| Europaius

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina metinių pelno mokesčio deklaracijų formas (FR0475 ir FR0475A) ir jų priedus, taip pat nustato šių formų pildymo taisykles, siekiant pagerinti pelno mokesčio administravimą.
Ką jis reguliuoja

Metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formas.
Priedus prie šių deklaracijų, skirtus vertybinių popierių, užsienio pajamų, nuostolių ir dividendų deklaravimui.
Taisykles, kaip pildyti minėtas deklaracijas ir jų priedus.
Kuriems juridiniams asmenims taikoma FR0475 forma, o kuriems – FR0475A forma.
Kam tai aktualu

Vienetams – ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims.
Vienetams – neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims.
Advokatams, besiverčiantiems advokatų praktika.
Pagrindiniai punktai

Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurie pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) pelno mokestį deklaruoja FR0475 formoje.
Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ir ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą, pelno mokestį deklaruoja FR0475A formoje.
Advokatai, besiverčiantys advokatų praktika, 2002 mokestinių metų pajamų mokestį deklaruoja FR0475A formoje.
Deklaracijos ir finansinė atskaitomybė turi būti pateiktos iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos (arba per 30 dienų nuo veiklos pabaigos, jei vienetas likviduojamas ar reorganizuojamas).
📄 Įstatymo tekstas
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO
 Į S A K Y M A S
 DĖL METINIŲ PELNO MOKESČIO DEKLARACIJŲ FORMŲ IR JŲ UŽPILDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
m. vasario 27 d. Nr. V-58
 Vilnius
 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 50 straipsniu ir siekdama pagerinti pelno mokesčio administravimą:
Tvirtinu pridedamas:
1. Metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475 formą.
2. Metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475A formą.
3. Metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų priedus:
3.1. FR0475B priedą – vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo deklaraciją (toliau – FR0475B priedas);
3.2. FR0475C priedą – užsienio valstybėse gautų ir/ar uždirbtų pajamų bei tose valstybėse nuo tų pajamų sumokėto pelno (ar jam tapataus) mokesčio, atskaityto iš mokestinio laikotarpio pelno mokesčio, deklaraciją (toliau – FR0475C priedas);
3.3. FR0475D priedą – atskaitytų nuostolių deklaraciją (toliau – FR0475D priedas);
3.4. FR0475E priedą – grynųjų dividendų ir pelno mokesčio, išskaičiuoto iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų, užskaitymo bei Lietuvos ir užsienio vienetams išmokėtų neapmokestinamų dividendų deklaraciją (toliau – FR0475E priedas).
4. Metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų bei jų priedų užpildymo taisykles.
Nustatau, kad:
1. Vienetai – ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurie Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą) pelno mokestį deklaruoja metinės pelno mokesčio FR0475 formos deklaracijose.
2. Vienetai – neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ir tie ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą, pelno mokestį deklaruoja metinės pelno mokesčio FR0475A formos deklaracijose.
3. Advokatai, besiverčiantys advokatų praktika, 2002 mokestinių metų pajamų mokestį deklaruoja metinės pelno mokesčio FR0475A formos deklaracijose.
Įsakau:
1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Duomenų valdymo skyriui, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 165 „Dėl Dokumentų formų registro“ patvirtinta tvarka, į Dokumentų formų registrą įtraukti metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formas bei jų FR0475B, FR0475C, FR0475D ir FR0475E priedus.
2. VMI prie FM Informacinių sistemų plėtros skyriui užtikrinti, kad laiku būtų parengta programinė įranga metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formose bei jų FR0475B, FR0475C, FR0475D, FR0475E prieduose pateiktiems duomenims apdoroti.
3. VMI prie FM Reikalų skyriui organizuoti metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų bei jų FR0475B, FR0475C, FR0475D, FR0475E priedų blankų pagaminimą ir jais aprūpinti visas apskričių valstybinių mokesčių inspekcijas.
4. Apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms kontroliuoti, kad asmenys, deklaruojantys pelno mokestį, naudotų metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formas bei jų FR0475B, FR0475C, FR0475D, FR0475E priedus ir vadovautųsi metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų bei jų priedų užpildymo taisyklėmis.
5. VMI prie FM viršininko pavaduotojams šio įsakymo vykdymą kontroliuoti pagal jų kuruojamus klausimus.
Pripažįstu netekusiais galios šiuos VMI prie FM viršininko įsakymus:
1. 2001 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitos formos ir jos užpildymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 8-247).
2. 2000 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 233 „Dėl Juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų deklaracijos formos ir jos užpildymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 107-3410).
 Viršininkė                                                                                                  Violeta Latvienė
 ______________
 PATVIRTINTA
 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie 
 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 
 Viršininko 2003 m. vasario 27 d. 
 įsakymu Nr. V-58
 METINIŲ PELNO MOKESČIO DEKLARACIJŲ FR0475 IR FR0475A FORMŲ BEI JŲ PRIEDŲ UŽPILDYMO TAISYKLĖS
 I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Šios metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų bei jų priedų:
 – FR0475B priedo – vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo deklaracijos (toliau – FR0475B priedas),
 – FR0475C priedo – užsienio valstybėse gautų ir /ar uždirbtų pajamų bei tose valstybėse nuo tų pajamų sumokėto pelno (ar jam tapataus) mokesčio, atskaityto iš mokestinio laikotarpio pelno mokesčio, deklaracijos (toliau – FR0475C priedas),
 – FR0475D priedo – atskaitytų nuostolių deklaracijos (toliau – FR0475D priedas),
 – FR0475E priedo – grynųjų dividendų ir pelno mokesčio, išskaičiuoto iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų, užskaitymo bei Lietuvos ir užsienio vienetams išmokėtų neapmokestinamų dividendų deklaracijos (toliau – FR0475E priedas) užpildymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų bei jų priedų užpildymo tvarką.
Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau – PMĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) nuostatomis.
Šiose Taisyklėse vienetas – tai apmokestinamasis Lietuvos vienetas, kuris pagal PMĮ yra pelno mokesčio mokėtojas.
Pelno mokestį metinės pelno mokesčio FR0475 formos deklaracijose deklaruoja vienetai, kurie yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys (išskyrus tuos, kurie PMĮ 9 straipsnyje nustatyta tvarka pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą), o metinės pelno mokesčio FR0475A formos deklaracijose – vienetai, kurie yra neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, ir tie ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie PMĮ 9 straipsnyje nustatyta tvarka pajamas pripažįsta pagal pinigų apskaitos principą. Advokatai, besiverčiantys advokatų praktika, 2002 mokestinių metų apmokestinamąsias pajamas bei pajamų mokestį apskaičiuoja metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475A formoje.
FR0475B, FR0475C, FR0475D ir FR0475E priedai yra metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų sudedamosios dalys (priedai) ir teikiami kartu su metine pelno mokesčio FR0475 arba FR0475A formos deklaracija. Prie teikiamos metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475 arba FR0475A formos būtina pridėti:
1. FR0475B priedą, jei vienetas per mokestinį laikotarpį perleido vertybinius popierius ir /ar išvestines finansines priemones;
2. FR0475C priedą, jei vienetas per mokestinį laikotarpį vykdė veiklą per nuolatinę buveinę užsienio valstybėje ir/ar gavo pajamų iš užsienio valstybės, nuo kurių toje valstybėje sumokėtą pelno ar jam tapatų mokestį PMĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka (arba taikant tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas) atskaitė iš mokestinio laikotarpio mokėtino pelno mokesčio sumos;
3. FR0475D priedą, jei vienetas PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka iš mokestinio laikotarpio pajamų atskaitė praėjusiais mokestiniais laikotarpiais susidariusius mokestinius nuostolius;
4. FR0475E priedą, jei vienetas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, gavęs ir/ar išmokėjęs grynųjų dividendų, ir/ar PMĮ 33 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka užskaitęs pelno mokestį, išskaičiuotą iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų, ir/ar išmokėjęs neapmokestinamų dividendų Lietuvos bei užsienio vienetams.
