{"html": "
–koeficientas, apibūdinantis AP ir jo pagrindo tamprumo savybes apskaičiuojamas pagal formulę , (9.34) čia: armatūros deformacijos modulis;
\n

AP skaičiuojamojo tarpo plotis, imamas 1 m.

\n

Guolio koeficientas, esant nustūmimui, nustatomas pagal formulę , (9.35) čia: guolio koeficientas gniuždant, nustatomas natūriniais tyrimais;

\n

Puassono koeficientas gruntui;

\n
–koeficientas, kuris priklauso nuo AP arba slenksčio pamato ilgio (arba ) santykio su slenksčio sekcijos pločiu , t. y. ir apskaičiuojamas pagal formulę ; (9.36) 203.6. pagal (9.29)– (9.35) formules apskaičiuotoji inkarinio AP perimama jėga arba patikslina pagal (9.30) apskaičiuotą jėgą .
\n

X SKYRIUS. POVEIKIAI, APKROVOS IR JŲ DERINIAI

\n
204.Šiame skyriuje aptariami poveikiai, apkrovos ir jų deriniai, kurie yra reikalingi skaičiuojant BGU dalių (elementų) stabilumą ir stiprumą. Gausiausias jų kompleksas susidaro skaičiuojant BGU slenkstį; jis ir aprašomas tolesniame tekste. Iš to komplekso imami reikiami duomenys skaičiuojant taurus bei ramtus. Priešslenksčiai, užslenksčiai, risbermos, galinio tvirtinimo, krantų dangų konstrukcijos skaičiuojamos vadovaujantis STR 2.05.04:2003 [7.26] bei STR 2.06.15:2004 [7.24] nurodymais ir kitais normatyvais.
\n
205.Skiriami pagrindiniai ir ypatingieji poveikių ir apkrovų deriniai (toliau – PAD).
\n
206.pagrindiniai PAD yra du:
\n

206.1. pirmasis pagrindinis PAD (toliau – PPAD-1) apibūdinamas taip:

\n

206.1.1. aukštutiniame bjefe yra NPL;

\n

206.1.2. per hidromazgo HTS praleidžiamas minimalus debitas , būtinas gamtosauginėms ir technologinėms (pvz., HE, laivybos ir pan.) reikmėms;

\n

206.1.3. žemutiniame bjefe yra atitinkamas Min ŽBVL.

\n

Pastaba. Šiuo atveju susidaro didžiausias BGU patvankos aukštis, didžiausios hidrostatinės ir geofiltracijos jėgos bei kiti poveikiai;

\n

206.1.4. normaliai veikia antifiltracinės priemonės ir drenažai;

\n

206.1.5. veikia šie nuolatiniai poveikiai:

\n

206.1.5.1. savasis slenksčio svoris;

\n

206.1.5.2. fiksuotos įrangos (uždorių, jų valdymo mechanizmų ir kt.), kurios vieta nekinta ją naudojant, svoris;

\n

206.1.5.3. vertikaliosios ir horizontaliosios hidrostatinio vandens slėgio į slenksčio paviršius jėgos;

\n

206.1.5.4. geofiltracijos slėgio jėgos;

\n

206.1.5.5. grunto bei konstrukcijų, pvz., inkarinio antifiltracinio paklodo, galinčių slinkti su slenksčiu, svoris;

\n

206.1.5.6. grunto šoninių slėgių: iš AB pusės (aktyviojo) ir ŽB pusės (pasyviojo) jėgos;

\n

206.1.6. veikia šie kintantieji poveikiai ir apkrovos:

\n

206.1.6.1. perteklinio porų vandens slėgio įmirkusiame grunte vykstant konsolidacijai poveikiai;

\n

206.1.6.2. priešais BGU nusėdusių nešmenų slėgio jėga;

\n

206.1.6.3. temperatūriniai poveikiai, apskaičiuoti metams su vidutinių mėnesinių temperatūrų svyravimo vidutine amplitude;

\n

206.1.6.4. bangų slėgio jėga, apskaičiuota pagal vidutinį daugiametį vėjo greitį;

\n

206.1.6.5. ledų slėgio jėga, apskaičiuota pagal vidutinį daugiametį ledo storį;

\n

206.1.6.6. apkrovos nuo kėlimo, transporto ir pan. mašinų ir mechanizmų;

\n

206.1.6.7. apkrovos nuo plūduriuojančių objektų.

\n

Pastabos. 1. 206.1.6.4–206.1.6.7 p. jėgos ir apkrovos imamos atsižvelgiant į jų bendrojo ir realaus veikimo galimybes; pvz., bendrai neveikia bangų ir ledų slėgio jėgos; ledų poveikių galima išvengti neleidžiant ledui prišalti prie BGU konstrukcijų ir t. t. 2. Iš 206 p. matyti, kad skaičiuojant BGU neatsižvelgiama į sniego ir vėjo apkrovas, nagrinėjamas [7.26];

\n

206.2. antrasis pagrindinis PAD (toliau – PPAD-2) apibūdinamas taip:

\n

206.2.1. aukštutiniame bjefe yra:

\n

206.2.1.1. arba NPL (jei slenkstis su uždoriais);

\n

206.2.1.2. arba Maks PL, p (jei slenkstis be uždorių);

\n

206.2.2. per hidromazgo HTS praleidžiamas pagrindinio hidraulinių skaičiavimų atvejo transformuotasis maksimalusis debitas ;

\n

206.2.3. žemutiniame bjefe yra atitinkamas Maks ŽBVL, p;

\n

206.2.4. normaliai veikia antifiltracinės priemonės ir drenažai;

\n

206.2.5. veikia tie patys nuolatiniai bei kintamieji poveikiai ir apkrovos, kaip ir PPAD-1 atvejo 206.1.5 bei 206.1.6 p., išskyrus tas, kurių reikšmės priklauso nuo ABVL bei nuo ŽBVL, t. y. nurodytuosius 206.1.5.3 ir 206.1.5.4 p.

\n
207.Ypatingieji PAD (toliau – YPAD) bendruoju atveju gali būti penki. Jie sudaromi iš PPAD-1 arba PPAD-2, keičiant vieną esminį požymį ir įvertinant su tuo susijusius PAD pokyčius:
\n

207.1. pirmasis YPAD (YPAD-1) yra PPAD-2 modifikacija, susieta su esminiu 206.2.1 p. keitimu:

\n

207.1.1. aukštutiniame bjefe yra Maks PL, k; dėl to:

\n

207.1.2. per hidromazgo HTS praleidžiamas kontrolinio hidraulinių skaičiavimų atvejo transformuotasis maksimalusis debitas ;

\n

207.1.3. žemutiniame bjefe yra atitinkamas Maks ŽBVL, k;

\n

207.1.4. normaliai veikia antifiltracinės priemonės ir drenažai;

\n

207.1.5. veikia tie patys nuolatiniai bei kintamieji poveikiai ir apkrovos, kaip nurodyta PPAD-2 atvejo 206.2.5 p., išskyrus tas dvi 1) buvęs Maks ŽBVL, p keičiamas į Maks ŽBVL, k (žr. 207.1.1 p.) ir 2) buvęs Maks ŽBVL, p keičiamas į Maks ŽBVL, k (žr. 207.1.3 p.);

\n

207.1.6. papildomai reikia įvertinti dinamines apkrovas.

\n

Pastaba. Likusieji keturi YPAD, t. y. YPAD-2–YPAD-5, apibūdinami PPAD-1 sąlygomis (žr. 206.1 p.), keičiant po vieną iš svarbesniųjų taip, kad didėtų jų poveikių dydžiai;

\n

207.2. YPAD-2 atveju keičiama 206.1.4 sąlyga, tariant, kad sugedo arba viena antifiltracinė priemonė, arba vienas drenažas;

\n

207.3. YPAD-3 atveju keičiama 206.1.6.3 sąlyga vertinant temperatūros poveikius dvejopai:

\n

207.3.1. pagal metus su maksimaliąja vidutinių mėnesinių temperatūrų svyravimų amplitude;

\n

207.3.2. pagal metus su minimaliausia vidutine mėnesine temperatūra.

