{"html": "<div class=\"lf-doc\"><p class=\"lf-p\">101.3 straipsnis. Lengvo laipsnio ūminiai bei lėtiniai gingivitai, periodontitai, jaunatvinis periodontitas, įvairios etiologijos stomatitai, cheilitai, liežuvio patologija ir burnos ertmės organų prekanceromatozės. Ekspertizės metu būtina nustatyti susirgimo priežastis ir paskirti tinkamą gydymą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">73.</span>102 straipsnis. Dantų irimas (odontoklazija) ir daugybinis komplikuotas dantų kariesas, kai pakenktų dantų yra daugiau nei devyni ir iš jų ne mažiau kaip keturių pažeista pulpa ar periodontas. K02; K04, K05.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">74.</span>103 straipsnis. Antrinė adentija. K08.</div>\n<p class=\"lf-p\">103.1 straipsnis. Ryški antrinė adentija, kai nėra dešimties dantų viename žandikaulyje arba kai nėra krūminių dantų ir kaplių viršutiniame žandikaulyje vienoje pusėje ir krūminių dantų ir kaplių apatiniame žandikaulyje kitoje pusėje arba kai šiuos defektus kompensuoja išimamieji protezai.</p>\n<p class=\"lf-p\">103.2 straipsnis. Nežymi antrinė adentija, kai nėra penkių ir daugiau dantų viename žandikaulyje arba penkių ir daugiau dantų abiejų žandikaulių priekinėse dantų grupėse ir jie pakeisti išimamais dantų protezais.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba. Į bendrą nesamų dantų skaičių protiniai dantys neįskaitomi. Dantų šaknys, jei jų negalima protezuoti, vertinamos kaip danties nebuvimas. Dantys, kurie yra protezuoti nenuimamaisiais protezais, laikomi sveikais dantimis.</p>\n<p class=\"lf-p\">VII. AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS Vertinant regėjimo organų funkcijų sutrikimo laipsnį, atsižvelgiama į regėjimo aštrumo pokyčius, akipločio defektus, akių obuolių judesių sutrikimo dydį, anatominių defektų įtaką regėjimo funkcijoms pagal šiuo metu taikomas akių ligų ir simptomų klasifikacijas ir diagnostinius kriterijus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Akies obuolio ar priedų auglių atvejais, priklausomai nuo jų pobūdžio, taikomi 11 ar 13 straipsnis. Gerybiniai augliai, netrikdantys akies funkcijų, nėra kliūtis karinei tarnybai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">75.</span>55 straipsnis. Vokų ligos ir defektai. H 00–H03; Q10.0–Q10.3.</div>\n<p class=\"lf-p\">55.1 straipsnis. Vokų suaugimas vienas su kitu ar su akies obuoliu, sukeliantis regėjimo sutrikimus, ribojantis akies obuolio judesius; vokų įvirtimas (entropionas) ar blakstienų augimas akies obuolio kryptimi, sukeliantis akies dirginimą išvirtimas (ektropionas), lagoftalmas, trikdantis akies obuolio drėkinimą ryški vokų ptozė (kai neįtempus kaktos raumenų, vokas nusileidęs 4 mm ir daugiau, vyzdys uždengtas); blefarospazmas, lėtiniai opiniai blefaritai, kai yra randinių deformacijų ir ryškus blakstienų iškritimas.</p>\n<p class=\"lf-p\">55.2 straipsnis. Įgimta ar įgyta ptozė: nusileidęs vokas dengia daugiau negu pusę vienos ar daugiau negu trečdalį abiejų akių vyzdžių; lėtinis vidutinio sunkumo blefaritas, jei nesėkmingas stacionarinis gydymas.</p>\n<p class=\"lf-p\">55.3 straipsnis. Lengvo laipsnio ptozė, kai vokas neuždengia vyzdžio; randiniai vokų pakitimai, netrikdantys funkcijų; lėtiniai vokų susirgimai po efektyvaus gydymo.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">76.</span>56 straipsnis. Ašarų sistemos ir akiduobių ligos. H04–H06; Q10.4–Q10.7.</div>\n<p class=\"lf-p\">56.1 straipsnis. Ryškūs ašarų kanalėlių defektai, ašarų kanalėlių nepraeinamumas, ašarų kanalėlių randinės deformacijos; dažni dakriocistitai, kai nepadeda operacinis gydymas; ašarų maišelio pažeidimai.</p>\n<p class=\"lf-p\">56.2 straipsnis. Būklė po rekonstrukcinių ašarų takų operacijų, panaudojant lakoprotezus; ašarų takų ektopija, ašarų kanalėlio susiaurėjimai, ašarų ir nosies kanalo striktūros, jeigu ašarų maišelis išsaugotas. Rekomenduojamas operacinis gydymas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Atsisakius operacinio gydymo, šaukiamojo amžiaus jaunuoliai pripažįstami tinkamais su apribojimais. Stojančiųjų į karines mokymo įstaigas ašarų sistema turi būti normali. Apribojimo laipsnis nustatomas ištyrus ašarų sekrecijos, jų stazės ir nutekėjimo lygį.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">77.</span>57 straipsnis. Junginės ligos. H10–H13.</div>\n<p class=\"lf-p\">57.1 straipsnis. Lėtiniai, hipertrofiniai konjunktyvitai, esant pogleivinio audinio infiltracijai, paūmėjantys dažniau nei 3 kartus per metus. Sparninė plėvė, dengianti rageną daugiau negu 3 mm, trikdanti matymą ir pasikartojanti po dviejų operacinių gydymų. Po chirurginio pašalinimo ekspertizė dėl tinkamumo atliekama ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.</p>\n<p class=\"lf-p\">57.2 straipsnis. Pavasarinio kataro, kitų alerginių konjunktyvitų atveju apribojimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į ligos pobūdį, trukmę, paūmėjimų dažnumą ir liekamuosius reiškinius, taip pat darbo pobūdį.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">78.</span>58 straipsnis. Ragenos ir kitų akies obuolio dangalų ligos. H15–H22; Q13.0–Q13.9.</div>\n<p class=\"lf-p\">58.1 straipsnis. III laipsnio keratokonusas ar keratoglobusas, progresuojančios ragenos distrofijos, pasikartojantieji lėtiniai keratitai ir ragenos opos (dažniau kaip du kartus per metus).</p>\n<p class=\"lf-p\">58.2 straipsnis. II laipsnio keratokonusas ar keratoglobusas, progresuojančios ragenos distrofijos.</p>\n<p class=\"lf-p\">58.3 straipsnis. I laipsnio neprogresuojantis keratokonusas ir kitos ragenos ligos, kai regėjimo aštrumas atitinka numatytus reikalavimus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Po optikorekonstrukcinių ragenos ar skleros bei intraokulinių refrakcijos korekcijos operacijų šaukiamojo amžiaus jaunuolių, vykstančiųjų į tarptautines operacijas ar tų, kurie pretenduoja dirbti krašto apsaugos sistemoje, tinkamumas vertinamas praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po operacijos, stojančiųjų į karines mokymo įstaigas – praėjus metams, jei nebuvo pooperacinių komplikacijų ir nėra degeneracinių distrofinių pokyčių ragenoje ir akių dugne ir iki operacijos dokumentaliai patvirtintas ametropijos dydis neviršija 65.2 straipsnyje numatytų ribų (prireikus įvertinti biometrinius akies obuolio duomenis, atliekamas ultragarsinis tyrimas).