{"html": "

28.2. Jeigu per visus matavimus, būtinus nustatyti vieno padangų rinkinio garso lygį, bandymo vietos dangos temperatūra pasikeičia ne daugiau kaip 5°C, temperatūros pataisą galima taikyti tik minėtu būdu registruojant paskutinį kylančio triukšmo lygį ir naudoti aritmetinę išmatuotų temperatūrų vidurkio vertę. Kitais atvejais kiekvienas išmatuotas garso lygis Li tikslinamas taikant nustatytą temperatūrą, kai buvo registruojamas garsas.

\n

28.3. C3 klasės padangoms temperatūros pataisa netaikoma.

\n
29.Siekiant, kad būtų atsižvelgiama į visus matuoklių netikslumus, pagal šio priedo 28 punktą rezultatai mažinami 1 dB(A).
\n
30.Galutinis rezultatas, decibelais dB(A) išreikštas kylančio triukšmo lygis LR (θre£), turi būti apvalinamas iki artimiausios mažiausios visos vertės.
\n
31.Atlikus triukšmo bandymą pildomas bandymo protokolas (šių Taisyklių 22 priedas).
\n

Pav. Mikrofono padėtys atliekant matavimus ______________ Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklių 16 priedas TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI DĖL PADANGŲ MONTAVIMO 1. Pagal šio priedo nuostatas kiekviena transporto priemonėje sumontuota padanga, įskaitant tam tikrais atvejais bet kokią atsarginę padangą, turi turėti EB tipo patvirtinimo žymenį (-is), kaip nurodyta šių Taisyklių 13 punkte, arba EB tipo patvirtinimo žymenį, liudijantį, kad laikomasi JT/EEK taisyklių Nr. 30 ir 54. JT/EEK tipo patvirtinimo žymenys laikomi lygiaverčiais tiems EB tipo patvirtinimo žymenims, kurie suteikti pagal šių Taisyklių reikalavimus padangų konstrukcijai.

\n
2.Visos transporto priemonėje montuojamos padangos, išskyrus bet kurias laikino naudojimo atsargines padangas, turi būti tos pačios struktūros.
\n
3.Visos vienai ašiai pritaikytos padangos turi būti to paties tipo.
\n
4.Erdvė, kurioje ratas sukasi, turi būti tokia, kad naudojant didžiausio leistino dydžio padangą judėjimas nebūtų varžomas pagal transporto priemonės gamintojo numatytus pakabos ir valdymo apribojimus.
\n
5.Pagal šio priedo 11 punkto nuostatas didžiausia kiekvienos padangos, įskaitant atsarginę padangą (jei numatyta), kuri montuojama transporto priemonėje, apkrovos norma yra:
\n

5.1. lygi bent pusei ašies didžiausios apkrovos labiausiai apkrautai ašiai, kaip nustatyta transporto priemonės gamintojo, jei transporto priemonėje montuojamos to paties tipo viengubos struktūros padangos;

\n

5.2. lygi bent pusei ašies didžiausios apkrovos, kaip transporto priemonės gamintojas nustato atitinkamos ašies atžvilgiu, jei transporto priemonėje montuojamos daugiau negu vieno tipo viengubos struktūros padangos;

\n

5.3. lygi bent 0,27 ašies didžiausios apkrovos daliai, kaip transporto priemonės gamintojas nustato atitinkamos ašies atžvilgiu, jei transporto priemonėje montuojamos sudvejintos (dvigubos) struktūros lengvojo automobilio padangos;

\n

5.4. lygi bent 0,25 didžiausios ašies apkrovos dalims, atsižvelgiant į dvejopo taikymo krovos rodiklį, kaip transporto priemonės gamintojas nustato atitinkamos ašies atžvilgiu, jei transporto priemonėje montuojamos sudvejintos (dvigubos) struktūros komercinių transporto priemonių padangos.

\n
6.Kiekviena transporto priemonei pritaikyta padanga turi būti su greičio kategorijos simboliu suderinamu su transporto priemonės didžiausiu konstrukciniu greičiu (kaip nustatyta transporto priemonės gamintojo) arba tinkamu apkrovos ir greičio deriniu.
\n
7.Šio priedo 6 punkte nurodyta sąlyga netaikoma:
\n

7.1. laikino naudojimo atsarginiams junginiams, kuriems taikomas šio priedo 12 punktas;

\n

7.2. transporto priemonėms su normaliomis padangomis ir su žieminėmis padangomis. Žieminių padangų greičio kategorijos simbolis turi atitikti greitį, kuris yra arba didesnis už didžiausią transporto priemonės konstrukcinį greitį (kaip transporto priemonės gamintojo nurodyta), arba ne mažesnis negu 160 km/val. (arba ir viena, ir kita). Jei transporto priemonės didžiausias konstrukcinis greitis yra didesnis negu greitis, atitinkantis žieminės padangos greičio kategorijos simbolį, žieminių padangų didžiausią leistiną greitį nurodantis didžiausio greičio perspėjimo ženklas turi būti transporto priemonės viduje, aiškiai vairuotojo matomoje padėtyje.

\n
8.Kai transporto priemonė yra su atsarginiu ratu, jos padanga turi būti:
\n

8.1. to paties tipo, kaip viena iš transporto priemonei pritaikytų ar patvirtintų padangų;

\n

8.2. laikino naudojimo atsarginės padangos tipo ir tinka naudoti transporto priemonėje bet kurioje padėtyje, tik M kategorijos transporto priemonėms.