\n

Pastaba. Skaičiuotiniais imami nepalankiausi poveikiai;

\n

207.4. YPAD-4 atveju keičiama 206.1.6.4 sąlyga vertinant ledo poveikius pagal maksimalųjį 1% tikimybės ledo storį;

\n

207.5. YPAD-5 atveju keičiama 206.1.6.5 sąlyga vertinant bangų slėgius pagal tokių tikimybių audrų vėjų greičius:

\n

207.5.1. CC1 ir CC2 pasekmių klasės BGU – 4%;

\n

207.5.2. CC3 ir CC4 pasekmių klasės BGU – 2%.

\n
208.Poveikių ir apkrovų deriniai turi būti sudaromi atskirai statybos, naudojimo ir remonto laikotarpiams, įvertinant jų sąlygų savitumą.
\n
209.Poveikių ir apkrovų daliniai koeficientai parenkami vadovaujantis STR 2.06.15:2004 [7.27].
\n
210.Skaičiuojant BGU bendrąjį stiprumą ir stabilumą savojo svorio, temperatūros, drėgmės ir dinaminių poveikių daliniai koeficientai imami lygūs vienetui (1,0).
\n
211.Skaičiuojant BGU svorį, betono tankį CC2, CC3 ir CC4 pasekmių klasės BGU reikia nustatyti iš mėginių, pagamintų iš numatomo naudoti betono, tyrimų duomenų.
\n
212.Betono tankį CC1 pasekmių klasės BGU – visais atvejais, o CC2, CC3 ir CC4 klasių BGU – preliminariai leidžiama imti iš 10.1 lentelės.
\n

10.1 lentelė Betono tankiai kg/m3 Užpildo tankis, kg/m3 Betono tankiai, kai maksimalusis užpildo dydis, mm 40 80 120 2600– 2650 2370 2410 2430 2650– 2700 2400 2450 2470 2700– 2750 2440 2490 2500 Pastaba. Jei duomenų apie užpildo tankį nėra, reikia imti 2650– 2700 kg/m3.

\n
213.Vandens ir geofiltracijos slėgių jėgos skaičiuojamos pagal STR 2.05.15:2004 [7.27].
\n
214.Porų vandens slėgį įmirkusiame grunte reikia įvertinti skaičiuojant stabilumą nustūmimui ir nuosėdžius, kai BGU statoma ant molinio grunto pagrindo, kurio filtracijos koeficientas ks < 0,01 m/d, o soties laipsnis S > 0,8.
\n
215.Temperatūros poveikius reikia nustatyti pagal daugiamečių oro temperatūros stebėjimų BGU statybos vietoje duomenis ir Vandens tvenkinio vandens temperatūros prognozę.
\n
216.Dinamines apkrovas, susidarančias leidžiant vandenį į ŽB, reikia nustatyti:
\n

216.1. CC1 ir CC2 pasekmių klasių BGU – pagal skaičiavimų duomenis arba analogus;

\n

216.2. CC3 ir CC4 pasekmių klasių BGU – pagal eksperimentinių tyrimų ir skaičiavimų duomenis.

\n

XI SKYRIUS. Pagrindiniai reikalavimai betonui ir gelžbetoniui

\n
217.HTS ir jų elementams vartojamas betonas turi tenkinti LST EN 206-1:2002 [7.39] ir šio skyriaus reikalavimus.
\n

Pastaba. Aptariamasis betonas dar vadinamas hidrotechniniu. Tai betonas, kurio tankiui, vandens nelaidumui, ilgaamžiškumui keliami padidinti reikalavimai. Masyvioms konstrukcijoms naudojamas hidrotechninis betonas turi pasižymėti mažu šilumos išsiskyrimu kietėjant.

\n
218.Atsižvelgiant į sudėtingas vartojimo sąlygas, išskiriamos keturios būdingiausios BGU statybai vartojamo betono zonos (11.1 pav.):
\n

11.1 pav. Slenksčio masyvo bei tauro betono zonos, betonavimo aukštai ir blokai 218.1. I – išorinės, neturinčios sąlyčio su vandeniu (virš aukščiausio vandens lygio ir bangų poveikio zonos esančios), užtvankų ir jų elementų dalys (aklinų betoninių užtvankų žemutinis šonas, taurų dalis ir pan.);

\n

218.2. II – išorinės užtvankų dalys kintamo vandens lygio zonoje aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose bei periodiškai vandens srauto veikiamos BGU ir elementų dalys: slenksčio ketera, vandens nubėgimo šonas, užslenkstis, risberma, giluminis išleistuvas ir pan.;

\n

218.3. III – išorinės, žemiau minimalaus vandens lygio aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose, taip pat prie pagrindo esančios BGU dalys;

\n

218.4. IV – vidinė slenksčio dalis, apribota I–III zonų betonu.

\n
219.Išorinių zonų (I, II, III) storis priimamas pagal užtvankų tipą, įtempių būklę, konstrukcinių dalių ir elementų matmenis, vandens slėgio aukštį, temperatūrų kitimo paros laikotarpiu poveikio gylį. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, įvertinant temperatūrų kitimo poveikio gylį, šis storis turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
\n
220.Dabartinis zonų betonui reikalingų (deklaruojamų) rodiklių sąrašas pateiktas 11.1 lentelėje.
\n

Pastaba. Ankstesnėje techninėje dokumentacijoje buvo naudojama atitinkama hidrotechninio betono simbolika, nurodant gniuždomojo stiprio markę M (kubo formos bandinių vidutinį stiprį kgf/cm2) arba klasę B (analogiškų bandinių garantuotą stiprį N/mm2 arba MPa), atsparumo šalčiui markę F ir nelaidumo vandeniui markę W; pvz., buvo rašoma: betonas B25 (M300), F150, W6.

\n

11.1 lentelė Deklaruojami betono rodikliai užtvankų zonoms Betono rodikliai Užtvankų zonos pavadinimas žymėjimas betoninių gelžbetoninių Gniuždomojo stiprio klasė C I, II, III, IV I, II, III Tempiamasis stipris fct I, II, III I, II, III Atsparumas vandens įsiskverbimui (nelaidumas vandeniui) h II, III II, III Atsparumo šalčiui markė F I, II, III* I, II, III* Ribinis tąsumas I, II, III, IV nenustatoma Atsparumas agresyviam vandens poveikiui - II, III II, III Atsparumas dilumui veikiant vandens, kuriame yra skendinčių nešmenų, srautui, atsparumas kavitacijai, kai vandens greitis betono paviršiuje 15 m/s ir didesnis - II II Šilumos išsiskyrimas kietėjant betonui - I, II, III, IV Nustatoma pagrindus Pastabos. 1. * nustatoma, kai išorinių zonų betono storis mažesnis kaip 1 m.

\n
2.Betono stiprio tempiant ir šilumos išsiskyrimo rodikliai gali būti nenustatomi CC1 pasekmių klasės užtvankoms [7.23].
\n
221.Reikalavimai betonui ir gelžbetoniui taip pat turi būti nustatomi pagal aplinkos poveikio klases (11.2 pav., 11.2 lentelė).
\n

11.2 pav. Aplinkos poveikio klasių betonui pavyzdžiai hidrotechnikos ir transporto statiniuose 222. Pagal LST EN 206-1:2002 [7.39] konstrukcijoms taikytinos šios betono gniuždomojo stiprio klasės (toliau – stiprio klasės): C12/15, C16/20, C20/25, C25/30, C30/37, C35/45, C40/50, C45/55, C50/60 ir t. t. iki C100/115 (rodo su 95% patikimumu garantuotą gniuždomąjį stiprį, išreikštą N/mm2 (MPa) ir gautą, bandant: standartinius cilindro formos bandinius – pirma vertė, standartinius kubo formos bandinius – antra vertė). Masyviuose HTS aukštesnės kaip C30/37 klasės betono vartojimą būtina pagrįsti.

\n

Pastaba. Ryšys tarp dabar vartojamų ir anksčiau vartotų betono gniuždomojo stiprio rodiklių, esant normatyviniam variacijos koeficientui 13,5%, pateiktas 11.3 lentelėje.

\n

11.2 lentelė Aplinkos poveikio betonui ir gelžbetoniui klasės Klasių žymėjimas Aplinkos aprašymas BGU zonos pagal 218 p., 11.1 lentelę 1. Nėra korozijos ar agresijos rizikos xo Betonui be armatūros arba metalinių įdėtinių detalių: visos naudojimo aplinkos, išskyrus tas, kuriose yra šaldymo ir šildymo, erozijos ir cheminis poveikiai IV 2. Karbonizacijos sukeliama korozija Kai armuotą arba su metalinėmis įdėtinėmis detalėmis betoną veikia oras ir drėgmė XC1 Sausa arba pastoviai šlapia III XC2 Šlapia, retai sausa XC3 Vidutiniškai drėgna I XC4 Cikliškai šlapia ir sausa II Pastaba. Drėgnumo sąlygos yra susijusios su armatūros arba įdėtinio metalo apsauginiu betono sluoksniu, bet daugeliu atvejų betono dangos būklė atspindi vietovės aplinkos sąlygas. Tokiu atveju vietovės aplinkos klasifikacija gali būti adekvati nurodytai klasei. Jeigu tarp betono ir aplinkos yra užtvara, tokiu atveju gali būti kitaip.

