LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA NUTARIMAS DĖL FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2007 m. kovo 22 d. Nr. 1K-10 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 12 ir 18 straipsniais (Žin., 2007, Nr. 17-627), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 10 straipsniu (Žin., 2003, Nr. 74-3425), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nutaria:

1. Patvirtinti Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad iki 2007 m. gruodžio 31 d. finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės vietoj šiuo nutarimu 1 punkte patvirtintų Taisyklių turi teisę taikyti iki 2007 m. gruodžio 31 d. galiosiančias Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles ir Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles.
3. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios: 3.
4. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1997 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcijos“ (Žin., 1997, Nr. 108-2754) 1 punktą; 3.
5. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1997 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 26 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo instrukcijos“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 72-3337) 1 punktą; 3.
6. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 3 „Dėl Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų“ (Žin., 2004, Nr. 14-458) 1 punktą; 3.
7. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 3 „Dėl Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6769); 3.
8. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 24 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6770); 3.
9. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 1K-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2003 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl Finansų maklerio įmonių kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 7-309); 3.
10. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 3 „Dėl Valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 7-310). KOMISIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS VAIDAS CIBAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 1K-10 FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
11. Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių pakankamumo reikalavimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato įmonių, turinčių Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, taip pat įmonių, kurios kreipiasi į Vertybinių popierių komisiją dėl licencijos išdavimo, kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų apskaičiavimo bei riziką ribojančios priežiūros tvarką.
12. Šiose Taisyklėse išdėstyti reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir valdymo įmonėms (toliau – įmonės). Valdymo įmonėms, turinčioms teisę valdyti finansinių priemonių portfelius, netaikomi šių Taisyklių 9, 10, 11, 13, 46 punktų, IV skyriaus ir VII skyriaus 1–3 ir 5 dalių reikalavimai. Valdymo įmonėms, neturinčioms teisės valdyti finansinių priemonių portfelius, taikomi šių Taisyklių I skyriaus ir 8, 14, 15, 16–20, 45, 47, 48, 247, 248, 250, 251, 255, 256, 257 punktų reikalavimai.
13. Šių Taisyklių teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 12 ir 18 straipsniai, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 10 straipsnio 5 punktas, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis ir 9 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
14. Šios Taisyklės skirtos įgyvendinti: 4.
15. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201); 4.
16. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1); 4.
17. Tarybos 1985 m. gruodžio 20 d. direktyvą dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (OL 1985 L 375, p. 3).
18. Įmonės finansinės atskaitomybės duomenys yra pagrindas kapitalo pakankamumui apskaičiuoti. Kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką, siekiant užtikrinti, kad įmonės turėtų pakankamai kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti.
19. Įmonės vidaus kontrolės padalinys turi sukurti efektyvią kontrolės sistemą ir administracines bei apskaitos procedūras, kurios leistų bet kuriuo metu įvertinti bei patikrinti, kaip įmonė laikosi Taisyklių nustatytų reikalavimų.
20. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: Bendrosios sąvokos 7.
21. Atpirkimo sandoris ir atvirkštinis atpirkimo sandoris – tai sandoris, pagal kurį įmonė arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įmonė negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių ar biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą datą kurią perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius ar biržos prekes parduodančiai įmonei tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius ar biržos prekes perkančiai įmonei – atvirkštinis atpirkimo sandoris. 7.
22. Biržos prekė – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje, (pvz., žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai ir kt.). 7.
23. Biržos prekių kainos rizika – tikimybė, kad įmonė, besiverčianti prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių kainų pokyčių. 7.
24. Gautinų sumų sumažėjimo rizika – tikimybė, kad gautinų sumų vertė sumažės. 7.
25. Finansinės priemonės – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavybės finansinę priemonę. 7.
26. Finansinės priemonės rinkos kaina laikoma reguliuojamoje rinkoje paskutinę prekybos dieną ja įvykdyto paskutinio sandorio (kotiruotos rinkos) kaina. Jei paskutinę prekybos dieną minima finansine priemone nebuvo prekiaujama, tai ši pozicija turi būti įvertinta priešpaskutinės prekybos dienos paskutinio sandorio (kotiruojamoje rinkoje) kaina, ir t. t. Jei finansine priemone (kotiruojamoje rinkoje) nebuvo prekiauta 30 paskutinių kalendorinių dienų (į šį laikotarpį neįskaitoma prekybos ta finansine priemone reguliuojamos rinkos biržose sustabdymo trukmė), jis laikomas nelikvidžiuoju turtu. 7.
27. Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (toliau – IKVI) – institucija, kurios pagrindinė veikla yra skolininko pajėgumo įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas, nustatant jam atitinkamus kredito rizikos vertinimus (reitingus). Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimo tikslu laikoma pripažinta, jeigu ta institucija yra pripažinta Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos valstybės priežiūros institucijos. 7.
28. Įmonės kapitalas – kapitalas, apskaičiuotas šių Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka. 7.
29. Įmonės kapitalo poreikis – minimalus įmonės kapitalas, kurio reikia, kad būtų galima padengti kredito, rinkos ir operacinę riziką. 7.
30. Įmonės vidaus kapitalas – įmonės vidaus tikslais apskaičiuotas kapitalo poreikis. 7.
31. Kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. 7.
32. Konvertuojamas vertybinis popierius – vertybinis popierius, kuris, savininko pasirinkimu, gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių. 7.
33. Kredito išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos. 7.
34. Kredito kokybės žingsnis (toliau – KKŽ) – IKVI naudojamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį. 7.
35. Nelikvidusis turtas – turtas, kurį sudaro: 7.15.
36. ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus tą kaip užstatas perduotų žemės ar pastatų dalį, kurią gali būti leista laikyti už jais apdraustas paskolas (vertė atitinka gautos paskolos vertę); 7.15.
37. atsargos; 7.15.
38. turtas, turimas kitose įmonėse, ir investicijos į kitas įmones, išskyrus kredito ir finansų įstaigas, jei tas turtas arba investicijos negali būti iš karto realizuojami; 7.15.
39. turtas, turimas kitose finansų ir kredito įstaigose ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotos paskolos, išskyrus pozicijas, kurios įtrauktos į prekybos knygą; 7.15.
40. paskolos ir kitos gautinos sumos, kurias numatoma gauti vėliau kaip po 90 dienų (priklauso įmokos į biržos garantinį fondą); 7.15.
41. indėliai, kurių atsiėmimo laikotarpis yra ilgesnis kaip 90 dienų, išskyrus mokėjimus, susijusius su ateities arba pasirinkimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas; 7.15.
42. dukterinių įmonių nuostoliai. 7.
43. Ne prekybos knyga – visos įmonės balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios nėra įtrauktos į prekybos knygą, su šiomis pozicijomis susijusios gautinos sumos ir įmokos (komisiniai mokesčiai, palūkanos, dividendai ir pan.). 7.17 Operacinė rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl netinkamų ar nepavykusių įmonės vidaus procesų, darbuotojų, sistemų arba išorės įvykių įtakos, taip pat dėl teisinės rizikos. 7.
44. Pozicija – įmonės turto arba nebalansinis straipsnis, įtrauktas į įmonės prekybos arba ne prekybos knygą. 7.
45. Pozicijos vertė – įmonės turto arba nebalansinio straipsnio dydis. 7.
46. Prekybos knygą sudaro: 7.20.
47. prekybos tikslais laikomos finansinių priemonių pozicijos; 7.20.
48. prekybos tikslais laikomos biržos prekių pozicijos; 7.20.
49. pozicijos, kurios įgyjamos siekiant apsaugoti nuo rizikos kitas prekybos arba ne prekybos knygos (vidaus apsidraudimo) pozicijas ir nėra apribotos papildomais susitarimais arba įkeitimais. 7.
50. Pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – įmonės: 7.21.
51. kurios, pagal Europos Bendrijos teisės aktus butų laikomos investicinėmis įmonėmis; 7.21.
52. kurioms veiklos leidimai išduoti trečiojoje šalyje; 7.21.
53. kurios privalo laikytis veiklos riziką ribojančių taisyklių. 7.
54. Rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji elementai – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, kad įmonė dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių. 7.
55. Standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas – unifikuotas įmonės kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą metodas, pagrįstas rizikos koeficientų įmonės turimoms pozicijoms nustatymu, atsižvelgiant į skolininkų kredito rizikos vertinimus (reitingus), nustatomus išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų. 7.
56. Tarpinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinė finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis Verslo apskaitos standartais, Tarptautiniais apskaitos standartais ir (arba) kitais teisės aktais. Tarpinę finansinę atskaitomybę sudaro: 7.24.
57. balansas ir nebalansinė ataskaita; 7.24.
58. pelno (nuostolių) ataskaita. 7.
59. Tarpuskaitos narys – reguliuojamos rinkos ar tarpuskaitos namų narys, palaikantis tiesioginius sutartinius santykius su pagrindine sandorio šalimi (rinkos garantu). 7.
60. Vertinimas pagal modelį – vertinimas, kai vertė nustatoma taikant lyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu, remiantis rinkos kaina. 7.
61. Vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoris, kurio metu įmonė arba jos sandorio šalis už atitinkamą užtikrinimo priemonę perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja nustatytu laiku arba tada, kai perdavėjas pareikalaus, grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius ar biržos prekes. Vertybinius popierius ar biržos prekes perduodančiai įmonei tai yra vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas, o įmonei, kuriai vertybiniai popieriai ar biržos prekės perduodamos, – vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis. 7.