\n
9.Kiekvienoje transporto priemonėje su laikino naudojimo atsarginiu junginiu ant laikino naudojimo atsarginio junginio ar ant transporto priemonės šalia atsarginio junginio arba vairuotojo žinyne turi būti aiškiai nurodoma papildoma informacija. Turi būti pateikiama bent ši informacija:
\n

9.1. nurodyta, kad reikia vairuoti atsargiai, kai pritaikytas laikino naudojimo atsarginis junginys, ir nurodymas kuo greičiau pakeisti į normalųjį junginį;

\n

9.2. nurodyta, kad transporto priemonės neleidžiama eksploatuoti su tuo pačiu metu pritaikytu daugiau negu vienu laikino naudojimo atsarginiu junginiu;

\n

9.3. nurodytas transporto priemonės gamintojo apibrėžtas laikino naudojimo atsarginio junginio padangos pripūtimo slėgis;

\n

9.4. aprašymas, susijęs su transporto priemonių, kuriose yra 3 arba 4 kategorijos laikino naudojimo atsarginiais junginiais, padangos pripūtimo prietaisu, kol pasiekiamas laikinam naudojimui taikomas slėgis.

\n
10.Jei transporto priemonė yra su 3 ar 4 kategorijos laikino naudojimo atsarginiu junginiu, transporto priemonėje turi būti prietaisas, kuriuo galima pripūsti padangą, ne ilgiau kaip per penkias minutes pasiekiant laikinam naudojimui tinkamą slėgį.
\n
11.Ypatingi atvejai:
\n

11.1. O1 ir O2 kategorijos priekabų, kurių važiavimo greitis apribotas iki 100 km/val. arba mažesnis, su pritaikytomis viengubos struktūros lengvųjų automobilių padangomis, kiekvienos padangos išlaikoma didžiausia apkrovos norma turi būti lygi bent 0,45 sunkiausiai apkrautos ašies didžiausios masės, kaip nustatyta transporto priemonės gamintojo, daliai. Šis dvigubos (sudvejintos) struktūros padangoms taikomas daugiklis yra 0,24.

\n

11.2. Šių Taisyklių 2 priedo lentelė neturi būti taikoma kai kurioms specialioms transporto priemonėms su pritaikytomis komercinių transporto priemonių padangomis. Šiais atvejais padangos didžiausios apkrovos normos, tikrintinos pagal didžiausias ašių apkrovas, yra nustatomos dauginant krovos rodiklį atitinkančią apkrovą iš tinkamo koeficiento, labiau susijusio su transporto priemonės tipu ir jo panaudojimu, negu su didžiausiu transporto priemonės konstrukciniu greičiu. Šiais atvejais šio priedo 6 punktas netaikomas. Atitinkami koeficientai yra šie:

\n

11.2.1. 1,10 – jei taikoma M3 kategorijos transporto priemonėms, kai transporto priemone vežami stovintys keleiviai ir kai važiavimo greitis neviršija 60 km/val. Dėl eksploatavimo priežasčių Europos Sąjungos valstybės narės gali leisti važiavimo greitį padidinti iki 80 km/val.;

\n

11.2.2. 1,15 – kai taikoma tokioms transporto priemonėms (M3), kurios skirtos naudoti tik miesto maršrutais ir dažnai sustojant;

\n

11.2.3. 1,10 – N kategorijos komunalinių paslaugų transporto priemonių, eksploatuojamų mažais greičiais ir trumpais atstumais miestuose ir priemiesčiuose, tokių kaip šluojamosios mašinos ar šiukšliavežės.

\n

11.3. Kai M1 kategorijos motorinė transporto priemonė velka priekabą, papildoma apkrova, pridėta prie priekabos sukabinimo įtaiso, gali sukelti padangos didžiausios apkrovos normų viršijimą, bet ne daugiau kaip 15 proc., užtikrinant, kad važiavimo greitis apribotas iki 100 km/val. ar mažiau ir kad taikomas bent 0,2 bar padidintas pripūtimo slėgis.

\n

11.4. Transporto priemonei, kuriai dėl ypatingų naudojimo sąlygų pritaikytos ne lengvųjų ir ne komercinių transporto priemonių padangos (pvz.: žemės ūkyje naudojamos padangos, pramonės sunkvežimių padangos, motociklų padangos), šių Taisyklių 1 priedo reikalavimai netaikomi, jei Inspekcija yra įsitikinusi, kad pritaikytos padangos tinka transporto priemonių darbo sąlygoms.

\n
12.Laikino naudojimo atsarginių junginių techninės sąlygos:
\n

12.1. Turi būti taikoma greičio kategorija, lygi bent 120 km/val. (greičio kategorijos simbolis L).

\n

12.2. Pritaikant transporto priemonės laikino naudojimo atsarginį junginį, išorinis rato paviršius turi būti skiriamosios spalvos, kuri aiškiai skirtųsi nuo normaliųjų junginių spalvos. Jei galima rato dangtį pritaisyti prie laikino naudojimo atsarginio junginio, šis rato dangtis neturi užstoti skiriamosios spalvos ar spalvos pavyzdžio.

\n

12.3. Didžiausio greičio įspėjimo ženklas turi būti nuolat matomoje rato išorės vietoje pagal šią schemą: ______________ Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklių 17 priedas PADANGOS MATMENŲ MATAVIMO BŪDAS 1. LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ PADANGOS:

\n

1.1. Padanga montuojama ant matavimo ratlankio, gamintojo nurodyto informaciniame dokumente (šių Taisyklių 3 priedo 6.11 punktas);

\n

1.2. slėgis turi būti:

\n

1.2.1. standartinių įstrižinių juostų padangos iki 1,7 bar;

\n

1.2.2. įstrižinės (įstrižųjų sluoksnių) padangos slėgis nurodytas (bar) šioje lentelėje:

\n

Sluoksnių norma Greičio kategorija L, M, N P, Q, R, S T, U, H, V 4 1,7 2,0 – 6 2,1 2,4 2,6 8 2,5 2,8 3,0 1.2.3. standartinės radialinės padangos iki 1,8 bar;

\n

1.2.4. sustiprintos padangos iki 2,3 bar;

\n

1.2.5. T tipo laikino naudojimo atsarginės padangos iki 4,2 bar.

\n

1.3. Sumontuota ant ratlankio padanga ne mažiau kaip 24 val. išlaikoma kambario temperatūroje, išskyrus šių Taisyklių 1 priedo 6.3 punkte nurodytą atvejį.