\n
3.Chloridų, bet ne jūros vandens, sukelta korozija Kai armuotą arba su įdėtinėmis metalinėmis detalėmis betoną veikia turintis chloridų, bet ne jūros vanduo, ledą tirpinančios druskos XD1 Vidutiniškai drėgna aplinka XD2 Drėgna, retai sausa XD3 Cikliškai drėgna ir sausa 4. Jūros vandens chloridų sukeliama korozija Kai armuotą arba su įdėtinėmis metalinėmis detalėmis betoną veikia jūros chloridų turintis vanduo arba oras su jūrinės kilmės chloridais XS1 Veikia purslų druska, bet ne tiesioginis jūros vanduo I XS2 Pastoviai panardinta III XS3 Potvynio, purslų ir taškymo zonos II 5. Šaldymo/šildymo poveikis be druskos arba su ja Kai betonas eksploatuojamas esant esminiams šaldymo, šildymo bei šlapios aplinkos poveikiams XF1 Vidutinis vandens įmirkis be ledo tirpinimo medžiagos I XF2 Vidutinis vandens įmirkis su ledo tirpinimo medžiaga XF3 Aukštas vandens įmirkis be ledo tirpinimo medžiagos II XF4 Didelis vandens įmirkis su ledą tirpinančiomis medžiagomis arba jūros vandeniu 6. Cheminis poveikis Kai betonas atviras cheminiam poveikiui, veikiant gamtiniam gruntui arba gruntiniam vandeniui, kaip nurodyta [7.37] 2 lentelėje XA1 Silpno cheminio agresyvumo aplinka pagal [7.39] 2 lentelę XA2 Vidutinio cheminio agresyvumo aplinka pagal [7.39] 2 lentelę XA3 Didelio cheminio agresyvumo aplinka pagal [7.39] 2 lentelę 11.3 lentelė Ryšys tarp dabar vartojamų ir anksčiau vartotų betono gniuždomojo stiprio rodiklių Betono gniuždomojo stiprio klasės Klasę atitinkantis vidutinis stipris, kgf/cm2 Artimiausios betono gniuždomojo stiprio markės C12/15 B15 196 M200 C16/20 B20 262 M250 C20/25 B25 327 M300 C25/30 B30 393 M400 C30/37 B35, B40 484 (458, 524) M450, M500 C35/45 B45 589 M600 11.4 lentelė Su aplinkos poveikiu susiję betono sudėčių ir savybių apribojimai Aplinkos poveikio klasės nėra korozijos poveikių rizikos karbonizacijos sukeliama korozija chloridų sukeliama korozija užšalimo ir atšilimo poveikis agresyvi cheminė aplinka jūros vandens chloridų, bet ne iš jūros vandens X0 XC1 XC2 XC3 XC4 XS1 XS2 XS3 XD1 XD2 XD3 XF1 XF2 XF3 XF4 XA1 XA2 XA3 Didžiausias v/c – 0,65 0,60 0,55 0,50 0,50 0,45 0,45 0,55 0,55 0,45 0,55 0,55 0,50 0,45 0,55 0,50 0,45 Mažiausia stiprio klasė C12/15 C20/25 C25/30 C30/37 C30/37 C30/37 C35/45 C35/45 C30/37 C30/37 C35/45 C30/37 C25/30 C30/37 C30/37 C30/37 C30/37 C35/45 Mažiausias cemento kiekis kg/m3 – 260 280 280 300 300 320 340 300 300 320 300 300 320 340 300 320 360 Mažiausias oro kiekis, % – – – – – – – – – – – – 4.0a 4.0a 4.0a – – – Kiti reikalavimai Užpildai pagal LST EN 12620:2003 su reikiamu atsparumu šalčiui sulfatams atsparus cementasb Pastabos. 1. a – kai betone nėra priedų dėka įtraukto (įsiurbto) oro, betono savybės turi būti nustatomos remiantis patvirtintais bandymo metodais ir palyginamos su betonu, kurio atsparumas šalčiui dėl atitinkamos aplinkos poveikio klasės yra įrodytas.
\n
2.b – kai esant XA2 ir XA3 aplinkos poveikio klasėms vyrauja , reikia naudoti sulfatams atsparų cementą. Kai cementas yra klasifikuojamas atsparumo sulfatams atžvilgiu, vidutinio ir didelio atsparumo sulfatams cementas turi būti naudojamas esant XA2 aplinkos poveikio klasei (ir XA1 aplinkos poveikio klasei, kai taikoma) ir didelio atsparumo sulfatams cementas turi būti naudojamas esant XA3 aplinkos poveikio klasei.
\n
223.Reikiama betono gniuždomojo stiprio klasė C parenkama pagal konstrukcijų matmenis, veikiančias apkrovas, projektavimo normų reikalavimus, aplinkos poveikio klases bei gamyklų, gaminančių betono mišinį, galimybes:
\n

223.1. neagresyvioje aplinkoje naudojamiems HTS elementams ir konstrukcijoms turi būti vartojamos tokio stiprio klasių betonas:

\n

223.1.1. ciklinių apkrovų veikiamiems gelžbetoniniams elementams – ne žemesnės kaip C12/15;

\n

223.1.2. stipriai apkrautiems gniuždomiems strypiniams elementams (kolonoms) – ne žemesnės kaip C20/25;

\n

223.1.3. iš anksto įtemptiems elementams su strypine armatūra – ne žemesnės kaip C12/15;

\n

223.1.4. kalimo arba vibravimo būdu į gruntą įleidžiamiems elementams – ne žemesnės kaip C25/30;

\n

223.2. atsižvelgiant į aplinkos poveikio klases, betono stiprio klasės ir kai kurie kiti rekomenduojamieji betono sudėčių ir savybių apribojimai pateikti 11.4 lentelėje;

\n

223.3. surenkamųjų elementų sandūroms užtaisyti turi būti naudojamas surenkamų elementų kokybinius rodiklius atitinkantis betonas;

\n

223.4. statant užtvanką, nenaudojama daugiau kaip 4 skirtingų stiprio klasių betonas. Didesnis betono stiprio klasių skaičius priimamas tik reikiamai pagrindus;

\n

223.5. betono kietėjimo trukmė, užtikrinanti projektinius rodiklius, nustatoma atsižvelgiant į statinio statybos trukmę ir Vandens tvenkinio užpildymą. Sausumos hidrotechnikos statinių monolitinių konstrukcijų betonas projektinę stiprio klasę turi pasiekti per 180 parų, surenkamųjų konstrukcijų – per 28 paras;

\n

223.6. betono gniuždomasis stipris nustatomas pagal LST EN 12390-3:2003 [7.40];

\n

223.7. projektuojant betonines ir gelžbetonines HTS konstrukcijas, betono stiprio klases atitinkančios charakteristinės gniuždomojo ir tempiamojo stiprio reikšmės parenkamos iš 11.5 lentelės arba STR 2.05.05:2005 [7.31].

\n

11.5 lentelė Betono stiprio klases atitinkančios charakteristinės gniuždomojo ir tempiamojo stiprio reikšmės Betono stiprio klasės Charakteristinės stiprio reikšmės, N/mm2 (MPa) gniuždomojo stiprio (fck, cyl arba fck) tempiamojo stiprio vidutinė (fctm) mažesnioji (fctk0,05) didesnioji (fctk0,95) C12/15 12 1,6 1,1 2,0 C16/20 16 1,9 1,3 2,5 C20/25 20 2,2 1,5 2,9 C25/30 25 2,6 1,8 3,3 C30/37 30 2,9 2,0 3,8 C35/45 35 3,2 2,2 4,2 223.8. betono stiprio skaičiuotinės reikšmės gaunamos normatyvines reikšmes dalinant iš atitinkamų dalinių patikimumo koeficientų medžiagoms γm [7.26, 7.31].

\n
224.Betono atsparumas vandens įsiskverbimui (nelaidumas vandeniui) reglamentuojamas toms HTS konstrukcijoms, kurios sąveikauja su vandeniu arba yra veikiamos drėgnos agresyvios aplinkos, todėl II, III BGU betono zonose ir esant aplinkos poveikio klasėms XC1, XC2, XS2, XF3, XF4, XA1, XA2, XA3 turi būti naudojamas vandeniui nepralaidus betonas. Nepralaidžiu vandeniui laikomas toks betonas, kai vidutinis vandens įsiskverbimo gylis, bandant pagal LST EN 12390-8:2003 [7.41] yra mažesnis negu 20 mm, o didžiausias – ne daugiau kaip 50 mm. Šiuos reikalavimus atitinka ne žemesnės kaip C25/30 klasės betonas:
\n

Pastabos.

