STERILIZACIJOS KONTROLĖ 131. Sterilizacijos procesas turi užtikrinti, kad sterilizuoti medicinos prietaisai ir gaminiai būtų sterilūs. 132. Sterilizacijos proceso patvirtinimo ir nuolatinės jų kontrolės reikalavimus reglamentuoja standartai LST EN 550, LST EN ISO 14937, LST EN ISO 17665, LST EN 15424. 133. Įstaigoje turi būti sterilizacijos kontrolės darbo procedūra. 134. Sterilizacijos proceso efektyvumas iš anksto patvirtinamas ir vėliau proceso patvirtinimo procedūros periodiškai kartojamos, atliekama nuolatinė sterilizacijos proceso kontrolė ir sterilizacijos įrangos techninė priežiūra. 135. Sterilizacijos proceso patvirtinimas susideda iš perdavimo eksploatuoti ir eksploatacinių charakteristikų įvertinimo procedūrų. 136. Atliekant perdavimo eksploatuoti patvirtinimo procedūrą, įvertinama, ar patiekto ir įrengto darbo vietoje (prijungto prie vandentiekio, nuotekų ir kitų sistemų) sterilizatoriaus be krovinio (įkrovos) funkcijos atitinka technines sąlygas. 137. Sterilizatoriaus eksploatacinių charakteristikų vertinimo procedūra atliekama su kroviniais (įkrovomis). 138. Sterilizatoriaus techninė būklė tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka [4.17] ir pagal sterilizatoriaus, jo prietaisų ir įrangos gamintojų reikalavimus, kurie pateikti sterilizatoriaus priežiūros instrukcijose (aprašymuose). 139. Sterilizacijos proceso patvirtinimo procedūras gali atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą, išduotą šiai veiklai teisės aktų nustatyta tvarka [4.3]. 140. Visos sterilizacijos proceso patvirtinimo procedūros, pakeitimai, kartotiniai proceso patikrinimai įforminami dokumentais. Sterilizacijos proceso patvirtinimo procedūrų, priežiūros ir eksploatacijos (periodinių tikrinimų ir jų rezultatų, kiekvieno techninio patikrinimo, remonto) duomenys (žurnalai, protokolai, įrašai ir kt.) laikomi sterilizatoriaus dokumentų rinkinyje (aplanke, segtuve, rinkmenoje, elektroninėje byloje). 141. Sterilizacijos proceso patvirtinimo ir techninės būklės patikrinimo dokumentai saugomi iki sterilizatoriaus eksploatacijos pabaigos (nurašymo). XVII. NUOLATINĖ STERILIZACIJOS PROCESO EFEKTYVUMO KONTROLĖ 142. Sterilizacijos procesų efektyvumas tikrinamas naudojant fizikinį, cheminį metodus ir priemones. Biologinis metodas ir priemonės (biologiniai indikatoriai) papildomai gali būti naudojami nuolatinei sterilizatorių kontrolei tada, kai sterilizuotas krovinys (įkrova) bus atiduotas naudoti, gavus biologinių indikatorių tyrimo rezultatus. 143. Nuolatinę sterilizacijos proceso kontrolę atlieka medicininio autoklavo aparatininkas arba kitas sterilizaciją atliekantis darbuotojas. Jis tikrina kiekvieną sterilizacijos ciklą, krovinį (įkrovą), vertina rezultatus ir juos įrašo krovinio registracijos kortelėje, kaip nurodyta šios higienos normos 149 punkte. 144. Garo sterilizatorių kontrolė: 144.1. kiekvieno įpakuotų medicinos prietaisų, gaminių paketo poveikio sterilizuojančia medžiaga įvertinimui naudojamas išorinis 1 klasės proceso poveikio cheminis indikatorius; 144.2. vertinami kiekvieno ciklo kritiniai parametrai automatinės proceso kontrolės įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose; 144.3. kasdien pagal sterilizatoriaus gamintojo rekomendacijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas; 144.4. vieną kartą per dieną, prieš pirmąjį dienos sterilizacijos ciklą, didžiuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose atliekamas oro pašalinimo iš sterilizatoriaus kameros ir garų skvarbumo patikrinimas Bowie ir Dicko bandymu: 144.4.1. į sterilizatoriaus kamerą, sterilizatoriaus gamintojo nurodytoje kameros vietoje, įdedamas pramoninės gamybos sterilizacijos proceso išbandymo įtaisas su 2 klasės cheminiu indikatoriumi, atitinkančiu standarto LST EN ISO 11140-4 reikalavimus; 144.4.2. bandymo rezultatas vertinamas pagal cheminio indikatoriaus gamintojo instrukciją; 144.4.3. bandymas kartojamas, jei atlikto bandymo rezultatai parodo, kad garų skvarbumas nepakankamas, nes oro pašalinimas iš sterilizatoriaus kameros ir sterilizuojamų medicinos prietaisų, gaminių neefektyvus. Pakartotinai gavus blogą bandymo rezultatą, kviečiamas techninės priežiūros specialistas; 144.5. mažuosiuose vakuuminiuose garo sterilizatoriuose, jei medicinos prietaisų, gaminių krovinys (įkrova) netikrinamas su specialiam kroviniui patvirtintu proceso išbandymo įtaisu arba juose sterilizuojami akyti gaminiai, Bowie ir Dicko bandymas atliekamas šios higienos normos 144.4 punkte nurodyta tvarka; 144.6. akytų gaminių (gumos, tekstilės) ir medicinos prietaisų be kanalų ir / arba ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) cheminė kontrolė atliekama vienu iš šių būdu: 144.6.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4 arba 5 klasės, arba 6 klasės cheminis indikatorius; 144.6.2. kiekvienas vienalytis (tik akytų gaminių arba medicinos prietaisų be ertmių ir/arba kanalų) krovinys (įkrova) tikrinamas su sudėtingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klasės cheminiu indikatoriumi dedamas proceso išbandymo vietoje; 144.7. kiekvienas medicinos prietaisų su kanalais ir / arba ertmėmis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir 2 klasės cheminiu indikatoriumi. Bandymo rezultatai registruojami; 144.8. kiekvienas mišrus akytų gaminių (gumos, tekstilės) ir medicinos prietaisų be kanalų ir/arba ertmių, medicinos prietaisų su kanalais ir / arba ertmėmis krovinys (įkrova) gali būti tikrinamas su specialiais kroviniui patvirtintais proceso išbandymo įtaisais ir 2 klasės cheminiu indikatoriumi; 144.9. kiekvienas neįpakuotų medicinos prietaisų krovinys (įkrova) sterilizatoriuje tikrinamas su 4 arba 5 klasės, arba 6 klasės cheminiais indikatoriais. Vienas cheminis indikatorius dedamas į kiekvieno padėklo (lentynos) geometrinį centrą. 