Kaunas

Kaunas LiETUVOS   RESPUBLIKOS VALSTYBĖS   KONTROLė IŠVADA DĖL  LIETUVOS  RESPUBLIKOS  2003  METŲ VALSTYBĖS  BIUDŽETO  ĮVYKDYMO  APYSKAITOS 2004 T U R I N Y S Išvada (nuomonė) dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ..................................................................................... 2 Įvadas ............................................................................................................. 3 1 priedas. Bendros biudžeto tendencijos:  ...................................................... 6 1. Biudžeto lėšų panaudojimas  ............................................................ 6 2. Biudžeto lėšų finansinė atskaitomybė ir kontrolė. Teisės aktų pažeidimai. Vidaus kontrolė ................................................................. 11 3. Biudžetinio sektoriaus apskaitos sistemos reforma .......................... 14 2 priedas. Asignavimų valdytojų sritys ........................................................... 18 1.Aplinkos ministerijos valdymo sritis ................................................. 18 2. Finansų ministerijos valdymo sritis .................................................. 20 3. Krašto apsaugos ministerijos valdymo sritis ..................................... 22 4. Kultūros ministerijos valdymo sritis ................................................. 22 5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo sritis ................. 25 6. Susisiekimo ministerijos valdymo sritis ........................................... 26 7. Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sritis ................................ 28 8. Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritis ................................ 29 9. Teisingumo ministerijos valdymo sritis ............................................ 30 10. Ūkio ministerijos valdymo sritis ..................................................... 32 11. Užsienio reikalų ministerijos valdymo sritis ................................... 34 12. Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis ..................................... 34 13. Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis .......................................... 38 14. Aukštosios mokyklos ir mokslo institutai ....................................... 42 15. Apskričių viršininkų administracijos ............................................. 48 16. Teismai ........................................................................................... 50 17. Kiti asignavimų valdytojai ............................................................. 54 3 priedas. 2003 m. liepos−2004 m. birželio mėn. atliktų finansinių auditų nustatytų teisės aktų pažeidimų apibendrinimas ............................................ 60 4 priedas. Europos Sąjungos lėšų auditas ....................................................... 64 5 priedas. Kaupimo principo taikymas biudžetinio sektoriaus apskaitoje ir biudžete – galimos kryptys ............................................................................. 68 6 priedas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų dėl 2002 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos įgyvendinimas ............................... 74 7 priedas. Valstybės kontrolės rekomendacijų Seimui dėl 2003 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos apibendrinimas ............................................. 77 LiETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLė IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2003 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ĮVYKDYMO APYSKAITOS 2004 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Valstybės kontrolė atliko Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos (toliau – Apyskaitos) valstybinį auditą ir 113 valstybės institucijų, kurios panaudojo 8 522 132 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų (arba 79 procentus visų panaudotų asignavimų), finansinių atskaitomybių valstybinius auditus. Šių auditų tikslas – nustatyti, ar audituojama Apyskaita sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Pagal Konstituciją ir Biudžeto sandaros įstatymą už Apyskaitos pateikimą Seimui yra atsakinga Vyriausybė, o už Apyskaitos parengimą – Finansų ministerija. Valstybės kontrolės pareiga (pateikti Seimui išvadą dėl Apyskaitos) nurodyta Konstitucijoje, Biudžeto sandaros ir Valstybės kontrolės įstatymuose. Valstybės kontrolė valstybinius auditus atliko pagal Valstybės kontrolės įstatymą ir Valstybinio audito reikalavimus. Apyskaitos valstybinis auditas suplanuotas ir atliktas taip, kad Seimui būtų galima pateikti pakankamų, tinkamų ir patikimų įrodymų, kad Apyskaitoje nėra reikšmingų informacijos iškraipymų, išskyrus galimus apribojimus dėl to, kad buvo atlikti ne visų, o tik 79 procentus asignavimų panaudojusių, valstybės įstaigų 2003 metų finansinių atskaitomybių auditai. Valstybinis auditas suteikia pagrindą nuomonei pareikšti. Valstybės kontrolės nuomone, Apyskaita visais reikšmingais atvejais parengta pagal Biudžeto sandaros ir 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Asignavimų valdytojų valstybinio audito rezultatai apie paskirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą programose nustatytiems tikslams, jų naudojimą galimu efektyviausiu būdu, padarytus teisės aktų pažeidimus juos naudojant ir apie tai, ar pasiekti programose nustatyti tikslai, nurodyti šios Išvados prieduose. Valstybės kontrolierius                                                       Jonas Liaučius IŠVADOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2003 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ĮVYKDYMO APYSKAITOS PRIEDAI ĮVADAS Vykdydama Valstybės kontrolės įstatymo reikalavimą prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, Valstybės kontrolė atliko Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos (toliau – Apyskaitos) valstybinį auditą, kitus finansinius ir veiklos auditus ir jų pagrindu parengė Išvadą dėl 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir jos priedą (toliau – Išvados priedą). Siekiame: • Pateikti Seimui nepriklausomą informaciją apie tai, kaip vykdomas valstybės biudžetas, ar efektyviai ir teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas (kiek tai susiję su valstybės biudžeto vykdymu), siūlymus šiais klausimais. • Padėti audituotoms institucijoms gerinti veiklos rezultatus didinant veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir ekonomiškumą; akcentuojame ir nurodome audituotoms institucijoms būdus, kaip jos galėtų patobulinti lėšų taupymą arba sąnaudų mažinimą; gerinti paslaugų kokybę, stiprinti valdymo, administracinius ir organizacinius procesus ir siekti savo tikslų užtikrinant didesnį kaštų rezultatyvumą. • Pateikti mokesčių mokėtojams informaciją, ar valstybės lėšos ir ištekliai yra naudojami tinkamai ir efektyviai. Pagal Konstituciją ir įstatymus Valstybės kontrolė įpareigota pateikti Seimui ne tik išvadą dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, bet ir atskiras išvadas dėl valstybės skolos ataskaitos, ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, valstybės biudžeto projektą. Todėl Valstybės kontrolės auditų rezultatų apibendrinimas ir siūlymai, kurie yra labiau susiję su valstybės skola, yra pateikiami išvadoje dėl valstybės skolos ataskaitos; kurie labiau susiję su valstybės turto naudojimu ir disponavimu – išvadoje dėl ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą; kurie labiau susiję su valstybės biudžeto projektu – išvadoje dėl valstybės biudžeto projekto. 