349.Darbai, kurie atliekami pagal poreikį:
\n
349.1. avarijų lokalizavimas ir likvidavimas (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkių suvirinimas, susidėvėjusių vamzdžių pakeitimas);
\n
349.2. nuotėkio iš atvirai paklotų arba sienose, perdangose ir pogrindiniuose kanaluose esančių karšto vandens tiekimo vamzdžių likvidavimas (statybinės konstrukcijos išardymas, srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkių suvirinimas ar vamzdžių pakeitimas);
\n
349.3. vamzdynų ir armatūros izoliacijos, pažeistos eksploatavimo metu, atkūrimas;
\n
349.4. blogai šylančių vonios šildytuvų šildymo efekto atkūrimas, jeigu tai nereikalauja sistemos kapitalinio remonto;
\n
349.5. optimalių valdymo programų nustatymas, programų keitimas pagal Savininko (administratoriaus) pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų.
\n
350.Savininko (administratoriaus) arba Prižiūrėtojo būstinėje turi būti šie karšto vandens sistemų priežiūros ir naudojimo dokumentai:
\n
350.1. pastato karšto vandens sistemos aprašas;
\n
350.2. pastato karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo instrukcija;
\n
350.3. pastato karšto vandens sistemos priežiūros instrukcija.
\n
351.Šių Taisyklių 350 punkte nurodytus dokumentus parengia:
\n
351.1. pastato, išskyrus daugiabučius namus, Savininkas arba jo pavedimu pastato karšto vandens sistemos prižiūrėtojas;
\n
351.2. daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.
\n
352.Pastato karšto vandens sistemos apraše pateikiama:
\n
352.1. bendras sistemos aprašymas, atsižvelgiant į teisės aktus, pagal kuriuos pastato karšto vandens sistema buvo suprojektuota ir sumontuota;
\n
352.2. sistemos veikimo schema;
\n
352.3. informacija apie pagrindinius pastato karšto vandens sistemos komponentus, svarbiausias jų charakteristikas (sistemos hidraulinį pasipriešinimą, šiluminę galią, atskirų karšto vandens prietaisų debitą, siurblių našumą, šilumnešių ir patalpų būdingus parametrus, projektinę temperatūrą, paslėptų vamzdynų vietas, bendro naudojimo sistemos dalių apibūdinimą ir kt.). Esant autonominiam šilumos šaltiniui reikia nurodyti kuro tipą, katilo galią ir pan.);
\n
352.4. informacija apie pastato karšto vandens sistemos atidavimą naudoti (kartu su projektuotojo nurodytais duomenimis);
\n
352.5. montuotojo ir priežiūros, veikimo ir naudojimo dokumentų rengėjo pavadinimas ir buveinė;
\n
352.6. garantijos sąlygos;
\n
352.7. kita priežiūrai, veikimui ir naudojimui svarbi bendro pobūdžio informacija.
\n
353.Pastato karšto vandens sistemos veikimo ir naudojimo instrukcijoje nurodoma:
\n
353.1. paleidimo ir stabdymo metodai, avarinės procedūros, įvairių posistemių ir zonų valdymas (naudotojas turi gauti šią informaciją). Apibūdinama sistemos komponentų ar įrenginių gamintojo instrukcijų saugojimo ir prieinamumo naudotojui tvarka;
\n
353.2. valdymo ir saugos įtaisai. Valdymo ir saugos įtaisų veikimo nurodymai;
\n
353.3. eilinės apžiūros ir veiksmai bei nurodymai, kaip juos atlikti;
\n
353.4. teisės aktų reikalavimai. Šių teisės aktų ištraukos ar nuorodos į jų punktus, susijusius su pastato karšto vandens sistemos įrenginių priežiūros reikalavimais;
\n
353.5. galimi pastato karšto vandens sistemos veikimo sutrikimai;
\n
353.6. šilumnešio, dujų ar skystojo kuro (jeigu yra) nutekėjimas. Nurodymai naudotojui, ką reikia daryti, jei nuteka šilumnešis, dujos ar kuras.
\n
354.Pastato karšto vandens sistemos priežiūros instrukcijoje nurodoma:
\n
354.1. konkrečiai karšto vandens sistemai, atsižvelgiant į projekte nurodytą įrangą, sudaromas priežiūros darbų sąrašas ir jų vykdymo instrukcija;
\n
354.2. sistemos veikimo charakteristikos, saugumas ir efektyvumas. Nustatyti esminiai skaitiniai ir loginiai karšto vandens sistemos veikimo rodikliai, kurie prižiūrėtojo turi būti užtikrinti tam, kad sistema atitiktų nustatytus parametrus, saugumą ir efektyvumą;
\n
354.3. tikrinimas, apžiūra ir taisymas. Nustatytas konkretus šių darbų turinys pagal darbus, nurodytus atitinkamuose teisės aktuose [Taisyklių 3 priedo 22 p.];
\n
354.4. veiksmų, atliekant priežiūrą, registravimas. Priežiūros žurnalo pildymo nuostatos;
\n
354.5. saugos ir avarijų procedūros. Nustatytos saugaus veikimo ir avarinių atvejų procedūros;
\n
354.6. papildoma informacija. Teisės aktų, pastato karšto vandens sistemos svarbesnių komponentų gamintojo nurodymų ar reikalavimų (instrukcijų), projektuotojo nurodymų ištraukos ar nuorodos į dokumentus.
\n
355.Karšto vandens sistemų vamzdynus reikia montuoti iš plieninių cinkuotų vamzdžių. Karštam vandeniui tiekti leidžiama naudoti plastikinius vamzdžius arba plieninius vamzdžius, iš vidaus dengtus temperatūrai atspariomis medžiagomis, leidžiamomis naudoti geriamojo vandens vamzdynuose.
\n
356.Karšto vandens sistemų magistralės, perdavimo ir cirkuliaciniai stovai turi būti izoliuoti taip, kad jų šilumos nuostoliai neviršytų leidžiamųjų, nustatytų teisės aktuose.
\n
357.Karšto vandens sistemos stovuose turi būti uždaromoji armatūra ir balansiniai ventiliai pastoviam slėgių skirtumui palaikyti perdavimo ir grąžinimo stovų porose.
\n
358.Reikiamam slėgiui palaikyti karšto vandens sistemoje šalto vandens vamzdyje prieš šildytuvo pirmąją pakopą būtina įrengti slėgio reguliatorių, reguliuojantį slėgį už jo ir apsaugos vožtuvą.
\n
359.Pastatuose, kuriose karštas vanduo naudojamas tam tikrais laikotarpiais, pamainos vandens vartojimo grafikui išlyginti reikia naudoti akumuliacinius bakus.
\n
360.Kiekvienam vandens šildytuvui, vadovaujantis projektiniais ir bandymų duomenimis, turi būti parengta techninių duomenų lentelė, kurioje būtini tokie rodikliai:
\n
360.1. šiluminis našumas ir jį atitinkantys šilumnešio parametrai;
\n
360.2. didžiausia šildomo vandens temperatūra;
\n
360.3. nominalusis šilumnešio debitas;
\n
360.4. leidžiamasis ribinis šilumnešio ir vandens slėgis.
\n
361.Iš šildytuvų ištekančio kondensato kokybei tikrinti už kondensato atskirtuvų turi būti įrengtos bandinių ėmimo vietos, taip pat turi būti nustatytas šildytuvo atjungimas nuo kondensato surinkimo ir jo drenažo bendros schemos, kai kondensato kokybė nepatenkinama.
\n
362.Prie vandens šildymo įrenginių bendras siurblių našumas turi būti toks, kad būtų galima palaikyti projektinį slėgį ir debitą įvertinant vasaros sezono režimą. Jei nustatytas bendras siurblių veikimas, jų turi būti ne mažiau kaip du.
\n
363.Vamzdyne už siurblio, jo slėgimo pusėje, turi būti sumontuota uždaromoji sklendė ir atbulinis vožtuvas.