Kiekvienas vienetas apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui pagal savo įregistravimo mokesčių mokėtoju vietą (toliau – AVMI) turi vieną FR0475 formos arba FR0475A formos užpildytą metinės pelno mokesčio deklaracijos egzempliorių (ir finansinės atskaitomybės, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaroma) kartu su FR0475B, FR0475C, FR0475D, FR0475E priedais (toliau – deklaracijos), jei jie turi būti užpildyti, asmeniškai pateikti arba atsiųsti paštu pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos (iki kitų metų spalio 1 dienos, jei mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai). Vienetą likvidavus, reorganizavus ar panašiai užbaigus veiklą, jo paskutinio mokestinio laikotarpio deklaracijos bei finansinė atskaitomybė (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalėjo būti sudaroma) turi būti pateiktos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. Jei vienetas nori turėti minėtų deklaracijų ir finansinės atskaitomybės egzempliorius su jų gavimą patvirtinančiais spaudais, tai jis turi pateikti po du deklaracijų ir finansinės atskaitomybės egzempliorius. Tuomet vienas deklaracijų ir finansinės atskaitomybės egzempliorius su jo gavimą patvirtinančiu spaudu ir atsakingo AVMI darbuotojo parašu grąžinamas vienetui.
Jei vienetas pertvarkomas, įskaitant atvejus, kai pasikeičia jo juridinis statusas (neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo pertvarkomas į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį), tai pateikiama viena viso mokestinio laikotarpio (iki pertvarkymo ir po pertvarkymo) metinė pelno mokesčio deklaracija.
Šių Taisyklių 5.1 – 5.4 punktuose išvardyti priedai, kurių vienetas pildyti neprivalo, AVMI neteikiami.
Vienetas AVMI turi pateikti užpildytas spaustuvėje išspausdintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) nustatytos formos deklaracijas arba kokybiškas nepadidintas ir nesumažintas jų abiejų pusių kopijas ant balto popieriaus.
Pildydamas deklaracijas, vienetas turi laikytis tokių taisyklių:
1. pildyti juodu arba tamsiai mėlynu rašalu;
2. raidės ir skaičiai turi būti įrašomi tiksliai į jiems skirtus langelius, aiškiai, be braukymų.
 Kai į deklaracijas įrašomas rodiklis turi mažiau ženklų, negu atitinkamoje eilutėje jam skirta langelių, tai eilučių tušti langeliai gali būti paliekami tiek kairėje, tiek dešinėje, tiek abiejose įrašyto rodiklio pusėse (išskyrus deklaracijų 1 eilutėje nurodomą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (kodą), kurį įrašant tušti langeliai turi būti paliekami eilutės dešinėje pusėje);
3. tekstas rašomas tik didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis;
4. įrašomas sumas apvalinti: 49 centus ir mažiau – atmesti, 50 centų ir daugiau – laikyti litu;
5. prie įrašomų skaičių nepridėti jokių kitų simbolių (kablelių, brūkšnelių ar pan.);
6. eilutes, kurių vienetas nepildo, palikti tuščias (nerašyti jokių brūkšnelių, kryželių, nulių ar kitokių simbolių);
7. kompiuteriu duomenis įrašyti į apibrėžtus laukus, nepažeisti jų linijų;
8. kompiuteriu išspausdintų deklaracijų formose turi išlikti nustatytos deklaracijų formų proporcijos (atstumai tarp formose esančių kryželių bei atstumai tarp kryželių ir pildomų laukų).
Deklaracijas turi pasirašyti jas pateikusio vieneto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir nurodyti savo asmens kodus. Jei vienetas yra neribotos civilinės atsakomybės ir neturi vyr. buhalterio (buhalterio) pareigybės, pasirašyti deklaracijas turi vieneto savininkas.
 Jei vienetas neturi vyr. buhalterio (buhalterio) pareigybės ir pagal sutartį jam apskaitos paslaugas teikia bei deklaracijas rengia kitas vienetas, tai deklaracijas vietoj vyr. buhalterio (buhalterio) turi pasirašyti (jei taip nustatyta sutartyje) vieneto įgaliotas asmuo ir nurodyti savo asmens kodą, vardą, pavardę, pareigas bei apskaitos paslaugas teikiančio vieneto pavadinimą.
 II. METINĖS PELNO MOKESČIO DEKLARACIJOS FR0475 FORMOS PILDYMAS 
 I. METINĖS PELNO MOKESČIO DEKLARACIJOS FR0475 FORMOS 
 PILDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
Mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio nuostatas apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
 Pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir/ar gautos visų rūšių pajamos pinigais ir/ar ne pinigais. Pajamų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 16 ir 17 dalyse. Į Lietuvos vieneto pajamas PMĮ 39 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos (pozityviosios pajamos) ar jų dalis.
 Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Visos pajamos nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio. Kaupimo principo esmė yra ta, kad pajamos apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą. Visos išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, PMĮ 11 str. 4, 5 ir 6 dalyje nustatyta tvarka turi būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais.
Metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475 formoje (toliau – deklaracija) apmokestinamasis pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas deklaracijoje įrašytą vieneto metinės finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitoje nustatytą pelno (nuostolio) iki apmokestinimo sumą padidinant (sumažinant) dėl skirtingo pajamų ir sąnaudų pripažinimo finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną bei taikant specialias PMĮ nustatytas apmokestinimo sąlygas susidarančių skirtumų sumomis, kurios įrašomos atitinkamose deklaracijos eilutėse.
Deklaraciją pateikiančio vieneto rekvizitai nurodomi:
1. 1 eilutėje įrašomas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas). Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas) pakartotinai įrašomas deklaracijos 2 lapo 1 eilutėje;
2. 2 eilutėje – vieneto pavadinimas;
3. 3 eilutėje – buveinės adresas;
4. 4 ir 6 eilutėse – telefono ir /ar fakso numeriai;
5. 5 eilutėje – elektroninio pašto adresas.
Jei vienetas turi nesavarankiškų struktūrinių padalinių Lietuvoje ar užsienyje, „X“ ženklu pažymimas 7 eilutės atitinkamas langelis.
Po deklaracijos pavadinimu 8 eilutės atitinkamose vietose nurodoma deklaracijos pildymo data ir deklaracijos registracijos numeris (vieneto išsiunčiamų dokumentų registracijos eilės numeris). Deklaracijos pildymo data pakartotinai įrašoma deklaracijos 2 lapo 8 eilutėje.
 II. DEKLARACIJOS I DALIES PILDYMAS
Deklaracijos 9 eilutėje nurodomas vieneto mokestinio laikotarpio, kurio pelno mokestis deklaruojamas, pradžios ir pabaigos datos (mokestinis laikotarpis pakartotinai įrašomas deklaracijos 2 lapo 9 eilutėje).
 Jei vieneto mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tai, pvz., teikiamos 2002 mokestinių metų deklaracijos 9 eilutės atitinkamose vietose reikia įrašyti – 02 01 01 ir 02 12 31 datas. Kai mokestinis laikotarpis prasideda ne nuo kalendorinių metų pradžios, t. y., kai vienetui yra nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis, pvz., nuo 2002-04-01 iki 2003-03-31, tai deklaracijos 9 eilutėje atitinkamai įrašoma: 02 04 01 ir 03 03 31.