1. PRIEDAS BENDROSIOS BIUDŽETO TENDENCIJOS 1. BIUDŽETO LĖŠŲ PANAUDOJIMAS Santrauka: Atiduoti visi Valstybės biudžeto asignavimai 2003 metais pagal asignavimų valdytojų ir biudžetinių įstaigų pateiktas paraiškas. 2003 m. visos asignavimų valdytojų ir biudžetinių įstaigų laiku ir nustatyta tvarka pateiktos Valstybės iždui paraiškos apmokėtos. Lyginant 2003 m. panaudotus asignavimus su Biudžeto įstatymu patvirtintu planu − panaudota 50 mln. Lt mažiau asignavimų negu planuota. Lyginant 2003 m. panaudotus asignavimus su Biudžeto įstatymu patvirtintu planu ir atsižvelgiant į asignavimų valdytojų patikslintus planus naudoti teisės aktų nustatyta tvarka asignavimus viršijant Biudžeto įstatyme patvirtintas sumas − papildomai 2003 m. asignavimų valdytojai galėjo pateikti Valstybės iždui paraiškų asignavimams gauti už 522 mln. Lt. Didžiausia nepanaudotų asignavimų suma Valstybės skolos valdymo programai finansuoti – 156 mln. Lt (plačiau apie Valstybės skolos valdymo programą žiūrėti Valstybės kontrolės Išvadą dėl 2003 m. valstybės skolos ataskaitos). Kiti didžiausi nepanaudotų valstybės biudžeto skirtų asignavimų atvejai: − Aplinkos ministerija – 21 mln. Lt asignavimų, skirtų Europos Sąjungos ISPA paramos bendrojo finansavimo programai; − Ūkio ministerija – 20,7 mln. Lt asignavimų, skirtų Europos Sąjungos PHARE paramos bendrojo finansavimo programai ir specialiosioms programoms finansuoti (valstybės rezervo naudojimo programa – 5 mln. Lt, Energijos taupymo projektų įgyvendinimui iš viso nebuvo naudojama 9 mln. Lt asignavimų, nebuvo naudojama 5 mln. Lt asignavimų įmonių veiklos palaikymo programai finansuoti ir kt.). − Žemės ūkio ministerija – 60 mln. Lt asignavimų, skirtų Nacionalinei kaimo plėtros SAPARD programai įgyvendinti (54 mln. Lt) ir Europos Sąjungos PHARE paramos bendrojo finansavimo programai (per 6 mln. Lt.) Valstybės institucijos, gaunančios pajamų už teikiamas paslaugas ir administruojamas pajamas, 2003 m. nepanaudojo 273 mln. Lt asignavimų specialiosioms programoms finansuoti. Pirmiau minėtos ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšos pagal sudarytas išlaidų sąmatas gali būti naudojamos 2004 m. viršijant Seimo patvirtintus asignavimus. ■ Biudžeto deficito finansavimas 2003 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo patvirtinta (patikslinta) 9 553 mln. Lt pajamų planinė užduotis. Apyskaitos duomenimis 2003 m. valstybės biudžeto pajamų užduotis įvykdyta 9 625 mln. tūkst. Lt (100,7 proc.) arba 71 mln. Lt daugiau negu prognozuota. Patvirtinti 10 865 mln. Lt asignavimai. Atsižvelgiant į asignavimų valdytojų patikslintas išlaidų sąmatas ir leidimą naudoti asignavimus viršijančius Biudžeto Įstatymu patvirtintas sumas, panaudota 10 816 mln. Lt. Taigi valstybės biudžeto faktinis deficitas 1 191 mln. Lt, kuris nurodytas ir Apyskaitoje. Biudžeto deficitui finansuoti pasiskolinta 1 286 mln. Lt (valstybės biudžeto deficitui dengti 2003 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtinta 1312,2 mln. Lt.) arba 95 mln. Lt daugiau negu faktinis deficitas. Faktinis deficitas apskaičiuojamas gavus asignavimų valdytojų metines apyskaitas, t. y. baigus biudžetinius metus. ■ Programinis biudžetas ir strateginis planavimas Nuo 1998 m. Lietuvoje pradėtas diegti programinis biudžetas, o 2000 m. jis susietas su strateginiu planavimu. Diegiant strateginį planavimą Lietuvoje buvo tikimasi, kad valstybės institucijos aiškiau suformuluos savo tikslus ir uždavinius, parengs programas, sieks jas efektyviau įgyvendinti, pagerės valstybės institucijų atskaitingumas visuomenei. Strateginiuose planuose nustatyti vertinimo kriterijai turi leisti stebėti įgyvendinimą ir vertinti valstybės institucijos veiklos efektyvumą. Vienas iš svarbiausių visų valstybių finansų reformų tikslų − užtikrinti kuo efektyvesnį viešųjų finansų panaudojimą. Siekiant šio tikslo valstybės institucijų veikloje kartais pradedama taikyti privačiame sektoriuje taikomus valdymo metodus. Lietuvoje programinio biudžeto rengimas ir įgyvendinimas derinamas su strateginio planavimo procesu. Todėl svarbiausią strateginio planavimo diegimo naudą galime suprasti kaip didesnį orientavimąsi ne į biudžetinei įstaigai skiriamus resursus (asignavimus, turtą), bet į šios įstaigos veiklos rezultatus, jų poveikį visuomenei ir teikiamų (kuriamų) paslaugų (produktų) kokybę. Vienu iš svarbiausių savo prioritetu vertinant programinį biudžetą Valstybės kontrolė laiko programų kriterijų aiškumą ir skaidrumą. Valstybės kontrolės 2003 m. ataskaitoje „Programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, kriterijų vertinimas“ (Plačiau apie programinio biudžeto reformos eigą žiūrėti Valstybės kontrolės Išvadą dėl 2002 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos) pateiktos išvados, siūlymai ir rekomendacijos toliau įgyvendinamos. Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybinių auditorių ataskaitoje pateiktą nuomonę, iš dalies pakeitė Strateginio planavimo metodiką (2004-07-16 nutarimas Nr. 902): patobulino tarpinstitucinių programų valdymo principus, Metodikoje numatė institucijų vertinimo kriterijų sistemą, uždavinių, programų ir strateginių tikslų susiejimą su laukiamais rezultatais ir pasiekimo laiku, tobulinama veiklos ataskaitos forma. Daliai kitų siūlymų pritarta, jie numatomi įgyvendinti ateityje. Atsižvelgdami į Biudžeto sandaros įstatymo 37 str. ir Seimo narių domėjimąsi biudžeto programų vykdymu, Išvados 2 priede pateikiame konkrečių biudžeto programų auditų apibendrinimą. ■ Tobulintinos biudžeto sudarymo ir vykdymo kryptys Ilgalaikėje perspektyvoje svarstytina galimybė ir nauda sudarant biudžetą taikyti kaupimo principą, kaip šį principą numatoma taikyti viešojo (ir biudžetinio) sektoriaus apskaitoje (Plačiau žiūrėti į 3 skyrių). Šiais metais norime atkreipti dėmesį į šias tobulintinas sritis: 1.1. Dėl biudžetinių įstaigų skolinių įsipareigojimų Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 10 str. 3 d. biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos savo vardu negali prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų (redakcija nuo 2004-01-07, sena redakcija − 10 str. 4 str.: valstybės biudžeto asignavimų valdytojai savo vardu negali prisiimti skolinių įsipareigojimų), išskyrus sudarydami sutartis dėl projektų, remiamų iš ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų įgyvendinimo. Paskutiniais metais kartu su Valstybės kontrolės rekomendacijomis buvo bandoma apriboti biudžetinių įstaigų galimybę įsiskolinti: iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia turi būti dengiamas kreditorinis įsiskolinimas (suėjus mokėjimo terminui). Tai numatyta Vyriausybės 2004-06-15 nutarimu Nr. 751 patvirtintose taisyklėse. Reikia pastebėti, kad paskutiniais metais valstybės biudžetinių įstaigų kreditorinis įsiskolinimas sumažėjo ir grėsmės šiandien nekelia: iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų (paprastųjų išlaidų) išlaidoms kreditorinis įsiskolinimas metų pabaigoje, palyginti su metų pradžia, sumažėjo 16 mln. Lt. ir (nepaprastosioms išlaidoms) turtui įsigyti – 16 mln. Lt. Lyginant su 2002 m. pradžia kreditorinis įsiskolinimas išlaidoms 2003 m. pabaigoje sumažėjo 20 mln. Lt ir turtui įsigyti – 21 mln. Lt. (2002-01-01 įsiskolinimas išlaidoms buvo 152 mln. Lt, turtui įsigyti – 45 mln. Lt, o 2004-01-01 atitinkamai 132 mln. Lt ir 24 mln. Lt). Pastebima tendencija griežtai nesilaikyti šios teisės normos. Pavyzdžiui, sudaromos išperkamosios nuomos sutartys ar sutartys savo turiniu panašios į išperkamąją nuomą, kuriomis prisiimami skoliniai įsipareigojimai. Valstybinių auditų