\n
364.Vandens šildymo įrenginyje turi būti įmontuoti šie pagrindiniai kontrolės matavimo prietaisai:
\n
364.1. manometrai garotiekiuose, įsiurbimo ir siurblių slėgimo linijose, šildančiojo ir šildomojo vandens tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose;
\n
364.2. termometrai garotiekiuose ir kondensato vamzdynuose, kiekvieno šildytuvo šildančiojo ir šildomojo vandens tiekimo ir grąžinimo vamzdynuose, bendruose šilto ir šalto vandens vamzdynuose;
\n
364.3. apsauginiai vožtuvai pagal teisės aktų reikalavimus;
\n
364.4. drenavimo ir oro išleidimo įrenginiai;
\n
364.5. šalto vandens apskaitos prietaisas;
\n
364.6. vandens lygio rodytuvai susikondensuojančio šilumnešio pusėje.
\n
365.Šildytuvo paviršiaus skaičiuojamajam šilumos perdavimo koeficientui palaikyti šildytuvą būtina periodiškai valyti cheminiu ir mechaniniu būdu.
\n
366.Po remonto turi būti patikrintas šildytuvų sandarumas hidrauliniu bandymu pagal teisės aktų reikalavimus ir šildytuvų šiluminis našumas.
\n
367.Eksploatuojant šildytuvus, reikia periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, tikrinti jų sandarumą vandens arba šilumnešio slėgiu.
\n
368.Sandarumas nustatomas remiantis chemine vandens (kondensato) analize arba pagal manometro ir termometro rodmenis.
\n
369.Tais atvejais, kai slėgis vandentiekyje didesnis už slėgį šilumnešio grąžinimo vamzdyne, leidžiama tikrinti sandarumą atliekant grąžinamo šilumnešio cheminę analizę.
\n
370.Sandarumo patikrinimo rezultatus būtina įrašyti remonto žurnale.
\n
371.Pastebėjus, kad tarp plokštelių, iš valcavimo vietų arba vamzdelių teka vanduo, šildytuvą reikia sustabdyti remontui. Pažeisto vamzdelio vietoje įmontuoti aklę galima tik ypatingais atvejais kaip laikiną priemonę.
\n
372.Be visų šildytuvų sandarumo tikrinimo, ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus privalu atlikti šiluminius bandymus visų jų našumui nustatyti.
\n
373.Karšto vandens atvirosios arba uždarosios schemos perdavimo sistemoje vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens higienos normą.
\n
374.Technologiniams tikslams naudojamas vanduo neturi kenkti normaliam vandens šildymo įrenginio eksploatavimui.
\n
375.Jei vanduo nepatenkinamos kokybės, reikia nustatyti papildomą jo apdorojimą įrengiant nuskaidrinimo filtrus, panaudojant vandens minkštinimo ar kitokias priemones.
\n
376.Vandens šildymo įrenginyje turi būti įmontuotas automatinis temperatūros reguliatorius, palaikantis vandens temperatūrą pagal nustatytą režimą.
\n
377.Karšto vandens perdavimo sistemose vandens temperatūra jo ėmimo (naudojimo) vietose turi būti ne žemesnė kaip 50–55oC, išskyrus specifinius, atitinkamuose teisės aktuose nustatytus atvejus.
\n
378.Visus vandens šildymo ir pagalbinius įrenginius reikia remontuoti kiekvienais metais pagal grafiką, suderintą su šilumos perdavimo sistemos vamzdynų ir šilumos vartojimo įrenginių remonto grafiku.
\n
379.Kiekvienas šilumokaitis privalo turėti lentelę, kurioje būtų nurodyta:
\n
379.1. gamintojo pavadinimas;
\n
379.2. gaminio pavadinimas ir jo paskirtis;
\n
379.3. leidžiamasis ir bandomasis šildančiosios ir šildomosios terpės slėgis, MPa;
\n
379.4. didžiausia šildomosios terpės temperatūra °C;
\n
379.5. gamyklinis numeris, gamybos metai.
\n
380.Staiga išjungus vamzdinį šilumokaitį ir išleidus vandenį, vėl jį pripildyti galima tik visiškai ataušus vamzdelių rėtinėms.
\n
VII. BENDRIEJI AKUMULIACINIŲ BAKŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) REIKALAVIMAI 381. Karšto vandens akumuliaciniai bakai turi būti gaminami pagal specialiai parengtus projektus. Visi naujai pagaminti ir eksploatuojami akumuliaciniai bakai iš išorės turi būti sustiprinti specialiomis konstrukcijomis, saugančiomis juos nuo suirimo.
\n
382.Patalpos, kuriose yra akumuliaciniai bakai, turi būti apšviečiamos ir vėdinamos. Patalpų laikomosios konstrukcijos turi būti nedegios. Po akumuliaciniais bakais turi būti įrengti pamatai.
\n
383.Akumuliaciniai bakai privalo turėti:
\n
383.1. vamzdynus normaliam jų eksploatavimui ir nustatytam režimui palaikyti;
\n
383.2. kontrolės ir matavimo prietaisus vandens parametrams matuoti;
\n
383.3. automatinę įrangą nustatytam režimui palaikyti ir įspėjamąją apie nuokrypius nuo jų signalizaciją.
\n
384.Atviruose akumuliaciniuose bakuose turi būti įrengti lygio reguliatoriai, lygio rodikliai, signalinis, perpylimo ir išleidimo vamzdžiai.
\n
385.Ant signalinio ir perpylimo vamzdžių neleidžiama įrengti uždaromosios armatūros.
\n
386.Akumuliaciniai bakai turi būti padengti antikorozine danga ir šilumine izoliacija, apsaugota nuo drėgmės.
\n
387.Visi vamzdynai, išskyrus drenažo, turi būti prijungti prie bako vertikaliųjų sienelių. Įrengiant vamzdynus reikia nustatyti jų kompensaciją dėl šiluminio plėtimosi ir projektinio bakų sėdimo. Vamzdynus reikia įrengti taip, kad nuo jų nesusidarytų jėgų, veikiančių bako sieneles ir dugną.
\n
388.Vandens perdavimo vamzdynuose prie kiekvieno bako ir skirstomuosiuose vamzdynuose tarp bakų turi būti įrengtos sklendės su elektros pavaromis. Elektros pavaros turi būti virš galimo užtvindymo zonos, kad avarijos metu pažeistą baką būtų galima operatyviai atjungti nuo kitų.
\n
389.Siekiant išvengti grunto sėdimo, po bakais turi būti įrengtas drenažas paviršiaus ir gruntiniams vandenims nutekėti.
\n
390.Akumuliacinis bakas ar jų grupė turi būti aptverti ne žemesniu kaip 0,5 m žemės pylimu, kurio plotis viršuje turi būti ne siauresnis kaip 0,5 m. Tarp bakų ir žemės pylimo turi būti įrengta vandens nuvedimo kanalizacija, o žemės paviršius apie bakus – išgrįstas.
\n
391.Akumuliacinių bakų konstrukcijos apžiūrimos naudojant prietaisus, taip pat sienelių storis nustatomas ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus.
\n
392.Dėl korozijos akumuliacinio bako sienelėms ar dugnui suplonėjus 20 procentų ar daugiau jų projektinio storio, toliau baką eksploatuoti draudžiama, nepaisant susidėvėjusio ploto dydžio ir susidėvėjimo pobūdžio.
\n
393.Sumontuoti ar suremontuoti akumuliaciniai bakai išbandomi pagal teisės aktų reikalavimus. Prieš pradedant kiekvieno bako eksploataciją, turi būti sudarytas jo pasas.
\n
394.Hidraulinis akumuliacinių bakų bandymas atliekamas pripildant juos vandeniu iki projekte nustatyto lygio. Pildant reikia stebėti akumuliacinių bakų konstrukcijų ir virintinių siūlių būklę. Pastebėjus iš po bako dugno tekantį vandenį arba atsiradus šlapių dėmių ant priegrindos prie bako, reikia bandymą nutraukti, vandenį išleisti, nustatyti nesandarumo priežastį ir ją pašalinti.
\n
395.Laikoma, kad bakas bandymą išlaikė, jeigu per 24 valandas jo išorės paviršiuje ar dugno pakraščiuose vanduo nepasirodė ir vandens lygis bake nesumažėjo. Smulkūs defektai, pastebėti bandymo metu, turi būti pašalinti ir iki eksploatacijos pradžios patikrintas tų vietų sandarumas.