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">79.</span>59 straipsnis. Lęšiuko ligos. H25–H28; Q12.0; Z96.1.</div>\n<p class=\"lf-p\">59.1 straipsnis. Taikomas, kai yra lęšiuko drumsčių, kurios žymiai blogina matymą (regėjimo aštrumas su korekcija neatitinka 5 laipsnio apribojimui keliamų reikalavimų) ir gali progresuoti. Lęšio liuksacija ir subliuksacija vertinama kaip afakija.</p>\n<p class=\"lf-p\">Koreguojant regą įprastiniais stiklais, korekcinių stiklų skirtumas tarp abiejų akių negali būti didesnis kaip 3,0 D.</p>\n<p class=\"lf-p\">Asmenys su intraokuline korekcija netinkami mokytis karinėse mokymosi įstaigose, darbui, susijusiam su vibracija, vairavimu, karinei tarnybai spec. daliniuose.</p>\n<p class=\"lf-p\">Drumstelės, vakuolės, pigmento kaupimasis ant priekinės lęšiuko kapsulės, nustatytas tik su plyšine lempa ir nemažinantis regėjimo aštrumo, nėra kliūtis karo tarnybai. Apribojimo laipsnis nustatomas pagal regėjimo aštrumą ir atsižvelgiant į tarnybos pobūdį.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">80.</span>60 straipsnis. Gyslainės ir tinklainės ligos. H30–H36; H59.8; Q14.1; Q14.3–Q14.9.</div>\n<p class=\"lf-p\">Funkcinei būklei įvertinti taikytini papildomi tyrimo metodai: kompiuterinė perimetrija, adaptometrija, elektrofiziologiniai tyrimai, fluorescencinė angiografija. Perimetrijos metu nustačius ryškų akipločio susiaurėjimą, taikomas 66.3 straipsnis.</p>\n<p class=\"lf-p\">60.1 straipsnis. Angiomatozės, fakomatozės, tinklainės cistos ir kita įgimta ar paveldėta būklė, bloginanti regėjimo funkcijas; tinklainės degeneracijos, įskaitant makulos cistas, skyles; visų tipų pigmentinės tinklainės degeneracijos su tamsinės adaptacijos sutrikimu; tinklainės atšokos po neefektyvaus gydymo; uždegiminės tinklainės ligos (toksoplazmozė, kraujagyslinė patologija, retinitai, Koutso liga, Ilso liga, diabetinė retinopatija, proliferuojantis retinitas), išskyrus atvejus, kai išgyta po vienkartinio susirgimo, nepabloginusio regėjimo.</p>\n<p class=\"lf-p\">60.2 straipsnis. Vienos akies tinklainės atšoka ar plyšys, chorioidito ar chorioretinito epizodas po efektyvaus gydymo; periferinė tinklainės degeneracija su pakankamai geromis regėjimo funkcijomis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">81.</span>61 straipsnis. Glaukoma. H40–H42; Q15.0.</div>\n<p class=\"lf-p\">Glaukomos ir hipertenzijos diagnozė turi būti patvirtinta papildomais tyrimais: paros akispūdžio stebėjimu, kompiuterine perimetrija ir kt. Asmens tinkamumas nustatomas, pritaikius gydymą (medikamentinį ar chirurginį), įvertinant ligos proceso stabilizaciją ir regos funkcijas (regėjimo aštrumą, akiplotį, paracentrinių skotomų buvimą, regos nervo ekskavaciją ir kt.).</p>\n<p class=\"lf-p\">61.1 straipsnis. Taikomas tais glaukomos atvejais, kai atsiranda rezistentiškumas gydymui ar pašaliniai gydymo reiškiniai trukdo vykdyti pareigas.</p>\n<p class=\"lf-p\">61.2 straipsnis. Akispūdis ne didesnis už normalų; stabilūs akipločio duomenys.</p>\n<p class=\"lf-p\">61.3 straipsnis. Nustačius hipertenziją dirbantiesiems, būtina kasmetinė ekspertizė iki galutinės diagnozės patvirtinimo; pretenduojantiems dirbti krašto apsaugos sistemoje diagnozė turi būti patikslinta III lygio sveikatos priežiūros įstaigoje.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">82.</span>62 straipsnis. Stiklakūnio ir akies obuolio ligos. H43–H45; Q11; Q14.0; S05.</div>\n<p class=\"lf-p\">Regos funkcijos (regėjimo aštrumas, akiplotis ir kt.) vertinamos praėjus ūmiam susirgimo periodui. Esant svetimkūniui akies obuolyje, apie PKT karių tinkamumą sprendžiama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėn. po sužalojimo. Kai regėjimo funkcijos (aštrumas, akiplotis, tamsinė adaptacija ir kt.) geros, nėra uždegiminių reiškinių ir metalozės požymių PKT kariai pripažįstami tinkamais tarnybai su apribojimais, išskyrus darbus, susijusius su vibracija, vairavimu.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">83.</span>63 straipsnis. Regos nervo ir regėjimo takų ligos. H46–H48; Q14.2.</div>\n<p class=\"lf-p\">63.1 straipsnis. Įgimta ar paveldėta optinio nervo, CNS patologija, sutrikdanti optinio nervo funkciją; neuroretinitas, optinio nervo neuritas; pirminė ar antrinė regos nervo atrofija.</p>\n<p class=\"lf-p\">Subatrofijos atveju asmens tinkamumas nustatomas atsižvelgiant į akies funkcijos sutrikimo laipsnį (regėjimo aštrumą, akiplotį).</p>\n<p class=\"lf-p\">Stojantieji į karines mokymo įstaigas nepriklausomai nuo akies būklės pripažįstami netinkamais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">84.</span>64 straipsnis. Akių padėties ir judesių sutrikimai. H49–H51; H53.2; H53.3; H55.</div>\n<p class=\"lf-p\">64.1 straipsnis. Pastovi ar intermituojanti bet kokios kilmės ar laipsnio diplopija, daranti įtaką regėjimo funkcijoms, patvirtinta tyrimais; ryškus žvairumas (žvairumo kampas didesnis kaip 30 prizminių dioptrijų arba 15° pagal Hiršbergą). Taikant operacinį žvairumo gydymą, asmens tinkamumas nustatomas praėjus 6 mėn. po operacijos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Jei nistagmas yra vienas iš nervų sistemos ar vestibulinio aparato pažeidimo simptomų, ekspertinis sprendimas priimamas pagal pagrindinio susirgimo straipsnį. Jei kartu su nistagmu nustatomas didelis regėjimo susilpnėjimas, taikomas 66 straipsnis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">85.</span>65 straipsnis. Refrakcijos ir akomodacijos sutrikimai. H52 Straipsnis taikomas pagal geresnės akies refrakcijos anomalijos rūšį ir laipsnį, nustatant refraktometrijos ar skiaskopijos būdu, prireikus cikloplegijos sąlygomis. Blogesnės akies refrakcijos anomalijos ribos nenustatomos, tačiau vertinama kaip toleruojama korekcija (koreguojančių stiklų stiprumo skirtumas tarp akių (anizometropija) ne didesnis kaip 3,0 D). Tarnybos metu būtina nešioti korekcijos priemones. Asmenys, kuriems reikalinga korekcija, privalo medicininio tyrimo metu su savimi turėti akinius.</div>\n<p class=\"lf-p\">Stojančiųjų į karines mokymo įstaigas ametropijos laipsnis neturi viršyti 65.3 straipsnyje numatytų ribų.</p>\n<p class=\"lf-p\">Radus refrakcijos ydą, pagal lentelę „Regėjimo aštrumas“ nustatomas apribojimo laipsnis. Regėjimo aštrumas į tolį vertinamas be korekcijos ir su leistina korekcija. Apribojimo laipsnio dydį lemia silpnesnės akies rega.