145. Etileno oksido, žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatorių kontrolė: 145.1. kiekvieno įpakuotų medicinos prietaisų paketo poveikio sterilizuojančia medžiaga įvertinimui naudojamas 1 klasės cheminis indikatorius, skirtas sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu procesų poveikio kontrolei; 145.2. vertinami kiekvieno ciklo kritiniai parametrai (temperatūra, slėgis, sterilizacijos trukmė ir kt.) automatinės proceso kontrolės įrenginiuose arba kontroliniuose matavimo prietaisuose; 145.3. kasdien pagal sterilizatoriaus gamintojo rekomendacijas atliekamas sterilizatoriuje numatytas automatinis oro nuotėkio (vakuumo) bandymas; 145.4. akytų gaminių (gumos, tekstilės, tvarsliavos, audinių) ir medicinos prietaisų (instrumentų) be kanalų ir / arba ertmių paketų ir krovinių (įkrovų) cheminė kontrolė atliekama vienu iš šių būdu: 145.4.1. į kiekvieną paketą (geometrinį centrą) dedamas 4 arba 5 klasės, arba 6 klasės cheminis sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu kontrolės indikatorius; 145.4.2. kiekvienas vienalytis tik akytų gaminių arba medicinos prietaisų be ertmių ir / arba kanalų krovinys (įkrova) tikrinamas su sudėtingiausiu, sunkiausiu paketu iš sterilizuojamo krovinio (įkrovos). Šis paketas su 5 arba 6 klasės cheminiu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garais ir formaldehidu kontrolės indikatoriumi dedamas proceso išbandymo vietoje; 145.5. kiekvienas medicinos prietaisų su kanalais ir / arba ertmėmis krovinys (įkrova) tikrinamas sterilizacijos proceso išbandymo įtaisu ir cheminiu sterilizacijos etileno oksidu arba žemos temperatūros garo ir formaldehido kontrolės indikatoriumi. 146. Sterilizacijos vandenilio peroksido plazma proceso efektyvumas tikrinamas pagal sterilizatoriaus gamintojo rekomendacijas. XVIII. STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ PAKETŲ, KROVINIO (ĮKROVOS) ŽYMĖJIMAS IR ATSEKIMAS 147. Kiekvienas sterilizuojamas paketas pažymimas krovinio (įkrovos) numeriu ir sterilizacijos data bei sterilizacijos galiojimo data. Krovinio (įkrovos) numeryje koduojami: sterilizatoriaus eilės numeris (jei naudojami keli sterilizatoriai), sterilizacijos ciklo numeris, operatorius ir kiti duomenys. 148. Informacija apie kiekvieną sterilizacijos ciklą registruojama įstaigos parengtoje ir patvirtintoje krovinio (įkrovos) registracijos kortelėje. 149. Krovinio (įkrovos) registracijos kortelėje žymimas krovinio (įkrovos) numeris, sterilizacijos data, krovinio (įkrovos) sterilizacijos kritiniai parametrai bei atliktos nuolatinės kontrolės rezultatai (įvertinimas, ar ciklas sėkmingas, ar nesėkmingas, cheminių indikatorių patikrinimo rezultatai), įvertinusio sterilizacijos rezultatus asmens vardas, pavardė, parašas. 150. Krovinio (įkrovos) registracijos kortelės ir kiti kiekvieno sterilizacijos ciklo nuolatinės kontrolės dokumentai, pvz., ciklo ataskaitos, ciklo grafikai ir kita laikomi sterilizatoriaus (sterilizatorių) nuolatinės kontrolės dokumentų rinkinyje pagal įstaigos patvirtintą tvarką. 151. Įstaigoje turi būti nesėkmingos sterilizacijos atvejais, kai sterilizuoti gaminiai jau atiduoti naudoti, galimai nesterilių paketų atšaukimo tvarka. Šios tvarkos apraše turi būti pateikti nesterilių paketų atšaukimo kriterijai, nurodyti asmenys, rengiantys pranešimą ir atšaukimo veiksmus, asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) reikia pranešti apie atšaukimo atvejį. 152. Panaudotų pacientui sterilizuotų įstaigoje gaminių atsekimas vykdomas pagal įstaigos sterilių gaminių panaudojimo procedūrą, pvz., gydymo stacionare ligos istorijoje (sveikatos statistikos apskaitos formoje Nr. 003/a), dienos stacionaro ligonio kortelėje (sveikatos statistikos apskaitos formoje Nr. 003-2/a), asmens sveikatos istorijoje (sveikatos statistikos apskaitos formoje Nr. 025/
5. a)ir / arba kituose apskaitos dokumentuose tam numatytoje vietoje registruojamas krovinio (įkrovos) numeris. 153. Nuolatinės sterilizacijos kontrolės dokumentai saugomi pagal įstaigoje nustatytą tvarką (ne trumpiau kaip 5 metus). XIX. PATALPŲ, ĮRENGINIŲ, INVENTORIAUS, PACIENTŲ DRABUŽIŲ, AVALYNĖS HIGIENA 154. Sveikatos priežiūros įstaigų kietasis inventorius turi būti iš medžiagų, patvarių valymo ir dezinfekcijos priemonėms, o minkštasis inventorius – iš medžiagų, patvarių šiluminiam arba šiluminiam-cheminiam dezinfekcijos būdams. Susidėvėjęs inventorius, įrenginiai pakeičiami naujais, tinkančiais apdoroti nustatytais būdais ir priemonėmis. 155. Sveikatos priežiūros įstaigose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Profilaktinę dezinsekciją deratizaciją atlieka profilaktinės dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai, arba įstaigos dezinfekuotojas, turintis kvalifikacijos pažymėjimą. Profilaktinė dezinsekcija, deratizacija atliekama pagal su įstaiga sudarytos sutarties sąlygas [4.13, 4.22]. 156. Užsikrėtusių utėlėmis, niežais pacientų baltiniai, patalynė, drabužiai dezinfekuojami šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdais. 157. Pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę. Pacientų drabužiai turi būti švarūs. Drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti biologiniais skysčiais – tuoj pat. Pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valymui ir dezinfekcijai. 158. Pacientų, besigydančių stacionare, asmeniniai drabužiai ir avalynė saugoma pagal įstaigos vidaus taisykles. 159. Lovų minkštąjį inventorių (čiužinį, antklodę, pagalvę) ir skalbinius po kiekvieno paciento būtina keisti švariais. 160. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su specialiais užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje turimais būdais. XX. PATALPŲ ORO DEZINFEKCIJA 161. Ultravioletinių spindulių (UV) lempos įrengiamos tik pacientų, sergančių tuberkulioze, izoliacijos ir tyrimo patalpų orui dezinfekuoti. 162. Patalpų oro dezinfekcijai naudojamos stacionarios arba kilnojamosios UV lempos. 163. UV lempos įrengiamos pagal gamintojų rekomendacijas ir naudojamos laikantis darbo saugos reikalavimų. 164. UV lempų skaičius patalpoje priklauso nuo patalpos dydžio. 1 m2 patalpos orui dezinfekuoti reikia lempos su 1W galingumo UV spindulių šaltiniu. 165. Kiekvieną kartą naudojant registruojama UV lempos degimo trukmė. Lempos keičiamos, kai gamintojų nurodyta lempos degimo trukmė, susumavus visą lempos degimo trukmę, yra pasibaigusi. XXI. PATALPŲ IR APLINKOS DAIKTŲ (ĮRENGINIŲ, BALDŲ, INVENTORIAUS) PAVIRŠIŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 166. Sveikatos priežiūros įstaigų patalpų ir aplinkos daiktų paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms. 167. Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti higienos (valymo ir dezinfekcijos) procedūrų aprašymai, planai. Higienos planai turi būti sudaromi visiems įstaigos skyriams (padaliniams). Higienos planuose turi būti pateikti valymo ir dezinfekcijos objektai, naudojamų valymo ir dezinfekcijos priemonių pavadinimai, koncentracija, dezinfekcijos ekspozicijos trukmė, valymo ir dezinfekcijos būdas, dažnis, atsakingi vykdytojai. 