\n
1.Anksčiau suprojektuotų HTS betono nelaidumas vandeniui buvo reglamentuojamas nelaidumo vandeniui markėmis W, kurios rodo vandens slėgį atm (0,1MPa), kurį išlaikė standartiniai bandiniai. Slėginių konstrukcijų betono nelaidumo vandeniui markės buvo nustatomos pagal vandens slėgio gradientą I, išreiškiamą maksimalaus vandens slėgio aukščio H ir konstrukcijos storio S santykiu, bei vandens temperatūrą. Esant Lietuvos sąlygoms būdingai vandens temperatūrai 10–30oC, ryšys tarp I = H / S ir reikalingų nelaidumo vandeniui markių W pateiktas žemiau:
\n

Slėgio gradientas I = H / S I £ 5 I £ 5 10 < I £ 20 20 < I £ 30 I > 30 Nelaidumo vandeniui markė W4 W6 W8 W10 ≥ W12 2. Periodiškai skalaujamoms BGU dalims ir elementams (II zona) betono nelaidumo vandeniui markė buvo imama ne žemesnė kaip W4. Kai betoną veikia vandens ir skendinčių nešmenų srautas arba (ir) nustatomas atsparumas kavitacijai, nelaidumo vandeniui markė buvo priimama ne žemesnė kaip W8.

\n
3.Atsižvelgiant į aplinkos agresyvumo laipsnį, gelžbetoninių konstrukcijų betonas turėjo atitikti šias nelaidumo vandeniui markes: silpno agresyvumo aplinkoje (aplinkos poveikio klasė XA1) – W4, vidutinio agresyvumo aplinkoje (XA2) – W6, didelio agresyvumo aplinkoje (XA3) – W8.
\n
4.Nepralaidų vandeniui betoną galima apibūdinti nelaidumo vandeniui marke ne žemesne kaip W10;
\n

224.1. reikiamą nelaidumą vandeniui turi pasiekti 180 parų kietėjęs betonas sausumos HTS monolitinėse konstrukcijose ir 28 paras kietėjęs betonas surenkamose konstrukcijose;

\n

224.2. jeigu reikiamo nelaidaus vandeniui betono pagaminti nėra galimybės arba aplinka betonui yra agresyvi, būtina numatyti betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų paviršių izoliavimą.

\n
225.Betono atsparumas šalčiui reglamentuojamas toms konstrukcijoms, kurias veikia drėgna aplinka, vanduo ir pasikartojančios teigiamos ir neigiamos temperatūros (I, II, IV zonos, XC1, XC2, XC3, XC4, XF1, XF2, XF3, XF4 aplinkos poveikio klasės). Projektuose gali būti nustatytos tokios atsparumo šalčiui markės: F50, F75, F100, F150, F200, F300, F400, F500, F600:
\n

225.1. bendruoju atveju, esant aukštam vandens įmirkiui, reikiama betono atsparumo šalčiui markė F parenkama įvertinus klimatines, naudojimo sąlygas, atsižvelgiant į vidutinį daugiametį užšalimo-atšilimo ciklų skaičių:

\n

Vidutinis daugiametis užšalimo-atšilimo ciklų skaičius £50 50–75 75–100 100–150 Atsparumo šalčiui markė F F50 F100 F150 F200 225.2. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis su gėlu vandeniu kontaktuojantis HTS betonas turi atitikti atsparumo šalčiui markę ne žemesnę kaip:

\n

225.2.1. F150 – paviršinėje kintamo vandens lygio (II) zonoje;

\n

225.2.2. F100 – kitose paviršinėse (I, III) zonose;

\n

225.2.3. F50 – masyvių statinių vidinėje (IV) zonoje;

\n

225.3. kai užtvankos žemutinė dalis yra padengta gelžbetonio plokštėmis, kurių storis didesnis kaip 15 cm, I zonos betono atsparumą šalčiui galima priimti viena marke žemesnį nei nepadengtų plokštėmis (pvz., ne F150, bet F100). Gelžbetoninių plokščių siūlių konstrukcija turi užtikrinti, kad drėgmė tiesiogiai nepatektų į užtvankos masyvą (IV zona). Siūlėms sandarinti naudoti betoną, kurio rodikliai analogiški plokščių betonui;

\n

225.4. betono atsparumas šalčiui nustatomas pagal LST 1428-17:1997 [7.36];

\n

225.5. projektinę atsparumo šalčiui markę turi atitikti 28 paras kietėjęs betonas.

\n
226.HTS betonui gali būti nurodomi papildomi, tyrimais pagrįsti reikalavimai: tempiamasis stipris, atsparumas kavitacijai ir cheminiam poveikiui, šilumos išsiskyrimui kietėjančiame betone mažinti ir kt.
\n
227.Projektuojant HTS elementus, kurių neveikia vanduo ar drėgmė, naudojamas įprastas normalaus tankio betonas, apibūdinamas vienu rodikliu – stiprio klase C.
\n
228.Reikalavimai medžiagoms, naudojamoms HTS betonui gaminti:
\n

228.1. cementai turi atitikti LST EN 197-1:2001/A1:2004 [7.42] ir toliau nurodytus reikalavimus:

\n

228.1.1. II zonos betonui, kuriam keliami padidinti reikalavimai pagal atsparumą šalčiui, reikia naudoti gryną klinkerinį cementą – portlandcementį (CEM I), o jūrų HTS – sulfatams atsparų cementą (CEM I, kuriame 3CaO∙Al2O3 ≤ 5%);

\n

228.1.2. III, IV zonų betonui gali būti naudojamas įvairių atmainų cementas, tačiau pirmumas teikiamas šlakiniam (CEM III), pucolaniniam (CEM IV) cementams, sudėtiniam cementui, kuriame dalis klinkerio pakeista aktyviais mineraliniais priedais (CEM II/A, CEM II/B). Šie cementai (ypač CEM III, CEM IV) pasižymi mažesniu šilumos išsiskyrimu kietėjant, todėl sumažėja betono temperatūrinės deformacijos;

\n

228.1.3. I zonos betonui reikia naudoti CEM I, CEM II/A, CEM III/A atmainų cementą;

\n

228.1.4. cemento stiprumo (aktyvumo) klasę 32,5, 42,5 ar 52,5 parinkti pagal reikiamą betono stiprumą. III, IV zonose pirmenybę teikti 32,5N (N – įprastinio ankstyvojo stiprumo cementas) klasės cementams, kurie pasižymi mažesniu rišimosi ir kietėjimo greičiu ir mažesniu šilumos išsiskyrimu;

\n

228.1.5. masyvių HTS betonui naudoti įprastinio ankstyvojo stiprumo cementus;

\n

228.1.6. užtvankoms, kurių pasekmių klasės CC3, CC2, galima paruošti specialias technines sąlygas cementui. Šios sąlygos tvirtinamos nustatyta tvarka;

\n

228.2. užpildai turi atitikti LST EN 12620:2003/AC:2005 [7.43] ir toliau pateiktus reikalavimus:

\n

228.2.1. smėlis HTS betonui turi būti reikiamos granuliometrinės sudėties, o jo užterštumas molio, dulkio dalelėmis turi neviršyti: 3% – I zonos betonui; 2% – II zonos betonui; 4% – III, IV zonų betonui;

\n

228.2.2. stambūs užpildai (skalda, žvirgždas) turi būti reikiamos granuliometrinės sudėties ir tenkinti tokius reikalavimus:

\n

228.2.2.1. stambiausios užpildo dalelės turi būti ne didesnės nei: 1) 0,25 mažiausio konstrukcijos matmens; 2) mažiausias atstumas tarp gretimų armatūros strypų minus 5 mm; 3) 1,3 apsauginio betono sluoksnio storio;

\n

228.2.2.2. maksimalus dalelių dydis masyvioms konstrukcijoms – 100 mm. Dar stambesnių užpildų naudojimas turi būti pagrįstas;

\n

228.2.2.3. gniuždomasis stipris: ³100 N/mm2, pagamintiems iš magminių uolienų; II zonos betonui, ³ 80 N/mm2, tas pats, III ir IV zonų betonui;

\n

228.2.2.4. vandens įgėris: ≤ 0,5%, pagamintiems iš magminių uolienų, II zonos betonui, £ 0,8%, tas pats, III, IV zonų betonų;

\n

228.2.2.5. natūralus užpildų mišinys (žvyras) gali būti naudojamas ne aukštesnės kaip C12/15 stiprio klasės betonui;

\n

228.3. vanduo užpildų plovimui ir betono mišiniui gaminti turi būti be priemaišų, kurios gali trukdyti normaliam betono kietėjimui ir sukelti armatūros koroziją, ir tenkinti LST EN 1008:2003 [7.44] reikalavimus;

\n

228.4. HTS betoną gaminamas su priedais: plastikliais, superplastikliais, orą įsiurbiančiais ir kt.:

\n

228.4.1. kai betonui nustatyta atsparumo šalčiui markė F100 ir aukštesnė, plastifikuojančių ir orą įsiurbiančių priedų naudojimas būtinas;

\n

228.4.2. kai betono mišinio konsistencija pagal kūgio nuoslūgį atitinka S3, S4, S5 klases, plastifikuojančių priedų naudojimas būtinas.

