{"html": "
181.Žiurkių platinamos karštligės (streptobaciliozė, spiriliozė) S Žmogus žmogui neperduoda 182. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) S 183. Žmogaus metapneumovirusas K T Užregistruotos hospitalinės infekcijos, bet nenustatytas perdavimo būdas. Manoma, kad perduodama sąlyčio būdu kaip respiratorinė sincitinė virusinė (RSV) infekcija, kadangi virusai yra glaudžiai susiję ir turi panašią kliniką bei epidemiologiją. Dėvėti medicininę kaukę pagal standartines izoliavimo priemones VISA/VRSA* – varikomicinui vidutiniškai atsparus / atsparus auksiniai stafilokokai.
\n

ESBL* – plataus veikimo spektro beta laktamazės. _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 2 priedas KLINIKINIŲ SINDROMŲ IR BŪKLIŲ, KURIEMS ESANT TAIKOMOS PAPILDOMOS PACIENTŲ IZOLIAVIMO PRIEMONĖS, SĄRAŠAS 1. Šiame sąraše išvardyti klinikiniai sindromai ir būklės, kuriems esant turi būti taikomos papildomos pacientų izoliavimo priemonės, siekiant užkirsti kelią epidemiologiškai svarbių patogenų išplitimui.

\n
2.Pacientams, turintiems šiame sąraše išvardytų sindromų, gali būti ir netipinių požymių ar simptomų (pvz., vaikų ir suaugusiųjų kokliušas gali būti be paroksizminio arba sunkaus kosulio). Klinicistų diagnozė turi remtis specifinėmis sąlygomis ir klinika.
\n
3.Mikroorganizmai, išvardyti skiltyje „Patogeno pavadinimas“, atstovauja tik galimiems etiologijos veiksniams, kuriems esant (kol jie neatmesti) reikalingos ne tik standartinės, bet ir papildomos pacientų izoliavimo priemonės.
\n
4.Infekcijos kontrolės specialistai šiame sąraše nurodytas priemones gali modifikuoti ir pritaikyti vietos sąlygoms. Norint taikyti tinkamas izoliavimo priemones, ligoninėse turi būti pacientų priėmimo ir priežiūros prieš priėmimą įvertinimo pagal šiuos simptomus ir būkles sistema.
\n

Klinikinio sindromo arba būklės pavadinimas Patogeno pavadinimas Priemonės 1. Viduriavimas (diarėja) 1.1. pacientų nekontroliuojančių tuštinimosi ir naudojančių kelnių įklotus, ūmus viduriavimas, kurio priežastis infekcija Žarnyno patogenai (įskaitant enteropatogeninės žarnyno lazdelės serovariantą 0157:H7, šigeles, hepatito A virusą, norovirusus, rotavirusą, C difficile) Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (vaikai ir suaugusieji) 2. Meningitas Neisseria meningitidis Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios) Enterovirusai Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (kūdikiams ir vaikams) M. tuberculosis Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (esant plaučių infiltratui) Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės, jei galima siurbiamų infekuotų kūno skysčių rizika 3. Nežinomos etiologijos generalizuotas bėrimas ar egzantema 3.1. taškinis, kraujosruvinis su karščiavimu Neisseria meningitidis Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės (24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios) jei pacientas yra buvęs prieš 10 parų iki karščiavimo teritorijose, kur registruojami virusinių hemoraginių karštligių protrūkiai Ebolo, Lasa, Marburgo virusai Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės 3.2. pūslelinis Varicella-zoster, Herpes simplex, raupų virusas, Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu 3.3. dėmėmis su patinimu, sloga ir karščiavimu vakcinijos virusai plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės. Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės, jei Herpes simplex, lokalizuotas zoster pas asmenis su pakankamai geru imunitetu arba vakcinijos virusas Raudonukės (tymų) sukėlėjai Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės 4. Kvėpavimo takų infekcijos 4.1. kosulys (karščiavimas), infiltratas viršutinėje plaučių dalyje žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) neinfekuotam pacientui arba pacientui, priklausančiam mažai ŽIV infekcijos rizikai Tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis) Kvėpavimo takų (respiraciniai) virusai, S pneumoniae, meticilinui jautrus S. aureus (MSSA) arba meticilinui atsparus S. aureus (MRSA)

\n

Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės 4.2 kosulys (karščiavimas), infiltratas bet kurioje plaučių dalyje ŽIV infekuotam pacientui arba pacientui, priklausančiam didelei ŽIV infekcijos rizikai Tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis) Kvėpavimo takų (respiraciniai) virusai, S. pneumoniae, MSSA arba MRSA Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės 4.3. kosulys (karščiavimas), infiltratas bet kurioje plaučių dalyje pacientui neseniai (prieš 10–21 parą) buvusiam šalyje, kurioje registruojami SŪRS, paukščių gripo protrūkiai Tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis), sunkaus ūmaus respiracinio sindromo virusas (SŪRS – CoV), paukščių gripo virusas Pacientų, sergančių per orą (su dalelėmis) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės. Jei neįtariamas SŪRS arba tuberkuliozė, vietoj per orą (su dalelėmis) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonių taikomos per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonės 4.4. kvėpavimo takų infekcijos, ypač naujagimių ir vaikų bronchiolitas ir pneumonija Respiracinis sincitinis, paragripo virusas, adenovirusai, gripo virusas, žmogaus metapneumovirusas Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) ir sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės. Per orą (su lašeliais) plintančių infekcijų sukėlėjų izoliavimo priemonės nutraukiamos, kai nepasitvirtina adenovirusų ir gripo virusų sukeliamos infekcijos 5. Odos ir žaizdos infekcija 5.1. abscesas ar sekretuojanti žaizda, kurios negalima uždengti Staphylococcus aureus (MSSA, MRSA), A grupės streptokokai Pacientų, sergančių sąlyčio būdu plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės. Pacientų, sergančių per orą (su lašeliais) plintančiomis infekcijomis, izoliavimo priemonės taikomos 24 val. nuo gydymo antibiotikais pradžios (jei įtariamos A grupės streptokokų sukeltos ligos) _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 3 priedas MEDICINOS DARBUOTOJŲ RANKŲ PLOVIMO IR ANTISEPTIKOS TAISYKLĖS 1. Rankas plauti būtina:

\n

1.1. prieš pradedant darbą;

\n

1.2. kai rankos vizualiai nešvarios ar užterštos paciento krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais;

\n

1.3. slaugant ir atliekant procedūras pacientui, kuriam įtariama ar nustatyta Clostridium difficile arba Bacillus anthracis sukelta infekcija;

\n

1.4. prieš duodant ligoniui paskirtus neįpakuotus vaistus (tabletes), maisto produktus, gėrimus;

\n

1.5. nusimovus paciento krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais užterštas pirštines ar pirštines su talku;

\n

1.6. pasinaudojus tualetu.