168. Dezinfekcijai leidžiama naudoti teisės aktų nustatyta tvarka [4.14, 4.16] aprobuotas patalpų ir aplinkos daiktų paviršių chemines dezinfekcijos priemones (biocidus). Darbuotojai, dirbantys su cheminėmis dezinfekcijos priemonėmis (biocidais), turi laikytis saugos duomenų lapuose nurodytų saugos ir sveikatos taisyklių [4.1]. 169. Neperšlampamais apdangalais gali būti dengiami dažnai liečiami aplinkos daiktų paviršiai, kurie, atliekant procedūras, gali būti teršiami krauju ir (arba) kitais kūno skysčiais ir kuriuos sunku valyti, dezinfekuoti (pvz., kompiuterio klaviatūra, prietaisų lempų jungikliai ir kt.). 170. Nuolatinis patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija atliekami įstaigoje nustatyta tvarka ir tuoj pat – juos užteršus krauju ir (arba) kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais. Dažnai liečiamus rankomis aplinkos paviršius (pvz., durų rankenas, lovų rėmus, lempų jungiklius ir kt.) valyti ir dezinfekuoti keletą kartų per dieną. 171. Nuolatinis patalpų, aplinkos daiktų paviršių valymas ir dezinfekcija atliekami šluostymo, plovimo būdais. Draudžiama nuolatinę patalpų, aplinkos daiktų paviršių dezinfekciją atlikti dezinfekcijos tirpalų aerozolių (rūkų) purškimo generatoriais būdu. 172. Purškiamuosius pramoninės gamybos alkoholinių koncentratų aerozolius bei kitus aerozolius galima naudoti tik nedidelių plotų aplinkos paviršių, neužterštų krauju ir (arba) kitais kūno skysčiais, sekretais, ekskretais, greitai dezinfekcijai pagal gamintojų rekomendacijas. 173. Valymo ir dezinfekcijos tirpalai ruošiami kasdien arba prieš kiekvieną valymo ir dezinfekcijos procedūrą. Paruoštus tirpalus sunaudoti per 24 val. Panaudotas tirpalas po kiekvieno valymo ir dezinfekcijos išpilamas. 174. Patalpos, aplinkos daiktų paviršiai valomi šiltu vandeniu ir pramoninės gamybos valymo priemonėmis. Draudžiama paviršius valyti skalbikliais. 175. Pagrindinis patalpų ir aplinkos daiktų valymas ir dezinfekcija atliekama ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Operacinių pagrindinis valymas ir dezinfekcija atliekama ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Pagrindinio palatų valymo ir dezinfekcijos metu neturi būti pacientų. 176. Pagrindinis patalpų valymas ir dezinfekcija atliekami numatytu higienos plane laiku ir tokia tvarka: pradedamas nuo švariausių patalpų ir užbaigiamas nešvariausiose patalpose (nešvarių daiktų sandėliuose, tualetuose), atitraukiami baldai, įrengimai, visų aplinkos daiktų paviršiai valomi ir dezinfekuojami pradedant nuo viršaus iki apačios, baigiant grindimis. Atliktas patalpų valymas ir dezinfekcija registruojama įstaigoje parengtoje ir patvirtintoje formoje. 177. Patalpų ir aplinkos daiktų paviršių valymo ir dezinfekcijos inventorius turi būti sukomplektuotas vežimėlyje ir atitikti šios higienos normos 178 punkto reikalavimus arba nesukomplektuotas ir atitikti šios higienos normos 179 punkto reikalavimus. 178. Sukomplektuotas vežimėlyje valymo ir dezinfekcijos inventorius naudojamas pagal paskirtį. Šluostės ir šluotų apmovai keičiami po vienos patalpos valymo / dezinfekcijos ir / arba tuoj pat – po kraujo ir (arba) kitų kūno skysčių valymo ir dezinfekcijos. Daugkartinės šluostės ir daugkartiniai šluotų apmovai skalbiami (dezinfekuojami) šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdais ir džiovinami įstaigoje įrengtoje skalbykloje arba medicininių skalbinių skalbykloje, arba skyriuje įrengtoje skalbykloje. 179. Nesukomplektuoto vežimėlyje valymo ir dezinfekcijos inventoriaus naudojimo taisyklės: 179.1. tualetų valymui ir dezinfekcijai turi būti atskiras inventorius; 179.2. inventorius (šluostės, kibirai, šepečiai ir kt.) turi būti tvarkingas ir laikomas tam skirtoje patalpoje arba spintoje; 179.3. aplinkos daiktų paviršių ir grindų šluostės turi būti vienkartinės ar daugkartinės. Panaudotos daugkartinės šluostės plaunamos ir po to mirkomos dezinfekcijos valomajame tirpale arba skalbiamos (dezinfekuojamos) šiluminiu arba šiluminiu-cheminiu būdais skalbyklėje ir džiovinamos; 179.4. dezinfekcijos valomasis tirpalas po kiekvienos patalpos grindų valymo ir dezinfekcijos keičiamas arba naudojama „dviejų kibirų“ sistema (vienas kibiras – dezinfekcijos valomajam tirpalui, kitas – vandeniui). 180. Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė mažas kraujo ir (arba) kito kūno skysčio, sekreto, ekskreto kiekis, nušluostomas vienkartine skystį sugeriančia servetėle, po to paviršius šluostomas valymo priemonės tirpalu ir dezinfekuojamas. Dezinfekcijai tinka 500–1000 ppm (0,05–0,1 proc.) aktyviojo chloro arba kitas vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos preparatas, skirtas paviršių dezinfekcijai. 181. Paviršius, ant kurio išsipylė ar išsitaškė didelis kraujo ir (arba) kito kūno skysčio, sekreto, ekskreto kiekis, dezinfekuojamas užpilant skystį sugeriančiomis granulėmis arba per uždėtą adsorbuojančią skystį servetėlę drėkinamas (užpilamas) 1 proc. (10000 ppm) aktyviojo chloro dezinfekcijos tirpalu. Paviršius, pašalinus teršalus, valomas su valymo priemonės tirpale sudrėkinta vienkartine popierine ar audeklo servetėle. 182. Žaislai turi būti individualūs arba valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno naudojimo. Minkšti žaislai turi būti skalbiami. Žaislus, turinčius sąlytį su vaikų burna, po dezinfekcijos būtina skalauti vandeniu. 183. Slaugos priemonės (basonai, šlapimo surinkimo indai ir kitos) valomos ir dezinfekuojamos slaugos priemonių dezinfekavimo plautuvuose arba valomos ir dezinfekuojamos rankiniu būdu. 184. Chemines dezinfekcijos priemones naujagimio lopšio (vežimėlio), inkubatoriaus, dezinfekcijai naudoti tik nesant jame naujagimio. _________________ Lietuvos higienos normos HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 1 priedas PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS 1. Šiame sąraše išvardytų izoliavimo priemonių rūšių žymėjimo reikšmės: 1.1. D – pacientų sergančių per orą (su dalelėmis) plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 24 punkte; 1.2. K – pacientų sergančių sąlyčio būdu plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 22 punkte; 1.3. L – pacientų sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis ligomis, izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 23 punkte; 1.4. S – standartinės pacientų izoliavimo priemonės, pateiktos šios higienos normos 17 punkte. 