Taikoma tada, kai nėra galimybių taikyti kitas triukšmą mažinančias priemones, arba jei kitos priemonės nėra pakankamai efektyvios.
\nGarso bangos lengvai sklinda pro plyšius, visur, kur tik gali patekti oras. Aukštų dažnių garso bangos lengviau už žemų dažnių bangas prasiskverbia pro tarpus.
\n165.1. Techniniame projekte turi būti pridėtos gyvenamųjų namų, kuriuose langai bus keičiami į garsą izoliuojančius langus, nuotraukos, o keičiami langai apibraukti arba kitaip pažymėti. Taip pat turi būti nurodytas kelio pavadinimas, kilometras ir atstumas nuo kelio ašies iki namo.
\n165.2. Langai keičiami į garsą izoliuojančius langus tik gyvenamuosiuose namuose (namų paskirtis nurodoma pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kurį savininkas turi pateikti), gyvenamuosiuose ir miegamuosiuose kambariuose. Langai nekeičiami sandėliukuose, verandose, garažuose ir kitose panašiose patalpose. Langai keičiami iš trijų pusių nuo rekonstruojamo ar tiesiamo kelio, t.y. priekiniame ir abiejuose šoniniuose namo fasaduose. Iš kiemo pusės esantys langai nekeičiami. Išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, jei gyvenamasis namas yra labai arti sankryžos ar panašiai) visuose namo fasaduose gali būti įrengiami garsą izoliuojantys stiklo paketai, prieš tai raštu suderinus su LAKD atsakingais darbuotojais.
\n165.3. Statinio projektuotojas turi parengti atskirai kiekvieno gyvenamojo namo langų keitimo į garsą izoliuojančius langus suderinimo aktus (žr. 5 priedą). Užpildyti suderinimo aktai tampa techninio projekto dalimi.
\nGarsą izoliuojantys langai 166. Standartiniai dviejų stiklų paketai.
\n166.1. Šių langų paskirtis – optimali termoizoliacija. Siauras, dujomis užpildytas tarpas tarp stiklų užtikrina efektyvią terminę izoliaciją, o jį padidinus šilumos perdavimas padidėja.
\n166.2. Ir priešingai, garso sklidimas pro dviejų stiklų langus mažėja, didėjant dujomis užpildytai ertmei. Garso izoliacijos aspektu standartiniai dviejų stiklų langai su mažiausiu (12–13 mm) tarpu yra tik vos geresni už to paties svorio viengubo stiklo langus. Standartinis mažiausias (12–13 mm) dujų užpildo tarpas yra per siauras, kad akustine prasme atskirtų abu stiklus, ypač esant žemų dažnių triukšmui.
\nTai – du stiklo lakštai, sutvirtinti tarpusavyje plonu plastiko tarpsluoksniu. Plastiko tarpsluoksnis padidina lango garso izoliacines savybes. Lyginant su standartiniu dviejų to paties storio stiklų paketu, laminuotas stiklas geriau izoliuoja nuo triukšmo. Tačiau jis yra brangesnis ir neužtikrina tokių pačių termoizoliacinių savybių.
\nEfektyviausias būdas pagerinti esamų langų (paprasto stiklo ar standartinio stiklo paketo) akustinės izoliacijos savybes yra papildomo išorinio lango iš storo ar laminuoto stiklo įstatymas. Tarpas tarp naujojo ir buvusio lango turėtų būti 50–100 mm. Esami langai turi būti sandarūs.
\nKad langai izoliuotų >15 dBA, jie turėtų būti uždaryti (žr. 20 lentelę).
\nDaugeliui žmonių sunku prisitaikyti prie tokio jų įprastos elgsenos apribojimo (2 priedas [15]). Triukšmo matavimų studijos Europos šalyse rezultatai: nuo balandžio iki lapkričio mėn. miegamuosiuose tik ~25 % naktų gyventojai miega visai uždarę langus.
\nPakeitus senesnius langus sandariais, garsą izoliuojančiais langais, vėdinimas turėtų būti intensyvesnis, kad nepablogėtų vidaus aplinkos klimatas, neiškiltų drėgmės problemų.
\n20 lentelė. Įvairių langų tipų garso izoliacijos palyginimas (2 priedas [3]) Eil. Nr.
\nLangų tipas/sąlygos Garso izoliacija, dBA 1.
\nBet kuris langų tipas/praverti 10–15 2.
\nViengubo stiklo (3 mm) langai/atidarinėjami/stiklas neužhermetintas 17 3.
\nViengubo stiklo (3 mm) langai/atidarinėjami/stiklas užhermetintas 19 4.
\nViengubo stiklo (3 mm) langai/fiksuoti/neatidarinėjami 21 5.
\nViengubo stiklo (6 mm) langai/fiksuoti/neatidarinėjami 23 6.
\nDviejų stiklų (paketai) langai (3 mm stiklas – 13 mm tarpas – 3 mm stiklas)/atidarinėjami 23–25 7.
\nDviejų stiklų (paketai) langai (3 mm stiklas – 13 mm tarpas – 3 mm stiklas)/fiksuoti/neatidarinėjami 24–26 8.
\nDviejų stiklų (paketai) langai (3 mm stiklas – 25 mm tarpas – 3 mm stiklas)/fiksuoti/neatidarinėjami 25–27 9.