\n
2.Rankas plauti taip:
\n

2.1. rankas atidengti (apnuoginti) iki dilbių vidurio. Chirurginio rankų paruošimo metu rankas apnuoginti virš alkūnių 2.2. rankas sudrėkinti vėsiu vandeniu;

\n

2.3. alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspausti skysto muilo dozatoriaus rankenėlę ir užpilti apie 3 ml skysto muilo (neliečiant dozatoriaus ištekėjimo angos);

\n

2.4. kruopščiai 10–15 sek. rankas muiluoti trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus ir nagus, nykščius;

\n

2.5. muiluotas rankas nuplauti po vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link, chirurginio rankų paruošimo metu – nuo pirštų alkūnių link;

\n

2.6. rankas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Jei vandens čiaupai užsukami ranka, juos užsukti su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle;

\n

2.7. panaudotą vienkartinį rankšluostį ar servetėlę išmesti į šiukšliadėžę.

\n
3.Higieninė rankų antiseptika privaloma:
\n

3.1. prieš ir po tiesioginio kontakto (sąlyčio) su pacientu;

\n

3.2. prieš pradedant darbą skyriuose, kuriuose yra ypatinga infekcijos įgijimo rizika pacientui ir personalui (pvz., operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, neišnešiotų naujagimių, onkohematologijos skyriai, izoliavimo palatos);

\n

3.3. prieš atliekant invazines procedūras, prieš užsimaunant pirštines;

\n

3.4. po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais ar paviršiais, pvz., šlapimo surinkimo sistemomis, siurbimo įranga, kvėpavimo aparatais, kvėpavimo kaukėmis, intubacijos vamzdeliais, drenais, nešvariais skalbiniais, medicininėmis atliekomis ir kt.

\n
4.Rankų antiseptikos trukmė priklauso nuo pasirinkto antiseptiko, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis (ne trumpiau kaip 30 s).
\n
5.Higieninę rankų antiseptiką atlikti taip:
\n

5.1. prieš higieninę rankų antiseptiką rankas, jei jos nešvarios, plauti šio priedo 2 punkte nurodyta tvarka;

\n

5.2. ant sausų švarių rankų (į saują) alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse iš dozatoriaus išspausti reikalingą alkoholinio rankų antiseptiko dozę ir išskirstyti ant abiejų rankų plaštakų;

\n

5.3. alkoholiniu antiseptiku, trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais kruopščiai trinti riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius;

\n

5.4. plaštakos visą trynimo laiką turi būti drėgnos, jei reikia, užpilti rankų antiseptiko papildomai;

\n

5.5. rankas (jei dirbote be pirštinių), suteptas krauju, sekretais, ekskretais arba lietus jomis daiktus, paviršius, užterštus krauju, kita potencialiai infekuota biologine medžiaga, sekretais, ekskretais, plauti (kaip nurodyta šio priedo 2 punkte) ir atlikti higieninę rankų antiseptiką, o nesant galimybės – atlikti tik higieninę rankų antiseptiką (kaip nurodyta šio priedo 5.3 ir 5.4 punktuose).

\n
6.Chirurginę rankų antiseptiką atlikti prieš operacijas ir kitas chirurgines invazines procedūras.
\n
7.Prieš pirmąją dienos operaciją, jei reikia, nagus ir panages valyti su minkštu vienkartiniu šepetėliu arba krapštuku, naudojant skystą muilą.
\n
8.Chirurginės rankų antiseptikos trukmė priklauso nuo pasirinkto antiseptiko, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis (ne trumpiau kaip 60 s).
\n
9.Chirurginę rankų antiseptiką atlikti taip:
\n

9.1. rankas plauti, kaip nurodyta šio priedo 2 punkte, ne trumpiau kaip 1 min. Prieš pirmą darbo dienos operaciją būtina rankas plauti iki alkūnių;

\n

9.2. nuplautas rankas sausinti (netrinant) vienkartinėmis švariomis servetėlėmis; kiekvieną ranką sausinti atskira servetėle. Rankas pradėti sausinti nuo pirštų ir baigti alkūnių sausinimu, neliečiant ta pačia servetėle anksčiau nusausintos odos vietų;

\n

9.3. alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspausti antiseptiko dozatoriaus rankenėlę, sudrėkinti ir įtrinti rankų plaštakų, riešų, dilbių odą alkoholiniu antiseptiniu tirpalu;

\n

9.4. trinamaisiais, sukamaisiais judesiais rankų odą trinti 2 kartus tokia tvarka: plaštakas, riešus, dilbius ir alkūnes, dar kartą dilbius, riešus, plaštakas. Ypač kruopščiai įtrinti riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius. Visą antiseptikos laiką trinama oda turi būti drėgna, jei reikia, užpilti papildomai antiseptiko tirpalo. Paskutinę antiseptiko dozę trinti, kol oda išdžiūsta;

\n

9.5. užsimauti vienkartines sterilias medicinines pirštines. _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 4 priedas DARBUOTOJO PO EKSPOZICIJOS HBV INFEKCIJOS SUKĖLĖJAIS IMUNOPROFILAKTIKA Darbuotojo būklė Paciento (infekcijos šaltinio) būklė HBsAg teigiamas arba šaltinio būklė nežinoma HBsAg neigiamas Neskiepytas Pradėti skiepyti + BHIG (B hepatito imunoglobulinas *) Pradėti skiepyti Anti-HBs ≤ 10TV/1 (tarptautinių vienetų IX) kontakto metu Revakcinacija Revakcinacija Anti-HBs ≥ 10 TV/l (tarptautinių vienetų/l) kontakto metu Imunoprofilaktika netaikoma Imunoprofilaktika netaikoma Po 3 skiepų dozių imuniteto neatsirado BHIG* + revakcinacija Imunoprofilaktika ar revakcinacija neatliekama Po 6 skiepų dozių imuniteto neatsirado BHIG* Imunoprofilaktika neatliekama * gali būti naudojamas _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 5 priedas (Pranešimo apie darbuotojo mikrotraumą forma) _______________________________________________ dokumento sudarytojo pavadinimas) PRANEŠIMAS APIE DARBUOTOJO MIKROTRAUMĄ ____________ Nr. ____ (data) _____________________ (sudarymo vieta) Vardas, pavardė ..................................................................................................................

\n
1.Mikrotraumos data ££££££££[][][][][][][][] 2. Laikas ££[][] val. ££[][] min.
\n
3.Įstaigos, skyriaus, kuriame gauta mikrotrauma, pavadinimas ......................................... .............................................................................................................................................
\n
4.Skyriaus, kuriame dirba mikrotraumos gavėjas, pavadinimas ........................................
\n
5.Profesija:
\n
6.Kur gauta mikrotrauma:
\n

5.1. gydytojas £[] 6.1. operacinėje £[] 5.2. slaugytoja £[] 6.2. procedūriniame £[] 5.3. studentas / rezidentas£[] 6.3. tvarstomajame £[] 5.4. valytoja £[] 6.4. kitur £[] .................................