2. Šiame sąraše išvardytų izoliavimo priemonių taikymo trukmės žymėjimo reikšmės: 2.1. A – kol gydoma antibiotikais ir išskiriama neigiama kultūra; 2.2. T – ligos trukmė, žaizdų gydymo trukmė (kol jos sekretuoja); 2.3. val. – valandos nuo pradėto specifinio gydymo pradžios. Ligos, būklės, komplikacijos ar sukėlėjų pavadinimas Izoliavimo priemonių rūšis Izoliavimo priemonių taikymo trukmė Pastaba 1. Adenovirusinė infekcija Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, konjunktyvitu, pneumonija, izoliavimo priemones 2. Aktinomikozė S Žmogus žmogui neperduoda 3. Amebiazė S Žmogus žmogui perduoda retai 4. Antgerklio uždegimas (epiglotitas), sukeltas influencos hemofilo (Haemophilus influenzae) b tipo L 24 val. po pradėto efektyvaus gydymo Žiūrėti kitus epiglotito sukėlėjus 5. Antrinė bakterinė infekcija (pvz., S. aureus, A grupės beta hemolizinis streptokokas) S/K Laikytis mikroorganizmų (dažniausiai stafilokokų, streptokokų) rekomendacijų 6. Apkasų burna (Vincento angina) S 7. Apvaliųjų kirmėlių (nematodų) sukeltos ligos (ankilostomiazė, uncinariazė, nekatoriazė) S 8. Askaridozė S Žmogus žmogui neperduoda 9. Aspergiliozė S Taikyti sąlyčio būdu ir per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones, j ei minkštųjų audinių infekcija su gausia sekrecija 10. Atsparių vaistams bakterijų infekcija arba kolonizacija Taikyti pacientų, sergančių ligomis, kurių sukėlėjai atsparūs daugeliui antimikrobinių preparatų, izoliavimo priemones 11. Babeziazė S Žmogus žmogui neperduoda, retai – per transfuzijas 12. Beždžionių raupai D, K D – kol patvirtinami beždžionių raupai ir atmetami raupai K – kol odos pažeidimas pasidengia šašu Vadovautis raupų rekomendacijomis (www.ulpkc.lt). Darbuotojų skiepijimas (įsidarbinant ir po ekspozicijos) 13. Blastomikozė, S. Amerikos, odos arba plaučių S Žmogus žmogui neperduoda 14. Botulizmas S Žmogus žmogui neperduoda 15. Bronchiolitas K T Taikyti kūdikių ir vaikų, sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, izoliavimo priemones. Naudoti medicininę kaukę pagal standartines izoliavimo priemones 16. Bruceliozė S Žmogus žmogui neperduoda, retai – per donorų banko spermą ir lytiniu keliu Antimikrobinė profilaktika po ekspozicijos laboratorijoje 17. Celiulitas (ūminis limfangitas) S 18. Chlamydia pneumoniae S 19. Chlamydia trachomatis 19.1. konjunktyvitas S 19.2. lyties organų (venerinė limfogranuloma) S 19.3. pneumonija (kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus) S 20. Cholera Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais choleros sukėlėjų, izoliavimo priemones 21. Cisticerkozė S Žmogus žmogui neperduoda 22. Citomegalo virusinė infekcija, naujagimiai arba imunosupresiniai pacientai S 23. Creutzfeldt – Jakob liga (CJD, vCJD) S CJD metodinės rekomendacijos (www.ulpkc.
6. lt)24. Daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs mikroorganizmai, infekcija arba kolonizacija (pvz., MRSA, VRE, VISA/VRSA*, ESBL*, atsparus S. pneumoniae) S/K Įstaigose, kur padidėjusi perdavimo rizika, esant žaizdoms, kurių negalima uždengti tvarsčiu, taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones 25. Dedervinė (grybelinės infekcinės dermatofitozės, dermatomikozės, kerpligė) S Sveikatos priežiūros įstaigose reti protrūkiai 26. Dėmėtoji šiltinė (pūslelinė riketsiozė) S Žmogus žmogui neperduoda 27. Dengė karštligė S Žmogus žmogui neperduoda 28. Difterija 28.1. odos K A Izoliavimo priemones taikyti, kol du pasėliai, paimti mažiausiai su 24 val. pertrauka, yra neigiami 28.2. ryklės L A 29. Ebolo virusinė hemoraginė karštligė Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones 30. Echinokokozė (hidatidozė) S Žmogus žmogui neperduoda 31. Echo virusas Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 32. Encefalitas arba encefalomielitas Taikyti pacientų, sergančių encefalitais arba encefalomielitais, sukeltais įvairių sukėlėjų, izoliavimo priemones 33. Endomiometritas S 34. Enterobiozė (spalinių infekcija, oksiuriazė) S 35. Enterokokai Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, kurių sukėlėjai daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs epidemiologiškai svarbiems mikroorganizmams arba atsparūs vankomicimui, izoliavimo priemones 36. Enterokolitas, clostridium difficile Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais C. difficile, izoliavimo priemones 37. Enterokolitinė jersinija (Yersinia enterocolitica) Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais enterokolitinės jersinijos, izoliavimo priemones 38. Enterovirusinės infekcijos (pvz., A ir B grupės Koksakio virusai, Echo virusai) (išskyrus polio virusas) S Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis izoliavimo priemones vaikams, naudojantiems sauskelnes arba nekontroliuojantiems tuštinimosi, visą ligos laiką ir kontroliuoti protrūkius įstaigose 39. Enterovirusinis pūslelinis faringitas (Herpangina) Taikyti pacientų, sergančių entero virusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 40. Epstein-Barr virusinė infekcija ir infekcinė mononukleozė S 41. Gangrena (dujinė gangrena) S Žmogus žmogui neperduoda Taikyti sąlyčio būdu plintančių infekcijų izoliavimo priemones asmenims, naudojantiems sauskelnes ir nekontroliuojantiems tuštinimosi, visą ligos laiką ir kontroliuoti protrūkius įstaigose 42. Gastroenteritas, sukeltas: 42.1. žanrinės lazdelės (E. coli) S 42.1.1. enteropatogeninių 0157:H7 ir kitų toksiną gaminančių padermių S 42.1.2. kitų rūšių S 42.2. adenovirusų S 42.3. Campylobacter S 42.4. Vibrio cholerae S 42.5. Cryptosporidium S 42.6. Giardia lamblia S 42.7. Yersinia enterocolitica S 42.8. Salmonella (įskaitant S. typhi) S 42.9. šigelių S 42.10. Vibrio parahaemolyticus S 42.11. virusų (jei nenurodyti kitur) S 42.12. klostridijos difficile K T 42.13. norovirusų S 42.14. rotaviruso K T 43. Giardiazė Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu giardijų lamblijų, izoliavimo priemones 44. Gonorėja S 45. Gripas 45.1. pandeminis gripas L 5 paros nuo simptomų pradžios Žiūrėti pandeminio gripo kontrolės rekomendacijas (www.ulpkc.