</p>\n<p class=\"lf-p\">Neefektyvi korekcija – regėjimo aštrumas su korekcija neatitinka 5 laipsnio apribojimui keliamų reikalavimų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">86.</span>66 straipsnis. Regėjimo sutrikimai, aklumas ir silpnas regėjimas. H53–H54.</div>\n<p class=\"lf-p\">Atliekant ekspertizę, vertinamas regos į tolį susilpnėjimas su korekcija.</p>\n<p class=\"lf-p\">66.1 straipsnis taikomas ir naktinio aklumo atveju.</p>\n<p class=\"lf-p\">66.3 straipsnis. Straipsnis taikomas, nustačius bet kurio pobūdžio (akių ar CNS ligų sąlygoto) stabilaus regėjimo lauko susiaurėjimą jei abiejose akyse susiaurėjimas iki 40° nuo fiksacijos taško lateraliniame ir apatiniame segmentuose (vertikaliame ir horizontaliame meridianuose) arba iki 30° vienoje akyje; centrinės skotomos 10° ar daugiau, paracentrinės susiliejančiosios, plačiosios skotomos; hemianopsija.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">87.</span>67 straipsnis. Spalvų matymo trūkumai. H53.5.</div>\n<p class=\"lf-p\">Normali trichromazija būtina specialybėms, susijusioms su saugiu judėjimu, spalvinių signalų skyrimu (vairuotojams, vairininkams, signalininkams ir t. t.). Stojant į karines mokymo įstaigas, taip pat turint kitas specialybes, pagal kurias dirbant reikia skirti spalvas, galima C tipo anomalinė trichromazija. Nustačius C tipo anomalinę trichromaziją, taikomas 1 laipsnio apribojimas, sunkesniais spalvų juslės sutrikimo atvejais – 4 apribojimo laipsnis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">88.</span>68 straipsnis. Laikini akies obuolio ir priedų funkcijų sutrikimai dėl ūminių susirgimų. H00–H59.9.</div>\n<p class=\"lf-p\">Jei šaukiamojo amžiaus jaunuolius reikia detaliau papildomai ištirti, šaukimas gali būti atidedamas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">89.</span>181 straipsnis. Laikini akies obuolio ir jo priedų funkcijų sutrikimai po operacijų ar sužalojimų. S00–S05; T26. Taikomas dėl laikinų akies funkcijų sutrikimų po traumų. Po kiaurinių akies sužalojimų šaukiamojo amžiaus jaunuoliams tarnybą rekomenduojama atidėti 3 metams. Esant liekamiesiems pakitimams po akies traumų ir kitų sužalojimų vėlyvame periode, taikomas pakenkimo lokalizaciją atitinkantis straipsnis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">90.</span>182 straipsnis. Svetimkūniai akių audiniuose. T15. Taikomas išorinės akies svetimkūnių atvejais. Esant užpakalinio segmento intraokuliniam svetimkūniui, taikomas 62 straipsnis.</div>\n<p class=\"lf-p\">8 lentelė Regėjimo aštrumas Vertinimas pagal devynbalę skalę Apribojimo laipsnis Regėjimas be korekcijos Regėjimas su korekcija Geriau matanti akis Blogiau matanti akis Geriau matanti akis Blogiau matanti akis 9 ≥ 1,0 ≥ 1,0 ≥ 1,0 ≥ 1,0 8 1 ≥ 0,8 0,7 ≥ 1,0 0,9 7 2 ≥ 0,6 0,4 ≥ 0,9 0,7 6 3 ≥ 0,3 0,1 ≥ 0,9 0,7 5 4 0,1 0,1 ≥ 0,8 0,5 4 5 ≤ 0,1 ≤ 0,1 ≥ 0,7 0,2 3 6 ≤ 0,1 ≤ 0,1 ≥ 0,5 ≤ 0,2 2 ≤ 0,4 0,2 1 ≤ 0,3 ≤ 0,1 VIII. ODOS IR POODŽIO LIGOS 91. 2 straipsnis. Odos tuberkuliozės atveju (A18) atliekant ekspertizę pagal 1 ir 2 skiltis, asmenys pripažįstami netinkamais, tiriant pagal 3 skiltį, sprendžiama individualiai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">92.</span>3 straipsnis. Sifilis ir specifiniai uretritai. A50–A64.</div>\n<p class=\"lf-p\">3.1 straipsnis. Įgimto, tretinio ir serorezistentinio sifilio atveju pagal visas skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.</p>\n<p class=\"lf-p\">3.2 straipsnis. Sergant pirminiu, antriniu sifiliu ar specifiniais uretritais, pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas dėl gydymo. Pradinės privalomosios karo tarnybos kariams pakartotinė ekspertizė atliekama po gydymo. Pagal 2 skiltį asmenys pripažįstami tinkamais po gydymo. Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">93.</span>5 straipsnis. Virusinės odos ligos. B00–B09.</div>\n<p class=\"lf-p\">Sergant herpes tipo infekcijomis (išskyrus herpes simplex), išplitusiu užkrečiamuoju moliusku, smailiagalėmis kondilomomis, daugybinėmis išplitusiomis virusinėmis karpomis ar kitomis išplitusiomis virusinėmis odos ligomis, pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas dėl gydymo. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams pakartotinė ekspertizė atliekama po gydymo. Pagal 2 skiltį asmenys pripažįstami tinkamais po gydymo, pagal 3 skiltį pripažįstami tinkamais, o po gydymo reikia numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">94.</span>6 straipsnis. Grybelinės odos ligos. B35–B49.</div>\n<p class=\"lf-p\">Sergant plaukuotosios galvos dalies mikrosporija ir kitomis mikozėmis, lygiosios odos grybeliu, nagų rubrofitija ir kitais grybeliniais susirgimais, pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas dėl gydymo. Privalomosios pradinės karo tarnybos karių pakartotinė ekspertizė atliekama po gydymo. Pagal 2 skiltį asmenys pripažįstami tinkamais tarnybai po gydymo, pagal 3 skiltį pripažįstami tinkamais, o po gydymo reikia numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">95.</span>7 straipsnis. Parazitinės ir invazinės odos ligos. B85–B89.</div>\n<p class=\"lf-p\">Sergant niežais, pedikulioze, ftiriaze ar kitomis invazijomis, pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas dėl gydymo, pagal 2 skiltį asmenys pripažįstami tinkamais tarnybai po gydymo, pagal 3 skiltį pripažįstami tinkamais tarnybai, o po gydymo reikia numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">96.</span>111 straipsnis. Bakterinės odos ir poodžio ligos. L00–L08.</div>\n<p class=\"lf-p\">Sergant derminėmis ir hipoderminėmis piodermijomis, pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas dėl gydymo. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams pakartotinė ekspertizė atliekama po gydymo. Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami tinkamais po gydymo. Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">97.</span>112 straipsnis. Lėtiniai ir kiti sunkiai gydomi dermatitai, egzemos ir papuloskvamoziniai odos pakitimai. L20–L45, L50.</div>\n<p class=\"lf-p\">112.1 straipsnis. Kai procesas išplitęs arba lokalus, bet dažnai paūmėja ir reikalingas ilgalaikis (pastovus) gydymas, pagal visas skiltis asmenys pripažįstami tarnybai netinkamais. Karys pagal 3 skiltį pripažįstamas netinkamu, jeigu liga progresuoja ir gydymas neefektyvus (vertinama po stacionarinio gydymo). Pagal 1 skiltį netinkamais tarnybai pripažįstami sergantieji dilgėline, kai oda nepažeista, tik asmenys, kurių sveikata nuodugniai ištirta SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigose (atlikti visi reikalingi alergologiniai testai).