LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMAS 2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1491 Vilnius I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, kurių pirkimo objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos, tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką. 2. Įslaptintos informacijos apsaugą, atliekant šio įstatymo reglamentuojamus viešuosius pirkimus (toliau – pirkimai), nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas). 3. Pasaulio prekybos organizacijos sudaryto Viešųjų pirkimų susitarimo (VPS) nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems pirkimams netaikomos. 4. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. 2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų atliekamus viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje, kurių objektas yra: 1) karinė įranga, įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtina bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše; 2) įslaptinta įranga; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įrangos detalės, sudedamosios dalys ir (arba) jų mazgai; 4) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu; 5) kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos; 6) įslaptinti darbai ir įslaptintos paslaugos. 3 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi 1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi: 1) pirkimams, atliekamiems pagal vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) ir vienos ar kelių trečiųjų valstybių sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį, kai šiuo susitarimu ar sutartimi nustatytos specialios procedūrų taisyklės arba susitarta dėl šiems pirkimams taikytinų procedūrų taisyklių; 2) pirkimams, susijusiems su karinių vienetų dislokavimu ir atliekamiems pagal specialias pirkimo procedūrų taisykles, susijusias su valstybės narės ar trečiosios valstybės įsipareigojimais; 3) pirkimams, atliekamiems pagal tarptautinės organizacijos specialias procedūrų taisykles ir jos reikmėms, ir pirkimams, kuriuos valstybė narė turi atlikti pagal tas taisykles; 4) pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka taptų prieinama įslaptinta informacija, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Sprendimą dėl tokių pirkimų konkrečiu atveju priima Vyriausybė, atsižvelgdama į pirkimų poreikį ir pobūdį; 5) pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla; 6) pirkimams, atliekamiems pagal Lietuvos ir kitų valstybių narių bendradarbiavimo programą, sukurtą remiantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa, kurią įgyvendina bent dvi valstybės narės, siekdamos sukurti naują produktą, ir, jeigu reikia, vėlesniems šio produkto gyvavimo ciklo ar jo dalių etapams. Jeigu tokią bendradarbiavimo programą sudaro tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės, jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį, skirtą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, pateikti išlaidų pasidalijimo susitarimą ir numatomų atlikti pirkimų skaičių; 7) pirkimams, atliekamiems trečiosiose valstybėse, įskaitant nekarinių prekių, darbų ir paslaugų pirkimus logistikos tikslais ir susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu ne valstybėse narėse, kai prekės, paslaugos ar darbai perkami iš karinių operacijų zonoje įsisteigusių tiekėjų. Šie pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles; 8) žemės, pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisėms į šiuos daiktus įsigyti bet kokiomis finansinėmis priemonėmis; 9) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų atliekami pirkimai, kai perkama iš trečiosios valstybės ar valstybės narės valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos. Tokių pirkimų objektas yra karinės ar įslaptintos įrangos tiekimas, darbai ir paslaugos, tiesiogiai susijusios su nurodyta įranga, darbai ir paslaugos specialiems kariniams tikslams arba įslaptinti darbai ir įslaptintos paslaugos; 10) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams; 11) finansinių paslaugų, išskyrus draudimo paslaugas, pirkimams; 12) darbo sutartims; 13) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams; 14) pirkimams, atliekamiems vykdant bendradarbiavimo programas, kai tarptautinė organizacija, jos agentūra ar vienos valstybės narės perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartį vienos ar kelių kitų valstybių narių vardu. 2. Jokiomis šiame straipsnyje nustatytomis procedūromis, programomis, sutartimis, susitarimais ar tvarka negali būti naudojamasi siekiant išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. 4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – BVPŽ) – viešuosiuose pirkimuose taikoma prekių, paslaugų ir darbų klasifikacijos sistema, nustatyta 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ). 2. Centrinė perkančioji organizacija – pagal šį įstatymą veikianti Lietuvos Respublikos perkančioji organizacija arba kitos valstybės narės perkančioji organizacija ar Europos Sąjungos institucija, pirkimus atliekančios pagal taisykles, suderintas su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2009/81/EB) nuostatomis, ir kurios: 1) įsigyja prekių ir (arba) paslaugų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, arba atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras, arba 2) sudaro preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis). 3. Darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra BVPŽ 45 skyriuje išvardytų veiklos rūšių darbai arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos, arba statinio statybos darbai ir jo projektavimo paslaugos, arba bet kokiomis priemonėmis pastatytas perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus atitinkantis statinys. Statinys yra statybos ir inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją. 4. Derybos – viešojo pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia pasirinktus tiekėjus ir su atrinktu vienu tiekėju ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų. 5. Gyvavimo ciklas – visi galimi vienas po kitos einantys produkto egzistavimo etapai: moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, pramoninis pritaikymas, gamyba, remontas, modernizavimas, pakeitimai, priežiūra, logistika, mokymai juo naudotis, bandymai, išėmimas iš apyvartos, sunaikinimas ir kita. 6. Įslaptinta įranga – su įslaptinta informacija susijusi įranga, naudojama nekarinio saugumo tikslais, arba įranga, kurios pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją. 7. Įslaptinti darbai – su įslaptinta informacija susiję darbai, atliekami nekarinio saugumo tikslais, arba darbai, kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją. 8. Įslaptintos paslaugos – su įslaptinta informacija susijusios paslaugos, teikiamos nekarinio saugumo tikslais, arba paslaugos, kurių pirkimo procedūrų ar sutarties vykdymo metu neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją. 9. Kandidatas – tiekėjas, pareiškęs norą būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge. 10. Karinė įranga – įranga, specialiai sukurta ar pritaikyta kariniams tikslams ir skirta naudoti kaip ginklai, įskaitant amuniciją ir karines medžiagas. 11. Krizė – valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje susidariusi padėtis, dėl kurios atsiranda žala, kuri yra pastebimai didesnė negu įprasta žala ir kelia ypač didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba daro ypač didelį poveikį turto vertei, arba dėl kurios reikia imtis priemonių, siekiant aprūpinti gyventojus būtiniausiais reikmenimis, arba kyla neišvengiama tokios žalos grėsmė. Krize šiame įstatyme taip pat laikomas ginkluotas konfliktas ir karas. 12. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – veikla, apimanti fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Eksperimentinė plėtra gali apimti ir sukūrimą demonstravimo įrenginių, skirtų naujai koncepcijai ar naujai technologijai nustatytoje ar į ją panašioje aplinkoje parodyti, sukūrimą. 13. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytos paslaugos (toliau – paslaugos) arba paslaugos ir prekės, jeigu prekių vertė yra mažesnė už kartu perkamų paslaugų vertę, arba paslaugos ir BVPŽ 45 skyriuje nurodytų veiklos rūšių darbai, jeigu į pirkimo sutartį jie įtraukti tik kaip papildantys sutarties dalyke nurodytas paslaugas. 14. Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje nurodytos perkančiosios organizacijos. 15. Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – prekių pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra prekės (prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma, pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant), taip pat kartu perkamos įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą. 16. Subrangos sutartis – laimėjusio viešojo pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį atlikti darbus, numatytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje. 17. Paslaugų subteikimo sutartis – laimėjusio viešojo pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį teikti paslaugas, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje. 18. Prekių subtiekimo sutartis – laimėjusio viešojo pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį tiekti prekes, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje. 19. Supaprastintas viešasis pirkimas (toliau – supaprastintas pirkimas) – bet kuris iš šių pirkimų: 1) viešasis pirkimas, kurio vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas; 2) paslaugų, nurodytų šio įstatymo 2 priedėlyje, viešasis pirkimas, neatsižvelgiant į pirkimo vertę; 3) šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas viešasis pirkimas. 20. Susijusi įmonė – įmonė, kuriai laimėjęs viešojo pirkimo dalyvis gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti lemiamą poveikį, arba įmonė, kuri gali daryti lemiamą poveikį laimėjusiam dalyviui arba kuriai, kaip laimėjusiai dalyvei, lemiamą poveikį daro kita įmonė dėl savo nuosavybės teisių, finansinio dalyvavimo joje arba jos veiklos taisyklių. Laikoma, kad įmonė daro lemiamą poveikį, kai ji kitoje įmonėje tiesiogiai arba netiesiogiai: 1) valdo didžiąją kitos įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba 2) gali skirti įmonės vadovą ar daugiau kaip pusę įmonės valdymo arba priežiūros organų narių. 21. Viešojo pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis) – tiekėjas, pateikęs pasiūlymą ribotam konkursui, deryboms arba konkurenciniam dialogui. 22. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai ši sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai. 23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose teisės aktuose. 5 straipsnis. Mišrūs pirkimai 1. Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo, o kitai daliai – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos šio įstatymo nuostatos. 2. Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai netaikomos nei šio, nei Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, toks pirkimas šiuo įstatymu nereglamentuojamas. 3. Perkančiosios organizacijos pasirinkimo sudaryti pirkimo sutartį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto mišraus pirkimo objekto priežastis negali būti siekis išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. 6 straipsnis. Pirkimų principai Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. 7 straipsnis. Tiekėjai 1. Jeigu kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalaujama, kad jie būtų fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau perkant paslaugas, darbus ir prekes, kai kartu su prekėmis perkamos jų montavimo, diegimo ir (arba) kitos jų parengimo naudoti paslaugos, iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti už atitinkamos sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų vardus, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją. 2. Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš šios grupės gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. 8 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga 1. Pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą pranešimą apie pirkimą, o kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose. 2. Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai: 1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis); 2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai; 3) nutraukiamos pirkimo procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas; 5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; 6) visi tiekėjai atsiima paraiškas ar pasiūlymus arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį. 9 straipsnis. Pirkimų kontrolė 1. Viešųjų pirkimų tarnyba, kiek tai susiję su pirkimais, atliekamais gynybos ir saugumo srityje: 1) vykdo šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip perkančiosios organizacijos laikosi šių teisės aktų reikalavimų, įsigydamos joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; 2) pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas; 3) tvirtina pirkimų ataskaitų formas ir nustato ataskaitų teikimo reikalavimus, taip pat teikia metodinę pagalbą, rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas; 4) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus tokių pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus, nuobaudas ir sankcijas; 5) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, rengia pasiūlymus, kaip ją tobulinti; 6) konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šių pirkimų klausimais; 7) palaiko ryšius su atitinkamomis valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kai sprendžiami pirkimo klausimai; 8) tvirtina supaprastintų pirkimų pranešimų formas ir nustato pranešimų teikimo reikalavimus; 9) rengia ir teikia Europos Komisijai jos nustatytais terminais ir forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos prašomą informaciją; 10) persiunčia Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų pranešimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir kitos informacijos persiuntimą; 11) teikia Europos Komisijai šio įstatymo 63 straipsnyje nurodytą informaciją apie Europos Sąjungos teisės pažeidimą; 12) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę: 1) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus; 2) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sutarties sąlygas; 3) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn; 4) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai; 5) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. 3. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Viešųjų pirkimų tarnyba atsako už savo neteisėtus sprendimus. 4. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nurodytos įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos kontroliuoja, kaip atliekant pirkimus ir vykdant sudarytas pirkimo sutartis laikomasi informacijos apsaugos reikalavimų. 10 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija 1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro viešojo pirkimo komisiją (toliau – komisija), nustato jos užduotis ir suteikia visus įgaliojimus tas užduotis atlikti. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti. 2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. 3. Pirkimams, kuriuos atliekant naudojama įslaptinta informacija, komisijos pirmininkas ir nariai turi turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu konkrečiame pirkime naudojamos įslaptintos informacijos žyma. 4. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti. 5. Komisijos darbo forma yra posėdžiai. Posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai. 6. Komisijos nariai ir komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. 