LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 2 PRIORITETO „MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ“ VP1-2.2-ŠMM-05-K PRIEMONĖS „KALBŲ MOKYMO, VERSLUMO UGDYMO IR INOVATYVIŲ ŠVIETIMO METODŲ KŪRIMAS IR DIEGIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO Nr. 2 PATVIRTINIMO 2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-1672 Vilnius Vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), 18.2 punktu, tvirtinu 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-05-K priemonės „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2 (pridedama) Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1672 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „mokymasis visą gyvenimą“ PRIEMONĖs VP1-2.2-ŠMM-05-K „KALBŲ MOKYMO, VERSLUMO UGDYMO IR INOVATYVIŲ ŠVIETIMO METODŲ KŪRIMAS IR DIEGIMAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2 I. Bendrosios nuostatos 1. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-05-K įgyvendinimo priemonės „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2 (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami Paraiškas dėl projekto finansavimo pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Komisijos 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. K(2009) 5690 (toliau – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa), 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-05-K įgyvendinimo priemonės „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ (toliau – veiksmų programos priemonė) finansuojamas veiklas, institucijos, atliekančios Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą, atranką ir įgyvendinimo priežiūrą. 2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į: 2.1. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2010 (OL 2010 L 158, p. 1) (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006); 2.2. 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 1 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 846/2009 (OL 2009 L 250, p. 1) (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1828/2006); 2.3. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210 p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 396/2009 (OL 2009 L 126, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1081/2006); 2.4. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą; 2.5. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 789 (Žin., 2008, Nr. 95-3722) (toliau – veiksmų programos priedas); 2.6. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637); 2.7. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682) (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės); 2.8. Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789) (toliau – Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės); 2.9. Metodinius nurodymus vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861) (toliau – Metodiniai nurodymai vertintojams); 2.10. Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 (Žin., 2008, Nr. 7-257, Nr. 97-3767; 2009, Nr. 46-1820, Nr. 121-5240; 2010, Nr. 38-1798); 2.11. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. IX-1871 (Žin., 2003, Nr. 119-5406); 2.12. Specialiuosius projektų atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396)) 2008 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 2 (toliau – specialieji projektų atrankos kriterijai). 3. Veiksmų programos priemonę numatoma finansuoti projektų konkurso būdu. 4. Apraše vartojamos sąvokos: Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas – tai užsienio kalbos (anglų, vokiečių, prancūzų) mokymasis antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais. Diegimas – taikymas naujų švietimo produktų (metodikų, priemonių ir kt.) ugdymo procese su mokiniais. Ekspertavimas/recenzavimas – išorinis vertinimas, atliekamas ekspertų, įvertinant naujai sukurtų švietimo produktų kokybę. Inovacija – tai naujų technologijų, idėjų ir (ar) metodų pritaikymas, sukuriant naujus arba tobulinant jau egzistuojančius švietimo produktus ar procesus. Šiame Apraše inovacija siejama su socialinėmis inovacijomis ugdant reikalingus gebėjimus (kompetencijas). Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas – šiame Apraše tai nekalbinio dalyko mokymas kita nei mokomąja mokyklos arba gimtąja mokinių kalba (pavyzdžiui, istorijos mokymas anglų/prancūzų/vokiečių kalba). Formalusis švietimas – taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 63-2853). Kūrimas – naujų švietimo produktų parengimas ir pritaikymas Lietuvos kontekstui. Mokinių įmonė – ugdomoji priemonė, pagrįsta praktine veikla vykdant verslo projektą. Mokyklos bendruomenė – vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų. Mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas – bendrojo ugdymo, profesinės, jaunimo mokyklos, kuriose vykdomos bendrojo ugdymo programos. Neformalusis vaikų švietimas – taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Neformalusis suaugusiųjų švietimas – taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 66-1909). Sklaida – projekto metu sukurtų ir (ar) pritaikytų naujų švietimo produktų sklaida švietimo sistemoje, socialiniams partneriams, suinteresuotoms grupėms. Švietimo produktas – ugdymo procese ar jo organizavime naudojama metodinė arba mokomoji priemonė. Verslumas – asmens mąstymo būdas ir asmeninės socialinės, vadybinės bei asmeninės kompetencijos, leidžiančios turimas žinias pritaikyti savo kasdieniam gyvenimui, t. y. konkretūs gebėjimai, teikiantys galimybę ne tik organizuoti savo verslą, bet ir prisiimti riziką už padarytus sprendimus. 