</p>\n<p class=\"lf-p\">112.2 straipsnis. Kai procesas lokalus, retai paūmėja arba jei daugiau kaip 2 metus nebetaikomas gydymas, arba medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie gydimąsi dėl šios ligos, apie asmenų tinkamumą tarnybai pagal 1 skiltį sprendžiama individualiai, pagal 2 skiltį pripažįstami netinkamais, o pagal 3 skiltį – tinkamais tarnybai su apribojimais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">98.</span>113 straipsnis Alopecijos. L63–L66.</div>\n<p class=\"lf-p\">113.1 straipsnis. Kai yra totalinė ar židininė progresuojanti alopecija ir gydymas neefektyvus, pagal 1 ir 2 skiltis asmenys pripažįstami netinkamais tarnybai, o pagal 3 skiltį – tinkamais su apribojimais.</p>\n<p class=\"lf-p\">113.2 straipsnis. Kai yra difuzinė ar židininė neprogresuojanti ir neišplitusi alopecija, asmenys pagal 1 ir 3 skiltis pripažįstami tinkamais tarnybai su apribojimais, o pagal 2 skiltį – netinkamais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">99.</span>114 straipsnis. Asmenys, turintys giliųjų susiliejančiųjų spuogų su poodžio randiniais pakitimais. L70. Pagal 1 ir 2 skiltis pripažįstam netinkamais tarnybai, o pagal 3 skiltį – tinkamais su apribojimais.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">100.</span>115 straipsnis. Odos ir jos priklausinių pigmentacijos sutrikimai. L80–L81.</div>\n<p class=\"lf-p\">115.1 straipsnis. Jei pigmentinės dėmės, vitiligo židiniai apima didelius odos plotus, yra išplitę ar lokalūs, bet atvirose kūno vietose, pagal 1 ir 2 skiltis asmenys pripažįstami netinkamais tarnybai, o pagal 3 skiltį – tinkamais su apribojimais.</p>\n<p class=\"lf-p\">115.2 straipsnis. Jei pigmentinės dėmės, vitiligo židiniai yra neišplitę ir neatvirose kūno vietose, pagal 1 ir 3 skiltis asmenys pripažįstami tinkamais tarnybai su apribojimais, o pagal 2 skiltį – netinkamais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">101.</span>116 straipsnis. Odos diskeratozė ir hiperkeratozė, atrofinės ir hipertrofinės odos ligos. L82–L94.</div>\n<p class=\"lf-p\">Kai yra išplitusi odos diskeratozė ar hiperkeratozė, atrofinės ar hipertrofinės odos ligos požymiai, pagal 1 ir 2 skiltį asmenys pripažįstami netinkamais tarnybai, o pagal 3 skiltį – tinkamais su apribojimais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">102.</span>117 straipsnis. Raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, sklerodermija ir kitos jungiamojo audinio ligos, kai vyrauja odos pažeidimai. L93–L94.</div>\n<p class=\"lf-p\">117.1 straipsnis. Asmenys, sergantys raudonąja vilklige, kai vyrauja odos pažeidimas, dermatomiozitu, pagal visas skiltis pripažįstami tarnybai netinkamais.</p>\n<p class=\"lf-p\">117.2 straipsnis. Asmenys, sergantys židinine sklerodermija, kai židiniai dideli ar išplitę, pagal 1 ir 2 skiltis pripažįstami netinkamais tarnybai, o pagal 3 skiltį – tinkamais su apribojimais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">103.</span>160 straipsnis. Įgimtos odos ir paodžio anomalijos. Q80–Q85.</div>\n<p class=\"lf-p\">160.1 straipsnis. Įgimtos išplitusios ichtiozės atveju pagal visas skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.</p>\n<p class=\"lf-p\">160.2 straipsnis. Asmenys su paprastaisiais pigmentiniais apgamais pagal visas skiltis pripažįstami tinkamais tarnybai, išskyrus atvejus, kai apgame yra malignizacijos požymių ir jį dirgina rūbai bei amunicija arba tarnyba numatoma ten, kur yra didelis saulės aktyvumas ar radiacija.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šiais atvejais po onkodermatologo konsultacijos gali būti taikomi onkologinių ligų straipsniai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Paprastosios ichtiozės atveju pripažįstami tinkamais su apribojimais.</p>\n<p class=\"lf-p\">Vartojamų sąvokų paaiškinimai: išplitęs – pažeistas didelis odos plotas vienoje kūno paviršiaus srityje ar yra ir mažesnių, bet apimančių kelias kūno sritis (plaukuotąją galvos dalį, lygiąją odą gleivines ir nagus); lokalus – pažeistas nedidelis odos plotas ir viena kuri nors kūno sritis (plaukuotoji galvos dalis, lygioji oda, gleivinės ar tik nagai); dažnas paūmėjimas – paūmėjimai kartojasi 2 ir daugiau kartų per metus ir yra užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje arba asmuo dėl minėtų ligų gydėsi stacionare 1 ir daugiau kartų per metus; ilgalaikis (pastovus) gydymas – medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad ilgą laiką pastoviai vartoti medikamentai tam tikrai odos ligai gydyti.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kai nėra akivaizdžių odos pakitimų ir medicininėje dokumentacijoje nėra įrašų apie gydymą 2 ir daugiau metų, traktuojama kaip pasveikimas arba kaip ilgalaikė remisija, kurių metu gydymas nereikalingas.</p>\n<p class=\"lf-p\">IX. GINEKOLOGINĖS LIGOS 104. 14 straipsnis. Gėrybiniai moters lyties organų augliai. D25–D28.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ekspertizei reikia pristatyti reikalingus onkocitologinio tepinėlio, ultragarsinio, histologinio tyrimo, kolposkopijos ar laparoskopijos aprašymus, taip pat kitus būtinus diagnozei patikslinti tyrimus. Atsisakiusios atlikti reikalingus tyrimus pripažįstamos kaip tarnybai netinkamos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kai yra gimdos kaklelio ar endometriumo polipų, apie tinkamumą tarnybai sprendžiama polipą pašalinus. Jei histologinis tyrimas patvirtina supiktybėjimo požymius, taikomas 11 straipsnis. Kai nėra supiktybėjimo požymių, moterys pripažįstamos tinkamomis tarnybai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Kai yra gerybinių moters lyties organų auglių, trikdančių darbingumą, moterys pagal 2 skiltį pripažįstamos tinkamomis tarnybai tik po radikalios operacijos. Profesinės karo tarnybos karės po gerybinio auglio operacijos gali būti išleistos atostogų dėl ligos. Pakartotinė medicininė ekspertizė prireikus gali būti atliekama po 1 metų arba anksčiau.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">105.</span>139 straipsnis. Moters lytinių organų iškritimas. N81.2–N81.9. Taikomas esant III ir IV laipsnio dubens organų nusileidimui.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">106.