7. Komisijos nariai ir ekspertai už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 11 straipsnis. Įgaliojimų suteikimas centrinei perkančiajai organizacijai 1. Perkančioji organizacija gali pirkti prekes, paslaugas ir darbus per centrinę perkančiąją organizaciją arba iš jos. Tam ji centrinei perkančiajai organizacijai suteikia reikalingus įgaliojimus. 2. Sprendimą dėl įgaliojimų centrinei perkančiajai organizacijai suteikimo priima perkančioji organizacija. 3. Įgaliojimai dėl pirkimų, susijusių su valstybės ar tarnybos paslaptimi, gali būti suteikiami tik Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms, kitos valstybės narės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišalę sutartį dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, institucijai ir Europos Sąjungos institucijai. Prieš suteikiant šiuos įgaliojimus, būtina gauti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos leidimą. 4. Centrinė perkančioji organizacija bet kuriuo perkančiajai organizacijai priimtinu būdu patvirtina, kad priima perkančiosios organizacijos suteiktus įgaliojimus ir įsipareigoja perkančiajai organizacijai arba tarptautinės organizacijos, kuriai atstovauja, ar valstybės, kurioje yra registruota, yra įpareigota pirkimus atlikti pagal taisykles, suderintas su Direktyvos 2009/81/EB reikalavimais. Tik šiais atvejais laikoma, kad įgaliojusi perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per jas, laikėsi šio įstatymo reikalavimų. 12 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija 1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje ir keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatas, telefonu – kai yra 8 dalyje nurodytos aplinkybės, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija. 2. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose. 3. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas ir išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų priėmimo terminui. 4. Bendraujant elektroniniu būdu naudojamos informacinių ir ryšių technologijų priemonės bei jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminacinės, visuotinai prieinamos ir suderinamos su visuotinai naudojamomis minėtomis priemonėmis. 5. Elektroninėms priemonėms, skirtoms pasiūlymams perduoti ir priimti, taip pat paraiškoms priimti, taikomi šie reikalavimai: 1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, elektroninės priemonės paraiškoms ir pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus; 2) elektroninis pasiūlymas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus; 3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų ar paraiškų priėmimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–37 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos neturi. 6. Siekiant kelti informacinių ir ryšių technologijų priemonių sertifikavimo paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos informacinių ir ryšių technologijų priemonių akreditavimo sistemos. 7. Elektroninės priemonės, skirtos paraiškoms ir pasiūlymams priimti, naudojant papildomas technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras, turi užtikrinti, kad: 1) teikiamos paraiškos ir pasiūlymai yra pasirašyti elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus; 2) būtų galima nustatyti paraiškų ir pasiūlymų priėmimo tikslų laiką ir datą; 3) būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų; 4) pažeidus naudojimosi informacija draudimą, būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą; 5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada būtų galima pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis; 6) įvairiais procedūrų etapais visi pateikti duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų; 7) tik suderintais ir tuo pačiu metu atliekamais įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė susipažinti su gautais duomenimis; 8) gauti ir laikantis šių reikalavimų peržiūrėti duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems susipažinti su tokiais duomenimis; 9) būtų fiksuojamas kiekvienas žingsnis, kad užfiksuota informacija leistų nustatyti asmenis, kurie buvo priėję prie duomenų, priėjimo prie duomenų laiką ir asmenų, kurie buvo priėję prie duomenų, atliktus veiksmus, ir kad ši informacija niekada nebūtų keičiama. 8. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos. 9. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas pranešime apie pirkimą. Pranešime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data. 13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo įsipareigojimai Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialios pasiūlymų sąlygos. 14 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsauga Perkančioji organizacija, siekdama apsaugoti atliekant pirkimo procedūras tiekėjams perduodamą įslaptintą informaciją, privalo nustatyti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Šie reikalavimai pateikiami pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija taip pat gali nustatyti, kad šie reikalavimai yra privalomi ir numatomiems subrangovams, prekių subtiekėjams, paslaugų subteikėjams (toliau – subrangovai). 