\n
396.Akumuliaciniai bakai, naudojami centralizuoto šilumos perdavimo sistemoje, turi būti užpildomi deaeruotu vandeniu, kurio temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 95 °C, kai jie naudojami karšto vandens sistemoje, arba į karšto vandens sistemą tiekiamu vandeniu. Tik sumontuoti ar suremontuoti bakai po vidinės apžiūros, lauko oro temperatūrai esant ne žemesnei kaip –10 °C, turi būti užpildomi ne aukštesnės kaip 45°C temperatūros vandeniu. Vandens, kurio pripildomas bakas, debitas turi būti ne didesnis už debitą, galintį išbėgti per persipylimo vamzdį. Tuo metu, kai bakai pildomi, personalui draudžiama būti jų apsaugos zonoje.
\n
397.Akumuliacinių bakų eksploatacija draudžiama, jeigu jų vidiniai paviršiai nepadengti antikorozine danga.
\n
398.Aukščiausias vandens lygis akumuliaciniuose bakuose, suprojektuotuose be šilumos izoliacijos, juos izoliavus turi būti sumažintas tiek, kad tūryje, kurį sudaro projektinio ir sumažinto tūrių skirtumas, sumažinto vandens masė būtų ne mažesnė už izoliacijos masę.
\n
399.Akumuliacinių bakų būklė ir jų tinkamumas toliau naudoti turi būti nustatomas kasmet. Atjungus baką apžiūrimos jo konstrukcijos, pamatas, vandenį tiekiančių ir išleidžiančių bei signalinių vamzdynų kompensaciniai įrenginiai. Apžiūros rezultatai įrašomi bako pase. Bakai, apsaugoti nuo korozijos sandarikliu, apžiūrimi keičiant sandariklį.
\n
400.Kasmetinės apžiūros ar apžiūros naudojant prietaisus metu reikia vadovautis metalinių rezervuarų skystam kurui ir vandeniui laikyti eksploatavimo teisės aktais.
\n
401.Akumuliaciniai bakai iš išorės turi būti apžiūrimi kasdien, atkreipiant dėmesį į šilumos izoliaciją ir kompensavimo įrenginius. Aptikti defektai turi būti nedelsiant šalinami, o jeigu to padaryti neįmanoma, bakas turi būti išjungtas.
\n
402.Akumuliacinio bako vandens lygio, slėgio ir temperatūros signalizacija turi būti tikrinama kiekvieną pamainą.
\n
403.Aplink akumuliacinius bakus turi būti nustatyta apsaugos zona ir įrengti ženklai, draudžiantys toje zonoje būti pašaliniams asmenims. Aplink bakus, esančius ne šilumos šaltinio ar pastato teritorijoje, turi būti ne žemesnis kaip 2,5 m aptvaras ir pašaliniams įeiti draudžiantys ženklai.
\n
VIII. KONDENSATO SURINKIMO IR GRĄŽINIMO SISTEMOS ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 404. Kondensato surinkimo ir grąžinimo sistemos turi būti uždaros. Surinkimo induose turi būti palaikomas ne mažesnis kaip 5 kPa slėgis. Atviras surinkimo sistemas leidžiama įrengti, jeigu grąžinama mažiau kaip 10 t/h kondensato, o atstumas iki šilumos šaltinio neviršija 0,5 km.
\n
405.Pramonės statiniuose, turinčiuose daug garo įrenginių, išskirstytų didelėje teritorijoje, be centrinės kondensato surinkimo stoties, gali būti įrengiamos dar ir specialios kondensato surinkimo pastotės.
\n
406.Kiekvienoje stotyje ir pastotėje turi būti įrengti du kondensato bakai. (Vieną kondensato baką leidžiama įrengti, jei reikalingas ne didesnis kaip 5 m3 tūrio). Kondensato bakų talpa kondensato surinkimo stotyse ir pastotėse nustatoma pagal kondensato, patenkančio per 30 minučių, kiekį. Jei kondensato grąžinimas automatizuotas, surinkimo bakų talpa gali būti sumažinta tiek, kad sutalpintų per 15 min. surenkamą kondensatą. Kondensato surinkimo sistemų bakai turi būti cilindro formos su sferiniais dugnais. Vidinis kondensato surinkimo bakų paviršius privalo turėti korozijai atsparią dangą.
\n
407.Naudoti stačiakampio formos bakus kondensatui surinkti draudžiama. Tokius bakus naudoti leidžiama tik kondensatui nusėsdinti, kai eksploatavimo sąlygos nesudaro pavojaus pertekliniam slėgiui kilti.
\n
408.Kondensato perpumpavimo siurblių našumas parenkamas pagal didžiausią valandinį kondensato debitą. Naudojant garą šildymui ir ventiliacijai, kiekvienas siurblys parenkamas 60 procentų didžiausio grąžinamo kondensato kiekio, o naudojant garą technologiniams tikslams, – 100 procentų didžiausio grąžinamo kondensato kiekio.
\n
409.Siurblių, perpumpuojančių kondensatą į bendrą vamzdyną, skaičius neribojamas.
\n
410.Kiekvienoje kondensato siurblinėje turi būti įrengti ne mažiau kaip du siurbliai, vienas jų rezervinis.
\n
411.Lygiagretusis kondensato atskirtuvų ir siurblių jungimas į bendrą vamzdyną draudžiamas.
\n
412.Jeigu kondensatas netinkamas grąžinti (arba avariniu atveju), jį galima išleisti į kanalizaciją:
\n
412.1. į lietaus arba fekalinę kanalizaciją – ataušinus iki 40°C;
\n
412.2. pastovaus srauto gamybinę kanalizaciją – neataušinus.
\n
413.Kondensato surinkimo bakai privalo turėti:
\n
413.1. vandens lygio rodytuvus;
\n
413.2. viršutinio ir žemutinio lygio signalizaciją arba nuotolinio lygio rodytuvus;
\n
413.3. termometrus bake esančio kondensato temperatūrai matuoti;
\n
413.4. manometrus slėgiui bake matuoti;
\n
413.5. atvamzdžius su kranais ir aušintuvais kondensato bandiniams imti;
\n
413.6. apsauginius įtaisus, neleidžiančius viršyti nustatyto slėgio bake;
\n
413.7. nekilnojamąsias metalines kopėčias bako išorėje ir, jeigu bakas aukštesnis kaip 1500 mm, – nekilnojamąsias kopėčias bako viduje.
\n
414.Žemiausias kondensato lygis bake turi būti ne žemiau kaip 0,5 m virš siurblio ašies, kad kondensatas siurblio siurbimo atvamzdyje neužvirtų.
\n
415.Kondensato siurbliai, esantys bendrame kondensato vamzdyne, privalo įsiurbimo linijose turėti sklendes, o slėgimo pusėje – sklendes ir atbulinius vožtuvus. Negalima eksploatuoti siurblių, kai atbuliniai vožtuvai sugedę arba atjungti.
\n
416.Kondensato stotys turi būti sumontuotos patalpoje, įrengtoje pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Kiekvienoje stotyje ar pastotėje turi būti elektros apšvietimas ir ventiliacija, patalpos rakinamos.
\n
417.Kondensato surinkimo sistemoms kontroliuoti kondensato perpumpavimo įrenginyje turi būti sumontuota:
\n
417.1. manometrai slėgiui matuoti surenkamajame kondensato vamzdyne prieš perpumpavimo siurblį ir už perpumpavimo siurblio;
\n
417.2. prietaisai perpumpuojamo kondensato temperatūrai matuoti;
\n
417.3. skaitiklis perpumpuojamo kondensato kiekiui matuoti;
\n
417.4. atvamzdžiai su kranais ir aušintuvais kondensato bandiniams imti.
\n
418.Kondensato bakai ir vamzdynai automatiškai turi būti apsaugoti nuo ištuštinimo. Kondensatas į bakus turi būti tiekiamas žemiau nustatyto žemiausio leidžiamo kondensato lygio bake.
\n
419.Jeigu keli vartotojai grąžina kondensatą į bendrą kondensato surinkimo vamzdyną, tai jų vamzdynuose turi būti įrengti atbuliniai vožtuvai, neleidžiantys kondensatui patekti iš bendro vamzdyno į atskirų vartotojų kondensato surinkimo bakus.