</span>140 straipsnis. Netaisyklinga gimdos padėtis N85.4.</div>\n<p class=\"lf-p\">Taikomas, kai nustatoma netaisyklinga gimdos padėtis ir:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>lėtiniai skausmai mažajame dubenyje (atliekami objektyvūs tyrimai ir nerandama skausmo priežasčių);</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">–</span>dismenorėja, kuri mažina darbingumą ir neleidžia vykdyti pareigų daugiau kaip 21 parą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">107.</span>141 straipsnis. Salpingitas ir oforitas. Gimdos, išskyrus kaklelį, uždegiminės ligos. Kitos moters dubens organų uždegiminės ligos. N70–N71; N73.</div>\n<p class=\"lf-p\">Baigus gydymą, moterys pripažįstamos tinkamos tarnybai.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">108.</span>143 straipsnis. Gimdos kaklelio erozija ir ektopija, displazija. Kitos neuždegiminės gimdos kalelio ligos. N86-88.</div>\n<p class=\"lf-p\">Ekspertizei turi būti pateikti onkocitologinio tyrimo ir prireikus biopsijos rezultatai. Kai yra patologija, kurios nereikia gydyti operaciniu būdu, moterys tarnybai tinkamos. Pakartotinė medicininė ekspertizė gali būti rekomenduota po 1 metų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">109.</span>144 straipsnis. Mėnesinių nebuvimas, negausios ir retos mėnesinės. Gausios, dažnos ir nereguliarios mėnesinės. Kiti nenormalūs kraujavimai iš gimdos ir makšties. Skausmas ir kita būklė, susijusi su moters lytiniais organais ir mėnesinėmis. N91–N94.</div>\n<p class=\"lf-p\">Šio straipsnio 2 skiltis taikoma, kai yra nuolatiniai:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">•</span>acikliniai ar hiperpolimenorėjos tipo kraujavimai;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">•</span>algomenorėja, kuri sukelia darbingumo sutrikimus;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">•</span>dismenorėja, kuri sukelia darbingumo sutrikimus; pagal 3 skiltį, kai mėnesinių ciklo sutrikimo gydymas neefektyvus ir jis trukdo vykdyti tarnybines pareigas, sprendžiama individualiai.</div>\n<p class=\"lf-p\">Į ekspertizę moteris privalo atvykti su mėnesinių ciklo kalendoriumi.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">110.</span>145 straipsnis. Ryškus klimaksas. N95.</div>\n<p class=\"lf-p\">Ryškus klimaksas, kai vegetacinės reakcijos sukelia laikiną nedarbingumą ir moteris daugiau nei 1 parą negali eiti tiesioginių pareigų.</p>\n<p class=\"lf-p\">3 skiltis – taikant gydymą moterys tarnybai tinkamos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">111.</span>146 straipsnis. Nėštumas. O00–O48.</div>\n<p class=\"lf-p\">Nustačius nėštumą, kai atliekama ekspertizė pagal 2 ir 3 skiltis, vadovaujamasi bendrais darbo įstatymais. Nėštumo metu moterų negalima priimti į tarnybą, susijusią su jonizacijos šaltiniais ir plaukiojimu. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 SVEIKATOS GRUPIŲ, APRIBOJIMO LAIPSNIŲ, SUMINIŲ APRIBOJIMO LAIPSNIŲ, SVEIKATOS PARAMETRŲ NUSTATYMO APRAŠYMAS 1. Apribojimo laipsnis parodo ligos sunkumą, organų bei jų sistemų funkcijos ir asmens sveikatos sutrikimo laipsnį, sergant viena liga, esant vienai patologinei būklei ar anatominiam defektui, kurie išvardyti Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (toliau – TLK-10):</p>\n<p class=\"lf-p\">1.1. mažesnis apribojimo laipsnis atitinka mažesnį sveikatos sutrikimo laipsnį ir geresnę sveikatos būklę, lengvesnę ligos formą, mažesnį organų funkcijos sutrikimo (nepakankamumo) laipsnį, aktyvumą, lengvesnę eigą, palankesnę pasveikimo prognozę;</p>\n<p class=\"lf-p\">1.2. atskiroms ligų grupėms bei patologinėms būklėms pagal atitinkamus ekspertinių išvadų lentelės straipsnius ir atsižvelgiant į nurodytus 2 punkte kriterijus taikomi skirtingi maksimalūs apribojimo laipsniai (Nuostatų ekspertinių išvadų lentelė);</p>\n<p class=\"lf-p\">1.3. kiekvienu konkrečiu susirgimo atveju apribojimo laipsnis nustatomas mažesnis arba lygus maksimaliam apribojimo laipsniui, taikomam atskiroms ligų grupėms pagal atitinkamus ekspertinių išvadų lentelės straipsnius (išskyrus tuos atvejus, kai nurodoma taikyti 6 apribojimo laipsnį);</p>\n<p class=\"lf-p\">1.4. apribojimo laipsnis taikomas nustatant suminį apribojimo laipsnį ir A, B, C, D, E sveikatos grupes. Nustatant F, G, Z, O sveikatos grupes, sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į lentelėje „Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė“ nurodytus reikalavimus;</p>\n<p class=\"lf-p\">1.5. sveikatos parametrai (regėjimo aštrumas, klausos jautrumas, spalvinė rega) turi įtakos apribojimo laipsniams nustatyti, kiti sveikatos ir psichologinio tyrimo duomenys (psichologinių testų grupė, psichologinė funkcija, motyvacija, sugebėjimas vadovauti, fizinis pajėgumas, raumenų stiprumas) įtakos apribojimo laipsniams nustatyti neturi;</p>\n<p class=\"lf-p\">1.6. apribojimo laipsnį medicininio patikrinimo metu nustato ir savo ekspertinėje išvadoje kartu su susirgimo ar patologinės būklės pavadinimu ir TLK-10 kodu nurodo komisijos gydytojas;</p>\n<p class=\"lf-p\">1.7. apribojimo laipsnis žymimas skaičiais nuo 1 iki 6 (1°–6°);</p>\n<p class=\"lf-p\">1.8. atidedant tarnybą ir pripažįstant netinkamu karo tarnybai, apribojimo laipsnis ekspertinėje išvadoje nenurodomas;</p>\n<p class=\"lf-p\">1.9. įvertinęs visų komisijos gydytojų ekspertinėje išvadoje nurodytus apribojimo laipsnius, komisijos pirmininkas nustato suminį apribojimo laipsnį, kuris naudojamas nustatant sveikatos grupę.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Apribojimo laipsnis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, medicininio patikrinimo metu atsižvelgiant į:</div>\n<p class=\"lf-p\">2.1. atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimo laipsnį;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.2. ligos stadiją, formą, aktyvumą, laipsnį, sunkumo eigą;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.3. klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis, atskirų parametrų dydžius (vertes);</p>\n<p class=\"lf-p\">2.4. rizikos veiksnius ir anamnezės duomenis;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.5. medikamentinio ar chirurginio gydymo efektyvumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.6. komplikacijas ir liekamuosius reiškinius, pasveikimo prognozę;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.7. organo anatominio defekto dydį, morfologinius ir fiziologinius pokyčius;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.8. kompensacijos fazę (kompensacija, subkompensacija, dekompensacija);</p>\n<p class=\"lf-p\">2.9. hemodinamikos, galūnių, galvos smegenų ir kitų organų sistemų kraujotakos sutrikimo laipsnį;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.10. širdies, kitų organų ir jų sistemų nepakankamumo funkcinę klasę ar laipsnį;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.11. klinikinių požymių ir simptomų ryškumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">2.12. paūmėjimų dažnį ir trukmę, remisijų pobūdį (stabili, ilgalaikė).