\n

1.4. Slėgis reguliuojamas, kol nustatomas šio priedo 1.1 punkte nurodytas dydis.

\n

1.5. Bendras padangos plotis išmatuojamas slankmačiu šešiuose tolygiai išdėstytuose taškuose, atsižvelgiant į apsauginių briaunų arba juostų storį. Didžiausias tokiu būdu nustatytas matmuo laikomas bendru padangos pločiu.

\n

1.6. Išorės skersmuo nustatomas matuojant didžiausią apskritimo ilgį ir taip gautą skaičių dalijant iš π (3,1416).

\n
2.KOMERCINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PADANGOS:
\n

2.1. Padanga montuojama ant matavimo ratlankio, gamintojo nurodyto informaciniame dokumente (šių Taisyklių 3 priedo 6.11 punktas), ir yra pučiama, kol pasiekiamas šių Taisyklių 3 priedo 6.12 punkte gamintojo tiksliai apibrėžtas slėgis.

\n

2.2. Pritaikyta prie jos ratlankio padanga bent 24 val. išlaikoma laboratorijos aplinkos temperatūroje.

\n

2.3. Slėgis reguliuojamas, kol nustatomas šio priedo 2.1 punkte nurodytas dydis.

\n

2.4. Bendras padangos plotis išmatuojamas slankmačiu šešiuose tolygiai išdėstytuose taškuose, atsižvelgiant į apsauginių briaunų ar juostų storį. Taip nustatytas didžiausias matmuo laikomas bendru padangos pločiu.

\n

2.5. Išorės skersmuo nustatomas matuojant didžiausio apskritimo ilgį ir taip gautą skaičių dalijant iš π (3,1416). ______________ Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklių 18 priedas APKROVOS/GREIČIO BANDYMO TVARKA 1. LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ PADANGOS:

\n

1.1. Nauja padanga montuojama ant bandymo ratlankio, gamintojo nurodyto informaciniame dokumente (šių Taisyklių 3 priedo 6.11 punktas).

\n

1.2. Ji pučiama, kol pasiekiamas atitinkamas slėgis, kaip nurodyta šio priedo 1 lentelėje.

\n

1 lentelė Greičio kategorija Įstrižinės (įstrižųjų sluoksnių) padangos Radialinės padangos Įstrižinių juostų padangos Sluoksnių norma Standartinės Sustiprintos Standartinės 4 6 8 L, M, N 2,3 2,7 3,0 2,4 – – P, Q, R, S 2,6 3,0 3,3 2,6 3,0 2,6 T, U, H 2,8 3,2 3,5 2,8 3,2 2,8 V 3,0 3,4 3,7 3,0 – – T tipo laikino naudojimo atsarginės padangos – iki 4,2 baro.

\n

1.3. Nurodęs priežastis, gamintojas gali reikalauti taikyti kitokį pripūtimo slėgį, negu apibrėžtas šio priedo 1.2 punkte. Padanga pučiama, kol pasiekiamas gamintojo nurodytas slėgis (šių Taisyklių 3 priedo 6.14 punktas).

\n

1.4. Surinkta padanga ir ratas ne mažiau kaip tris valandas išlaikomi bandymo patalpos temperatūroje.

\n

1.5. Padangos slėgis reguliuojamas, kol pasiekiamas 1.2 ar 1.3 punkte nurodytas slėgis.

\n

1.6. Surinkti padanga ir ratas montuojami ant bandymo ašies ir prispaudžiami prie lygaus 1,70 m ± 1 proc. ar 2 m ± 1 proc. skersmens rato išorinio paviršiaus.

\n

1.7. Bandymo ašiai taikoma 80 proc. lygi apkrova nuo:

\n

1.7.1. didžiausios apkrovos normos, lygios krovos rodikliui, kai padangų greičio rodiklis yra nuo L iki H imtinai;

\n

1.7.2. didžiausios apkrovos normos, susijusios su didžiausiu greičiu 240 km/val., kai padangų greičio rodiklis „V“.

\n

1.8. Bandymo metu padangos slėgis neturi būti keičiamas ir apkrova turi būti išlaikoma pastovi.

\n

1.9. Bandymo metu bandymo patalpos temperatūra turi būti nuo 20 °C iki 30 °C arba, jei gamintojas sutinka, temperatūra gali būti aukštesnė.

\n

1.10. Bandymas turi būti atliekamas nepertraukiamai laikantis šių sąlygų:

\n

1.10.1. laiko trukmė nuo nulinio greičio iki pradinio bandymo greičio – 10 minučių;

\n

1.10.2. pradinis bandymo greitis yra nurodytas padangos tipo didžiausias greitis, mažesnis negu 40 km/val., kai rato skersmuo yra 1,70 m ± 1 proc., arba mažesnis negu 30 km/val., kai rato skersmuo yra 2 m ± 1 proc.;

\n

1.10.3. nuoseklūs greičio padidėjimai – 10 km/val.;

\n

1.10.4. kiekvienos greičio pakopos, išskyrus paskutinę, bandymo trukmė – 10 minučių;

\n

1.10.5. greičio paskutinio etapo bandymo trukmė – 20 minučių;

\n

1.10.6. didžiausias bandymo greitis yra nurodytas padangos tipo didžiausias greitis, kuris yra 10 km/val. mažesnis, kai rato skersmuo yra 1,7 ± 1 proc., arba lygus didžiausiam nurodytam greičiui, kai rato skersmuo yra 2 m ± 1 proc.