15 straipsnis. Numatomos pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės skaičiavimas 1. Numatoma pirkimo ar preliminariosios sutarties vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos apskaičiuota, laimėjusiam tiekėjui pagal sutartį mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į visą numatomą mokėti sumą, įvertinant visas galimas pasirinkimo alternatyvas ir galimus sutarties pratęsimus. Kai perkančioji organizacija numato priemokas arba kitokius mokėjimus kandidatams ar dalyviams, ji šias priemokas ar mokėjimus įskaičiuoja į pirkimo vertę. 2. Apskaičiuota pirkimo vertė turi galioti pranešimo apie pirkimą išsiuntimo Viešųjų pirkimų tarnybai dieną arba, jeigu vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis apie pirkimą neskelbiama, kvietimų dalyvauti pirkimo procedūrose išsiuntimo tiekėjams dieną. 3. Perkančiajai organizacijai neleidžiama skaidyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimo numatant sudaryti iš esmės vienodas atskiras dalines pirkimo sutartis, kai tokiu skaidymu siekiama išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. 4. Darbų pirkimo sutarties atveju perkančioji organizacija į pirkimo vertę įskaičiuoja numatomą darbų atlikimo ir numatomą darbams atlikti reikalingų prekių, kurias perkančioji organizacija patieks rangovui, vertę. 5. Jeigu tuo pačiu metu gali būti sudarytos pirkimo sutartys atskiroms panašių prekių įsigijimo, darbų ar paslaugų pirkimo dalims, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visų šių dalių numatomas vertes. Atskiroms prekių, darbų ar paslaugų pirkimo dalims, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 litai, kai perkamos prekės ir paslaugos, arba dalims, kurių vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 3 452 800 litų, kai perkami darbai, jeigu bendra tų dalių verčių suma yra ne didesnė kaip 20 procentų pirkimo vertės, gali būti atliekami supaprastinti pirkimai. 6. Kai numatoma prekes įsigyti nuomos, lizingo (finansinės nuomos) būdu arba pirkti išsimokėtinai, pirkimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į: 1) terminuotos pirkimo sutarties atveju, jeigu sutarties terminas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę; 2) neterminuotos pirkimo sutarties atveju arba jeigu sutarties termino nustatyti neįmanoma – pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48. 7. Prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kuri pagal savo pobūdį yra vykdoma nuolat arba tam tikrą laikotarpį, planuojama ją pratęsti arba atnaujinti, numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į: 1) visą faktinę to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba ankstesnius finansinius metus, vertę, pakoreguotą (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų įvykti per 12 mėnesių nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo, arba 2) visą numatytą viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pradžios arba per finansinius metus, jeigu jie yra ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę. 8. Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodas, nustatytas šio straipsnio 7 dalyje, negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. 9. Apskaičiuojant paslaugų pirkimo vertę, atsižvelgiama į: 1) draudimo paslaugų atveju – mokėtiną draudimo įmoką ir kitas atlygio draudikui formas; 2) su projektavimu susijusių paslaugų pirkimo atveju – atlygį už paslaugas, komisinius, palūkanas ir kitas atlygio formas; 3) sudarant terminuotas sutartis tais atvejais, kai nenurodoma visa pirkimo sutarties kaina, o pirkimo sutarties terminas yra ne ilgesnis kaip 48 mėnesiai arba lygus 48 mėnesiams, – visą pirkimo sutarties vertę per visą sutarties galiojimo laikotarpį; 4) sudarant neterminuotas sutartis arba kai pirkimo sutarties terminas yra ilgesnis kaip 48 mėnesiai, tais atvejais, kai nenurodoma visa pirkimo sutarties kaina, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48. 10. Preliminariosios sutarties atveju, apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio. 11. Šiuo įstatymu reglamentuojamų pirkimų vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į panašių prekių ar paslaugų, perkamų pagal kitas pirkimo procedūras, vertes. 12. Numatomo mišraus pirkimo vertė skaičiuojama įvertinant visų pagal tą pačią sutartį perkamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertes. 16 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos 1. Tarptautinio pirkimo vertės ribos yra Direktyvoje 2009/81/EB nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio. 2. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie jų patikslinimus Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. 17 straipsnis. Pirkimų reglamentavimo ypatumai 1. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytos paslaugos, toks pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis. 2. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytos paslaugos, pirkimas atliekamas vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. Pranešimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas šio įstatymo 43 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. 3. Jeigu šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 2 dalies nuostatomis. 4. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles, kurios turi atitikti šio įstatymo I skyriaus reikalavimus. 