62. Varantas – vertybinis popierius, kuris suteikia jo turėtojui teisę už nustatytą kainą pirkti pagrindinius vertybinius popierius iki varanto galiojimo termino pabaigos arba termino pabaigos dieną ir už kurią galima atsiskaityti pristatant pačius pagrindinius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą. Su prekybos knyga susijusios sąvokos 7.
63. Prekybos knygoje įvardyta rizika – pozicijų rizika, atsiskaitymų rizika, sandorio šalies kredito rizika, prekybos knygos didelių pozicijų rizika. 7.
64. Prekybos tikslais laikomos pozicijos – pozicijos, kurios laikomos ketinant per trumpą laiką jas perparduoti ir (arba) tikintis gauti pelno dėl dabartinių ir (arba) tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų. Prekybos tikslais laikomas pozicijas sudaro: 7.30.
65. savo sąskaita įgytos pozicijos; 7.30.
66. pozicijos, atsiradusios dėl klientų aptarnavimo (suderinti sandoriai); 7.30.
67. pozicijos, atsiradusios dėl rinkos formavimo. 7.
68. Suderintas sandoris – sandoris, kurį rinkoje gali sudaryti tik įgaliotieji rinkos dalyviai. Sandoris sudaromas rinkos dalyvio vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento užsakymu ir todėl yra suderinamas įgaliotojo rinkos dalyvio ir kliento sandoriu. Su pozicijų rizika susijusios sąvokos 7.
69. Bendra grynoji pozicija – tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių susumuotų grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų skirtumas. 7.
70. Bendroji pozicija – tapačių finansinių priemonių grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų suma. 7.
71. Bendroji rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais. 7.
72. Delta koeficientas (delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui. 7.
73. Grynoji pozicija – skirtumas tarp tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų. 7.
74. Ilgoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl įmonės turimų reikalavimo teisių į finansinę priemonę ar biržos prekę ir dėl įmonės teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę. 7.
75. Pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės prekybos knygoje turimų finansinių priemonių, biržos prekių kainų svyravimų ar dėl palūkanų normos svyravimo. 7.
76. Specifinė rizika – tikimybė, kad tam tikros finansinės priemonės kaina pasikeis dėl veiksnių, susijusių su tos priemonės emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – dėl veiksnių, susijusių su pagrindinės finansinės priemonės emitentu. 7.
77. Trumpoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę ar biržos prekę. Su atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika susijusios sąvokos 7.
78. Atidėtasis mokėjimas – tai mokėjimas, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą laikotarpį po sandorio objekto įsigijimo. 7.
79. Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų ir įmonė patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio sudarymo data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Ši rizika taip pat apima atsiskaitymų riziką esant atidėtam mokėjimui ir neįvykdytų operacijų riziką. 7.
80. Garantinė įmoka – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka, norėdamas įsigyti finansinę priemonę. Garantinę įmoką sudaro pradinis įnašas ir papildomi mokėjimai. 7.
81. Garantinės įmokos skolinimo sandoris – sandoris, pagal kurį įmonė suteikia paskolą prekiauti vertybiniais popieriais arba jiems platinti. Garantinės įmokos skolinimo sandoriui nepriskiriamos paskolos, už kurias garantuojama vertybinių popierių užstatu. 7.
82. Ilgalaikis atsiskaitymo sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalis įsipareigoja už pinigus, finansines priemones ar biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes ar užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) atsiskaitymo ar pristatymo dieną. Ši diena susitarime nurodoma vėlesnė už rinkoje įprastą trumpiausią laikotarpį tokiam sandoriui atlikti ir turi būti penkiomis darbo dienomis vėlesnė už sandorio sudarymo dieną. 7.
83. Pagrindinė sandorio šalis – subjektas, kuris teisinėmis priemonėmis tampa sandorio šalių tarpininku vienoje ar daugiau finansinių rinkų, tapdamas pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams. Su užsienio valiutos rizika susijusios sąvokos 7.
84. Atviroji valiutos pozicija – įmonės turto, nebalansinių pretenzijų ir įmonės balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas. 7.
85. Bendra atviroji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma. 7.
86. Bendra grynoji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas. 7.
87. Grynoji ilgoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra didesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta. 7.
88. Grynoji trumpoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta. 7.
89. Užsienio valiutos rizika – tikimybė, kad įmonė, turinti atvirą užsienio valiutos poziciją susidariusią dėl įmonės prekybos knygos ar dėl ne prekybos knygos pozicijų, turto ar įsipareigojimų užsienio valiuta patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo kurso arba jo svyravimo. Su didelių pozicijų rizika susijusios sąvokos 7.
90. Didelė pozicija – įmonės pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, kai jos vertė lygi arba viršija 10 procentų įmonės kapitalo (didelė pozicija gali būti prekybos ir ne prekybos knygos). 7.
91. Didelių pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės didelių prekybos ar ne prekybos knygos pozicijų. 7.
92. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią prasmę, kaip ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymuose. II. PRADINIS KAPITALAS
93. Įmonės pradinį kapitalą sudaro: 8.
94. Apmokėtas įstatinis kapitalas – akcininkų įnašai už akcijas, išskyras įnašus už privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu; 8.
95. Akcijų priedai; 8.
96. Rezervai (išskyras perkainojimo rezervą); 8.
97. Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, likęs po galutinio pelno paskirstymo arba praėjusių metų nuostoliai; 8.
98. Einamųjų metų tarpinis nepaskirstytasis pelnas, jeigu tą pelną patikrino įmonę audituojančios įmonės auditorius ir įmonė pateikė Vertybinių popierių komisijai informaciją kad apskaičiuotoji pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ar dividendai.
99. Finansų maklerio C kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 50 000 eurų ekvivalentas litais.
100. Finansų maklerio B kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 125 000 eurų ekvivalentas litais.
101. Finansų maklerio B kategorijos licenciją turinti įmonė, gavusi Vertybinių popierių komisijos leidimą, gali turėti finansines priemones savo prekybos knygoje, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 11.
102. Tokios pozicijos atsirado tik dėl to, kad įmonė netiksliai suderino investuotojų pavedimus; 11.
103. Visų tokių pozicijų bendroji rinkos vertė negali būti didesnė kaip 15 procentų įmonės pradinio kapitalo; 11.
104. Įmonė vykdo visus šiose Taisyklėse numatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus; ir 11.
105. Tokios pozicijos yra atsitiktinės, laikino pobūdžio ir yra nurodytas griežtai apribotas laikotarpis būtinas atitinkamam sandoriui įvykdyti.
106. Ne prekybos knygos finansinių priemonių pozicijų turėjimas, norint investuoti nuosavas lėšas, nelaikoma įmonės veikla.
107. Finansų maklerio A kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 730 000 eurų ekvivalentas litais.
108. Valdymo įmonių licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis, nei nustatytas Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo taisyklėse.
109. Susijungus dviem ar daugiau įmonių, Vertybinių popierių komisijos leidimu, laikinai po susijungimo susikūrusios įmonės kapitalas gali būti mažesnis už šių Taisyklių 9, 10, 13 ar 14 punktuose nustatytą pradinio kapitalo dydį, tačiau tos naujos įmonės kapitalas negali būti mažesnis už bendrą iki susijungimo buvusių įmonių kapitalų sumą. Vertybinių popierių komisija nustato laikotarpį, per kurį įmonė privalo pasiekti nustatytą Taisyklėse įmonės kapitalo dydį. III. ĮMONĖS KAPITALAS
110. Įmonės kapitalą sudaro: 16.
111. Pradinis kapitalas (pirmo lygio kapitalas) – A, kurį sudaro šių Taisyklių 8 punkte išvardytų dydžių suma; 16.
112. Atskaitymai iš pradinio kapitalo – B, kurį sudaro šių dydžių suma: 16.2.
113. supirktos nuosavos akcijos, įvertintos buhalterine verte; 16.2.
114. nematerialusis turtas; 16.2.
115. išankstiniai apmokėjimai; 16.2.
116. einamųjų metų nuostoliai. 16.
117. Pirminis įmonės kapitalas – C (apskaičiuojamas C = A – B). 16.
118. Antro lygio kapitalas – D, kurį sudaro šių dydžių suma: 16.4.
119. privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominali vertė; 16.4.
120. ilgalaikės subordinuotos paskolos; 16.4.
121. ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervai. 16.
122. Trečio lygio kapitalas – E, kurį sudaro šių dydžių suma: 16.5.
123. trumpalaikės subordinuotos paskolos; 16.5.
124. grynasis einamojo laikotarpio prekybos knygos pelnas, atėmus visus numatomus mokesčius ar dividendus ir nuostolius, susidariusius dėl įmonės kitos veiklos, jeigu nė viena iš šių sumų nepriskirta šių Taisyklių 16.1–16.4 punktams. 16.
125. Nelikvidusis turtas – F, kurį sudaro šių Taisyklių 7.15 punkte numatytų dydžių suma. 16.
126. Įmonės kapitalas – G (apskaičiuojamas G = C + D + E – F).
127. Vertybinių popierių komisijai leidus, į įmonės kapitalą įtraukiamos tik tos subordinuotos paskolos, kurios tenkina Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir šiose Taisyklėse nustatytas sąlygas: 17.