\n
229.Maksimalų vandens ir cemento santykį (v/c), minimalų cemento kiekį, minimalų oro kiekį nesukietėjusiame betone, betono mišinio konsistenciją, būtinus nurodytos paskirties betono mišiniui pagaminti, turi parinkti betoną gaminanti gamykla, vadovaudamasi LST EN 206-1:2002 [7.39] atitinkančia 11.4 lentele.
\n
230.Masyvių HTS betonavimui reikia naudoti:
\n

230.1. mažo plastiškumo mišinius (kūgio nuoslūgis £ 20 mm, konsistencijos klasė S1 [7.39]) ir juos tankinti, naudojant galingus vibratorius, vibratorių paketus;

\n

230.2. standžius mišinius (konsistencijos klasės pagal Vebe V0-V4 [7.39]) ir juos tankinti vibravimo-presavimo ar volavimo būdais.

\n
231.Masyvius užtvankų statinius reikia betonuoti aukštais ir blokais (11.1 pav.). Reikia numatyti priemones, apsaugančias kietėjantį betoną nuo temperatūrinių deformacijų (betono mišinio temperatūros reguliavimą, sukloto betono vėsinimą ir kt.). Blokų siūlėse, pro kurias gali filtruotis vanduo, statybos metu įmontuojamos injektavimo žarnos.
\n
232.HTS konstrukcijoms armuoti vartojamas standartus atitinkantis sertifikuotas tokių rūšių armatūrinis plienas:
\n

232.1. strypinis karštai valcuotas: 1) lygiu paviršiumi S240 (A-I) klasės; 2) periodinio profilio (rumbuotu paviršiumi) S300 (A-II), S400 (A-III,), S500 (A-IV), S600 (A-V) klasių;

\n

232.2. vielinis šaltai trauktas periodinio profilio S500 (Bp-I) klasės.

\n

Pastaba. Skliaustuose pateiktas ankstesnis armatūros žymėjimas;

\n

232.3. įdėtinėms detalėms ir sujungimams reikia naudoti valcuotą anglinį plieną.

\n

XII SKYRIUS. BETONINĖS IR GELŽBETONINĖS BGU KONSTRUKCIJOS

\n

I SKIRSNIS. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

\n
233.Projektuojant betonines ir gelžbetonines BGU konstrukcijas, būtina numatyti ir laikytis šių konstrukcinių bei technologinių reikalavimų:
\n

233.1. konstrukciniai reikalavimai:

\n

233.1.1. konstrukcijose turi būti numatytos laikinos ir nuolatinės deformacinės– sėdimo siūlės;

\n

233.1.2. plonasienes konstrukcijas tikslinga armuoti iš anksto įtemptąja armatūra;

\n

233.2. technologiniai reikalavimai:

\n

233.2.1. turi būti mažinamas betono kietėjimo metu išsiskiriančios šilumos kiekis naudojant specialų cementą, mažinant cemento kiekį, panaudojant plastiklius, orą įtraukiančius priedus ir kitus, parenkant tinkamiausią betonavimo blokų dydį bei betonavimo darbų tvarką;

\n

233.2.2. naujai išbetonuotų masyvų paviršiai turi būti apsaugoti nuo staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių – išdžiūvimo, peršalimo ar perkaitimo;

\n

233.2.3. reikia naudoti vienalytiškesnį bei atsparesnį tempimui betoną;

\n

233.2.4. statiškai nesprendžiamų BGU konstrukcijų elementai turi būti sujungiami, masyvios konstrukcijos sumonolitinamos esant betono temperatūrai, artimai minimaliai, kuri yra numatoma BGU naudojimo metu.

\n
234.Nuolatinės ir laikinosios siūlės:
\n

234.1. nuolatines deformacines– sėdimo siūles ir laikinas statybines siūles būtina numatyti siekiant išvengti plyšių susidarymo bei sumažinti susidariusių plyšių plotį monolitinėse betoninėse bei gelžbetoninėse konstrukcijose;

\n

234.2. nuolatinės siūlės turi sudaryti galimybę atskiroms BGU dalims saugiai pasislinkti viena kitos atžvilgiu ir statybos, ir naudojimo metu;

\n

234.3. laikinosios siūlės turi:

\n

234.3.1. sumažinti temperatūros sėdimo įtempius betone BGU statybos metu;

\n

234.3.2. sumažinti įrąžas, kurias sukelia netolygus atskirų statinio dalių sėdimas;

\n

234.4. numatant laikinų pjūvių vietas, reikia atsižvelgti į betonavimo darbų tvarką, galimybę panaudoti unifikuotas armokonstrukcijas, klojinius, surenkamuosius elementus ir kt.;

\n

234.5. nuolatinės siūlės gali būti ištisinės, dalinančios BGU į atskiras dalis, ir neištisinės, dalinančios į atskiras dalis tik HTS paviršių, labiausiai veikiamą temperatūros pokyčių;

\n

234.6. atstumas tarp siūlių parenkamas atsižvelgiant į klimatines ir geologines sąlygas, konstrukcines HTS ypatybes, statybos darbų eiliškumą ir kt.;

\n

234.7. siekiant sumažinti nevienodas atskirų BGU elementų temperatūras bei pagrindo netolygaus sėdimo įtaką konstrukcijai, galima įrengti laikinas paplatintas siūles, kurios užbetonuojamos, kai atskirų elementų temperatūros suvienodėja ir nuosėdžiai stabilizuojasi.

\n
235.Projektuojant surenkamąsias – monolitines konstrukcijas, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios patikimą surenkamųjų elementų ir monolitinio betono sukibimą (patikimas statybines siūles).
\n

II SKIRSNIS. SKERSINIS IR IŠILGINIS ARMAVIMAS

\n
236.Atstumą tarp gretimų armatūros strypų paviršių horizontaliose ir vertikaliose pjūvių kryptyse reikia parinkti atsižvelgiant į bendrą betono ir armatūros darbą bei betonavimo technologijos reikalavimus.
\n
237.Atstumas (pagal elemento plotį) tarp pagrindinės armatūros strypų masyviose gelžbetoninėse konstrukcijose nustatomas atsižvelgiant į stambaus užpildo dalelių dydį ir turi būti ne mažesnis kaip 1,5 užpildo grūdelio didžiausio matmens (ne mažesnis kaip 50 mm), ir ne mažesnis kaip 2,5 d, čia d – pagrindinės armatūros skersmuo.
\n
238.Betoninio apsauginio sluoksnio storis turi būti parinktas atsižvelgiant į [7.31] bei šio skirsnio reikalavimus.
\n
239.Armatūrą turi dengti pakankamo storio apsauginis betono sluoksnis:
\n

239.1. pagrindinės paprastosios armatūros išilginius strypus turi saugoti betono sluoksnis, kurio storis turi būti ne mažesnis kaip strypo skersmuo. Be to, šis sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip:

\n

239.1.1. 30 mm – sijų ir plokščių, kurių aukštis iki 1 m, bei kolonų, kurių skerspjūvio mažesnioji kraštinė – iki 1 m, pagrindinės armatūros;

\n

239.1.2. 20 mm – tas pats, paskirstomosios armatūros;

\n

239.1.3. 60 mm – masyviųjų konstrukcijų, kurių skersinio pjūvio mažiausia kraštinė didesnė kaip 1 m, pagrindinės ir paskirstomosios armatūros;

\n

239.1.4. 50 mm – jūrinių statinių strypinės pagrindinės armatūros;

\n

239.1.5. 30 mm – tas pats, paskirstomosios armatūros;

\n

239.1.6. 1,5 stambaus užpildo grūdelio didžiausio matmens;

\n

239.2. HTS surenkamojo gelžbetonio elementų, pagamintų gamykloje, iš C12/15 ir aukštesnės klasės betono, nurodytas apsauginio betono sluoksnio storis gali būti sumažintas 10 mm;

\n

239.3. HTS, naudojamų agresyvioje aplinkoje, gelžbetoninių konstrukcijų armatūros apsauginių betono sluoksnių storiai turi būti parinkti atsižvelgiant į [7.31] reikalavimus.