 Jei vieneto mokestinis laikotarpis yra trumpesnis negu 12 mėnesių, tai deklaracijos 9 eilutėje nurodomos atitinkamo mokestinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos. Be to, jei deklaracija pildoma už trumpesnį nei 12 mėnesių mokestinį laikotarpį, 11 eilutėje „X“ ženklu pažymimas atitinkamas langelis, nurodantis priežastį, dėl kurios mokestinis laikotarpis yra trumpesnis nei 12 mėnesių (arba tai vieneto pirmas mokestinis laikotarpis, jei jis veiklą pradėjo ne nuo metų pradžios, arba paskutinis mokestinis laikotarpis, jei vienetas likviduotas arba reorganizuotas, arba pereinamasis mokestinis laikotarpis, kuris atsiranda, kai vienetui nustatomas naujas kitoks (ne kalendorinių metų) mokestinis laikotarpis). Vienetui pradėjus veiklą, jo mokestinis laikotarpis prasideda nuo jo įregistravimo Lietuvos Respublikoje (arba nuo veiklos vykdymo pradžios, jei vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka). Vienetui baigus veiklą, jo paskutinis mokestinis laikotarpis pasibaigia tą dieną, buvusią prieš išregistravimo iš Mokesčio mokėtojo registro dieną. Jei veikiančiam vienetui nustatomas naujas kitoks mokestinis laikotarpis, tai vieneto pereinamojo laikotarpio pradžios data yra atitinkamų metų mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pasibaigė vieneto senasis mokestinis laikotarpis, pirmoji diena, o pabaigos data – atitinkamų metų mėnesio, buvusio prieš vieneto naujo mokestinio laikotarpio pirmąjį mėnesį, paskutinė diena.
Deklaraciją pateikiantis vienetas, norėdamas patikslinti kai kuriuos jau pateiktos deklaracijos rodiklius, pateikia patikslintą deklaraciją. Apie tai, kad deklaracija yra patikslinta, „X“ ženklu pažymimas 10 eilutės langelis „Patikslinta“. Pateikiant deklaraciją pirmą kartą, „X“ ženklu pažymimas 10 eilutės langelis „Pirminė“. Analogiškai pažymimi deklaracijos 2 lapo 10 eilutės atitinkami langeliai. Patikslintoje deklaracijoje pateikiami visi (t. y. ne vien tik tikslinami) deklaracijos formoje nurodytini duomenys. Jeigu teikiant patikslinamąją deklaraciją buvo pridėtos deklaracijos I dalies 20 eilutėje pažymėtini FR0475B, FR0475C, FR0475D, FR0475E priedai, tai „X“ ženklu pažymimas deklaracijos ir tų minėtų priedų, kurių duomenys tikslinami, 10 eilutės langelis „Patikslinta“.
Jei vienetas per mokestinį laikotarpį vykdė sandorius su susijusiais asmenimis, tai „X“ ženklu atitinkamai pažymima deklaracijos 12 eilutė. Susijusių asmenų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 20 dalyje.
Jei vienetas per mokestinį laikotarpį vykdė sandorius su vienetais, įregistruotais ar kitaip organizuotais tikslinėse teritorijose, tai „X“ ženklu atitinkamai pažymima deklaracijos 13 eilutė. Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 110-4021; 2002, Nr. 41-1544).
Jei vienetas pagal PMĮ nuostatas laikomas kontroliuojančiu užsienio vienetą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, tai „X“ ženklu atitinkamai pažymima deklaracijos 14 eilutė. Kontroliuojamojo apmokestinamojo vieneto sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 4 dalyje.
Deklaracijos 15 eilutėje reikia nurodyti vidutinį sąrašinį darbuotojų skaičių to mokestinio laikotarpio, kurio deklaracija pateikiama. Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius nustatomas vadovaujantis Statistikos departamento 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 216 „Dėl darbo apmokėjimo statistinių ataskaitų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 122-5489).
Deklaracijos 16 eilutėje įrašoma visų pajamų (t. y. apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų), įtrauktų į mokesčio bazę, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, bendra suma, tarp jų ir pozityviosios pajamos. Pozityviųjų pajamų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 18 dalyje.
Deklaracijos 17, 18 ir 19 eilutėse reikia įrašyti vieneto faktiškai vykdomos veiklos kodus pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (nurodant klasę arba poklasį, t. y. ne mažiau kaip 4 kodo skaitmenis). Kai vienetas užsiima viena veiklos rūšimi, pildoma tik 17 eilutė, kai dviem – 17 ir 18 eilutės, o kai trimis ir daugiau veiklos rūšių – 17, 18 ir 19 eilutėse reikia įrašyti visų trijų arba trijų pagrindinių vykdomos veiklos rūšių, iš kurių uždirbama daugiausia pajamų, kodus.
Deklaracijos 20 eilutėje „X“ ženklu pažymimi tik tie šioje eilutėje išvardyti FR0475B, FR0475C, FR0475D, FR0475E priedai, kuriuos vienetas, privalantis juos užpildyti, prideda prie deklaracijos.
 III. DEKLARACIJOS II DALIES PILDYMAS
Deklaracijos II dalyje apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas (nuostolis) ir į biudžetą mokėtinas pelno mokestis. Apskaičiavus apmokestinamąjį pelną, pelno mokestis nuo apmokestinamojo pelno pagal PMĮ nustatytus tarifus apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę. Apmokestinamasis pelnas deklaracijoje apskaičiuojamas taip: deklaracijos 1 eilutėje įrašytas vieneto metinės finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitoje nustatytas ataskaitinio mokestinio laikotarpio pelnas prieš apmokestinimą didinamas (nuostolis mažinamas) PMĮ nustatytų neleidžiamų atskaitymų sumomis bei turto vertės padidėjimo pajamomis ar kitomis pajamomis taikant PMĮ nustatytas specialias apmokestinimo sąlygas, taip pat finansinėje apskaitoje neįregistruotomis pajamomis, kai pajamų pripažinimo laikotarpiai finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, skiriasi, arba pelnas prieš apmokestinimą mažinamas (nuostolis didinamas) finansinėje atskaitomybėje įregistruotomis pajamomis, kurios, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, arba mažinamas (nuostolis didinamas) kitomis finansinėje atskaitomybėje įregistruotomis pajamomis, kurios pagal PMĮ nuostatas į pajamas neįtraukiamos, arba mažinamas (nuostolis didinamas) sąnaudomis, kurių priskyrimo sąnaudoms laikotarpiai mokesčių ir finansinės apskaitos požiūriu nesutampa.
 Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pelną (nuostolį) prieš apmokestinimą didinančios (mažinančios) sumos įrašomos tam skirtose deklaracijos eilutėse. Kai kuriose deklaracijos eilutėse nurodytas PMĮ straipsnis, kuriuo vadovaujantis turi būti atliktas pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą didinimas (mažinimas), kitos eilutės paliktos tuščios. Šiose tuščiose eilutėse vienetas įrašo pelną (nuostolį) prieš apmokestinimą didinančias (mažinančias) sumas savo nuožiūra (pagal poreikius). Jeigu tos atskirų pavadinimų sumos vienetui nereikšmingos, tai jos gali būti sudedamos ir atitinkamoje tuščios eilutės vietoje įvardijamos vienu pavadinimu „Kitos“.
Deklaracijos 1 eilutėje iš metinės finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitos įrašoma pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą suma. Jeigu pelno (nuostolio) ataskaitoje yra nurodytas nuostolis, tai deklaracijos 1 eilutėje nuostolio suma įrašoma su minuso (-) ženklu.
Deklaracijos 2 eilutėje (3 ir 33 eilučių suma) įrašoma bendra pelno prieš apmokestinimą padidinimo (nuostolio sumažinimo) suma, kurią sudaro deklaracijos 3 eilutėje nurodoma bendra neleidžiamų atskaitymų, nustatytų PMĮ 31 str. 1 dalyje, suma ir 33 eilutėje nurodoma bendra pajamų padidinimo suma PMĮ nustatytais atvejais arba kitais atvejais, kai pajamų pripažinimo laikotarpiai finansinėje apskaitoje ir, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, skiriasi. Tokiu būdu iš pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą sumos eliminuojamos finansinėje apskaitoje įregistruotos sąnaudos, kurios, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikomos leidžiamais atskaitymais, ir pelno nuostolio prieš apmokestinimą suma padidinama (nuostolis sumažinamas) pajamomis, kurios finansinėje apskaitoje neregistruojamos.