7. lt)45.2. paukščių gripas (pvz., H5N1, H7, H9 štamai) Žiūrėti paukščių gripo kontrolės rekomendacijas (www.ulpkc.
8. lt)45.3. žmogaus (sezoninis gripas) L 5 paros, išskyrus T nusilpusio imuniteto asmenims 46. Grįžtamoji karštligė S Žmogus žmogui neperduoda 47. Guillain-Barre sindromas (ūminis poinfekcinis polineuritas) S Neinfekcinė būklė 48. Haemophilus influenzae Žiūrėti ligų, kurias sukelia H. influenzae, rekomendacijas 49. Hanseno liga (Raupsai) Taikyti pacientų, sergančių raupsais, izoliavimo priemones 50. Hantaan virusinis plaučių sindromas S Žmogus žmogui neperduoda 51. Helicobacter pylori S 52. Herpes simplex (Herpes virus hominis) 52.1. encefalitas S 52.2. naujagimių K T Taikyti ir naujagimiams, gimusiems natūraliu būdu ar per Cezario pjūvį ir jei motina serga aktyviąja infekcija ir membranos plyšo daugiau kaip prieš 4–6 valandas 52.3. odos ir gleivinių, išsisėjusi arba pirminė, sunki K T 52.4. odos ir gleivinių pasikartojanti (odos, burnos, genitalinė) S 53. Histoplazmozė S Žmogus žmogui neperduoda 54. Įgimta raudonukė K Taikyti vaikams iki vienų metų amžiaus (išskyrus tuos 3 mėn. amžiaus ir vyresnius vaikus, kuriems, atlikus pakartotinius nosiaryklės ir šlapimo tyrimus, raudonukės virusas neišskirtas) 55. Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) S Poekspozicinė chemoprofilaktika 56. Infekcinė eritema Taikyti pacientų, sergančių ligomis, sukeltomis parvoviruso B19, izoliavimo priemones 57. Infekcinė mononukleozė S 58. Juodligė Reti perdavimo žmogus žmogui atvejai 58.1. aplinkos (miltelių ar kitų medžiagų, kuriose yra juodligės sporų, įkvėpimas) S Taikomos, kol nukenksminama aplinka. Naudoti respiratorių (kaukę su filtru) arba respiratorių, tiekiantį išvalytą HEPA (aukšto dalelių filtracijos lygio) filtre aplinkos orą, asmeninius apsauginius drabužius; švarinti asmenis, ant kurių yra milteliai 58.2. odos S Galimas perdavimas per pažeistos odos sąlytį su sekretuojančia žaizda, todėl esant gausiai žaizdos sekrecijai, taikyti ir pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones 58.3. plaučių S Žmogus žmogui neperduoda 59. Juostinė pūslelinė (Herpes zoster) 59.1. lokalizuota (nusilpusio imuniteto pacientų) arba išplitusi D, K T Darbuotojai, imlūs šiai infekcijai, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų, neturėtų eiti į palatą 59.2. lokalizuota (pacientų su sveika imunine sistema, žaizdomis, kurios gali būti uždengtos tvarsčiu) S T Imlūs infekcijai darbuotojai neturėtų liestis prie paciento, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų. 60. Kačių įdrėskimo karštligė (gėrybinė inokuliacinė limforetikuliozė) S Žmogus žmogui neperduoda 61. Kampilobakterinis gastroenteritas Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu kampilobakterijų, izoliavimo priemones 62. Kandidozė, visos formos ir mukokutaninė S 63. Kaspinuočių sukeltos ligos 63.1. himenolepidozė S Žmogus žmogui neperduoda 63.2. teniazė S 63.3. kitų kaspinuočių sukeltos infekcijos S 64. Kawasaki sindromas (odos ir gleivinių limfmazgių sindromas) S Neinfekcinė būklė 65. Kerpligės (dermatofitozės, dermatomikozės, dedervinės) S Žmogus žmogui perdavimo atvejai reti 66. Kiaulytė (infekcinis parotitas) L 9 paros Taikyti izoliavimo priemones nuo tinimo pradžios; šiai infekcijai imlūs darbuotojai, jei yra kitų (neimlių šiai infekcijai) darbuotojų, neturėtų teikti paslaugų 67. Kirkšnies granuloma (donovanozė, venerinė granuloma) S 68. Klostridijos 68.1. botulizmo klostridijos (Clostridium botulinum) S Žmogus žmogui neperduoda 68.2. Clostridium difficile Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, sukeltu C. difficile, izoliavimo priemones 68.3. lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens) 68.3.1. dujinė gangrena S Reti perdavimo žmogus žmogui atvejai. Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei gausi žaizdos sekrecija 68.3.2. maisto toksikoinfekcija S Žmogus žmogui neperduoda 69. Kokcidiodomikozė 69.1. pneumonija S Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus ypatingus atvejus (pvz., įkvėpimas skrodimo metu endosporų aerozolio, infekuoto plaučio transplantacija) 69.2. sekretuojančios žaizdos S Žmogus žmogui neperduoda 70. Kokliušas (kokliušiškas kosulys) L 5 paros po pradėto efektyvaus gydymo 71. Kokliušiškas kosulys (kokliušas) Taikyti pacientų, sergančių kokliušu, izoliavimo priemones 72. Koksakio virusų sukeltos infekcijos Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 73. Kolitas dėl antibiotikų vartojimo Taikyti pacientų, sergančių infekcijų, sukeltų C. difficile, izoliavimo priemones 74. Kolorado erkinė karštligė S Žmogus žmogui neperduoda 75. Konjunktyvitai 75.1. chlamidinis S 75.2. gonokokinis S 75.3. ūmus bakterinis S 75.4. ūmus virusinis (ūmus hemoraginis) K T 76. Kriptokokozė S Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus – per audinių ir ragenos transplantaciją 77. Kriptosporidiozė Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritu, izoliavimo priemones 78. Krymo-Kongo karštligė Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones 79. Krupas (ūminis obstrukcinis laringitas) Taikyti kūdikių ir vaikų, sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, izoliavimo priemones 80. Ku karštligė S 81. Kūdikių rozeolė (egzantema subitum; sukelta HHV-6) S 82. Kvėpavimo takų infekcinės ligos, ūmios (nenurodytos kitur) 82.1. kūdikių ir vaikų K T Žiūrėti sindromus ir būkles, nurodytas 2 lentelėje 82.2. suaugusiųjų S 83. Kvėpavimo takų virusinė infekcija, sukelta sincitinių virusų 83.1. kūdikių ir vaikų, imunosupresinių suaugusiųjų pacientų K T 84. Laimo liga S Žmogus žmogui neperduoda 85. Lassa karštligė Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones 86. Legionierių liga S Žmogus žmogui neperduoda 87. Leptospirozė S Žmogus žmogui neperduoda 88. Limfocitinis choriomeningitas S Žmogus žmogui neperduoda 89. Limfogranuloma venereum S 90. Listeriozė (listeria monocytogenes) S Reti žmogus žmogui perdavimo atvejai; užregistruoti kryžminio perdavimo atvejai naujagimių įstaigose 91. Maisto toksikoinfekcija 91.1. botulizmas S Žmogus žmogui neperduoda 91.2. lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens arba Clostridium welchii) S Žmogus žmogui neperduoda 91.3. stafilokokinė S Žmogus žmogui neperduoda 92. Maliarija S Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus – per transfuzijas. Endeminėse teritorijose