\n

1.11. Jei taikomas kitas metodas negu šio priedo 1.10 punkte aprašytas metodas, jis turi būti lygiavertis.

\n

1.12. Lengvųjų automobilių padangų, skirtų transporto priemonėms, kurios dėl savo konstrukcijos gali važiuoti didžiausiu, tai yra didesniu kaip 240 km/val., greičiu (Z padangos), prieš nusprendžiant dėl vienodų bandymo procedūrų padangos gamintojas turi įrodyti techninei tarnybai (laboratorijai), kad jo bandymo tvarka ir rezultatai yra tinkami.

\n
2.KOMERCINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PADANGOS:
\n

2.1. Nauja padanga sumontuojama ant bandymo ratlankio, gamintojo nurodyto informaciniame dokumente (šių Taisyklių 3 priedo 6.11 punktas).

\n

2.2. Naudojama nauja vidinė kamera arba vidinės kameros, ventilio ir užsklandos derinys, kai bandomos padangos su vidinėmis kameromis.

\n

2.3. Padanga pučiama, kol pasiekiamas atitinkamo padangos gamintojo nurodytas slėgio rodiklis (šių Taisyklių 3 priedo 6.14 punktas).

\n

2.4. Bandymo patalpos temperatūroje surinkta padanga ir ratas išlaikomi ne trumpiau kaip tris valandas.

\n

2.5. Bandymo patalpoje išlaikius padangą tris valandas, jos slėgis reguliuojamas iš naujo, kol pasiekiamas šio priedo 2.3 punkte nurodytas padangos slėgis.

\n

2.6. Surinkti padanga ir ratas sumontuojami ant bandymo ašies, ji prispaudžiama prie lygaus 1,70 m ± 1 proc. skersmens sukamo bandymo būgno išorės paviršiaus, kurio paviršiaus plotis bent toks, kaip padangos protektoriaus.

\n

2.7. Bandymo ašiai prieš padangos šone išlietą krovumo rodiklį taikoma bandymo apkrovų serija, išreikšta šių Taisyklių 6 priede nurodytos apkrovos procentine dalimi pagal šio priedo 2 lentelėje nurodytą apkrovos/greičio bandymo programą. Jei padanga turi ir vienetinio, ir sudvejinto naudojimo krovos rodiklius, vienetinio naudojimo apkrova laikoma bazine bandymo apkrovų atžvilgiu.

\n

2.8. Padangos slėgis neturi būti keičiamas per visą bandymo trukmę, o bandymo apkrova turi būti išlaikoma pastovi kiekvieno iš trijų bandymo etapų metu.

\n

2.9. Bandymo metu bandymo patalpos temperatūra turi būti nuo 20 °C iki 30 °C arba, jei gamintojas sutinka, ta temperatūra gali būti aukštesnė.

\n

2.10. Apkrovos/greičio bandymai turi būti atliekami be pertrūkių.

\n

2.11. Jei naudojamas kitoks būdas, negu nurodytas 2.6–2.10 punktuose, būtina nurodyti jo lygiavertiškumą.

\n

2.12. Komercinių transporto priemonių padangų, skirtų transporto priemonėms, kurios dėl savo konstrukcijos gali važiuoti didesniu kaip 150 km/val. greičiu, prieš nusprendžiant dėl vienodų bandymo procedūrų, padangos gamintojas turi įrodyti techninei tarnybai (laboratorijai), kad jo bandymo tvarka ir rezultatai yra tinkami.

\n

2 lentelė Apkrovos rodiklis Padangos greičio kategorijos simbolis Bandymo būgno greitis (aps./min)(1) Rato apkrova, išreikšta apkrovos rodiklį atitinkančios apkrovos procentine dalimi Radialinių sluoksnių padanga Įstrižinė (įstrižųjų sluoksnių) padanga 7 val.

\n

16 val.

\n

24 val.

\n

122 ar daugiau F 100 100 66 proc.

\n

84 proc.

\n

101 proc.

\n

G 125 100 J 150 125 K 175 150 L 200 – M 225 – 121 ar mažiau F 100 100 G 125 125 J 150 150 K 175 175 L 200 175 70 proc.

\n

88 proc.

\n

4 val.

\n

6 val.

\n

106 proc.

\n

M 250 200 75 proc.

\n

97 proc.

\n

114 proc.

\n

N 275 – 75 proc.

\n

97 proc.

\n

114 proc.

\n

P 300 – 75 proc.

\n

97 proc.

\n

114 proc.

\n
(1)Specialios padangos turi būti bandomos esant greičiui, lygiam 85 proc. bandymo būgno greičio, kuris yra anksčiau nurodytas lygiaverčių normaliųjų padangų atžvilgiu. ______________ Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklių 19 priedas PADANGŲ ŽENKLINIMAS 1. PADANGŲ ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI:
\n

1.1. Ant padangos turi būti nurodyta:

\n

1.1.1. gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas;

\n

1.1.2. padangos dydis;

\n

1.1.3. padangos struktūros ženklinimas:

\n

1.1.3.1. įstrižinių (įstrižųjų sluoksnių) padangų ženklinti (raidės „D“) nereikia;

\n

1.1.3.2. radialinių sluoksnių padangos ženklinamos raide „R“ prieš vardinio skersmens ženklinimą ir žodžiu (nebūtinai) „RADIAL“ („RADIALINĖ“);

\n

1.1.3.3. įstrižinių juostų padangos ženklinamos raide „B“ prieš vardinį ratlankio skersmens ženklinimą ir žodžiais (papildomai) „BIAS-BELTED“ („ĮSTRIŽINIŲ JUOSTŲ“);

\n

1.1.4. padangos greičio kategorijos simbolis; padangų, tinkamų didesniems negu 240 km/val. greičiams, greičio kategorija turi būti nurodyta raidiniu kodu „Z“ prieš padangos struktūros ženklinimą (šio priedo 1.1.3 punktas);

\n

1.1.5. žieminėms padangoms įrašas „M+S“ (pasirinktinai „M. S.“ ar „M & S“);

\n

1.1.6. krovumo rodiklis; padangų, tinkamų didesniems negu 240 km/val. greičiams, krovumo rodiklis gali būti praleistas;

\n

1.1.7. žodis „TUBELESS“ („BEKAMERĖ“), jeigu padanga suprojektuota naudoti be kameros;

\n

1.1.8. žodis „REINFORCED“ („SUSTIPRINTA“), jei padanga yra sustiprinta;

\n

1.1.9. pagaminimo data trijų skaitmenų grupe: pirmi du rodo savaitę, o paskutinis – pagaminimo metus;

\n

1.1.10. ne mažesnis negu 20 mm skersmens simbolis „„ arba žodis „REGROOVABLE“ („PERGRIOVIUOJAMA“) komercinių transporto priemonių padangoms, kurios gali būti pergrioviuojamos; žymenys turi būti liejami į kiekvieną ar ant kiekvieno padangos šono;

\n

1.1.11. „PSI“ rodiklis (šių Taisyklių 21 priedas) komercinėms transporto priemonėms, kuris turi būti parenkamas apkrovos/greičio bandymams, kaip paaiškinta šių Taisyklių 18 priede;

\n

1.1.12. papildomas krovumo rodiklis/rodikliai ir greičio kategorijos simbolis, kai taikomos 1 priedo 6.5 punkto nuostatos;

\n

1.1.13. gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; prekės pavadinimas, prekės aprašymas arba prekės ženklas.

\n

1.2. Padangų ženklinimo išdėstymas pateiktas šio priedo 1 ir 2 pavyzdžiuose.

\n
2.PADANGŲ ŽENKLINIMO VIETA:
\n

2.1. žymenys turi būti aiškiai ir įskaitomai įlieti į abu šonus ar ant abiejų šonų ar bent iš vienos pusės ant žemutinio šono:

\n

2.2. simetriškų padangų visi anksčiau minėti žymenys turi būti išdėstyti ant abiejų šonų, išskyrus šio priedo 1.1.9, 1.1.11 punktuose ir šių Taisyklių 11 priede nurodytus žymenis, kurie turi būti tik ant vieno šono;

\n

2.3. nesimetriškų padangų visi anksčiau minėti žymenys turi būti išdėstyti bent ant išorinio šono.

\n
3.PADANGŲ ŽENKLINIMO ŽYMENŲ IŠDĖSTYMAS:
\n

3.1. padangos dydžio žymėjimas, apimantis vardinį skerspjūvio plotį, nominaliosios išraiškos santykį, struktūros tipo simbolį (kai taikoma) ir vardinį ratlankio skersmenį, turi būti sugrupuotas, kaip parodyta šio priedo 1 ir 2 pavyzdžiuose;

\n

3.2. krovumo rodiklis ir greičio kategorijos simbolis išdėstomi šalia dydžio žymėjimo. Jie gali būti prieš ar po jo arba gali būti išdėstyti aukščiau ar žemiau jo;

\n

3.3. žodžiai „BEKAMERĖ“ („TUBELESS“), „sustiprinta“, „M+S“ ir „PERGRIOVIUOJAMA“ („REGROOVABLE“) gali būti nutolę nuo dydžio žymėjimo;

\n

3.4. jei taikomos šių Taisyklių 1 priedo 6.5 punkto nuostatos, papildomi krovumo rodikliai ir greičio kategorijos simbolis turi būti pažymėti skritulio viduje šalia vardinių krovumo rodiklių ir greičio kategorijos simbolio, žymimų ant padangos šono.

\n

1 pavyzdys b ≥ 6 mm c ≥ 4 mm Šis ženklinimas apibudina tokią lengvojo automobilio padangą: kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 185; kurios nominaliosios išraiškos santykis yra 70; kurios radialinė sluoksnių struktūra (R); kurios vardinis ratlankio skersmuo yra 14; kurios krovumas yra 580 kg ir atitinka šių Taisyklių 6 priedo apkrovos rodiklį 89, kurios greičio kategorija T (maksimalus greitis 190 km/val.); kuri skirta montuoti be kameros („BEKAMERĖ“); kuri yra žieminė; kuri pagaminta 1993 metų dvidešimt penktą savaitę.

\n

2 pavyzdys MINIMALUS ŽENKLINIMO AUKŠČIAI (mm) Padangos, kurių ratlankio skersmuo < 20“ ar < 508 mm arba kurių skerspjūvio plotis ≤ 235 mm ar ≤ 9“ Padangos, kurių ratlankio skersmuo ≥ 20“ ar ≥ 508 mm arba kurių skerspjūvio plotis > 235 mm ar > 9“ b 6 9 c 4 d 6 Šis ženklinimas apibudina tokią komercinio automobilio padangą: kurios vardinis skerspjūvio plotis yra 250; kurios nominaliosios išraiškos santykis yra 70; kurios radialinė sluoksnių struktūra (R); kurios vardinis ratlankio skersmuo yra 508 mm (20); kurios krovumas yra 3250 kg, kai padanga vienguba, ir 2900 kg, kai sudvejinta (dviguba), atitinkanti šių Taisyklių 6 priede nurodytus atitinkamus krovumo rodiklius 149 ir 145; kurios greičio kategorija yra J (etaloninis greitis yra 100 km/val.); kurią galima naudoti papildomai, esant L greičio kategorijai (etaloninis greitis yra 120 km/val.), jei krovumas – 3000 kg, kai padanga vienguba, ir 2725 kg, kai sudvejinta (dviguba), atitinkanti šių Taisyklių 6 priedo nurodytus tinkamus keliamosios galios rodiklius, padangą, kuri skirta montuoti be vidinės kameros („BEKAMERĖ“); kuri yra žieminė; kuri pagaminta 1991 metų dvidešimt penktą savaitę; kurią reikia pripūsti iki 620 kPa apkrovos/greičio patvarumo bandymams, kurio PSI simbolis yra 90. ______________ Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklių 20 priedas BANDYMO VIETOS REIKALAVIMAI 1. Šiame priede nustatytos fizinės bandymo kelio, kuriuo važiuoja transporto priemonė, charakteristikos ir jo dangos reikalavimai. Pagal ISO 10844:1994 standartą parengti reikalavimai nustato fizines charakteristikas ir bandymo metodus, kuriais tikrinamos kelio dangos.