Deklaracijos 3 eilutėje nurodoma bendra neleidžiamų atskaitymų suma, kurią sudaro deklaracijos 4–6 ir 17–23 eilutėse įrašytos vieneto atskirų neleidžiamų atskaitymų (atskirų deklaracijoje pažymėtų pavadinimų) sumos. Neleidžiami atskaitymai deklaracijos 4 – 6 ir 17 – 23 eilutėse išvardyti pagal PMĮ 31 str. 1 dalyje nustatytą neleidžiamų atskaitymų sąrašą. Prie neleidžiamų atskaitymų priskiriamos sumos įrašomos atitinkamose deklaracijos eilutėse:
1 deklaracijos 4 eilutėje įrašomos kitiems Lietuvos ir užsienio vienetams sumokėtų ir (arba) mokėtinų netesybų, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtų baudų, delspinigių ir kitų sankcijų už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus sumokėtos sumos;
2. deklaracijos 5 eilutėje įrašomos sumokėtos (mokėtinos) palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (susijusių asmenų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 20 dalyje);
3. deklaracijos 6 eilutėje nurodoma bendra neleidžiamiems atskaitymas pagal PMĮ 31 str. 1 dalies 5 punktą priskiriama, PMĮ 17 str. 2 dalyje nustatytus ribojamų dydžių atskaitymus viršijanti suma, kurią sudaro 7 – 16 eilutėse įrašytos vieneto atskirų pavadinimų neleidžiamiems atskaitymams priskirtos ribojamų dydžių atskaitymus viršijančios sumos. Šios sumos nustatomos atsižvelgiant į PMĮ 18 – 27 ir 29 straipsnių nuostatas:
3.1. deklaracijos 7 eilutėje įrašomos ilgalaikio turto nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudų sumos, didesnės už nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas, apskaičiuojamas PMĮ 18 – 19 straipsniuose nustatyta tvarka. Todėl, pvz., jei pagal finansinėje apskaitoje taikomus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus apskaičiuojama didesnė nusidėvėjimo suma, negu būtų apskaičiuota taikant PMĮ 1 priedėlyje nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, tai skirtumo suma įrašoma deklaracijos 7 eilutėje. Arba, pvz., jei vienetas perkainojo ilgalaikį turtą ir finansinėje apskaitoje nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja nuo perkainotos vertės, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nuo turto kainos padidėjimo dėl atlikto jo perkainojimo dalies, nusidėvėjimas neskaičiuojamas (PMĮ 19 str. 3 dalis), todėl deklaracijos 7 eilutėje įrašoma nuo perkainotos turto dalies per mokestinį laikotarpį apskaičiuota nusidėvėjimo suma. Arba, pvz., pagal PMĮ 19 str. 2 dalies nuostatas neskaičiuojama paties vieneto susikurto ilgalaikio nematerialiojo turto, nustatyto PMĮ 1 priedėlio grupėse „Įsigytos teisės“, „Kitas nematerialus turtas“ „Prestižas“ amortizacija, todėl finansinėje apskaitoje nuo minėtoms turto grupėms priskirtino nematerialiojo turto apskaičiuotos nusidėvėjimo sumos laikomos neleidžiamais atskaitymais ir įrašomos deklaracijos 7 eilutėje;
3.2. deklaracijos 8 eilutėje įrašomos ilgalaikio materialiojo turto remonto (rekonstravimo) sąnaudų sumos, didesnės negu iš pajamų leidžiamos atskaityti PMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
3.3. deklaracijos 9 eilutėje įrašomos komandiruočių sąnaudų sumos, didesnės negu iš pajamų leidžiamos atskaityti PMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
3.4. deklaracijos 10 eilutėje įrašomos reklamos ir reprezentacijos sąnaudos, didesnės negu iš pajamų leidžiamos atskaityti PMĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Kai finansinėje apskaitoje reklamos ar reprezentacijos sąnaudų priskiriama daugiau: pvz., kai vienetai reklamos sąnaudas patiria kontroliuojamiems vienetams, kontroliuojantiems asmenims ar vienetų grupės nariams informuoti, tai tokios reklamos sąnaudų sumos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 22 str. 1 dalis); arba, pvz., iš pajamų vienetas gali atskaityti ne daugiau kaip 75 proc. patirtų reprezentacijos sąnaudų (PMĮ 22 str. 3 dalis), todėl per mokestinį laikotarpį vieneto patirtų reprezentacijos sąnaudų dalis, didesnė už leistiną 75 proc. dydį, t. y. 25 proc. dydžio reprezentacijos sąnaudų suma laikoma neleidžiamais atskaitymais; arba, pvz., medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos nepriskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms ir laikomos neleidžiamais atskaitymais, tai sumos, didesnės už PMĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka leidžiamiems atskaitymams priskirtinų reklamos ir reprezentacijos sąnaudų dydžius, įrašomos deklaracijos 10 eilutėje;
3.5. deklaracijos 11 eilutėje įrašomos prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sąnaudų sumos, didesnės už natūralios netekties nuostolių sąnaudų sumas, nustatomas PMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Pvz., jei vieneto faktiškai patirtų prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių suma yra didesnė kaip 1 proc. visų jo pajamų, tai, atsižvelgiant į PMĮ 23 str. 2 dalies nuostatą, natūralios netekties nuostolių sumos dalis, didesnė už 1 proc. visų pajamų sumą, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir įrašoma deklaracijos 11 eilutėje;
3.6. deklaracijos 12 eilutėje įrašomos mokesčių sumos, viršijančios mokesčių sumas, priskiriamas leidžiamiems atskaitymams PMĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Pvz., pirkimo ir sumokėtos importo PVM sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos. Todėl neatskaitomos PVM sumos, apskaičiuotos nuo neleidžiamų atskaitymų, įrašomos deklaracijos 12 eilutėje;
3.7. deklaracijos 13 eilutėje įrašomos nurašytų beviltiškų skolų sumos, didesnės už sumas PMĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka priskiriamas ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, ir (arba) atidėjimų abejotinoms skoloms (išskyrus specialiuosius atidėjimus, nustatytus PMĮ 27 straipsnyje) sumos. Pvz., jei vienetas, neturėdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintoje Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkoje (Žin., 2002, Nr. 16-644) nustatytų dokumentų, kurių pagrindu beviltiška skola gali būti laikoma ribojamo dydžio leidžiamu atskaitymu, finansinėje apskaitoje skolų sumas nurašė (ar suformavo joms atidėjimus) ir sumažino pelną prieš apmokestinimą, tai tokiu atveju nurašytos beviltiškos skolos (arba atidėjimo) suma turi būti padidinamas pelnas prieš apmokestinimą, nurašymo (atidėjimo) sumą įrašant deklaracijos 13 eilutėje. Tačiau, jei kitą mokestinį laikotarpį vienetas surinktų minėtoje tvarkoje nustatytus reikiamus dokumentus, t. y. turėtų teisę beviltišką skolą priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, tai tokiu atveju jis galėtų kitą mokestinį laikotarpį sumažinti pelną prieš apmokestinimą, atitinkamą beviltiškos skolos sumą įrašydamas vienoje iš deklaracijos 74 – 76 laisvų eilučių;
3.8. deklaracijos 14 eilutėje įrašomos darbuotojų naudai mokamų įmokų į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose arba gyvybės draudimo įmokų, arba pensinio draudimo įmokų, mokamų draudimo įmonėms sumos, didesnės už PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtinas sumas;
3.9. deklaracijos 15 eilutėje įrašomos specialiųjų kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimų sumos, didesnės už PMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka iš pajamų atskaitomas sumas;
3.10. deklaracijos 16 eilutėje įrašomos narių mokesčių, įnašų ir įmokų sumos, didesnės už PMĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka iš pajamų atskaitomas sumas;