\nDviejų stiklų (paketai) langai (3 mm stiklas – 50 mm tarpas – 3 mm stiklas)/fiksuoti/neatidarinėjami 27–29 10.
\nDviejų stiklų (paketai) langai (3 mm stiklas – 100 mm tarpas – 3 mm stiklas)/fiksuoti/neatidarinėjami 29–31 11.
\nDviejų stiklų (paketai) langai (6 mm stiklas – 50 mm tarpas – 6 mm stiklas)/fiksuoti/neatidarinėjami 29–31 12.
\nLaminuoto stiklo (6 mm) langai/fiksuoti/neatidarinėjami 30 13.
\nLaminuoto stiklo (13 mm) langai/fiksuoti/neatidarinėjami 33 14.
\nDviejų stiklų (paketai) langai su papildomu (išoriniu) trečiu stiklu, įstiklintu 76 mm atstumu 30–32
\nEismo valdymas 170. Tranzitinio eismo kelių atskyrimas, nukreipimas aplinkkeliais.
\nAtskyrus kelius tranzitiniam eismui, galimas lengvesnis/sistemingesnis neigiamo poveikio valdymas triukšmą mažinančiais sprendiniais/priemonėmis.
\n170.1. Teigiami ir neigiami aplinkkelių aspektai:
\nTriukšmo lygis gali būti reikšmingai sumažintas, sumažinus sunkiojo transporto dalį bendrame eismo sraute (žr. 2 lentelę).
\nSunkiosios transporto priemonės yra reikšmingai (~10 dBA) triukšmingesnės už lengvąsias. Įvedus ribojimo priemonę, triukšmo lygis gali būti sumažintas iki 2 dBA. Faktinis triukšmo lygio sumažėjimas priklausys nuo specifinių konkrečios situacijos aplinkybių (važiavimo greičio, eismo intensyvumo, sunkiojo transporto dalies).
\nEismo triukšmas gali būti reikšmingai sumažintas, mažinant važiavimo greitį (žr. 3 lentelę).
\n172.1. Pagrindinės priemonės:
\nGreičio mažinimo kalneliai gali tapti papildomu triukšmo šaltiniu, ypač kai per juos važiuoja sunkusis transportas.
\n172.2. Netriukšmingų greičio mažinimo kalnelių įrengimo rekomendacijos:
\nPriemonė suteikia galimybę rinktis kelionę ne automobiliu.
\n21 lentelė. Triukšmą mažinančių kelio projekto sprendinių kainos (2 priedas [18]) Vietovė Priemonė Kaina* (jei esamas kelias) Kaina* (jei naujas kelias) Urbanizuota Iškasa 2 2 Kelio pylimas 2 3 Tunelis 1 1 Iškasa su kelio apdanga 1 1 Estakada su priemonėmis 1 1 Kaimiška/ užmiesčio Iškasa 2 3 Kelio pylimas 2 4 Tunelis 1 2 Iškasa su kelio apdanga 1 2 Estakada su priemonėmis 1 1 * Kaina: 1 – labai didelė, 2 – didelė, 3 – vidutinė, 4 – labai maža 175. Dažniausiai taikomų triukšmo užtvarų didžiąją kainos dalį sudaro medžiagų kaina.
\nUrbanizuotoje ir priemiesčio aplinkoje reikėtų daugiau investuoti į užtvaros medžiagų kokybę, natūralioje užmiesčio gamtinėje aplinkoje galima ieškoti sprendinio su paprastesnių medžiagų sienute ir didesne želdinių dalimi.
\n22 lentelė. Triukšmo užtvarų – pylimų ir triukšmo užtvarų – santykinės kainos (2 priedas [4]) Priemonė Įvertinti aspektai* Santykinė kaina Apsaugos nuo triukšmo pylimas Žemės ūkio paskirties žemės kaina, vietinis gruntas Labai maža Medinė triukšmo užtvara Standartinė Maža Betoninė triukšmo užtvara Standartinė blokinė Žema–labai maža Mūrinė triukšmo užtvara Standartinė Vidutinė Plastikinė/apželdinta triukšmo užtvara Medžiaga, želdiniai Vidutinė Metalinė triukšmo užtvara Plastiku padengti metaliniai paneliai, plieninės atramos Vidutinė Absorbuojantys paneliai Paneliai su akmens vatos užpildu Vidutinė Skaidrios triukšmo užtvaros Stiklo paneliai, plieninės atramos Didelė Užtvara–sąranta (betoninė arba medinė) Gamyklinė užtvara, didelė įrengimo darbų kaina, žemės ūkio paskirties žemės kaina Labai didelė * Nevertinti aspektai: pamatai, apsauginiai atitvarai, avarinių išėjimų įrengimas.