18 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Pirkimo dokumentuose, įskaitant pranešimą apie pirkimą, turi būti nuoroda į tokius pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šio straipsnio reikalavimus. Pirkimuose, kuriuose dalyvauja neįgaliųjų socialinės įmonės, pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kitais atvejais – tiekėjo patvirtinta deklaracija. II SKYRIUS PIRKIMŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PIRKIMO BŪDAI IR JŲ ATLIKIMAS 19 straipsnis. Pirkimo būdai ir jų pasirinkimo sąlygos 1. Prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami: 1) riboto konkurso būdu; 2) skelbiamų derybų būdu; 3) konkurencinio dialogo būdu; 4) neskelbiamų derybų būdu. 2. Perkančioji organizacija riboto konkurso būdą ar skelbiamų derybų būdą gali pasirinkti be apribojimų, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatumus. 3. Ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma, ji gali taikyti konkurencinio dialogo būdą. Pirkimas laikomas ypač sudėtingu, jeigu perkančioji organizacija: 1) pagal šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negali objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų jos poreikius arba tikslus, ir (arba) 2) negali objektyviai apibrėžti pirkimo finansinių ir (arba) teisinių sąlygų. 4. Prekių, paslaugų ir darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai paskelbus ribotą konkursą, skelbiamas derybas ar konkurencinį dialogą iš viso nebuvo gauta arba nebuvo gauta nė vieno tinkamo (atitinkančio keliamus reikalavimus, kurie būtini perkančiosios organizacijos poreikiams patenkinti) pasiūlymo arba paraiškos, jeigu šiuo pagrindu pasirinkus neskelbiamų derybų būdą iš esmės nepakeičiamos pradinės pirkimo sutarties sąlygos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) jeigu ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai nesuderinami su šio įstatymo 7 straipsnio, 21 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių, 22 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 11 dalių, 23 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 11 dalių, 24 straipsnio 4 dalies, 27 straipsnio 1, 2 dalių, 28 straipsnio, 32 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalių, 33, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 48 straipsnių reikalavimais arba juose buvo nurodytos perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į neskelbiamas derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus; 3) jeigu dėl krizės susidarius ekstremaliajai situacijai riboto konkurso ar skelbiamų derybų nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus, laikytis neįmanoma; 4) jeigu neišvengiamai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, neįmanoma atlikti pirkimo riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu laikantis šiame įstatyme nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus. Aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos; 5) jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su autorių išimtinių teisių apsauga, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu tiekėju; 6) atliekant mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos patvirtintose taisyklėse nustatytais atvejais. 5. Prekių ir paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu taip pat galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) perkant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, išskyrus paslaugas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti tiekėjo komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų. 6. Prekių pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai pirkimo sutarties pagrindu su tuo pačiu tiekėju yra sudaroma papildoma pirkimo sutartis, kuria siekiama iš dalies pakeisti pradinėje pirkimo sutartyje numatytų tiekiamų ar įdiegiamų prekių asortimentą arba padidinti jų kiekį, jeigu pakeitus tiekėją perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti kitokių techninių savybių turinčių prekių, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba kiltų pernelyg didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių pirkimo sutarčių, kaip ir pasikartojančių papildomų pirkimo sutarčių, trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos naudojimo, eksploatavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją; 2) kai prekės kotiruojamos ir perkamos prekių rinkoje; 3) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį arba taikomos panašios procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus. 7. Paslaugų ir darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties nesukeliant didelių sunkumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturėtų būti didesnė kaip 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės; 2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, jeigu ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta riboto konkurso būdu, konkurencinio dialogo būdu ar skelbiamų derybų būdu, kuriuos skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui įgyvendinti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento, išskyrus išskirtinius atvejus, nustatytus atsižvelgiant į objekto, įrenginio ar sistemos naudojimo, eksploatavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją. 8. Oro ir jūrų transporto paslaugos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje dislokuojamų ar dislokuotų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų ar saugumo pajėgų reikmėms gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu, kai perkančioji organizacija turi šias paslaugas pirkti iš tiekėjų, kurie nustato tokią trumpą savo pasiūlymų galiojimo trukmę, kad būtų neįmanoma jų nupirkti riboto konkurso būdu ar skelbiamų derybų būdu laikantis šiame įstatyme nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nustatytus sutrumpintus terminus. 