\n

5.5. kitas £[] ..................... (įrašyti) (įrašyti) 7. Ar instrumentas, kuriuo susižeista, buvo:

\n
8.Ar žinomas asmuo (infekcijos šaltinis), kurio krauju ir / ar kūno skysčiais buvo užterštas instrumentas?
\n

7.1. naudotas pacientui gydyti £[] 7.2. užterštas krauju £[] 7.3. be kraujo £[] 8.1. ne £[] 7.4. nebuvo naudotas pacientui gydyti £[] 8.2. taip £[] ....................................

\n

7.5. nežinoma £[] (įrašyti) ........................................................................... (duomenys: vardas, pavardė, gimimo metai, ........................................................................... diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.) 9. Kokiu instrumentu susižeista?

\n
10.Kaip susižeista?
\n

9.1. nežino £[] 10.1. prieš naudojimą £[] 9.2. adata injekcijoms £[] 10.2. naudojant £[] 9.3. skalpeliu £[] 10.3. maunant adatos kamštelį £[] 9.4. grąžtu £[] 10.4. tvarkant instrumentus (valant, dezinfekuojant, sterilizuojant) £[] 9.5. kita £[] ........................... (įrašyti) 10.5. nukritus ant grindų £[] 10.6. tvarkant atliekas, kuriose neturėjo būti aštrių daiktų £[] 11. Mikrotraumos aprašymas (nurodyti sužeistų kūno dalį, vietą) ............................................................. ............................................................................. ............................................................................. ............................................................................. .............................................................................

\n

10.7. iki išmetimo į aštrių atliekų konteineri £[] 10.8. dedant į aštrių atliekų konteinerį £[] 10.9. kita £[] .................................... (įrašyti) 12. Mikrotraumos priežasčių aprašymas (pažymėti, jei susižeista sugedusiu prietaisu) ............................................................................. ............................................................................. .............................................................................

\n
13.Kokio sunkumo sužeidimas?
\n

13.1. paviršinė žaizda (nekraujuoja, kraujuoja) £[] 13.2. vidutinio sunkumo (oda pažeista, kraujuoja) £[] 13.3. sunki (gili žaizda, pjūvis, gausiai kraujuoja) £[] 14. Kokias pirštines mūvėjo mikrotraumos gavėjas?

\n
15.Ar mikrotraumos gavėjas skiepytas nuo hepatito B? Kiek dozių?
\n

14.1. viengubas £[] 15.1. neskiepytas £[] 14.2. dvigubas £[] 1 5.2. skiepytas 3 dozėmis £[] 14.3. nemūvėjo £[] 15.3. skiepytas 2 dozėmis £[] 15.4. skiepytas 1 doze £[] 16. Jei traumą gavo moteris, pažymėti: 16.1. nėščia £[] 16.2. nenėščia £[] (Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė) _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 6 priedas (Pranešimo apie darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytį su krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais forma) _______________________________________________ dokumento sudarytojo pavadinimas) PRANEŠIMAS APIE DARBUOTOJO GLEIVINIŲ IR PAŽEISTOS ODOS SĄLYTĮ SU KRAUJU IR (AR) KITAIS KŪNO SKYSČIAIS ____________ Nr. ____ (data) _____________________ (sudarymo vieta) Vardas, pavardė ..................................................................................................................

\n
1.Ekspozicijos data ££££££££[][][][][][][][] 2. Laikas ££[][] val. ££[][] min.
\n
3.Įstaigos, skyriaus, kuriame įvyko ekspozicija, pavadinimas ........................................... .............................................................................................................................................
\n
4.Skyriaus, kuriame dirba, pavadinimas ............................................................................
\n
5.Profesija:
\n
6.Kur įvyko ekspozicija:
\n

5.1. gydytojas £[] 6.1. operacinėje £[] 5.2. slaugytoja £[] 6.2. procedūriniame £[] 5.3. laboratorijos darbuotojas £[] 6.3. palatoje £[] 5.4. valytoja £[] 6.4. kitur £[] .................................

\n

5.5. studentas £[] (įrašyti) 5.6. kita £[] ...................................... (įrašyti) 7. Kokiu kūno skysčiu apsitaškė?

\n
8.Ar žinote pacientą (infekcijos šaltinį), kurio krauju ir / ar kitais kūno skysčiais apsitaškė?
\n

7.1. krauju ar kraujo komponentais £[] 7.2. seilėmis ir/ ar skrepliais £[] 7.3. smegenų skysčiu £[] 8.1. ne £[] 7.4. kita £[] ..................................

\n

8.2. taip £[] .................................... (įrašyti) (įrašyti) ....................................................... ........................................................................... (duomenys: vardas, pavardė, ........................................................................... gimimo metai, diagnozė, ligos istorijos Nr. ir kt.) 9. Ar kūno skystis buvo užterštas krauju? 9.1. taip £[] 9.2. ne £[] 9.3. nežinoma £[] 10. Kurią kūno dalį apsitaškė?

\n
11.Ar kraujas ir / ar kitas kūno skystis:
\n

10.1. pažeistą odą £[] 11.1. palietė neapsaugotą odą £[] 10.2. akis (gleivinę) £[] 11.2. palietė odą tarp apsauginių drabužių plyšių £[] 10.3. nosį (gleivinę) £[] 10.4. burną (gleivinę) £[] 11.3. persisunkė per apsauginius drabužius £[] 10.5. kitą £[] .................................. (įrašyti) 11.4. persisunkė per visus drabužius £[] 12. Kokias asmenines apsaugines priemones naudojo ekspozicijos metu?

\n
13.Kaip įvyko ekspozicija?
\n

13.1. tiesioginis sąlytis su pacientu £[] 12.1. viengubas pirštines £[] 13.2. sudužo mėginių talpykla £[] 12.2. dvigubas pirštines £[] 13.3. išsitaškė /išsipylė kraujo mėginių 12.3. apsauginius akinius £[] talpyklos turinys £[] 12.4. akinius su skydeliu £[] 13.4. išsitaškė/išsipylė kitų kūno 12.5. veido skydelį £[] skysčių talpyklos turinys £[] 12.6. medicininę kaukę £[] 13.5. nuo užterštos įrangos paviršiaus £[] 12.7. medicininį chalatą £[] 13.6. nuo užterštų drabužių patiesalų ir kt. £[] 12.8. kita, aprašyti £[] ...............................

\n

13.7. nežino £[] 12.9. nenaudojo £[] 13.8. kita £[] ........................................ (įrašyti) 14. Kokia paciento kraujo ir / ar kitų kūno skysčių sąlyčio trukmė su darbuotojo oda ir / ar gleivinėmis?

\n
15.Koks kiekis kraujo ir/ ar kitų kūno skysčių pateko ant odos ir / ar gleivinės?
\n

14.1. mažiau nei 5 min. £[] 15.1. mažas (iki 5 ml) £[] 14.2. 5–14 min. £[] 15.2. vidutinis (iki 50 ml) £[] 14.3. nuo 15 min. iki 1 val. £[] 15.3. didelis (daugiau kaip 50 ml) £[] 14.4. ilgiau kaip 1 val. £[] 16. Ekspozicijos priežastys, jų aprašymas ................................................................................................. .................................................................................................................................................................... ....................................................................................................................................................................