\n
240.Siekiant sumažinti susidariusių plyšių plotį masyviose, neatspariose supleišėjimui gelžbetoninėse plokštėse ir sienose, kurių storis 60 cm ir didesnis bei armavimo koeficientas £0,008, armatūrą skerspjūviuose galima išdėstyti keliomis eilėmis.
\n
241.Jei armatūros strypai skerspjūvyje išdėstomi keliomis eilėmis, atskirų eilių strypų skersmenys negali skirtis daugiau kaip 40%.
\n
242.Siekiant padidinti iš anksto neįtemptųjų gelžbetoninių konstrukcijų ilgaamžiškumą, armatūros skersmuo turi būti ne mažesnis kaip:
\n

242.1. pagrindinės karštai valcuotos strypinės – 10 mm;

\n

242.2. spiralinės bei kontaktiniu būdu suvirintų ar rištų strypų bei tinklų – 6 mm.

\n
243.Išilgai tempiami ir gniuždomi armatūros strypai turi būti pakankamai vienodi ir pasiekti pjūvius, kuriuose jie pagal skaičiavimus yra nebereikalingi.
\n
244.Elementų, dirbančių viena kryptimi, paskirstymo armatūros skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 10% pagrindinės armatūros skerspjūvio ploto, kuris numatytas didžiausio lenkimo momento veikimo vietoje.
\n
245.Suduriant armatūrą suvirinimo būdu, turi būti atsižvelgta į [7.31] reikalavimus.
\n
246.Konstrukcijose, veikiamose ciklinių apkrovų, kurių patvarumas tikrinamas skaičiavimais, viename skerspjūvyje galima sudurti ne daugiau kaip pusę kertančių skerspjūvį tempiamų pagrindinės armatūros strypų. Šiuos strypus sudurti tik užleidimu be suvirinimo draudžiama.
\n
247.Lenkiamuose elementuose, kurių skerspjūvio aukštis didesnis kaip 700 mm, prie elemento šoninių paviršių turi būti išdėstyti konstrukciniai išilginiai strypai; atstumas tarp jų turi būti ne didesnis kaip 400 mm. Šių strypų skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1% betoninio skerspjūvio, kurio aukštis lygus atstumui tarp strypų, o plotis – pusė elemento pločio ir ne didesnis kaip 200 mm ploto.
\n
248.Prie visų gelžbetonio elemento paviršių, šalia kurių išdėstoma išilginė skaičiuotinė armatūra, būtina įdėti skersinę armatūrą, apkabinančią kraštinius išilginius strypus. Atstumas tarp skersinės armatūros strypų turi būti ne didesnis kaip 500 mm ir ne didesnis kaip dvigubas elemento briaunos plotis.
\n
249.Ekscentriškai gniuždomų strypinių elementų bei lenkiamų elementų gniuždomoje zonoje esanti skaičiuotinė gniuždomoji armatūra turi būti sujungta sankabomis:
\n

249.1. atstumas tarp sankabų surištuose strypynuose turi būti ne didesnis kaip 15 d, suvirintuose – ne didesnis kaip 20 d, čia d – mažiausias gniuždomų išilginių strypų skersmuo. Abiem atvejais atstumas tarp sankabų turi būti ne didesnis kaip 500 mm. Sankabos turi užtikrinti pakankamą gniuždomų strypų pastovumą darbo metu;

\n

249.2. tose vietose, kuriose pagrindinė armatūra suduriama užleidžiant be suvirinimo arba tais atvejais, kai išilginės armatūros suminis skerspjūvio plotas yra didesnis kaip 3% viso betoninio skerspjūvio ploto, atstumai tarp sankabų turi būti ne didesni kaip 10 d ir ne didesni kaip 300 mm;

\n

249.3. masyviuose ekscentriškai gniuždomuose elementuose, kuriuose gniuždomoji armatūra skaičiavimais neįvertinama, atstumus tarp konstrukcinių sankabų (skersinių ryšių) leidžiama padidinti iki dvigubo elemento aukščio (pločio).

\n
250.Elementuose, kuriuose nėra atlenktos armatūros strypų ir kuriuose yra skaičiuotinė skersinė armatūra, atstumas tarp vertikalių skersinės armatūros strypų turi būti:
\n

250.1. atraminėse dalyse (ne trumpesnėse kaip 1/4 angos):

\n

250.1.1. esant skerspjūvio aukščiui mažesniam arba lygiam 450 mm, ne didesnis kaip h/2 ir ne didesnis kaip 150 mm (čia h – skerspjūvio aukštis);

\n

250.1.2. esant skerspjūvio aukščiui didesniam kaip 450 mm – ne didesnis kaip h/3 ir ne didesnis kaip 500 mm;

\n

250.1.3. esant skerspjūvio aukščiui lygiam ar didesniam kaip 2000 mm – ne didesnis kaip h/3;

\n

250.2. likusioje angos dalyje:

\n

250.2.1. esant skerspjūvio aukščiui 300 ÷ 2000 mm – ne didesnis kaip 3/4 h ir ne didesnis kaip 500 mm;

\n

250.2.2. esant skerspjūvio aukščiui didesniam kaip 2000 mm – ne didesnis kaip 3/4 h.

\n
251.Lenkiamų– sukamų elementų surištų strypynų sankabos turi būti uždaros, o sankabų galai užleidžiami vienas ant kito 30 d (čia d – sankabos skersmuo); suvirintų strypynų visi skersinės armatūros strypai turi būti privirinti prie kampinių išilginių strypų ir sudaryti uždarą kontūrą.
\n
252.Gelžbetonio elementuose įrengiamas angas reikia išdėstyti tarp tinklų ar strypynų armatūros strypų.
\n

Pastaba. Angų, kurių matmenys viršijo atstumus tarp armatūros strypų, kraštai turi būti papildomai armuoti išilgai angos kraštų išdėstoma apjuosiančia angą armatūra. Suminis šios armatūros skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis už nutrauktos pagrindinės armatūros skerspjūvio plotą.

\n
253.Projektuojant plienbetonio konstrukcijas, kuriose numatomas bendras armatūros ir plieninio apvalkalo darbas, plieninio apvalkalo storis parenkamas minimalus, atsižvelgiant į konstrukcijos montavimo ir transporto sąlygas.
\n
254.Gelžbetoninės konstrukcijos gali būti armuojamos armatūrinėmis santvaromis, armatūros paketais, strypynais bei tinklais.
\n

Armatūrinės konstrukcijos tipą reikia parinkti atsižvelgiant į numatomą darbų vykdymo būdą. Šios konstrukcijos neturi kliudyti betonavimo darbams.

\n
255.Armatūra sudedama į klojinius naudojant mechanizmus; turi būti siekiama, kad betonuojamame bloke armatūrai įtvirtinti reikėtų minimalaus kiekio tvirtinimo elementų.
\n
256.Neleidžiama didinti apskaičiuotą eksploatacinėms apkrovoms darbo armatūros skerspjūvio plotą, norint padaryti konstrukciją pakankamai atsparią apkrovoms, veikiančioms statybos laikotarpiu.
\n
257.Atviras, veikiamas šalčio betoninių statinių zonas, esančias kintamojo vandens lygio zonoje, galima konstruktyviai armuoti armatūros tinklais, pagamintais iš 16 mm skersmens, S 400 (A-II) klasės armatūros. Visais kitais atvejais betoninių konstrukcijų atvirų paviršių konstrukcinis armavimas yra neleistinas.
\n
258.Konstruojant iš anksto įtemptuosius gelžbetoninius elementus, turi būti laikomasi [7.31] ir šiame skyriuje pateiktų nurodymų.
\n
259.Prie iš anksto įtemptosios armatūros privirinti ar pritvirtinti privirinant kitus elementus neleidžiama.
\n

Papildomus elementus galima privirinti tik prie išsikišusių iš konstrukcijos iš anksto įtemptosios armatūros galų ir tik po to, kai konstrukcijos betonas buvo apspaustas.