pastatų languose ir duryse įrengti apsauginius tinklelius nuo vabzdžių. Naudoti repelentus ir drabužius, apsaugančius nuo uodų 93. Maras (Yersinia pestis) 93.1. buboninis S 93.2. plaučių L 48 val. po pradėto efektyvaus gydymo 94. Marburgo virusinė liga Taikyti pacientų, sergančių virusinėmis hemoraginėmis karštligėmis, izoliavimo priemones 95. Mažųjų spirilių (Spirillum minus) sukelta liga (žiurkių platinama karštligė – spiriliozė) S Žmogus žmogui neperduoda 96. Melioidozė, visos formos S Žmogus žmogui neperduoda 97. Meningitas 97.1. bakterinis, gramneigiamos žarnyno bakterijos S Taikyti naujagimiams 97.2. meningokokinis (Neisseria meningitidis), nustatytas arba įtariamas L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikyti pacientų, sergančių meningokokine liga, izoliavimo priemones 97.3. monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) S Taikyti pacientų, sergančių listeriozė, izoliavimo priemones 97.4. pneumokokinis (Streptococcus pneumoniae) S 97.5. sukeltas influencos hemofilų (Haemophilus influenzae, b tipas), nustatytas arba įtariamas L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 97.6. tuberkuliozinis (M. tuberculosis) S Pacientams su aktyviąja plaučių liga ar su sekretuojančia odos žaizda papildomai taikyti pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir (
9. ar)sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones. Vaikams, kol lankantiems šeimos nariams nėra aktyviąją tuberkuliozę patvirtinančių duomenų, taikyti per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones. Jei lankytojams nustatoma aktyvioji tuberkuliozė, taikyti sergančių tuberkulioze izoliavimo priemones 97.7. kitas nustatytas bakterinis S 97.8. aseptinis (nebakterinis arba virusinis) S Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 97.9. grybelinis S 98. Meningokokinė liga: sepsis, pneumonija, meningitas L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 99. Moskitinis virusinis encefalitas (Rytų, Vakarų, Venesuelos arklių encefalomielitas, Šv. Luiso, Kalifornijos encefalitas; Vakarų Nilo virusas) ir virusinės karštligės (Dengė, geltonoji karštligė, Kolorado erkinė karštligė) S Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus (per transfuzijas) Vakarų Nilo virusu galima užsikrėsti per organų transplantaciją, krūties pieną, placentą. Endeminėse teritorijose pastatų languose ir duryse įrengti tinklelius nuo vabzdžių. Naudoti repelentus ir drabužius, apsaugančius nuo uodų 100. Mukormikozė (zigomikozė) S 101. Naujagimių oftalmija, sukelta gonokokų (gonorėjinė oftalmija, naujagimių ūmus konjunktyvitas) S 102. Nekrotinis enterokolitas S Padaugėjus pacientų, taikyti sergančiųjų sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis izoliavimo priemones 103. Netuberkuliozinė (atipinė) mikobakterija Žmogus žmogui neperduoda 103.1. plaučių S 103.2. žaizdų S 104. Niežai K 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 105. Nokardiozė (sekretuojančios žaizdos ir kitos formos) S Žmogus žmogui neperduoda 106. Norovirusas Taikyti pacientų sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones 107. Norwalk veiksnio sukeltas gastroenteritas Taikyti pacientų sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones 108. Opa nuo spaudimo (pragulos opa) infekuota 108.1. sekretuojanti, netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą, kol sekrecija sustoja ar gali būti sutvarstyta K T 108.2. tvarstis dengia sekretuojantį pūlinį ir sugeria sekretą S 109. Orf virusinė liga (infekcinis pustulinis dermatitas) S 110. Pasiutligė S Reti žmogus žmogui perdavimo atvejai; registruotas perdavimas per ragenos, audinio ir organo transplantaciją 111. Paukščių gripas Taikyti gripu sergančių asmenų izoliavimo priemones 112. Pedikuliozė (utėlės) K 24 val. po pradėto efektyvaus gydymo 113. Plaučių uždegimo mikoplazma L T 114. Pneumonija, sukelta: 114.1. adenovirusų L, K T 114.2. A grupės streptokoko 114.2.1. kūdikių ir vaikų L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikyti pacientų sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra odos pažeidimų 114.2.2. suaugusiųjų L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikyti pacientų sergančių streptokokine liga (A grupės streptokokas), izoliavimo priemones Taikyti pacientų sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra odos pažeidimų 114.3. auksinių stafilokokų S Pacientams, kurių infekcijos sukėlėjas MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas), taikyti pacientų sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones 114.4. bakterijų nenurodytų kitur (įskaitant sukeltą gramneigiamų bakterijų) S 114.5. Burholderia cepacia (pacientams su cistine fibroze, įskaitant kvėpavimo takų kolonizaciją) K Vengti sąlyčio su kitais cistine fibroze sergančiaisiais; atskira vienvietė palata 114.6. Burholderia cepacia (pacientams be cistinės fibrozės) Taikyti pacientų sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų izoliavimo priemones 114.7. chlamidijų S 114.8. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių bakterijų Taikyti pacientų sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų izoliavimo priemones 114.9. grybelių S 114.10. influencos hemofilas (Haemophilus influenzae, b tipas) 114.10.1. kūdikių ir vaikų L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 114.10.2. suaugusiųjų S 114.11. keteros pneumocistos (pneumocista carinii) S Neguldyti į tą. pačią palatą su imunosupresiniais pacientais 114.12. legionelių S 114.13. meningokokų L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikyti pacientų sergančių meningokokine liga, izoliavimo priemones 114.14. mikoplazmų (pirminė atipinė pneumonija) L T Taikyti pacientų sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei perdavimas vyksta skyriuje ar įstaigoje 114.15. pneumokokų S 114.16. Varicella-zoster Taikyti pacientų sergančių vėjaraupiais, izoliavimo priemones 114.17. virusų 114.17.1. kūdikių ir vaikų L Taikyti pacientų sergančių ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis arba specifinių (konkrečių) virusų izoliavimo priemones 114.17.2. suaugusiųjų S 115. Poliomielitas K T 116. Pragulos opa Taikyti pacientų su opa nuo spaudimo izoliavimo priemones 117. Priono liga Taikyti pacientų sergančių Creutzfeldt-Jakob liga, izoliavimo priemones 118. Psitakozė (ornitozė) (Chlamydia psittaci) S Neperduoda žmogus