LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMAS 2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1491 Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, kurių pirkimo objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos, tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką.
2. Įslaptintos informacijos apsaugą, atliekant šio įstatymo reglamentuojamus viešuosius pirkimus (toliau – pirkimai), nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas).
3. Pasaulio prekybos organizacijos sudaryto Viešųjų pirkimų susitarimo (VPS) nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems pirkimams netaikomos.
4. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų atliekamus viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje, kurių objektas yra: 1) karinė įranga, įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtina bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše; 2) įslaptinta įranga; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įrangos detalės, sudedamosios dalys ir (arba) jų mazgai; 4) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu; 5) kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos; 6) įslaptinti darbai ir įslaptintos paslaugos. 3 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi
5. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi: 1) pirkimams, atliekamiems pagal vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) ir vienos ar kelių trečiųjų valstybių sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį, kai šiuo susitarimu ar sutartimi nustatytos specialios procedūrų taisyklės arba susitarta dėl šiems pirkimams taikytinų procedūrų taisyklių; 2) pirkimams, susijusiems su karinių vienetų dislokavimu ir atliekamiems pagal specialias pirkimo procedūrų taisykles, susijusias su valstybės narės ar trečiosios valstybės įsipareigojimais; 3) pirkimams, atliekamiems pagal tarptautinės organizacijos specialias procedūrų taisykles ir jos reikmėms, ir pirkimams, kuriuos valstybė narė turi atlikti pagal tas taisykles; 4) pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka taptų prieinama įslaptinta informacija, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Sprendimą dėl tokių pirkimų konkrečiu atveju priima Vyriausybė, atsižvelgdama į pirkimų poreikį ir pobūdį; 5) pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla; 6) pirkimams, atliekamiems pagal Lietuvos ir kitų valstybių narių bendradarbiavimo programą, sukurtą remiantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa, kurią įgyvendina bent dvi valstybės narės, siekdamos sukurti naują produktą, ir, jeigu reikia, vėlesniems šio produkto gyvavimo ciklo ar jo dalių etapams. Jeigu tokią bendradarbiavimo programą sudaro tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės, jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį, skirtą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, pateikti išlaidų pasidalijimo susitarimą ir numatomų atlikti pirkimų skaičių; 7) pirkimams, atliekamiems trečiosiose valstybėse, įskaitant nekarinių prekių, darbų ir paslaugų pirkimus logistikos tikslais ir susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu ne valstybėse narėse, kai prekės, paslaugos ar darbai perkami iš karinių operacijų zonoje įsisteigusių tiekėjų. Šie pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles; 8) žemės, pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisėms į šiuos daiktus įsigyti bet kokiomis finansinėmis priemonėmis; 9) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų atliekami pirkimai, kai perkama iš trečiosios valstybės ar valstybės narės valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos. Tokių pirkimų objektas yra karinės ar įslaptintos įrangos tiekimas, darbai ir paslaugos, tiesiogiai susijusios su nurodyta įranga, darbai ir paslaugos specialiems kariniams tikslams arba įslaptinti darbai ir įslaptintos paslaugos; 10) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams; 11) finansinių paslaugų, išskyrus draudimo paslaugas, pirkimams; 12) darbo sutartims; 13) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams; 14) pirkimams, atliekamiems vykdant bendradarbiavimo programas, kai tarptautinė organizacija, jos agentūra ar vienos valstybės narės perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartį vienos ar kelių kitų valstybių narių vardu.
6. Jokiomis šiame straipsnyje nustatytomis procedūromis, programomis, sutartimis, susitarimais ar tvarka negali būti naudojamasi siekiant išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. 4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
7. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – BVPŽ) – viešuosiuose pirkimuose taikoma prekių, paslaugų ir darbų klasifikacijos sistema, nustatyta 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ).
8. Centrinė perkančioji organizacija – pagal šį įstatymą veikianti Lietuvos Respublikos perkančioji organizacija arba kitos valstybės narės perkančioji organizacija ar Europos Sąjungos institucija, pirkimus atliekančios pagal taisykles, suderintas su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2009/81/EB) nuostatomis, ir kurios: 1) įsigyja prekių ir (arba) paslaugų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, arba atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras, arba 2) sudaro preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis).
9. Darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra BVPŽ 45 skyriuje išvardytų veiklos rūšių darbai arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos, arba statinio statybos darbai ir jo projektavimo paslaugos, arba bet kokiomis priemonėmis pastatytas perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus atitinkantis statinys. Statinys yra statybos ir inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją.
10. Derybos – viešojo pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia pasirinktus tiekėjus ir su atrinktu vienu tiekėju ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų.
11. Gyvavimo ciklas – visi galimi vienas po kitos einantys produkto egzistavimo etapai: moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, pramoninis pritaikymas, gamyba, remontas, modernizavimas, pakeitimai, priežiūra, logistika, mokymai juo naudotis, bandymai, išėmimas iš apyvartos, sunaikinimas ir kita.
12. Įslaptinta įranga – su įslaptinta informacija susijusi įranga, naudojama nekarinio saugumo tikslais, arba įranga, kurios pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.
13. Įslaptinti darbai – su įslaptinta informacija susiję darbai, atliekami nekarinio saugumo tikslais, arba darbai, kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.
14. Įslaptintos paslaugos – su įslaptinta informacija susijusios paslaugos, teikiamos nekarinio saugumo tikslais, arba paslaugos, kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.
15. Kandidatas – tiekėjas, pareiškęs norą būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge.
16. Karinė įranga – įranga, specialiai sukurta ar pritaikyta kariniams tikslams ir skirta naudoti kaip ginklai, įskaitant amuniciją ir karines medžiagas.
17. Krizė – valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje susidariusi padėtis, dėl kurios atsiranda žala, kuri yra pastebimai didesnė negu įprasta žala ir kelia ypač didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba daro ypač didelį poveikį turto vertei, arba dėl kurios reikia imtis priemonių, siekiant aprūpinti gyventojus būtiniausiais reikmenimis, arba kyla neišvengiama tokios žalos grėsmė. Krize šiame įstatyme taip pat laikomas ginkluotas konfliktas ir karas.
18. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – veikla, apimanti fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Eksperimentinė plėtra gali apimti ir sukūrimą demonstravimo įrenginių, skirtų naujai koncepcijai ar naujai technologijai nustatytoje ar į ją panašioje aplinkoje parodyti, sukūrimą.
19. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytos paslaugos (toliau – paslaugos) arba paslaugos ir prekės, jeigu prekių vertė yra mažesnė už kartu perkamų paslaugų vertę, arba paslaugos ir BVPŽ 45 skyriuje nurodytų veiklos rūšių darbai, jeigu į pirkimo sutartį jie įtraukti tik kaip papildantys sutarties dalyke nurodytas paslaugas.
20. Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje nurodytos perkančiosios organizacijos.
21. Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – prekių pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra prekės (prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma, pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant), taip pat kartu perkamos įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą.
22. Subrangos sutartis – laimėjusio viešojo pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį atlikti darbus, numatytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje.