metu pastebime, kad biudžetinės įstaigos formaliai lizingo (finansinės nuomos) sutartis pertvarko (ar sudaro naujas) į veiklos nuomos sutartis (dažnai: automobilių, kompiuterių. Nors taip pat būtų galima su pastatais), kurios, mūsų manymu, savo turiniu yra lizingas (finansinė nuoma), t. y. jų pagrindu prisiimami skoliniai įsipareigojimai. Taip pat neaišku, ar Biudžeto sandaros įstatymo 10 str. 3 d. norma, draudžianti skolinių įsipareigojimų prisiėmimą, draudžia ir pirkimą kreditu (kai atsiskaitoma vėliau negu gaunamos prekės ar paslaugos). Tai, kad biudžeto sudarymo ir jo vykdymo, kontrolės procesuose skiriamas didelis dėmesys išlaidoms negu prisiimtiems įsipareigojimams buvo atkreiptas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Europos Sąjungos paramos organizacijos vidurio ir rytų Europos šalims tobulinant valdymą ir administravimą (SIGMA) Lietuvos Respublikoje peržiūros atliktos 2001 m. ataskaitoje „Valstybės išlaidų vidaus finansų kontrolės vykdymo apžvalga“. Kaip minėta šiandien kreditoriniai įsiskolinimai nekelia grėsmės valstybės finansų stabilumui. Esama sistema, finansinės krizės ar pan. atvejais, gali neužkirsti kelio nekontroliuojamam kreditorinio įsiskolinimo didėjimui. Tai pat tai kelia riziką, kad nebus laiku pastebėtas didėjantis biudžetinių įstaigų įsiskolinimas. Kita vertus, kai kuriais atvejais biudžetinių įstaigų skolinių įsipareigojimų prisiėmimas gali būti pateisintas ekonomiškumu ir efektyvumu, pavyzdžiui, pirkimas kreditu (kai atsiskaitoma vėliau negu gaunamos prekės ar paslaugos). Esant tokioms aplinkybėms, siūlome galimus variantus (sprendžiant problemą, galimi ir kiti variantai): 1. Alternatyva: Kai asignavimų valdytojai ir jų pavaldžios biudžetinės įstaigos savo vardu nenori sudaryti lizingo ir savo turiniu panašių sutarčių ar kitų sutarčių, kai apmokėjimas už gautas prekes ir paslaugas perkeliamas į kitus metus, siūlome tai paaiškinti (aplinkraščiuose ar teisės norminiuose aktuose) ar pasinaudoti Biudžeto sandaros įstatymo 18 str. 3 d., numatančią Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte pateikti nuostatas, apribojančias teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas. 2. Alternatyva: Kai asignavimų valdytojai ir jų pavaldžios biudžetinės įstaigos savo vardu nenori sudaryti lizingo ir savo turiniu panašių sutarčių, bet leidžiamos sutartys, kai apmokėjimas už gautas prekes ir paslaugas perkeliamas į kitus metus, siūlome tai paaiškinti (aplinkraščiuose ar teisės norminiuose aktuose). Manome, kad sutartys, kai apmokėjimas už gautas prekes ir paslaugas perkeliamas į kitus metus, turėtų būti leidžiamos, kai sutartyse nenustatomas prekių pabrangimas ar palūkanos už vėlesnį apmokėjimą. 1.2. Dėl nebiudžetinių įstaigų, gaunančių biudžeto asignavimų, atsakomybės Biudžeto sandaros įstatymo 4 str.1 d. nustatyta, kad „Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys)“, t. y. ne biudžetinių įstaigų vadovai nelaikomi asignavimų valdytojais. Biudžeto sandaros įstatyme asignavimų apibrėžimas įvardija, kad „asignavimai – biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto lėšas gaunančių subjektų... lėšų suma.“, t. y. numatyta, kad biudžeto asignavimų gali gauti ir kiti subjektai. Faktiškai valstybės biudžete tvirtinami asignavimai ne tik biudžetinėms įstaigoms, bet ir kitoms institucijoms (viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, valstybės įmonės, teatrai ir koncertinės organizacijos ir pan.). Šių nebiudžetinių institucijų vadovams netaikomos Biudžeto sandaros įstatymo 5, 6, 7 straipsniuose numatytos asignavimų valdytojų pareigos, teisės ir ypač atsakomybė. Rekomendacija: Mūsų nuomone, reikėtų apsispręsti dėl atitinkamų teisės aktų tikslinimo: arba įstatymu neskirti asignavimų minėtoms įstaigoms (o lėšas kaip dotacijas ar kt. finansuojant skirti biudžetinių įstaigų programoms vykdyti), arba subjektų sąrašą, kuriems taikomas Biudžeto sandaros įstatymo 5, 6, 7 straipsniai, numatantys asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę, arba keičiant kitus įstatymus, kuriais būtų reglamentuota ne asignavimų valdytojų, gaunančių biudžeto asignavimų, pareigos, teisės ir atsakomybė dėl biudžeto asignavimų panaudojimo ar kitu būdu išsprendžiant esamą teisės aktų netikslumą. 1.3. Dėl asignavimų perdavimo viešosioms įstaigoms Valstybės kontrolė dabar atlieka Viešųjų įstaigų valdymo vertinimo auditą penkiose ministerijose. Asignavimų valdytojai viešosioms įstaigoms perveda dideles valstybės biudžeto lėšų sumas. Pavyzdžiui, viešosioms įstaigoms viena ministerija, kuri yra jų steigėja arba dalininkė, 2003 m. pervedė 25 mln. Lt. Sudarydami sutartis su viešosiomis įstaigomis, asignavimų valdytojai dažnai netaiko viešojo konkurso procedūrų, todėl yra rizika, kad paslaugos ar darbai įsigyjami ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Asignavimų valdytojai dažnai paveda viešosioms įstaigoms vykdyti darbus, kurie, mūsų nuomone, susiję su jų vykdomomis funkcijomis, be to, asignavimų valdytojai nepakankamai informuojami apie valstybės biudžeto lėšų panaudojimą viešosiose įstaigose. Viešosioms įstaigoms, naudojančioms valstybės biudžeto asignavimus, netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka ir kt. Į šias problemas buvo atkreiptas dėmesys teikiant Valstybės kontrolės veiklos ataskaitas ir išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. 1.4. Dėl sujungtų biudžeto programų finansavimo Vyriausybės 2001-05-14 nutarimo Nr. 543 (Vyriausybės 2004-06-15 Nr. 751 redakcija) 28 punktu nustatyta, kad sujungtų programų išlaidoms padengti pirmiausia naudojami asignavimai, gauti iš einamaisiais biudžetiniais metais įmokėtų į biudžetą įmokų neviršijant plano. Institucijos, turėdamos Vyriausybės patvirtintas tokias specialiąsias programas, pajamas už paslaugas planuoja mažesnes, o iš tikrųjų gauna (iš anksto žinodami) viršplaninių įmokų, kurios paliekamos kitiems biudžetiniams metams ir gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintus asignavimus arba pagal atskirą sąmatą kaip viršplaninės įmokos. Tuo tarpu panaudojami visi valstybės biudžeto asignavimai. Pavyzdžiui, Valstybinei kelių transporto inspekcijai patvirtinta specialioji programa kartu su valstybės biudžeto bendraisiais asignavimais. Pajamų už teikiamas paslaugas 2003 m. buvo patvirtinta 100 tūkst. Lt, tačiau faktiškai gauta 256 tūkst. Lt. Tuo tarpu panaudoti visi bendrieji valstybės biudžeto asignavimai, o nepanaudotos pajamos už teikiamas paslaugas 156 tūkst. Lt bus naudojami kitais biudžetiniais metais. Todėl nuostata, kad pirmiausia naudojamos sujungtų programų pajamos už paslaugas „neviršijant plano“ ir tik vėliau – valstybės biudžeto asignavimai, netenka prasmės. Rekomendacija: Siūlome sujungtų programų išlaidoms pirmiausia panaudoti asignavimus, gautus iš einamaisiais metais įmokėtų į biudžetą pajamų įskaitant viršplanines pajamas. To įgyvendinimo viena iš alternatyvų galėtų būti Vyriausybės 2001-05-14 nutarimo Nr. 543 28 p. keitimas. 