128. Įmonė, norėdama gauti leidimą įskaičiuoti subordinuotą paskolą į įmonės kapitalą Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą, paskolos sutarties kopiją, įmonės veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo prognozę ir paaiškinimą, kokią įtaką ši paskola turės įmonės finansinei veiklai; 17.
129. Visa subordinuotos paskolos suma turi būti iš karto visiškai apmokėta. Įmonė pateikia Vertybinių popierių komisijai subordinuotos paskolos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; 17.
130. Paskolų, kurios įtraukiamos į 2 lygio kapitalą, mažiausia trukmė yra daugiau kaip penkeri metai (ilgalaikė subordinuota paskola); 17.
131. Paskolų, kurios įtraukiamos į 3 lygio kapitalą mažiausia trukmė yra daugiau kaip dveji metai (trumpalaikė subordinuota paskola); 17.
132. Paskolos sutartyje neturi būti nuostatos, numatančios, kad, esant tam tikroms nurodytoms aplinkybėms (išskyras įmonės likvidavimą), paskola gali būti grąžinta anksčiau numatyto grąžinimo termino; 17.
133. Įmonė, norėdama grąžinti subordinuotą paskolą prieš sutartyje numatytą jos grąžinimo terminą, turi gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą. Vertybinių popierių komisija duoda leidimą grąžinti subordinuotą paskolą jeigu artimiausius trejus finansinius metus paskolos grąžinimas neturės neigiamos įtakos įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Įmonė negali grąžinti nei subordinuotos paskolos, nei jos palūkanų, jeigu jas grąžinus įmonės kapitalas netenkintų šių Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų; 17.
134. Subordinuota paskola gali būti keičiama į įmonės akcijas, jeigu tai numatyta paskolos sutartyje ir tam pritaria Vertybinių popierių komisija; 17.
135. Įmonė turi informuoti Vertybinių popierių komisiją, jeigu paaiškėja, kad, grąžinus subordinuotą paskolą įmonės kapitalas taptų mažesnis kaip 120 proc. šių Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, kuriuos įmonė turi vykdyti; 17.
136. Įmonės trumpalaikių subordinuotų paskolų suma neturi būti didesnė kaip 150 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio; 17.
137. Vertybinių popierių komisija gali leisti, kad įmonės trumpalaikių subordinuotų paskolų suma viršytų 150 proc. pirminio kapitalo dydžio, bet ji neturi būti didesnė kaip 250 proc. pirminio kapitalo dydžio; 17.
138. Ilgalaikių subordinuotų paskolų suma turi būti palaipsniui mažinama per paskutinius penkerius metus iki paskolos grąžinimo termino, t. y. paskolos suma kasmet sumažinama po 20 proc.; 17.
139. Jei ilgalaikės subordinuotos paskolos terminas nenustatytas, ji turi būti grąžinama tik po penkerių metų ir iš anksto informavus Vertybinių popierių komisiją išskyras, kai subordinuotos paskolos suma nėra priskirta įmonės kapitalui. Vertybinių popierių komisija gali leisti anksčiau grąžinti tokią paskolą jeigu to prašo paskolos davėjas ir jeigu tai neturės įtakos paskolą gavusios įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką riboj ančių normatyvų vykdymui.
140. Įmonės antro lygio kapitalo suma neturi viršyti 100 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio.
141. Įmonės ilgalaikių subordinuotų paskolų ir privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu bendra suma neturi viršyti 50 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio.
142. Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į laikino pobūdžio aplinkybes, gali leisti įmonei viršyti šių Taisyklių 18 ir 19 punktuose nustatytas ribas. IV. ĮMONĖS PREKYBOS KNYGA
143. Įmonės prekybinė veikla turi būti apibrėžta įmonės strategijoje, šios veiklos politikoje ir procedūrose, kurios parengiamos prekybos pozicijų valdymo tikslais ir turi užtikrinti saugų bei veiksmingą prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą
144. Įmonėje turi būti periodiškai atliekamas prekybinės veiklos politikos ir procedūrų laikymosi vidaus auditas.
145. Įmonė privalo turėti prekybinės veiklos politiką ir procedūras, kuriose būtų aiškiai apibrėžtas prekybos knygos tvarkymas. Prekybinės veiklos politikoje ir procedūrose turi būti: 23.
146. Nustatyta veikla, kurią įmonė laiko prekybine, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant kapitalo poreikį; 23.
147. Ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumas, atsižvelgiant į bendras įmonės finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą; 23.
148. Pateiktas sandorių, kuriuos įmonė įtraukia į prekybos knygą sąrašas; 23.
149. Pateiktas sandorių, kuriuos įmonė laiko ne prekybos knygoje, sąrašas ir sandorių įtraukimo į sąrašą pagrindimas; 23.
150. Pateiktos prekybos knygos pozicijos ir visų prekybos knygos pozicijų limitai; 23.
151. Pateiktas naudojamų prekybinių finansinių priemonių sąrašas ir jų priskyrimo prekybos knygai pagrindimas; 23.
152. Pateiktas rizikos, kuri gali atsirasti verčiantis prekybine veikla, įvertinimas; 23.
153. Nurodytos procedūros, kurių įmonė laikysis valdydama ir kontroliuodama rinkos riziką; 23.
154. Nustatyta finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos knygos į ne prekybos knygą (ir atvirkščiai) tvarka, pateiktas tokių perkėlimų pagrindimas (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į ne prekybos siekiant apsidrausti, rinkos rizikos kapitalo poreikis neskaičiuojamas); 23.
155. Nustatyta įmonės valdymo organų informavimo sistema.
156. Įmonės prekybinės veiklos politiką turi patvirtinti įmonės valdyba ir per 15 darbo dienų pateikti Vertybinių popierių komisijai. Prekybinės veiklos politika gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus. Valdybos patvirtintą koreguotą veiklos politiką įmonė privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai per 15 darbo dienų nuo patvirtinimo.
157. Įmonės prekybos knygą sudaro: 25.
158. Nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių, išvestinių biržos prekių pozicijos, kurios laikomos prekybos tikslais; 25.
159. Pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už tas finansines priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, ir pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis priemonėmis ar biržos prekėmis; 25.
160. Pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis; 25.
161. Suderinti sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis; 25.
162. Su prekyba susiję terminuotieji atpirkimo sandoriai, kuriuos įmonė įtraukia į savo ne prekybos knygą, tačiau jie kapitalo poreikio apskaičiavimo tikslu gali būti įtraukti į prekybos knygą jei į ją bus įtraukiami visi tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai. Šiuo tikslu su prekyba susiję tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai turi atitikti prekybos tikslais laikomų pozicijų sąvoką ir joms keliamus reikalavimus, ir abi šio sandorio dalys turi būti įtrauktos į prekybos knygą įtrauktų grynųjų pinigų arba vertybinių popierių pavidalu. Visiems atpirkimo sandoriams, nesvarbu, į kurią knygą jie įrašyti, taikomas sandorio šalies kredito rizikos reikalavimas; 25.
163. Kitos įmonės prekybinės veiklos politikoje numatytos pozicijos.
164. Prekybos tikslais laikomos pozicijos turi atitikti šiuos reikalavimus: 26.
165. Įmonės valdymo organų patvirtintoje prekybinės veiklos strategijoje turi būti tiksliai nurodyta numatoma prekybinės veiklos pozicijų laikymo trukmė; 26.
166. Įmonės turi parengti prekybinių pozicijų valdymo procedūras, kurias taikant: 26.2.
167. pozicijos priskiriamos prekybos knygai; 26.2.
168. nustatomi pozicijų limitai ir prižiūrima, kad jų butų laikomasi; 26.2.
169. prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti (valdyti) pozicijų riziką, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos; 26.2.
170. informacijos apie pozicijas teikimas įmonės valdymo organams turi būti neatsiejama įmonės rizikos valdymo proceso dalis; 26.2.
171. pozicijos turi būti nuolat stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir vertinama jų paklausa rinkoje arba galimybė jas apdrausti; taip pat turi būti vertinama rinkos informacijos kokybė, rinkos mastas ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydis; 26.
172. Įmonės turi parengti procedūras, kurios leistų įvertinti, ar pozicija atitinka įmonės prekybinės veiklos strategiją.
173. Įmonė turi sukurti ir taikyti prekybos knygos pozicijų vertinimo sistemą bei kontrolės mechanizmą.
174. Prekybos knygos pozicijų vertinimo sistema bei kontrolės mechanizmas turi užtikrinti: 28.
175. Prekybos knygos pozicijų vertinimo politikos ir procedūrų nustatymą. Vertinimo politika ir procedūros turi aiškiai apibrėžti vertinime dalyvaujančių padalinių atsakomybę, rinkos informacijos šaltinius ir pagrįsti jų tinkamumą nustatyti nepriklausomo vertinimo periodiškumą kainų nustatymo laiką, verčių koregavimo procedūras, mėnesio pabaigoje atliekamo tikrinimo procedūras; 28.
176. Už vertinimą atsakingų asmenų (padalinio) nepriklausomumą nuo sandorius sudarančių asmenų (padalinio); 28.
177. Ataskaitos pateikimą įmonės valdymo organams.
178. Įmonės prekybos knygos pozicijų vertinimas rinkos kainomis turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per dieną, remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis apie kainas (pvz., reguliuojamos rinkos kainos, elektroninės kainos arba kelių, su įmone nesusijusių, finansų maklerių kotiruotos kainos).
179. Įmonė, vertindama pozicijas rinkos kainomis, taiko konservatyviausias pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įmonės vaidmuo formuojant tam tikros rūšies finansinės priemonės ar biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir ji gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.