\n
17.Ar darbuotojas skiepytas nuo hepatito B? Kiek dozių?
\n
18.Jei sąlytį su krauju ir / ar kitu kūno skysčiu turėjo moteris, pažymėti:
\n

17.1. neskiepytas £[] 18.1. nėščia £[] 17.2. skiepytas 3 dozėmis £[] 18.2. nenėščia £[] 17.3. skiepytas 2 dozėmis £[] 17.4. skiepytas 1 doze £[] (Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė) _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 7 priedas (Darbuotojo po ekspozicijos sveikatos stebėjimo duomenų forma) ___________________________________________ (dokumento sudarytojo pavadinimas) DARBUOTOJO PO EKSPOZICIJOS SVEIKATOS STEBĖJIMO DUOMENYS ____________ Nr. ____ (data) _____________________ (sudarymo vieta) Mikrotraumos (ekspozicijos) data .......................................................................................

\n

Medicinos darbuotojas .......................................................................................................

\n

Šaltinis (pacientas) ..............................................................................................................

\n

I. DUOMENYS APIE INFEKCIJOS ŠALTINĮ 1. Ar šaltinis žinomas? £[] žinomas ir tirtas £[] žinomas, bet netirtas, priežastis ...................... £[] nežinomas 2. Ar šaltinis tirtas dėl šių ligų sukėlėjų:

\n

Ligų sukėlėjai Tyrimas Rezultatas Tyrimo data Hepatitas B HBsAg £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas HBeAg £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBs £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBc £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Hepatitas C Anti-HCV £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas HCV RNR £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas ŽIV Anti-ŽIV £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas CD4 ląstelės Skaičius £[] netirtas RNR Kopijų / ml £[] netirtas Kiti 3. Ar šaltinis priklauso rizikos grupei dėl per kraują plintančių ligų sukėlėjų? £[] kraujo produktų recipientas £[] hemofilija £[] kita £[] intraveninių narkotikų vartojimas £[] seksualinis aktyvumas £[] padidėjusios transaminazės £[] dializė 4. Jei šaltinis ŽIV teigiamas, ar gydytas priešvirusiniais vaistais iki mikrotraumos (ekspozicijos)? £[] nežinoma £[] zidovudinu £[] zalcitabinu £[] lamivudinu £[] kitais ______ (įrašyti) 5. Papildomos žinios apie šaltinį ____________________________________________ II. DUOMENYS APIE DARBUOTOJĄ, PATYRUSĮ MIKROTRAUMĄ (EKSPOZICIJĄ) 1. Ar buvo skiepytas nuo hepatito B? £[] ne £[] taip £[] 1 dozė £[] 2 dozės £[] 3 dozės Jei taip, kada tirta anti-HBs?(data) _____________ koks anti-HBs lygis? ________ 2. Ar darbuotoja nėščia? £[] ne £[] taip £[] nežinoma Jei nėščia, kuris nėštumo trimestras? £[] pirmas £[] antras £[] trečias 3. Tyrimų rezultatai po mikrotraumos Ligų sukėlėjai Tyrimas Rezultatas Tyrimo data Hepatitas B HBsAg £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas HBeAg £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBs £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBc £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Hepatitas C Anti-HCV £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas HCV RNR £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas ŽIV Anti-ŽIV £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Kiti (ALT, AST) Kiti 4. Gydymui / profilaktikai skirti vaistai ir vakcinos Gydymas Dozė Data Trukmė ir pastabos BHIG 1 2 BHV vakcina 1 2 2 Stipriklis ŽIV antivirusiniai vaistai Zidovudinas Lamivudinas Kiti antivirusiniai Kiti 5. Pakartotinių tyrimų rezultatai Ligų sukėlėjai Tyrimas Rezultatas Tyrimo data Hepatitas B 1-as tyrimas HBsAg £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBs £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBc £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas 2-as tyrimas HBsAg £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBs £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBc £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas 3-ias tyrimas HbsAg £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas

\n

Anti-HBs £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Anti-HBc £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Hepatitas C 1 -Anti-HCV £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas 2-Anti-HCV (po 4 – 6 mėn.) £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas ŽIV 1 – Anti-ŽIV £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas 2-Anti-ŽIV (po 6 sav.) £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas 3-Anti-ŽIV (po 3 mėn.) £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas 4-Anti-ŽIV (po 6 mėn.) £[] teigiamas £[] neigiamas £[] netirtas Kiti Kiti 6. Pastabos ir išvados: ______________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ _____________________________________ (Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė) _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 8 priedas (Darbuotojų ekspozicijos incidentų registracijos žurnalo forma) _______________________________________ (įstaigos pavadinimas) DARBUOTOJŲ EKSPOZICIJOS INCIDENTŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS Eil. Nr.

\n

Darbuotojo vardas, pavardė Skyrius, pareigos Ekspozicijos data Naudotos apsauginės priemonės Darbuotojo tyrimai Paciento (infekcijos šaltinio) tyrimai paėmimo data tyrimų rezultatai paėmimo data tyrimų rezultatai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 9 priedas ENDOSKOPŲ VALYMAS, DEZINFEKCIJA, STERILIZACIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Endoskopijos skyriuose (kabinetuose) turi būti endoskopų valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos procedūrų aprašymas.

\n
2.Endoskopų valymą, dezinfekciją, sterilizaciją turi atlikti tik apmokyti endoskopų apdorojimo technologijų, būdų ir saugaus darbo su biologinėmis ir cheminėmis medžiagomis darbuotojai.
\n
3.Endoskopai steriliems organams ir ertmėms tirti ar operuoti (laparoskopai, artroskopai, torakoskopai, angioskopai, ventrikulioskopai, histeroskopai, cistoskopai, ureterendoskopai ir kt.) valomi, dezinfekuojami automatiniuose dezinfekavimo plautuvuose ir sterilizuojami. Nesant galimybės karščiui jautrių endoskopų sterilizuoti žemos temperatūros sterilizavimo būdais (žemos temperatūros vandens garų ir formaldehido garų mišiniu arba etileno oksido dujomis arba vandenilio peroksido plazma) atliekama aukšto lygio dezinfekcija.
\n
4.Endoskopai, kuriais tiriami nesterilūs organai arba ertmės (laringoskopai, bronchoskopai, gastroskopai, duodenoskopai, proktoskopai, sigmoidoskopai ir kt.), valomi, dezinfekuojami automatiniuose dezinfekavimo plautuvuose arba atliekama aukšto lygio dezinfekcija.
\n
5.Kieti endoskopai sterilizuojami aukštos temperatūros vandens garais, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir šios higienos normos XIV–XVIII skyriuose pateiktais reikalavimais.
\n
6.Endoskopų instrumentai (biopsijos žnyplės, citologijos šepetėliai ir kt.) ir jų priedai (kanalų valymo šepetėliai) turi būti sterilūs vienkartiniai arba išvalyti ir sterilizuoti daugkartiniai.
\n
7.Endoskopų daugkartinio naudojimo instrumentai ir priedai valomi rankiniu būdu arba ultragarsiniame valytuve. Draudžiama panaudotus vienkartinius endoskopų instrumentus ir priedus valyti, dezinfekuoti, sterilizuoti ir naudoti pakartotinai. Jie šalinami pagal medicininių atliekų tvarkymo reikalavimus [4.26].
\n

II. RANKINIS ENDOSKOPŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 8. Rankinis endoskopų valymas ir dezinfekcija atliekama nesant galimybės juos valyti, dezinfekuoti dezinfekavimo plautuvuose.