5. Aprašas yra antrasis ir paskutinis projektų finansavimo sąlygų aprašas, rengiamas pagal veiksmų programos priemonę. Pagal šį Aprašą numatomas skirti finansavimas ir kiti projektų finansavimo šaltiniai sudaro 12 000 000 Lt (dvylika milijonų litų 00 ct), iš kurių iki 10 200 000 Lt (dešimties milijonų dviejų šimtų tūkstančių litų 00 ct) Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšos ir iki 1 440 000 Lt (vieno milijono keturių šimtų keturiasdešimties tūkstančių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Taip pat projektų vykdytojai prie projektų finansavimo privalo prisidėti savo lėšomis – iš viso pagal šį Aprašą ne mažiau kaip 360 000 Lt (trimis šimtais šešiasdešimt tūkstančių litų 00 ct). Pagal šį Aprašą numatoma skirti lėšų suma gali būti padidinta arba sumažinta, atsižvelgiant į šio kvietimo teikti paraiškas dėl projekto finansavimo (toliau – Kvietimas) metu gautų Paraiškų dėl projekto finansavimo skaičių ir kokybę. 6. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos tikslas – atnaujinti ugdymo turinį, orientuoti jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą ir inovacijų skatinimą. 7. Pagal Aprašą numatomos finansuoti veiklos: 7.1. integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese: 7.1.1. Privalomos veiklos: 7.1.1.1. integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo mokytojų kvalifikacijos tobulinimas pagal iš anksto parengtą(as) neformalaus mokymo programą (-as) (integruoto dalyko ir užsienio kalbos kvalifikacijos tobulinimo programa turi būti parengta ne mažiau nei dviem užsienio kalboms ir ją turi sudaryti integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodikos dėstymas, užsienio kalbos komunikacinių kompetencijų ugdymas, pasiekiant ne žemesnį nei B2 lygį, dalyko kalbos komunikacinių kompetencijų ugdymas, programos trukmė ne trumpiau nei 200 valandų. 7.1.1.2. praktinis integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodų taikymas bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose (ne trumpiau nei 6 mėnesius). 7.1.2. Galimos veiklos: 7.1.2.1. metodinės (-ių) medžiagos (-ų) sukūrimas ir parengimas publikavimui elektroninėje erdvėje; 7.1.2.2. seminarų ir (arba) mokymų, supažindinančių mokyklos bendruomenę su integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymu, organizavimas. Šiai veiklai ketinama skirti finansavimo suma kartu su kitais projektų finansavimo šaltiniais – 3 000 000 Lt (trys milijonai litų 00 ct), iš kurių iki 2 550 000 Lt (dviejų milijonų penkių šimtų penkiasdešimties tūkstančių litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 360 000 Lt (trijų šimtų šešiasdešimties tūkstančių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ne mažiau kaip 90 000 Lt (devyniasdešimt tūkstančių litų 00 ct) – pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas. Pareiškėjas ir (ar) partneris privalo prisidėti nuosavomis lėšomis pagal Aprašo 27 punktą. 7.2. verslumo ugdymo priemonių sukūrimas, įdiegimas ir tobulinimas: 7.2.1. Privaloma veikla – mokytojų kvalifikacijos tobulinimas dirbti su naujomis verslumo ugdymo priemonėmis pagal iš anksto parengtą (-as) neformalaus švietimo programą (-as) kvalifikacijai tobulinti, kurią sudaro verslumo ugdymo metodikos dėstymas, aktyvių mokymo metodų įgūdžių formavimas, kompiuterinio modeliavimo pratybos ir kitų informacinių technologijų priemonių taikymo mokymas, programos trukmė ne trumpiau nei 40 valandų. 7.2.2. Galimos veiklos: 7.2.2.1. metodinės literatūros rengimas, įsigijimas; 7.2.2.2. verslumą skatinančių renginių (pvz., mugių) organizavimas; 7.2.2.3. dalyvavimas tarptautiniuose verslumą skatinančiuose renginiuose dalyvio teisėmis (mokytojai ir mokiniai). Šiai veiklai ketinama skirti finansavimo suma kartu su kitais projektų finansavimo šaltiniais – 2 000 000 Lt (du milijonai litų 00 ct), iš kurių iki 1 700 000 Lt (vieno milijono septynių šimtų tūkstančių litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 240 000 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimties tūkstančių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ne mažiau kaip 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) – pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas. Pareiškėjas ir (ar) partneris privalo prisidėti nuosavomis lėšomis pagal Aprašo 27 punktą. 7.3. ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas: 7.3.1. Privaloma viena iš šių veiklų: 7.3.1.1. pradinių klasių mokytojų (kurie nėra pasiekę užsienio kalbos mokėjimo B2 lygiu) užsienio kalbos kvalifikacijos tobulinimas; 7.3.1.2. užsienio kalbų mokytojų, kurie mokys užsienio kalbos pradinių klasių mokinius, kvalifikacijos (užsienio kalbos mokymo metodikos pradinėse klasėse) tobulinimas; 7.3.1.3. pradinių klasių mokytojų mokymas pagal formaliojo švietimo programas (formaliojo švietimo programa turi apimti užsienio kalbos ir užsienio kalbos mokymo pradinėse klasėse metodikos mokymo dalys, programos apimtis ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Mokymus baigę asmenys turi būti pasiekę ne žemesnį nei B2 užsienio kalbos lygį). 