</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Pirmo ir antro laipsnio apribojimas nustatomas, kai:</div>\n<p class=\"lf-p\">3.1. nėra akivaizdžių anatominių, morfologinių ir fiziologinių organų pakitimų ar defektų arba jie yra stabilūs, neprogresuojantys ir minimalūs;</p>\n<p class=\"lf-p\">3.2. atskirų organų ir organų sistemų funkcija yra normali ar nežymiai sutrikusi;</p>\n<p class=\"lf-p\">3.3. nėra organų ir jų sistemų funkcijos nepakankamumo požymių;</p>\n<p class=\"lf-p\">3.4. susirgimų recidyvai labai reti, remisijos ilgalaikės;</p>\n<p class=\"lf-p\">3.5. klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu silpni arba jų nėra (besimptomė ligos eiga);</p>\n<p class=\"lf-p\">3.6. klausos funkcijos sutrikimas atitinka 7 balus pagal devynbalę klausos jautrumo vertinimo skalę.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Trečio laipsnio apribojimas nustatomas, kai:</div>\n<p class=\"lf-p\">4.1. anatominiai, morfologiniai ir fiziologiniai organų pakitimai ar defektai yra minimalūs, stabilūs ir neprogresuojantys;</p>\n<p class=\"lf-p\">4.2. atskirų organų ir jų sistemų funkcija yra nežymiai sutrikusi;</p>\n<p class=\"lf-p\">4.3. nėra organų ir jų sistemų funkcijos nepakankamumo požymių;</p>\n<p class=\"lf-p\">4.4. širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai sukelia 0 funkcinės klasės širdies nepakankamumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">4.5. ligų recidyvai reti ir trumpalaikiai ar kartojasi 1 ar 2 kartus per metus, gydymas visada efektyvus;</p>\n<p class=\"lf-p\">4.6. klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu silpni arba vidutiniški;</p>\n<p class=\"lf-p\">4.7. klausos funkcijos sutrikimas atitinka 6 balus pagal devynių balų klausos jautrumo vertinimo skalę.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Ketvirto laipsnio apribojimas nustatomas, kai:</div>\n<p class=\"lf-p\">5.1. stabilūs, neprogresuojantys anatominiai, morfologiniai, fiziologiniai organų pakitimai ir defektai yra minimalūs ar nežymūs;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.2. atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimas yra nežymus ar vidutiniškas;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.3. nėra organų ir jų sistemų nepakankamumo požymių;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.4. ligų recidyvai reti, kartojasi 1 ar 2 kartus per metus, tačiau gydymas visais atvejais efektyvus;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.5. širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sukelia 0 ar I funkcinės klasės širdies nepakankamumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.6. ligų padariniai ir komplikacijos nežymiai ar vidutiniškai trikdo organo funkciją;</p>\n<p class=\"lf-p\">5.7. klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu vidutiniški.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Penkto laipsnio apribojimas nustatomas, kai yra:</div>\n<p class=\"lf-p\">6.1. stabilūs, lėtai progresuojantys ar neprogresuojantys anatominiai, morfologiniai, fiziologiniai organų pakitimai ir nežymūs defektai;</p>\n<p class=\"lf-p\">6.2. atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimas nežymus ar vidutiniškas;</p>\n<p class=\"lf-p\">6.3. nežymios ar vidutiniškai ryškios kaulų ir sąnarių sistemos ligų formos ir yra artrozinių pakitimų;</p>\n<p class=\"lf-p\">6.4. ligų padariniai ir komplikacijos nežymiai ar vidutiniškai trikdo organo funkciją;</p>\n<p class=\"lf-p\">6.5. ligos sukelia nežymius organų, galvos smegenų ir galūnių kraujotakos sutrikimus;</p>\n<p class=\"lf-p\">6.6. I° sunkumo formos, lengvos eigos ligos, keliančios mažą ir (ar) vidutinę riziką;</p>\n<p class=\"lf-p\">6.7. širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, sukeliančios I funkcinės klasės širdies nepakankamumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">6.8. klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu vidutiniški arba ryškūs;</p>\n<p class=\"lf-p\">6.9. dažni paūmėjimai, dažnesni nei 1 ar 2 kartai per metus, trunka 1 ar 2 savaites, tačiau gydymas visais atvejais efektyvus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Šešto laipsnio apribojimas nustatomas, kai yra:</div>\n<p class=\"lf-p\">7.1. stabilūs, lėtai progresuojantys anatominiai, morfologiniai, fiziologiniai organų pakitimai ir defektai nežymūs ar vidutiniški;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.2. atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimas vidutiniškas;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.3. paūmėjimų metu atsiranda organų ir jų sistemų nepakankamumo minimalių požymių;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.4. vidutinio ryškumo kaulų ir sąnarių sistemos ligų, sukeliančių artrozinius pakitimus, formos;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.5. ligų padariniai ir komplikacijos, vidutiniškai trikdančios organo funkciją;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.6. ligos, sukeliančios vidutiniškus organų, galvos smegenų ir galūnių kraujotakos sutrikimus;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.7. I° ir II° sunkumo formos, vidutinio sunkumo eigos ligos, sukeliančios vidutinę riziką;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.8. širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, sukeliančios I, II ar didesnės funkcinės klasės širdies nepakankamumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.9. klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu ryškūs;</p>\n<p class=\"lf-p\">7.10. labai dažni paūmėjimai, 3 ar 4 kartai per metus, trunkantys ilgiau nei 2 savaites, tačiau gydymas visais atvejais efektyvus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8.