\n
260.Išilginę neįtemptą armatūrą reikia išdėstyti arčiau elemento paviršiaus, kad sankabos galėtų apkabinti įtempiamą armatūrą.
\n
261.Įtempiama strypinė armatūra išdėstoma kiekvienos briaunos ašyje arba simetriškai briaunos ašiai.
\n
262.Rumbuoti karštai valcuotos armatūros 10 mm ir didesnio skersmens strypai suduriami kontaktiniu suvirinimu. Neturint kontaktinio suvirinimo priemonių, strypus sudurti leidžiama rankinio suvirinimo būdu.
\n

Pastaba. Tempiamos armatūros sandūros neturi būti išdėstomos didžiausių įrąžų vietose.

\n
263.Iš anksto įtemptųjų elementų armatūros inkaravimo ruožai (ne trumpesni kaip 20 cm) papildomai sustiprinami skersine armatūra (tinklais), įtemptąją armatūrą apjuosiančiomis sankabomis, išdėstytomis 5 ÷ 10 cm žingsniu ir kt.
\n
264.Jeigu atraminėse elemento dalyse iš anksto įtemptoji armatūra išdėstoma koncentruotai, papildoma skersinė armatūra turi atlaikyti tempimo įrąžas, kurios yra: kai elemento patvarumas netikrinamas – 20%, kai elemento patvarumas tikrinamas – 30% pagrindinėje išilginėje tempiamoje armatūroje veikiančios įrąžos dydžio.
\n
265.Papildoma skersinė armatūra konstruojama uždarų sankabų pavidalu iš S 400 klasės strypų.
\n

Jei elemente įrengiamos plieninės atraminės plokštės, papildoma skersinė armatūra sujungiama su šiomis plokštėmis privirinant.

\n

III SKIRSNIS. BETONINIŲ IR GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ SKAIČIAVIMAI

\n
266.Pagrindinės skaičiavimo nuostatos:
\n

266.1. betoninės ir gelžbetoninės konstrukcijos skaičiuojamos ribinių būvių metodu, taikant dalinių koeficientų arba dalinių koeficientų, kartu atliekant bandymus, metodus, atsižvelgiant į STR 2.05.03:2003 [7.25] nurodymus;

\n

266.2. betoninės ir gelžbetoninės konstrukcijos turi būti patikrintos, kad jų:

\n

266.2.1. saugos ribinio būvio skaičiuotinės įrąžų reikšmės nebūtų didesnės už konstrukcijos atsparumo skaičiuotines reikšmes esant nuolatinei, trumpalaikei bei ypatingajai skaičiuotinei situacijai;

\n

266.3. tinkamumo ribinio būvio skaičiuotinių poveikių efektai nebūtų didesni už konstrukcijos reakcijos atitinkamą kriterijų esant nuolatinei ir trumpalaikei skaičiuotinei situacijai.

\n

Pastaba. Konstrukcijos patikimumas tikrinamas statybos, transportavimo, montavimo ir naudojimo atvejais;

\n

266.4. tikrinant betoninės konstrukcijos saugos ribinius būvius, apskaičiuojamas konstrukcijos stiprumas, formos bei stabilumo netekimo sąlygos;

\n

266.5. tikrinant betoninės konstrukcijos tinkamumo ribinius būvius, apskaičiuojamas plyšių susidarymas konstrukcijoje;

\n

266.6. tikrinant gelžbetoninės konstrukcijos saugos ribinius būvius, apskaičiuojamas konstrukcijos stiprumas, formos bei stabilumo netekimo sąlygos, patvarumas (nuovargis) veikiant daugkartinei apkrovai;

\n

266.7. tikrinant gelžbetoninės konstrukcijos tinkamumo ribinius būvius, deformacijos apskaičiuojamos tais atvejais, kai jos gali trukdyti normaliam konstrukcijos ir ant jos esančių mechanizmų darbui;

\n

266.8. konstrukcijos pleišėjimas apskaičiuojamas tais atvejais, kai pagal naudojimo reikalavimus konstrukcijoje neleidžiama susidaryti plyšiams ar kai susidariusių plyšių plotis yra ribojamas.

\n
267.Surenkamosios–monolitinės bei su standžia armatūra armuotos konstrukcijos apskaičiuojamos dviem darbo stadijoms:
\n

267.1. kol suklotas monolitinis betonas pasieks projektinį stiprį; šioje stadijoje konstrukciją veiks betono savasis svoris ir kitos tuo laikotarpiu veikiančios apkrovos;

\n

267.2. po to, kai monolitinis betonas pasieks projektinį stiprį; šioje stadijoje veiks eksploatacinės apkrovos ir savasis konstrukcijos svoris.

\n

Pastaba. Abiem atvejais konstrukcijų stiprumas tikrinamas veikiant skaičiuotinėms apkrovoms.

\n
268.Inkaruotų į pagrindą užtvankų projektavimas turi būti pagrįstas skaičiavimų ir bandymų deriniu. Bandymais turi būti nustatyta inkarinių įtaisų laikymo galia, įtempių relaksacijos betone ir inkaruose dydžiai. Būtina numatyti inkarų apsaugos nuo korozijos priemones, papildomo inkarų įtempimo ar pakeitimo būdus, inkarų bei betono kontrolinių stebėjimų galimybes.
\n
269.Apskaičiuojant surenkamųjų konstrukcijų atsparumą keliant, transportuojant ir montuojant, konstrukcijų savasis svoris padauginamas iš dinaminio koeficiento: transportavimo atveju – 1,60, kėlimo ir montavimo atvejams – 1,40.
\n
270.Vandens priešslėgio, veikiančio skaičiuotinus elementų pjūvius, dydis nustatomas atsižvelgiant į konstrukcijos darbo sąlygas naudojimo metu bei įvertinant panaudotas konstrukcines ir technologines priemones. HTS gelžbetonines ir betonines konstrukcijas veikiančio vandens priešslėgio dydis nustatomas pagal STR 2.06.15:2004 [7.27].
\n
271.Strypinius ir plokščius elementus veikiantis vandens priešslėgis įvertinamas kaip skaičiuotiname pjūvyje veikianti tempimo jėga; šiuo atveju skaičiavimuose naudojamas nepanardinto į vandenį elemento svoris.
\n

Vandens priešslėgis įvertinamas monolitinės elemento dalies pjūviuose bei pjūviuose, sutampančiuose su betonavimo siūlėmis.

\n
272.Strypinių ir plokščių elementų skaičiuotinuose pjūviuose veikianti priešslėgio įrąža imama lygi priešslėgio sukeltų įtempių epiūros plotui. Atskiruose pjūvio taškuose šių įtempių dydis – pa2b; čia: p – hidrostatinis slėgis, a2b – priešslėgio ploto efektyvumo koeficientas.
\n
273.Tikrinant atsparius pleišėjimui elementus imama, kad nuo statinio viršutinės briaunos iki apatinio pjūvio hidrostatinis vandens slėgis p kinta pagal tiesinį dėsnį.
\n
274.Tikrinant neatsparius pleišėjimus elementus imama, kad vandens slėgio intensyvumas kinta pagal tiesinį dėsnį tik elemento gniuždomos zonos ribose. Supleišėjusioje zonoje veikia tolygus vandens slėgis, kurio dydis priklauso nuo gylio, kuriame yra supleišėjusi zona.
\n
275.CC3 ir CC4 pasekmių klasės statiniams priešslėgio ploto efektyvumo koeficientų a2b dydžiai turi būti nustatyti bandymais, atsižvelgiant į antifiltracinę įrangą.
\n
276.Neturint bandymų duomenų, lenkiamų, ekscentriškai gniuždomų bei ekscentriškai tempiamų strypinių ir plokščių elementų skerspjūviams galima naudoti tokius a2b dydžius: 1 – tempiamoje skerspjūvio zonoje ir supleišėjusioje zonoje; 0 – gniuždomoje elementų skerspjūvio zonoje.
\n
277.Elementų gniuždomos betono zonos aukštis nustatomas remiantis plokščių pjūvių hipoteze. Elementų, neatsparių pleišėjimui, tempiamos betono zonos darbas neįvertinamas, o gniuždomos betono zonos įtempių epiūros forma priimama trikampė.
\n

Apskaičiuojant papildomus įtempius, skerspjūvio įtemptasis būvis nustatomas remiantis plokščių pjūvių hipoteze, veikiant visoms apkrovoms, išskyrus priešslėgį.

\n
278.Būtina patikrinti, kad konstrukcijų elementai (pvz., vandens pralaidos, bangų veikiamos plokštės, HE generatorių pamatai ir kt.) būtų pakankamai patvarūs – galėtų atlaikyti ne mažiau kaip 2.106 kintamos apkrovos ciklų.
\n
279.Tikrinant konstrukcijos laikymo galią ir tinkamumą naudoti, vidinės įrąžos (įtempiai) ir poslinkiai nustatomi atsižvelgiant į statinio statybos darbų ir konstrukcijos apkrovimo eiliškumą bei netamprų konstrukcijos darbą, kurio priežastis yra betono pleišėjimas, valkšnumas, netiesinė įtempių ir deformacijų priklausomybė. Preliminariai apskaičiuojant konstrukcijas bei tais atvejais, kai konstrukcijos skaičiavimo metodai, įvertinantys netamprų konstrukcijos darbą, yra nepakankamai išbaigti, skerspjūvių įrąžas leidžiama nustatyti kaip tamprių konstrukcijų.
\n
280.Skaičiuojant statiškai sprendžiamas strypines konstrukcijas, kurių h/l < 1,3 (čia h – didžiausias skerspjūvio aukštis, l – anga), saugos ir tinkamumo ribiniams būviams, vidines įrąžas (normalines ir kirpimo jėgas, lenkimo ir sukimo momentus), poslinkius bei pasisukimo kampus galima nustatyti medžiagų atsparumo metodais.
\n

Nustatant poslinkius ir pasisukimo kampus, būtina įvertinti skerspjūvių standumo pokyčius, kuriuos sukelia betono pleišėjimas.

\n

Pleišėjimo sąlygos nurodytos [7.31].

\n
281.Statiškai nesprendžiamų strypinių konstrukcijų vidinės įrąžos ir poslinkiai nustatomi statybinės mechanikos metodais, įvertinančiais netamprų sistemos darbą, susijusį skerspjūvių standumo pokyčiais dėl betono pleišėjimo.
\n
282.Skaičiuojant HTS betoninius ir gelžbetoninius elementus, būtina atsižvelgti į papildomus pastovius ryšius, įrengiamus statybos metu (estakadas, pokranines sijas, spragotines konstrukcijas ir kt.).
\n
283.Skaičiavimai, kurie šiomis normomis nereglamentuojami, turi būti atliekami pagal [7.31].
\n
284.Stiprumo ir patvarumo skaičiavimas:
\n

284.1. skaičiuojant betoninius elementus turi būti tikrinamas statmenųjų pjūvių stiprumas. Tais atvejais, kai elementų ribinis būvis negali būti apibūdintas įrąžomis, veikiančiomis normaliniame pjūvyje, elemento stiprumas turi būti tikrinamas vyriausiųjų įtempių veikimo vietose;

\n

284.2. skaičiuojant ekscentriškai gniuždomus elementus, kuriems, atsižvelgiant į naudojimo sąlygas, leidžiama supleišėti, neįvertinamas tempiamosios zonos betono stipris;

\n

284.3. skaičiuojant lenkiamus bei ekscentriškai gniuždomus elementus, kuriems atsižvelgiant į naudojimo sąlygas, neleidžiama supleišėti, įvertinamas ir tempiamosios zonos betono stipris;

\n

284.4. betonines konstrukcijas, kurių stiprumą nulemia tempiamoji zona, leidžiama naudoti tais atvejais, kai susidarę plyšiai nedidina konstrukcijos suirimo pavojaus, nesudaro sąlygų neleistinoms deformacijoms ir nedidina vandens pralaidumo. Būtina patikrinti šių konstrukcijų atsparumą temperatūriniams – drėgmės poveikiams pagal 286 p. nurodymus;

\n

284.5. skaičiuojant gelžbetoninius elementus, turi būti tikrinamas statmenųjų pjūvių bei pavojingųjų įstrižųjų pjūvių stiprumas; statmenųjų pjūvių stiprumas apskaičiuojamas taikant šias prielaidas:

\n

284.5.1. galioja plokščiųjų pjūvių hipotezė;

\n

284.5.2. tempiamosios ir gniuždomosios armatūros deformacijos yra tokios pat, kaip ir armatūrą supančio betono;

\n

284.5.3. gniuždomojo betono įtempių paskirstymą rodo įtempių – deformacijų kreivės pavaizduotos [7.31];

\n

284.5.4. tempiamojo betono darbas neįvertinamas;

\n

284.5.5. pradinės iš anksto įtemptosios armatūros deformacijos įvertinamos nustatant iš anksto įtemptosios armatūros kritinio ribinio būvio įtempius;

\n

284.5.6. lenkiamųjų ir ekscentriškai gniuždomųjų elementų ribinė gniuždomojo betono deformacija yra 0,0035;

\n

284.5.7. centriškai gniuždomųjų elementų ribinė betono deformacija yra 0,002;

\n

284.5.8. skaičiuojant sukamus gelžbetoninius elementus, turi būti patikrinti pavojingųjų sraigtinių pjūvių stiprumas;

\n

284.5.9. turi būti patikrintas vietinis elementų stiprumas (glemžimui, praspaudimui, atplėšimui);

\n

284.5.10. skaičiuojant elementų, armuotų įvairiarūše armatūra, stiprumą, įvertinamas kiekvienos panaudotos armatūros rūšies skaičiuotinis stipris.

\n
285.Gelžbetoninių elementų pleišėjimo ir deformacijų skaičiavimas:
\n

285.1. plyšių atsiradimas gelžbetoniniuose elementuose turi būti apskaičiuojamas, kai:

\n

285.1.1. pagal naudojimo reikalavimus elementams neleidžiama supleišėti;

\n

285.1.2. norima nustatyti plyšių susidarymo zonas statiškai nesprendžiamose strypinėse bei masyviose konstrukcijose;

\n

285.2. gelžbetoninių konstrukcijų deformacijos bei statiškai nesprendžiamų konstrukcijų įrąžos apskaičiuojamos statybinės mechanikos metodais, įvertinus susidariusius plyšius bei plastines betono savybes;

\n

285.3. sudėtingų statiškai nesprendžiamų sistemų poslinkius galima apytiksliai apskaičiuoti medžiagų atsparumo metodais, o tiksliau – naudojant kompiuterines programas.

\n
286.Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų skaičiavimas temperatūriniams ir drėgmės poveikiams:
\n

286.1. temperatūrinius poveikius būtina įvertinti:

\n

286.1.1. skaičiuojant betoninių konstrukcijų stiprumą, atsižvelgiant į 284.1 skirsnio nurodymus;

\n

286.1.2. skaičiuojant plyšių atsiradimą, kai pagal naudojimo reikalavimus konstrukcijos supleišėjimas yra neleistinas, nes susidarę plyšiai pažeistų konstrukcijos vientisumą, pakeistų statinę schemą, iššauktų papildomas įrąžas, padidintų priešslėgį, sumažintų vandens nepralaidumą bei konstrukcijos ilgaamžiškumą;

\n

286.1.3. skaičiuojant statiškai nesprendžiamas gelžbetonines konstrukcijas;

\n

286.1.4. skaičiuojant plyšių atsiradimą gelžbetoninėse konstrukcijose, kai jų supleišėjimas yra neleistinas, tais atvejais, kurie nurodyti 285.1 p.;

\n

286.1.5. apskaičiuojant statinių elementų deformacijas ir poslinkius norint nustatyti temperatūrinių pjūvių (siūlių) vietas statinyje bei parinkti tinkamiausius pjūvių (siūlių) užsandarinimo būdus;

\n

286.1.6. nustatant statinio temperatūrinius režimus statybos ir tinkamo naudojimo sąlygomis;

\n

286.1.7. apskaičiuojant plonasienius, liečiančius gruntą, nestačiakampio skerspjūvio (tėjinius, žiedinius) gelžbetoninius elementus;

\n

286.1.8. apskaičiuojant plonasienius gelžbetoninius elementus, temperatūriniai poveikiai gali būti neįvertinami tais atvejais, kai elementų poslinkiai yra nevaržomi;

\n

286.2. drėgmės poveikiai gelžbetoninėms konstrukcijoms įvertinami tais atvejais, kai šie gali iššaukti konstrukcijų susitraukimą ar brinkimą;

\n

286.3. betono susitraukimą galima neįvertinti skaičiuojant:

\n

286.3.1. masyvias konstrukcijas;

\n

286.3.2. plonasienes konstrukcijas, naudojamas po vandeniu, liečiančias vandenį ar užpiltas gruntu ir jei statybos metu jos buvo apsaugotos nuo išdžiūvimo;

\n

286.4. temperatūrinių ir drėgminių laukų parametrai konstrukcijose apskaičiuojami statybinės fizikos metodais, įvertinus nestacionarių procesų pobūdį.

\n

XIII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

\n
287.Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų numatyta tvarka. ______________
", "next": 0}