\n
9.Endoskopai valomi valymo priemone ir dezinfekuojami aukšto lygio cheminės dezinfekcijos priemonėmis, kurias rekomenduoja endoskopų gamintojai. Valymo priemonės naudojamos pagal jų gamintojų rekomendacijas. Valymui geriausiai tinka neutralios arba fermentinės valymo priemonės.
\n
10.Lanksčių endoskopų rankinio valymo ir dezinfekcijos taisyklės.
\n

10.1. Valymas:

\n

10.1.1. Įkišamasis vamzdis tuoj pat po procedūros (neišjungus iš šviesos šaltinio) šluostomas sudrėkinta valymo priemone vienkartine švaria servetėle.

\n

10.1.2. Distalinis endoskopo įkišamojo vamzdžio galas įmerkiamas į indą su valymo priemone, įjungiamas siurbimas ir po 10–15 sek. skalaujami oro / vandens, siurbimo ir biopsijos kanalai ne mažiau kaip 3 kartus.

\n

10.1.3. Endoskopas išjungiamas iš šviesos šaltinio ir siurblio bei iki apsauginio kaiščio panardinamas į vonelę su valymo priemone. Nuimami visi vožtuvai, gaubtuvėliai, dangteliai ir valomi atskirame inde. Prieš merkiant endoskopą į tirpalą, pagal gamintojo rekomendacijas atliekamas sandarumo testas. Nesandarus endoskopas (prietaisu nustačius įtrūkius) nenaudojamas ir siunčiamas taisyti.

\n

10.1.4. Biopsijos ir siurbimo kanalas valomas specialiu valymo šepetėliu, kuris kišamas į instrumento kanalą, kol išlenda per distalinį galą. Prieš ištraukiant šepetėlį atgal, jo galvutė nuvaloma minkštu šepetėliu. Kanalo valymas kartojamas ne mažiau kaip 3 kartus.

\n

10.2. Išvalyto endoskopo skalavimas. Skalaujama geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15], siurbiant kanalus ne mažiau kaip 3 kartus. Per kanalus kelis kartus siurbiamas oras.

\n

10.3. Endoskopo dezinfekcija. Endoskopas panardinamas į vonelę su aukšto lygio cheminiu dezinfekcijos tirpalu. Visi kanalai užpildomi tirpalu taip, kad nesusidarytų oro tarpų endoskopas paliekamas tirpale gamintojo nurodytą laiką.

\n

10.4. Dezinfekuoto endoskopo skalavimas. Endoskopo kanalai skalaujami geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15], siurbiant kanalus ne mažiau kaip 3 kartus. Paskutinį kartą skalaujama steriliu vandeniu. Nesant galimybės skalauti steriliu vandeniu, kanalai skalaujami geriamojo vandens kokybės reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15] ir 70 proc. etilo spiritu.

\n

10.5. Endoskopo džiovinimas.

\n

10.5.1. Įkišamasis vamzdis ir kanalai džiovinami suslėgtuoju oru.

\n

10.5.2. Endoskopo išorė nusausinama sterilia vienkartine servetėle.

\n
11.Kietų endoskopų rankinio valymo ir dezinfekcijos taisyklės.
\n

11.1. Įkišamoji endoskopo dalis tuoj pat po procedūros šluostoma sudrėkinta valymo priemone vienkartine švaria servetėle.

\n

11.2. Endoskopas išardomas pagal gamintojų rekomendacijas ir jo dalys merkiamos į endoskopų valiklį. Visos endoskopo ertmės užpildomos tirpalu, nepaliekant oro tarpų. Optinė dalis, norint išvengti mechaninių pažeidimų dedama į atskirą indą su valymo priemone.

\n

11.3. Endoskopo dalys valomos naudojant specialius valymo šepečius, šluostes, suslėgtojo oro įrangą vandens su slėgiu purkštukus. Optika valoma 70 proc. etilo alkoholiu sudrėkinta vienkartine švaria servetėle.

\n

11.4. Po valymo endoskopo dalys gausiai skalaujamos tekančiu vandeniu. Išvalytas endoskopas, kuris bus sterilizuojamas garais ar etileno oksido dujomis, skalaujamas demineralizuotu vandeniu ir džiovinamas.

\n

III. PUSIAU AUTOMATINIS IR AUTOMATINIS ENDOSKOPŲ VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 12. Pusiau automatinis cheminis valymas ir dezinfekcija taikomas šilumai jautriems lankstiems ir kitiems endoskopams tais atvejais, kai sterilizacija keičiama aukšto lygio chemine dezinfekcija sporocidiniais tirpalais.

\n
13.Endoskopai išvalomi rankiniu būdu, nurodytu šio higienos normos priedo II skyriuje, ir po to dezinfekuojami pusautomatyje pagal įrenginio gamintojo rekomendacijas.
\n
14.Panaudoti endoskopai, kurie bus valomi, dezinfekuojami automatiniuose dezinfekavimo plautuvuose, tuoj pat po procedūros šluostomi valymo priemone sudrėkinta vienkartine švaria servetėle, per kanalą siurbiamas vanduo ir oras. Po to endoskopai dedami į specialų automatinio dezinfekavimo plautuvo krepšį ir prijungiami prie apdorojimo sistemos pagal dezinfekavimo plautuvo gamintojo rekomendacijas.
\n
15.Endoskopų valymo ir dezinfekcijos proceso efektyvumas tikrinamas pagal pusautomačio arba automatinio dezinfekavimo plautuvo gamintojo rekomendacijas.
\n

IV. DEZINFEKUOTŲ ARBA STERILIZUOTŲ ENDOSKOPŲ LAIKYMAS 16. Dezinfekuoti lankstūs endoskopai laikomi ne ilgiau kaip 24 val. po aukšto lygio dezinfekcijos vėdinamoje specialiai tam skirtoje spintoje, vertikaliai pakabinti be kontrolinių vožtuvų ir vamzdžio galo gaubtelio.

\n
17.Sterilizuotų endoskopų paketai laikomi pagal šios higienos normos 111–113 punktų reikalavimus. _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.
\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 10 priedas DIRBTINĖS PLAUČIŲ VENTILIACIJOS, ANESTEZIJOS IR KVĖPAVIMO ĮRANGOS VALYMAS, DEZINFEKCIJA, STERILIZACIJA 1. Skyriuose, kuriuose naudojama dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) įranga, turi būti valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos procedūrų aprašymas.