</span>Suminis apribojimo laipsnis, parodantis bendrą sveikatos būklę bei sveikatos sutrikimo laipsnį, sergant keliomis nozologiškai ir etiologiškai skirtingomis ligomis:</div>\n<p class=\"lf-p\">8.1. suminį apribojimo laipsnį nustato komisijos pirmininkas, įvertinęs visų komisijos narių ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius bei atsižvelgdamas į bendrą asmens sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo laipsnį;</p>\n<p class=\"lf-p\">8.2. suminis apribojimo laipsnis žymimas skaičiais nuo 1 iki 6 (1°–6°);</p>\n<p class=\"lf-p\">8.3. jeigu medicininio patikrinimo metu nustatomi keli skirtingo dydžio apribojimo laipsniai, suminis apribojimo laipsnis skaitine reikšme lygus didžiausiam apribojimo laipsniui;</p>\n<p class=\"lf-p\">8.4. jeigu medicininio patikrinimo metu nustatomi keli apribojimo laipsniai ir du (ar daugiau) iš jų yra vienodi, taip pat didžiausi savo skaitine reikšme, suminis apribojimo laipsnis nustatomas vienetu (ar dviem vienetais) didesnis už šiuos didžiausius pagal reikšmę apribojimo laipsnius;</p>\n<p class=\"lf-p\">8.5. suminis apribojimo laipsnis yra pagrindinis kriterijus nustatant A, B, C, D ir E sveikatos grupes: suminis 0°–2° apribojimo laipsnis atitinka A sveikatos grupę, suminis 3° apribojimo laipsnis atitinka B sveikatos grupę, suminis 4° apribojimo laipsnis atitinka C sveikatos grupę, suminis 5° apribojimo laipsnis atitinka D sveikatos grupę, suminis 6° apribojimo laipsnis atitinka E sveikatos grupę;</p>\n<p class=\"lf-p\">8.6. nustatant F, G, Z, O sveikatos grupes, atsižvelgiama į lentelėje „Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė“ nurodytus reikalavimus;</p>\n<p class=\"lf-p\">8.7. atidedant tarnybą suminis apribojimo laipsnis nenustatomas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">9.</span>Sveikatos grupė parodo bendrą asmens sveikatos būklę, sveikatos sutrikimo laipsnį bei asmens tinkamumą karo tarnybai ir atitinkamai karinei pareigybei:</div>\n<p class=\"lf-p\">9.1. sveikatos grupę pagal suminį apribojimo laipsnį, ligą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį atsižvelgdamas į atitinkamus sveikatos parametrus (psichologinių testų grupę, psichologinę funkciją, motyvaciją, sugebėjimą vadovauti, fizinį pajėgumą, raumenų stiprumą) ir komisijos narių ekspertines išvadas nustato KMEK, KMK pirmininkas („Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė“);</p>\n<p class=\"lf-p\">9.2. sveikatos grupė yra pagrindinis kriterijus nustatant asmens tinkamumą karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai ir karinei pareigybei pagal sveikatos būklę („Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė“);</p>\n<p class=\"lf-p\">9.3. kokiai karinei pareigybei asmuo gali tikti, nustatoma vadovaujantis tinkamumo karinėms pareigybėms pagal sveikatos grupę kriterijais, kuriuos tvirtina krašto apsaugos ministras Karo medicinos tarnybos vado teikimu;</p>\n<p class=\"lf-p\">9.4. skiriamos devynios sveikatos grupės;</p>\n<p class=\"lf-p\">9.5. sveikatos grupės žymimos raidėmis A, B, C, D, E, F, G, Z, O;</p>\n<p class=\"lf-p\">9.6. sveikatos grupės A, B, C, D, E nustatomos pagal suminį apribojimo laipsnį;</p>\n<p class=\"lf-p\">9.7. sveikatos grupės F, G, Z, O nustatomos pagal susirgimą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (arba kai du skirtingų specialybių gydytojai pripažįsta tinkamu karo tarnybai ir nustato šešto laipsnio apribojimą pagal du (ar daugiau) etiologiškai ir nozologiškai skirtingus susirgimus, o bendra visų apribojimo laipsnių suma yra 12–14 (nustatoma F sveikatos grupė), 15–17 (nustatoma G sveikatos grupė), 18 ir daugiau (nustatoma Z sveikatos grupė);</p>\n<p class=\"lf-p\">9.8. asmenys, kuriems nustatyta sveikatos grupė:</p>\n<p class=\"lf-p\">A – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą A sveikatos grupę. Tinkami dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose;</p>\n<p class=\"lf-p\">B – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą B sveikatos grupę. Tinkami dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose;</p>\n<p class=\"lf-p\">C – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą C sveikatos grupę. Tinkami dalyvauti tarptautinėse operacijose. Mokytis karo mokymo įstaigose netinkami;</p>\n<p class=\"lf-p\">D – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą D sveikatos grupę. Tinkami dalyvauti tarptautinėse operacijose. Mokytis karo mokymo įstaigose netinkami;</p>\n<p class=\"lf-p\">E – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą E sveikatos grupę. Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkami;</p>\n<p class=\"lf-p\">F – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą F sveikatos grupę. Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkami. Tinkami tikrajai karo tarnybai pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Netinkami pagal 1, 2 skiltį;</p>\n<p class=\"lf-p\">G – tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą G sveikatos grupę. Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkami. Tinkami tikrajai karo tarnybai pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Netinkami pagal 1 ir 2 skiltį;</p>\n<p class=\"lf-p\">Z – netinkami karo tarnybai pagal 1, 2 ir 3 ekspertinių išvadų lentelės skiltis, tinkami mobilizacijos atveju;</p>\n<p class=\"lf-p\">O – netinkami karo tarnybai pagal 1, 2 ir 3 ekspertinių išvadų lentelės skiltis, netinkami mobilizacijos atveju;</p>\n<p class=\"lf-p\">9.9. tinkamumas karo tarnybai pagal sveikatos būklę mobilizacijos atveju nustatomas individualiai pagal konkretaus ligą atitinkančio ekspertinių išvadų lentelės straipsnio 1 papunktį;</p>\n<p class=\"lf-p\">9.10. atidedant šaukimą į karo tarnybą, sveikatos grupė nenustatoma;</p>\n<p class=\"lf-p\">9.11. individualiai vertinant psichikos ir elgesio sutrikimų, išvardytų ekspertinių išvadų lentelės pagal TLK-10 V skyriuje, sunkumą, klinikos eigą ir ypatumus, pagal 31, 34, 35, 36, 41.2 straipsnius asmenys gali būti pripažinti netinkamais karo tarnybai (nustatyta Z sveikatos grupė);</p>\n<p class=\"lf-p\">9.12. sveikatos grupė Z nustatoma asmeniui, jei ne mažiau kaip du skirtingų specialybių gydytojai (arba bendrosios praktikos gydytojas) pripažįsta jį tinkamu karo tarnybai ir nustato šešto laipsnio apribojimą pagal du (ar daugiau) etiologiškai ir nozologiškai skirtingus susirgimus. Bendra visų apribojimų laipsnių suma šiuo atveju turi būti didesnė arba lygi 18.