\n
420.Eksploatuojant kondensato surinkimo ir grąžinimo sistemas turi būti:
\n
420.1. kontroliuojama grąžinamo kondensato kokybė ir kiekis;
\n
420.2. kondensatas nuolat grąžinimas į šilumos šaltinį;
\n
420.3. prižiūrimi kondensato surinkimo bakai ir siurbliai;
\n
420.4. kontroliuojamas drenavimo įrenginių veikimas.
\n
421.Kondensato, grąžinamo į šilumos šaltinius, kiekis nustatomas projekte. Šilumos vartotojams, gaunantiems garą iš šilumos tiekėjo šaltinių, grąžinamo kondensato kiekis (procentais nuo gauto garo) nurodomas šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje.
\n
422.Grąžinamo kondensato kokybė turi atitikti Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 21 p.]. Grąžinamo kondensato temperatūra nenormuojama ir nustatoma tarpusavio sutartimi. Kondensatą grąžinantis šilumos vartotojas privalo kontroliuoti kondensato kokybę, analizės rezultatus, o duomenis užrašyti į žurnalą arba išsaugoti kitais būdais.
\n
423.Uždarose kondensato surinkimo ir grąžinimo sistemose slėgis kondensato surinkimo bakuose turi būti ne mažesnis kaip 5 kPa.
\n
424.Būtina išbandyti uždarų kondensato surinkimo bakų sandarumą ir atsparumą slėgiu, lygiu 1,5 eksploatacinio slėgio, tačiau ne mažesniu kaip 0,3 MPa. Atvirų kondensato bakų sandarumas ir atsparumas tikrinamas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per metus, pripildant juos vandens iki persipylimo lygio.
\n
425.Kondensato atskirtuvų veikimas turi būti tikrinamas periodiškai ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Jeigu jie veikia nepatenkinamai, reikia atlikti patikrinimą. Atbulinių vožtuvų veikimą reikia kontroliuoti instrukcijų nurodytu periodiškumu.
\n
VII. TECHNOLOGINIAI ŠILUMOS VARTOJIMO ĮRENGINIAI I. DŽIOVYKLŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 426. Šios Taisyklės taikomos visiems nuolatinio ir periodinio veikimo džiovinimo įrenginiams, veikiantiems esant atmosferiniam slėgiui arba vakuumui.
\n
427.Džiovyklų kameros turi būti sandarios. Prie kamerų durų privalo būti svirtiniai, pleištiniai, sraigtiniai arba kitokie įtaisai, sandariai uždarantys duris.
\n
428.Jei pagal eksploatavimo sąlygas konvejerinėse džiovyklose negalima įrengti durų arba džiovyklos konstrukcija neužtikrina nulinio slėgio zonos, prie įėjimo ir išėjimo iš džiovyklos būtina įrengti šilumines (oro) užtvaras.
\n
429.Džiovinimo įrenginiai privalo turėti šiluminę izoliaciją, užtikrinančią mažiausius šilumos nuostolius; atvirame ore įrengtų džiovyklų šiluminė izoliacija turi būti atspari drėgmei.
\n
430.Džiovinimo įrenginiuose, kuriuose garinamos medžiagos arba gaminiai, visos atitverės turi būti padengtos hidroizoliacija.
\n
431.Sprogimui pavojingų medžiagų džiovyklose turi būti įtaisyti sprogimo vožtuvai. Vožtuvų vamzdžiai turi būti nutiesti iš pastato į lauką.
\n
432.Kenksmingų medžiagų džiovyklos turi būti įrengiamos specialiose izoliuotose patalpose. Jų pakrovimas ir iškrovimas turi būti mechanizuotas.
\n
433.Visose džiovyklose (išskyrus kondensacines) turi būti įrengta traukos vėdinimo sistema.
\n
434.Jeigu džiovykloje ant vieno veleno montuojami keli ašiniai ventiliatoriai, reikia, kad ant veleno vienos pusės būtų dešininio, o ant kitos – kairinio sukimosi ventiliatoriai arba kad būtų reversinė pavara.
\n
435.Džiovyklose, kurių oro cirkuliacija priverstinė, turi būti įrengti briaunoti, lygių vamzdžių šildytuvai arba plokštiniai vienaeigiai kaloriferiai. Plokštinius šildytuvus būtina montuoti vertikaliai, kad kondensatas geriau nutekėtų.
\n
436.Siekiant tolygiai paskirstyti orą džiovinimo kameroje, būtina įrengti nukreipiamuosius ekranus, groteles ir kitus įtaisus.
\n
437.Džiovinant miltelių pavidalo arba susmulkintas medžiagas, iš džiovyklos šalinamą orą reikia valyti. Tam tikslui įrengiamos dulkių nusodinimo kameros, sausi arba drėgni ciklonai, multiciklonai, medžiaginiai arba elektriniai filtrai. Džiovyklose turi būti naudojama oro recirkuliacija. Oro recirkuliacijos kartotinumas turi būti nustatomas atsižvelgiant į džiovinimo režimą, sprogimui pavojingų garų ir dulkių, išsiskiriančių džiovinant, koncentraciją, priešgaisrines normas ir instrukcijas.
\n
438.Personalo, prižiūrinčio džiovyklą, darbo vietoje turi būti režimo kortelė. Džiovyklos eksploatavimo metu reikia kontroliuoti šilumnešio parametrus, nustatytas temperatūras atskirose zonose, džiovinamos medžiagos kokybę. Visus duomenis reikia užrašyti į operatyvinį žurnalą.
\n
439.Džiovyklų eksploatacinis režimas ir pagrindinių bei pagalbinių įrenginių eksploataciniai režimai nustatomi energetiniais bandymais, kurie turi būti atliekami:
\n
439.1. po remonto ar padarius konstrukcinius pakeitimus;
\n
439.2. džiovinimo procesui reguliuoti, jei gaunama nekokybiška produkcija.
\n
440.Bandant džiovyklas reikia nustatyti:
\n
440.1. šilumnešio valandinį debitą ir parametrus;
\n
440.2. džiovyklos oro temperatūrą ir drėgnį atskirose vietose;
\n
440.3. šilumos perdavimo koeficientą nuo šildančiųjų paviršių;
\n
440.4. ventiliatoriais tiekiamo oro kiekį ir sukimosi greitį.
\n
441.Džiovinimo įrenginių kaloriferių šildymo paviršius būtina periodiškai valyti ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius.
\n
II. GARINIMO ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 442. Šios Taisyklės taikomos periodiško ir nenutrūkstamo veikimo garinimo įrenginiams, veikiantiems naudojant slėgį arba vakuumą.
\n
443.Norint pašildyti į pirmąjį korpusą patenkantį tirpalą iki virimui artimos temperatūros, būtina prieš korpusą įrengti šildytuvą, šildomą kondensatu arba išgarinamu garu.
\n
444.Vamzdynuose ir prie kiekvieno šildytuvo aplenkimo linijos privalo būti uždaromieji įrenginiai šildytuvams atjungti, taip pat linija pašildytam tirpalui tiekti į tarpinį baką, jeigu dėl kokių nors priežasčių negalima į šildytuvą tiekti sušildyto tirpalo.
\n
445.Kondensato kokybei kontroliuoti kiekvieno šildytuvo kondensato nutekėjimo linijose turi būti įmontuoti kondensato bandinių ėmimo įrenginiai.
\n
446.Priklausomai nuo kokybės (pagal cheminę sudėtį ir priemaišų kiekį) kondensatas turi būti surenkamas nuo visų garinimo aparatų kartu arba atskirai.
\n
447.Nuolatinei kondensato kokybei kontroliuoti turi būti įmontuoti signalizuojamieji druskų matuokliai arba kiti prietaisai.
\n
448.Tirpalo lygiui sekti garinimo įrenginiuose turi būti lygio rodytuvai.
\n
449.Garinimo įrenginiai privalo turėti šiuos reguliavimo ir kontrolės bei matavimo arba užrašymo prietaisus:
\n
449.1. garo slėgio reguliatorius;
\n
449.2. manometrus šildymo kameroje ir pirmojo korpuso garo erdvėje, manometrus, vakuumetrus šildymo kameroje ir kitų korpusų garo erdvėje;
\n
449.3. tirpalo lygio automatinį reguliatorių;
\n
449.4. skysčio arba varžinius termometrus visuose garinimo aparatuose, šildytuvuose, kondensatoriuje.