2. BIUDŽETO LĖŠŲ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ. TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMAI. VIDAUS KONTROLĖ Santrauka: 60 proc. asignavimų valdytojų parengė savo finansines atskaitomybes be reikšmingų finansinių ataskaitų, apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų. Valstybės kontrolė atliko 113 asignavimų valdytojų vadovaujamų institucijų ir įstaigų finansinių ataskaitų auditą. Tai sudaro 50 proc. visų asignavimų valdytojų vadovaujamų institucijų ir įstaigų ir apima 8 522 132 tūkst. Lt arba 79 proc. 2003 m. valstybės biudžeto išlaidų. Valstybiniai auditoriai paruošė 113 audito išvadų, kuriose pateikiama auditoriaus nuomonė apie institucijų ir įstaigų sudarytas finansines ataskaitas, ir 3 audito išvadas dėl Europos Sąjungos paramos atliktų auditų. Iš jų: 69 (60 proc.) išvadose auditoriai pareiškė teigiamą nuomonę apie finansines ataskaitas. Teigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai neturi reikšmingų pastabų dėl audituojamo subjekto finansinių ataskaitų, apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų. 40 (34 proc.) išvadų auditoriai pareiškė sąlyginę nuomonę apie finansines ataskaitas. Sąlyginė nuomonė reiškiama, kai auditoriai nustato tam tikrų teisės aktų pažeidimų, nukrypimų nuo priimtos apskaitos sistemos, įskaitant netinkamą apskaitos tvarkymą, faktų ir sumų neatitikimą finansinėse ataskaitose. Kitaip tariant, sąlyginė nuomonė reiškiama tada, kai pastebėtus trūkumus galima lengvai pašalinti, o klaidas ištaisyti. 2 (2 proc.) išvadose auditoriai pareiškė neigiamą nuomonę apie finansines ataskaitas. Neigiama nuomonė pareiškiama, kai auditoriai nustato teisės aktų pažeidimų ir esminių klaidų, kurios daro reikšmingą įtaką audituojamo subjekto finansinėms ataskaitoms. 5 (4 proc.) išvadose auditoriai atsisakė pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas. Auditoriai atsisako pareikšti nuomonę, kd atlikdami auditą negali gauti pakankamų, tinkamų ir patikimų įrodymų, kai finansinėse ataskaitose pateikti duomenys yra teisingi ir tikri, taip pat, kai yra reikšmingų auditorių darbo apribojimų. Valstybinių auditų metu valstybiniai auditoriai pateikė daugiau negu keturis šimtų rekomendacijų, kaip gerinti biudžeto lėšų panaudojimą ir sustiprinti vidaus kontrolę. Beveik du šimtai iš jų įgyvendintos atliekant auditą (praėjusiais metais pateiktų rekomendacijų įgyvendinta arba iš dalies įgyvendinta 85 proc.). Finansinių auditų metu nustatyta, kad daugiau kaip septynis šimtus kartų pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, valstybės turto naudojimo ir disponavimo juo, inventorizavimo, biudžeto asignavimų valdymą, viešuosius pirkimus, kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų atlikimą, valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką. Audito metu dauguma iš padarytų pažeidimų pašalinta. Pažymėtina, kad daugiausiai nustatyta biudžetinių įstaigų Buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos pažeidimų – daugiau negu du šimtai atvejų, beveik šimtas buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai. Dažnai biudžetinėse įstaigose nepakankamai dėmesio skiriama biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo kontrolei ir finansinės drausmės laikymosi kontrolei. Plačiau žiūrėti Išvados 2 ir 3 priedus. ■ Tobulintinos kryptys Apibendrinę valstybinių auditų rezultatus siūlome: 2.1. Dėl atskaitingumo Seimui stiprinimo vidaus kontrolėje Siūlome, kad Vyriausybė teiktų Seimui (arba Seimo Biudžeto ir finansų komitetui) metinę ataskaitą apie vidaus kontrolės būklę viešuosiuose juridiniuose (arba tik biudžetinio sektoriaus) asmenyse. Ataskaita galėtų būti teikiama atskirai arba kartu su valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita ar kaip jos dalis. Paskutiniu atveju būtų pateikiama ne tik ataskaita, bet ir Valstybės kontrolės išvada dėl jos (kaip sudėtinės išvados dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos dalis). Ši ataskaita Seimui padėtų sekti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo diegimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuo metu pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. Vyriausybė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui iki kiekvienų metų kovo 1 dienos teikia tik metinę vidaus audito tarnybų veikimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse ataskaitą. Ši ataskaita galėtų būti išplėsta iki mūsų siūlomos vidaus kontrolės viešuosiuose asmenyse (arba tik biudžetinio sektoriaus) ataskaitos. 2.2. Dėl finansų kontrolės taisyklių Dauguma viešųjų juridinių asmenų, įgyvendindami Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas, patvirtino finansų kontrolės taisykles, vadovaudamiesi Finansų ministro įsakymu patvirtintais minimaliais finansų kontrolės reikalavimais. Siūlome ir toliau siekti, kad viešieji juridiniai asmenys, vadovaudamiesi finansų ministro patvirtintais minimaliais finansų kontrolės reikalavimais, tvirtindami ir tikslindami finansų kontrolės taisykles įvertintų savo veiklos ypatumus, veiklos riziką, organizacijos struktūrą, apskaitos būklę. Tai padėtų finansų kontrolės procedūras padaryti veiksmingesnes. Viešieji juridiniai asmenys, gavę vidaus auditoriaus vidaus kontrolės sistemos veiksmingumo vertinimą, turėtų nuolat (bent kartą per metus) peržiūrėti finansų kontrolės taisykles, apskaitos politikos dokumentą ir atlikti atitinkamus koregavimus. 2.3. Dėl biudžetinės įstaigos vadovo atsakomybės deklaracijos Siūlome, kad asignavimų valdytojas ar biudžetinės įstaigos vadovas (toliau − asignavimų valdytojas) su finansine atskaitomybe arba su Finansų kontrolės būklės ataskaita kiekvienais metais pateiktų savo atsakomybės deklaraciją, kurioje patvirtintų asmeninę atsakomybę užtikrinti finansų kontrolę (o ateityje patvirtintų ir asmeninę atsakomybę užtikrinti vidaus kontrolę), kuri suteiktų pakankamą ir protingą užtikrinimą dėl: − finansinių operacijų teisėtumo, − gero finansų valdymo, efektyvaus, ekonomiško ir rezultatyvaus resursų panaudojimo, − asignavimų panaudojimo nustatytiems tikslams. Šie tikslai galėtų būti patikslinti ir išplėsti atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus ir gerą finansų valdymo praktiką. Deklaracija nurodytų asignavimų valdytojo asmeninę atsakomybę ir įsipareigojimą tinkamai valdyti resursus ir siekti nustatytų tikslų. Asignavimų valdytojas, remdamasis įstaigos vidaus auditorių darbu, teikiamoje deklaracijoje galėtų atskleisti organizacinius trūkumus ar vidaus kontrolės silpnas vietas. Asignavimų valdytojas išorės vartotojus ar aukštesnes įstaigas informuotų apie jo vadovaujamos įstaigos veikloje esančius trūkumus, nurodytų, kokios priemonės atliekamos ir kokie planai sukurti šalinant trūkumus. Tokios atsakomybės deklaracijos yra numatytos Europos Sąjungos struktūroje, kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje). 2.4. Dėl biudžetinių įstaigų vadovų ir buhalterijos darbuotojų kvalifikacijos ir švietimo Siūlome skatinti biudžetines įstaigas skirti didesnį dėmesį biudžetinio sektoriaus buhalterių (finansininkų) mokymui, švietimui ir kompetencijos kėlimui. Manome, kad turėtų būti pakelta biudžetinių įstaigų vadovų kompetencija, susijusi su vidaus kontrole. Vienas iš galimų variantų galėtų būti privalomi efektyvaus finansų valdymo mokymai. Į juos turėtų būti įtrauktas mokymas apie vidaus audito ir vidaus kontrolės svarbą ir vidaus kontrolės sistemos įdiegimo pagrindus. 3. BIUDŽETINIO SEKTORIAUS APSKAITOS SISTEMOS REFORMA Santrauka: Finansų ministerija pradėjo realesnę iniciatyvą įgyvendinti  valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo apskaitos ir valstybės skolos apskaitos ir atskaitomybės sistemos pertvarką per du etapus. Per pirmąjį etapą bus atlikta veikiančios sistemos analizė ir parengti pasiūlymai dėl valstybės sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės pertvarkymo. Dabartinėje apskaitos sistemoje, besiremiančioje modifikuotu piniginiu apskaitos principu, yra nemažai neapibrėžtumų ir trūkumų, pavyzdžiui, aiškinant Biudžeto sandaros įstatymą susiduriama su skirtingu jo interpretavimu. Kas turėtų būti nurodoma Apyskaitoje, kokiu būdu, kokiu tikslu ir pan.; išoriniam vartotojui neaiškios sąvokos, pavyzdžiui „lėšos“; duomenų palyginamumas, pavyzdžiui, remiantis Aukštojo mokslo, Mokslo ir studijų, Biudžeto sandaros įstatymų nuostatomis minėtoms institucijoms darbo užmokesčiui asignavimai netvirtinami ir Apyskaitoje planiniai duomenys neįrašyti, tačiau panaudoti asignavimai – nurodyti. Dėl šios priežasties valstybės biudžeto įvykdymo būklė (kurią ir turėtų pateikti Apyskaita) gali būti Apyskaitos rengėjų ir vartotojų skirtingai suprasta. Tai gali turėti neigiamos įtakos valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų duomenų vartotojų priimamiems sprendimams ar valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita gali būti nenaudinga sprendimų priėmėjams. Apskaitos sistemos naudingumą informacijos vartotojams pagerintų kaupimo principo taikymas biudžetinio sektoriaus apskaitoje Finansų ministerija ėmėsi pasiruošiamųjų žingsnių įgyvendinant viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Finansų ministerijos 2003-08-21 patvirtintą ambicingą Valstybės konsoliduotosios finansinės atskaitomybės rengimo strategiją ir valstybės sektoriaus konsoliduotosios finansinės atskaitomybės rengimo strategijos veiksmų ir priemonių planą 2003–2006 metams pakeitė realesnė iniciatyva: valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo apskaitos ir valstybės skolos apskaitos ir atskaitomybės sistemos pertvarką vykdyti per du etapus. Per pirmąjį etapą planuojama atlikti išsamią veikiančios sistemos (valstybės ižde, savivaldybėse, biudžetinėse įstaigose, valstybės pinigų fonduose) analizę ir vertinimą (kas jau atliekama) ir tuo remiantis parengti pasiūlymus dėl valstybės sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės pertvarkymo, atsižvelgiant į pinigų ar kaupimo principų taikymo galimybes. Valstybės kontrolės nuomone, biudžetinių įstaigų standartų parengimas ir įgyvendinimas ir valstybės finansinės atskaitomybės parengimas turėtų būti išnaudoti kaip galimybė iš naujo apsvarstyti esamą valstybės viešojo sektoriaus apskaitos ir biudžetinę sistemą. Viešojo sektoriaus apskaitos reformos kontekste turėtų būti apsispręsta ir dėl šiuo metu neparengtų Valstybės biudžeto vykdymo apskaitos taisyklių, kurių parengimas numatytas Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos 58 punkte. Siekdami reformos vykdytojams padėti apsispręsti dėl reformos ir ją efektyviau įgyvendinti, siūlome įvertinti pateiktą informaciją ir rekomendacijas (plačiau žiūrėti 4 priedą). 1 etapas. Tikslai ir vartotojai. 2 etapas. Valstybės viešojo sektoriaus apskaita ir statistika. 3 etapas. Sistemos turinys: 3.1. sistemos apimtis, 3.2. standartų ir kitų šalių patirties naudojimas, 3.3. atsakomybės, funkcijų padalijimas, 3.4. vertinimo ir pateikimo principai, 3.5. sistemos griežtumas, 3.6. sistemos įdiegimo strategija. Valstybės kontrolės nuomone, naudingiausia būtų visame viešajame sektoriuje apskaitai taikyti bendrą kaupimo principą ir nacionalinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, kurie būtų parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus. Valstybės kontrolės nuomone, kaip ir užsienio šalyse, taip ir Lietuvoje turėtų būti įsteigta nuolatinė patariamoji institucija (ar darbo grupė, komisija), kurią sudarytų pagrindinių kuriamos sistemos vartotojų (Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos, visuomenės, profesinių organizacijų ir pan.) atstovai ir sistemos rengėjų atstovai (Finansų ministerijos ir kt.). Ši patariamoji institucija (darbo grupė, komisija) galėtų atsakyti į daugumą pirmiau minėtų klausimų, kuriuos reikia spręsti kuriant sistemą. Šiuo metu pagrindinė (galima sakyti − vienintelė) yra Finansų ministerija. Labai gerai, kad yra institucija, kuri bando įdiegti šiuolaikišką apskaitos sistemą viešajame sektoriuje. Tačiau vienai institucijai kuriant sistemą, yra natūrali rizika, kad ji tinkamai tenkins ne visų vartotojų poreikius. Todėl labai skatintinas ir būtinas kitų sistemos vartotojų (Seimo, Vyriausybės, visuomenės, profesinių organizacijų ir pan.) įsitraukimas. Valstybės kontrolė rekomenduoja, kad pakankamai laiko turi būti skiriama pirmiau minėtiems klausimams apsvarstyti ir išspręsti. Turėtų būti parengtas detalus įgyvendinimo planas. Su juo tinkamai turi būti supažindintos suinteresuotos šalys. Darbuotojai, kurie įgyvendins planą ir sistemą, turi būti tinkamai ir laiku išmokyti. Priimant sprendimus planuojant apskaitos sistemos reformą, žinoma, reikia įvertinti ir valstybės finansines galimybes įgyvendinti reformą. Galima prognozuoti, kad ji tikrai nebus pigi. Kita vertus, valstybė dabar išleidžia didelius finansinius resursus valstybės finansinei apskaitai (apskaičiuoti išlaidas biudžetinių įstaigų ir valstybės apskaitos vedimui, buhalterijų išlaikymui ir kt.), kuri nesuteikia sprendimų priėmėjams pakankamos informacijos. ■ Dabartinėje biudžetinio sektoriaus apskaitos sistemoje yra sričių, kai reikšmingas (didelės vertės) turtas (paprastai finansinis turtas) nėra įtraukiamas į jokios biudžetinės įstaigos finansinę atskaitomybę ar kitą viešą išoriniams vartotojams teikiamą ataskaitą. Jie yra įtraukiami tik į bendrą suvestinę visos šalies ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Siūlome pertvarkos metu pakeisti teisės aktus, kad visas valstybės turtas ir įsipareigojimai būtų įtraukiami ne tik į bendrą suvestinę visos šalies ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir į atskirų biudžetinių įstaigų finansinę atskaitomybę ar atskiras viešas tos srities finansines ataskaitas (pavyzdžiui, skola valstybei, valstybės iždo ir skolinti piniginiai ištekliai). ■ Tobulintinos biudžetinio sektoriaus apskaitos kryptys Apskaitos ir biudžeto problemas siūlytume spręsti kartu su vykdoma biudžetinio sektoriaus apskaitos sistemos reforma. Nelaukiant reformos siūlome nustatyti, kad Finansų ministerijos rengiamą Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą (kaip ir Valstybės skolos ataskaitą ir ataskaitą apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą) pateikti Seimui kartu su Valstybės kontrolės išvada dėl šios Apyskaitos (ataskaitos). Tai pagerintų teikiamų Seimui ataskaitų kokybę ir sumažintų nesusipratimų skaičių. Kad tai būtų įgyvendinta, reikia pakeisti Seimo Statutą. Pakeitus sistemą, Seimo darbo laikas nepasikeistų: ir toliau Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita ir Valstybės skolos ataskaita būtų svarstoma po spalio 1 d. Keičiant Seimo Statutą, reiktų suderinti, konkrečią finansinių ataskaitų ir Valstybės kontrolės išvadų parengimo ir pateikimo datą. Dabar esanti sistema: Siūloma alternatyva: 2 PRIEDAS ASIGNAVIMŲ VALDYTOJŲ SRITYS Šiame Išvados priede pateikiame: 1. audito nuomones dėl 2002 m. ir 2003 m. asignavimų valdytojų finansinių atskaitomybių; 2. paaiškinimus, dėl kurių priežasčių buvo pareikštos neigiamos audito nuomonės ar kodėl atsisakyta pareikšti nuomonę; 3. svarbiausius nustatytus teisės aktų, susijusių su valstybės biudžeto lėšų panaudojimu, pažeidimus, kai buvo pareikšta sąlyginė ar neigiama audito nuomonė arba atsisakyta ją pareikšti  (pastaba: teisės aktų pažeidimai, susiję su valstybinio turto naudojimu, bus pateikti Valstybės kontrolės išvadoje dėl 2003 m. atskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą); 4. audituotų biudžeto programų ir veiklos auditų, susijusių su biudžeto programomis, apžvalgas; 5. nurodome, kokią pažangą asignavimų valdytojai padarė, šalindami ankščiau nurodytus trūkumus ir įgyvendindami nurodytas Valstybės kontrolės rekomendacijas. 