\n23 lentelė. Triukšmą mažinančių priemonių efektyvumo ir kainos palyginimas Priemonė Taikymo sritis Matmenys Efektyvumas* Kaina** Kelio projekto sprendiniai kelias iškasoje urbanizuotoje, priemiesčio, kaimiškoje/užmiesčio aplinkoje. gylis >=3 (4) m šlaitai 1:1,5 ir statesni G–O 5–10 dBA A, V (naujų kelių užmiestyje) kelias ant pylimo labiau tinka kaimiškoje/užmiesčio aplinkoje; žemaaukščių (2 a.) pastatų apsaugai. h >= 2,5 m V–G A V-LŽ (naujiems keliams urbanizuotoje teritorijoje – užmiestyje) tunelis, kelio apdanga kai triukšmo lygį reikia daug sumažinti; urbanizuotoje, priemiesčio aplinkoje. – O LA, A (naujiems keliams užmiestyje) estakada su užtvaromis urbanizuotoje, priemiesčio aplinkoje. – V–G LA Triukšmo užtvaros triukšmo užtvara urbanizuotoje, priemiesčio; kaimiškoje/užmiesčio aplinkoje; žemaaukščių (2 a.) pastatų apsaugai. h >= 3 (4) m O 8–15 dBA A-V apsaugos nuo triukšmo pylimas labiau tinka kaimiškoje/užmiesčio aplinkoje; žemaaukščių (2 a.) pastatų apsaugai. h >= 3 (4) m O 5–20 dBA V-LŽ bioužtvaros urbanizuotoje, priemiesčio aplinkoje; žemaaukščių (2 a.) pastatų apsaugai. h 3–4 m O 16–18 dBA V-LŽ apsauginiai želdiniai labiau tinka kaimiškoje/užmiesčio aplinkoje; žemaaukščių (2 a.) pastatų apsaugai. minimalus juostos plotis 10 m V 4–8 dBA V Mišrios triukšmo užtvaros kelias iškasoje su triukšmo užtvara kai triukšmo lygį reikia daug sumažinti; urbanizuotoje, priemiesčio, kaimiškoje/užmiesčio aplinkoje. – O A–V kelias ant pylimo su triukšmo užtvara labiau tinka kaimiškoje/užmiesčio aplinkoje. žemaaukščių (2 a.) pastatų apsaugai. – G–O A–V apsaugos nuo triukšmo pylimas su sienute labiau tinka kaimiškoje/užmiesčio, priemiesčio aplinkoje; žemaaukščių (2 a.) pastatų apsaugai. – O V kelias ant pylimo su želdiniais labiau tinka kaimiškoje/užmiesčio, priemiesčio aplinkoje; žemaaukščių (2–3 a.) pastatų apsaugai. – G–O V–LA Pastato izoliavimas pastato dalių (langų) izoliavimas tik vidaus aplinkos apsaugai; ir žemaaukščių, ir daugiaaukščių pastatų apsaugai. – 5–15 (20) dBA nenustatyta * Efektyvumas (triukšmo lygio sumažinimas): V – vidutinis, G – geras, O – optimalus–labai geras. ** Kaina: LA – labai aukšta, A – aukšta, V – vidutinė, LŽ – labai žema.
\n181.1. Valymas vykdomas aukšto spaudimo vandens srove ar rankiniu būdu su šepečiais ir žemo spaudimo vandens srove.
\n181.2. Skaidrioms triukšmo užtvaroms, esančioms ant tiltų ir viadukų, valyti reikia specialios įrangos.
\n181.3. Paukščių išmatų problemą rekomenduojama spręsti, naudojant cheminius repelentus, kad paukščiai netupėtų ant užtvaros.
\n24 lentelė. Specifiniai triukšmo užtvarų priežiūros reikalavimai pagal medžiagą Rodikliai Reikalavimai Triukšmo užtvarų medžiagos ir detalės Medinės Betoninės Mūrinės Skaidrios Plastikinės Metalinės Švarumas Triukšmo užtvaros turi būti tvarkingos, švarios, nuo jų turi būti nuvalomas purvas, naftos produktų dėmės, kiti teršalai bei graffičiai. + +/– Kai kuriose vietovėse gali užtekti savaiminio lietaus vandens nuplovimo. +/– Kai kuriose vietovėse gali užtekti savaiminio lietaus vandens nuplovimo. + Plaunamos1 ir poliruojamos. + + Apsauginė danga Impregnavimas, dažymas2.
\nKas 5–73 m. +/– (Dažomos, jei toks dizainas) – – – + (Periodiškai dažomos4, jei yra atspindinčios ir jei toks dizainas). __________________ 1 Jei detalės neturi specialaus apsauginio paviršiaus, jas reikės valyti daug dažniau negu kitų medžiagų detales.
\n2 Graffičiai lengviau nuvalomi nuo poliamidinio pagrindo dažų.
\n3 Priklausomai nuo medienos rūšies ir aplinkos poveikio. Dažymas nebūtinas gamykloje impregnuotai medienai.
\n4 Dažymas nebūtinas galvanizuotam plienui, anodintam aliuminiui.
\nSantykinės priežiūros kainos 25 lentelė. Triukšmo užtvarų, pylimų priežiūros kainų palyginimas Užtvaros tipas Įvertinti aspektai* Santykinė kaina Apsaugos nuo triukšmo pylimas Žolės pjovimas, želdinių priežiūra Maža/labai maža Medinė triukšmo užtvara Patikra/remontas, periodiškas paviršiaus apdorojimas Maža Betoninė triukšmo užtvara Patikra/remontas, periodiškas valymas Labai maža Mūrinė triukšmo užtvara Patikra/remontas, periodiškas valymas Labai maža Plastikinė/apželdinta triukšmo užtvara Patikra/remontas, periodiškas valymas, želdinių priežiūra Vidutinė Metalinė triukšmo užtvara Patikra/remontas, periodiškas paviršiaus dažymas, apdorojimas Maža/labai maža Absorbuojančios triukšmo užtvaros paneliai Patikra/remontas, periodiškas valymas Maža/labai maža Skaidrios triukšmo užtvaros Patikra/remontas, reguliarus valymas/paviršiaus apdorojimas Aukšta Užtvara – sąranta (betoninė arba medinė) Patikra/remontas Maža * Nevertinti aspektai: sunkus pasiekiamumas, pažaidų remontas, eismo reguliavimas.
\nBendrosios nuostatos 182. Priemonių monitoringo tikslai:
\n183.1. priemonė buvo įdiegta vadovaujantis PAV ataskaita [5.2] ir yra parengtas ir su Aplinkos ministerija ir jai pavaldžiomis institucijomis suderintas stebėsenos planas;
\n183.2. priemonė buvo įdiegta iš Europos Sąjungos fondų lėšų, jos efektyvumo užtikrinimas ir tolesnė stebėsena yra būtina finansavimo sąlyga;
\n183.3. kelio (priemonės) valdytojui kyla abejonių dėl pasiekto akustinio efektyvumo saugomoje aplinkoje po priemonės įdiegimo arba pasikeitus eismo ar/ir aplinkos sąlygoms.
\nMonitoringo rekomendacijos 186. Galimi du pasiekto akustinio efektyvumo saugomoje aplinkoje įvertinimo būdai:
\n186.1. Pirmas būdas naudotinas tada, kai stebėsena yra planuojama iš anksto. Jis susideda iš šių etapų:
\n186.2. Antras būdas naudotinas, kai stebėsena nebuvo planuota iš anksto, pasikeitė eismo ar/ir aplinkos sąlygos. Jis susideda iš šių etapų:
\n187.1. Visų priemonių, išskyrus želdinius, monitoringą rekomenduojama atlikti per 1 metus po priemonės įdiegimo, vėliau matavimus rekomenduojama pakartoti kas 5 metai. 5 m. yra laiko tarpas, per kurį gali įvykti reikšmingi aplinkos, eismo pokyčiai.
\n187.2. Želdinių akustinio efektyvumo monitoringas gali būti pradėtas tik visiškai suaugus želdiniams. Planuoti monitoringą galima pagal želdinių plane pateiktus duomenis (žr. 149 punktą).
\nReglamente pateikti privalomieji spinduliuojamojo triukšmo standartai, galimos atitikties vertinimo procedūros, ženklinimo taisyklės bei techninių dokumentų ir duomenų apie lauko įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą kaupimo reikalavimai. (1 p.) Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 (Žin., 2003, Nr. 79-3614) Reglamento tikslas – nustatyti pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastato atitvarų ir jo dalių akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę. (2 p.) Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistema. Šioms garso klasėms nustatyti yra naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių vertės. (4 p.) _________________ Dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ 2 priedas LITERATŪRA 1. Armolaitis K. Apsauginių kelių želdinių įveisimo ir priežiūros rekomendacijos – Kaunas: LŽŪU, 1998 – 52 p.
\nA2 – lengvi paneliai ant nedidelio (30x30 cm) bordiūro.
\nA1 – gelžbetonis, kt. sunkios detalės. hmaks. 2,50-:-3,00 m.
\nA2 – lengvi (medienos, aliuminio) paneliai. Integruotos užtvaros. h<2,00 m.
\nMetalinis atitvaras arba pylimas.
\nLygus žemės paviršius, kelias be sankasos.
\nKietas gruntas.
\n0,1 iki 0,4 B (pav.) cokoliai/plintai Atskiri gelžbetoniniai cokoliai; tipinis atstumas tarp jų: 3m; suprojektuoti taip, kad atlaikytų vėjo apkrovą.
\nLengvi paneliai vertikaliuose stovuose.
\nUžtvaros maksimalus aukštis: 2,00-:-2,50 m.
\nMetalinis atitvaras.
\nNeaukšti pylimai (h < 3,50 m). Lygus žemės paviršius, kelias be sankasos.
\nTvirtas gruntas.
\n1 C (pav.) plieniniai poliai Plieniniai poliai žemėje; vertikalios atramos gali būti įbetonuojamos.
\nGylis priklauso nuo užtvaros aukščio ir vėjo apkrovos.
\nLengvi paneliai vertikaliuose stovuose.
\nUžtvaros aukštis: >3,00 m, iki 4,50-:-5,00 m.
\nMetalinis atitvaras.
\nAukšti pylimai (h > 3,00 m).
\nNetvirti gruntai.
\nGalimos problemos, jei vyrauja stiprūs vėjai.
\n2,0 D (pav.) bordiūrai Ištisiniai gelžbetoniniai bordiūrai. Bordiūrų matmenys priklauso nuo vėjo apkrovos (paprastai 0,60÷1,00 x 0,50 m).
\nAtspindintys ar absorbuojantys paneliai. hmaks. : 3,00 m.
\nApsauginis bordiūras (angl. New Jersey self-protecting base).
\nSmūginė apkrova < 485 KJ.
\nAukšti pylimai (h > 3,00 m).
\nTeritorijos, kuriose vyrauja vidutinio stiprumo vėjai.
\n1,5 E (pav.) pritvirtinti bordiūrai Pritvirtintos gelžbetoninės platformos (ar bordiūrai). Bordiūrai taikomi esamiems keliams, jų matmenys: (paprastai) 1,00 x 0,60 m.
\nLengvi paneliai, absorbuojantys paneliai.
\nUžtvaros aukštis: 5,00-:-5,50 m.
\nApsauginis bordiūras (angl. New Jersey self-protecting base).
\nSmūginė apkrova > 485 KJ.
\nAukšti pylimai (h > 3,00 m).
\nPrietilčiai.
\nLabai saugi konstrukcija.
\n2,0 _________________ Dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ 4 priedas PAGRINDINIAI AUGALAI ŽELDYNAMS Lapuočiai medžiai Charakteris: F – formalus, Nf – neformalus.
\nPanaudojimas: B – bendras, Ak – akcentas, M – masinis, U – užsklanda/užtvara.
\nAugalai nevienodai tinka įvairiems želdynams, kurių paskirtis yra atskirti arba uždengti, pabrėžti ir nurodyti, pagražinti ir pan.
\nLajos forma: O – ovao, K – kolonos, R – rutulio, P – piramidės (kūgio), S – svyruoklės, N – netaisyklinga.
\nTanki kūgio formos paprastosios eglės laja yra niūri; retoka skėstašakė paprastojo ąžuolo – didinga, skatinanti; tanki ovalo formos mažalapės liepos – raminanti; o retos svyrančios karpotojo beržo ir baltojo gluosnio lajos nuteikia liūdnai, slopinamai. Šios augalų ypatybės gali būti panaudotos, kuriant želdyno nuotaiką. h – aukštis, m; skersmuo – lajos plotis, m.
\nPavadinimas Augalo savybės Dizaino savybės Charakteris Panaudojimas Forma Žiedai Spalva F Nf B A M U Ąžuolas (paprastasis Quercus robur, raudonasis Q. rubra, kt.) h – 15 ir daugiau m; skersmuo – 5–10 m; augimo sparta – vidutinė; atstumas tarp sodinukų: 4 (6) m.
\nMėgsta nerūgščius ir neužmirkusius vidutinio derlingumo dirvožemius bei derlingus gilius priemolius ir priesmėlius, turinčius daug Ca, N, Mg, K.
\nŠviesomėgis arba pusiau šviesomėgis.
\nLietuvoje dažnas.
\nR/N Rudenį lapai rudi, raudoni + + + + Beržas (karpotasis Betula pendula) h – 15 ir daugiau m; skersmuo – 5–8 m; augimo sparta – didelė; atstumas tarp sodinukų – 4 (6) m.
\nLabai atsparus sausroms, šalčiui.
\nGali augti nederlingoje dirvoje.
\nŠviesomėgis.
\nAuginamas kelių ir vėjo apsauginėse užtvarose.
\nLietuvoje dažnas.
\nK/S + + + + Klevas (paprastasis Acer platanoides, platanalapis A. pseudoplatanus) h – 15 ir daugiau m; skersmuo – 5–8 m; augimo sparta – vidutinė (paprastasis)/didelė (platanalapis); atstumas tarp sodinukų – 4 (6) m.
\nMėgsta purius, humusingus vidutinio drėgnumo velėninius karbonatinius priemolius ir priesmėlius (eutrofas). pH 6,0–6,5.
\nŪksminis.
\nAuginamas pakelėse, miestų gatvėse. Paprastasis klevas atsparesnis užterštam miestų orui.
\nPaprastasis klevas paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje.
\nR + Rudenį lapai spalvoti (geltoni, raudoni) + + + + Liepa (didžialapė Tilia platyphyllos, mažalapė T. cordata, paprastoji T. x vulgaris) h – 15 ir daugiau m; skersmuo – 5–10 m; augimo sparta – didelė; atstumas tarp sodinukų – 4 (6) m.
\nAtspari šalčiui ir šalnoms. Gerai pakenčia sausras.
\nDidžialapė liepa mėgsta vidutinio derlingumo dirvožemį. Mažalapė liepa mėgsta derlingus, puveningus, drėgnokus premolius ir priesmėlius (pH 6–8), bet gali augti ir vidutinio derlingumo jauriniuose dirvožemiuose.
\nPusiau ūksminė rūšis.
\nMažalapė liepa dažnai auginama gatvėse, pakelės užuovėjinėse užtvarose.
\nLiepas galima genėti ir formuoti lajas.
\nDažna visoje Lietuvoje.
\nR + + + + + + + Robinija (baltažiedė /baltažiedis vikmedis/ Robinia pseudoacacia) h – 10–15 m; skersmuo – 5–8 m; augimo sparta – didelė; atstumas tarp sodinukų – 4 (6) m.
\nDirvožemiui nereikli, neretai auginama nederlinguose smėlynuose.
\nGerai pakenčia sausras. Šaltomis žiemomis gali apšalti.
\nLabai mėgsta šviesą.
\nDažna miestų gatvėse. Atspari užterštam miestų orui.
\nN + + + + Skroblas (paprastasis Carpinus betulus) h – 5–10 m; skersmuo – 4–6 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų – 3 (5) m.
\nMėgsta derlingus, drėgnokus, bet neužmirkusius dirvožemius. Dažniausiai paplitę sunkiuose priemolio ir molio dirvožemiuose.
\nGeriausiai iš savaiminių medžių pakenčia paunksmę.
\nIš skroblų formuojamos gyvatvorės, aukštos žalios sienos.
\nR Rudenį lapai pagelsta, parausta, paruduoja + + + + + Uosis (paprastasis Fraxinus excelsior, kt.) Paprastasis uosis: h > 15 m; skersmuo – 5–8 m; augimo sparta – didelė; atstumas tarp sodinukų – 4 (6) m.
\nMėgsta karbonatinius, humusingus, drėgnus ir drėgnokus glėjiškus priemolius.
\nMėgsta šviesą.
\nAtsparus vėjams. Auginamas pakelėse.
\nLietuvoje dažnas.
\nN + + + + Žilakrūmis (amerikinis Elaeagnus argentea, siauralapis E. angustifolia) Siauralapis: h – 3–5 ir daugiau m; skersmuo – 2–3–5 m; augimo sparta – didelė; atstumas tarp sodinukų – 3 (4) m.
\nAmerikinis (krūmas): h > 3–5 m; skersmuo – 3–5 m; augimo sparta – didelė; atstumas tarp sodinukų – 3 m.
\nAtsparus šalčiui, sausroms, užterštam miestų orui.
\nDirvožemiui mažai reiklus.
\nŠviesomėgis.
\nLietuvoje auginamas pakelėse, prie geležinkelių, siauralapis – užuovėjinėse užtvarose.
\nR/N + + + + Papildomos lapuočių medžių rūšys: ąžuolas (bekotis), beržas (popieržėvis), bukas (paprastasis), klevas (sidabrinis, totorinis, trakinis), liepa (grakščioji, sidabrinė), uosis (pensilvaninis).
\nSpygliuočiai (visžaliai) medžiai Charakteris: F – formalus, Nf – neformalus.
\nPanaudojimas: B – bendras, Ak – akcentas, M – masinis, U – užsklanda/užtvara.
\nLajos forma: O – ovalo, K – kolonos, R – rutulio, P – piramidės (kūgio), S – svyruoklės, N – netaisyklinga. h – aukštis, m; skersmuo – lajos plotis, m.
\nPavadinimas Augalo savybės Dizaino savybės Charakteris Panaudojimas Forma F Nf B A M U Eglė (baltoji Picea glauca, dygioji P. pungens, paprastoji P. abies, serbinė P. omorika, kt.) Baltoji: h – 10–15 m, skersmuo – 4–5 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų – 3 (5) m.
\nDygioji: h – 10–15 m, skersmuo – 4–6 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų – 3 (5) m.
\nPaprastoji: h – 15 ir daugiau m, skersmuo – 5–8 m; augimo sparta – didelė; atstumas tarp sodinukų – 3 (5) m.
\nSerbinė: h – 10–15 m, skersmuo – 3–4 m; augimo sparta – vidutinė; atstumas tarp sodinukų – 2 (3) m.
\nAuga įvairiuose dirvožemiuose, vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui ir drėgnumui. Gerai pakenčia ūksmę.
\nNeatspari (ypač paprastoji) užterštam miestų orui (atsparesnės tik baltoji ir dygioji).
\nAuginama užuovėjinėse užtvarose, gyvatvorėse, veisiamos žaliosios sienos.
\nP + + + Kadagys (paprastasis Juniperus communis, virgininis J.virginiana, kt.) Paprastasis: h – 3–5 ir daugiau m; skersmuo – 2–3 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų – 2 (3) m.
\nVirgininis: h –5–10 m; skersmuo – 3–5 m; augimo sparta – vidutinė; atstumas tarp sodinukų – 3 (4) m.
\nNereiklūs dirvožemio derlingumui, drėgmei.
\nAtsparus šalčiui ir sausrai.
\nŠviesomėgis, virgininis pakenčia ir ūksmę.
\nPriešgaisrinėse juostose kadagiai neauginami. Karpomos gyvatvorės greitai išretėja.
\nJautrus užterštam miestų orui (atsparesnis tik virgininis).
\nKadagių medeliai nukenčia nuo snieglaužos.
\nK/P + + + + Pušis (Bankso Pinus banksiana, juodoji P. nigra, kablelinė P. uncinata, kalninė P. mugo, paprastoji P. sylvestris, suktaspyglė P. contorta, kt.) Bankso : h – 10–15 m, skersmuo – 3–4 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų – 2 (3) m.
\nJuodoji: h – 10–15 m, skersmuo – 5–8 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų – 4 (6) m.
\nKablelinė: h – 5–10 m, skersmuo – 3–4 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų – 3 (5) m.
\nKalninė: h – 3–5 m, skersmuo – 3–4 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų – 3 (5) m.
\nPaprastoji: h – 15 ir daugiau m, skersmuo – 5–8 m; augimo sparta – didelė; atstumas tarp sodinukų – 4 (6) m.
\nSuktaspyglė: h – 5–10 m, skersmuo –3–5 m; augimo sparta – vidutinė; atstumas tarp sodinukų – 3 (5) m.
\nPakanti šaltam klimatui ir karščiams.
\nMažai reikli dirvožemio drelingumui ir drėgnumui.
\nAtspari sausrai.
\nDaugelis rūšių – šviesomėgės.
\nGali nukentėti nuo snieglaužos.
\nJautri užterštam miestų orui (atsparesnė tik juodoji).
\nKalninė pušis (krūmiška) auginama apsauginėse juostose. Šalia kalninės pušies sodriai žalių krūmų gražiai atrodo pilkšvo, melsvo ir kitokio atspalvio dekoratyviniai spygliuočiai medeliai ir krūmai.
\nR/N + + + + + + Tuja (vakarinė Thuja occidentalis) h – 5–10 m, skersmuo –2–4 m; augimo sparta – maža; atstumas tarp sodinukų 3 (4) m.
\nGerai auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo priesmėliuose bei priemoliuose. Pakenčia ūksmę. Reikli oro drėgmei.
\nAtsparesnė už kitas rūšis užterštam miestų orui.
\nTujos dekoratyviškai karpomos, auginamos gyvatvorės.
\nK/P + + + + + Papildomos spygliuočių medžių rūšys: cūga (kanadinė), eglė (juodoji), kėnis (balzaminis, pilkasis, Vičo), pocūgė (Duglaso), pušis (balkaninė, sibirinė), tuja (didžioji).
\nKrūmai Charakteris: F – formalus, Nf – neformalus.
\nPanaudojimas: B – bendras, Ak – akcentas, M – masinis, U – užsklanda/užtvara.
\nLajos forma: O – ovalo, K – kolonos, R – rutulio, P – piramidės (kūgio), S – svyruoklės, N – netaisyklinga. h – aukštis, m; skersmuo – lajos plotis, m; tinkama augimo vieta: gamtiška – dirva nepažeista; pakeista – žmogaus veiklos pažeista dirva.
\nPavadinimas Augalo savybės Dizaino savybės Charakteris Panaudojimas Forma Žiedai Spalva F Nf B A M U Aukšti krūmai Ginalinis klevas (Acer ginnala) h – 4–6 m, skersmuo – 3–4 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas Priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + Rudenį lapai raudoni + + + + Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris L.) h – 1,5–2 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, sausas priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: visur.
\nN + geltoni Lapai tamsiai žali, rudenį - raudoni + + + + Baltoji sedula (Cornus alba L.) h – 2–3 m, skersmuo – 2–3 m.
\nŠiesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: drėgnas smėlis, drėgnas priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nN + balti Lapai tamsiai žali, rudenį – oranžiniai + + + + Raudonoji sedula (Cornus sanguinea L.) h – 2–4 m, skersmuo – 2–3 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: drėgnas smėlis, drėgnas priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: visur.
\nO + balti Lapai tamsiai žali, rudenį - raudoni + + + + + + Palaipinė sedula (Cornus sericea L.) h – 2–4 m, skersmuo – 2–4 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: drėgnas smėlis, drėgnas priesmėlis arba priemolis.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nN + balti Lapai tamsiai žali, rudenį – oranžiniai + + + + Paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.) h – 3–7 m, skersmuo – 3–4 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas ir drėgnas priesmėlis bei priemolis, molis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: visur.
\nN + + + + Gudobelė (vienapiestė Crataegus monogyna, miškinė C.rhipidophylla, raudonoji C. sanguinea, kt.) h – 3–5 m; skersmuo – 3–4 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas priesmėlis arba priemolis, molis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: visur.
\nR + balti + + + + + + Darželinis jazminas (Philadelphus coronarius L.) h – 2–3 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: drėgnas priesmėlis arba priemolis, molis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + balti + + + + + Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) h –3–5 m, skersmuo – 2–3 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: drėgnas smėlis, drėgnas priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nN + balti + + + Raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.) h – 3–4 m, skersmuo – 2–3 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis, molis.
\nNemėgsta kalkingos dirvos.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nN + geltoni + + + Stambialapės alyvos (Syringa josikaea) h – 3–4 m, skersmuo – 1–2 m;
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nSausas priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + viole-tiniai + + + + + + Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris L.) h –3–5 m, skersmuo – 2–3 m;
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + šv. vio- letiniai + + + + + + Vidutinio aukščio krūmai Blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus) h –1,5–2 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nR + rausvi Rudenį lapai raudoni + + + + + Paprastasis sausmedis (Lonixera xylosteum L.) h –1,5–2 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas ir drėgnas priesmėlis bei priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: visur.
\nO + geltoni, balti + + + + + + Totorinis sausmedis (Lonicera tatarica L.) h – 2–4 m, skersmuo – 2–3.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nSausas priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nN + balti, geltoni, rausvi + + + + + Dygliuotasis ožerškis (Lycium barbarum L.) h – 1–2 m, skersmuo – 2–3 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nS + šv. viole-tiniai + + + Putinalapis pūslenis (Physoscapus opulifolius L.) h – 2–3 m, skersmuo – 2–3 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas ir drėgnas smėlis, priesmėlis ir priemolis.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nN + balti Rudenį lapai oranžiniai + + + + + Kalninis serbentas (Ribes alpinum L.) h – 1,5–2 m, skersmuo – 1–1,5 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: visur.
\nO + žaliai geltoni + + + + + Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa Thunb.) h – 1–1,5 m, skersmuo 1–2 m.
\nŠviesomėgis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nN + rausvi, balti + + + + Šermukšnialapė lanksvūnė (Sorbaria sorbifolia L.) h – 1,5–2 m, skersmuo – 2–3 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + balti + + + + Guobalapė lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.) h – 1,5–2 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + balti + + + + Duglaso lanksva (Spiraea douglasii) h – 1–1,5 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + rausvi + + + + Niponinė lanksva (Spiraea nipponica) h – 1–1,5 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + balti Rudenį lapai oranžiniai + + + + + + Gluosnialapė lanksva (Spiraea salicifolia L.) h – 1–1,5 m, skersmuo – 1–1,5 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: drėgnas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + tamsiai rausvi + + + + + Baltuogė meškytė (Symphoricarpus albus) h – 1–1,5 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + rausvi + + + + + Sodinis putinas (Viburnum lantana L.) h – 2–3 m, skersmuo – 1–2 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas ir drėgnas smėlis, priesmėlis arba priemolis, molis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + balti Lapai pilkai žali, rudenį – raudoni + + + + + Paprastasis putinas (Viburnum opulus L.) h – 3–4 m, skersmuo – 2–3m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: drėgnas smėlis, priesmėlis arba priemolis, molis.
\nTinkama augimo vieta: visur.
\nO + balti + + + + + Žemi krūmai Tunbergo raugerškis (Berberis thunbergii) h – 0,5–1 m, skersmuo – 1 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nS + geltoni Rudenį lapai raudoni + + + Krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa L.) h – 0,5–1 m, skersmuo – 0,5–1 m.
\nŠviesomėgis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas ir drėgnas smėlis, sausas priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nO + geltoni Lapai šviesiai žali, rudenį – oranžiniai + + + + + + Japoninė lanksva (Spiraea japonica L.) h –0,7–1 m, skersmuo – 0,5–1 m.
\nŠviesomėgis – pusiau ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas smėlis, priesmėlis arba priemolis.
\nMėgsta kalkingą dirvą.
\nTinkama augimo vieta: pakeista.
\nS + rausvi Rudenį lapai oranžiniai + + + Vijokliai Charakteris: F – formalus, Nf – neformalus.
\nPanaudojimas: B – bendras, Ak – akcentas, M – masinis, U – užsklanda/užtvara.
\nL – ilgis, m; tinkama augimo vieta: gamtiška – dirva nepažeista; pakeista – žmogaus veiklos pažeista dirva.
\nPavadinimas Augalo savybės Dizaino savybės Charakteris Panaudojimas Forma Žiedai Spalva F Nf B A M U Penkialapis vinvytis (Parthenocissus quinquefolia L.) L – 15–20 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas priesmėlis arba priemolis.
\nTinkama augimo vieta: visur. + žali Rudenį lapai raudoni + + + + + Engelmano penkialapis vinvytis (Parthenocissus quinquefolia var. engelmannii) L – 5–8 m.
\nŠviesomėgis – ūksminis.
\nGruntas ir drėgmė: sausas priesmėlis arba priemolis.
\nTinkama augimo vieta: visur. + žali Rudenį lapai raudoni + + + + + _________________ Dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos. Kelių eismo triukšmo mažinimas APR-T 10“ 5 priedas (Langų keitimo į garsą izoliuojančius langus suderinimo akto pavyzdinė forma) LANGŲ KEITIMO Į GARSĄ IZOLIUOJANČIUS LANGUS SUDERINIMO AKTAS 200__ m. ________ __ d.
\nGyvenamasis namas yra ___ m atstumu nuo kelio ___ ________________________________ (___,__ km) (pav.) 1 pav. Priekinis namo fasadas (pav.) 2 pav. Galinis namo fasadas (pav.) 3 pav. Šoninis namo fasadas Priekinis fasadas (žr. 1 paveikslą) Galinis fasadas (žr. 2 paveikslą) Šoninis fasadas nuo kelio pusės (žr. 3 paveikslą) 1 langas* keičiamas į 1,5x1,5 m varstomą su specialia vėdinimo orlaide 1 langas 1 langas 2 langas keičiamas į 1,5x1,5 m nevarstomą su specialia vėdinimo orlaide 2 langas 2 langas 3 langas keičiamas į 1,5x1,5 m nevarstomą su specialia vėdinimo orlaide 3 langas 4 langas keičiamas į 1,5x1,5 m varstomą su specialia vėdinimo orlaide 4 langas 5 langas Iš viso priekiniame fasade keičiama: 4 langai (9 m2 ) Iš viso galiniame fasade keičiama:
\nIš viso šoniniame fasade keičiama: * nuotraukoje langai apvedami ryškia spalva ir sunumeruojami Pastaba: Langai keičiami į garsą izoliuojančius langus tik gyvenamuosiuose namuose (namų paskirtis nurodoma pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kurį savininkas turi pateikti), gyvenamuosiuose ir miegamuosiuose kambariuose. Langai nekeičiami sandėliukuose, verandose, garažuose ir kitose panašiose patalpose.
\nIš viso 12 (_____ m2) keičiamų langų į garsą izoliuojančius langus.
\nSutinku: _____________ (parašas) _____________ (parašas) (gyvenamojo namo savininko vardas, pavardė, data) (statinio projektuotojo projekto vadovo vardas, pavardė, data) _________________ * Dokumentas skelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.