23. Paslaugų subteikimo sutartis – laimėjusio viešojo pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį teikti paslaugas, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje.
24. Prekių subtiekimo sutartis – laimėjusio viešojo pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį tiekti prekes, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje.
25. Supaprastintas viešasis pirkimas (toliau – supaprastintas pirkimas) – bet kuris iš šių pirkimų: 1) viešasis pirkimas, kurio vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas; 2) paslaugų, nurodytų šio įstatymo 2 priedėlyje, viešasis pirkimas, neatsižvelgiant į pirkimo vertę; 3) šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas viešasis pirkimas.
26. Susijusi įmonė – įmonė, kuriai laimėjęs viešojo pirkimo dalyvis gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti lemiamą poveikį, arba įmonė, kuri gali daryti lemiamą poveikį laimėjusiam dalyviui arba kuriai, kaip laimėjusiai dalyvei, lemiamą poveikį daro kita įmonė dėl savo nuosavybės teisių, finansinio dalyvavimo joje arba jos veiklos taisyklių. Laikoma, kad įmonė daro lemiamą poveikį, kai ji kitoje įmonėje tiesiogiai arba netiesiogiai: 1) valdo didžiąją kitos įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba 2) gali skirti įmonės vadovą ar daugiau kaip pusę įmonės valdymo arba priežiūros organų narių.
27. Viešojo pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis) – tiekėjas, pateikęs pasiūlymą ribotam konkursui, deryboms arba konkurenciniam dialogui.
28. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai ši sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.
29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose teisės aktuose. 5 straipsnis. Mišrūs pirkimai
30. Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo, o kitai daliai – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos šio įstatymo nuostatos.
31. Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai netaikomos nei šio, nei Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, toks pirkimas šiuo įstatymu nereglamentuojamas.
32. Perkančiosios organizacijos pasirinkimo sudaryti pirkimo sutartį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto mišraus pirkimo objekto priežastis negali būti siekis išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. 6 straipsnis. Pirkimų principai Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. 7 straipsnis. Tiekėjai
33. Jeigu kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalaujama, kad jie būtų fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau perkant paslaugas, darbus ir prekes, kai kartu su prekėmis perkamos jų montavimo, diegimo ir (arba) kitos jų parengimo naudoti paslaugos, iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti už atitinkamos sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų vardus, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.
34. Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš šios grupės gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. 8 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga
35. Pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą pranešimą apie pirkimą, o kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose.
36. Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai: 1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis); 2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai; 3) nutraukiamos pirkimo procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas; 5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; 6) visi tiekėjai atsiima paraiškas ar pasiūlymus arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį. 9 straipsnis. Pirkimų kontrolė
37. Viešųjų pirkimų tarnyba, kiek tai susiję su pirkimais, atliekamais gynybos ir saugumo srityje: 1) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų, įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; 2) pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas; 3) tvirtina pirkimų ataskaitų formas ir nustato ataskaitų teikimo reikalavimus, taip pat teikia metodinę pagalbą, rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas; 4) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus tokių pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus, nuobaudas ir sankcijas; 5) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, rengia pasiūlymus, kaip ją tobulinti; 6) konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šių pirkimų klausimais; 7) palaiko ryšius su atitinkamomis valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kai sprendžiami pirkimo klausimai; 8) tvirtina supaprastintų pirkimų pranešimų formas ir nustato pranešimų teikimo reikalavimus; 9) rengia ir teikia Europos Komisijai jos nustatytais terminais ir forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos prašomą informaciją; 10) persiunčia Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų pranešimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir kitos informacijos persiuntimą; 11) teikia Europos Komisijai šio įstatymo 63 straipsnyje nurodytą informaciją apie Europos Sąjungos teisės pažeidimą; 12) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
38. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę: 1) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus; 2) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas; 3) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn; 4) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai; 5) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo.
39. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Viešųjų pirkimų tarnyba atsako už savo neteisėtus sprendimus.
40. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nurodytos įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos kontroliuoja, kaip atliekant pirkimus ir vykdant sudarytas pirkimo sutartis laikomasi informacijos apsaugos reikalavimų. 10 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija
41. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustato jos užduotis ir suteikia visus įgaliojimus tas užduotis atlikti. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti.
42. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
43. Pirkimams, kuriuos atliekant naudojama įslaptinta informacija, komisijos pirmininkas ir nariai turi turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu konkrečiame pirkime naudojamos įslaptintos informacijos žyma.
44. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti.
45. Komisijos darbo forma yra posėdžiai. Posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
46. Komisijos nariai ir komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
47. Komisijos nariai ir ekspertai už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 11 straipsnis. Įgaliojimų suteikimas centrinei perkančiajai organizacijai
48. Perkančioji organizacija gali pirkti prekes, paslaugas ir darbus per centrinę perkančiąją organizaciją arba iš jos. Tam ji centrinei perkančiajai organizacijai suteikia reikalingus įgaliojimus.
49. Sprendimą dėl įgaliojimų centrinei perkančiajai organizacijai suteikimo priima perkančioji organizacija.
50. Įgaliojimai dėl pirkimų, susijusių su valstybės ar tarnybos paslaptimi, gali būti suteikiami tik Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms, kitos valstybės narės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišalę sutartį dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, institucijai ir Europos Sąjungos institucijai. Prieš suteikiant šiuos įgaliojimus, būtina gauti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos leidimą.
51. Centrinė perkančioji organizacija bet kuriuo perkančiajai organizacijai priimtinu būdu patvirtina, kad priima perkančiosios organizacijos suteiktus įgaliojimus ir įsipareigoja perkančiajai organizacijai arba tarptautinės organizacijos, kuriai atstovauja, ar valstybės, kurioje yra registruota, yra įpareigota pirkimus atlikti pagal taisykles, suderintas su Direktyvos 2009/81/EB reikalavimais. Tik šiais atvejais laikoma, kad įgaliojusi perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per jas, laikėsi šio įstatymo reikalavimų. 12 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija
52. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje ir keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatas, telefonu – kai yra 8 dalyje nurodytos aplinkybės, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija.
53. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.
54. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas ir išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų priėmimo terminui.
55. Bendraujant elektroniniu būdu naudojamos informacinių ir ryšių technologijų priemonės bei jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminacinės, visuotinai prieinamos ir suderinamos su visuotinai naudojamomis minėtomis priemonėmis.
56. Elektroninėms priemonėms, skirtoms pasiūlymams perduoti ir priimti, taip pat paraiškoms priimti, taikomi šie reikalavimai: 1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, elektroninės priemonės paraiškoms ir pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus; 2) elektroninis pasiūlymas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus; 3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų ar paraiškų priėmimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–37 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos neturi.
57. Siekiant kelti informacinių ir ryšių technologijų priemonių sertifikavimo paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos informacinių ir ryšių technologijų priemonių akreditavimo sistemos.