180. Kai pozicijų įvertinti rinkos kainomis neįmanoma, įmonė, prieš skaičiuodama prekybos knygos kapitalo poreikį, turi savo pozicijas įvertinti pagal pasirinktą modelį.
181. Vertinant pagal modelį, turi būti laikomasi šių reikalavimų: 32.
182. Įmonės vadovai turi žinoti, kurios prekybos knygos pozicijos vertinamos pagal modelį, ir įvertinti tokio vertinimo duomenų netikslumo riziką; 32.
183. Jei įmanoma, naudoti reguliuojamos rinkos duomenis. Rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumas ir modelio parametrai turi būti periodiškai vertinami; 32.
184. Jei įmanoma, naudoti vertinimo metodus visuotinai pripažįstamus praktikoje vertinant tam tikrą finansinę priemonę ar biržos prekę; 32.
185. Įmonės sukurtas modelis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino kvalifikuoti asmenys, nedalyvavę jį kuriant; 32.
186. Vertinti pagal nustatytas formalias pokyčių kontroliavimo procedūras ir periodiškai tikrinti vertinimą, naudojant patikimą modelio kopiją; 32.
187. Už rizikos valdymą atsakingas asmuo (asmenys) turi žinoti ir aiškinti vertinimo rezultatus, atsižvelgdamas į naudojamų modelių trūkumus; 32.
188. Modelis turi būti periodiškai tikrinamas, kad būtų įvertinta jo veikimo kokybė (pvz., vertinama, ar visada pasitvirtina hipotezės, atliekama pelno ir nuostolio palyginti su rizikos veiksniais analizė, tikrosios uždarymo vertės palyginamos su rezultatais, gautais naudojant modelį).
189. Taikant 32.4 punktą modelį kuria ir tvirtina asmenys, nesusiję su sandorius sudarančiais įmonės darbuotojais. Tikrinimo metu turi būti patvirtinamas matematinių skaičiavimų, hipotezių ir programinės įrangos tinkamumas.
190. Įmonė turi atlikti nepriklausomą kainų patikrą kurios metu turi būti reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar modelio taikymo metu naudojamų duomenų tikslumas ir nepriklausomumas.
191. Kasdienį prekybos knygos pozicijų vertinimą rinkos kainomis gali atlikti įmonės prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai.
192. Rinkos kainų ir modelio taikymo metu naudojamų duomenų tikslumo patikrą ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi atlikti su įmonės prekyba nesusiję darbuotojai. Jei kainų duomenų neįmanoma gauti iš nepriklausomų ir objektyvių šaltinių, gali būti pasitelktos tokios rizikos ribojimo principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.
193. Įmonė nustato ir taiko procedūras, leidžiančias koreguoti vertinimo rezultatus arba sudaryti vertinimo rezervą.
194. Vertinimo rezultatų koregavimas (rezervo sudarymas) turi būti formaliai numatytas vertinant neuždirbtą kredito maržą pozicijų uždarymo išlaidas, operacinę riziką, išankstinį sutarties nutraukimą, investavimo ir finansavimo išlaidas, būsimąsias administracines išlaidas ir, jei reikia, modelio riziką.
195. Įmonė, kuri prekybos knygos pozicijų vertinimui atlikti pasitelkia trečiąją šalį arba naudoja modelį, turi nuspręsti, ar taikyti vertės rezultatų koregavimą.
196. Jeigu dėl vertinimo rezultatų koregavimo (rezervo sudarymo) einamaisiais finansiniais metais patiriama nuostolių, jie atimami iš įmonės kapitalo.
197. Pelnas (nuostolis), atsiradęs dėl vertinimo rezultatų koregavimo (rezervo sudarymo), įtraukiamas į „grynojo prekybos knygos pelno“ skaičiavimą ir į įmonės kapitalą.
198. Į prekybos knygą gali būti įtrauktos vidaus apsidraudimo pozicijos. Vidaus apsidraudimo pozicija – pozicija, kuri didžiąja dalimi arba visiškai padengia riziką, susijusią su ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe. Pozicijoms, atsirandančioms dėl vidaus apsidraudimo, gali būti taikoma prekybos knygos pozicijoms galiojanti kapitalo poreikio skaičiavimo tvarka, jeigu jos laikomos prekybos tikslais ir jeigu atitinka nustatytus prekybos knygos pozicijoms šiuos reikalavimus: 42.
199. Vidaus apsidraudimo pozicijomis neturi būti siekiama sumažinti kapitalo poreikio arba jo neskaičiuoti; 42.
200. Vidaus apsidraudimo pozicijų taikymas turi būti tinkamai reglamentuotas, joms turi būti taikomos konkrečios vidaus patvirtinimo ir audito procedūros; 42.
201. Vidaus apsidraudimo sandoriai turi būti sudaromi rinkos sąlygomis; 42.
202. Didžioji vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis turi būti valdoma kaip prekybos knygos pozicijų rizika ir negali būti viršijami leistini limitai; 42.
203. Vidaus apsidraudimo sandoriai turi būti atidžiai stebimi, o šių sandorių stebėjimas užtikrinamas tinkamomis procedūromis.
204. Taikant šių Taisyklių 42 punkto nuostatas, neturi būti pažeidžiami kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai, nustatyti vidaus apsidraudimo pozicijos „ne prekybos knygos sudedamajai daliai“.
205. Jei įmonė apdraudžia ne prekybos knygos pozicijas naudodama į prekybos knygą įtrauktas kredito išvestines finansines priemones (naudodama vidaus apsidraudimą), ne prekybos knygos pozicija laikoma neapdrausta skaičiuojant kapitalo poreikį. V. ĮMONĖS KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMAI
206. Įmonės kapitalo dydis negali būti mažesnis negu įmonės minimalus pradinis kapitalas, kuris nustatytas šių Taisyklių II dalyje.
207. A kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės kapitalas visada turi būti lygus arba didesnis už šių kapitalo poreikių sumą: 46.
208. Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikio suma; 46.
209. Į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų bei sandorio šalies ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma; 46.
210. Užsienio valiutos bei biržos prekių rizikos kapitalo poreikio suma; 46.
211. Operacinės rizikos kapitalo poreikio suma.
212. B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės kapitalas visada turi būti lygus arba didesnis už didesniąją iš toliau nurodytų dviejų dydžių sumą: 47.
213. Kapitalo poreikių suma: 47.1.
214. kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikio suma; 47.1.
215. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų bei sandorio šalies ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma; 47.1.
216. užsienio valiutos bei biržos prekių rizikos kapitalo poreikio suma; arba 47.
217. Vienas ketvirtadalis įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtines išlaidas sudaro įmonės bendrosios ir administracinės sąnaudos.
218. Jei įmonė praėjusiais metais neturėjo Vertybinių popierių komisijos išduotos licencijos teikti paslaugas, tai praėjusių metų pridėtinių išlaidų suma nustatoma vadovaujantis verslo plano prognozėmis, kurios turi būti pateiktos Vertybinių popierių komisijai prieš gaunant licenciją. VI. KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
219. Įmonė kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo (išskyrus prekybos knygoje įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) rizikos kapitalo poreikį apskaičiuoja vadovaudamasi šiose Taisyklėse išdėstytu standartizuotu metodu. Standartizuotas metodas
220. Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikis nustatomas įmonės apskaičiuotą ir pagal riziką įvertintą įmonės turto ir nebalansinių straipsnių (išskyrus į prekybos knygą įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) pozicijų vertę padauginus iš 8 proc.
221. Šių Taisyklių 1 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės gali būti nustatomos pagal šių Taisyklių VII dalies nuostatas, atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos sutarčių poveikį. Atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijų vertės gali būti nustatomos pagal šių Taisyklių VI arba VII dalies nuostatas.
222. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas įmonės turto pozicijų vertes, jų balansinė vertė dauginama iš atitinkamai grupei priskiriamo rizikos koeficiento, išreikšto procentais.
223. Kiekviena įmonės turto pozicija, jeigu atitinkamos pozicijos vertė neatimama iš kapitalo, turi būti priskiriama prie vienos iš šių pozicijų grupių: 53.
224. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinei valdžiai priskiriamų subjektų ir centrinių bankų, įskaitant Europos centrinio banko, pozicijos; 53.
225. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos – Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių regioninei valdžiai ir vietos valdžiai priskiriamų subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos; Prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų taip pat priskiriamos pozicijos, religinių bendruomenių ir bendrijų, kurios yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir pagal atitinkamus kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus ir kurios renka mokesčius, vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti; 53.
226. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos – valstybinio sektoriaus subjektų ir kitų prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų priskiriamų Europos Sąjungos valstybių narių subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos. Prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų taip pat priskiriamos religinių bendrijų ir bendruomenių pozicijos, kurios nepriskiriamos prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų. 53.
227. Daugiašalių plėtros bankų pozicijos – daugiašalių plėtros bankų, nurodytų šių Taisyklių 61 punkte, pozicijos. Prie daugiašalių plėtros bankų pozicijų taip pat priskiriamos Amerikos investicijų korporacijos, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banko bei Vidurio Amerikos ekonominės integracijos banko pozicijos. 53.