4. pagal PMĮ 31 str. 1 dalies 6 punkto nuostatas bet kokie nuostoliai, atsiradę tarp susijusių asmenų, priskiriami neleidžiamiems atskaitymams. Deklaracijos 17 eilutėje įrašomos sąnaudų dalies, viršijančios uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės sumažėjimo nuostolių tarp susijusių asmenų, sumos;
5. deklaracijos 18 eilutėje įrašomos dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų dalies, viršijančios už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas, sumos (PMĮ 31 str. 1 dalies 7 punktas);
6. deklaracijos 19 eilutėje įrašomos suteiktos paramos ir dovanų, išskyrus PMĮ 28 straipsnyje nustatytus atvejus, išlaidų sumos. Jei parama teikiama ne PMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka, tai jos vertė priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Kai parama teikiama PMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka, tai ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos suteiktos paramos sumos įrašomos deklaracijos 88 eilutėje, todėl, jei suteiktos paramos sumos finansinėje apskaitoje yra įtrauktos į sąnaudas, tai šių sąnaudų sumomis turi būti padidinamas pelnas prieš apmokestinimą (nuostolis sumažinamas), jas įrašant vienoje iš deklaracijos 29 – 32 laisvų eilučių;
7. deklaracijos 20 eilutėje įrašoma išmokų užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, suma, jei tos išmokos nepagrįstos PMĮ 31 str. 2 dalyje nustatytais įrodymais. Įrodymų pateikimo tvarka nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Lietuvos vieneto arba per nuolatinę buveinę veikiančio užsienio vieneto tikslinėse teritorijose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems užsienio vienetams išmokamų išmokų pripažinimo leidžiamais atskaitymais įrodymų pateikimo vietos mokesčių administratoriui taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 91-3927). Šioje eilutėje taip pat įrašoma išmokų, neapmokestintų PMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka, suma. Jei vienetas iš užsienio vienetui išmokamų pajamų (sumų) prie pajamų šaltinio išskaitytiną pelno mokestį sumoka savo lėšomis, tai savo lėšomis sumokėto pelno mokesčio suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams (pagal 31 str. 1 dalies 1 punktą) ir taip pat įrašoma deklaracijos 20 eilutėje;
8. vieneto padarytos žalos atlyginimas, remiantis PMĮ 31 str. 1 dalies 11 punktu, laikomas neleidžiamu atskaitymu. Jei vienetas kompensuoja kitam asmeniui padarytą žalą, tai žalos atlyginimo suma įrašoma deklaracijos 21 eilutėje;
9. deklaracijos 22 eilutėje įrašomos sumos, susidariusios dėl praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymų pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį. Šioje eilutėje įrašoma sąnaudų suma, kuri vieneto finansinėje apskaitoje įregistruojama nustačius praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumus. Su sąnaudų pripažinimu susiję praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumai turi būti tikslinami pateikiant patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją;
10. deklaracijos 23 eilutėje įrašoma bendra neleidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 31 str. 1 dalies 13 punktą priskiriama kitų, nesusijusių su pajamų uždirbimu ir neįprastinių vieneto vykdomai veiklai, sąnaudų bei sąnaudų, nelaikomų leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ, suma, įskaitant sąnaudas, kurių pripažinimo laikotarpis finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, skiriasi. Ją sudaro 24 – 32 eilutėse įrašytos vieneto atskirų, nesusijusių su pajamų uždirbimu ir neįprastinių vieneto vykdomai veiklai, sąnaudų bei sąnaudų, nelaikomų leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ (atskirų pavadinimų), sumos:
10.1. deklaracijos 24 eilutėje įrašomos turto nurašymo nuostolių sumos, pvz., kai nurašomas netinkamas naudoti dar nenudėvėtas ar neamortizuotas ilgalaikis turtas;
10.2. deklaracijos 25 eilutėje įrašomos išlaidų (nuostolių) sumos, kompensuotos draudimo išmokomis. Šioje eilutėje įrašomi dėl draudiminio įvykio prarasto turto nuostoliai, ilgalaikio materialiojo turto remonto ir kitos sąnaudos, kompensuotos draudimo išmokomis;
10.3. deklaracijos 26 eilutėje įrašomas neleidžiamiems atskaitymams priskiriamas turto, įskaitant vertybinius popierius, pervertinimo neigiamas rezultatas. Išvestinių finansinių priemonių pervertinimo, atliekamo pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1K-021 patvirtintą Išvestinių finansinių priemonių apskaitos metodiką (Žin., 2003, Nr. 14-587) neigiamas rezultatas šioje eilutėje neįrašomas;
10.4. deklaracijos 27 eilutėje įrašomos vieneto įvairių atidėjimų sąnaudoms sumos, išskyrus specialiuosius kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimus, numatytus PMĮ 27 straipsnyje. Jeigu vienetas kiekvieną mėnesį tiksliai apskaičiuoja darbuotojų per tą mėnesį uždirbtų atostogų laiką ir darbo užmokesčio sumą, kuri bus išmokėta, kai darbuotojui bus suteiktos atostogos, tai šie susidarę įmonės įsipareigojimai darbuotojams (už jų uždirbtas atostogas) priskiriami leidžiamiems atskaitymams tą mėnesį, kurį šie įsipareigojimai faktiškai susidaro ir į deklaracijos 27 eilutę neįrašomi. Atidėjimų beviltiškoms skoloms sumos į deklaracijos 27 eilutę taip pat neįrašomos, jos įrašomos į deklaracijos 13 eilutę. Visi kiti suformuoti atidėjimai leidžiamiems atskaitymams priskiriami tik tuomet, kai šių atidėjimų sąnaudos yra faktiškai patiriamos (pvz., atliekamas garantinis remontas ir pan.);
10.5 deklaracijos 28 eilutėje įrašoma likviduojamo vieneto dėl turto perleidimo PMĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta tvarka patirto nuostolio suma. Pagal PMĮ 45 str. 1 dalies nuostatas, jei vienetas paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais. Jei vienetas, taip paskirstęs turtą savo dalyviams, apskaičiuoja nuostolį (paskirstyto turto rinkos kaina yra mažesnė už to turto įsigijimo kainą), tai toks nuostolis iš vieneto pajamų neatskaitomas. Jeigu vienetas perleidžia turtą, kurio nusidėvėjimas arba amortizacija buvo skaičiuojama, tai apskaičiuojant turto vertės nuostolį, atsižvelgiama į PMĮ 16 str. 2 dalies nuostatą, t. y. to turto įsigijo kaina sumažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Apskaičiuotos turto vertės nuostolių sumos įrašomos deklaracijos 28 eilutėje.
 Deklaracijos 28 eilutėje taip pat įrašomi likviduojamo vieneto dalyvių turto vertės nuostoliai (likviduojamų vieneto dalyvių nuosavybės teisių (dalių, pajų, akcijų) įsigijimo kainos ir iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kainos skirtumas (pagal PMĮ 45 str. 2 dalies nuostatas), t. y., jei likviduojamo vieneto dalyvio iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kaina yra mažesnė už anuliuotų akcijų, dalių, pajų įsigijimo kainą, tai susidaręs skirtumas (nuostolis) laikomas neleidžiamu atskaitymu ir įrašomas deklaracijos 28 eilutėje. Jei likviduojamo vieneto dalyvio iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kaina yra didesnė už anuliuotų akcijų, dalių, pajų įsigijimo kainą, tai susidariusio skirtumo – turto vertės padidėjimo pajamų – suma apmokestinama ir įrašoma deklaracijos 37 eilutėje;
10.6. kai vienetas turi neleidžiamų atskaitymų, kurių pavadinimai deklaracijoje nėra įvardyti, jų sumas jis įrašo laisvose deklaracijos 29 – 32 eilutėse, o tų neleidžiamų atskaitymų pavadinimus – atitinkamose tam skirtose vietose.