7.3.2. Galimos veiklos: 7.3.2.1. metodinės literatūros rengimas, leidyba, įsigijimas; 7.3.2.2. ne ilgesnės kaip 4 savaičių trukmės užsienio kalbos kvalifikacijos tobulinimo stažuotės užsienyje, skirtos pradinių klasių mokytojams; Šiai veiklai ketinama skirti finansavimo suma kartu su kitais projektų finansavimo šaltiniais – 3 300 000 Lt (trys milijonai trys šimtai tūkstančių litų 00 ct), iš kurių iki 2 805 000 Lt (dviejų milijonų aštuonių šimtų penkių tūkstančių litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 396 000 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt šešių tūkstančių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ne mažiau kaip 99 000 Lt (devyniasdešimt devyni tūkstančiai litų 00 ct) – pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas. Pareiškėjas ir (ar) partneris privalo prisidėti nuosavomis lėšomis pagal Aprašo 27 punktą. 7.4. inovatyvių švietimo metodų kūrimas, diegimas ir sklaida: 7.4.1. Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros), Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių, apimančių XIII–XX a., skaitmeninės sisteminės duomenų bazės, skirtos mokiniams, mokytojams kūrimas, diegimas ir sklaida. Šiai veiklai ketinama skirti finansavimo suma kartu su kitais projektų finansavimo šaltiniais – 2 000 000 Lt (du milijonai litų 00 ct), iš kurių iki 1 700 000 Lt (vieno milijono septynių šimtų tūkstančių litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 240 000 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimties tūkstančių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ne mažiau kaip 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) – pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas. Pareiškėjas ir (ar) partneris privalo prisidėti nuosavomis lėšomis pagal Aprašo 27 punktą. 7.4.2. Inovatyvios, tęstinės gimtosios kalbos kvalifikacijos tobulinimo programos gimtosios kalbos mokytojams įgyvendinimas (trukmė – ne mažiau kaip 100 valandų per dvejus metus), į mokymosi programą įtraukiant naujus literatūros, kalbos ir kultūros tyrinėjimus, pasiekimus, retoriką, kūrybinio mąstymo ugdymo metodus. Šiai veiklai ketinama skirti finansavimo suma kartu su kitais projektų finansavimo šaltiniais – 1 000 000 Lt (vienas milijonas litų 00 ct), iš kurių iki 850 000 Lt (aštuonių šimtų penkiasdešimties tūkstančių litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 120 000 Lt (vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ne mažiau kaip 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų 00 ct) – pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas. Pareiškėjas ir (ar) partneris privalo prisidėti nuosavomis lėšomis pagal Aprašo 27 punktą. 7.4.3. Lietuvių kalbos kūrybinio mąstymo ugdymo 4, 8 ir 11 klasėse būklės tyrimas, kūrybinio mąstymo ugdymo metodikos ir metodinės bei mokomosios medžiagos parengimas, ekspertavimas ir sklaida (skelbimas e-mokyklos portale, pristatymai ne mažiau kaip 10 savivaldybių). Ketinama skirti finansavimo suma kartu su kitais projektų finansavimo šaltiniais – 700 000 Lt (septyni šimtai tūkstančių litų 00 ct), iš kurių iki 595 000 Lt (penkių šimtų devyniasdešimt penkių tūkstančių litų 00 ct) – ES fondų lėšos, iki 84 000 Lt (aštuoniasdešimt keturių tūkstančių litų 00 ct) – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ne mažiau kaip 21 000 Lt (dvidešimt vienas tūkstantis litų 00 ct) – pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas. Pareiškėjas ir (ar) partneris privalo prisidėti nuosavomis lėšomis pagal Aprašo 27 punktą. 8. Pagal Aprašą valstybės pagalba neteikiama. 9. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Aprašo 2 punkte nurodytuose dokumentuose vartojamas sąvokas. 10. Apraše nenurodyta informacija, kurią privalo žinoti pareiškėjas rengdamas projektą ir teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo, bus skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt. II. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS IR PARTNERIAMS 11. Pagal Aprašą galimi pareiškėjai ir partneriai – viešieji juridiniai asmenys. 12. Detalūs reikalavimai pareiškėjams ir partneriams įvardyti Aprašo 1 priedo 7 punkte. III. REIKALAVIMAI PROJEKTAMS 13. Vienas pareiškėjas gali teikti vieną Paraišką dėl projekto finansavimo (7.1 arba 7.2, arba 7.3, arba 7.4 punktuose nurodytai veiklai). 14. Projekto įgyvendinimo trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip 24 mėnesiai nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – Sutartis) pasirašymo dienos. Atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo ir vertinimo metu) projekto vykdymo laikotarpis gali būti pratęstas. 