58. Elektroninės priemonės, skirtos paraiškoms ir pasiūlymams priimti, naudojant papildomas technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras, turi užtikrinti, kad: 1) teikiamos paraiškos ir pasiūlymai yra pasirašyti elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus; 2) būtų galima nustatyti paraiškų ir pasiūlymų priėmimo tikslų laiką ir datą; 3) būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų; 4) pažeidus naudojimosi informacija draudimą, būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą; 5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada būtų galima pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis; 6) įvairiais procedūrų etapais visi pateikti duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų; 7) tik suderintais ir tuo pačiu metu atliekamais įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė susipažinti su gautais duomenimis; 8) gauti ir laikantis šių reikalavimų peržiūrėti duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems susipažinti su tokiais duomenimis; 9) būtų fiksuojamas kiekvienas žingsnis, kad užfiksuota informacija leistų nustatyti asmenis, kurie buvo priėję prie duomenų, priėjimo prie duomenų laiką ir asmenų, kurie buvo priėję prie duomenų, atliktus veiksmus, ir kad ši informacija niekada nebūtų keičiama.
59. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
60. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas pranešime apie pirkimą. Pranešime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data. 13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo įsipareigojimai Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialios pasiūlymų sąlygos. 14 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsauga Perkančioji organizacija, siekdama apsaugoti atliekant pirkimo procedūras tiekėjams perduodamą įslaptintą informaciją, privalo nustatyti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Šie reikalavimai pateikiami pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija taip pat gali nustatyti, kad šie reikalavimai yra privalomi ir numatomiems subrangovams, prekių subtiekėjams, paslaugų subteikėjams (toliau – subrangovai). 15 straipsnis. Numatomos pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės skaičiavimas
61. Numatoma pirkimo ar preliminariosios sutarties vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos apskaičiuota, laimėjusiam tiekėjui pagal sutartį mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į visą numatomą mokėti sumą, įvertinant visas galimas pasirinkimo alternatyvas ir galimus sutarties pratęsimus. Kai perkančioji organizacija numato priemokas arba kitokius mokėjimus kandidatams ar dalyviams, ji šias priemokas ar mokėjimus įskaičiuoja į pirkimo vertę.
62. Apskaičiuota pirkimo vertė turi galioti pranešimo apie pirkimą išsiuntimo Viešųjų pirkimų tarnybai dieną arba, jeigu vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis apie pirkimą neskelbiama, kvietimų dalyvauti pirkimo procedūrose išsiuntimo tiekėjams dieną.
63. Perkančiajai organizacijai neleidžiama skaidyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimo numatant sudaryti iš esmės vienodas atskiras dalines pirkimo sutartis, kai tokiu skaidymu siekiama išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.
64. Darbų pirkimo sutarties atveju perkančioji organizacija į pirkimo vertę įskaičiuoja numatomą darbų atlikimo ir numatomą darbams atlikti reikalingų prekių, kurias perkančioji organizacija patieks rangovui, vertę.
65. Jeigu tuo pačiu metu gali būti sudarytos pirkimo sutartys atskiroms panašių prekių įsigijimo, darbų ar paslaugų pirkimo dalims, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visų šių dalių numatomas vertes. Atskiroms prekių, darbų ar paslaugų pirkimo dalims, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 litai, kai perkamos prekės ir paslaugos, arba dalims, kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 3 452 800 litų, kai perkami darbai, jeigu bendra tų dalių verčių suma yra ne didesnė kaip 20 procentų pirkimo vertės, gali būti atliekami supaprastinti pirkimai.
66. Kai numatoma prekes įsigyti nuomos, lizingo (finansinės nuomos) būdu arba pirkti išsimokėtinai, pirkimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į: 1) terminuotos pirkimo sutarties atveju, jeigu sutarties terminas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę; 2) neterminuotos pirkimo sutarties atveju arba jeigu sutarties termino nustatyti neįmanoma – pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš
68. Prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kuri pagal savo pobūdį yra vykdoma nuolat arba tam tikrą laikotarpį, planuojama ją pratęsti arba atnaujinti, numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į: 1) visą faktinę to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba ankstesnius finansinius metus, vertę, pakoreguotą (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų įvykti per 12 mėnesių nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo, arba 2) visą numatytą viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pradžios arba per finansinius metus, jeigu jie yra ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.
69. Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodas, nustatytas šio straipsnio 7 dalyje, negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.
70. Apskaičiuojant paslaugų pirkimo vertę, atsižvelgiama į: 1) draudimo paslaugų atveju – mokėtiną draudimo įmoką ir kitas atlygio draudikui formas; 2) su projektavimu susijusių paslaugų pirkimo atveju – atlygį už paslaugas, komisinius, palūkanas ir kitas atlygio formas; 3) sudarant terminuotas sutartis tais atvejais, kai nenurodoma visa pirkimo sutarties kaina, o pirkimo sutarties terminas yra ne ilgesnis kaip 48 mėnesiai arba lygus 48 mėnesiams, – visą pirkimo sutarties vertę per visą sutarties galiojimo laikotarpį; 4) sudarant neterminuotas sutartis arba kai pirkimo sutarties terminas yra ilgesnis kaip 48 mėnesiai, tais atvejais, kai nenurodoma visa pirkimo sutarties kaina, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš
72. Preliminariosios sutarties atveju, apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.
73. Šiuo įstatymu reglamentuojamų pirkimų vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į panašių prekių ar paslaugų, perkamų pagal kitas pirkimo procedūras, vertes.
74. Numatomo mišraus pirkimo vertė skaičiuojama įvertinant visų pagal tą pačią sutartį perkamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertes. 16 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos
75. Tarptautinio pirkimo vertės ribos yra Direktyvoje 2009/81/EB nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio.
76. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie jų patikslinimus Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 17 straipsnis. Pirkimų reglamentavimo ypatumai
77. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytos paslaugos, toks pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis.
78. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytos paslaugos, pirkimas atliekamas vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. Pranešimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas šio įstatymo 43 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
79. Jeigu šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 2 dalies nuostatomis.
80. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles, kurios turi atitikti šio įstatymo I skyriaus reikalavimus. 18 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Pirkimo dokumentuose, įskaitant pranešimą apie pirkimą, turi būti nuoroda į tokius pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus. Pirkimuose, kuriuose dalyvauja neįgaliųjų socialinės įmonės, pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kitais atvejais – tiekėjo patvirtinta deklaracija. II SKYRIUS PIRKIMŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PIRKIMO BŪDAI IR JŲ ATLIKIMAS 19 straipsnis. Pirkimo būdai ir jų pasirinkimo sąlygos
81. Prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami: 1) riboto konkurso būdu; 2) skelbiamų derybų būdu; 3) konkurencinio dialogo būdu; 4) neskelbiamų derybų būdu.
82. Perkančioji organizacija riboto konkurso būdą ar skelbiamų derybų būdą gali pasirinkti be apribojimų, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatumus.
83. Ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma, ji gali taikyti konkurencinio dialogo būdą. Pirkimas laikomas ypač sudėtingu, jeigu perkančioji organizacija: 1) pagal šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negali objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų jos poreikius arba tikslus, ir (arba) 2) negali objektyviai apibrėžti pirkimo finansinių ir (arba) teisinių sąlygų.