\n
2.DPV įranga ir jos dalys valomos, dezinfekuojamos, sterilizuojamos, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir šios higienos normos reikalavimais.
\n
3.DPV įrangos daugkartinio naudojimo dalys, patvarios aukštai temperatūrai ir drėgmei, sterilizuojamos vandens garais arba atliekama aukšto lygio cheminė dezinfekcija. Žemos temperatūros sterilizacijos būdai naudojami dalims, kurios yra nepatvarios aukštai temperatūrai ir drėgmei.
\n
4.DPV įrangos daugkartinio naudojimo dalys iki sterilizacijos arba aukšto lygio cheminės dezinfekcijos kruopščiai valomos.
\n
5.Pirmenybė teikiama valymui ir dezinfekcijai dezinfekavimo plautuvuose, kaip aprašyta šios higienos normos 77–78 punktuose.
\n
6.DPV įrangos dalys po aukšto lygio cheminės dezinfekcijos skalaujamos steriliu vandeniu ir džiovinamos. Nesant galimybės naudoti sterilų vandenį, skalauti geriamojo vandens reikalavimus atitinkančiu vandeniu [4.15], po to 70 proc. etilo alkoholiu.
\n
7.Draudžiama vienkartines DPV įrangos dalis (intubacijos vamzdelius, kaukes, jungtis, oro vamzdžius, deguonies maišus ir kt.) naudoti pakartotinai.
\n
8.Keisti DPV oro vamzdžius tam pačiam pacientui, jei nėra mechaniškai pažeisti, ne dažniau kaip kas 48 valandas.
\n
9.DPV drėkintuvai keičiami pagal gamintojų rekomendacijas arba kai vizualiai suteršti ar mechaniškai pažeisti. Deguonies drėkintuvai valomi vadovaujantis gamintojų rekomendacijomis. Drėkintuvai pripildomi steriliu vandeniu.
\n
10.Nosies vamzdelius, deguonies kaukes būtina keisti kiekvienam pacientui.
\n
11.Anestezijos ir kvėpavimo įrangos daugkartinio naudojimo dalys (įkvėpimo / iškvėpimo vožtuvai, absorberio talpa, dumplių blokas ir kt.) valomos, sterilizuojamos arba atliekama aukšto lygio cheminė dezinfekcija pagal gamintojo rekomendacijas. Filtrai, kaukės keičiami kiekvienam pacientui. Anestezijos ir kvėpavimo įrangos paviršiai valomi po kiekvienos procedūros.
\n
12.Vienkartinius mažos talpos vaistų purkštuvus (pvz., rankinius arba įmontuojamus į dirbtinio kvėpavimo sistemą) naudoti tik tam pačiam pacientui. Daugkartinio naudojimo vaistų purkštuvą prieš naudojimą valyti, dezinfekuoti arba sterilizuoti, vadovaujantis gamintojų rekomendacijomis. Purkštuvą užpildyti steriliu skysčiu aseptinėmis sąlygomis.
\n
13.Kvėpavimo takų sekreto siurbimui naudoti sterilius vienkartinius kateterius.
\n
14.Naudoti vienkartinius arba daugkartinio naudojimo skysčių surinkimo indus. Daugkartinio naudojimo skysčių surinkimo indai valomi, dezinfekuojami dezinfekavimo plautuvuose arba valomi, dezinfekuojami rankiniu būdu.
\n
15.Kiekvienam pacientui naudoti sterilizuotą arba dezinfekuotą spirometro kandiklį, jungtį ir turbiną arba filtrą jų sterilizaciją arba dezinfekciją atlikti pagal prietaisų gamintojų rekomendacijas. Pirmenybę teikti vienkartiniams kandikliams.
\n
16.Naudoti vienkartinio arba daugkartinio naudojimo savaiminio prisipildymo (Ambu tipo) maišus. Daugkartinio naudojimo savaiminio prisipildymo maišą kiekvienam pacientui naudoti tik sterilų. Pirmenybę teikti vienkartiniams savaiminio prisipildymo maišams.
\n
17.Nenaudoti didelės talpos patalpų oro drėkintuvų, kurie aerozolius sudaro difuzijos būdu, ultragarsu ar besisukant diskui, ir purkštuvų, kurių negalima sterilizuoti arba dezinfekuoti ir užpildyti steriliu vandeniu.
\n
18.Panaudotos vienkartinės ir netinkamos daugkartinio naudojimo priemonės šalinamos kaip medicininės atliekos [4.26]. _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.
\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 11 priedas HEMODIALIZĖS ĮRANGOS VALYMAS IR DEZINFEKCIJA 1. Hemodializės (HD) skyriuose ir įstaigose, teikiančiose HD paslaugas turi būti dializės įrangos valymo ir dezinfekcijos procedūrų aprašymas.

\n
2.Cheminių medžiagų ir mikroorganizmų valytame vandenyje tyrimo dažnis ir leidžiami maksimalūs jų kiekiai turi atitikti teisės akto reikalavimus [4.19], 3. Cheminių medžiagų ir mikrobiologiniai tyrimai HD naudojamame vandenyje atliekami šiems tyrimui akredituotoje / atestuotoje laboratorijoje.
\n
4.Jei HD vandenyje mikroorganizmų kiekis yra didesnis kaip 200 KFV/ml (kolonijas formuojančių vienetų mililitre), atliekama papildoma atgalinės osmozės ir valyto vandens vamzdyno sistemos dezinfekcija [4.19], 5. Vandens valymo įrenginių komponentai keičiami pagal mikrobiologinių tyrimų parodymus ir atsižvelgiant į eksploatacijos trukmę.
\n
6.HD įranga prie panaudoto dializato šalinimo vamzdyno jungiama per oro tarpą su nuotekų vamzdynu. Jei HD įranga su dializato šalinimo vamzdynu sujungta tiesiogiai, tai prieš kiekvieną HD procedūrą atliekama šiluminė įrangos dezinfekcija.
\n
7.Hemodializei naudojamos tik vienkartinės priemonės (dializatoriai, hemofiltrai, kraujo magistralės, punkcijų adatos ir kt.), pramoninės gamybos koncentruoti druskų tirpalai ar sausos druskos ir jų mišiniai [4.19], 8. Po hemodializės procedūros nedelsiant HD įranga valoma ir dezinfekuojama pagal gamintojo rekomendacijas atliekant arba šiluminį, arba cheminį valymą ir dezinfekciją arba šiluminį-cheminį valymą ir dezinfekciją arba sterilizaciją. Turi būti naudojamos tik gamintojo rekomenduotos cheminės dezinfekcijos priemonės.
\n
9.Po šiluminės-cherninės dezinfekcijos arba cheminės dezinfekcijos, atliekamas cheminių medžiagų likučių nustatymo mėginys, naudojant pramoninės gamybos standartizuotus rinkinius, rekomenduojamus HD įrangos gamintojo.
\n
10.Neatliekant HD procedūrų tris paras ir ilgiau, HD įranga dezinfekuojama prieš procedūrą 11. HD įrangos dezinfekcija atliekama po kiekvieno planinio (profilaktinio) ir (ar) skubaus remonto, techninės būklės tikrinimo darbų, atliekamų techninės priežiūros patalpose.
\n
12.Atliktos HD įrangos dezinfekcijos registruojamos šios higienos normos 12 priede pateiktoje hemodializės aparato dezinfekcijų registravimo formoje.
\n
13.Po kiekvienos HD procedūros HD įrangos paviršius valomas ir dezinfekuojamas, naudojant prietaisų gamintojo leidžiamas valymo, dezinfekcijos priemones.
\n
14.Vienkartinės panaudotos priemonės tvarkomos kaip medicininės atliekos [4.26]. _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.
\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 12 priedas (Hemodializės įrangos dezinfekcijų registracijos forma) (Įstaigos pavadinimas) HEMODIALIZĖS ĮRANGOS DEZINFEKCIJŲ REGISTRACIJOS FORMA Eilės Nr.