15. Pagrindinės projekto veiklos fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje (jeigu tai nėra įmanoma dėl projekto specifikos ar veiklų pobūdžio ir veiklos yra vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, turi būti užtikrinama, kad vykdomų veiklų metu sukurti produktai, rezultatai ir nauda (arba jos dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui) atitektų Lietuvos Respublikai). 16. Tinkamos projekto, teikiamo pagal Aprašo 7.1, 7.2, 7.3, 7.4 punktuose numatomas finansuoti veiklas, tikslinės grupės yra: 16.1. Pagal Aprašo 7.1 punktą bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, kurie praktikoje planuoja įdiegti/diegia integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo metodą. 16.2. Pagal Aprašo 7.2 punktą bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojai, kurie moko arba planuoja mokyti pagal verslumo integruojamąją programą. 16.3. Pagal Aprašo 7.3 punktą bendrojo lavinimo pradinių klasių ir užsienio kalbos mokytojai. 16.4. pagal Aprašo 7.4. punktą lietuvių kalbos mokytojai, tautinių mažumų gimtųjų kalbų mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, mokiniai. 17. Projektai turi siekti Aprašo 2 priede aprašytų stebėsenos rodiklių, atsižvelgiant į Aprašo 1 priedo 3.1.1 punkte nurodytus reikalavimus. 18. Reikalavimai projekto parengtumui įgyvendinti: projektai, teikiami pagal Aprašo 7.1 punkte numatytą finansuoti veiklą, turi pateikti integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo programą (-as), skirtą (-as) mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, projektai, teikiami pagal Aprašo 7.2 punkte numatytą finansuoti veiklą, turi pateikti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo dirbti su naujomis verslumo ugdymo priemonėmis programą. 19. Projektų, teikiamų pagal Aprašo 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.4.2 punktuose numatytas finansuoti veiklas, minimali vertė – 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių litų 00 ct), maksimali vertė – 1 000 000 Lt (vienas milijonas litų 00 ct). Projektų, teikiamų pagal Aprašo 7.4.1 punkte numatytas finansuoti veiklas, minimali vertė – 1 000 000 Lt (vienas milijonas litų 00 ct), o maksimali vertė – 2 000 000 Lt (du milijonai litų 00 ct). Projektų, teikiamų pagal Aprašo 7.4.3 punkte numatytas finansuoti veiklas, minimali vertė – 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių litų 00 ct), o maksimali vertė – 700 000 Lt (septyni šimtai tūkstančių litų 00 ct). Vertinimo metu daugiau kaip 10 proc. nei minimali projekto vertės sumažinus projekto biudžetą, projektas nefinansuojamas. 20. Detalūs reikalavimai projektams įvardyti Aprašo 1 ir 2 prieduose. IV. TINKAMŲ FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO REIKALAVIMAI 21. Pagrindiniai projekto išlaidų reikalavimai nustatyti Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos socialinio fondo finansavimo reikalavimams (skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt) pateikiami rekomendacinio pobūdžio reikalavimai tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms. 22. Netiesioginės projekto išlaidos turi būti nustatytos remiantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1K-112 (Žin., 2008, Nr. 37-1348) (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. 1K-194 redakcija), ir neviršyti šiose taisyklėse nustatytos vienodo dydžio normos. 23. Tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios yra patirtos ir apmokėtos Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nurodytu projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu, kuris konkrečiu atveju gali būti susiaurinamas Sutartyje. 24. Projekto veiklos (tarp jų ir viešieji pirkimai) gali būti pradėtos vykdyti prieš Sutarčių pasirašymą (tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos patirtos nuo 2006 m. gruodžio 15 d.), pareiškėjui prisiimant visišką atsakomybę už veiklų ir jų įgyvendinimui skirtų išlaidų tinkamumą. Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimo metu nustačius, kad veikla ir/ar jai įgyvendinti skirtos visos/dalis išlaidų yra netinkamos finansuoti, patirtas išlaidas pareiškėjas apmoka iš savo lėšų. Jeigu projekto vykdytojas (ar partneris) yra perkančioji organizacija, vykdydamas viešuosius pirkimus iki Sutarčių pasirašymo, jis prisiima atsakomybę dėl pirkimų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatoms. Projekto vykdytojas (ar partneris), kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, visas paslaugas ir prekes privalo pirkti, vadovaudamasis patvirtintu Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 (Žin., 2008, Nr. 69-2641). 25. Tinkamos pagal Aprašą finansuoti išlaidų kategorijos yra šios (išlaidų numeracija pateikiama vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), 8.2 punktu): Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos Reikalavimai, komentarai, paaiškinimai Apribojimai dydžiui Tiesioginės projekto išlaidos: 1. Vykdymo išlaidos: 1.1. darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas ir/ar projekto partneris (-iai) pats vykdo projekto veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų Šios išlaidos turi būti apskaičiuotos proporcingai pagal pareiškėjo paties vykdomų projektų veiklų apimtis, trukmę ir kt. 1.2. projektą vykdančio personalo komandiruotės Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tais atvejais, kai projekto vykdytojas ir ir/ar projekto partneris (-iai) kompensuoja darbuotojų, vykdančių tiesiogines projekto veiklas, komandiruočių išlaidas 1.3. paslaugos Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tuo atveju, jei paslaugos yra perkamos 1.4. priemonių (trumpalaikio turto) įsigijimas Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas (partneris) pats vykdo atitinkamas veiklas (arba jų dalį), nepirkdamas paslaugų 1.5. ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimas Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos patentų, licencijų, autorių ir gretutinių teisių, standartinės programinės įrangos įsigijimo išlaidos ir pan. 1.6. ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas 1.8. viešinimas Šios išlaidos negali viršyti 5 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų 2. Projekto dalyvių išlaidos: 2.1. dirbančiųjų darbo užmokestis Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas Šios išlaidos negali būti didesnės nei išlaidų dalis, kurią sudaro pareiškėjo ir/ar partnerio nuosavas įnašas 2.2. dalyvių kelionės, komandiruotės ir dalyvavimas renginiuose 3. Kryžminis finansavimas: Kryžminio finansavimo būdu leidžiama finansuoti iki 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų 3.3. ilgalaikio turto įsigijimas Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas įrangos, įrenginių, reikalingų tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti, įsigijimas Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik pareiškėjo ar partnerio ilgalaikio turto įsigijimui. Tuo atveju, kai įsigyjamas ilgalaikis turtas, jis turi būti tikslinės paskirties, t. y. būtinas projekto veikloms vykdyti bei rezultatams pasiekti ir nėra skirtas projekto administravimo veikloms vykdyti. 3.4. kito turto įsigijimas Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas įrangos, įrenginių ir kito materialaus turto, reikalingo tiesioginėms projekto veikloms įgyvendinti, įsigijimo išlaidos Šios išlaidos yra tinkamos finansuoti tik pareiškėjo ar partnerio kito turto įsigijimui. Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas, jis turi būti tikslinės paskirties, t. y. būtinas projekto veikloms vykdyti bei rezultatams pasiekti ir nėra skirtas projekto administravimo veikloms vykdyti. 5. netiesioginės projekto išlaidos Netiesioginėms išlaidoms nustatyti taikoma vienodo dydžio norma, apskaičiuojama vadovaujantis Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklėmis Didžiausia tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma nustatoma didžiausią tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą, išskyrus kryžminiam finansavimui skirtas lėšas, padauginus iš projektui galimos taikyti vienodo dydžio normos. Vienodo dydžio norma projekto vertinimo metu nustatoma atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pagrindimą. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pritarimo šio Aprašo 22 punkte nurodytoms taisyklėms sąlygas, projekto netiesioginės lėšos (kaip jos apibrėžtos Netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių 7 punkte) turės būti patirtos ir pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais 26. Visos kitos išlaidų kategorijos pagal Aprašą laikomos netinkamomis finansuoti. 27. Projektui skiriamas finansavimas – iki 97 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, todėl Pareiškėjas ir (ar) partneris savo lėšomis turi finansuoti ne mažiau kaip 3 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas ir (arba) partneris privalo savo lėšomis apmokėti išlaidas, skirtas projekto dalyvių darbo užmokesčiui kompensuoti ir/arba ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms (jos gali būti pareiškėjo nuosavo įnašo dalis). 28. Projekto lėšų panaudojimo patikrinimo reikalavimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2004, Nr. 63-2242; 2006, Nr. 17-604; 2008, Nr. 82-3233) 29 straipsnio 1 dalimi, nėra privalomi, ir projekto lėšų panaudojimo patikrinimo išlaidos bus laikomos netinkamomis išlaidomis. 29. Projekto finansavimo dydis turi būti nustatomas kaip mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma. Finansavimo dydis tinkamumo vertinimo metu nustatomas atsižvelgiant į projekto išlaidų realumą ir būtinumą. Visos projekto išlaidos turi būti planuojamos atsižvelgiant į metinį kainų augimą ir valiutų riziką. Pareiškėjui apskaičiavus projekto išlaidas nesinaudojant realiais įkainiais ir vertinimo metu šių išlaidų nepatikslinus bei jų nepagrindus, vertintojai turi teisę perskaičiuoti projekto biudžetą naudodami vidutinius rinkos įkainius ir sumažinti projekto prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas ir atitinkamai skiriamo finansavimo sumą. 30. Pajamos iš projekto veiklų, patenkančių į Europos socialinio fondo paramos sritį (pvz., pajamos gautos pardavus projekto lėšomis sukurtą produktą ir pan.), gautos projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus po projekto pabaigos gali būti laikomos pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo finansavimo šaltiniu, jei neviršija šio įnašo dydžio. Projekto finansavimas yra mažinamas pajamų dalimi, viršijančia pareiškėjo ir (arba) partnerio nuosavo įnašo dydį. V. KVIETIMAI TEIKTI PARAIŠKAS 31. Kvietimą pagal Aprašą numatoma skelbti 2010 m. IV ketvirtį. 