\n
2.Kelio danga turi atitikti ISO 10844:1994 standarto reikalavimus, jeigu jos tekstūra ir poringumas arba garso sugerties koeficientas buvo išmatuoti ir buvo nustatyta, kad jie atitinka šio priedo 3–6 punktų reikalavimus, ir jeigu dangos sudėtis atitinka šio priedo 9 punkto reikalavimus.
\n
3.Liekamasis bandymo kelio dangos akytumas (VC) neturi būti didesnis kaip 8 proc. Liekamojo akytumo matavimo metodika nurodyta šio priedo 11 punkte.
\n
4.Jeigu kelio danga neatitinka liekamojo akytumo reikalavimų ją galima naudoti, jeigu jos garso sugerties koeficientas α ≤ 0,10, matavimo metodika nurodyta šio priedo 12 punkte. Šio priedo 3 ir 4 punktų reikalavimų turi būti laikomasi, jeigu buvo išmatuota tik garso sugertis α ir nustatyta, kad α ≤ 0,10. Garso sugertį būtina matuoti tik tada, jeigu kelio danga neatitinka akytumo reikalavimų.
\n
5.Pagal tūrinį metodą (šio priedo 13 punktas) išmatuotas tekstūros gylis (TD) turi būti ne mažesnis negu 0,4 mm (TD ≥ 0,4 mm).
\n
6.Bandymo vietoje turi būti paklota kuo vienalytiškesnė danga, tai apima tekstūrą ir liekamąjį akytumą. Turi būti atkreiptas dėmesys, ar plentvoliu lyginama danga tam tikrose vietose neišlyginama kokybiškiau negu kitose, nes dėl to gali atsirasti nelygumų.
\n
7.Dangos atitiktis šiame priede nustatytiems tekstūros gylio (TD), liekamojo dangos akytumo (VC) ir garso sugerties (α) reikalavimams tikrinamas, kai danga yra nauja.
\n
8.Pasirenkant bandymo kelio dangos sudėtį, yra svarbu užtikrinti, kad plotas, kurį kerta bandymo atkarpa važiuojančios transporto priemonės, būtų padengtas tiksliai nurodyta bandymo medžiaga, teikiančia galimybę transporto priemonę vairuoti saugiai ir patikimai. Dėl to būtina, kad transporto priemonės važiavimo kelias būtų bent 3 m pločio ir jo ilgis abiejose galuose už linijų AA ir BB butų bent 10 m. Šio priedo 1 paveiksle pateiktas bandymo vietos planas, kuriame nurodytas mažiausias plotas. Pagal šių Taisyklių 15 priedą matavimai atliekami kiekvienoje transporto priemonės pusėje. Matuoti galima arba dviejose vietose pastatytais mikrofonais (po vieną iš abiejų kelio pusių) ir transporto priemonei važiuojant viena kryptimi, arba vienoje kelio pusėje pastatytu mikrofonu, tačiau transporto priemonei važiuojant dviem kryptimis. Jeigu mikrofonas statomas tik vienoje kelio pusėje, tai kelio pusei, kurioje mikrofonas nestatomas, kelio dangos reikalavimai netaikomi.
\n

1 pav. Bandymo vietos dangos reikalavimai 9. Bandymo vietos danga turi atitikti šiuos reikalavimus:

\n

9.1. Ta danga turi būti tankus asfaltbetonis.

\n

9.2. Didžiausias mišinyje panaudotos skaldos gabalėlių skersmuo turi būti 8 mm (pagal leistinas nuokrypas gali būti 6,3–10 mm).

\n

9.3. Didžiausias dangos dėvėjimosi sluoksnio storis turi būti ≥ 30 mm.

\n

9.4. Rišiklis turi būti nemodifikuotas skiedžiamasis bitumas.

\n
10.Dangos sudėties rekomendacijos:
\n

10.1. Rekomenduojama granuliometrinė mineralinių medžiagų sudėtis pateikta šio priedo 2 paveiksle. Ši sudėtis rekomenduojama dangos klojėjui, ji turi užtikrinti būtinas jos charakteristikas. Siekiant užtikrinti būtiną dangos tekstūrą ir tvarumą, šio priedo 1 lentelėje pateikiamos rekomendacijos. Granuliometrinės sudėties kreivė atitinka tokią formulę:

\n

P (per sietą prabyrėjusių medžiagų procentas) = 100 (d/dmax) 1/2; čia: d – kvadratinių sieto akučių dydis, mm; dmax – 8 mm vidurinei leistinosios nuokrypos kreivei, 10 mm apatinei leistinosios nuokrypos kreivei ir 6,3 mm – viršutinei leistinosios nuokrypos kreivei.

\n

10.2. Rekomenduojama smėlio frakcija (0,063 mm < kvadratinių sieto akučių dydis < 2 mm) turi būti sudaryta iš ne daugiau kaip 55 proc. gamtinio smėlio ir bent 45 proc. smulkinto smėlio.

\n

10.3. Rekomenduojama, kad dangos pagrindo ir išlyginamojo sluoksnio smėlis užtikrintų gerą stabilumą ir lygumą pagal geriausią kelių tiesimo patirtį.