228. Tarptautinių organizacijų pozicijos – tarptautinių organizacijų, nurodytų šių Taisyklių 63 punkte, pozicijos. 53.
229. Institucijų pozicijos – Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (finansų maklerio ir valdymo įmonių) pozicijos, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir investicinių įmonių, apibrėžtų tų valstybių teisės aktuose, pozicijos. Prie institucijų pozicijų taip pat priskiriamos finansų įstaigų, kurių veiklos leidimus išdavė ir kurias prižiūri už leidimų išdavimą ir priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos ir kurios disponuoja tokiomis pačiomis priežiūros teisėmis kaip ir kredito įstaigų priežiūros institucijos, pozicijos. 53.
230. Įmonių pozicijos – tai šių Taisyklių 53.8 punkte nenurodytų įmonių pozicijos; 53.
231. Mažmeninės pozicijos – pozicijos, kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas: 53.8.
232. jos susidarė dėl sandorių su fiziniu asmeniu ar su fiziniais asmenimis, su smulkaus ar vidutinio verslo subjektais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių atitinkamuose teisės aktuose; 53.8.
233. kiekviena jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų; 53.8.
234. visa suma, kurią klientas (skolininkas) ar tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupė skolingi įmonei, neviršija 1 mln. eurų. Prie mažmeninių pozicijų nepriskiriamos vertybinių popierių pozicijos. 53.
235. Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijos – pozicijos, susijusios su ypač didele rizika, tokios kaip investicijos į rizikos kapitalo įmones, rizikingos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius. Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijų taip pat priskiriamos: 53.9.
236. ypač rizikingos kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos; 53.9.
237. kitos, įmonės nuomone, labai rizikingos pozicijos. 53.
238. Trumpalaikės institucijų ir įmonių pozicijos – institucijų ir įmonių pozicijos, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą). 53.
239. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos – pozicijos, susidariusios dėl sandorių su Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose apibrėžta investicine kintamojo kapitalo bendrove ar investiciniu fondu, kurių: 53.11.
240. sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas, sukaupti asmenų lėšų ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (ar) kitą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose nurodytą likvidųjį turtą ir taip padalinti riziką; 53.11.
241. vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) patvirtina turėtojo teisę bet kada pareikalauti juos išpirkti. 53.
242. Kitos pozicijos – šių Taisyklių 53.1–53.11 punktuose nenurodytos kitos įmonės pozicijos. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos
243. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus šių Taisyklių 55–58 punktuose numatytus atvejus.
244. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę. 1 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc. 0 20 50 100 100 150
245. Europos centrinio banko pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.
246. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kokios Europos Sąjungos valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, koks butų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms pozicijoms.
247. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms rizikos koeficientas gali būti priskiriamas atsižvelgiant į Lietuvos banko pripažintų eksporto kreditų agentūrų atitinkamai centrinei valdžiai ir centriniam bankui nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą). Įmonė, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų vertėms apskaičiuoti, pasirinkusi eksporto kreditų agentūrą, kurios kredito rizikos vertinimus (reitingus) taikys (2 lentelė), apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai ir taikyti juos visą laiką. Eksporto kreditų agentūrų minimalios eksporto draudimo įmokos (MEDĮ) ir joms atitinkantys rizikos koeficientai 2 lentelė MEDĮ 0 1 2 3 4 5 6 7 Rizikos koeficientas, proc. 0 0 20 50 100 100 100 150 Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos
248. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, vadovaujantis šių Taisyklių 64, 67, 69 ir 70 punktais, priskiriami analogiški kaip institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus tai, kad regioninės valdžios ir vietos valdžios trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (šių Taisyklių 65 ir 68 punktai). Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos
249. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas. Daugiašalių plėtros bankų pozicijos
250. Daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, vadovaujantis šių Taisyklių 64, 67, 69 ir 70 punktais, priskiriami analogiški kaip ir institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus tai, kad daugiašalių plėtros bankų trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (šių Taisyklių 65 ir 68 punktai). Šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas: 61.
251. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas; 61.
252. Tarptautinė finansų korporacija; 61.
253. Amerikos plėtros bankas; 61.
254. Azijos plėtros bankas; 61.
255. Afrikos plėtros bankas; 61.
256. Europos Tarybos plėtros bankas; 61.
257. Šiaurės šalių investicijų bankas; 61.
258. Karibų jūros baseino plėtros bankas; 61.
259. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas; 61.
260. Europos investicijų bankas; 61.
261. Europos investicijų fondas; 61.
262. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra.
263. Pasirašyto, bet į Europos investicijų fondą dar neapmokėto kapitalo daliai priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas. Tarptautinių organizacijų pozicijos
264. Europos bendrijos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinių atsiskaitymų banko pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. Institucijų pozicijos
265. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas.
266. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.
267. Šių Taisyklių 64 ir 65 punktuose nurodytų institucijų pozicijoms priskiriamas rizikos koeficientas negali būti mažesnis už centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši institucija, pozicijoms priskiriamą rizikos koeficientą.
268. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 3 lentelę: 3 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc. 20 50 50 100 100 150
269. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 4 lentelę: 4 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc. 20 20 20 50 50 150
270. Įmonės, taikydamos šių Taisyklių 68 punktą, turi atsižvelgti į tai, ar bent viena vertinamos institucijos pozicija, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą). Jeigu įmonė neturi pripažinto IKVI nustatyto trumpalaikio kredito rizikos vertinimo (reitingo), tai visoms šios institucijos pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta šių Taisyklių 68 punkte. Jeigu įmonė turi ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato palankesnio arba lygiaverčio rizikos koeficiento priskyrimą vertinamai institucijos pozicijai, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių (kaip nurodyta šių Taisyklių 75 punkte), nei numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (kaip nurodyta šių Taisyklių 68 punkte), tai šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas (pagal šių Taisyklių 75 punktą) priskiriamas tik tai konkrečiai pozicijai. Kitoms šios institucijos pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta šių Taisyklių 68 punkte. Jeigu įmonė turi ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato mažiau palankaus rizikos koeficiento priskyrimą vertinamai institucijos pozicijai, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių (kaip nurodyta šių Taisyklių 75 punkte), nei numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (kaip nurodyta šių Taisyklių 68 punkte), tai bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas neturi būti taikomas, ir vertinamai institucijos pozicijai bei visoms nereitinguotoms šios institucijos pozicijoms, kurių pradiniai faktiniai terminai neviršija trijų mėnesių, priskiriamas rizikos koeficientas, atitinkantis šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), kaip nurodyta šių Taisyklių 75 punkte.
271. Institucijų pozicijoms, susijusioms su investicijomis į institucijų nuosavybės vertybinius popierius arba reguliuojamojo kapitalo priemones, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas. Įmonių pozicijos
272. Įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal 5 lentelę. 5 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc. 20 50 100 100 150 150
273. Įmonių pozicijoms, kurios neturi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimo (reitingo), priskiriamas didesnysis iš šių dviejų koeficientų: 100 proc. rizikos koeficientas arba centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši įmonė, pozicijoms taikomas rizikos koeficientas. Mažmeninės pozicijos
274. Mažmeninėms pozicijoms priskiriamas 75 proc. rizikos koeficientas. Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijos
275. Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijoms priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas. Trumpalaikės institucijų ir įmonių pozicijos
276. Institucijų ir įmonių pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę. 6 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc. 20 50 100 150 150 150 Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos
277. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, nurodytus šių Taisyklių 77-82 punktuose.
278. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 7 lentelę. 7 lentelė Kredito kokybės žingsnis 1 2 3 4 5 6 Rizikos koeficientas, proc. 20 50 100 100 150 150
279. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų pozicija yra susijusi su ypač didele rizika, tai pozicijai turi būti taikomas 150 proc. rizikos koeficientas.
280. Įmonė kolektyvinio investavimo subjekto pozicijai gali nustatyti rizikos koeficientą, kaip nurodyta šių Taisyklių 80–82 punktuose, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo principai ir veikla organizuojama pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių analogiškus teisės aktus.
281. Jeigu įmonė turi visą reikiamą informaciją apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, tai ji gali atsižvelgti į šias pagrindines pozicijas, apskaičiuodama vidutinį pozicijos rizikos koeficientą.
282. Jeigu įmonė neturi informacijos apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, vidutinį rizikos koeficientą ji gali apskaičiuoti, darydama prielaidą kad kolektyvinio investavimo subjektas pirmiausiai maksimaliai, kiek jam yra leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į didžiausią kapitalo poreikį pritraukiančias pozicijų grupes, o toliau investuoja mažėjančia tvarka, kol pasiekiama maksimali bendra investicijų riba.
283. Skaičiuodama rizikos koeficientą pagal Taisyklių 80 ir 81 punktus, įmonė gali remtis trečiąja šalimi su sąlyga, jeigu tinkamai užtikrinamas apskaičiavimo ir ataskaitos teisingumas. Kitos pozicijos
284. Kitoms pozicijoms, kurios nenumatytos šiose Taisyklėse, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.
285. Sudarant turto pardavimo ir atpirkimo sandorius arba išankstinio pirkimo sandorius, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, priskiriamus šiam turtui, o ne sandorių šalims. Pagal riziką įvertintų įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų verčių nustatymas
286. Pagal riziką įvertintos įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų vertės nustatomos dviem etapais.
287. Pirmiausia įmonės nebalansinių straipsnių pozicijos suskirstomos į šių Taisyklių 87-90 punktuose nurodytas grupes ir kurių vertė padauginama iš toms grupėms priskiriamų perskaičiavimo veiksnių, išreikštų procentais. Po to gautos sumos padauginamos iš procentais išreikštų rizikos koeficientų, taikomų kitai sutarties šaliai grupuojant turtą kaip nurodyta šių Taisyklių 53 punkte.