32. Kvietimas bus skelbiamas interneto svetainėse www.esparama.lt ir www.esfa.lt. VI. PARAIŠKŲ RENGIMAS, PAREIŠKĖJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS 33. Vadovaudamasis Aprašu, pareiškėjas pildo standartinę Paraiškos dėl projekto finansavimo formą. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma susideda iš dviejų dalių – Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), ir Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies ir pildymo instrukcijos (Aprašo 3 priedas). Paraiškų dėl projekto finansavimo elektronines formas galima rasti interneto svetainėje www.esparama.lt. 34. Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta vadovaujantis Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies pildymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861), bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiąja (B) dalimi ir pildymo instrukcija (Aprašo 3 priedas). Paraiškos dėl projekto finansavimo forma turi būti užpildyta lietuvių kalba kompiuteriu. 35. Teikdamas Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjas turi pridėti Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad pareiškėjas atitinka jam keliamus reikalavimus. 36. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl finansavimo pagal veiksmų programos priemonę sąlygų ir reikalavimų projektams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento Europos Sąjungos paramos valdymo skyriaus darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. 37. Pareiškėjas gali teikti klausimus dėl projektų rengimo, Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymo ir kitus su Paraiškos dėl projekto finansavimo pildymu bei pateikimu susijusius klausimus Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) darbuotojams. Klausimai gali būti teikiami raštu Kvietime nurodytais adresais, elektroniniu paštu ir žodžiu. Iš anksto susitarus, pareiškėjai gali būti informuojami bei konsultuojami susitikimo su ESFA darbuotojais metu. 38. Dažniausiai pateikiami klausimai ir atsakymai skelbiami interneto svetainėje www.esparama.lt. VII. PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS IR REGISTRAVIMAS 39. Paraiškos dėl projekto finansavimo yra priimamos ir registruojamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 43–48 punktuose nustatyta tvarka. 40. Paraiškos dėl projekto finansavimo turi būti įteiktos pareiškėjo ar jo įgalioto asmens, pristatytos pašto kurjerio arba atsiųstos registruotu paštu ESFA Kvietime nurodytu adresu ir iki Kvietime nurodyto termino pabaigos. Kitais būdais išsiųstos, kitais adresais įteiktos arba vėliau nei iki Kvietime nurodyto termino pabaigos gautos Paraiškos dėl projekto finansavimo yra atmetamos. Siunčiant paštu arba kurjeriu, išsiuntimo vietos pašto antspaudo data turi būti ne vėlesnė kaip Kvietime nurodyta data. Už Paraiškos dėl projekto finansavimo pristatymą laiku atsako pareiškėjas. 41. Paraiškos dėl projekto finansavimo teikiamos užklijuotame voke. Pareiškėjas privalo viename voke (ar kitoje talpoje/pakete) pateikti vieną projekto Paraiškos dėl projekto finansavimo originalą (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai), ant kurio turi būti nurodyta „ORIGINALAS“, dvi Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) kopijas, nurodant „KOPIJA“, ir elektroninę Paraiškos dėl projekto finansavimo (užpildyta Paraiškos dėl projekto finansavimo forma ir priedai) versiją kompiuterinėje laikmenoje. 42. Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos turi būti susegtos į segtuvus kietais viršeliais. Nesusegta Paraiška dėl projekto finansavimo ir jos kopijos nevertinamos. Visi Paraiškos dėl projekto finansavimo lapai turi būti sunumeruoti, dalys ir priedai atskirti skirtukais. 43. Ant voko (ar kitos talpos/paketo) turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas, adresas, veiksmų programos priemonė, pagal kurią teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo, ir atitinkamos priemonės remtinos veiklos sritis. Ant kitos voko pusės nurodomas kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas bei elektroninis paštas. Ant kompiuterinės laikmenos turi būti aiškiai nurodytas projekto pavadinimas ir priemonė, kuriai teikiama Paraiška dėl projekto finansavimo. 44. Atsiuntusiam ar įteikusiam asmeniškai Paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išsiunčiamas Paraiškos dėl projekto finansavimo registravimo patvirtinimas, kuriame nurodomas ES struktūrinės paramos kompiuterinėje informacinėje valdymo ir priežiūros sistemoje Paraiškai dėl projekto finansavimo suteiktas unikalus kodas. 45. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo priėmimą pareiškėjams taip pat teikiama svetainėje www.esparama.lt. 46. Informacija apie pareiškėjo ir Paraiškos dėl projekto finansavimo duomenis, kuri bus skelbiama viešai, nurodyta Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse. VIII. PARAIŠKŲ VERTINIMAS, ATRANKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 47. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimas, atranka ir sprendimų priėmimas yra atliekami Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 49–107 punktuose nustatyta tvarka. 48. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą sudaro: 48.1. administracinės atitikties vertinimas – šio vertinimo metu tikrinama, ar Paraiška dėl projekto finansavimo yra visiškai sukomplektuota, ar pateikti visi Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiojoje (B) dalyje ir pildymo instrukcijoje nurodyti dokumentai ir privalomi priedai; 48.2. projekto tinkamumo finansuoti vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, ar projektas tinkamas finansuoti pagal veiksmų programos priemonę ir atitinka Aprašo reikalavimus, nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis; 48.3. projekto naudos ir kokybės vertinimas – šio vertinimo metu nustatoma, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Šiame vertinimo etape projektai vertinami balais. Didžiausia projektui galima skirti balų suma – 100 balų. Projektų nauda ir kokybė vertinama balais, vadovaujantis metodiniais nurodymais vertintojams ir pildant naudos ir kokybės vertinimo lentelę, kurie pateikiami Aprašo 5 priede. Didžiausia projektui galima skirti balų suma turi sudaryti 100 balų. Projektui suteikiamas balas yra balus suteikusių vertintojų balų vidurkis. Privaloma surinkti minimalią 30 balų sumą. Projektai, kurie per naudos ir kokybės vertinimo etapą nesurinko nustatytos minimalios balų sumos, nėra tinkami finansuoti ir atmetami. 49. Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą atlieka ESFA pagal savo nustatytą vertinimo tvarką. 50. Administracinės atitikties vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai pateikiami Aprašo 4 priede. 51. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai Paraiškų dėl projekto finansavimo vertintojams pateikiami Aprašo 1 priede. 52. Projekto naudos ir kokybės vertinimo etapui taikomi vertinimo kriterijai ir metodiniai nurodymai Paraiškų dėl projekto finansavimo vertintojams pateikiami Aprašo 5 priede. 53. Vertinimo metu vadovaujamasi Paraiškoje dėl projekto finansavimo esančia informacija, pateikta iki Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo termino pabaigos, ir kartu su Paraiška dėl projekto finansavimo pateiktais dokumentais, galiojusiais Paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo metu. 54. ESFA turi teisę atmesti Paraišką dėl projekto finansavimo, neprašiusi jos patikslinti, jeigu: 54.1. pareiškėjo pateikta Paraiškos dėl projekto finansavimo bendroji (A) dalis yra neužpildyta arba užpildyta nesilaikant Paraiškos dėl projekto finansavimo (A) dalies pildymo instrukcijos (daugiau nei 3 Paraiškos dėl projekto finansavimo formos laukai neužpildyti arba informacija daugiau nei 3 laukuose pateikiama ne pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo (A) dalies pildymo instrukcijas); 54.2. pareiškėjo pateikta Paraiškos dėl projekto finansavimo specialioji (B) dalis yra neužpildyta, užpildyta tik iš dalies arba užpildyta iš esmės nesilaikant Paraiškos dėl projekto finansavimo B dalies pildymo instrukcijos (daugiau nei 3 prašomuose užpildyti laukuose informacija pateikiama ne pagal Paraiškos dėl projekto finansavimo (B) dalies pildymo instrukcijas); 54.3. pareiškėjas nepateikė bent vieno užpildyto privalomo Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios B dalies priedo; 54.4. pareiškėjas nepateikė Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios A dalies arba Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios B dalies; 54.5. pareiškėjo pateikta Projekto išlaidų pagrindimo forma (Aprašo 6 priedas) neužpildyta arba užpildyta iš esmės nesilaikant Projekto išlaidų pagrindimo formos pildymo instrukcijos (nepateiktas pusės ir daugiau poveiklių detalus bendros sumos apskaičiavimas); 54.6 pareiškėjo pateiktos Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies 5 ir 6 bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies 1 punktai yra identiški kito pareiškėjo Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies 5 ir 6 bei Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies 1 punktams. 55. Jei vertinant Paraišką dėl projekto finansavimo nustatoma, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos nepakanka Paraiškai dėl projekto finansavimo įvertinti, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame prašoma per rašte nustatytą terminą (kuris neturi būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 15 darbo dienų, jei ESFA ir pareiškėjas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip) pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją. Esant poreikiui, ESFA gali pareiškėją pakviesti pokalbio ir (ar) apsilankyti planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje. Jeigu Paraiškoje dėl projekto finansavimo pateiktos informacijos pakanka sprendimui dėl projekto vertinimo priimti, raštas dėl informacijos patikslinimo nesiunčiamas. 