Deklaracijos 33 eilutėje įrašoma bendra pajamų, kuriomis PMĮ nustatytais atvejais turi būti padidinama pelno mokesčio bazė, suma:
1. deklaracijos 34 eilutėje įrašoma turto vertės padidėjimo pajamų suma, apskaičiuojama tais atvejais, kai turtas perduotas pagal nuomos sandorį, atitinkantį PMĮ 38 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pagal PMĮ 38 straipsnio nuostatas, jei vieneto turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį, kuris atitinka šiame straipsnyje nustatytus kriterijus, tai apskaičiuojant pelno mokestį, toks turto ar turtinio komplekso perdavimas apmokestinamas kaip pardavimas, o tokio turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui pagal tikrąją rinkos kainą. Tokiu atveju vienetas tokio turto vertės padidėjimo pajamas – perduoto pagal nuomos sandorį turto tikrosios rinkos kainos ir įsigijimo kainos (sumažintos nusidėvėjimo suma iki turto perdavimo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus) skirtumą – turi įrašyti deklaracijos 34 eilutėje;
2. deklaracijos 35 eilutėje įrašoma ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų, kuriuos įsigyjant buvo pasinaudota investicijų lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM) įstatymo 21 straipsnyje, o po PMĮ įsigaliojimo šis turtas mokestiniais metais buvo perduotas panaudos būdu, investuotas į kitą vienetą, įsigijimo kaina (pagal PM įstatymo 58 str. 3 dalies nuostatą). Jei minėtas turtas parduodamas, jo įsigijimo kaina į šią eilutę neįrašoma. Tačiau, jeigu įsigyjant turtą investicijų lengvata buvo pritaikyta pagal JAPM įstatymo 21 str. 2 dalį, t. y. šio turto įsigijimo kaina buvo priskirta sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, tai pardavus tokį turtą, jo likutinė vertė, kuri buvo įtraukta į sąnaudas finansinėje apskaitoje, laikoma neleidžiamu atskaitymu ir įrašoma deklaracijos 35 eilutėje arba vienoje iš laisvų deklaracijos 39 – 41 eilučių;
3. deklaracijos 36 eilutėje įrašomos turto vertės padidėjimo pajamos, apskaičiuojamos PMĮ 15 str. 2 dalyje ir 16 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Kai nuosavybės teisė į turtą yra perleidžiama nemokamai arba už kainą, kuri yra mažesnė už to turto tikrąją rinkos kainą, tai remiantis PMĮ 15 str. 2 dalimi, šio turto pardavimo kaina vienetui yra tikroji rinkos kaina, nustatyta nuosavybės teisės į turtą perleidimo dieną (tikrosios rinkos kainos sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 22 dalyje). Turto vertės padidėjimo pajamų suma apskaičiuojama iš turto tikrosios rinkos kainos atėmus to turto įsigijimo kainą. Jeigu vienetas perleidžia turtą, kurio nusidėvėjimas arba amortizacija buvo skaičiuojama, tai apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas atsižvelgiama į PMĮ 16 str. 2 dalies nuostatą, t. y. to turto įsigijimo kaina sumažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Tokiu būdu apskaičiuotos turto vertės padidėjimo pajamos įrašomos deklaracijos 36 eilutėje. Šioje eilutėje taip pat įrašomos turto vertės padidėjimo pajamos, apskaičiuojamos PMĮ 16 str. 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais, kai vienetas nemokamai perleidžia turtą savo dalyvių nuosavybėn arba kito susijusio asmens nuosavybėn;
4. deklaracijos 37 eilutėje įrašomos turto vertės padidėjimo pajamos, apskaičiuojamos PMĮ 45 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka;
5. deklaracijos 38 eilutėje įrašoma pajamų, pripažįstamų kaip išnuomoto arba panaudos būdu kitiems vienetams perduoto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainos padidėjimo, suma (pagal PMĮ 20 str. 3 dalies nuostatą). PMĮ 20 str. 3 dalyje nustatyta, kad, kai nuomininkas ar panaudos gavėjas perimtą ilgalaikį materialųjį turtą remontuoja ar rekonstruoja ir jei atlikto remonto vertė per mokestinį laikotarpį yra didesnė kaip 50 proc. to suremontuoto turto įsigijimo kainos, tai nuomotojas ar panaudos davėjas nuomininko ar panaudos gavėjo atlikto remonto arba rekonstravimo darbų verte didina to turto įsigijimo kainą ir kainos padidėjimą apmokestina tą mokestinį laikotarpį, kurį remontas ar rekonstravimas buvo iki galo atliktas;
6. deklaracijos 39 – 41 eilutėse įrašomos kitos PMĮ nustatytais atvejais mokesčio bazę didinančios sumos, o tų sumų pavadinimai – atitinkamose tam skirtose vietose, pvz., turto vertės padidėjimo pajamos atsiradusios, kai vienetai reorganizuojami ne PMĮ IX skyriuje nustatyta tvarka, arba turto vertės padidėjimo pajamos PMĮ 14 str. 4 dalyje nustatytu atveju ir kt.
 Kai vienetas pagal PMĮ reikalavimus turi apskaičiuoti turto vertės padidėjimo pajamas, įskaitant Taisyklių 30.3, 30.4 ir 30.5 punktuose nustatytais atvejais, tai pagal PMĮ nuostatas apskaičiuotos turto vertės padidėjimo pajamų sumos įrašomos atitinkamose deklaracijos eilutėse, jei finansinėje apskaitoje tokios pajamos neregistruojamos ir dėl to turi būti padidinama pelno mokesčio bazė.
Deklaracijos 42 eilutėje įrašoma bendra pelno prieš apmokestinimą sumažinimo (nuostolio padidinimo) suma, kurią sudaro pagal PMĮ nuostatas neapmokestinamųjų pajamų bendra suma (deklaracijos 43 eilutė), pajamų, kurios, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į pajamas neįtraukiamos, bendra suma (deklaracijos 65 eilutė) ir sąnaudų, kurios mokestinį laikotarpį laikomos leidžiamais ar ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais, tačiau dėl skirtingo sąnaudų pripažinimo pagal finansinės apskaitos taisykles ir, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, mokestinį laikotarpį finansinėje apskaitoje neregistruojamos, bendra suma (deklaracijos 72 eilutė).
Deklaracijos 43 eilutėje įrašoma bendra neapmokestinamųjų pajamų suma. Ją sudaro 44–47 eilutėse ir 53–64 eilutėse įrašytos vieneto atskirų neapmokestinamųjų pajamų (atskirų pavadinimų) sumos. Kokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nustatyta PMĮ 12 straipsnyje. Priskiriant pajamas neapmokestinamosioms pajamoms, taip pat reikia atsižvelgti į šio PMĮ 58 straipsnio nuostatas. Tuo atveju, kai vienetas turi neapmokestinamųjų pajamų, kurių pavadinimai deklaracijoje nėra įvardyti, jų sumos įrašomos laisvose deklaracijos 63 – 64 eilutėse.
 Deklaracijos 47 eilutėje įrašoma pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymą, ir draudimo įmonių investicinių pajamų, pagal PMĮ 12 str. 5 punktą priskiriamų neapmokestinamosioms pajamoms, bendra suma. Neapmokestinamųjų investicinių pajamų atskirų pavadinimų sumos įrašomos deklaracijos 48–52 eilutėse.