\n
450.Garinimo įrenginio veikimui normaliu režimu, būtina:
\n
450.1. stebėti, kad į pirmąjį korpusą tiekiamo garo eksploatacinis slėgis svyruotų ne daugiau kaip ± 10 kPa;
\n
450.2. palaikyti technologinio proceso nustatytą temperatūrą ir slėgio pasiskirstymą garinimo įrenginio korpusuose;
\n
450.3. stebėti, kad garinimo aparatų šildymo kamerose nenutrūkstamai būtų šalinamas kondensatas, taip pat sistemingai tikrinti kondensato kokybę;
\n
450.4. ne rečiau kaip vieną kartą per pamainą iš šildymo kamerų specialiais ventiliais pašalinti orą;
\n
450.5. stebėti, kad visi automatiniai reguliavimo prietaisai, šilumos apskaitos prietaisai, uždaromieji įrenginiai, taip pat garinimo stoties pagalbiniai įrenginiai veiktų nenutrūkstamai ir tiksliai;
\n
450.6. stebėti, kad garinimo įrenginiai būtų plaunami pagal nustatytą grafiką laikantis nurodytos tvarkos, o esant reikalui plaunami ir valomi anksčiau nei grafike nustatytu laiku.
\n
451.Garinimo įrenginio vamzdynų schema turi būti tokia, kad nesusimaišytų pirminio ir antrinio garo srautai ir jų kondensato srautai.
\n
III. REKTIFIKAVIMO ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 452. Šios Taisyklės taikomos periodinio ir nuolatinio veikimo rektifikavimo įrenginiams, veikiantiems naudojant vakuumą arba slėgį, kuriuose produktai šildomi paviršiniais šilumokaičiais.
\n
453.Rektifikavimo įrenginiuose turi būti sumontuoti šilumokaičiai (šildymo įtaisai) į kolonėlę patenkantiems skysčiams šildyti.
\n
454.Rektifikavimo įrenginiuose turi būti sumontuoti prietaisai išsiskiriančiam garui kondensuoti (kondensatoriai, deflegmatoriai).
\n
455.Rektifikavimo įrenginiuose turi būti įrengti stebėjimo stiklai pratekančių produktų sunaudojamam kiekiui sekti ir reguliuoti.
\n
456.Rektifikavimo įrenginiai turi turėti šiuos kontrolės matavimo prietaisus:
\n
456.1. srautą registruojančius ir sumuojančius garomačius garo perdavimo linijoje;
\n
456.2. registruojamuosius manometrus; manometrus, vakuumetrus ir termometrus slėgiui ir temperatūrai rektifikavimo įrenginyje matuoti;
\n
456.3. termometrus vandens perdavimo ir šalinimo iš rektifikavimo įrenginių linijose ir termometrus pratekančio mišinio temperatūrai matuoti;
\n
456.4. automatinės kontrolės, slėgio ir temperatūros nuotolinio matavimo prietaisus (visų pirma nuolatinio veikimo aparatų);
\n
456.5. įrenginius kondensato bandiniams imti.
\n
457.Rektifikavimo aparatai, veikiantys naudojant vakuumą, be prietaisų, nurodytų 456 punkte, turi turėti:
\n
457.1. vakuumo reguliatorius, saugančius nuo didelių slėgio svyravimų;
\n
457.2. tarpinį cilindrą, kad į vakuuminį siurblį nepatektų skystis;
\n
457.3. lašų gaudiklį gare esantiems distiliato lašams sulaikyti.
\n
458.Rektifikavimo įrenginio stabiliam eksploataciniam režimui palaikyti būtina:
\n
458.1. kontroliuoti garo reguliatorių veikimą šildančiojo garo slėgiui neleidžiant kisti daugiau kaip 20–30 kPa;
\n
458.2. sekti kondensatorių, deflegmatorių ir aušintuvų aušinančio vandens tiekimą ir temperatūrą;
\n
458.3. palaikyti rektifikavimo įrenginyje technologinio režimo nustatytą temperatūros ir slėgio pasiskirstymą;
\n
458.4. pagal nustatytą technologinę instrukciją iš rektifikavimo aparato atskirti rūšinius produktus;
\n
458.5. užtikrinti, kad kondensatas iš rektifikavimo ir kitų aparatų netrukdomai nubėgtų;
\n
458.6. stebėti, ar sandari rektifikavimo įrenginio aparatūra ir armatūra, neleisti, kad distiliuojamas mišinys arba distiliavimo produktai nutekėtų pro nesandarias armatūros ir jungčių vietas, ir pan. Kontroliuoti iš šildymo kamerų, paviršinių kondensatorių ir kitų įrenginių nutekančio kondensato temperatūrą ir kokybę, kad būtų laiku nustatyta, ar į juos nepatenka distiliavimo produktų;
\n
458.7. kontroliuoti rektifikavimo įrenginių automatinio reguliavimo prietaisų, armatūros, kontrolės matavimo prietaisų ir pagalbinių įrenginių būklę ir veikimą.
\n
459.Rektifikavimo įrenginiuose naudojant skirtingų parametrų garą (aštrus garas, panaudotasis garas ir kt.), turi būti įrengti atskiri kondensato atskirtuvai. Draudžiama nukreipti skirtingų parametrų garo kondensatą į bendrą kondensato atskirtuvą.
\n
460.Skirtingų parametrų garo kondensatą, atsižvelgiant į jo kokybę ir panaudojimo galimybes, būtina nukreipti į bendrus arba atskirus kondensato surinkimo bakus.
\n
461.Rektifikuojant spiritą ar kitus degius produktus, įrenginius reikia naudoti pagal specialias instrukcijas, sudarytas atsižvelgiant į priešgaisrinės saugos taisykles.
\n
IV. ŠILUMINIU DRĖGMINIU BŪDU APDOROJAMŲ GELŽBETONIO GAMINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BENDRIEJI REIKALAVIMAI 462. Šios Taisyklės taikomos visiems šiluminiu drėgminiu būdu apdorojamiems gelžbetonio gaminių įrenginiams, kaip šilumnešį naudojant garus arba karštą vandenį, esant pertekliniam slėgiui arba vakuumui.
\n
463.Įrenginių sienas reikia gaminti iš blogai šilumą praleidžiančių medžiagų. Medžiagos ir konstrukcijos storio parinkimas turi būti pagrįstas šiluminiais skaičiavimais.
\n
464.Įrenginio betoninės grindys turi būti su hidroizoliacija virš apšiltinto sluoksnio. Grindys turi būti įrengtos su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 0,005, kad kondensatas nutekėtų į kanalizaciją per hidraulinį uždorį.
\n
465.Garinimo kamerų dangčiai turi būti iš plieninio karkaso, pripildyto šilumos izoliuojamosios medžiagos, iš abiejų pusių apsaugoto 3–4 mm storio metaliniais lakštais. Dangčiai turi būti atsparūs statinėms ir dinaminėms apkrovoms. Poligonuose eksploatuojamų kamerų dangčiai turi būti nelaidūs vandeniui.
\n
466.Dangčiai turi sandariai uždengti kameras, tam naudojami hidrauliniai uždoriai arba specialūs kitokios konstrukcijos įrenginiai.
\n
467.Hidraulinis uždoris tarp dangčio ir sienos gaminamas iš lovio, esančio ant viršutinės sienos nuopjovos, į kurią iš viršaus nuleidžiama kontūrinė briauna, privirinta prie dangčio. Prie jo privirinama vertikali briauna, įmūryta į sieną ir neleidžianti garams prasiveržti po hidraulinio uždorio loviu.
\n
468.Hidraulinį uždorį užpilti smėliu arba pjuvenomis draudžiama.
\n
469.Garas įrenginyje skirstomas perforuotais vamzdžiais su ne mažesnėmis kaip 5–6 mm skersmens angomis. Vamzdžiai įrengiami nišose prie grindų visu kameros perimetru su nuolydžiu ir drenavimo įtaisais žemiausiuose taškuose kondensatui išleisti.
\n
470.Galima įrengti vertikalius perforuotus stovus, įvirintus į kameros apačioje žiedą sudarančius vamzdžius. Angos vertikaliuose stovuose turi būti išdėstytos taip, kad iš jų ištekančio garo srovės priverstų garo ir oro mišinį, pripildantį kameros ertmę, judėti uždaru kontūru ir taip suvienodintų temperatūrą kameroje.