288. Įmonės didelės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys: 87.
289. Garantijos, turinčios paskolų požymių; 87.
290. Kredito išvestinės finansinės priemonės; 87.
291. Turtas, įsigytas pagal išankstinių pirkimo sandorių sutartis; 87.
292. Išankstiniai sandoriai dėl indėlių; 87.
293. Turtas, įsigytas pagal atpirkimo sandorių sutartis; 87.
294. Kitos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriama didelė rizika.
295. Įmonės vidutinės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 50 proc. perskaičiavimo veiksnys: 88.
296. Laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant konkursų paraiškas, sutartinių įsipareigojimų vykdymą garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolų požymių; 88.
297. Nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieneri metai; 88.
298. Kitos vidutinės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos.
299. Įmonės vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 20 proc. perskaičiavimo veiksnys: 89.
300. Nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieneri metai arba mažiau, kurių negalima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui; 89.
301. Kitos vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos.
302. Įmonės mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 0 proc. perskaičiavimo veiksnys: 90.
303. Nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieneri metai arba mažiau, kuriuos galima bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui; 90.
304. Kitos mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos. VII. RINKOS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
305. Pozicijų rizika
306. Įmonė pozicijų rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja visoms prekybos knygos pozicijoms, kurios kiekvieną dieną įvertinamos rinkos kainomis. Prieš sudarydama sandorį, įmonė turi būti įsitikinusi, kad ji tenkins kapitalo pakankamumo reikalavimus.
307. Įmonės tos pačios finansinės priemonės emisijos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginus su trumposiomis (ilgosiomis) tapačių finansinių priemonių pozicijomis, yra atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija. Išvestinių finansinių priemonių grynoji pozicija skaičiuojama pagal pagrindinės (bazinės) finansinės priemonės pozicijas.
308. Įmonė negali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) konvertuojamos finansinės priemonės ir pagrindinės ją sudarančios finansinės priemonės priešingų pozicijų.
309. Prieš sumuojant grynąsias pozicijas, visos pozicijos turi būti perskaičiuotos nacionaline valiuta (litais) pagal oficialų ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutų ir lito santykį.
310. Palūkanų normos ateities sandoriai, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti ar parduoti skolos finansines priemones yra laikomi atitinkamų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų deriniais. Todėl palūkanų normos ateities sandorio ilgoji pozicija yra laikoma skolinimosi sandorio, kurio terminas baigiasi ateities sandorio įvykdymo dieną, ir turimo turto, kurio terminas sutampa su atitinkamu pagrindinės finansinės priemonės arba tariamosios pozicijos, kuria paremtas minėtas ateities sandoris, terminu, deriniu. Analogiškai parduotas išankstinis palūkanų normos pardavimo sandoris laikomas ilgosios pozicijos, kurios galiojimo terminas, pridėjus sandorio sutarties įvykdymo laikotarpį, sutampa su atsiskaitymo diena, ir trumposios pozicijos, kurios galiojimo terminas sutampa su atsiskaitymo diena, deriniu. Skolinamasis ir turimas turtas yra įtraukiami skaičiuojant kapitalo poreikį padengti specifinei rizikai, susijusiai su ateities palūkanų normos sandoriais ir išankstiniais palūkanų normos sandoriais, padengti. Išankstinis įsipareigojimas pirkti skolos finansinę priemonę yra laikomas skolinimosi sandorio, kurio terminas baigiasi pristatymo dieną, ir pačios skolos finansinės priemonės ilgosios pozicijos deriniu.
311. Kapitalo poreikis ateities sandoriams, kuriais prekiaujama biržoje, gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi ateities sandorio riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šiose Taisyklėse nustatytą metodą.
312. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaitą vykdo pripažinti tarpuskaitos namai, kapitalo poreikis gali būti lygus tarpuskaitos namų reikalaujamai įmokai, jeigu įmoka teisingai atspindi išvestinių finansinių priemonių sandorių riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šiose Taisyklėse nustatytą metodą.
313. Pasirinkimo sandoriai (palūkanų normų, skolos finansinių priemonių, akcijų, akcijų indeksų, finansinių ateities sandorių, apsikeitimo sandorių ir užsienio valiutos) yra traktuojami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinkimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinkimo sandorio delta koeficiento. Apskaičiuotos pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su visomis identiškų pagrindinių finansinių priemonių arba pagrindinių išvestinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas arba, kai delta koeficientas nėra nustatytas, arba ne biržos sandorių atveju, naudojamas pačios įmonės apskaičiuotas delta koeficientas.
314. Kapitalo poreikis pasirašytam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi su sandoriu susijusią riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šiose Taisyklėse nustatytą metodą.
315. Varantai, susiję su skolos finansinėmis priemonėmis ir nuosavybės vertybiniais popieriais, vertinami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai.
316. Įvertinant palūkanų normos riziką, apsikeitimo sandoriai vertinami taip pat, kaip ir į įmonės balansą įtrauktos finansinės priemonės. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoris, kurio metu įmonė gauna kintamą palūkanų normą ir moka fiksuotą palūkanų normą, vertinamas kaip ekvivalentiškas kintamos palūkanų normos finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų normos nustatymo, ilgosios pozicijos ir fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su apsikeitimo sandorio terminu, trumposios pozicijos derinys.
317. Jeigu finansinės priemonės arba garantuotos teisės į finansines priemones yra perduodamos atpirkimo sandoriu arba jeigu finansinės priemonės skolinamos skolinimo sandorio metu ir šios finansinės priemonės atitinka prekybos knygos pozicijoms nustatytus reikalavimus, tai finansinių priemonių perdavėjas arba skolintojas turi apskaičiuoti šių finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikį.
318. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) prekybos knygos išvestinių finansinių priemonių pozicijas tik tada, kai jos atitinka šias sąlygas: 103.
319. Pozicijų vertės yra vienodos ir išreikštos ta pačia valiuta; 103.
320. Pagrindinė norma (kintamų palūkanų normos pozicijoms) arba atkarpos (fiksuotos palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą; ir 103.
321. Kita palūkanų normos nustatymo data arba – fiksuotų atkarpų pozicijų atveju – laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka vieną iš nurodytų sąlygų: 103.3.
322. trumpesnis kaip vienas mėnuo – leistinas neatitikimas viena diena; 103.3.
323. nuo vieno mėnesio iki vienerių metų – leistinas neatitikimas 7 dienos; 103.3.
324. ilgesnis kaip vieneri metai – leistinas neatitikimas 30 dienų.
325. Skolos finansinių priemonių arba akcijų (arba skolos ar akcijų išvestinių finansinių priemonių) pozicijų rizika, siekiant apskaičiuoti kapitalo poreikį jų rizikai padengti, yra suskirstoma į dvi dalis: 104.
326. Specifinė rizika – tai atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – rizika, susijusi su pagrindinės finansinės priemonės emitentu; 104.
327. Bendroji rizika – tai finansinės priemonės (skolos finansinės priemonės arba skolos finansinės priemonės išvestinės finansinės priemonės atveju) kainos svyravimo rizika, kuri priklauso nuo palūkanų normos pasikeitimo arba (akcijų ar akcijų išvestinių priemonių finansinių priemonių atveju) nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais. Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
328. Norėdama apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikį apsisaugojimui nuo specifinės rizikos, įmonė pirmiausiai turi apskaičiuoti bendrąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją – susumuoti visas vertybinių popierių grynąsias pozicijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos trumposios, ar ilgosios (t. y. ilgųjų pozicijų suma plius trumpųjų pozicijų suma).
329. Nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją dauginant iš specifinės rizikos normatyvo (4 proc.).
330. Skaičiuojant nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikį, pirmiausiai reikia sudėti grynąsias vertybinių popierių pozicijas – ilgosios ir trumposios pozicijos sudedamos atskirai, o skirtumas tarp gautų sumų yra bendra grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija.
331. Nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrą grynąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją dauginant iš bendrosios rizikos normatyvo (8 proc.).
332. Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandorių, išankstinių sandorių ir apsikeitimo sandorių pozicijos, pagrįstos atskirais nuosavybės vertybiniais popieriais, turi būti vertinamos kaip pagrindinių finansinių priemonių (akcijų) ilgosios ir trumposios pozicijos.
333. Nuosavybės vertybinių popierių indeksų ateities sandorių, nuosavybės vertybinių popierių indeksų ateities pasirinkimo sandorių pozicijos yra suskirstomos į pozicijas pagal visas juos sudarančias akcijas. Šios pozicijos gali būti traktuojamos kaip atitinkamomis akcijomis išreikštos pagrindinės pozicijos, kurios, gavus Vertybinių popierių komisijos pritarimą, gali būti tarpusavyje užskaitomos su priešingomis tų pagrindinių akcijų pozicijomis.
334. Bendras nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikis yra nuosavybės vertybinių popierių ir nuosavybės vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių specifinės rizikos bei bendrosios rizikos kapitalo poreikių suma. Skolos finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
335. Įmonė privalo apskaičiuoti skolos finansinių priemonių specifinės bei bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį. Skolos finansinių priemonių pozicijos suskirstomos pagal atskiras valiutas, kuriomis jos yra išreikštos ir pagal kiekvieną valiutą atskirai apskaičiuojamos atskirų tapačių skolos finansinių priemonių ilgosios, trumposios ir grynosios pozicijos.