žmogui 119. Pūlinėlinė (impetiga) K 24 val. po pradėto efektyvaus gydymo 120. Pūlinys (abscesas) 120.1. sekretuojantis, netvarstytas arba tvarstis nesugeria sekretą; kol sekrecija sustoja ar gali būti sutvarstyta K T 120.2. tvarstis dengia sekretuojantį pūlinį ir sugeria sekretą S 121. Rankų, kojų, burnos liga Taikyti pacientų, sergančių enterovirusinėmis infekcijomis, izoliavimo priemones 122. Raudonukė (vokiškieji tymai) L 7 paros nuo bėrimo pradžios Imlūs infekcijai darbuotojai neturėtų eiti į palatą, jeigu yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų. Nušalinti nuo darbo imlius infekcijai (iš jų ir skiepytus po ekspozicijos) darbuotojus nuo 5-os dienos po pirmos ekspozicijos iki 21-os dienos po paskutinės ekspozicijos. Pacientams su įgimta raudonuke taikyti šios infekcijos priemones 123. Raupų virusas (Variola) Taikyti pacientų, sergančių raupais, izoliavimo priemones 124. Raupai D, K Kol šašai sudžiūsta ir nukrenta (3–4 savaitės) Neskiepyti darbuotojai neturėtų teikti paslaugos, jei yra kitų (skiepytų) darbuotojų (Žiūr. Vakcinija) 125. Raupsai S 126. Reye sindromas S Neinfekcinė būklė 127. Reumatinė karštligė S Neinfekcinė būklė 128. Riketsiozės, erkių platinama (uolinių kalnų dėmėtoj i šiltinė, erkinė šiltinė) S Neperduoda žmogus žmogui, išskyrus retus atvejus (per transfuzijas) 129. Rinovirusas L T Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi drėgna sekrecija ir glaudus sąlytis (pvz., kūdikiai) 130. Ritter'io liga (stafilokokinis nuplikytos odos sindromas) K T Taikyti pacientų, sergančių stafilokokine liga, nuplikytos odos sindromu, izoliavimo priemones 131. Rotavirusinė infekcija Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais rotaviruso, izoliavimo priemones 132. Salmoneliozė Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais salmonelių, izoliavimo priemones 133. Sifilis 133.1. latentinis (tretinis) ir teigiamos serologinės reakcijos dėl sifilio sukėlėjų, be žaizdų S 133.2. odos ir gleivinių, įskaitant įgimtą, ankstyvąjį, vėlyvąjį S 134. Spalinių infekcija (enterobiozė) S 135. Sporotrichozė S 136. Stabligė S Žmogus žmogui neperduoda 137. Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas K T Taikyti pacientų, sergančių stafilokokine liga, nuplikytos odos sindromu, izoliavimo priemones 138. Stafilokokinė furunkuliozė S Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės, jei sekrecija yra nekontroliuojama. Jei infekcijos sukėlėjas yra MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas) vykdyti įstaigoje patvirtintas MRSA profilaktikos taisykles 138.1. kūdikių ir vaikų K T 139. Stafilokokinė liga (5. aureus) 139.1. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparūs mikroorganizmai Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones 139.2. enterokolitas S Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones visą ligos laiką vaikams, naudojantiems sauskelnes ar nekontroliuojantiems tuštinimosi 139.3. nuplikytos odos sindromas K T 139.4. odos, žaizdų, nudegimų 139.4.1. netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą K T 139.4.2. tvarstis dengia sekretuojančią žaizdą ir sekretą gerai sugeria S 139.5. pneumonija S 139.6. toksinio šoko sindromas S 140. Streptobaciliozės sukėlėjų (Streptobacillus moniliformis) sukelta žiurkių platinama karštligė – streptobaciliozė S Žmogus žmogui neperduoda 141. Streptokokinė infekcija (nei A, nei B grupės), nenurodyta kitur, sukelta S 141.1. daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų Taikyti pacientų, sergančių infekcijomis, sukeltomis daugeliui antimikrobinių preparatų atsparių mikroorganizmų, izoliavimo priemones 142. Streptokokinė liga (A grupės streptokokas) 142.1. endometritas (sepsis po gimdymo) S 142.2. kūdikių, vaikų faringitas L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 142.3. kūdikių ir vaikų skarlatina L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 142.4. odos, žaizdų, nudegimų 142.4.1. netvarstyta arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą K, L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 142.4.2. tvarstis dengia sekretuojančią žaizdą ir gerai sugeria sekretą S 142.5. pneumonija L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios 142.6. suriki invazinė liga L 24 val. po efektyvaus gydymo pradžios Taikytį pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei žaizda sekretuoja 143. Streptokokinė liga (B grupės streptokokas), naujagimiai S 144. Strongiloidozė S 145. Sunkus ūmus respiracinis sindromas (SŪRS} D, L, K T ir dar 10 parų po karščiavimo pabaigos, jei kvėpavimo takų simptomų nėra arba jie silpsta Metodinės rekomendacijos (www.ulpkc.
10. lt)146. Sunkus ūmus respiracinis sindromas (SŪRS), susijęs su Corona virusu (SŪRS-CoV) Taikytį pacientų, sergančių sunkiu ūmiu respiraciniu sindromu (SŪRS), izoliavimo priemones 147. Šankroidas (minkštasis šankeris) (H. ducreyi) S Perduoda žmogus žmogui lytinio sąlyčio būdu 148. Šigeliozė Taikytį pacientų, sergančių gastroenteritais, sukeltais šigelių, izoliavimo priemones 149. Šiltinės 149.1. endeminė (Rickettsia typhi) S Žmogus žmogui neperduoda 149.2. epideminė utėlių platinama (Rickettsia prowazeki) S Žmogus žmogui perduoda per artimą asmeninį sąlytį ir drabužius 150. Šistosomatozė (bilharciozė) S 151. Šlapimo takų infekcija (ir pielonefritas) po šlapimo pūslės kateterizavimo arba be jo S 152. Tymai D 4 paros po bėrimo pradžios; T – imunodeficitinės būklės pacientams Infekcijai imlus darbuotojas neturi eiti į palatą, jei yra kitų (infekcijai neimlių) darbuotojų; infekcijai imlius darbuotojus nušalinti nuo darbo nuo 5 dienų po pirmos ekspozicijos iki 21 dienos po paskutinės ekspozicijos, nors jie po ekspozicijos skiepyti 153. Toksinio šoko sindromas (stafilokokinė liga, streptokokinė liga) S Taikyti per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų izoliavimo priemones per pirmas 24 valandas po antimikrobinių vaistų terapijos, jei tikėtinas sukėlėjas yra A grupės streptokokas 154. Toksoplazmozė S Reti žmogus žmogui perdavimo atvejai; retas vertikalus perdavimas nuo mamos vaikui per organų transplantaciją ir kraujo transfuzijas 155. Trachoma, ūmi S 156. Trichinozė S 157. Trichiurozė (trichocefaliozė) S 158. Trichomonozė S 159. Tuberkuliozė (M. tuberculosis 159.1. ekstrapulmoninė, nėra sekretuojančios žaizdos, meningitas S Pacientas turi būti patikrintas dėl aktyviosios