\n

Data (metai, mėnuo, diena) Laikas (val., min.) Dezinfekcijos preparato pavadinimas Dezinfekcijos preparato likučių tyrimų rezultatai (rasta, nerasta) Darbuotojo, atlikusio dezinfekciją pavardė, parašas _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 13 priedas STERILIZUOJAMŲ GAMINIŲ VYNIOJIMO BŪDAI 1. Sterilizuojami gaminiai vyniojami dviem būdais.

\n
2.Pirmasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:
\n

2.1. sterilizuojami gaminiai (sulankstytų tekstilinių gaminių paketas, sietelis su prietaisais) dedami ant dviejų popieriaus lakštų vidurio (1 paveikslas);

\n

2.2. viršutinė vidinio popieriaus lakšto dalis užlenkiama virš paketo ir popieriaus kraštas atlenkiamas pagal paketo aukštį (2 paveikslas);

\n

2.3. užlenkiama apatinė popieriaus lakšto dalis (3 paveikslas);

\n

2.4. popierius iš kairės ir dešinės pusės užlenkiamas virš paketo (4 ir 5 paveikslai);

\n

2.5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, tik priešinga kryptimi: lenkiama apatinė lakšto dalis, po to viršutinė, dešinė ir kairė pusės (6, 7, 8 paveikslai);

\n

2.6. paketas užklijuojamas lipnia juosta (9 paveikslas).

\n
3.Antrasis sterilizuojamų gaminių vyniojimo būdas:
\n

3.1. sterilizuojamas paketas (pvz., sulankstytų tekstilinių gaminių paketas, sietelis su prietaisais) dedamas į vidurį ant dviejų popieriaus lakštų taip, kad jo kraštai būtų lygiagretūs popieriaus lakštų kampus sujungiančioms įstrižainėms (1 paveikslas);

\n

3.2. vidinio popieriaus lakštas užlenkiamas per sterilizuojamo paketo plotį į viršų ir kartu atlenkiamas pagal išilginę kraštinę taip, kad susidarytų trikampis (2 paveikslas), leidžiantis aseptiškai atidaryti paketą;

\n

3.3. popierius užlenkiamas iš dešinės ir kairės pusės taip, kad susidarytų atvira vienpusė ertmė viršutinėje paketo dalyje (3 ir 4 paveikslai);

\n

3.4. viršutinė popieriaus lakšto dalis lenkiama ant sterilizuojamo paketo, o popieriaus trikampis sukišamas į ertmę taip, kad šiek tiek išsikištų (5 paveikslas);

\n

3.5. išorinis popieriaus lakštas lankstomas taip pat kaip vidinis, popieriaus paketas užklijuojamas lipnia juosta (6, 7, 8, 9 paveikslai). _________________ Lietuvos higienos norma HN 47-1:2008 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

\n

Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ 14 priedas STANDARTŲ, NURODYTŲ HN 47-1:2008 IR JOS PRIEDUOSE, SĄRAŠAS* 1. LST EN 143, Kvėpavimo takų apsaugos priemonės. Dalelių filtrai. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas.