336. Skolos finansinės priemonės laikomos tapačiomis, kai atitinka visus šiuos požymius: 113.
337. Jas išleido tas pats emitentas; 113.
338. Jos vienodai traktuojamos emitento likvidavimo atveju; 113.
339. Jos denominuotos ta pačia valiuta; 113.
340. Jų atkarpos palūkanų norma yra ta pati; 113.
341. Jų vienodas iki išpirkimo likęs terminas.
342. Specifinės skolos finansinių priemonių palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena individuali grynoji pozicija, atsižvelgiant į finansinių priemonių emitentą (įsipareigojantįjį asmenį), kredito rizikos vertinimą ir iki išpirkimo likusį laiką ir neatsižvelgiant į tai, ar pozicija yra ilgoji ar trumpoji, dauginama iš atitinkamo 8 lentelėje nurodyto specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficiento, o po to gautos sandaugos, t. y. pagal riziką įvertintos pozicijos, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios, susumuojamos. 8 lentelė Eil. Nr. Finansinės priemonės kategorijos Specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas, proc.
343. Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba ES valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 1 kredito kokybės vertinimo žingsnį arba kurioms vertinant pagal riziką būtų suteiktas 0 proc. rizikos koeficientas. 0,00 proc.
344. Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba ES valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 2 ir 3 kredito kokybės vertinimo žingsnius, ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 1 ir 2 kredito kokybės vertinimo žingsnius, ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 1 ir 2 kredito kokybės vertinimo žingsnius. Kitos pripažįstamos pozicijos, kaip jos apibrėžtos šių Taisyklių 115 punkte. 0,25 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra 6 mėnesiai arba mažiau. 1,00 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra daugiau kaip 6 mėnesiai, bet ne daugiau kaip 24 mėnesiai. 1,60 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra daugiau kaip 24 mėnesiai.
345. Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba ES valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 4 ir 5 kredito kokybės vertinimo žingsnius, ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 3 ir 4 kredito kokybės vertinimo žingsnius. Kitos pozicijos, kurioms negalima taikyti Išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI) atliekamo kredito rizikos vertinimo. 8,00 proc.
346. Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba ES valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 6 kredito kokybės vertinimo žingsnį, ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 5 ir 6 kredito kokybės vertinimo žingsnius. 12,00 proc.
347. Skolos finansinės priemonės yra laikomos pripažįstamomis pozicijomis, jeigu tai yra: 115.
348. Ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam suteiktas kredito kokybės žingsnis, atitinkantis ne žemesnę nei šių Taisyklių VI dalyje pateikta investicinė reitingų kategorija; 115.
349. Ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio nėra įvertinusi išorinė kredito vertinimo institucija ir kuris atitinka toliau nurodytas sąlygas: 115.2.
350. turtas yra laikomas pakankamai likvidžių; 115.2.
351. įmonės vertinimu, turto investicinio reitingo kokybė prilygsta 115.1 punkte nurodyto turto investicinio reitingo kokybei; 115.2.
352. turtas yra įregistruotas bent vienoje ES valstybės narės reguliuojamoje rinkoje arba trečiosios šalies reguliuojamoje rinkoje, jeigu ji yra pripažįstama atitinkamos ES valstybės narės kompetentingos institucijos; 115.
353. Ilgosios ir trumposios turto, kurio emitentas yra įstaiga, kuriai taikomi direktyvoje 2006/49/EB nustatyti kapitalo pakankamumo reikalavimai, pozicijos, kurios yra laikomos pakankamai likvidžiomis ir kurių investavimo kokybė pagal pačios įstaigos vertinimo sistemą atitinka bent jau 115.1 punkte minėtų pozicijų investavimo kokybę.
354. Vertybinių popierių komisija, išnagrinėjusi skolos finansinių priemonių įvertinimo būdą, gali atmesti įmonės sprendimą skolos finansines priemones priskirti prie pripažįstamų pozicijų, jeigu, Vertybinių popierių komisijos nuomone, atitinkamų skolos finansinių priemonių rizikos laipsnis yra didesnis, negu kad būtų tuo atveju, jei jos būtų priskirtos prie pripažįstamų pozicijų.
355. Įmonė privalo taikyti maksimalų – 12 proc. kapitalo poreikio koeficientą toms skolos finansinėms priemonėms, kurios yra susijusios su ypatinga rizika dėl nepakankamo jų emitento mokumo.
356. Konvertuojamiems vertybiniams popieriams, tokiems kaip obligacijos ir privilegijuotosios akcijos, kurie laikomi skolos finansinėmis priemonėmis, yra taikomas tas pats kapitalo poreikio specifinės rizikos koeficientas, kaip ir tų pačių emitentų išleistoms skolos finansinėms priemonėms.
357. Skolos finansinių priemonių bendrosios rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą.
358. Terminų atitikimo metodas taikomas įvertinant terminą, likusį iki skolos finansinių priemonių išpirkimo, ir atkarpos palūkanas pagal atskiras valiutas.
359. Skolos finansinių priemonių bendrosios rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas apima šiuos pagrindinius etapus: 121.
360. Visos pozicijos yra dauginamos iš rizikos koeficiento priklausomai nuo termino, kad būtų galima apskaičiuoti kapitalo poreikį finansinių priemonių rizikai padengti; 121.
361. Kapitalo poreikį leidžiama sumažinti, jeigu iš rizikos koeficiento padauginta pozicija turi priešingą iš rizikos koeficiento padaugintą poziciją, patenkančią į tą pačią terminų grupę kaip ir pirmoji pozicija. Sumažinti kapitalo poreikį leidžiama ir tuo atveju, kai skiriasi priešingos iš rizikos koeficiento padaugintos pozicijos terminų ribos, o šio sumažinimo dydis priklauso nuo to, ar abi minėtos pozicijos priskirtos prie tos pačios zonos, taip pat ir nuo pačių zonų. Iš viso yra trys zonos, sudarytos iš kelių terminų grupių, kaip nustatyta 9 lentelėje.
362. Įmonė su kiekvienos skolos finansinės priemonės pozicija atlieka tokius veiksmus: 122.
363. Kiekviena finansinės priemonės pozicija yra priskiriama prie vienos iš atitinkamų terminų grupių, nurodytų 9 lentelėje. Fiksuotos palūkanų normos skolos finansinės priemonės priskiriamos prie atitinkamų terminų grupių pagal iki išpirkimo likusį terminą. Kintamos palūkanų normos finansinės priemonės prie atitinkamų terminų grupių priskiriamos pagal laiką, likusį iki kito palūkanų normos nustatymo. Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t. t. mėnesiai, turi būti priskiriamos prie trumpesnio termino grupės. Išskiriamos skolos finansinės priemonės su 3 proc. arba didesnėmis atkarpos palūkanų normomis ir finansinės priemonės, kurių atkarpos palūkanų normos yra mažesnės kaip 3 proc. Po to kiekviena pozicija dauginama iš 9 lentelėje atitinkamai terminų grupei nurodyto koeficiento. 9 lentelė Zona Terminų grupė, kurios atkarpos palūkanų norma lygi arba didesnė kaip 3 proc. Terminų grupė, kurios atkarpos palūkanų norma mažesnė kaip 3 proc. Rizikos koeficientas, proc. Tikėtinas palūkanų normos pasikeitimas, proc. Pirma 0–1 mėnuo 0–1 mėnuo 0,00 – 1–3 mėnesiai 1–3 mėnesiai 0,20 1,00 3–6 mėnesiai 3–6 mėnesiai 0,40 1,00 6–12 mėnesių 6–12 mėnesių 0,70 1,00 Antra 1–2 metai 1–1,9 metų 1,25 0,90 2–3 metai 1,9–2,8 metų 1,75 0,80 3–4 metai 2,8–3,6 metų 2,25 0,75 Trečia 4–5 metai 3,6–4,3 metų 2,75 0,75 5–7 metai 4,3–5,7 metų 3,25 0,70 7–10 metų 5,7–7,3 metų 3,75 0,65 10–15 metų 7,3–9,3 metų 4,50 0,60 15–20 metų 9,3–10,6 metų 5,25 0,60 Daugiau kaip 20 metų 10,6–12 metų 6,00 0,60 12–20 metų 8,00 0,60 Daugiau kaip 20 metų 12,50 0,60 122.
364. Apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos atskiros terminų grupės pozicijos. Kiekvienoje terminų grupėje atskirai susumuojamos rinkos verte įvertintos ilgosios ir trumposios pozicijos, kurios yra padaugintos iš atitinkamo rizikos koeficiento (9 lentelė). Iš rizikos koeficiento padaugintų ilgųjų pozicijų suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintų trumpųjų pozicijų sumą toje pačioje terminų grupėje, yra vadinama suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos pačios terminų grupės pozicija. (Pvz., grupėje kartu yra ir ilgoji, ir trumpoji pozicijos; ta dalis, kurios viena ilgoji pozicija yra lygi kitai trumpajai pozicijai, yra suderinta pozicija. Likusi ilgoji arba trumpoji tos pačios terminų grupės pozicijos dalis yra nesuderinta pozicija.) Po to apskaičiuojama bendra suderintų, pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicijų suma; 122.