\n
471.Gelžbetoninių gaminių šiluminio apdorojimo įrenginiai nenutrūkstamo veikimo kamerose turi atitikti šiuos reikalavimus:
\n
471.1. garo ir kondensato vamzdynai, uždaromoji ir reguliuojamoji armatūra ir automatizuotos valdymo sistemos jutikliai turi būti įrengti pereinamuosiuose kanaluose išilgai kamerų. Kamerų priežiūrai skirtuose pereinamuosiuose kanaluose turi būti tiekiamoji ir ištraukiamoji ventiliacija ir stacionarusis elektros apšvietimo tinklas;
\n
471.2. angos, per kurias gaminiai įvežami į kameras ir išvežami iš jų, turi būti uždengtos užuolaidomis iš šilumai atsparios guminės juostos arba įrengtos durys su mechanine pavara;
\n
471.3. tarp aktyvaus apdorojimo zonos ir aušinimo zonos turi būti užuolaidos iš šilumai atsparios guminės juostos;
\n
471.4. aktyvaus šiluminio apdorojimo zonoje gaminiai turi būti įšildomi ir apdorojami karštu oru, sušildytu į plieninius registrus tiekiamu garu. Registrai įrengiami ant grindų ir palubėje ir jungiami į grupes pagal padėklų kiekį, ant kurių kraunami gaminiai. Oro cirkuliacija kamerose sudaroma ventiliatoriais.
\n
472.Autoklavai, kuriuose eksploatavimo metu slėgis pakyla iki 0,07 MPa, turi turėti:
\n
472.1. garo srautomačius;
\n
472.2. slėgio reguliatorius ir spyruoklinius ar svirtinius apsauginius vožtuvus;
\n
472.3. termometrus temperatūrai matuoti autoklavo viduje, viršutinėje ir apatinėje zonoje ir manometrus (eksploatacinius ir kontrolinius);
\n
472.4. kondensato skirtuvus;
\n
472.5. apsauginius blokavimo įrenginius, kurie neleidžia tiekti garo į autoklavą, kai nesandariai uždarytas dangtis, ir atidaryti jį esant slėgiui autoklave;
\n
472.6. šviesos signalizaciją autoklavo dangčio uždarymo sandarumui kontroliuoti;
\n
472.7. kontrolinį vamzdelį su ventiliu, parodančiu, ar autoklave yra slėgis.
\n
473.Autoklavo normaliam eksploataciniam režimui palaikyti būtina:
\n
473.1. šildyti ir atšaldyti autoklavą pagal gamintojų reikalavimus;
\n
473.2. išlaikyti režimo kortelėje nurodytą temperatūrų pasiskirstymą autoklave;
\n
473.3. atidengti dangčius tik tada, kai nėra slėgio.
\n
474.Gaminiai turi būti kraunami taip, kad šilumnešis kuo geriau apiplautų visus jų paviršius ir jie kuo greičiau ir vienodžiau įšiltų. Atstumas nuo įrenginio grindų iki gaminių apačios turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. Tarpas tarp gaminių turi būti ne mažesnis kaip 30 mm, o tarpas tarp gaminių ir dangčio – ne mažesnis kaip 50 mm. Jeigu įrenginyje kraunami skirtingi gaminiai, tai tarpas tarp rietuvių turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Tarpams išlaikyti naudojami intarpai.
\n
475.Kiekvienos rūšies gaminių gamybai reikia parengti technologines korteles.
\n
476.Šilumos kaitos intensyvumui gerinti reikia turėti įrenginius, kuriais būtų galima pašalinti orą iš įrenginių darbinės erdvės ir sudaryti garo ir oro mišinio priverstinę cirkuliaciją dideliu greičiu ištekančiomis garo srovėmis arba ventiliatoriais.
\n
477.Šiluminis drėgminis gaminių apdorojimo režimas cikliškai veikiančiuose įrenginiuose turi būti visiškai automatizuotas.
\n
478.Šiluminio drėgminio gaminių apdorojimo režimas cikliškai ir nenutrūkstamai veikiančiuose įrenginiuose turi būti kontroliuojamas ištisą parą.
\n
479.Reikia parengti kiekvieno įrenginio technologinę instrukciją su šilumos schema; taip pat parengti šilumos vartojimo režimus ir tikrinti, ar jų laikomasi.
\n
VIII. AUTOMATIKOS, MATAVIMO PRIETAISŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) BEI METROLOGINĖS PRIEŽIŪROS BENDRIEJI REIKALAVIMAI 480. Šios Taisyklės taikomos šilumos vartojimo įrenginių valdymo procesų automatikai, kuri palaiko nustatytą režimą, ir matavimo prietaisams, kuriais kontroliuojamas nustatytas technologinis režimas, užtikrinamas saugus įrenginių eksploatavimas ir kurie naudojami šilumnešio parametrų kontrolei ir šilumos apskaitai.
\n
481.Visi šilumos vartojimo įrenginių valdymo procesų automatikos, automatinio reguliavimo, uždarymo bei atidarymo ir reguliavimo įtaisų nuotolinio stebėjimo ir valdymo, apsaugos, blokavimo įrenginiai, šilumnešio parametrų kontrolės ir matavimo prietaisai turi būti techniškai tvarkingi ir naudojami pagal gamintojų instrukcijas.
\n
482.Matavimo prietaisų priežiūrą ir patikrą atlieka metrologijos inspekcija, Savininko ir (ar) Prižiūrėtojo metrologinė tarnyba arba padalinys, arba atsakingas asmuo, atliekantis jos funkcijas. Jų veikla nustatoma Metrologijos įstatymo.
\n
483.Matavimo prietaisų tikrinimo periodiškumas nustatomas Metrologijos įstatyme nurodyta tvarka.
\n
484.Aplinkos oro temperatūra, drėgnis, vibracijos, dulkėtumas prietaisų ir aparatūros naudojimo vietose turi atitikti standartų, techninių sąlygų ir tų prietaisų bei aparatūros pasų nurodytas kitimo ribas.
\n
485.Reguliavimo ir uždarymo bei atidarymo įrenginių, naudojamų šilumos vartojimo įrenginių valdymo automatikos schemose, būklė turi atitikti techninius sandarumo, laisvumo, pralaidumo reikalavimus.
\n
486.Šilumnešio parametrų kontrolės matavimo prietaisų skydai, sujungimo dėžutės turi būti sunumeruotos. Numeriai turi atitikti nurodytus projekte. Visi gnybtai ir kabeliai iki jų, taip pat matavimo prietaisų ir automatinių reguliatorių impulsiniai vamzdeliai turi būti pažymėti. Ant visų jutiklių ir antrinių prietaisų turi būti užrašai apie prietaisų paskirtį. Automatizacijos priemonės ir sistemos turi būti montuojamos laikantis teisės aktų reikalavimų.
\n
487.Kabeliai klojami pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus [Taisyklių 3 priedo 19 p.].
\n
488.Impulsiniai vamzdeliai, atvesti į manometrus ir srautomačius, turi būti iš korozijai atsparaus metalo. Jie turi būti patogūs montuoti, ardyti, valyti, sandarūs ir apskaičiuoti eksploataciniam slėgiui. Pliusinė ir minusinė debitmačio linijos turi atitikti vienodas temperatūros sąlygas, būti vienodo ne mažesnio kaip 0,1 nuolydžio į tą pačią pusę.
\n
489.Impulsinių vamzdelių vidiniai skersmenys nuo siaurinamųjų įtaisų iki indų (išlyginamųjų) turi būti ne mažesni kaip 12 mm, o nuo indų iki diferencialinių manometrų – ne mažesni kaip 8 mm. Impulsiniai vamzdeliai turi būti prapučiami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.
\n
490.Automatiniai reguliatoriai ir nuotolinio valdymo įrenginiai turi būti su elektros rezervinio maitinimo automatinio įjungimo įtaisais. Įtampai kontroliuoti turi būti įrengta šviesos ir garso signalizacija. Elektros rezervinio maitinimo automatinio įjungimo įtaiso techninį tvarkingumą reikia tikrinti periodiškai pagal grafiką, patvirtintą pastato vadovo ar jo įgalioto asmens. Kompresiniai ir tepalo siurblinių įrenginiai, skirti nuotolinio valdymo sistemoms maitinti, turi turėti automatiškai įsijungiantį rezervinį įrenginį.