Deklaracijos 65 eilutėje įrašoma bendra pajamų, kurios, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į pajamas pagal PMĮ nuostatas neįtraukiamos, suma. Tokioms pajamoms priskiriamos sumos įrašomos deklaracijos 66–71 eilutėse:
1. deklaracijos 66 eilutėje įrašoma vieneto iš kitų Lietuvos vienetų gautų grynųjų dividendų suma (pagal PMĮ 33 str. 4 dalies nuostatą grynieji dividendai į vieneto pajamas neįtraukiami);
2. deklaracijos 67 eilutėje įrašoma iš užsienio vienetų gautų PMĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka apmokestintų dividendų suma (PMĮ 35 str. 3 dalies nuostata);
3. deklaracijos 68 eilutėje įrašoma pajamų, atsiradusių PMĮ 33 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka sumažinus praėjusio mokestinio laikotarpio mokėtiną pelno mokestį iš išmokėtų dividendų išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto mokesčio suma (šios pajamos pelno mokesčio objektu nelaikomos ir, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į pajamas neįtraukiamos);
4. deklaracijos 69 eilutėje įrašoma pajamų, atsiradusių dėl anksčiau neleidžiamiems atskaitymams priskirtų sumų padengimo (apmokėjimo) arba atstatymo, suma;
5. jei vienetas turi kitų pajamų, kurios, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į pajamas neįtraukiamos ir kurių pavadinimai deklaracijoje nėra įvardyti, jų sumas jis įrašo laisvose deklaracijos 70–71 eilutėse, o tų pajamų pavadinimus – atitinkamose tam skirtose vietose, pvz., pelno mokesčio objektu nelaikomos (į pajamas neįtraukiamos) apskaitoje registruojamos pajamų sumos tais atvejais, kai nurašomos per didelės įvairių apskaitoje formuojamų atidėjimų sąnaudoms sumos, jei tie atidėjimai pagal PMĮ nuostatas nepriskiriami leidžiamiems atskaitymams, šios sumos įrašomos pasirinktose laisvose deklaracijos 70–71 eilutėse.
Deklaracijos 72 eilutėje įrašoma bendra sąnaudų, mažinančių pelną prieš apmokestinimą (didinančių nuostolį), kai jos susidaro dėl skirtingo sąnaudų pripažinimo pagal finansinės apskaitos taisykles ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Tokių sąnaudų (leidžiamų ar ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų) atskirų pavadinimų sumos įrašomos deklaracijos 73–76 eilutėse:
1. deklaracijos 73 eilutėje įrašoma turto, perduoto pagal nuomos sandorį, atitinkantį PMĮ 38 str. 1 dalyje nustatytus kriterijus, vertės sumažėjimo nuostolis, t. y., jei pagal tokį nuomos sandorį perduoto turto tikrosios rinkos kainos ir jo įsigijimo kainos (sumažintos nusidėvėjimo suma, iki turto perdavimo įtraukta į ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus) skirtumas yra nuostolis, tai nuostolio suma įrašoma deklaracijos 73 eilutėje (šiuo atveju mažinamas pelnas prieš apmokestinimą sąnaudomis, kurios apskaitoje neregistruojamos);
2. jei vienetas turi kitų sąnaudų, kurios apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti laikomos leidžiamais ar ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais, tačiau atsižvelgiant į apskaitos ir pelno mokesčio apskaičiavimo skirtumus tokios sąnaudos finansinėje apskaitoje į mokestino laikotarpio sąnaudas neįtraukiamos, tai vienetas gali tokias sąnaudas (laikomas leidžiamais ar ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais) iš pajamų atskaityti, t. y. pelną prieš apmokestinimą sumažinti (nuostolį padidinti). Tokių sąnaudų atskirų pavadinimų sumos įrašomos deklaracijos 74 – 76 eilutėse, pvz., vieneto sudaryti atidėjimai garantiniam parduotų prekių aptarnavimui nelaikomi leidžiamais atskaitymais. Kai vienetas faktiškai patiria garantinio aptarnavimo išlaidas, tai jos nurašomos iš atidėjimų garantiniam aptarnavimui sąskaitos. Kadangi finansinėje apskaitoje sąnaudoms priskiriamos suformuotų atidėjimų garantiniam aptarnavimui sumos, o apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiamais atskaitymais laikomos tik faktiškai patirtos sąnaudos, todėl tą mokestinį laikotarpį, kurį šios sąnaudos patiriamos, jos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir įrašomos vienoje iš deklaracijos 74–76 laisvų eilučių.
Deklaracijos 77 eilutėje įrašomas apskaičiuotas bendras vieneto mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelno (nuostolio) suma (be pozityviųjų pajamų ir iki praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių ir suteiktos paramos sumų atskaitymo iš pajamų). Deklaracijos 77 eilutės suma apskaičiuojama prie deklaracijos 1 eilutėje įrašytos finansinėje atskaitomybėje nustatytos pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą sumos pridėjus pelno prieš apmokestinimą padidinimo (nuostolio sumažinimo) sumą, įrašytą deklaracijos 2 eilutėje, ir atėmus pelno prieš apmokestinimą sumažinimo (nuostolio padidinimo) sumą, įrašytą deklaracijos 42 eilutėje. Jei apskaičiuojamas nuostolis, tai nuostolio suma įrašoma su minuso (-) ženklu.
Deklaracijos 78 eilutėje įrašomos PMĮ 39 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl pozityviųjų pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos apmokestinamojo vieneto pajamas tvarkos ir pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1497; nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1657; Žin., 2002, Nr. 102-4560) nustatyta tvarka apskaičiuotos pozityviųjų pajamų sumos. Pozityviosios pajamos, įtraukiamos į vieneto pajamas, apskaičiuojamos laisvos formos dokumente, kuris pridedamas prie deklaracijos ir pateikiamas kartu su kitais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 332 patvirtintose Kontroliuojamo užsienio vieneto mokesčio nuo pozityviųjų pajamų sumokėjimo dokumentų pateikimo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 114-5113) nustatytais dokumentais.
Mokestinio laikotarpio bendras veiklos rezultatas kartu su pozityviosiomis pajamomis įrašomas deklaracijos 79 eilutėje. Jei apskaičiuojamas nuostolis, tai nuostolio suma įrašoma su minuso (-) ženklu.
Deklaracijos 80 eilutėje įrašoma mokestinio laikotarpio vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno (nuostolio) suma, kuri apskaičiuojama FR0475B priede (vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo deklaracijoje). FR0475B priedo 18 eilutėje apskaičiuotas vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo rezultatas (pelnas arba nuostolis) perkeliamas į deklaracijos 80 eilutę. Jei apskaičiuojamas nuostolis, tai nuostolio suma 80 eilutėje įrašoma su minuso (-) ženklu.
Deklaracijos 81 eilutėje įrašomas vieneto mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas be vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo rezultato. Veiklos pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas iš deklaracijos 79 eilutėje apskaičiuotos bendros vieneto mokestinio laikotarpio pelno (nuostolio) sumos atėmus 80 eilutėje įrašytą vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno (nuostolio) sumą. Jei apskaičiuojamas nuostolis, tai nuostolio suma 81 eilutėje įrašoma su minuso (-) ženklu.
Deklaracijos 82 ir 83 eilutėse įrašomos PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytos vieneto praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių sumos, kuriomis mažinamas mokestinio laikotarpio pelnas, įrašytas deklaracijos 80 ir 81 eilutėse.
 Deklaracijos 82 eilutėje įrašoma iš veiklos pelno, nurodyto deklaracijos 81 eilutėje, sumos atskaitytina praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma, o 83 eilutėje – iš vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno, nurodyto deklaracijos 80 eilutėje, sumos atskaitytina praėjusių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo bei veiklos nuostolių bendra suma. Deklaracijos 82 eilutė pildoma tik tuo atveju, jei 81 eilutėje yra apskaičiuojamas veiklos pelnas, o 83 eilutė – jei 80 eilutėje apskaičiuojamas vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelnas.
 Iš mokestinio laikotarpio pelno atskaitytinos praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių sumos apskaičiuojamos FR0475D priede (atskaitytų nuostolių deklaracijoje). Deklaracijos 82 eilutėje įrašoma iš mokestinio laikotarpio veiklos pelno atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių bendra suma, kuri perkeliama iš FR0475D priedo 14A eilutės, o 83 eilutėje įrašoma iš mokestinio laikotarpio vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolių ir veiklos nuostolių bendra suma, kuri perkeliama iš FR0475D priedo 14B eilutės.