365. Pagal nesuderintas, pagal riziką įvertintas atskirų terminų grupių pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos, pagal riziką įvertintos kiekvienos zonos pozicijos. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos 9 lentelėje nurodytos zonos terminų grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta trumpoji zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės trumpąsias pozicijas. Ta atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios pozicijos dalis, kuri atitinka tos pačios zonos nesuderintą, pagal riziką įvertintą trumpąją zonos poziciją, laikoma suderinta, pagal riziką įvertinta zonos pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji zonos pozicijos dalis laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija (pvz., zonoje yra nesuderintų, pagal riziką įvertintų ilgųjų ir nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų įvairiose terminų grupėse. Prie zonos priklausančių terminų grupių nesuderintų, pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumos dalis yra lygi atitinkamų terminų grupių nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų sumai, vadinama suderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija, o likusi trumpųjų arba ilgųjų pozicijų sumos dalis vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta zonos pozicija); 122.
366. Pagal nesuderintas, pagal riziką įvertintas zonų pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos, pagal riziką įvertintos zonų tarpusavio pozicijos. Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios (trumposios) pirmos zonos pozicijos suma, kuri atitinka nesuderintą, pagal riziką įvertintą trumpąją (ilgąją) antros zonos poziciją. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos antros zonos likusios dalies suma, kuri atitinka trečios zonos nesuderintą pagal riziką įvertintą poziciją. Tokiu būdu gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija. (Pvz., nesuderinta ilgoji ar trumpoji pirmos zonos pozicija yra sulyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja antros zonos pozicija. Ta dalis, kurios pirmos ir antros zonų nesuderintos pozicijos yra lygios, laikoma suderinta pozicija tarp pirmos ir antros zonų. Likusi nesuderintos ilgosios ar trumposios antros zonos pozicijos dalis toliau yra lyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja trečiosios zonos pozicija. Sulygintos antros ir trečios zonos nesuderintos pozicijos yra laikomos tarp antros ir trečios zonų suderintomis pozicijomis); 122.
367. Skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka, t. y. pirmiausiai apskaičiuoti suderintą pagal riziką įvertintą antros ir trečios zonų tarpusavio poziciją, o vėliau – pirmos ir antros zonų tarpusavio poziciją; 122.
368. Nesuderintos, pagal riziką įvertintos pirmos zonos pozicijos likusi dalis yra derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta trečios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antros zonos pozicija. Tokiu būdu apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija; 122.
369. Atlikus šių Taisyklių 122.1–122.6 punktuose nurodytus suderinimo skaičiavimus, po derinimo grupėse, zonose ir tarp zonų likusios pozicijos yra susumuojamos.
370. Šių Taisyklių 122 punkte išvardytų veiksmų rezultatai dauginami iš 10 lentelėje nurodyto koeficiento.
371. Skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) bendrosios rizikos kapitalo poreikis nustatomas susumavus dauginant iš atitinkamo koeficiento gautus rezultatus. 10 lentelė Pozicijos rūšis Koeficientas, proc. Visų terminų grupių suderintų, pagal riziką įvertintų pozicijų suma 10 Pirmos zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija 40 Antros zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija 30 Trečios zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija 30 Suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija 40 Suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija 40 Suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija 150 Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos 100 Išvestinių finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
372. Išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti išskaidytos į dvi atskiras pozicijas: 125.
373. Pozicija, rodanti sandorio termino pabaigą; 125.
374. Pagrindinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi pagrindinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, parodanti tos finansinės priemonės emitento valstybės vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.
375. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos pozicijas. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija, denominuota atitinkama valiuta.
376. Taikant terminų atitikimo metodą, apskaičiuojamas išankstinio valiutos keitimo sandorio palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis.
377. Susitarimai dėl išankstinio palūkanų normos sandorio ir kitos finansinės priemonės, kurių pagrindinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į dvi dalis: 128.
378. Pirma dalis parodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio palūkanų normos sandorio nustatymo datos; 128.
379. Antra dalis parodo laiką iki pagrindinės priemonės galiojimo pabaigos.
380. Kiekviena sudedamosios dalies tariamoji pozicija yra vertinama kaip nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija.
381. Susitarimų dėl išankstinio palūkanų normos sandorio dydis yra lygus pagrindinės priemonės tariamajai vertei.
382. Skolos finansinių priemonių ateities sandoriai ir išankstiniai palūkanų normos sandoriai skaidomi į šias dalis: 131.
383. Pirma dalis – tai nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija, kurios terminas yra laikotarpis iki išankstinio sandorio arba ateities sandorio galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų tariamoji vertė; 131.
384. Antra dalis parodo pagrindinę finansinę priemonę, kurios terminas yra lygus fiksuotos palūkanų normos pagrindinės finansinės priemonės terminui arba laikui iki kito galimo perkainojimo, kai palūkanų norma yra kintama. Šios dalies vertė apskaičiuojama pagrindinės finansinės priemonės vertę dauginant iš ateities ar išankstinio pirkimo sandorio kainos.
385. Apsikeitimo sandoriai skaidomi į šias sudedamąsias dalis: 132.
386. Valiutų apsikeitimo sandoris yra suprantamas kaip atskira kiekviena valiuta pozicija; 132.
387. Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai skaidomi į dvi dalis, kurių kiekviena priskiriama prie atitinkamo termino grupės (pagal 9 lentelę) ir yra lygi laikui iki kito galimo perkainojimo.
388. Kiekviena sudedamoji dalis turi būti suderinta.
389. Atpirkimo sandoris (finansinių priemonių pirkimo-pardavimo arba skolinimo), kai finansinės priemonės pakeičiamos grynaisiais pinigais, turi būti parodytas kaip grynųjų pinigų skolinimasis, t. y. kaip trumpoji pozicija emitento valstybės vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atpirkimo sandorio terminui, o atkarpos dydis yra lygus atpirkimo sandorio palūkanų normai.
390. Finansines priemones, kurios buvo laikomos iki atpirkimo sandorio, taip pat reikia įtraukti skaičiuojant pozicijų rizikos kapitalo poreikį.
391. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (finansinių priemonių pirkimo-pardavimo arba skolinimosi) turi būti parodytas kaip grynųjų pinigų skolinimas, t. y. kaip ilgoji pozicija emitento valstybės vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atvirkštinio atpirkimo sandorio terminui ir atkarpos dydis yra lygus atpirkimo sandorio palūkanų normai.
392. Skaičiuojant pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikį, kiekvienas pasirinkimo sandoris turi būti keičiamas į tariamąją pagrindinės finansinės priemonės poziciją pagal delta ekvivalento metodą, pagrįstą delta koeficientu.
393. Delta koeficientas rodo pasirinkimo sandorio premijos pokyčio ir pagrindinės finansinės priemonės kainos pokyčio santykį. Delta koeficientas skaičiuojamas pagal formules: Delta = N(Dl), Dl = kuriose: N () – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST; (Dl) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas; ln () – natūrinis logaritmas; P – pagrindinės finansinės priemonės rinkos kaina; S – pasirinkimo sandorio atlikimo (vykdymo) kaina; r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma; v – pagrindinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu nuokrypiu; t – laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais.
394. Tariamoji pagrindinės finansinės priemonės pozicija yra lygi delta koeficiento ir pagrindinės finansinės priemonės rinkos kainos sandaugai.
395. Kiekviena tariamoji pozicija toliau yra naudojama nuosavybės vertybinių popierių kainos, skolos finansinių priemonių palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, sandorio šalies ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio skaičiavimams tokiu pačiu būdu kaip ir bet kuri kita pozicija.
396. Apskaičiuota tariamoji pozicija, parodyta užsienio valiuta, įtraukiama skaičiuojant užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Užsienio valiutos rizika“).
397. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su nuosavybės vertybiniais popieriais, įtraukiama skaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Pozicijų rizika“).
398. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su skolos finansinėmis priemonėmis, įtraukiama skaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios skolos finansinių priemonių palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Pozicijų rizika“).
399. Kai pagrindinė finansinė priemonė yra nuosavybės finansinių priemonių indeksas, tariamoji pozicija yra įtraukiama skaičiuojant kapitalo poreikį, kaip nurodyta šių Taisyklių 110 punkte.
400. Kai pasirinkimo sandoriu prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir jam taikomi kasdieninių papildomų įmokų reikalavimai, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį kaip kapitalo poreikį garantinėms įmokoms (žr. „Sandorio šalies rizika“).
401. Kai pasirinkimo sandoriu reguliuojamoje rinkoje neprekiaujama, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį (žr. „Sandorio šalies rizika“).
402. Kai tariamoji pozicija susijusi su biržos prekėmis, ji įtraukiama skaičiuojant biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Biržos prekių kainos rizika“). Finansinių priemonių emisijos platinimo rizikos kapitalo poreikis
403. Jeigu įmonė organizuoja finansinių priemonių platinimą, tai ji privalo apskaičiuoti su naujos emisijos išplatinimu susijusios bendrosios ir specifinės rizikos kapitalo poreikį: 148.
404. Pirmiausiai įmonė turi apskaičiuoti grynąsias finansinių priemonių pozicijas, atimdama platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys; 148.
405. Apskaičiuotos grynosios pozicijos yra sumažinamos 11 lentelėje nurodytais koeficientais; 11 lentelė Darbo laikas Koeficientas, proc. 0 darbo diena 100 1 (pirma) darbo diena 90 2–3 darbo diena 75 4 darbo diena 50 5 darbo diena 25 Vėliau nei 5 darbo diena 0 148.
406. Nulinė