\n
491.Savininko (administratoriaus) arba Prižiūrėtojo būstinėje arba padaliniuose, eksploatuojančiuose kontrolės ir matavimo prietaisus ir automatikos įrenginius, turi būti projektai, detaliosios automatinių reguliatorių ir prietaisų išdėstymo schemos, montavimo schemos, kuriose nurodytas žymėjimas ir eksploatavimo instrukcijos.
\n
492.Visi šilumnešio parametrų matavimų prietaisai turi turėti galiojantį žymenį ant matavimo priemonės arba patikros liudijimą, suteikiantį teisę naudoti prietaisus pagal paskirtį. Jeigu patikromis nustatoma, kad būtinos naudojamo prietaiso rodmenų pataisos, išrašomas prietaiso rodmenų atestatas su pataisomis. Be to, specialiuose žurnaluose turi būti įrašoma informacija apie patikrų rezultatus ir prietaisų bei automatinių reguliatorių taisymą.
\n
493.Už kontrolės ir matavimo prietaisų, automatikos įrangos išsaugojimą ir tvarkingumą atsako pastato, kuriame jie sumontuoti, Savininkas.
\n
494.Srautui, temperatūrai ir slėgiui matuoti turi būti naudojami prietaisai, atitinkantys matuojamų parametrų kitimo ribas ir nustatytą tikslumo klasę pagal teisės aktų reikalavimus.
\n
495.Matuojant slėgį prietaisu, kurio veikimas pagrįstas jautriojo elemento deformacija, prietaiso rodyklės padėtis mažiausio slėgio metu neturi būti žemiau kaip skalės pirmajame trečdalyje, o didžiausio slėgio metu, esant pastoviam darbo režimui, turi būti ne aukščiau kaip skalės antrajame trečdalyje ir, esant kintamam režimui, nukrypti ne daugiau kaip iki skalės vidurio.
\n
496.Mažiausias srautas, kuris matuojamas diferenciniais manometriniais srautomačiais, turi būti ne mažesnis kaip 30 procentų jų nominalaus matuojamo srauto.
\n
497.Tūtos termometrams įstatyti turi būti montuojamos, kai vamzdžio skersmuo yra:
\n
497.1. mažesnis kaip 70 mm – specialiuose intarpuose;
\n
497.2. 70–200 mm – pasvirusios vamzdžio ašies atžvilgiu prieš srauto tekėjimą arba alkūnėse ties vamzdžio ašimi;
\n
497.3. didesnis kaip 200 mm – statmenai vamzdžio ašiai.
\n
498.Nustatant garo srautą pagal savirašius srautomačius, garo slėgį ir temperatūrą reikia nuskaityti pagal registruojamuosius manometrą ir termometrą, įrengtus prieš srautomačio matavimo diafragmą. Gali būti naudojami šilumos skaičiuokliai, kompiuterizuotos apskaitos sistemos.
\n
499.Srautomačių matavimo diafragmos turi būti įrengiamos tiesiuose vamzdyno ruožuose pagal teisės aktų reikalavimus.
\n
500.Ant matavimo siaurinamojo įrenginio išorinio paviršiaus turi būti užrašyta siaurinamojo įrenginio vidinis skersmuo (kai temperatūra +20°C), vamzdyno vidinis skersmuo (+20°C), pažymėta rodyklė, rodanti šilumnešio tekėjimo kryptį, matavimo prietaiso prijungimo ženklai „+“ ir „–“, siaurinamojo įrenginio medžiaga.
\n
501.Turi būti naudojamos tik Lietuvoje įteisintos ir techniškai tvarkingos matavimo priemonės:
\n
501.1. teisinei metrologijai priskirtinos matavimo priemonės naudojamų išteklių priėmimo ir išdavimo bei sunaudotos ir pateiktos energijos komercinei apskaitai, saugių darbo sąlygų, sanitarinių normų ir aplinkos saugos normų laikymosi kontrolė. Jos turi būti įrašytos į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą ir periodiškai tikrinamos Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka šiai veiklai įgaliotose laboratorijose;
\n
501.2. technologinės kontrolės matavimo priemonės, skirtos šilumą naudojančių įrenginių būklės, jų darbo režimų ir technologinių procesų kontrolei. Jos metrologiškai įteisinamos, naudojamos ir prižiūrimos įmonės vadovo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į matavimo priemonių gamintojų techninius reikalavimus, užtikrinant jų susietumą su atitinkamu fizikinio vieneto etalonu;
\n
501.3. etaloninės matavimo priemonės technologinės kontrolės matavimo priemonėms kalibruoti ir patikrinti. Joms taikomi teisinei metrologijai priskirtinų matavimo priemonių reikalavimai arba kalibruojamos akredituotose laboratorijose jos turi būti susietos su aukštesnio tikslumo etalonais.
\n
502.Atskirai įtraukiamos į apskaitą šių Taisyklių 501 punkte nurodytų kategorijų matavimo priemonės, sudaromi jų periodinės patikros ir kalibravimo metiniai grafikai.
\n
503.Matavimo jutikliai ir matavimo keitikliai, turintys standartizuotąjį išėjimo signalą, metrologinės patikros požiūriu yra savarankiškos matavimo priemonės.
\n
504.Teisinei metrologijai nepriskirtos kompiuterizuotos matavimo priemonės ir sistemos gali būti kalibruojamos ir tikrinamos jų eksploatavimo vietoje, lyginant į matavimo kanalą siunčiamo atitinkamo signalo dydį ir rezultatu monitoriuje. Nustatyta bendroji matavimo paklaida turi atitikti teisės aktų nustatytas matavimo tikslumo normas.
\n
505.Į įrenginius įmontuotų matavimo priemonių (termoelektrinių keitiklių, varžinių termokeitiklių, matavimo transformatorių ir kt.) patikrinimo terminai turi atitikti įrenginių, kuriuose jie įmontuoti, periodą tarp remontų.
\n
506.Reguliavimo ir uždarymo bei atidarymo įrenginių, naudojamų šiluminės automatikos schemose, būklė turi atitikti techninius sandarumo, laisvumo, pralaidumo reikalavimus.
\n
507.Naudojami automatiniai reguliatoriai turi būti periodiškai apžiūrimi, tikrinama jų būklė, veikimas; judamosios dalys valomos ir tepamos; atliekamas reguliavimo elementų koregavimas nustatytiems parametrams palaikyti. Periodiškai reikia atlikti srautomačių, termometrų, manometrų ir kitų kontrolės ir matavimo prietaisų apžiūras. Sugedusius kontrolės ir matavimo prietaisus reikia pakeisti.
\n
508.Neleidžiama šilumą naudojančiuose įrenginiuose naudotis manometrais, kai:
\n
508.1. trūksta patikros žymės;
\n
508.2. baigėsi patikros ar kalibravimo terminas;
\n
508.3. sudužęs stiklas ar nėra raudono brūkšnio, rodančio ribinį leidžiamą darbo slėgį;
\n
508.4. manometrą išjungus, rodyklė negrįžta į nulinę skalės padėtį tiek, kad viršija pusę šiam manometrui leidžiamos paklaidos, arba jei yra kitų trūkumų, turinčių įtakos manometro parodymų tikslumui.
\n
509.Manometrai turi būti įmontuoti į trieigius čiaupus ar atitinkamus įtaisus, kurių rodmenimis būtų galima patikrinti manometro nulinę padėtį.
\n
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 510. Taisyklėse yra išdėstyti svarbiausi techniniai ir organizaciniai šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių patikimumo ir veiksmingo naudojimo reikalavimai.
\n
511.Šiose Taisyklėse nustatytais atvejais ir atsižvelgdamas į vietos sąlygas Savininkas (administratorius) ir (ar) Prižiūrėtojas gali keisti įrenginių naudojimo reikalavimus, jei tai nesumažina įrenginių patikimumo ir neprieštarauja gamintojų naudojimo dokumentuose nurodytiems reikalavimams.