\n
2.LST EN 149, Kvėpavimo takų apsaugos priemonės. Filtruojamosios puskaukės apsaugai nuo dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas.
\n
3.LST EN 285, Sterilizavimas. Gariniai sterilizatoriai. Didieji sterilizatoriai.
\n
4.LST EN 455-1, Vienkartinės medicininės pirštinės. 1 dalis. Skylių suradimas. Reikalavimai ir tikrinimas.
\n
5.LST EN 455-2, Vienkartinės medicininės pirštinės. 2 dalis. Fizikinių savybių reikalavimai ir tikrinimas (su technine pataisa 1:1996).
\n
6.LST EN 455-3, Vienkartinės medicininės pirštinės. 3 dalis. Biologinio įvertinimo reikalavimai ir bandymai. EN 455-3:2006.
\n
7.LST EN 550, Medicinos priemonių sterilizavimas. Sterilizavimo etileno oksidu patvirtinimas ir einamasis tikrinimas.
\n
8.LST EN 556-1, Medicinos priemonių sterilizavimas. Reikalavimai, keliami medicinos priemonėms, ženklinamoms užrašu „STERILU“. 1 dalis. Reikalavimai, keliami sterilizuotoms medicinos priemonėms.
\n
9.LST EN 556-2, Medicinos priemonių sterilizavimas. Reikalavimai, keliami medicinos priemonėms, ženklinamoms užrašu „STERILU“. 2 dalis. Reikalavimai, keliami aseptiškai paruoštoms medicinos priemonėms.
\n
10.LST EN 867-5, Sterilizatoriuose naudojamos nebiologinės sistemos. 5 dalis. Indikatorių sistemų ir proceso patikrinimo prietaisų, naudojamų B ir S tipo sterilizatorių darbui tikrinti, techniniai reikalavimai.
\n
11.LST EN 868-2, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 2 dalis. Sterilizavimo pakuotė. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
12.LST EN 868-3, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 3 dalis. Popierius, naudojamas popieriniams maišams (pagal EN 868-4), maišeliams ir ritiniams (pagal EN 868-5) gaminti. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
13.LST EN 868-4, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 4 dalis. Popieriniai maišeliai. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
14.LST EN 868-5, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 5 dalis. Karščiu užlydomi ir savaime užsidarantys maišeliai bei ritiniai iš popieriaus ir plastiko plėvelės. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
15.LST EN 868-6, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 6 dalis. Popierius, naudojamas gaminti medicininiams paketams, skirtiems sterilizuoti etileno oksidu arba švitinimu. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
16.LST EN 868-7, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 7 dalis. Lipnus popierius, naudojamas gaminti karščiu užlydomiems medicininiams paketams, skirtiems sterilizuoti etileno oksidu arba švitinimu. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
17.LST EN 868-8, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 8 dalis. Daugkartinė tara, naudojama gariniuose sterilizatoriuose, atitinkančiuose EN 285 reikalavimus. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
18.LST EN 868-9, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 9 dalis. Nedengtos, neaustinės medžiagos iš poliolefinų, naudojamos karščiu užlydomiems maišeliams, ritiniams ir dangteliams gaminti. Reikalavimai ir metodai.
\n
19.LST EN 868-10, Sterilizuojamųjų medicinos priemonių pakavimo medžiagos ir sistemos. 10 dalis. Lipalu dengtos neaustinės medžiagos iš poliolefinų naudojamos karščiu užlydomiems maišeliams, ritiniams ir dangteliams gaminti. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
20.LST EN 1422, Medicinos sterilizatoriai. Etileno oksido sterilizatoriai. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
21.LST EN 13060, Mažieji gariniai sterilizatoriai.
\n
22.LST EN 13795-1, Pacientų, medicinos personalo ir įrangos chirurginiai apdangalai, drabužiai ir švaraus oro apsauginė apranga, naudojami kaip medicinos priemonės. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai, keliami gamintojams, paruošėjams ir gaminiams.
\n
23.LST EN 13795-2, Pacientų, medicinos personalo ir įrangos chirurginiai apdangalai, drabužiai ir švaraus oro apsauginė apranga, naudojami kaip medicinos priemonės. 2 dalis. Bandymo metodai.
\n
24.LST EN 13795-3, Pacientų, medicinos personalo ir įrangos chirurginiai apdangalai, drabužiai ir švaraus oro apsauginė apranga, naudojami kaip medicinos priemonės. 3 dalis. Eksploatacinių savybių reikalavimai ir jų lygiai.
\n
25.LST EN 13867, Hemodializės ir panašios terapijos koncentratai.
\n
26.LST EN 14180, Medicinos sterilizatoriai. Žemos temperatūros garo ir formaldehido sterilizatoriai. Reikalavimai ir tyrimas.
\n
27.LST EN 14683, Chirurginės kaukės. Reikalavimai ir bandymo metodai.
\n
28.LST EN 15424, Medicinos priemonių sterilizavimas. Žemos temperatūros garas ir formaldehidas. Medicinos priemonių sterilizavimo proceso kūrimo, įteisinimo ir įprastinio tikrinimo reikalavimai.
\n
29.LST EN 61010-2-040, Saugos reikalavimai, keliami elektrinei matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai. 2-040 dalis. Ypatingieji reikalavimai, keliami sterilizatoriams ir plovimo-dezinfekavimo aparatams, naudojamiems medicininėms medžiagoms apdoroti (IEC 61010-2-040:2005).
\n
30.LST EN ISO 11138-1, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Biologiniai indikatoriai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai (ISO 11138-1:2006).
\n
31.LST EN ISO 11138-2, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Biologiniai indikatoriai. 2 dalis. Biologiniai indikatoriai, naudojami sterilizuojant etileno oksidu (ISO 11138-2:2006).
\n
32.LST EN ISO 11138-3, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Biologiniai indikatoriai. 3 dalis. Biologiniai indikatoriai, naudojami sterilizuojant drėgnąja šiluma (ISO 11138-3:2006).
\n
33.LST EN ISO 11138-4, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Biologiniai indikatoriai. 4 dalis. Biologiniai indikatoriai, naudojami sterilizuojant sausąja šiluma (ISO 11138-4:2006).
\n
34.LST EN ISO 11138-5, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Biologiniai indikatoriai. 5 dalis. Biologiniai indikatoriai, naudojami sterilizuojant žemos temperatūros garu ir formaldehidu (ISO 11138-5:2006).
\n
35.LST EN ISO 11140-1, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Cheminiai indikatoriai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai (ISO 11140-1:2005).
\n
36.LST EN ISO 11140-3, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Cheminiai indikatoriai. 3 dalis. Bowie'o ir Dick'o garų skverbimosi tyrimui naudojamų 2 klasės indikatorių sistemos (ISO 11140-3:2007).
\n
37.LST EN ISO 11140-4, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Cheminiai indikatoriai. 4 dalis. Garų skverbimosi aptikimo 2 klasės indikatoriai, naudojami kaip Bowie'o ir Dick'o tyrimo alternatyva (ISO 11140-4:2007).
\n
38.LST EN ISO 11607-1, Sterilizuotų medicinos priemonių pakuotės. 1 dalis. Reikalavimai, keliami medžiagoms, sterilioms apsauginėms sistemoms ir pakavimo sistemoms (ISO 11607-1:2006).
\n
39.LST EN ISO 11607-2, Sterilizuotų medicinos priemonių pakuotės. 2 dalis. Įteisinimo reikalavimai, keliami formavimo, sandarinimo ir surinkimo procesams (ISO 11607-2:2006).
\n
40.LST EN ISO 14937, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Bendrieji sterilizuojančiojo veiksnio apibūdinimo ir medicinos priemonių sterilizavimo proceso gerinimo, patvirtinimo ir einamojo tikrinimo reikalavimai (ISO 14937:2000).
\n
41.LST EN ISO 15882, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Cheminiai indikatoriai. Patarimai, kaip atrinkti, naudoti ir aiškinti rezultatus (ISO 15882:2003).
\n
42.LST EN ISO 15883-1, Dezinfekavimo plautuvai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai, terminai ir apibrėžtys, bandymai (ISO 15883-1:2006).
\n
43.LST EN ISO 15883-2, Dezinfekavimo plautuvai. 2 dalis. Dezinfekavimo plautuvų skirtų chirurginiams instrumentams, anestezijos įrangai, medicininiams dubenims, lėkštelėms, sanitariniams reikmenims, stikliniams indams ir kitokiems reikmenims termiškai dezinfekuoti, reikalavimai ir bandymai (ISO 15883-2:2006).
\n
44.LST EN ISO 15883-3, Dezinfekavimo plautuvai. 3 dalis. Dezinfekavimo plautuvų, skirtų žmogaus išskyrų indams termiškai dezinfekuoti, reikalavimai ir bandymai (ISO 15883-3:2006).
\n
45.LST EN ISO 15883-4, Dezinfekavimo plautuvai. 4 dalis. Dezinfekavimo plautuvų naudojamų termolabiliesiems endoskopams chemiškai dezinfekuoti, reikalavimai ir bandymai (ISO 15883-4:2008).
\n
46.LST EN ISO 17664, Medicinos priemonių sterilizavimas. Gamintojo teikiama informacija apie pakartotinai sterilizuojamų medicinos priemonių apdorojimą (ISO 17664:2004).
\n
47.LST EN ISO 17665-1, Sveikatos priežiūros gaminių sterilizavimas. Drėgnoji šiluma. 1 dalis. Medicinos priemonių sterilizavimo proceso kūrimas, įteisinimas ir einamasis tikrinimas (ISO 17665-1:2006).
\n
48.LST EN ISO 21171, Medicininės pirštinės. Pašalinamų paviršinių miltelių nustatymas (ISO 21171:2006). _________________ * Taikomi naujausi standartų leidimai (įskaitant ir keltinius).
", "next": 0}