84. Prekių, paslaugų ir darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai paskelbus ribotą konkursą, skelbiamas derybas ar konkurencinį dialogą iš viso nebuvo gauta arba nebuvo gauta nė vieno tinkamo (atitinkančio keliamus reikalavimus, kurie būtini perkančiosios organizacijos poreikiams patenkinti) pasiūlymo arba paraiškos, jeigu šiuo pagrindu pasirinkus neskelbiamų derybų būdą iš esmės nepakeičiamos pradinės pirkimo sutarties sąlygos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) jeigu ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai nesuderinami su šio įstatymo 7 straipsnio, 21 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 22 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 11 dalių, 23 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 11 dalių, 24 straipsnio 4 dalies, 27 straipsnio 1, 2 dalių, 28 straipsnio, 32 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalių, 33, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 48 straipsnių reikalavimais arba juose buvo nurodytos perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į neskelbiamas derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus; 3) jeigu dėl krizės susidarius ekstremaliajai situacijai riboto konkurso ar skelbiamų derybų nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus, laikytis neįmanoma; 4) jeigu neišvengiamai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, neįmanoma atlikti pirkimo riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu laikantis šiame įstatyme nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus. Aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos; 5) jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su autorių išimtinių teisių apsauga, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu tiekėju; 6) atliekant mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse nustatytais atvejais.
85. Prekių ir paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu taip pat galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) perkant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti tiekėjo komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų.
86. Prekių pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai pirkimo sutarties pagrindu su tuo pačiu tiekėju yra sudaroma papildoma pirkimo sutartis, kuria siekiama iš dalies pakeisti pradinėje pirkimo sutartyje numatytų tiekiamų ar įdiegiamų prekių asortimentą arba padidinti jų kiekį, jeigu pakeitus tiekėją perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti kitokių techninių savybių turinčių prekių, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba kiltų pernelyg didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių pirkimo sutarčių, kaip ir pasikartojančių papildomų pirkimo sutarčių, trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos naudojimo, eksploatavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją; 2) kai prekės kotiruojamos ir perkamos prekių rinkoje; 3) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį arba taikomos panašios procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus.
87. Paslaugų ir darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties nesukeliant didelių sunkumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturėtų būti didesnė kaip 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės; 2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, jeigu ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta riboto konkurso būdu, konkurencinio dialogo būdu ar skelbiamų derybų būdu, kuriuos skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui įgyvendinti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento, išskyrus išskirtinius atvejus, nustatytus atsižvelgiant į objekto, įrenginio ar sistemos naudojimo, eksploatavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją.
88. Oro ir jūrų transporto paslaugos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje dislokuojamų ar dislokuotų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų ar saugumo pajėgų reikmėms gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu, kai perkančioji organizacija turi šias paslaugas pirkti iš tiekėjų, kurie nustato tokią trumpą savo pasiūlymų galiojimo trukmę, kad būtų neįmanoma jų nupirkti riboto konkurso būdu ar skelbiamų derybų būdu laikantis šiame įstatyme nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nustatytus sutrumpintus terminus.
89. Perkančioji organizacija, atlikusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytame pranešime apie sudarytą pirkimo sutartį nurodo šio straipsnio 4–8 dalyse nustatytą pirkimo būdo pasirinkimo pagrindą. 20 straipsnis. Pirkimų atlikimas Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pasirinkto pirkimo būdo ypatumus, pirkimo procedūras atlieka šiais etapais: 1) skelbia išankstinį informacinį pranešimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka (jeigu nusprendžia šį pranešimą skelbti); 2) skelbia pranešimą apie pirkimą šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka (neskelbiamų derybų atveju – pasirenka tiekėjus) ir visiems pageidaujantiems (neskelbiamų derybų atveju – pasirinktiems) tiekėjams pateikia pirkimo sąlygas, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, ir pateikiama visa pirkimo dokumentuose teiktina neįslaptinta informacija apie pirkimo objektą; 3) tikrina ir vertina tiekėjų kvalifikaciją pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir sąlygas, atrenka kandidatus, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus; 4) kviečia atrinktus kandidatus pateikti pasiūlymus. Prie kvietimo pridedami pasiūlymo rengimo ir teikimo reikalavimai ir informacija, kuri nebuvo pateikta šio straipsnio 2 punkte nurodytose pirkimo sąlygose, tačiau yra būtina pasiūlymui parengti; 5) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, priima, nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus; 6) jeigu pirkimas atliekamas skelbiamų derybų būdu, konkurencinio dialogo būdu arba neskelbiamų derybų būdu, derasi su dalyviais, siekdama nustatyti geriausią pasiūlymą; 7) su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu sudaro pirkimo sutartį. 21 straipsnis. Ribotas konkursas
90. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių.
91. Perkančioji organizacija, gavusi kandidatų paraiškas dalyvauti ribotame konkurse, pagal pirkimo dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus atrenka tuos kandidatus, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nustatyto mažiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip trys.
92. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti pateikti pasiūlymus visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų.
93. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą, arba nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami pateikti pasiūlymus pagal šio straipsnio 5–9 dalis.
94. Kvietimus pateikti pasiūlymus perkančioji organizacija išsiunčia raštu vienu metu visiems kviečiamiems pateikti pasiūlymus kandidatams. Prie kvietimo pateikti pasiūlymus pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti.
95. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kokios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.
96. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.
97. Be šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytos informacijos, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti nurodyta: 1) nuoroda į paskelbtą pranešimą apie pirkimą; 2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti; 3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti kandidatai apie savo kvalifikaciją; 4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose; 5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
98. Jeigu perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu, ribotame konkurse nustato sutrumpintus pasiūlymų pateikimo terminus, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
99. Ribotame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos. 22 straipsnis. Skelbiamos ir neskelbiamos derybos
100. Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Pasirinktiems tiekėjams siunčiamas kvietimas dalyvauti pirkimo procedūrose. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos šio įstatymo 20 straipsnio 2 punkte nurodytos pirkimo sąlygos.
101. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių.
102. Perkančioji organizacija, gavusi kandidatų pateiktas paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose, pagal pirkimo dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus atrenka tuos kandidatus, kuriuos kvies dalyvauti derybose. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nustato mažiausią kviečiamų dalyvauti derybose kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip trys.
103. Dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dalyvauti skelbiamose derybose visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų.
104. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą, arba nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti skelbiamose derybose pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis.
105. Kvietimus dalyvauti derybose perkančioji organizacija išsiunčia raštu vienu metu visiems kviečiamiems kandidatams. Prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti.
106. Kvietime dalyvauti skelbiamose derybose pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos dėl pirkimo dokumentų. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.
107. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.