\n

10.4. Rekomenduojama, kad medžiagos, kuri labai atspari skaldymui, grūdeliai būtų skaldyti.

\n

10.5. Rekomenduojama, kad mišiniuose naudojami grūdeliai būtų nuplauti.

\n

10.6. Rekomenduojama į dangą nedėti papildomų grūdelių.

\n

10.7. Rekomenduojama, kad rišiklio klampis, išreikštas kaip skverbties vertė, pagal šalies orų sąlygas būtų 40–60, 60–80 ar net 80–100. Rekomenduojama naudoti kuo klampesnį rišiklį.

\n

10.8. Rekomenduojama iki volavimo pasirinkti tokią mišinio temperatūrą, kad, vėliau voluojant dangą, būtų užtikrintas būtinas akytumas. Siekiant, kad būtų padidinta tikimybė, jog šio priedo 3–6 punktuose nurodytų reikalavimų būtų laikomasi, dangos sutankinimas būtų nustatomas ne tik pagal tinkamai pasirinktą mišinio temperatūrą, bet ir pasirenkant atitinkamą volavimų skaičių ir plentvolį.

\n

2 pav. Granuliometrinė mineralinių medžiagų sudėties kreivė su nurodytomis leistinosiomis nuokrypomis ruošiant asfalto mišinį 11. Atliekant liekamojo akytumo matavimą, iš keturių vietų, vienodai paskirstytų tarp AA ir BB linijomis apibrėžtos bandymo vietos (šio priedo 1 paveikslas), turi būti paimti bandiniai. Siekiant, kad dangos vienalytiškumas ratų vėžių vietoje nebūtų pažeistas ir kad danga neišsikraipytų, bandiniai turėtų būti imami iš dangos ne ratų vėžių vietoje, bet greta vėžių. Du bandiniai (mažiausiai) turėtų būti paimti iš greta ratų vėžių esančios dangos, o mažiausiai vienas – iš vietos, esančios maždaug vienodu atstumu nuo ratų vėžių ir kiekvieno mikrofono. Jeigu manoma, kad vienalytiškumo reikalavimų nesilaikoma (šio priedo 6 punktas), bandinius galima imti iš didesnio skaičiaus bandymo plote esančių vietų. Nustatomas kiekvieno bandinio liekamasis akytumas ir pagal visus bandinius apskaičiuojama vidutinė vertė, kuri lyginama su verte, pateikta šio priedo 3 punkte. Jokio bandinio akytumas neturi būti didesnis kaip 10 proc. Bandymo vietos dangos klojėjui primenama apie keblumus, kurių gali atsirasti, jeigu ta vieta būtų šildoma vamzdžiais arba elektros laidais ir jeigu iš jos tektų imti bandinius. Ta įranga turėtų būti kruopščiai suplanuota pagal būsimas bandinių ėmimo vietas. Rekomenduojama palikti keletą maždaug 200 × 300 mm dydžio plotų, kuriuose nei vamzdžių, nei laidų nebūtų paklota arba kuriuose jie būtų pakloti pakankamai giliai, kad iš viršutinio dangos sluoksnio imant bandinius jie nebūtų apgadinti.

\n
12.Garso sugerties koeficientas matuojamas kompleksinės akustinės varžos vamzdžiu, taikant ISO 10534-1 „Akustika – Garso sugerties koeficiento ir kompleksinės akustinės varžos nustatymas vamzdžio metodu“ standarte apibūdintą metodiką. Ruošiant bandinius, laikomasi tų pačių reikalavimų kaip ir dėl liekamojo akytumo nustatymo bandinių ruošimo (šio priedo 11 punktas). Garso sugerties matavimo intervalas turi būti 400–800 Hz ir 800–1600 Hz (pagrindiniai trečios oktavos juostų dažniai) ir turi būti nustatytos abiejų tų dažnių intervalų didžiausios vertės bei apskaičiuotas visų tiriamų bandinių tų verčių vidurkis ir gaunamas galutinis rezultatas.
\n

1 lentelė Nustatytos vertės Leistinieji nuokrypiai pagal bendrą mišinio masę pagal mineralinių medžiagų masę Akmenų masė, sieto kvadratinės akutės (SM) > 2 mm 47, 6 proc.

\n

50,5 proc. ±5 Smėlio masė 0,063 S M < 2 mm 38,0 proc.

\n

40,2 proc. ±5 Nustatytos vertės Leistinieji nuokrypiai pagal bendrą mišinio masę pagal mineralinių medžiagų masę Mineralinių miltelių masė SM 0,063 mm 8,8 proc.

\n

9,3 proc. ±2 Rišiklio (bitumo) masė 5,8 proc.

\n

N. A. ±0,5 Maksimalus dydis 8 mm 6,3–10 Rišiklio klampumas (šio priedo 10.7 punktas) Mineralinių medžiagų atsparumas gludinimui > 50 Sutankinimo laipsnis pagal Maršalo bandinius 98 proc.