1. APLINKOS MINISTERIJOS VALDYMO SRITIS Asignavimų valdytojas 2002 m. audito nuomonė 2003 m. audito nuomonė 2002 m. išlaidos 2003 m. išlaidos Aplinkos ministerijos valdymo sritis Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM Neaudituota Sąlyginė 13396,8 14902,5 Aplinkos ministerija Teigiama Teigiama 52111 76966,7 1.1. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM (toliau – Tarnyba) Tarnyba nesivadovavo Biudžeto sandaros įstatymu ir dalį nepaprastosioms išlaidoms skirtų asignavimų naudojo ilgalaikio turto remontui, nors tam turėjo naudoti paprastosioms išlaidoms skirtus asignavimus. Kai kurios Tarnybai pavaldžios įstaigos naudojo valstybės biudžeto asignavimus ne pagal asignavimų valdytojo patvirtintas išlaidų sąmatas ir viršijo atskiriems išlaidų straipsniams patvirtintus asignavimus. Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, pažeisdama nustatytą Inventorizacijos tvarką, neinventorizavo atliktų pastatų rekonstravimo darbų, neteisingai apskaitė ir finansinėse ataskaitose nurodė pastatų rekonstravimo išlaidas, gautas pajamas už teikiamas paslaugas ne laiku įmokėjo į valstybės iždo sąskaitą. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Ištaisyta valstybinio audito metu. ► Trūkumai pašalinti. Rekomendacijos įgyvendintos. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS 1.3. Specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių programos vertinimas (toliau – Programa) Aplinkos ministerijoje valstybinio audito tikslas − įvertinti Programos lėšų administravimą ir nustatyti 2003 m. tikslų pasiekimo lygį. Aplinkos ministerija, kaip Programos asignavimų valdytoja, privalo užtikrinti programos vykdymą ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Programai vykdyti 2003 m. patikslinti asignavimai sudarė 14,8 mln. Lt, panaudota 12,5 mln. Lt. Valstybinių auditorių pagrindinės išvados: – Aplinkos ministerija neturi patvirtintos Programos lėšų paskirstymo tvarkos, kurioje būtų reglamentuotos paraiškų pateikimo ir svarstymo procedūros, prioritetinių priemonių atranka, priemonių vykdymo kontrolė, atskaitomybė ir kt. Ministerijoje iki biudžetinių metų pradžios ministro įsakymu nebuvo paskirtas atsakingas asmuo, kuris kontroliuotų Programos vykdymą ir atsiskaitytų nustatytais terminais. Todėl buvo sudarytos prielaidos lėšų skirstymo procese atsirasti subjektyvumo veiksniui ir rizikai, kad Programos lėšos atskirais atvejais galėjo būti skirtos su programos tikslais tiesiogiai nesusijusioms priemonėms. – Iš Programos lėšų, sudarant pavedimo sutartis, iš tikrųjų buvo kompensuojamos Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų išlaikymui trūkstamos lėšos, kurios turėjo būti skirtos iš Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo, įskaitant pasirengimą narystei Europos Sąjungoje ir Saugomų teritorijų tvarkymo programų sąmatose numatytų lėšų. Aplinkos ministerijos veiklos ataskaitoje nepateikiama atskirų Programos priemonių neįgyvendinimo priežasčių. Programos vertinimo kriterijai apima beveik visas Programos uždavinio sudedamąsias dalis, išskyrus Lietuvos miškų apsaugos užtikrinimą. Nors 2003 m. Programos vykdymo rezultatai visuomenei skelbiami Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje, tačiau metiniai programos rezultatai neatspindi visos tęstinės programos rezultatų. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Aplinkos ministerija turi pateikti informaciją iki 2004-10-15. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. 2. FINANSŲ MINISTERIJOS VALDYMO SRITIS Asignavimų valdytojas 2002 m. audito nuomonė 2003 m. audito nuomonė 2002 m. išlaidos 2003 m. išlaidos Finansų ministerijos valdymo sritis Finansų ministerija Teigiama Teigiama 3 082 428,5 2 943 976,1 Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM Teigiama Sąlyginė 174 479,8 190 057,0 Muitinės departamentas prie FM Sąlyginė Sąlyginė 115 359,5 176 136,2 Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie FM Teigiama Neaudituota 2 148,8 2 130,5 Finansų ministerijos mokymo centras Teigiama Neaudituota 1 568,7 2 192,1 2.1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM Valstybinės mokesčių inspekcijos Sistemos valdymo skyriaus nuostatuose nustatytos funkcijos, susijusios su papildomai į valstybės biudžetą išieškotų lėšų planavimu, naudojimo tvarka ir analize, neatitiko faktinės padėties, netekus galios Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. nuostatai, pagal kurią valstybinėms mokesčių inspekcijoms materialinei bazei stiprinti ir darbuotojams skatinti buvo skiriama 30 proc. patikrinimų metu išieškotų į valstybės biudžetą lėšų. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Ištaisyta valstybinio audito metu. ► Trūkumai pašalinti. Rekomendacijos įgyvendintos. 2.2. Muitinės departamentas prie FM Muitinės departamentui pavaldi Panevėžio teritorinė muitinė be Vyriausybės leidimo išardė statinius, o liekamųjų medžiagų, nesilaikydama Vyriausybės nutarimu patvirtintos Pripažinto nereikalingu arba netinkamu naudoti valstybės ar savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo nustatytos tvarkos, neįtraukė į apskaitą. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Ištaisyta valstybinio audito metu. ► Trūkumai pašalinti. Rekomendacijos įgyvendintos. VEIKLOS VERTINIMAS 2.3. Viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo ir kontrolės vertinimas Valstybės kontrolės valstybiniai auditoriai, Muitinės departamente prie FM, atlikę viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo vertinimą, nustatė, kad audituojamu laikotarpiu buvo organizuoti 49 prekių, paslaugų ir darbų pirkimai. Organizuojant viešuosius pirkimus nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai: departamente organizuojant Muitinės informacinės sistemos projektavimo ir diegimo paslaugų pirkimą iš vienintelio šaltinio pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. Taip pat vykdant viešuosius pirkimus pastebėtas trūkumas − vėluota pateikti konkurso dokumentus tiekėjui. Vykdant muitinės pareigūnų uniformų siuvimo viešąjį konkursą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas − perkančioji organizacija vėlavo pateikti konkurso dokumentus tiekėjui. Muitinės departamento prie FM su privačia įmone sudarytoje sutartyje dėl integruotos Muitinės informacinės sistemos nustatyta trūkumų: sutartis sudaryta ne visiškai užtikrinant sutarties šalių lygybę ir rangovui neprisiimant atsakomybės dėl esminio rezultato – sistemos integravimo (sąveikos) su Europos Sąjungos duomenų bazėmis – pasiekimo, sutarties tinkamo prievolės įvykdymo principo reikalavimai (kiekybės, vietos, būdo, terminų) suformuluoti neapibrėžtai, ribojant užsakovo teises ir teisėtus interesus, ir iš esmės priklauso tik nuo geros rangovo valios. Viešųjų pirkimų kontrolę Muitinės departamente prie FM vykdo departamento administracija pagal priskirtas kuruojamas sritis. Nepaisant to, kad buvo organizuota viešųjų pirkimų vykdymo kontrolė, Muitinės departamente prie FM neišvengta viešojo pirkimo įstatymo pažeidimų: departamente iki 2003-04-10 nebuvo vieningos viešųjų pirkimų kontrolės tvarkos. Informacinių technologijų pirkimai viešųjų pirkimų įstatyme detaliai nereglamentuoti, ir tai gali sudaryti problemų organizuojant ir vykdant informacinių technologijų pirkimus. Atlikę valstybinį auditą, valstybiniai auditoriai pateikė siūlymus bei rekomendavo Muitinės departamentui: užtikrinti, kad viešuosius pirkimus vykdytų tik viešojo pirkimo komisijos, užtikrinti teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką, reikalavimų laikymąsi, siekti, kad sutartis dėl Muitinės informacinės sistemos kūrimo, diegimo ir integravimo su Europos Sąjungos duomenų bazėmis būtų atlikta tinkamai (laiku, kokybiškai, mažiausiomis sąnaudomis). Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Vyriausybės kanclerio pavedimu, Finansų ministerija, Ūkio ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės įpareigotos išnagrinėti valstybinių auditorių nustatytas problemas. Minėtos institucijos ėmėsi galimų priemonių tam, kad užtikrintų, jog viešuosius pirkimus vykdytų tik viešojo pirkimo komisijos, užtikrintų teisės aktų reglamentuojančių viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Muitinės departamentas prie FM informavo, kad bus siekiama, kad sutartis dėl Muitinės informacinės sistemos kūrimo, diegimo ir integravimo su Europos Sąjungos duomenų bazėmis būtų įvykdyta tinkamai, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. 2.2. Valstybės pajamų auditas Valstybinio audito pagrindiniai rezultatai dėl valstybės pajamų srityje pateikti Valstybės kontrolės Išvadoje dėl 2003 m. valstybės skolos ataskaitos (6 skyrius) ir Išvadoje dėl valstybinio audito ataskaitos 3002-08-29 Nr. 8000-1/2/5/6/8 „Ar bus išieškota skola valstybei“ rekomendacijų įgyvendinimo, pateiktoje (2004-06-30 Nr. S-(8000-1.9)-1112) Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. 3. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS VALDYMO SRITIS Asignavimų valdytojas 2002 m. audito nuomonė 2003 m. audito nuomonė 2002 m. išlaidos 2003 m. išlaidos Krašto apsaugos ministerija Sąlyginė Teigiama 634339,1 743272,4 VEIKLOS VERTINIMAS Atliktas valstybinis auditas: Ginklų fondo prie Vyriausybės programos „Sutarties     D-41768 įgyvendinimas, įmonės steigimas, įstatinio kapitalo formavimas“ vykdymo vertinimas. Valstybinio audito ataskaita − slapta. 4. KULTŪROS MINISTERIJOS VALDYMO SRITIS Asignavimų valdytojas 2002 m. audito nuomonė 2003 m. audito nuomonė 2002 m. išlaidos 2003 m. išlaidos Kultūros ministerijos valdymo sritis Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas Neaudituota Atsisakyta pareikšti 15 524 19 532,5 Kultūros ministerija Teigiama Teigiama 95 090,5 112 783,9 Lietuvos dailės muziejus Neaudituota Teigiama 6 348 7 542,3 Lietuvos nacionalinis muziejus Teigiama Teigiama 3 821,6 4 957,5 4.1. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas ■ Valstybiniai auditoriai atsisakė pareikšti nuomonę apie Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – Departamentas) finansines ataskaitas šių priežasčių: neapskaitytos parko sukūrimo ir pastato rekonstravimo darbų vertės, padidinto ilgalaikio turto ir ilgalaikio turto fondo vertės ir kt. reikšmingų apskaitos trūkumų. Valstybiniai auditoriai negalėjo patvirtinti Išlaidų sąmatos balanse pateiktų atsiskaitymų su kitais debitoriais ir kreditoriais 12 tūkst. Lt ir finansavimo iš biudžeto 10 tūkst. Lt likučių tikrumo ir teisingumo, nes ūkinių operacijų įforminimas ir registravimas Departamente vykdytas, nesivadovaujant Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais. Valstybiniai auditoriai negalėjo patvirtinti Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo pateiktų 18 195 tūkst. Lt kasinių ir 18 188 tūkst. Lt faktinių išlaidų tikrumo ir teisingumo, nes ne visoms ūkinėms operacijoms surašyti apskaitos dokumentai, ne visi apskaitos dokumentai teisingai apskaityti apskaitos registruose. Asignavimų suvestinėse neišskirtos ir nesubalansuotos biudžeto lėšų sąskaitoje apskaitytos ne biudžeto lėšos. Tvarkant nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų programai vykdyti skirtų 11 410 tūkst. Lt asignavimų apskaitą, sąskaitose faktūrose nurodyta bendroji atliktų darbų suma nepatvirtinta darbų atlikimo aktais ir neteisingai apskaityta registruose. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Valstybės kontrolės sprendimas „Dėl teisės aktų pažeidimų Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamente“ įvykdytas ne visiškai. Departamento direktoriaus 2004-08-25 įsakymu patvirtintas priemonių planas ir paskirti atsakingi darbuotojai klaidoms ir pažeidimams ištaisyti. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS 4.2. Kultūros paminklų ir vertybių apskaitos bei informacijos kaupimo ir propagavimo programa (Kultūros vertybių apsaugos programos dalys) ir Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo ir informacijos kaupimo organizavimo bei administravimo programa Kultūros vertybių apsaugos departamente (toliau − Departamentas) Valstybės kontrolė atlikusi auditą įvertino, kaip 2003 m. buvo rengiamos, vykdomos dvi tarpusavyje glaudžiai susijusios iš valstybės biudžeto finansuojamos programos – Kultūros vertybių apsaugos ir Kultūros vertybių apskaitos, registrų tvarkymo, propagavimo ir informacijos kaupimo ir administravimo (toliau – Programos), lėšų naudojimo efektyvumą ir vykdymo kontrolę. Programoms buvo skirta ir panaudota beveik 16,5 mln. Lt. Išanalizavę Departamento veiklos planavimą auditoriai konstatavo, kad nebuvo laikomasi Kultūros vertybių apsaugos programų rengimo tvarkos. Todėl buvo sudarytos prielaidos neefektyviai naudoti valstybės lėšas. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 27 str. nurodyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo darbai paprastai atliekami savininkų ar valdytojų lėšomis, tačiau nustatyta atvejų, kai savininkai savo lėšomis prie kultūros vertybių tvarkymo neprisidėjo. Departamento programų rengimo grupė į 2003 metų Tvarkymo darbų programą įtraukdama ir skirdama lėšas kultūros vertybių tvarkymui, nepakankamai atsižvelgė į nustatytus vertinimo prioritetus ir kriterijus. Vertindami lėšų panaudojimą programose numatytiems darbams vykdyti valstybiniai auditoriai nustatė, kad dalis jų buvo išleistos neefektyviai ir nerezultatyviai. Kultūros paminklų ir vertybių tvarkymo darbų programos užsakovo valdymo funkcijas Departamentas pavedė vykdyti SP UAB „Lietuvos paminklai“ ir už tai sumokėjo 0,5 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Programai skirtos lėšos 2003 metais buvo pervestos pagal pateiktas ataskaitas, be darbų atlikimo aktų ir patvirtinimo, kad nurodytos apimties ir reikiamos kokybės darbai atlikti. Konstatuota, kad buvo sudarytos prielaidos netaupiai ir neefektyviai naudoti finansinius ir žmogiškuosius išteklius kultūros paminklų ir vertybių tyrimams ir apskaitai. Šiuos darbus atlieka Departamento įsteigta biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo centras. Valstybinai auditoriai nustatė, kad 2003 m. šis centras sudarė 79 autorines sutartis už 298 tūkst. Lt. Didelė dalis sutarčių buvo sudaryta su to pačio Centro darbuotojais, kurių pareigybiniuose aprašymuose nurodytas sutartyse numatytų darbų atlikimas. Departamentas turi siekti, kad kultūros vertybės būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Iki šiol į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta 2 245 kultūros paveldo objektai, o tai sudaro tik 26 proc. Kultūros vertybių registre įregistruotų objektų. Valstybinė paminklosaugos komisija pareiškė nuomonę, kad Kultūros paveldo centro „vykdoma kultūros paveldo vertybių apskaita yra nepateisinamai neracionali“. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Valstybinio audito ataskaita apsvarstyta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Pritarta Valstybės kontrolės rekomendacijoms. Departamento direktorės paprašyta pranešti Komitetui apie priemones, kurių ėmėsi pažeidimams ir trūkumams pašalinti. Departamentas informavo, kad rengiant 2005 m. veiklos planą atsižvelgta į valstybinio audito metu pateiktas rekomendacijas. Kultūros paveldo centro direktoriui skirta drausminė nuobauda. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS 4.3. Visuomenės informacinio aprūpinimo programa (toliau – Programa) Kultūros ministerijoje, atlikdami auditą, valstybiniai auditoriai vertino, ar paskirti asignavimai naudoti Programos tikslams pasiekti, ekonomiškai ir efektyviai, ar pasiekti nustatyti tikslai. Programai vykdyti 2003 m. buvo skirta 40,6 mln. Lt, o panaudota 40,5 mln. Lt asignavimų Valstybiniai auditoriai pateikė tokias pagrindines išvadas: Nenustatyti programos uždavinių įgyvendinimo kokybiniai ir išlaidų efektyvumo vertinimo kriterijai. Vykdant investicinį projektą „Bibliotekų kompiuterizavimas“, 2003 m. įsigyta kompiuterinės technikos už 25,8 tūkst. Lt, ji nebuvo perduota viešosioms bibliotekoms ir 2004 m. naudojama ne pagal investiciniame projekte numatytą paskirtį. Ministerijos darbuotojai nepakankamai kontroliavo leidinių leidybos rėmimo konkurso organizavimą ir leidėjų įsipareigojimų, numatytų sutartyse su Kultūros ministerija, vykdymą. Programos tikslo, remti Lietuvos kultūrai svarbių knygų leidybą, įgyvendinimui skirtų 11 tūkst. Lt (0,6 proc. skirtų lėšų) buvo panaudota ne programos tikslui įgyvendinti. Kultūros ministerija nepakankamai kontroliavo Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos priestato statybai skirtų lėšų panaudojimą ir neužtikrino minėtų lėšų efektyvaus panaudojimo. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Du darbuotojai, atsakingi už Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos priestato statybą, patraukti drausminėn atsakomybėn. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. 5. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS VALDYMO SRITIS Asignavimų valdytojas 2002 m. audito nuomonė 2003 m. audito nuomonė 2002 m. išlaidos 2003 m. išlaidos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo sritis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija SADM Teigiama Teigiama 505 071,7 543 381,7 Valstybinė darbo inspekcija prie SADM Neaudituota Teigiama 6 897,6 8 627,4 6. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VALDYMO SRITIS Asignavimų valdytojas 2002 m. audito nuomonė 2003 m. audito nuomonė 2002 m. išlaidos 2003 m. išlaidos Susisiekimo ministerijos valdymo sritis Civilinės aviacijos administracija Neaudituota Sąlyginė 3 277,8 3 627 Valstybinė kelių transporto inspekcija Neaudituota Sąlyginė 13 422,9 14 191,5 Lietuvos saugios laivybos administracija Neaudituota Teigiama 2 346,1 6 895,1 Susisiekimo ministerija Sąlyginė Teigiama 56 118,1 67 208,4 Valstybinė geležinkelio inspekcija Neaudituota Teigiama 440 805 Lietuvos automobilių kelių direkcija Sąlyginė Neaudituota 719 918,5 848 902,5 6.1. Civilinės aviacijos administracija Civilinės aviacijos administracija išlaidoms dengti pirmiausia naudojo ne asignavimus, gautus iš į biudžetą įmokėtų einamaisiais metais pajamų neviršijant plano, o biudžeto asignavimus, todėl finansinėje atskaitomybėje kaip gautinus iš biudžeto asignavimus nurodė ne 2003 metais įmokėtą viršplaninę sumą, o nepagrįstai 136,6 tūkst. Lt padidintą sumą. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Ištaisyta valstybinio audito metu. ► Trūkumai pašalinti. Rekomendacijos įgyvendintos. 6.2. Valstybinė kelių transporto inspekcija (toliau – Inspekcija) Inspekcija nesilaikė Transporto lengvatų įstatymo reikalavimų ir vežėjams, vežantiems keleivius maršrutais mažiau negu per dviejų savivaldybių teritorijas, mokėjo subsidijas. Inspekcija vykdė pagal Rinkliavų įstatymą jai nepriskirtas funkcijas, t. y. rinko įmokas už licencijų išdavimą. Vežėjams pateikusiems ataskaitas vėliau negu nustatyta Vyriausybės nutarime t. y. vėliau negu iki kito mėnesio 10 dienos, buvo išmokėtos subsidijos. Trūkumų pašalinimas ir rekomendacijų įgyvendinimas: Inspekcijos viršininko įsakymu panaikinti leidimai vežti keleivius per dviejų savivaldybių arba rajonų teritorijas. Patvirtintas priemonių planas, kuriame numatyta ir įspėti vežėjai apie ataskaitų pristatymą tiksliai nustatytu laiku. ►Atvejis tolesniam pažangos stebėjimui. BIUDŽETO PROGRAMOS VERTINIMAS 6.3. Saugaus eismo automobilių keliais programa (toliau – Programa) Susisiekimo ministerijoje Valstybės kontrolė įvertino, kaip 2002–2003 m. buvo vykdoma Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais programa. Jos įgyvendinimą koordinuoja Saugaus eismo komisija, kurią aptarnauja Susisiekimo ministerija. Šia Programa siekiama sumažinti autoavarijose žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičių. Programai vykdyti 2002 m. panaudota 220,1 mln. Lt, 2003 m. – 248,3 mln. Lt. Susisiekimo ministerijos programų, tikslų, uždavinių ir priemonių klasifikatoriuje Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2002−2004 m. Programos nei kaip institucinės, nei kaip tarpinstitucinės nėra, ir jai nėra patvirtintos išlaidų sąmatos. Šios Programos statusas neapibrėžtas, nors iš tikrųjų ji atitinka tarpinstitucinės programos reikalavimus. Nėra aiškiai apibrėžta, kokie darbai ir paslaugos priskiriami saugiam eismui užtikrinti, o kokie priklauso kelio sudėties sąvokai. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, kurios asignavimų valdytoju paskirta Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, 2002–2003 m. buvo skirta daugiau kaip 99 proc. Programos priemonių vykdymui numatytų lėšų (t. y. – Programa programoje). Ne visus Programoje numatytus uždavinius pavyko įgyvendinti. Avaringumo tendencijų analizė rodo, kad didėjant registruotų savaeigių priemonių skaičiui ir eismo intensyvumui, eismo įvykių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais beveik nesikeitė. Palygindami galime pasakyti, kad Lietuvoje autoavarijose santykinai žūsta apie du kartus daugiau žmonių negu Europos Sąjungos šalyse. Taigi programoje numatytų tikslų pasiekti nepavyko. Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad didžiausia dalis programos lėšų (96,7 proc.) skiriama kelių ir gatvių statybai ir priežiūrai, o eismo dalyvių švietėjiškai veiklai – vos 0,8 proc. Daugiausiai žmonių šalies keliuose žūva ne dėl kelių techninės būklės, o dėl žmonių kaltės. Tai rodo, jog daugiau dėmesio turi būti skiriama eismo dalyvių švietimui, auklėjimui ir jų kontrolei. Valstybinių auditorių nuomone, viena iš nesėkmingo Programos įgyvendinimo priežasčių – griežtos, valingos ir šiuolaikiškos vadybos stoka. Akivaizdu, kad stinga Programą įgyvendinančių Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos ministerijų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Valstybinės kelių inspekcijos institucijų veiklos koordinavimo. Valstybiniai auditoriai pasiūlė nustatyti konkrečią atskaitomybę ir atsakomybę visuose institucijų lygiuose. Reguliarus atsiskaitymas už atliktą darbą įpareigotų atsakingas institucijas derinti veiksmus ir prisiimti atsakomybę už priemonių vykdymą ir jų rezultatus. Atkreiptas dėmesys, kad Saugaus eismo komisijos siūlomos saugaus eismo užtikrinimo prioritetinės kryptys yra deklaratyvios, nes jų įgyvendinimui nėra nurodyta finansavimo. Be to, kai kurios Programos priemonės kartoja kitų programų priemones. Valstybiniai auditoriai nurodė, kad toks dubliavimas atsiranda todėl, kad nėra nustatyta, kokie darbai ir paslaugos priskiriami saugiam eismui užtikrinti, o kokie yra kelių tiesimo ir rekonstravimo sudėtinė dalis. Programos tikslams įgyvendinti nėra suformuluotų uždavinių ir jų vertinimo kriterijų, todėl negalima gauti ir įvertinti informacijos apie Programos įgyvendinimo rezultatus. Saugaus eismo priemonių finansavimas atskira eilute nenumatytas Programoje dalyvaujančių institucijų biudžeto išlaidų sąmatose. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja, kokia dalis …