108. Be šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nurodytos informacijos, kvietime dalyvauti derybose turi būti nurodyta: 1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į paskelbtą pranešimą apie pirkimą; 2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti; 3) kokius kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai; 4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris arba šiame įstatyme nustatytais atvejais – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti pranešime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose; 5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
109. Vesdama derybas perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų: 1) derėtis su dalyviais dėl jų pasiūlymų, siekdama, kad pasiūlymai atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir būtų galima nustatyti laimėjusį pasiūlymą vadovaujantis pirkimo dokumentuose nurodytais vertinimo kriterijais; 2) derybas su kiekvienu dalyviu vesti atskirai; 3) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš dalyvio gautos informacijos be dalyvio sutikimo, taip pat neinformuoti dalyvio apie pasiektus susitarimus su kitais tiekėjais; 4) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų dalyvių kitų dalyvių naudai; 5) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas; 6) pasiūlymai, kuriuose nurodytos galutinės dalyvių siūlomos kainos, taip pat galutiniai techniniai duomenys, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, turi būti pateikti užklijuotuose vokuose. Ši nuostata gali būti netaikoma tais atvejais, kai pasiūlymą pateikia vienas dalyvis.
110. Perkančioji organizacija gali nustatyti skelbiamų derybų pakopas, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų, paskutinėje pakopoje likęs pasiūlymų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys.
111. Geriausias pasiūlymas nustatomas vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose. 23 straipsnis. Konkurencinis dialogas
112. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.
113. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą ir (arba) aprašomajame dokumente nurodo savo poreikius ir reikalavimus. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą ir (arba) aprašomajame dokumente taip pat nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių.
114. Perkančioji organizacija pagal pranešime apie pirkimą ir (arba) aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus bei procedūras ir pagal paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacijos duomenis atrenka kandidatus, kuriuos kvies dalyvauti konkurenciniame dialoge. Perkančiosios organizacijos nustatomas mažiausias kviečiamų dalyvauti konkurenciniame dialoge kandidatų skaičius nurodomas pranešime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente ir negali būti mažesnis kaip trys.
115. Perkančioji organizacija dalyvauti konkurenciniame dialoge kviečia ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinkančių kandidatų skaičius yra mažesnis už skaičių, nurodytą pranešime apie pirkimą, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dalyvauti konkurenciniame dialoge visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų.
116. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminą, arba nutraukti atliekamą pirkimo procedūrą ir pradėti naują procedūrą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti konkurenciniame dialoge pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis.
117. Kvietimus dalyvauti konkurenciniame dialoge perkančioji organizacija išsiunčia raštu vienu metu visiems kviečiamiems kandidatams. Prie kvietimo pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti. Kvietime nurodoma nustatyta konsultacijų etapo pradžios data ir adresas, taip pat vartojama (vartojamos) kalba (kalbos).
118. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.
119. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.
120. Be šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nurodytos informacijos, kvietime dalyvauti konkurenciniame dialoge turi būti nurodyta: 1) kur yra paskelbtas pranešimas apie pirkimą; 2) konsultacijų etapo pradžios data ir adresas, vartojama kalba (kalbos); 3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti dalyviai, patvirtindami deklaruotus arba papildydami anksčiau pateiktus duomenis apie kvalifikaciją; 4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo nurodyti pranešime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente; 5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
121. Perkančioji organizacija su atrinktais kandidatais pradeda konkurencinį dialogą, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Dialogo metu su pasirinktais kandidatais perkančioji organizacija gali aptarti visus numatomos sudaryti pirkimo sutarties aspektus.
122. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente gali numatyti, kad procedūra būtų atliekama keliomis pakopomis, kad taikant pranešime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus būtų sumažintas tuo konkurencinio dialogo etapu svarstytinų sprendimų skaičius. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų, paskutinėje pakopoje likęs pasiūlymų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys.
123. Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą tęsia tol, kol gali nustatyti jos poreikius atitinkantį sprendimą, jeigu reikia, prieš tai sprendimus palyginusi.
124. Perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai. Prašyme pateikti pasiūlymus nurodoma galutinė pasiūlymų priėmimo data, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis.
125. Konkurencinio dialogo metu perkančioji organizacija dalyviams užtikrina vienodas sąlygas. Teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų dalyvių kitų dalyvių naudai. Perkančioji organizacija negali be dialoge dalyvaujančio dalyvio sutikimo atskleisti kitiems dalyviams jo siūlomų sprendimų ar kitos jo pateiktos konfidencialios informacijos.
126. Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi pranešime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali paprašyti dalyvio, kurio pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, patikslinti savo pasiūlymą ar patvirtinti pateiktus įsipareigojimus, tačiau tik tuo atveju, jeigu nebus keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai, pažeidžiama konkurencija ar sudaromos diskriminacinės sąlygos.
127. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti premijas ar pinigines išmokas. ANTRASIS SKIRSNIS PIRKIMO DOKUMENTAI 24 straipsnis. Pirkimo dokumentai
128. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.
129. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta: 1) perkančiosios organizacijos pasirinktas pirkimo būdas; 2) paraiškų ir pasiūlymų teikimo ir priėmimo reikalavimai; 3) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams; 4) pirkimo procedūrose naudojamos įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimai; 5) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, susiję su informacijos apsauga ir tiekimo patikimumu, nustatyti pagal šio įstatymo 41 ir 42 straipsnių reikalavimus; 6) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija numato riboti pirkimo dalyvių skaičių; 7) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas; 8) reikalavimas pateikti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, kurioje nurodoma, kad tiekėjas nedavė ir neketina duoti komisijos nariams, ekspertams, perkančiosios organizacijos vadovams, perkančiosios organizacijos ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus; 9) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai; 10) techninė specifikacija arba aprašomasis dokumentas; 11) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos; 12) perkančiosios organizacijos pagal šio įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatas reikalaujamos pirkimo sutarties sąlygos ar pirkimo sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas; 13) subrangovų parinkimo ir jų pakeitimo sąlygos, kurias perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, nustato laimėjusiam dalyviui; 14) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai; 15) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas; 16) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi tiekėjo mokami mokesčiai, išskyrus pridėtinės vertės mokestį; 17) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jeigu reikalaujama, – ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai; 18) konkurencinio dialogo atveju – nustatyta konsultacijų etapo pradžios data ir adresas, taip pat vartojama (vartojamos) kalba (kalbos); 19) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus; 20) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas; 21) komisijos posėdžio, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais arba susipažįstama su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais, data, posėdžio pradžios valanda ir minutė; 22) vokų su pasiūlymais atplėšimo arba susipažinimo su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros; 23) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną; 24) perkančiosios organizacijos atstovų, kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai; 25) nuorodos į išankstinį informacinį pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu šis pranešimas buvo paskelbtas; 26) informacija apie pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino taikymą, ginčų sprendimo tvarką; 27) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai.
130. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimais subrangos, prekių subtiekimo, paslaugų subteikimo (toliau – subranga) sutarčių sudarymo reikalavimais, informacijos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo reikalavimais, jeigu tos sąlygos atitinka Europos Sąjungos teisės aktus.
131. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti atitinkamą informaciją apie valstybėje galiojančius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo sąlygomis susijusius reikalavimus, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar teikiamoms paslaugoms ir pirkimo atlikimo vietoje atliekamiems darbams arba paslaugoms, teikiamoms sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija prašo kandidatų ar dalyvių, kad jie rengdami pasiūlymą nurodytų, jog atsižvelgė į darbų saugos ir darbo sąlygų reikalavimus, galiojančius ten, kur bus atliekami darbai ar teikiamos paslaugos. Ši nuostata netrukdo perkančiajai organizacijai taikyti šio įstatymo 28 straipsnio reikalavimų dėl pasiūlymų, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina, nagrinėjimo.
132. Perkančioji organizacija pranešimuose apie pirkimą ir išankstiniuose pranešimuose nurodytos informacijos vėliau papildomai gali neteikti, įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos pagrįstos tiekėjams prieinamais dokumentais ir pranešimuose apie pirkimą ir išankstiniuose pranešimuose daroma nuoroda į tokius dokumentus.
133. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus.
134. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad, jeigu pasiūlyme nurodyti duomenys ir informacija skirsis nuo pasiūlymo prieduose nurodytų duomenų ir informacijos, teisingais bus laikomi pasiūlyme nurodyti duomenys ir informacija.
135. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.
136. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi mažos vertės pirkimams. 25 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų teikimas
137. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, kad paraiška ar pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens. Jeigu perkančioji organizacija pirkimą atlieka Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad paraiškos ir pasiūlymai būtų pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus.
138. Kartu su paraiška pateikiami priedai – pranešime apie pirkimą arba pirkimo sąlygose nurodyti dokumentai ar jų kopijos, įrodantys kandidato atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.
139. Kartu su pasiūlymu pateikiami priedai – perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyti ar, tiekėjo manymu, reikalingi dokumentai, pagrindžiantys pasiūlyme nurodytą informaciją.
140. Pasiūlymai ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms ar konkurenciniam dialogui ne elektroninėmis priemonėmis teikiami laikantis šių reikalavimų: 1) teikiamo pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti susiūti, sunumeruoti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas; 2) perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad pasiūlymas turi būti pateikiamas užklijuotame voke; 3) jeigu pirkimo objektas suskirstytas į dalis, dėl kurių leidžiama pateikti atskirus pasiūlymus, tuo pačiu metu dėl kelių pirkimo dalių teikiami pasiūlymai pagal šios dalies 1 ir 2 punktų nuostatas gali būti įforminami ir pateikiami kaip vienas pasiūlymas; 4) kai pasiūlymus numatoma vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad tiekėjai kainos pasiūlymą ir jo priedus pateiktų viename užklijuotame voke, o likusią pasiūlymo dalį ir jos priedus – kitame užklijuotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, kuris taip pat užklijuojamas. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, šį užtikrinimą patvirtinantis dokumentas dedamas į bendrą voką. Šis reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose netaikomas pirkimą atliekant derybų būdu.
141. Perkančioji organizacija, atlikdama viešąjį pirkimą Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, gali nustatyti, kad pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija būtų pateikiama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, o šio dokumento originalas – paštu arba per kurjerį.
142. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis – po vieną pasiūlymą kiekvienai pirkimo objekto daliai, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. 26 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminai
143. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminus. Perkančiosios organizacijos nustatytas paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas turi būti pakankamas paraiškoms ir pasiūlymams parengti, tačiau negali būti trumpesnis, negu nurodyta šio straipsnio 2–9 dalyse. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti. Pirkimo dokumentuose nurodoma paraiškų priėmimo data. Riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju nurodoma pasiūlymų priėmimo data, valanda ir minutė.
144. Atliekant supaprastintus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas yra 7 darbo dienos nuo pranešimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba nuo kvietimo pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose arba konkurenciniame dialoge išsiuntimo kandidatams dienos.
145. Atliekant pirkimus, kurie negali būti priskirti supaprastintiems pirkimams, paraiškų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo pranešimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, pasiūlymų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo kandidatams dienos.
146. Jeigu buvo paskelbtas išankstinis pranešimas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų priėmimo terminas gali būti sutrumpinamas iki 36 dienų, tačiau jokiomis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo kandidatams dienos.
147. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti sutrumpinti terminai gali būti taikomi, jeigu išankstinis pranešimas išsiųstas skelbti likus ne mažiau kaip 52 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki pranešimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ir šiame pranešime pateikiama visa informacija, kuri turi būti pateikta pranešime apie pirkimą, ir ji yra prieinama tiekėjams informacinio pranešimo skelbimo metu.
148. Jeigu pranešimai parengti ir perduoti Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis.
149. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų priėmimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, jeigu perkančioji organizacija nuo pranešimo apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Pranešime turi būti nurodytas interneto adresas, kur galima susipažinti su pirkimo dokumentais. Šis terminas gali būti sutrumpintas ir tais atvejais, kai buvo sutrumpintas paraiškų pateikimo terminas, nustatytas šio straipsnio 8 dalyje.
150. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti per šio įstatymo 21, 22 ir 23 straipsniuose nustatytus terminus, arba jeigu pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius vietoje arba vietoje susipažinus su pirkimo dokumentuose nurodyta informacija, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.
151. Jeigu riboto konkurso ir skelbiamų derybų atvejais dėl skubos nėra įmanoma laikytis šiame straipsnyje nustatytų trumpiausių terminų, perkančioji organizacija gali nustatyti: 1) ne trumpesnį kaip 15 dienų nuo pranešimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos paraiškų priėmimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jeigu pranešimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, paraiškų priėmimo terminą; 2) riboto konkurso atveju – ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų priėmimo terminą nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.
152. Aplinkybės, kuriomis pateisinama šio straipsnio 9 dalyje nurodyta skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos ir turi būti nurodytos pranešime apie pirkimą. 27 straipsnis. Pasiūlymų vertinimo kriterijai
153. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos.
154. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.
155. Pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir tvarką perkančioji organizacija nedelsdama įvertina pateiktus dalyvių pasiūlymus. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. 28 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina
156. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, perkančioji organizacija pasiūlymą privalo atmesti. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.
157. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; 2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje, norminių dokumentų reikalavimų laikymąsi; 5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.
158. Kai perkančioji organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Europos Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. 29 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas
159. Pasiūlymas galioja jame dalyvio nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo terminas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.
160. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo terminas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai pratęstų savo pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Dalyvis gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
161. Dalyvis, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu dalyvis neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.
162. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, dalyvis gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 30 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimas
163. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir visais atvejais, išskyrus mažos vertės pirkimus, privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
164. Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs dalyvis atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
165. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba prieš pateikdamas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, dalyvis gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti dalyviui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, jeigu ji gauna informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė. 31 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas
166. Vokai su pasiūlymais atplėšiami komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Posėdžio diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai arba pateiktas nesilaikant šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų pasiūlymų pateikimo reikalavimų, vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam dalyviui. Vokų atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi dalyviai arba jų atstovai.
167. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais turi būti atplėšiami dviejuose komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir dalyvių kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir dalyvių kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems dalyviams, kartu nurodyti antrojo vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio vietą ir laiką. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmajame voke dalyvio pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais dalyvio pateiktais dokumentais šio įstatymo nustatyta tvarka.