\n
512.Savininko (administratoriaus) ir (ar) Prižiūrėtojo darbuotojai, vadovaudamiesi šiomis Taisyklėmis, gali rengti instrukcijas, reglamentus, metodinius nurodymus, įgyvendinančius Taisyklių suteiktas teises, patikslinančius ir sugriežtinančius įrenginių eksploatavimą. ______________ Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 1 priedas OPERATYVINIO BUDINČIOJO PERSONALO OPERATYVINIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS Pavadinimas Turinys Operatyvinis žurnalas Veiksmų, atliekamų šilumos perdavimo tinkluose ir šilumą vartojančiuose įrenginiuose, nustatytų režimui palaikyti ir vykdant vyresniojo pagal pareigas bei administracinio techninio personalo potvarkius, registravimas chronologine tvarka (tikslumas iki 1 min.). Įrašai apie įrenginių gedimus ir priemones nustatytam režimui atkurti. Žinios apie pirminį ir kasdieninius leidimus dirbti pagal nurodymus, pavedimus ir pranešimus. Pamainos metu atlikti darbai. Įrašai apie pamainos darbų priėmimą ir perdavimą, nurodant įrenginių būklę (veikia, remontuojamas, rezerve). Patikrinimai įrašomi pagal apžiūrų grafikus Operatyvinė šilumos perdavimo (vandens, garo) tinklų schema Šilumos perdavimo tinklų schema, kurioje nurodyti vamzdynų, armatūros, taip pat išleidimo, prapūtimo ir drenažo įtaisų skersmenys ir numeriai Šilumą naudojančių įrenginių operatyvinė technologinė schema Šilumos vartojimo įrenginių schema, kurioje nurodytos vamzdynų atšakos ir prie jų nurodyta ir paženklinta uždaromoji, reguliuojamoji armatūra ir išleidimo, prapūtimo ir drenažo įtaisai Potvarkių žurnalas Įrašai apie Savininko (administratoriaus) ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, atsakingų darbuotojų potvarkius Darbų, atliekamų pagal nurodymus ir pavedimus, žurnalas Įrašai apie atliktus darbus, vykdant nurodymus ir užduotis Įrenginių išjungimo paraiškų registravimo žurnalas Įrenginių išjungimo paraiškų registracija. Nurodoma: įrenginio pavadinimas, priežastis ir išjungimo (paraiškos pateikimo) laikas, išjungiamo įrenginio naudojamas šilumos kiekis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių defektų ir sutrikimų žurnalas Įrašai apie šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių defektus. Nurodoma data ir defekto pobūdis. Asmens, atsakingo už techninę būklę, saugią eksploataciją ir defektų pašalinimą, įrašas, kad susipažinta Perjungimų žurnalas Įrašai apie perjungimų pradžios ir pabaigos laiką, sąlygas, nuorodos apie perjungimo seką, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros padėtį po perjungimo. Žinios apie perjungimą atlikusį personalą. Perjungimą ir jo eigą kontroliuojančio darbuotojo pavardė
\n
Režimo kortelė Dokumentas, kuriame nurodytos optimalios parametrų reikšmės, vykdant patikimą ir ekonomišką šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių eksploatavimą Šilumos vartojimo įrenginių apsaugos ir automatikos nustatymai Nustatytos technologinėmis apsaugos priemonėmis ribojamos parametrų reikšmės Šilumnešio parametrų šilumos punkte žurnalas Įrašai žurnale pagal poreikį, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, apie šilumnešio ir karšto vandens parametrus, taip pat apie šilumos ir šalto vandens (prieš šilumokaitį, jeigu yra įrengtas) apskaitos prietaisų rodmenis Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų registravimo žurnalas Žurnale įrašomi šildymo sistemos kontroliniuose taškuose atliktų matavimų rezultatai, karšto vandens parametrų matavimo rezultatai, šildymo ir karšto vandens sistemų reguliavimo, profilaktikos ir remonto darbai ______________ Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 2 priedas VAMZDYNŲ ŽYMĖJIMAS SPALVOMIS Terpės pavadinimas Terpės parametrai Terpės vamzdynų žymėjimas spalvomis Terpės žymėjimas (žiedų spalva) Spalvotų žiedų kiekis Slėgis, MPa Temperatūra, °C Termofikacinis vanduo: tiekiamas grąžinamas Kondensatas £ 8,0 £ 8,0 £ 250 £ 250 žalia žalia žalia geltona ruda mėlyna vienas vienas vienas Garas: sotusis perkaitintasis perkaitintasis perkaitintasis > 14 3,9 < 3,9 neribojama raudona apdengtas metalo lakštais raudona raudona geltona raudona juoda žiedų nėra vienas vienas vienas žiedų nėra ______________ Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 3 priedas NUORODOS Šiose Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
\n
1.Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504);
\n
2.Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (Žin., 2002, Nr. 55-2203);
\n
3.Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475; 2003, Nr. 122-5551);
\n
4.Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 (Žin., 2005, Nr. 30-945);
\n
5.Statybos techninis reglamentas STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 365 (Žin., 1999, Nr. 98-2833);
\n
6.Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 1999, Nr. 13-333);
\n
7.Respublikinės statybos normos RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“;
\n
8.Respublikinės statybos normos RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 (Žin., 1994, Nr. 24-394);
\n
9.Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 1999, Nr. 41-1297);
\n
10.Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552 (Žin., 2002, Nr. 118-5326);
\n
11.Lietuvos higienos normos HN 24: 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
\n
12.Lietuvos higienos normos HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-479 (Žin., 2004, Nr. 105-3911);
\n
13.Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 199 (Žin., 2002, Nr. 54-2144, Nr. 89-3814);
\n
14.Statybos techninis reglamentas STR2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (Žin., 2004, Nr. 23-721);
\n
15.Slėginių indų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 (Žin., 2002, Nr. 115-5165);
\n
16.Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-366 (Žin., 2003, Nr. 97-4363);
\n
17.Bendrosios priešgaisrinės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 (BPST 01-97) (Žin., 1997, Nr. 16-358; 1997, Nr. 102-2577; 1998, Nr. 26-701; 1999, Nr. 67-2170; 2000, Nr. 70-2088; 2001, Nr. 105-3782; 2002, Nr. 80-3489);
\n
18.Energetikos objektų priešgaisrinės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 1999, Nr. 22-631);
\n
19.Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47, 1, 2, 3, 4 skyriai (Žin., 1999, Nr. 18-483; 2001, Nr. 3-59, Nr. 67-2454);
\n
20.Elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1996 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 114, išskyrus I, II, III, IV skyrius (Žin., 1996, Nr. 44-1086; 2000, Nr. 1-19; „Informaciniai pranešimai“, 2001, Nr. 16-110);
\n
21.Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 6-252);
\n
22.Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 (Žin., 2003, Nr. 70-3194);
\n
23.Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 (Žin., 2003, Nr. 65-2975);
\n
24.Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (Žin., 2003, Nr. 75-3481);
\n
25.Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos vartojimo įrenginius, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 316 (Žin., 1999, Nr. 80-2372);
\n
26.Energetikos objektų, vamzdynų ir elektros perdavimo linijų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 (Žin., 1998, Nr. 41-1119);
\n
27.Pereinamų kolektorių ir techninių koridorių eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 35 (Žin., 1996, Nr. 63-1493);
\n
28.Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 (Žin., 1999, Nr. 112-3270);
\n
29.Šilumos perdavimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2001, Nr. 74-2613);
\n
30.Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-43 (Žin., 2004, Nr. 33-1067);
\n
31.Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1999, Nr. 60-1965);
\n
32.Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720);
\n
33.Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinės sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 (Žin., 2003, Nr. 70-3195);
\n
34.Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70-3193);
\n
35.Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarka ir sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-482 (Žin., 2004, Nr. 9-246);
\n
36.Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (Žin., 2001, Nr. 110-4010; 2003, Nr. 100-4505);
\n
37.Darbuotojų, eksploatuojančių šilumos ir elektros įrenginius, priešavarinių treniruočių taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 183 (Žin., 1999, Nr. 44-1421);
\n
38.Darbuotojų, atliekančių darbus veikiančiuose elektros ir šilumos vartojimo įrenginiuose, lavinimo ir atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1996 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 1996, Nr. 39-972).
\n
39.Atestatų eksploatuoti energetikos (elektros, šilumos, gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų, naftos ir naftos produktų) įrenginius išdavimo tvarka. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininko 2004 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 5 (Energetikos priežiūra Nr. 49, Vilnius, 2004). ______________