Mokestinio laikotarpio veiklos pelno (nuostolio) ir vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno (nuostolio) po praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių atskaitymo sumos įrašomos deklaracijos 84 ir 85 eilutėse:
1. deklaracijos 84 eilutėje įrašoma mokestinio laikotarpio veiklos pelno (nuostolio) po praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių atskaitymo suma, kuri apskaičiuojama iš 81 eilutėje nurodytos veiklos pelno sumos atėmus 82 eilutėje nurodytą atskaitytą praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių sumą. Jei 81 eilutėje yra apskaičiuotas veiklos nuostolis, tai 84 eilutėje įrašoma (pakartojama) 81 eilutėje apskaičiuoto veiklos nuostolio suma. Jei apskaičiuojamas nuostolis, tai nuostolio suma 84 eilutėje įrašoma su minuso (-) ženklu;
2. deklaracijos 85 eilutėje įrašoma mokestinio laikotarpio vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno (nuostolio) po praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių atskaitymo suma, kuri apskaičiuojama iš 80 eilutėje nurodytos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno atėmus 83 eilutėje nurodytą atskaitytą praėjusių mokestinių laikotarpių vertybinių ir išvestinių finansinių priemonių bei veiklos nuostolių sumą. Jei 80 eilutėje yra apskaičiuotas nuostolis, tai 85 eilutėje įrašoma (pakartojama) 80 eilutėje apskaičiuota nuostolio suma. Jei apskaičiuojamas nuostolis, tai nuostolio suma 85 eilutėje įrašoma su minuso (-) ženklu.
Deklaracijos 86 eilutėje įrašomas vieneto mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas (iki atskaitymų paramai PMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka) ir atskirai 87 eilutėje – mokestinio laikotarpio nuostolis. Užpildoma tik 86 arba 87 eilutė.
 Deklaracijos 86 eilutėje apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas sudėjus 84 ir 85 eilučių sumas (jei šiose eilutėse apskaičiuotas pelnas arba jei 85 eilutėje apskaičiuota pelno daugiau negu 84 eilutėje nuostolio). Tačiau, jei deklaracijos 85 eilutėje apskaičiuojamas vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolis, kuris atsižvelgiant į PMĮ 30 str. 1 dalies nuostatą nepriskiriamas mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams, t. y. nemažina mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, tai tokiu atveju deklaracijos 86 eilutėje įrašoma (pakartojama) 84 eilutėje nurodyta pelno suma.
 Deklaracijos 87 eilutė užpildoma, jei apskaičiuojamas mokestinio laikotarpio nuostolis. Deklaracijos 87 eilutėje įrašoma suma turi būti lygi 79 eilutėje apskaičiuotai nuostolio sumai, jei 80 ir 81 eilutėse įrašytos nuostolio sumos (neigiami skaičiai), arba 87 eilutės suma lygi 84 ir 85 eilučių sumai, jei 85 eilutėje apskaičiuoto pelno suma mažesnė už 84 eilutėje apskaičiuoto nuostolio sumą.
Deklaracijos 88 eilutėje nurodoma pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą vieneto suteiktos paramos suma, apskaičiuojama pagal PMĮ 28 str. 2 dalies nuostatas: iš pajamų du kartus atskaitomos išmokos, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnės kaip 40 proc. deklaracijos 86 eilutėje įrašytos apmokestinamojo pelno sumos.
Iš deklaracijos 86 eilutėje apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos atėmus deklaracijos 88 eilutėje įrašytą suteiktos paramos sumą, gaunama PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, kuri įrašoma deklaracijos 89 eilutėje.
Atsižvelgiant į deklaraciją pateikiančiam vienetui PMĮ nustatytas apmokestinimo sąlygas (pelno mokesčio tarifus), deklaracijos 89 eilutėje apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma įrašoma vienoje iš deklaracijos 90 – 95 eilučių (kai taikomos su užsienio investicijomis susijusios pelno mokesčio lengvatos, apmokestinamojo pelno suma gali būti įrašoma dviejose – 90 ar 91 ir 92 eilutėse).
Pelno mokesčio suma įrašoma deklaracijos 96 eilutėje. Ją sudaro pagal 97, 99, 101, 103, 105 ar 107 laukeliuose nurodytus tarifus apskaičiuojama (įrašoma 98, 100, 102, 104, 106 ar 108 eilutėse) pelno mokesčio suma.
Kai deklaraciją pateikiančiame vienete dirba riboto darbingumo asmenys, deklaracijos 96 eilutėje apskaičiuotoji pelno mokesčio suma yra mažinama deklaracijos 109 eilutėje įrašoma pelno mokesčio sumažinimo suma, kuri apskaičiuojama PMĮ 58 str. 16 d. 3 punkte nustatyta tvarka. Riboto darbingumo asmenų skaičius ir jų dalis (procentais) tarp visų dirbančių asmenų vienete įrašoma atitinkamose 110 ir 111 eilutėse.
Iš deklaracijos 96 eilutėje įrašytos pelno mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal PMĮ nustatytus mokesčio tarifus, atėmus 109 eilutėje nurodytą pelno mokesčio sumažinimo sumą, deklaracijos 112 eilutėje apskaičiuojama pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą.
Deklaracijos 112 eilutėje apskaičiuota į biudžetą mokėtina pelno mokesčio suma gali būti sumažinama iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pelno mokesčio suma (PMĮ 33 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka), užsienio valstybėse nuo tose valstybėse per mokestinį laikotarpį gautų ir/arba uždirbtų pajamų sumokėto pelno arba jam tapataus mokesčio suma (PMĮ 55 str. 1–4 dalyse nustatyta tvarka arba taikant tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas), užsienio valstybėse arba zonose nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, sumokėto pelno (ar jam tapatus) mokesčio suma (PMĮ 39 str. 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka). Į biudžetą mokėtino pelno mokesčio sumažinimo sumos įrašomos:
1. deklaracijos 113 eilutėje įrašoma iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pelno mokesčio suma, užskaityta PMĮ 33 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Pvz., jei vienetas kitiems Lietuvos vienetams išmokėjo dividendus ir iš jų išskaičiavo bei į biudžetą sumokėjo pelno mokestį 2003 metais (vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais), tai iš dividendų išskaičiuotą mokestį jis gali užskaityti, sumažindamas į biudžetą mokėtiną 2002 mokestinių metų pelno mokestį (jei dividendai buvo išmokėti po 2002 mokestinių metų pelno mokesčio deklaracijos pateikimo AVMI, tai vienetas, pateikdamas patikslintą tų mokestinių metų deklaraciją, sumažinimo sumą turi įrašyti 2002 mokestinių metų deklaracijos 113 eilutėje). Kadangi 2002 mokestinių metų pelno mokesčio sumažinimo sumos (pajamos, atsiradusios dėl pelno mokesčio sumažinimo) finansinėje apskaitoje registruojamas kitais – 2003 metais, tai ta pati pelno mokesčio sumažinimo suma įrašoma į 2003 mokestinių metų deklaracijos 68 eilutę. Jei iš išmokėtų dividendų pelno mokesčio buvo išskaičiuota ir į biudžetą sumokėta didesnė negu apskaičiuota į biudžetą mokėtina 2002 mokestinių metų pelno mokesčio suma, tai deklaracijos 113 eilutėje įrašoma suma neturi būti didesnė kaip deklaracijos 112 eilutėje nurodyta tų mokestinių metų apskaičiuota į biudžetą mokėtina pelno mokesčio suma. Užskaitytina susidariusio skirtumo suma gali būti sumažinamas 2003 mokestinių metų į biudžetą mokėtinas pelno mokestis, o jei tų metų į biudžetą mokėtina pelno mokesčio suma yra mažesnė negu užskaitytina suma, tai 2003 mokestinių metų į biudžetą mokėtiną pelno mokestį viršijanti užskaitytina suma PMĮ 33 str. 3 dalyje nustatyta tvarka gali būti perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį (ne ilgiau kaip p …
🔗 Į oficialų šaltinį
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.