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">10.</span>Sveikatos parametrai, parodantys tam tikrų organizmo sistemų funkcionavimą, nustatomi medicininio patikrinimo metu ir žymimi skaičiais nuo 1 iki 9. Geresnį organizmo sistemos funkcionavimą atitinka didesnis sveikatos parametras.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">11.</span>Medicininio patikrinimo metu gali būti vadovaujamasi šiais sveikatos parametrais:</div>\n<p class=\"lf-p\">11.1. fizinis pajėgumas;</p>\n<p class=\"lf-p\">11.2. raumenų stiprumas;</p>\n<p class=\"lf-p\">11.3. regėjimo aštrumas;</p>\n<p class=\"lf-p\">11.4. spalvinė rega;</p>\n<p class=\"lf-p\">11.5. klausos jautrumas;</p>\n<p class=\"lf-p\">11.6. ūgis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">12.</span>Į sveikatos parametrus nustatant sveikatos grupę neatsižvelgiama.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">13.</span>Sveikatos parametrai atidedant tarnybą ir asmenims, netinkantiems karo tarnybai, gali būti nenustatomi.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">14.</span>Medicininio patikrinimo metu naudojami šie psichologinio tyrimo duomenys (žymimi skaičiais nuo 1 iki 9):</div>\n<p class=\"lf-p\">14.1.1. psichologinė funkcija;</p>\n<p class=\"lf-p\">14.1.2. psichologinių testų grupė;</p>\n<p class=\"lf-p\">14.1.3. sugebėjimas vadovauti;</p>\n<p class=\"lf-p\">14.1.4. motyvacija.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 lentelė Sveikatos grupės Z nustatymas pagal ligas atitinkančius ekspertinių išvadų lentelės straipsnius 1.1 2.1 3.1 11.1 21.1 25.1 26.1 27.1 28.1 32 33 37 38 39 40 41.1 45.1 46.1 47.1 48.1 49.1 55.1 56.1 57.1 58.1 60.1 61.1 62.1 63.1 64.1 66.1 66.3 71.1 73.1 74.1 81.1 82.1 84.1 91.1 92.1 93.1 94 96.1.</p>\n<p class=\"lf-p\">96.2 96.3 100.1 101.1 104.1 105.1 106 107 108 112.1 117 117.1 121.1 122.1 123.1 125.1 131.1 132.1 133.1 135.1 138 139 153.1 154.1 155.1 159.1 160.1 161.1 183.1 187.1 189.1 190.1 191.1 192.1 193.1 194.1 196 2 lentelė G sveikatos grupės nustatymas pagal ligas atitinkančius ekspertinių išvadų lentelės straipsnius asmenims, kuriems ekspertizė atliekama pagal 1 ar 2 skiltį 1.2 2.2 11.2 12.1 12.2 13.1 14 21.2 26.2 31 34 42 45.2 46.2 47.2 48.2 48.3 49.2 55.2 56.2 58.2 59.1 60.2 61.2 63.2 65.1 65.4 65.5 66.2 71.2 74.2 74.3 81.2 81.3 82.2 85.1 86.1 91.2 92.2 92.3 93.4 100.2.</p>\n<p class=\"lf-p\">113.1 114 115.1 116 117.2 121.2 122.2 123.2 125.2 131.2 132.2 137.1 154.2 159.2 183.2 185.1 185.2 187.2 189.2 190.2 191.2 193.2 194.2 3 lentelė F sveikatos grupės nustatymas pagal ligas atitinkančius ekspertinių išvadų lentelės straipsnius asmenims, kuriems ekspertizė atliekama pagal 2 skiltį 13.2 25.2 27.2 35 41.2 45,3 47.3 49.3 50 71.3 73.2 81.5 82.3 84.2 91.3 91.4 93.2 93.3 104.2 105.2 112.2 113.2 122.3 131.3 131.4 136.1 140 141 144 145 153.2 183.3 187.3 193.3 195 4 lentelė Ekspertinių išvadų lentelės straipsniai, pagal kuriuos gali būti nusprendžiama šaukimą atidėti ar atlikti pakartotinę medicininę ekspertizę 1.3 3.2 5 6 7 21.3 26.4 27.2 45.3 45.4 49.3 49.4 68 71.4 81.5 86.2 91.4 100.4 101.2 102 103.1 104.2 104.4 105.2 111 121.4 122.4 131.4 132.3 133.2 135.2 171 181 183.3 183.4 187.4 194.3 _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 TINKAMUMO KARO AR CIVILINEI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBAI NUSTATYMO PAGAL SVEIKATOS BŪKLĘ LENTELĖ Sveikatos grupė Sveikatos grupės nustatymo kriterijus Tinkamumas karo tarnybai A Suminis apribojimo laipsnis 0–2 Tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą A sveikatos grupę. Tinkamas dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose.</p>\n<p class=\"lf-p\">B Suminis apribojimo laipsnis 3 Tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą B sveikatos grupę. Tinkamas dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose.</p>\n<p class=\"lf-p\">C Suminis apribojimo laipsnis 4 Tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą C sveikatos grupę. Tinkamas dalyvauti tarptautinėse operacijose. Mokytis karo mokymo įstaigose netinkamas.</p>\n<p class=\"lf-p\">D Suminis apribojimo laipsnis 5 Tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą D sveikatos grupę. Tinkamas dalyvauti tarptautinėse operacijose. Mokytis karo mokymo įstaigose netinkamas.</p>\n<p class=\"lf-p\">E Suminis apribojimo laipsnis 6 Tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą E sveikatos grupę. Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkamas.</p>\n<p class=\"lf-p\">F Nustatoma pagal ligą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (žr. lentelę Nr. 3) arba kai du skirtingų specialybių gydytojai pripažįsta tinkamu karo tarnybai individualiai, o bendra visų apribojimų laipsnių suma yra 12–14.</p>\n<p class=\"lf-p\">Tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą F sveikatos grupę (pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį). Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkamas.</p>\n<p class=\"lf-p\">G Nustatoma pagal ligą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (žr. lentelę Nr. 2) arba kai du skirtingų specialybių gydytojai pripažįsta tinkamu karo tarnybai individualiai, o bendra visų apribojimų laipsnių suma yra 15–17.</p>\n<p class=\"lf-p\">Tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą G sveikatos grupę (pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį). Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkamas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Z Nustatoma pagal ligą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (žr. lentelę Nr. 1) Netinkamas tikrajai karo tarnybai. Tinkamas mobilizacijos atveju. Netinkamas pagal ekspertinių išvadų lentelės 1,2ir3 skiltis.</p>\n<p class=\"lf-p\">0 Nustatoma pagal ligą atitinkančių ekspertinių išvadų lentelės straipsnių 1 papunktį.</p>\n<p class=\"lf-p\">Netinkamas tikrajai karo tarnybai. Netinkamas mobilizacijos atveju.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba.</p>\n<p class=\"lf-p\">Tinkamumas karo tarnybai pagal sveikatos būklę mobilizacijos atveju nustatomas pagal ligą atitinkančių ekspertinių išvadų lentelės straipsnių 1 papunktį.</p>\n<p class=\"lf-p\">Asmuo, tinkamas karinei pareigybei pagal nustatytą sveikatos grupę, tinka ir visoms kitoms karinėms pareigybėms, kurioms nurodyta žemesnė sveikatos grupė. _________________</p></div>", "next": 0}