168. Vokus atplėšia vienas iš komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių komisijos posėdyje dalyvių ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo atveju, jeigu į tą posėdį dalyvis ar jo atstovas neatvyksta.
169. Atplėšus voką, pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys komisijos nariai.
170. Kai pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems dalyviams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ar vardas, pavardė, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jeigu jo reikalaujama), ar pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, ar pasiūlymo lapai sunumeruoti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje pasiūlymas patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta skaičiais išreikšta kaina neatitinka žodžiais nurodytos kainos, teisinga laikoma ir paskelbiama žodžiais nurodyta kaina.
171. Vokų su pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūrose dalyvaujantiems dalyviams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ar vardas, pavardė, pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jeigu jo reikalaujama), ar pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, ar jo lapai sunumeruoti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje yra tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašas, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantis dalyvis ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.
172. Vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūrose dalyvaujantiems dalyviams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio dalyvio pavadinimas ar vardas, pavardė, pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta skaičiais išreikšta kaina neatitinka žodžiais nurodytos kainos, teisinga laikoma ir paskelbiama žodžiais nurodyta kaina.
173. Jeigu pirkimo objektas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos kainos, atplėšimo procedūrose dalyvaujantiems dalyviams arba jų atstovams skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šios kainos turi būti nurodomos ir vokų su kainomis atplėšimo posėdžio protokole.
174. Vokų su pasiūlymais atplėšimo metu komisija turi leisti posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems dalyviams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.
175. Apie vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems dalyviams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūrose dalyvaujantis dalyvis ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija negali atskleisti dalyvio pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.
176. Su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais pradinis susipažinimas vyksta komisijos posėdyje arba tuo pačiu metu kiekvienas komisijos narys su pasiūlymais susipažįsta individualiai. Dalyviai ar jų atstovai pradinio susipažinimo su pateiktais pasiūlymais procedūroje nedalyvauja.
177. Komisija vokų atplėšimo procedūros rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
178. Kai su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais susipažįstama individualiai, komisijos pirmininkas arba jo paskirtas komisijos narys nedelsdamas parengia pasiūlymų suvestinę su duomenimis, kuriuos pagal pasirinktą pasiūlymų vertinimo kriterijų šio straipsnio 5, 6, 7 ar 8 dalyse nustatyta skelbti vokų atplėšimo procedūros metu. Šių duomenų teisingumą elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis raštu patvirtina visi pradinio susipažinimo su pasiūlymais procedūroje dalyvavę komisijos nariai.
179. Tolesnes pateiktų pasiūlymų ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems dalyviams nedalyvaujant.
180. Šiame straipsnyje nustatytos vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pradinio susipažinimo su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais procedūros taikomos atliekant pirkimus riboto konkurso būdu arba konkurencinio dialogo būdu. 32 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacija
181. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose: 1) nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų tiekėjai, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) nustatyti, kurias iš šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitinkantys tiekėjai nebus kviečiami pateikti pasiūlymų; 3) pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, ir šią teisę įrodytų šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytais būdais; 4) nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai ir juos patvirtinantys dokumentai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis; 5) nustatyti kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės bei techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo taisykles ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus atrenkami kandidatai, jeigu perkančioji organizacija numato riboti dalyvių skaičių šio įstatymo 21, 22, 23 straipsniuose nustatytais atvejais; 6) reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sertifikatus, patvirtinančius jo taikomos kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį standartams; 7) su įslaptinta informacija susijusių pirkimų atvejais nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų kandidatai ar dalyviai, kurie yra registruoti ir veikia valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvišalių sutarčių dėl abipusės informacijos apsaugos, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus, taip pat kandidatai, kurie neturi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyto įmonės patikimumo pažymėjimo, suteikiančio teisę susipažinti ir dirbti su atitinkama slaptumo žyma žymima informacija, ir kandidatai, kurių dalyvavimui pirkimo procedūrose nepritaria įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija.
182. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36 ir 37 straipsnių nuostatomis.
183. Jeigu reikia, konkretaus pirkimo atveju kandidatas ar dalyvis gali remtis kitų ūkio subjektų ekonominiais, finansiniais, techniniais ir profesiniais pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju kandidatas ar dalyvis privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės narių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija, atvejais galima remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jeigu jie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus su tuo susijusius reikalavimus.
184. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.
185. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį per protingą terminą šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti.
186. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu kandidato ar dalyvio kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų arba jeigu kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.
187. Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose gali būti pakviesti tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. 33 straipsnis. Sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime
188. Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroro aktą, terorizmo kurstymą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus.
189. Perkančioji organizacija pirkdama prekes pirkimo dokumentuose gali nustatyti, o pirkdama paslaugas ar darbus pirkimo dokumentuose nustato, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu: 1) tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši; 2) tiekėjui iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus; 3) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas; 4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, įskaitant informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo įsipareigojimų pažeidimą įgyvendinant ankstesnį pirkimą. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, informacijos apsaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai; 5) yra įrodymų, patvirtinančių, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui; 6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus; 7) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus; 8) tiekėjas yra pateikęs melagingą informaciją apie atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
190. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.
191. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių nėra, kaip įrodymą priima įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimą.
192. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.
193. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs veiklos, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, kai nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ir šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju – ir laisvos formos tiekėjo deklaracija.
194. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir jį pateikti Europos Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už naujų šio sąrašo duomenų pateikimą Europos Komisijai. 34 straipsnis. Tinkamumas verstis veikla
195. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią kandidato teisę verstis atitinkama veikla. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių institucijų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių teisę verstis atitinkama veikla, pakeitimus informuoja Europos Komisiją ir kitas valstybes nares.
196. Paslaugų pirkimo atveju, jeigu kandidatai ar dalyviai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės valstybėje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariai, perkančioji organizacija gali pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų. 35 straipsnis. Ekonominis ir finansinis pajėgumas
197. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ar dalyvių ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominį ir finansinį kandidatų ar dalyvių pajėgumą apibūdinančius dokumentus: 1) atitinkamas banko pažymas arba, jeigu reikia, atitinkamus įrodymus, kad kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu; 2) paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jeigu valstybėje, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, įstatymai reikalauja skelbti balansą; 3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jeigu reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jeigu ši informacija turima.
198. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ar kitus dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominis ir finansinis pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. 36 straipsnis. Techninis ir (arba) profesinis pajėgumas
199. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ar dalyvių techninį ir (arba) profesinį pajėgumą ir paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti: 1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai. Pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, taip pat ar jie buvo atlikti pagal darbų atlikimą reglamentuojančių galiojančių norminių dokumentų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tinkamai užbaigti; jeigu įmanoma, kompetentinga institucija tokias pažymas tiesiogiai išduoda perkančiajai organizacijai; 2) pagrindinių per paskutinius 5 metus pateiktų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus (nurodomos prekių ar paslaugų bendros sumos, datos ir prekių ar paslaugų gavėjai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos, ar ne). Įrodymui apie prekių patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai pateikia: jeigu gavėjas buvo perkančioji organizacija, – kompetentingos institucijos išduotą ar patvirtintą pažymą, jeigu gavėjas buvo ne perkančioji organizacija, – jo pažymą, o jeigu pastarosios nėra – kandidato ar dalyvio deklaraciją; 3) susijusių su pirkimu technikos specialistų ir techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos tiekėjas kvies atlikti darbus, apibūdinimą; 4) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos ir priemonių, naudojamų kokybei užtikrinti, galimybių atlikti studijas ir mokslinius tyrimus bei vidaus taisyklių, susijusių su intelektine nuosavybe, aprašymą; 5) perkančioji organizacija arba jos vardu valstybės, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentinga oficiali institucija, jeigu ji sutinka tokį patikrinimą atlikti, patikrina kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes ir, jeigu reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis; 6) paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (arba) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą; 7) perkant darbus ar paslaugas, kai yra reikalinga, aplinkos apsaugos vadybos priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą; 8) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus; 9) pirkimo sutarties įsipareigojimams vykdyti arba papildomiems perkančiosios organizacijos poreikiams, galintiems atsirasti krizių atvejais, patenkinti arba tiekiamų prekių priežiūrai, modernizavimui ar pritaikymui užtikrinti reikalingų kandidatų ar dalyvių įrankių, įrenginių ir įrangos, darbuotojų skaičiaus, techninių žinių ir (arba) už Europos Sąjungos ribų esančios geografinės teritorijos, iš kurios tiekiamos prekės, aprašymą; 10) prekių pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti; 11) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, liudijančias, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Perkančioji organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas; 12) kompetentingų valstybės institucijų išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad kandidatas ar dalyvis gali naudoti, saugoti ir perduoti įslaptintą informaciją, reikalingą pirkimui atlikti. Jeigu kandidatas ar dalyvis laiku negali pateikti šio dokumento, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti papildomą terminą, reikalingą šiam dokumentui pateikti. Siekdama užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą, perkančioji organizacija gali kompetentingų valstybės institucijų paprašyti patikrinti kandidato ar dalyvio patalpų, įrenginių ir (arba) darbuotojų, dirbančių su įslaptinta informacija, naudojama atliekant pirkimą, atitiktį saugumo reikalavimams.
200. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, tiekėjo gebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti įvertinti pirmiausia atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, pajėgumą, patirtį ir patikimumą.
201. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nurodo, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (arba) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai ir kokie papildomi dokumentai turi būti pateikti. 37 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai
202. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų akredituotų įstaigų. Ji taip pat priima kitus ūkio subjekto lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.
203. Jeigu perkančioji organizacija, pirkdama paslaugas ar darbus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu atveju, pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones. 38 straipsnis. Techninė specifikacija
204. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninė specifikacija – tai dokumentas, atitinkantis bent vieną iš šio įstatymo 3 priedėlyje pateiktų apibrėžimų.
205. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.
206. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų (taip pat ir produktų saugos reikalavimų) arba tarptautiniuose susitarimuose nustatytų techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: 1) nurodant standartą, gynybos standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinius standartus perimantis Lietuvos standartas, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su statinių projektavimu, jiems skirtų darbų apskaičiavimu ir atlikimu bei produktų naudojimu, pramonėje naudojamas ir pripažįstamas technines specifikacijas, Lietuvos karybos standartą ir į šiuos standartus panašias gynybos srities specifikacijas. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“; 2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Funkciniai reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija galėtų nustatyti laimėjusį dalyvį; 3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – šios dalies 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; 4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus, kitų – apibūdinant šios dalies 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.
207. Kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas laikydamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos arba darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai techninei specifikacijai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.
208. Kai perkančioji organizacija technines specifikacijas rengia laikydamasi šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Europos standartą perimantį Lietuvos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jeigu juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus.
209. Kai perkančioji organizacija nustato aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytus rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali: 1) naudoti išsamias specifikacijas arba, jeigu reikia, jų dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (tarpnacionaliniuose) ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas, ypatybėms apibrėžti; ekologinio ženklo reikalavimai yra parengti remiantis moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims; tos specifikacijos yra taikomos visiems suinteresuotiems asmenims; 2) nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis pirkimo dokumentuose nustatytas technines specifikacijas. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias kitas tinkamas įrodymo priemones, įskaitant gamintojo techninius dokumentus arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.
210. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti bandymų laboratorija, sertifikavimo ir kontrolės įstaiga. Perkančioji organizacija turi priimti kitose valstybėse narėse įsteigtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų išduotus atitiktį patvirtinančius dokumentus.
211. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Tokia nuoroda yra leistina išimties tvarka, kai pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“. 39 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai
212. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, leidžiama ar neleidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tuos dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
213. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.
214. Jeigu pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, ji negali atmesti alternatyvaus pasiūlymo remdamasi vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba atvirkščiai. 40 straipsnis. Subrangos sutartys
215. Laimėjęs dalyvis gali laisvai pasirinkti savo subrangovus visoms subrangos sutartims, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Pirkimo dokumentuose laimėjusiam dalyviui neturi būti nustatomi diskriminaciniai reikalavimai, renkantis subrangovus.
216. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kokiai ir kuriai pirkimo sutarties daliai ir kokius subrangovus jis ketina pasitelkti subrangos sutarčiai vykdyti. Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyta, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų įsipareigojimą pranešti perkančiajai organizacijai apie subrangovų pasikeitimą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu.
217. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kokiai ir kuriai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, ir perkančioji organizacija gali reikalauti, renkantis subrangovus visai ar daliai pirkimo sutarties vykdyti, vadovautis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis.
218. Perkančioji organizacija gali nustatyti mažiausią pirkimo sutarties dalį, išreikštą procentiniu intervalu, (mažiausias ir didžiausias procentines vertes) nuo pirkimo sutarties vertės, kuriai subrangovai turi būti pasitelkiami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis. Tokia pirkimo sutarties dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 30 procentų visos pirkimo sutarties vertės. Perkančioji organizacija, nustatydama konkretų šios pirkimo sutarties dalies dydį, atsižvelgia į pirkimo sutarties objektą, jo vertę, pramonės sektoriaus, kuriame sudaroma pirkimo sutartis, pobūdį, įskaitant to sektoriaus konkurencijos lygį ir technines galimybes. Laikoma, kad bet kokia pirkimo sutarties dalis, patenkanti į perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytą mažiausią pirkimo sutarties dalį, išreikštą procentiniu intervalu nuo pirkimo sutarties vertės, atitinka šioje dalyje nustatytą reikalavimą.
219. Laimėjęs dalyvis gali siūlyti pasitelkti subrangovus didesnei pirkimo sutarties daliai, negu vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies nuostatomis nustatė perkančioji organizacija.
220. Perkančioji organizacija paprašo, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kuriai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, vykdydamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą reikalavimą.
221. Perkančioji organizacija taip pat gali nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kuriai pirkimo sutarties daliai, didesnei negu v