\n
13.Tekstūros gylis turi būti matuojamas išilgai ratų, važiuojančių bandymo juosta, vėžių vienodais atstumais bent dešimtyje vietų ir nustatoma vidutinė vertė, kuri lyginama su apibrėžtu mažiausiu tekstūros gyliu. Metodikos aprašas pateiktas ISO 10844:1994 standarte.
\n
14.Dėl padangos lietimosi su kelio danga kylančio triukšmo lygis, išmatuotas virš bandymo dangos, po 6–12 mėnesių nuo tos dangos klojimo gali šiek tiek padidėti. Nustatytas charakteristikas danga pradeda atitikti ne anksčiau kaip po keturių savaičių nuo jos klojimo. Dangai senstant, sunkvežimių keliamo triukšmo matavimui daroma mažesnė įtaka negu tuomet, kai ji yra matuojant lengvojo automobilio keliamą triukšmą. Dangos tvarumą daugiausiai lemia ja važinėjančių transporto priemonių padangos, kurios tą dangą gludina ir sutankina. Danga turi būti periodiškai tikrinama pagal šio priedo 7 punktą.
\n
15.Nuo dangos turi būti nuvalytos atliekos arba dulkės, galinčios labai sumažinti tikrąjį tekstūros gylį. Ledą nutirpdant druska, laikinai ar net neatitaisomai gali pasikeisti dangos tekstūros taip, kad padidės keliamas triukšmas, todėl druskos naudoti nerekomenduojama.
\n
16.Jeigu bandymo kelią būtina užkloti nauja danga, tą dangą reikia kloti tik bandymo juostoje, kuria važinėja transporto priemonės, jeigu bandymo vieta už tos juostos atitinka liekamojo akytumo arba garso sugerties reikalavimus.
\n
17.Bandymo vietos dangos dokumentuose pateikiama tokia informacija:
\n

17.1. bandymo kelio vieta;

\n

17.2. rišiklio tipas, rišiklio klampumas, mineralinės medžiagos, didžiausias teorinis betono tankis (DR), dėvėjimosi sluoksnio storis ir pagal iš bandymo kelio paimtus bandinius nustatyta granuliometrinės sudėties kreivė;

\n

17.3. tankinimo metodas (pvz.: plentvolio tipas, plentvolio masė ir plentvolio važiavimo viena vieta skaičius tankinant dangą);

\n

17.4. mišinio temperatūra, aplinkos oro temperatūra ir vėjo greitis klojant dangą;

\n

17.5. dangos klojimo data ir jos klojėjas;

\n

17.6. visų arba bent paskutinio bandymo rezultatas, įskaitant:

\n

17.6.1. kiekvieno bandinio liekamąjį akytumą;

\n

17.6.2. taškus bandymo vietoje, kuriuose buvo paimti bandiniai akytumui matuoti;

\n

17.6.3. kiekvieno bandinio garso sugerties koeficientą (jeigu išmatuotas); nurodomi kiekvieno bandinio rezultatai ir kiekvieno dažnio intervalo bei bendras vidurkis;

\n

17.6.4. bandymo vietos taškai, kuriuose paimti bandiniai sugerčiai matuoti;

\n

17.6.5. tekstūros gylis, įskaitant bandymų skaičių ir standartinį nuokrypį;

\n

17.6.6. už bandymų pagal šio priedo 17.6.1 ir 17.6.2 punktus darymą atsakingą techninę tarnybą (laboratoriją) ir naudotos įrangos tipą;

\n

17.6.7. bandymo (-ų) darymo ir bandinių ėmimo iš bandymo kelio datą.

\n
18.Transporto priemonės keliamo triukšmo nustatymo bandymą (-us) aprašančiuose dokumentuose nurodoma, ar buvo laikomasi visų to standarto reikalavimų. Pagal šio priedo 17 punktą daroma nuoroda į dokumentą, kuriame aprašyti rezultatai, patvirtinantys, kad to standartų reikalavimų buvo laikomasi. ______________ Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklių 21 priedas SANTYKIS TARP SLĖGIO RODIKLIO IR SLĖGIO VIENETŲ lentelė Slėgio rodiklis („PSI“) bar kPa 20 1,4 140 25 1,7 170 30 2,1 210 35 2,4 240 40 2,8 280 45 3,1 310 50 3,4 340 55 3,8 380 60 4,2 420 65 4,5 450 70 4,8 480 75 5,2 520 80 5,5 550 85 5,9 590 90 6,2 620 95 6,6 660 100 6,9 690 105 7,2 720 110 7,6 760 115 7,9 790 120 8,3 830 125 8,6 860 130 9,0 900 135 9,3 930 140 9,7 970 145 10,0 1000 150 10,3 1030 ______________ Transporto priemonių ir jų padangų tipo patvirtinimo taisyklių 22 priedas BANDYMO PROTOKOLAS Bandymo protokole pateikiama tokia informacija:
\n
1.Apie kiekvieno bandomojo važiavimo meteorologines sąlygas, įskaitant aplinkos oro ir bandymo vietos dangos temperatūrą.
\n
2.Duomenys apie tai, ar buvo laikomasi ISO 10844:1994 standarto reikalavimų dėl bandymo vietos dangos, ir metodą, kuris taikytas tai atitikčiai patikrinti.
\n
3.Bandymui daryti naudoto ratlankio plotis.
\n
4.Duomenys apie padangą: gamintojas, prekės pavadinimas, prekės ženklas, dydis, krovumo rodiklis, etaloninis slėgis.
\n
5.Bandomosios transporto priemonės aprašas ir jos bazė.
\n
6.Tipiškai išbandant kiekvieną padangą naudota apkrova Qt (nurodoma N), nurodant, kokį etaloninės apkrovos Qr procentą ji sudaro, vidutinė bandymo apkrova Qtavr (nurodoma N), nurodant, kokį etaloninės apkrovos Qr procentą ji sudaro.
\n
7.Kiekvienos bandomos padangos šaltojo pripūtimo slėgis, nurodytas kPa.
\n
8.Bandymo greičiai, kai transporto priemonė kerta PP‘ liniją.
\n
9.Visais mikrofonais užregistruoti didžiausi kiekvieno transporto priemonės važiavimo garso lygiai, išreikšti A svertinės skalės decibelais.
\n
10.Bandymo rezultatas LR. A svertinės decibelais išreikštas etaloniniu greičiu važiuojančios transporto priemonės garso lygis, patikslintas pagal temperatūrą (jeigu šis reikalavimas taikomas) ir suapvalintas iki artimiausio sveiko skaičiaus.
\n
11.Regresijos kreivės nuožulnumas. ______________
", "next": 0}