9. Perkančioji organizacija, atlikusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytame pranešime apie sudarytą pirkimo sutartį nurodo šio straipsnio 4–8 dalyse nustatytą pirkimo būdo pasirinkimo pagrindą. 20 straipsnis. Pirkimų atlikimas Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pasirinkto pirkimo būdo ypatumus, pirkimo procedūras atlieka šiais etapais: 1) skelbia išankstinį informacinį pranešimą šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka (jeigu nusprendžia šį pranešimą skelbti); 2) skelbia pranešimą apie pirkimą šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka (neskelbiamų derybų atveju – pasirenka tiekėjus) ir visiems pageidaujantiems (neskelbiamų derybų atveju – pasirinktiems) tiekėjams pateikia pirkimo sąlygas, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, ir pateikiama visa pirkimo dokumentuose teiktina neįslaptinta informacija apie pirkimo objektą; 3) tikrina ir vertina tiekėjų kvalifikaciją pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir sąlygas, atrenka kandidatus, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus; 4) kviečia atrinktus kandidatus pateikti pasiūlymus. Prie kvietimo pridedami pasiūlymo rengimo ir teikimo reikalavimai ir informacija, kuri nebuvo pateikta šio straipsnio 2 punkte nurodytose pirkimo sąlygose, tačiau yra būtina pasiūlymui parengti; 5) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, priima, nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus; 6) jeigu pirkimas atliekamas skelbiamų derybų būdu, konkurencinio dialogo būdu arba neskelbiamų derybų būdu, derasi su dalyviais, siekdama nustatyti geriausią pasiūlymą; 7) su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu sudaro pirkimo sutartį. 21 straipsnis. Ribotas konkursas 1. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių. 2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidatų paraiškas dalyvauti ribotame konkurse, pagal pirkimo dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus atrenka tuos kandidatus, kuriuos kvies pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nustatyto mažiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip trys. 3. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti pateikti pasiūlymus visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. 4. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą, arba nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami pateikti pasiūlymus pagal šio straipsnio 5–9 dalis. 5. Kvietimus pateikti pasiūlymus perkančioji organizacija išsiunčia raštu vienu metu visiems kviečiamiems pateikti pasiūlymus kandidatams. Prie kvietimo pateikti pasiūlymus pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti. 6. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kokios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. 7. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma. 8. Be šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytos informacijos, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti nurodyta: 1) nuoroda į paskelbtą pranešimą apie pirkimą; 2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti; 3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti kandidatai apie savo kvalifikaciją; 4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose; 5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija. 9. Jeigu perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu, ribotame konkurse nustato sutrumpintus pasiūlymų pateikimo terminus, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis. 10. Ribotame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos. 22 straipsnis. Skelbiamos ir neskelbiamos derybos 1. Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Pasirinktiems tiekėjams siunčiamas kvietimas dalyvauti pirkimo procedūrose. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos šio įstatymo 20 straipsnio 2 punkte nurodytos pirkimo sąlygos. 2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių. 3. Perkančioji organizacija, gavusi kandidatų pateiktas paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose, pagal pirkimo dokumentuose nustatytas procedūras ir kriterijus atrenka tuos kandidatus, kuriuos kvies dalyvauti derybose. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą nustato mažiausią kviečiamų dalyvauti derybose kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip trys. 4. Dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dalyvauti skelbiamose derybose visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. 5. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad galima būtų užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą, arba nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti skelbiamose derybose pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis. 6. Kvietimus dalyvauti derybose perkančioji organizacija išsiunčia raštu vienu metu visiems kviečiamiems kandidatams. Prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti. 7. Kvietime dalyvauti skelbiamose derybose pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos dėl pirkimo dokumentų. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. 8. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma. 9. Be šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nurodytos informacijos, kvietime dalyvauti derybose turi būti nurodyta: 1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į paskelbtą pranešimą apie pirkimą; 2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti; 3) kokius kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai; 4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris arba šiame įstatyme nustatytais atvejais – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti pranešime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose; 5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija. 10. Vesdama derybas perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų: 1) derėtis su dalyviais dėl jų pasiūlymų, siekdama, kad pasiūlymai atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir būtų galima nustatyti laimėjusį pasiūlymą vadovaujantis pirkimo dokumentuose nurodytais vertinimo kriterijais; 2) derybas su kiekvienu dalyviu vesti atskirai; 3) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš dalyvio gautos informacijos be dalyvio sutikimo, taip pat neinformuoti dalyvio apie pasiektus susitarimus su kitais tiekėjais; 4) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų dalyvių kitų dalyvių naudai; 5) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas; 6) pasiūlymai, kuriuose nurodytos galutinės dalyvių siūlomos kainos, taip pat galutiniai techniniai duomenys, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, turi būti pateikti užklijuotuose vokuose. Ši nuostata gali būti netaikoma tais atvejais, kai pasiūlymą pateikia vienas dalyvis. 11. Perkančioji organizacija gali nustatyti skelbiamų derybų pakopas, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Pranešime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų, paskutinėje pakopoje likęs pasiūlymų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys. 12. Geriausias pasiūlymas nustatomas vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose. 23 straipsnis. Konkurencinis dialogas 1. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. 2. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą ir (arba) aprašomajame dokumente nurodo savo poreikius ir reikalavimus. Perkančioji organizacija pranešime apie pirkimą ir (arba) aprašomajame dokumente taip pat nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių. 3. Perkančioji organizacija pagal pranešime apie pirkimą ir (arba) aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus bei procedūras ir pagal paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacijos duomenis atrenka kandidatus, kuriuos kvies dalyvauti konkurenciniame dialoge. Perkančiosios organizacijos nustatomas mažiausias kviečiamų dalyvauti konkurenciniame dialoge kandidatų skaičius nurodomas pranešime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente ir negali būti mažesnis kaip trys. 4. Perkančioji organizacija dalyvauti konkurenciniame dialoge kviečia ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinkančių kandidatų skaičius yra mažesnis už skaičių, nurodytą pranešime apie pirkimą, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dalyvauti konkurenciniame dialoge visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų. 5. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir dar kartą paskelbti pradinį pranešimą apie pirkimą, nustatydama naują paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminą, arba nutraukti atliekamą pirkimo procedūrą ir pradėti naują procedūrą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti konkurenciniame dialoge pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis. 6. Kvietimus dalyvauti konkurenciniame dialoge perkančioji organizacija išsiunčia raštu vienu metu visiems kviečiamiems kandidatams. Prie kvietimo pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti. Kvietime nurodoma nustatyta konsultacijų etapo pradžios data ir adresas, taip pat vartojama (vartojamos) kalba (kalbos). 7. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, – šis subjektas) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. 8. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o kitas subjektas, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma. 9. Be šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nurodytos informacijos, kvietime dalyvauti konkurenciniame dialoge turi būti nurodyta: 1) kur yra paskelbtas pranešimas apie pirkimą; 2) konsultacijų etapo pradžios data ir adresas, vartojama kalba (kalbos); 3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti dalyviai, patvirtindami deklaruotus arba papildydami anksčiau pateiktus duomenis apie kvalifikaciją; 4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo nurodyti pranešime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente; 5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija. 10. Perkančioji organizacija su atrinktais kandidatais pradeda konkurencinį dialogą, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios …