Visų tipų, padėčių ir dydžių, kaip nurodyta 12 e pav. a4 = 0,7 a4 = 0,7 Esant skersiniam apspaudimui Visų tipų a5 = 1– 0,04p ³ 0,7 £ 1,0 –
\nAs – vieno inkaruojančiojo strypo didesnio skersmens skerspjūvio plotas; p – slėgis (MPa), veikiantis statmenai inkariniam strypui ir inkaravimosi ilgiu lbd; cd – skaičiuotinio apsauginio sluoksnio storio reikšmė, imama iš 13 pav.;
\nK – reikšmės pateiktos 14 pav.
\n13 pav. Apsauginio sluoksnio skaičiuotinis storis cd: a – lygiesiems strypams; b – atlenktiesiems strypams ir kabliams; c – kilpoms 14 pav. Koeficiento K reikšmės sijoms ir plokštėms Bazinis inkaravimo ilgis lb apskaičiuojamas taip: , (3.6) čia ssd – skaičiuotiniai armatūros įtempiai pjūvyje, kuriame apskaičiuojamas inkaravimo ilgis.
\nSkaičiuotiniai armatūros įtempiai ssd apskaičiuojami: , (3.7) čia M – lenkimo momentas pjūvyje, kuriame apskaičiuojamas inkaravimo ilgis; z – vidinių jėgų petys imamas z =0,9d. fbd – armatūros ir betono sąlyčio sankibos ribiniai įtempiai, nustatomi pagal formulę , čia fctd – skaičiuotinis betono tempiamasis stipris (kai gc = 1,5). . Betonams, kurių fck > 55 MPa, skaičiuotinį stiprį fctd imti kaip betonui fck = 55 MPa. h1 – koeficientas, įvertinantis armatūros padėtį betonavimo metu ir sukibimo sąlygas; h1 = 0,70, išskyrus atvejus, nurodytus 15 pav.
\n15 pav. Atvejai, kuriems esant koeficientas h1 = 1,0.
\nA – betonavimo kryptis, sukibimo sąlygos geros h2 – koeficientas, įvertinantis strypo skersmens įtaką, imamas, kai Æ £ 32 mm, h2 = 1,0; kai Æ > 32 mm, .
\nJeigu apskaičiuojant nustatyta, kad išilgai inkaruojamų strypų tempiamajame betone susidaro plyšių, tai strypai turi būti inkaruojami betono gniuždomojoje zonoje ilgiu lbd, apskaičiuojamu pagal (3.3) formulę.
\n78.1. Armatūros strypų galuose daryti specialius plokštelių, poveržlių, veržlių, kampučių, suformuotų galvučių inkarus (16 pav.). Šiuo atveju turi būti patikrinta betono stipris glemžimui, o plokštelės storis turi būti ne mažesnis 1/5 pločio ir tenkinti privirinimo sąlygas. Taip pat strypo įleidimo ilgis turi būti toks, kad neišplėštų betono ir ne mažiau kaip 10Æ.
\n16 pav. Armatūros inkaravimas padarant strypų galuose specialius inkarus: a – privirinant plokšteles; b – užpresuojant plokšteles; c – suformuojant galvutę; d – suformuojant galvutę su poveržle; e – privirinant kampuočius; f – veržlė su poveržle; g – veržlė 78.2. Atlenkiant užsiinkaruojantį strypą 90º kampu ir lenkiant ne mažesniu kaip spinduliu. Atlenkimo ruože dedamos papildomos sankabos (17 pav.).
\n17 pav. Armatūros inkaravimas ją atlenkiant 78.3. Privirinant skersinės armatūros strypus inkaruojamos armatūros užleidimo zonoje. Šiuo atveju inkaravimo ilgis sumažinamas dydžiu ir priimama ne daugiau kaip . Čia nw – privirinamų skersinių strypų skaičius inkaruojant ilgyje, jw – koeficientas, priklausantis nuo privirinamų strypų skersmens ir priimamas iš 10 lentelės; Æw – privirinamų strypų skersmuo.
\n10 lentelė Koeficiento jw reikšmės Æw 6 8 10 12 14 jw 200 150 120 100 80 79. Jeigu išilginės lenkiamų elementų armatūros strypai, einantys iki kraštinių laisvų atramų, neturi specialių inkarų ir neprivirinami prie atraminių įdėtinių detalių, tai reikia laikytis tokių nurodymų:
\n79.1. jeigu yra tenkinami reikalavimai skersinei jėgai, kai nėra skersinės armatūros, tai užleidimo lb ilgis už atramos vidinės pusės krašto turi būti ne mažiau 5Æ, kai virintinis strypynas ir tinklai yra iš lygios armatūros, tai prie kiekvieno tempiamojo išilginio strypo turi būti privirintas ne mažiau kaip vienas skersinis inkaruojantis strypas, kurio skersmuo ne mažesnis kaip 0,5Æ išilginės armatūros skersmens (18 pav.).
\n18 pav. Papildomas išilginės armatūros inkaravimas, privirinant skersinius strypus: a – plokštėse; b – sijose. Atstumas c £ 15 mm, kai Æ£ 10 mm ir c £ 1,5Æ, kai Æ>10 mm 79.2. Jeigu skersinė armatūra reikalinga pagal skaičiavimus, strypų užleidžiamas ilgis už vidinio krašto lb turi būti ne mažesnis kaip 10Æ, kai lygūs strypai ir prie kiekvieno išilginės armatūros strypo turi būti privirinami ne mažiau kaip du skersiniai inkaruojantys strypai, kurių skersmuo Æa =0,5Æ.
\nČia scd – betono gniuždomieji įtempiai, veikiantys statmenai inkariniam strypui ir apskaičiuojami kaip tampriai ekvivalentiniam skerspjūviui, veikiant pastoviajai apkrovai ir esant patikimumo koeficientui gG = 1.
\nInkarus iš lygiosios armatūros galima naudoti tik tuo atveju, kai jų galuose yra privirintos plokštelės, armatūros skersiniai trumpainiai ar suformuotos galvutės. Šių inkarų ilgis apskaičiuojamas pagal betono atsparumą išplėšimui ir glemžimui.
\nKonstrukcinėms detalėms leidžiama naudoti inkarus, kurių galuose suformuoti kabliai.
\n81.1. gniuždomojoje zonoje ne mažiau kaip 20Æ ir ne mažiau kaip 250 mm;
\n81.2. tempiamojoje zonoje ne mažiau kaip 0,5h + 20Æ ir ne mažiau kaip lbd (čia h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis teorinio armatūros nutraukimo pjūvyje).
\n82.1. jeigu elementų skersinė armatūra dedama konstruktyviai, tempiamųjų strypų užlaidos už laisvųjų atramų vidinio krašto ilgis turi būti ne mažesnis kaip 5Æ;
\n82.2. jeigu skersinė armatūra parenkama skaičiavimais skersinei jėgai atlaikyti, tempiamųjų strypų užlaidos už laisvųjų atramų vidinio krašto ilgis turi būti ne mažesnis kaip:
\n82.2.1. 15Æ, kai užleidžiamos armatūros strypų skerspjūvio plotas ne mažesnis kaip 1/3 tarpatramio armatūros ploto, apskaičiuoto pagal didžiausią lenkimo momentą;
\n82.2.2. 10Æ, kai užleidžiamos armatūros skerspjūvio plotas lygus 2/3 tarpatramio armatūros ploto.
\nStrypų užlaidos už atramos vidinės briaunos ilgis imamas mažesnis už šio punkto reikalaujamą, jei dydis lbd <10Æ, ir imamas lygus lbd, bet ne mažesnis kaip 5Æ. Šiuo atveju, taip pat strypų galus privirinus prie patikimai inkaruotų įdėtinių detalių, išilginės armatūros skaičiuotinis stipris atraminiame ruože nemažinamas.
\nBendra tempimo jėga, sukelianti įtempius spd yra , bet priimama ne didesnė už , čia MEd,max – didžiausias lenkimo momentas sijoje; z – vidinių jėgų petys ir gali būti priimamas lygus 0,9d. sp¥ – išankstiniai armatūros įtempiai įvertinus visus įtempių nuostolius; lpt2 – įtempių perdavimo zonos bazinis ilgis, apskaičiuojamas taip: , (3.10) a1 koeficientas, imamas: a1 = 1, kai apgniuždoma pamažu, ir a1 = 1,25, kai apgniuždoma staiga; a2 koeficientas imamas: a2 = 0,25, kai naudojami didelio stiprio armatūros strypai ir viela; a2 = 0,19 – lyninei armatūrai; spi – armatūros įtempiai atleidus ją nuo atsparų; fbpt – armatūros ir betono sankibos įtempiai, apskaičiuojami pagal formulę , (3.11) čia hp1 – koeficientas, imamas lygus: didelio stiprio vielinei armatūrai ir rumbuotajai strypinei armatūrai hp1 = 2,7 ir hp1 = 3,2 – lyninei armatūrai; h1 – koeficientas, imamas pagal 74 p.; fbpd – armatūros ir betono sąlyčio sankibos ribiniai įtempiai, apskaičiuojami taip: , (3.12) čia hp2 – koeficientas, įvertinantis strypų tipą, sankibos sąlygas, imamas lygus: hp2 = 1,4 – didelio stiprio vielai ir rumbuotajai strypinei armatūrai; hp2 = 1,2 – lyninei armatūrai.
\n19 pav. Armatūros, įtempiamos į atsparas, įtempių pasiskirstymas inkaravimosi zonoje
\n11 lentelė Gelžbetoninių elementų mažiausias išilginės armatūros kiekis skerspjūvyje Armatūros darbo sąlygos Gelžbetoninių elementų išilginės armatūros mažiausias kiekis, % betono skerspjūvio ploto 1. Lenkiamųjų elementų, taip pat ir ekscentriškai tempiamųjų elementų, kai tempiamoji jėga veikia už skerspjūvio naudingojo aukščio ribų, armatūra S1 0,05 2. Ekscentriškai tempiamųjų elementų, kai tempiamoji jėga veikia tarp armatūrų S1 ir S2 0,05 3. Centriškai tempiamųjų elementų 0,2 4. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų armatūra S1 ir S2, kai l0/i < 17 0,05 17 £ l0/i £ 35 0,10 35 < l0/i £ 83 0,20 l0/i > 83 0,25 Pastaba. Lentelėje pateiktas armatūros kiekis nustatomas pagal betono skerspjūvio plotą, lygų stačiakampio arba tėjinio (dvitėjo) skerspjūvio briaunos pločio ir skerspjūvio naudingojo aukščio d sandaugai. Kai išilginė armatūra išdėstyta tolygiai pagal skerspjūvio kontūrą, taip pat ekscentriškai tempiamiesiems elementams imamas visas betono skerspjūvio plotas.
\nElementams, kuriuose išilginė armatūra išdėstyta tolygiai pagal skerspjūvio kontūrą, taip pat centriškai tempiamiesiems elementams mažiausias visos armatūros skerspjūvio plotas turi būti imamas dvigubai didesnis nei nurodyta 11 lentelėje.
\nEkscentriškai gniuždomuosiuose elementuose, kurių laikomoji galia esant skaičiuotiniam ekscentricitetui išnaudojama mažiau nei 50%, nepaisant elemento liaunio armatūros S1 ir S2 kiekis imamas lygus 0,05.
\nReikalavimai, pateikti 11 lentelėje, netaikomi armatūrai, apskaičiuojamai elementų transportavimo ir montavimo stadijai. Šiuo atveju armatūros kiekis apskaičiuojamas pagal stiprumą. Jei skaičiavimais nustatoma, kad elemento laikomoji galia išnaudojama kartu su plyšių susidarymu tempiamosios zonos betone, tai armatūros kiekis padidinamas 15%.
\nŠio punkto reikalavimai netaikomi parenkamai armatūrai, išdėstomai plokštėse pagal jų kontūrą ir lenkimą plokštės plokštumoje.
\nDidžiausias armatūros kiekis skerspjūvyje neatsižvelgiant į armatūros tipą ir betono klasę neturi būti didesnis nei 5% kolonoms ir 4% – kitoms konstrukcijoms. Elementams armuoti neįtemptąja armatūra naudotina armatūra, kurios takumo įtempiai fyd = 400, 500 ir 600 MPa. Armatūrą, kurios takumo riba fyd = 240 MPa, naudoti išilginiam armavimui tik atitinkamai pagrindus.
\n85.1. sunkiajam ir smulkiagrūdžiam < C20/25– 40, 85.2. lengvajam LC12/13– 16, LC12/13– LC20/22– 25, LC25/28– 40.
\n86.1. £ LC 12/13– 16, 86.2. LC 16/18– LC 20/22– 25, 86.3. ³ LC 25/28– 32.
\nArmatūros su aukštesniais takumo įtempiais didžiausi skersmenys turi būti suderinti nustatyta tvarka.
\nEkscentriškai gniuždomųjų monolitinio gelžbetonio konstrukcijų elementų išilginių strypų skersmuo turi būti ³ 12 mm.
\n20 pav. Armatūros išdėstymo schemos monolitinėse gelžbetoninėse plokštėse schemos: a – armavimas ritininiais tinklais; b, c – armavimas plokščiaisiais tinklais Sudurti armatūros tinklus nerekomenduojama tose plokštės zonose, kuriose panaudojamas visas tempiamos armatūros stiprumas.
\nSijų skerspjūvio aukštis h priklauso nuo apkrovos didumo, tarpatramio, konstrukcijos tipo ir kitų veiksnių. Jis būna lygus skaičiuojamojo sijos tarpatramio. Skerspjūvio plotis . Sijos armuojamos virintiniais arba rištiniais strypynais.
\n21 pav. Armatūros išdėstymas įvairios formos skerspjūviuose: a, b, c – armuota virintiniais strypynais; d, e, f – armuota rištiniais strypynais; 1 – plokščias strypynas (tinklo juosta); 2 – sijos lentyna; 3 – sijos sienelė; 4 – tarpiniai strypai Kai sijos skerspjūvio aukštis h >700 mm, prie plokščiųjų strypynų tvirtinami tarpiniai strypai ne rečiau kaip kas 400 mm (21 c pav.). Tokio strypo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1% sienelės ploto, kurį sudaro atstumas tarp tarpinių strypų pagal aukštį ir pusė sienelės pločio, ne didesnio kaip 200 mm.
\n22 pav. Tempiamosios armatūros išdėstymas monolitinės perdangos sijos lentynų efektyviajame plotyje 90. Sijose, kurių plotis > 150 mm, ne mažiau kaip du išilginės darbo armatūros strypai turi būti užleidžiami už atramos. Šios armatūros kiekis turi būti ³ 50% skaičiuotinio armatūros skerspjūvio. Surenkamųjų plokščių, pakloto, tankiabriaunių plokščių ir pan. briaunose, kurių plotis £ 150 mm, leidžiama užleisti už atramos vieną darbo armatūros strypą.
\nPlokštėse atstumas tarp darbo armatūros strypų atramoje turi būti ne didesnis kaip 400 mm, be to, šių strypų skerspjūvio plotas 1 m pločio ruože turi būti ne mažesnis kaip 1/3 armatūros skerspjūvio ploto, apskaičiuoto pagal didžiausią lenkiamąjį momentą elemento tarpatramyje.
\nIš anksto įtemptojo gelžbetonio kiaurymėtose (su apvaliomis kiaurymėmis) plokštėse, kurių aukštis £ 300 mm, atstumas tarp įtemptosios armatūros atramoje gali būti padidintas iki 600 mm, jei normalinių skerspjūvių, plyšių susidarymo momentas Mcrc, apskaičiuojamas pagal (2.9) formulę, yra ne mažesnis kaip 80% momento, kurį sukelia išorinė apkrova su apkrovos patikimumo koeficientu gf = 1,0.
\nNekarpytąsias plokštes armuojant ritininiais tinklais, leidžiama ties tarpinėmis atramomis visus apatinės zonos strypus atlenkti į viršutinę zoną.
\nAtstumas tarp darbo armatūros strypų ašių plokštės tarpatramio viduryje ir virš atramų (viršuje) turi būti ne didesnis kaip 200 mm, kai plokštės storis < 150 mm, ir ne didesnis kaip 1,5 h, kai plokštės storis > 150 mm; čia h – plokštės storis.
\n93.1. Gelžbetoninių pastatų kolonoms – 120 (stačiakampio skerspjūvio l0/h £ 35), kitoms kolonoms – 200 (l0/h £ 57).
\n93.2. Betoninėms kolonoms iš sunkaus ir smulkiagrūdžio betono – 90 l0/h £ 27, lengvojo betono – 70 (l0/h £ 21).
\nArmatūros kiekis nustatomas skaičiavimais. Mažiausias armatūros kiekis nurodytas 11 lentelėje. Atstumai tarp armatūros strypų priimami pagal bendruosius reikalavimus (71, 72, 73 p.). Rekomenduojama visus išilginės armatūros strypus priimti vienodo skersmens, tačiau ne daugiau dviejų skirtingų skersmenų, neįskaitant konstrukcinės armatūros.
\nEkscentriškai gniuždomose kolonose darbo armatūra išdėstoma pagal kraštus, statmenus kolonos išlinkio plokštumai, o esant įstrižam necentriškam gniuždymui – sutelkiama kolonos kampuose. Išilginių strypų sujungimas užlaidomis (be suvirinimo) galimas tik kolonos skerspjūvio pasikeitimo vietose.
\nJeigu kolonų skerspjūvių skirtumas yra didelis, dedami specialūs papildomi strypai (23 c pav.). Jų užinkaravimo ilgis apatinėje kolonoje apskaičiuojamas pagal bendruosius armatūros inkaravimo ilgio reikalavimus.
\n23 pav. Daugiaaukščių kolonų armatūros strypų sujungimo schemos: a – kai aukštų kolonos vienodo skersmens; b – kai skerspjūviai keičiasi neženkliai; c – kai skerspjūviai keičiasi ženkliai. lbd – užinkaravimo ilgis perskaičiuojamas, bet turi būti ne mažiau kaip 250 mm, kai betonas tempiamas, ir 200 mm, kai gniuždomas. Skersinė armatūra išdėstoma pagal 96.2 p. nurodymus.
\nAtstumas tarp šios skersinės armatūros strypų ties kiekviena elemento briauna turi būti £ 500 mm ir ne didesnis už dvigubą elemento plotį.
\nEkscentriškai gniuždomuosiuose elementuose, kuriuose įtemptoji armatūra išdėstyta skerspjūvio centre (pvz., poliuose), skersinė armatūra nereikalinga, jei skersinę jėgą atlaiko vien betonas.
\nEkscentriškai gniuždomuosiuose elementuose, taip pat ir lenkiamųjų elementų gniuždomojoje zonoje, armuotoje skaičiavimais parinkta gniuždomąja armatūra, skersinė armatūra (apkabos), konstrukcijose iš sunkiojo, smulkiagrūdžio ir lengvojo betono turi būti išdėstyta atstumu:
\n96.1. kai armatūros takumo įtempiai fyd £ 400 MPa – £ 500 mm ir ne didesniu kaip 15Æ, kai strypynai rištieji, ir ne didesniu kaip 20Æ, kai strypynai virintiniai;
\n96.2. kai fyd ³ 500 MPa – £ 400 mm ir ne didesniu kaip 12Æ, kai strypynai rištieji, ir ne didesniu kaip 15Æ, kai strypynai virintiniai.
\nAtstumas tarp ekscentriškai gniuždomųjų elementų skersinės armatūros (sankabų) darbo armatūros sandūros užleidžiant vietose turi būti ne didesnis kaip 10Æ.
\nJeigu skaičiavimais parinktos išilginės gniuždomosios armatūros S2 kiekis didesnis kaip 1,5%, taip pat jei visas elemento skerspjūvis yra gniuždomas ir visas armatūros S1 ir S2 kiekis viršija 3%, atstumas tarp skersinės armatūros (sankabų) turi būti £ 10Æ ir £ 300 mm.
\nTikrinant šio punkto sąlygas, išilginės gniuždomosios armatūros strypai, kurie skaičiavimais neįvertinami, gali būti nepriimami, jei šių strypų skersmuo ne didesnis kaip 12 mm ir ne didesnis nei pusė apsauginio betono sluoksnio storio.
\nJeigu plokščiuosiuose strypynuose yra tarpiniai išilginiai strypai, tai jie ne rečiau kaip kas antras ir ne rečiau kaip kas 400 mm pagal elemento kraštinės plotį turi būti sujungiami smaigėmis su strypais, esančiais priešpriešiais.
\nSmaigių galima nenaudoti, kai elemento kraštinės plotis ne didesnis kaip 500 mm ir išilginių strypų kiekis prie šios kraštinės yra ne didesnis kaip 4.
\n98.1. tinklelio akučių matmenys – ³ 45 mm, bet ne didesni kaip 1/4 elemento skerspjūvio mažesniosios kraštinės ir ne didesnis kaip 100 mm;
\n98.2. vijų arba žiedų skersmuo – ne mažesnis kaip 200 mm;
\n98.3. tinklelių žingsnis – ne mažesnis kaip 60 mm, bet ne didesnis kaip 1/3 elemento skerspjūvio mažesniosios kraštinės ir ne didesnis kaip 100 mm;
\n98.4. vijų arba žiedų žingsnis – ne mažesnis kaip 40 mm, bet ne didesnis kaip 1/5 elemento skersmens ir ne didesnis kaip 100 mm.
\nTinkleliai, vijos (žiedai) turi sujungti visus išilginės armatūros strypus.
\nKai ekscentriškai gniuždomųjų elementų galai yra stiprinami, elementų galuose turi būti dedami ne mažiau kaip 4 papildomos armatūros tinklai, išdėstomi nuo elemento galinės plokštumos ilgiu, ne mažesniu kaip 20Æ, jei armatūros strypai lygūs, ir ne mažesniu kaip 10Æ – jei armatūros strypai briaunoti.
\nLenkiamuosiuose elementuose, kai elemento skerspjūvio aukštis £ 800 mm, rištųjų strypynų apkabų skersmuo turi būti imamas 5 mm. Lenkiamuosiuose elementuose, kai elemento skerspjūvio aukštis > 800 mm, rištųjų strypynų apkabų skersmuo turi būti imamas 8 mm.
\nSkersinės armatūros galima nedėti ir ties lenkiamųjų elementų, kurie yra armuoti vienu išilginiu strypu arba virintiniu strypynu, plonų briaunų kraštinėmis (plotis £ 150 mm).
\nIštisinio skerspjūvio plokščių, nepaisant skerspjūvio aukščio, kiaurymėtųjų plokščių (arba analogiškų tankiabriaunių konstrukcijų), kurių aukštis mažesnis nei 300 mm, ir sijinėse konstrukcijose, kurių aukštis mažesnis nei 150 mm, leidžiama nearmuoti skersine armatūra. Šiuo atveju turi būti tenkinami Reglamento 91 p. reikalavimai.
\nKolonų trumpųjų gembių skersinis armavimas atliekamas horizontaliosiomis arba 45º kampu pasvirusiomis sankabomis. Šių sankabų žingsnis turi būti ne didesnis kaip h/4 (čia h – gembės aukštis), ne didesnis 12Æ (čia Æ – gembės tempiamosios armatūros skersmuo) ir ne didesnis kaip 150 mm.
\n25 pav. Lenkiamų – sukamų sijų be išankstinio įtempimo armavimo schemos: a – rištų strypynų; b – virintinių strypynų; c – sudėtingos formos skerspjūvio: 1 – sienelės uždaros apkabos; 2 – lentynų uždaros apkabos Sudėtingos formos sijose (tėjinio, dvitėjinio 25 c pav.), kurios veikiamos lenkimo ir sukimo momentų, visos skerspjūvio dalys (sienelė, lentynos) turi turėti uždaras apkabas kiekvienoje skerspjūvio dalyje.
\nAtstumas tarp apkabų (skersinės armatūros), išdėstomų pagal kraštus normalinius lenkimo plokštumai, turi būti ne didesnis už elemento plotį.
\nŠie nurodymai naudotini kraštinėms sijoms, į kurias remiasi antraeilės sijos arba plokštės iš vieno krašto, taip pat vidurinėms sijoms, kai apkrovos iš kraštų viena nuo kitos skiriasi daugiau kaip 2 kartus.
\nŠaltuoju tempimu sustiprinama armatūra virintiniu būdu turi būti sujungiama iki ją sustiprinant.
\nTermiškai sustiprintą strypinę armatūrą, didelio stiprio vielinę ir lyninę armatūrą virinti draudžiama.
\nJungiant rankiniu virintiniu būdu parinktu apskaičiuotam stiprumui tinklų ir strypynų armatūros strypus, jungčių vietoje būtina naudoti papildomus konstrukcinius elementus (intarpus, kablius ir pan.).
\n12 lentelė Pagrindiniai armatūros virintinių sujungimų tipai Suvirinimo tipas ir charakteristikos Sujungimų konstrukciniai sprendimai Armatūra Æn, mm l = lH, mm b, mm h, mm Papildomi duomenys 1 2 3 4 5 6 7 8 1. Lankinis– rankinis suvirinimas be papildomų technologinių priemonių (pav.) S240, S400, S500 10–40 10–25 6Æ 8Æ 0,5Æ, bet ³ 8 0,25Æ, bet ³ 4 Leidžiama virinti dvipusėmis siūlėmis lH = 4Æ, jungiant armatūrą, kurios fy = 240 MPa 2. Lankinis– rankinis suvirinimas naudojant antdėklus iš strypų (pav.) S240, S400, S500 10–40 10–40 8Æ 8Æ 0,5Æ, bet ³ 8 0,5Æ, bet ³ 4 Leidžiama virinti dvipusėmis siūlėmis lH =4Æ, jungiant armatūrą, kurios fy £ 240 MPa 3. Lankinis– rankinis suvirinimas naudojant perstumtus antdėklus (pav.) S400, S500 10–32 10Æ 0,5Æ, bet ³ 8 0,5Æ, bet ³ 4 – 4. Suvirinimas vonelėje naudojant vieną elektrodą inventoriniuose klojiniuose (pav.) S240, S400, S500 20–40 20–40 £ 1,2Æ – h1 £ 0,05Æ h2 £ 0,05Æ 5. Lankinis– rankinis suvirinimas (pav.) S240, S400, S500 10–40 10–40 4Æ 4Æ 0,5Æ, bet ³ 8 0,25Æ, bet ³ 4 d ³ 0,4Æ, bet ³ 5 6. Lankinis– rankinis suvirinimas pusautomačiu (pav.) S240, S400, S500 8–40 8–40 d/Æ ³ 0,50 d/Æ ³ 0,65 – 3– 10 d ³ 4 d ³ 6 a = 850– 900 Pastaba. Kito tipo virintinius sujungimus atlikti pagal atitinkamų standartų reikalavimus.
\nStrypų, kurių skersmuo > 36 mm, jungti užlaida neleidžiama.
\nDarbo armatūros strypai užlaida nejungiami:
\n110.1. lenkiamųjų ir ekscentriškai gniuždomųjų elementų tempiamojoje zonoje, kur armatūros stipris visiškai išnaudojamas;
\n110.2. elementuose, kuriuose visas skerspjūvis yra tempiamas (pvz., templėse);
\n110.3. visais atvejais naudojant armatūrą, kurios takumo įtempiai fy ³ 600 MPa.
\nStrypų sujungimo principas užlaida be suvirinimo yra pavaizduotas 26 pav.
\n26 pav. Strypinės armatūros sujungimas nesuvirinant: a, c – lygios armatūros; b, d – rumbuotosios 112. Virintinių tinklų ir strypynų, taip pat virintinių tinklų ir strypynų tempiamųjų strypų sandūros užlaida visada turi būti išdėstyta perstumiant. Jungiamųjų armatūros strypų skerspjūvio plotas viename pjūvyje arba ilgyje lbd turi būti ne didesnis kaip 50% viso armatūros skerspjūvio ploto – rumbuotajai armatūrai ir ne daugiau kaip 25% – lygiems armatūros strypams.
\nAtskirųjų strypų, virintinių tinklų ir strypynų jungimas užlaida be perstūmimo leidžiamas konstrukciniam armavimui, t.y. kai armatūra parenkama pagal konstravimo reikalavimus, taip pat ruožuose, kuriuose armatūros stiprumas išnaudojamas ne daugiau kaip 50%.
\nToks sandūros tipas naudojamas ir jungiant užlaida virintinius strypynus su vienpusiu bet kokios klasės armatūros strypų išdėstymu.
\n27 pav. Armatūros tinklų sujungimas užlaida darbo armatūros linkme: a – iš lygiųjų armatūros strypų, b – iš rumbuotosios armatūros strypų 28 pav. Armatūros tinklų sujungimas paskirstomosios armatūros linkme: a – jungimas užlaida, kai darbo armatūros strypai išdėstyti vienoje plokštumoje; b – jungimas užlaida, kai darbo armatūros strypai išdėstyti skirtingose plokštumose; c – jungimas neužleidžiant su papildomu armatūros tinklu 114. Virintinių tinklų sandūros užlaida statmena darbo linkmei su perstūmimu (imant tarp tinklo kraštinių strypų):
\n114.1. kai paskirstomosios (skersinės) armatūros skersmuo £ 4 mm– 50 mm (žr. 28 a ir b pav.);
\n114.2. tas pats, kai skersmuo > 4 mm– 100 mm (žr. 28 a ir b pav.).
\nKai darbo armatūros skersmuo ³ 16 mm, virintinius tinklus ne darbo linkme galima dėti suglaustai (vienas šalia kito), jungimo vietą perdengiant specialiais tinklais, užleidžiamais į abi puses ne mažiau kaip 15Æ (Æ– paskirstomosios armatūros skersmuo) ir ne mažiau kaip 100 mm (žr. 28 c pav.).
\nVirintinius tinklus ne darbo linkme galima išdėstyti suglaustai neužleidžiant ir be papildomų tinklų galima šiais atvejais: kai virintiniai juostiniai tinklai išdėstomi dviem statmenomis viena kitai linkmėmis; kai sandūros vietoje yra papildoma konstrukcinė armatūra, išdėstyta paskirstomosios armatūros linkme.
\nJungiant įtemptojo gelžbetonio elementus, taip pat konstrukcijas, kurioms keliami vandens nelaidumo reikalavimai, turi būti naudojamas betonas su plėtriuoju cementu.
\n117.1. suvirinant įdėtines detales;
\n117.2. suvirinant armatūros iškyšas;
\n117.3. jungiamųjų elementų kanaluose arba išėmose praleidžiant strypus, lyninę armatūrą arba varžtus įtempiant ir užpildant siūles bei kanalus cementiniu skiediniu arba smulkiagrūdžiu betonu;
\n117.4. suklijuojant elementus polimeriniais skiediniais ir naudojant jungiamąsias detales iš strypinės armatūros.
\nProjektuojant surenkamųjų konstrukcijų elementų sandūrą turi būti parinkti tokie įdėtinių detalių sujungimai, kuriems esant neišlinktų įdėtinių detalių elementai ir nebūtų skeliamas betonas.
\nĮdėtinių detalių inkarinių strypų ilgis, veikiant tempiamosioms jėgoms, turi būti ne mažesnis kaip lbd.
\nInkarinių strypų ilgis gali būti sumažintas, jei jų galuose privirinamos inkarinės plokštelės, karštuoju būdu supresuotos galvutės, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 2Æ – armatūrai, kurios fy = 240 MPa ir fy = 300 MPa, ir ne mažesnis kaip 3Æ – armatūrai, kurios fy = 400 MPa.
\nŠiuo atveju inkarinių strypų ilgis apskaičiuojamas iš betono išplėšimo ir glemžimo sąlygų ir imamas ne mažesnis kaip 10Æ (čia Æ – inkarinio strypo skersmuo, mm).
\nJei inkarai, veikiami tempiamųjų jėgų, išdėstyti statmenai elemento ašiai ir išilgai jų, gali susidaryti įtrūkiai, inkarų galuose turi būti privirinamos plokštelės arba supresuojamos galvutės.
\nŠtampuotosios įdėtinės detalės gaminamos iš sustiprintų juostinių inkarų ir ruožų, atliekančių plokštelių funkcijas. Įtemptosios įdėtinės detalės gaminamos iš 4– 8 mm storio juostinio plieno. Įdėtinių detalių juostiniai inkarai ir plokštelės apskaičiuojami pagal stiprumo sąlygas. Inkaravimo stiprumas apskaičiuojamas betono išplėšimui, perskėlimui ir glemžimui.
\nĮdėtinių detalių plokštelių storis parenkamas pagal [132] p. nurodymus ir pagal suvirinimo reikalavimus.
\nAtsižvelgiant į virinimo technologiją, plokštelių storį ir inkaruojančiųjų strypų skersmenį, santykis imamas pagal [260] p. nurodymus.
\nJei deformacinės siūlės nenumatomos, pamatai turi būti atitinkamo konstrukcinio sprendimo, pakankamai stiprūs ir standūs, apsaugantys konstrukcijas nuo pažeidimų.
\nNuosėdžių, taip pat temperatūrinės–susitraukimo deformacinės siūlės ištisinio skerspjūvio betoninėse ir gelžbetoninėse konstrukcijose turi perpjauti konstrukcijas iki pamato pado.
\nKarkasiniuose pastatuose temperatūrinės–susitraukimo deformacinės siūlės įrengiamos iki pamato viršaus statant sudvejintas kolonas.
\nAtstumai tarp temperatūrinių–deformacinių siūlių betoniniuose pamatuose ir rūsio sienose gali būti tokie pat kaip ir aukščiau esančių konstrukcijų.
\n121.1. skerspjūvio matmenų staigaus pasikeitimo vietose;
\n121.2. sienų aukščio pasikeitimo vietose (ne mažesniame kaip 1 m ruože);
\n121.3. kiekvieno aukšto betoninėse sienose virš angų ir žemiau jų;
\n121.4. konstrukcijose, kurias veikia dinaminės apkrovos;
\n121.5. ekscentriškai gniuždomuosiuose elementuose šalia mažiau tempiamosios kraštinės, jeigu didžiausi įtempiai skerspjūvyje, nustatomi kaip tampriajam kūnui, yra didesni kaip 0,8fcd, o mažesnieji sudaro 1 MPa arba yra tempiamieji įtempiai; šiuo atveju armavimo koeficientas m ³ 0,025%.
\nŠio punkto reikalavimai netaikomi surenkamųjų konstrukcijų elementams, tikrinamiems transportavimo ir montavimo stadijoje, šiuo atveju reikalingas armatūros kiekis parenkamas atliekant stiprumo skaičiavimus.
\nMažiausi betoninių elementų skerspjūvio matmenys imami įvertinant: gretimų elementų atrėmimo ir prijungimo sąlygas; betono mišinio patikimą sutankinimą; ribinį liaunį l0/i < 90.
\nJeigu skaičiavimais nustatyta, kad pagal laikomąją galią apskaičiuotas elementų stiprumas išnaudojamas kartu su plyšių susidarymu tempiamosios zonos betone, tai tempiamosios armatūros plotas didinamas ne mažiau kaip 15%. Jeigu skaičiavimais nustatyta ir bandymais patvirtinta, kad įvertinus tempiamosios zonos betoną tokius elementus galima transportuoti ir montuoti be armatūros, konstrukcinė armatūra gali būti nenaudojama.
\n29 pav. Plokščių armavimas angų zonose: a – kai angų matmenys daugiau kaip 300 mm; b – kai angų matmenys mažiau kaip 300 mm; 1 – plokštės armatūra; 2, 3 – strypai dedami pagal angos kraštus, juos sutankinant Esant didesnėms angoms ar apkrovoms, gali būti apie angas daromos briaunos arba aprėminimas metalo elementais. Tai parenkama atlikus skaičiavimus. Visais atvejais papildoma armatūra turi būti užinkaruojama. Papildomų strypų (30 pav.) užlaidų ilgiai už angos krašto parenkami ne mažesni kaip ir tinklų užlaidoms.
\n30 pav. Plokščių laisvųjų kraštų armavimo schema Projektuojant surenkamųjų perdangų elementus, tarp jų turi būti numatomos siūlės, užpilamos betonu. Šių siūlių plotis turi būti toks, kad būtų garantuotas kokybiškas siūlių monolitinimas, ir turi būti ne mažesnis kaip 20 mm – elementams, kurių skerspjūvio aukštis £ 250 mm, ir ne mažesnis kaip 30 mm – didelio skerspjūvio aukščio elementams.
\nIšilginėms siūlėms monolitinti reikia naudoti betoną paisant elementų darbo sąlygų, bet ne žemesnės kaip C8/10 klasės.
\nLeidžiama įrengti laikinąsias siūles ir lankstus, kurie, įtempus armatūrą, monolitinami.
\nNeįtemptoji skersinė armatūra turi būti patikimai inkaruota privirinant ją prie įdėtinių detalių. Šios armatūros skerspjūvis konstrukcijose, kurios neapskaičiuojamos tvarumui, turi būti toks, kad atlaikytų ne mažiau kaip 25%, o konstrukcijose, kurios apskaičiuojamos tvarumui, – ne mažiau kaip 30% atraminės zonos apatinės armatūros atlaikomosios jėgos, apskaičiuojamos pagal stiprumo sąlygą.
\n