plaučių tuberkuliozės Kūdikiams ir vaikams tol, kol lankantiems šeimos nariams nėra aktyviąją tuberkuliozę patvirtinančių duomenų, taikytį per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų izoliavimo priemones 159.2. ekstrapulmoninė, sekretuojanti žaizda D, K Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai gerėja pacientų klinika ir baigėsi sekrecija, ar iš sekreto gauti trys neigiami tyrimo rezultatai. Pacientas turi būti patikrintas dėl aktyviosios plaučių tuberkuliozės 159.3. plaučių ar gerklų, patvirtinta D Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai sergantys tuberkulioze pacientai efektyviai gydomi, gerėja jų klinika, gauti trys neigiami surinktų skirtingomis dienomis skreplių tyrimų rezultatai 159.4. plaučių ar gerklų, įtariama D Nutraukti izoliavimo priemones tik tuomet, kai yra nedidelė infekcinės tuberkuliozės tikimybė arba 1) yra kita diagnozė, kuri paaiškina klinikinį sindromą, ar 2) gauti trys neigiami skreplių tyrimų rezultatai. Kiekvienas skreplių ėminys turi būti paimtas su 8–24 valandų pertrauka, mažiausiai vienas turi būti paimtas anksti ryte 159.5. teigiamas odos testas be aktyvios ligos požymių S 160. Tuliaremija 160.1. plaučių S Žmogus žmogui neperduoda 160.2. sekretuojanti žaizda S Žmogus žmogui neperduoda 161. Uolinių kalnų dėmėtoji šiltinė S Žmogus žmogui neperduoda, išskyrus retus atvejus – per transfuzijas 162. Utėlės 162.1. gaktinės S Žmogus žmogui perduoda lytiniu būdu 162.2. galvinės (pedikuliozė) K 24 val. po pradėto efektyvaus gydymo 162.3. drabužinės S Žmogus žmogui perduoda per utėlėtus drabužius 163. Uždarų ertmių infekcijos 163.1. nesekretuojančios (nesekretuoja arba uždara sekrecija) S 163.2. sekretuojančios S Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi sekrecija 164. Užkrečiamasis moliuskas (Molluscum contagiosum) s 165. Užkrečiama spongiozinė encefalopatįja Taikyti pacientų, sergančių Creutzfeldt-Jakob liga, izoliavimo priemones 166. Vakcinija (skiepijimo vieta, komplikacijos) Tiktai darbuotojai gali turėti sąlytį su aktyviomis skiepijimo vietomis ir prižiūrėti pacientus su vakcinijos komplikacijomis; priežiūrą gali teikti neskiepyti darbuotojai, neturintys kontraindikacijų skiepams 166.1. blefaritas ar konjunktyvitas S/K Taikyti pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones, jei yra gausi sekrecija 166.2. embrioninė vakcinija K Kol sugyja žaizdos, nukrenta šašai Taikyti turintiems sąlytį su žaizdomis, eksudatu 166.3. generalizuota vakcinija K 166.4. progresuojanti vakcinuoja K 166.5. vakcinijos egzema K 166.6. iritas ar keratitas S 166.7. povakcininis encefalitas S 166.8. skiepijimo vietos priežiūra (įskaitant autoinokuliuotas vietas) S Darbuotojams rekomenduojama vakcinacija; neseniai paskiepytiems darbuotojams: tvarstis, kol šašas nukris, tvarstį keičia skiepyti arba neturintys kontraindikacijų skiepams darbuotojai 166.9. vakcinija, susijusi su įvairia eritema (Stevens Johnson sindromas) S Neinfekcinė būklė 167. Vėjaraupiai (Varicella Zoster) D, K Kol sugyja žaizdos Imlūs infekcijai darbuotojai neturi eiti į palatą, jei yra kitų (neimlių infekcijai) darbuotojų. Imunodeficitinės būklės pacientams su Varicella-zoster sukelta pneumonija prailginti izoliacijos priemonių taikymo trukmę. Poekspozicinė profilaktika: poekspozicinė vakcina skiepyti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 120 valandų; imliems infekcijai, paveiktiems asmenims, kuriems vakcinacija yra kontraindikuotina (imuno deficitinės būklės asmenys, nėščios moterys, naujagimiai, kurių mamų vėjaraupių pradžia yra penkios ir mažiau dienų iki gimdymo ar 48 valandos po gimdymo), jei yra galimybė ne vėliau kaip per 96 valandas taikyti VZIG (Varicella zoster imunoglobuliną); jei nėra galimybės, taikyti IVIG (intraveninį imunoglobuliną), per orą plintančių infekcijų izoliavimo priemones – paveiktiems imliems infekcijai pacientams ir nušalinti nuo darbo paveiktus imlius infekcijai darbuotojus nuo 8-os dienos po pirmos ekspozicijos iki 21-os dienos po paskutinės ekspozicijos, o jei naudojo VZIG – iki 28-os dienos, nors po ekspozicijos buvo skiepyti 168. Varicella- zoster Taikyti pacientų, sergančių juostine pūsleline (herpes zoster), izoliavimo priemones 169. Viduriavimai, įtariami ūmūs, infekcinės kilmės Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones 170. Vidurių šiltinė (Salmonella typhi) Taikyti pacientų, sergančių gastroenteritais, kurių sukėlėjai vidurių šiltinės salmonelės, izoliavimo priemones 171. Vincent'o angina (apkasų burna) S 172. Virusinės hemoraginės karštligės (Lassa, Ebola, Marburgo, Krymo-Kongo) S, L, K T Virusinių hemoraginių karštligių metodinės rekomendacijos (www.ulpkc.
11. lt)173. Virusiniai hepatitai 173.1. hepatitas A S 173.1.1. naudojantys sauskelnes arba nekontroliuojantys tuštinimosi K Naujagimiams ir vaikams iki 3 metų amžiaus izoliavimo priemones taikyti visą buvimo ligoninėje laiką; 3–14 metų amžiaus vaikams –dvi savaites nuo klinikinių simptomų pradžios; kitiems – vieną savaitę nuo klinikinių simptomų pradžios 173.2. hepatitas B (HBS Ag teigiamas) ūmus ar lėtinis S 173.3. hepatitas C ir kiti (nei A, nei B) S 173.4. hepatitas D S Taikyti pacientų sergančių hepatitu B, izoliavimo priemones 173.5. hepatitas E S Naudojantiems sauskelnes arba nekontroliuojantiems tuštinimosi pacientams visą ligos laiką taikyti pacientų sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemones 173.6. hepatitas G S 174. Virusinės kvėpavimo takų ligos (jei nenurodytos kitur) 174.1. kūdikių ir vaikų Taikyti kūdikių ir vaikų, sergančių ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, izoliavimo priemones 174.2. suaugusiųjų S 175. Virusinė paragripo infekcija, kūdikių ir vaikų kvėpavimo takų K T 176. Vokiškieji tymai (raudonukė) Taikyti pacientų sergančių raudonuke, įgimta raudonuke, izoliavimo priemones 177. Zigomikozė (fikomikozė, mukormikozė) S Žmogus žmogui neperduoda 178. Zoster (varicella-zoster) Taikyti pacientų sergančių juostine pūsleline (herpes zoster), izoliavimo priemones 179. Žaizdų infekcijos 179.1. tvarstis dengia sekretuojančią žaizdą ir sekretą gerai sugeria S 179.2. žaizda netvarstoma arba tvarstis nepakankamai sugeria sekretą K T 180. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) sukelti gastroenteritai Taikyti pacientų sergančių gastroenteritais, izoliavimo priemones 181. Žiurkių platinamos