56. Teikiant papildomą informaciją, gali būti tikslinami tik tie duomenys, kurių prašoma ESFA rašte. Jeigu pateikiama patikslinta, bet rašte neprašoma informacija, vertinimo metu į ją neatsižvelgiama. Vertindama Paraiškoje dėl projekto finansavimo pateiktą informaciją, esant reikalui, ESFA gali kreiptis į atitinkamas institucijas papildomos informacijos apie pareiškėją bei Paraišką dėl projekto finansavimo ir naudotis išoriniais oficialiais informacijos šaltiniais. 57. ESFA priima sprendimą atmesti paraišką, jei: 57.1. pareiškėjas per nustatytą terminą prašomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją; 57.2. projektas neatitinka bent vieno bendrojo ir (ar) specialiojo atitikties kriterijaus ir reikalavimo; 57.3. projektas nesurenka minimalios Apraše nustatytos balų sumos naudos ir kokybės vertinimo etape. 58. Sprendimą dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų lėšų priima ESFA, jį įtvirtindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus, Švietimo ir mokslo ministerija priima galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų, kuriose numatytos ES fondų ir (ar) bendrojo finansavimo lėšos. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo naudos ir kokybės vertinimo ataskaitos gavimo Švietimo ir mokslo ministerijoje dienos. Sprendimas yra tvirtinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 59. Švietimo ir mokslo ministerija apie priimtą sprendimą dėl projekto finansavimo informuoja ESFA per 5 darbo dienas nuo įsakymo įsigaliojimo dienos. ESFA, gavusi sprendimą, rengia ir organizuoja Sutarties pasirašymą. 60. Sutartis rengiama pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutarties formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861). 61. Pagal su pareiškėju sudarytą Sutartį pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. 62. Informacija apie Paraiškų dėl projekto finansavimo vertinimą ir atranką pareiškėjams teikiama svetainėje www.esparama.lt Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. IX. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 63. Projekto išlaidos apmokamos ir Sutarčių priežiūra atliekama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 116–190 punktuose ir Sutartyje nustatyta tvarka. 64. Projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo. 65. Avansas projekto vykdytojui nustatomas ir išmokamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Avansas negali viršyti 30 procentų projektui skirtos finansavimo sumos. Avansas gali būti išmokamas dalimis atsižvelgiant į įvykdytus viešuosius pirkimus. 66. Specialūs reikalavimai projektų vykdytojams – kartu su avanso mokėjimo prašymu viešieji juridiniai asmenys, įgyvendinantys iš Europos socialinio fondo finansuojamus projektus, – finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimo raštą dėl avanso sumos, jeigu avanso suma didesnė kaip 100 000 litų (ši nuostata netaikoma biudžetinėms įstaigoms, taip pat avanso daliai, kuri yra skirta remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 145.5 punktu). 67. Projekto vykdytojas turi užtikrinti projekto kryžminio finansavimo veiklų tęstinumą ne trumpiau kaip 5 metus po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, nepažeisdamas Reglamento Nr. 1083/2006 57 str. nuostatų. ESFA vertinimo metu gali nustatyti specifinius reikalavimus, kurie būtų nustatyti Sutartyje, dėl projekto veiklų tęstinumo užtikrinimo, informavimo ir kontrolės veiksmų. Apie paaiškėjusias svarbias priežastis, galinčias sąlygoti reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų pažeidimą, projekto vykdytojas įsipareigoja nedelsdamas pranešti ESFA. 68. Be Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA leidimo negalima perleisti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktines teises į turtą, kuriam įsigyti (sukurti) yra skiriamas finansavimas, 5 metus po projekto pabaigos, taip pat užtikrinti, kad tokio įsipareigojimo laikytųsi ir projekto partneriai. 69. Pareiškėjas, įvertinęs būtinumą ir tikslingumą drausti ilgalaikį (materialųjį) turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant projektą bus teikiamas ES fondų finansavimas, atitinkamo turto draudimo išlaidas gali numatyti Paraiškoje dėl projekto finansavimo. Galutinį sprendimą dėl ilgalaikio (materialiojo) turto, finansuojamo pagal veiksmų programos priemonę, draudimo išlaidų tinkamumo finansuoti, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą, priima ESFA. ESFA, atlikdama Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimą ir atsižvelgdama į projekto riziką ir (ar) kitas aplinkybes, gali nuspręsti reikalauti, kad projekto vykdytojas apdraustų ilgalaikį (materialųjį) turtą, įsigytą ar sukurtą vykdant projektą. Draudiminio įvykio atveju projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą. 70. Po projekto pabaigos turi būti sudarytos fizinės, techninės ir finansinės prielaidos sukurtiems produktams ir rezultatams išlaikyti ir toliau naudoti. 71. Projekto vykdytojas ir partneriai privalo užtikrinti su veiksmų programos įgyvendinimu susijusių ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 203 punkte nurodytų dokumentų saugumą ir prieinamumą vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, audito institucijų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Švietimo ir mokslo ministerijos ir ESFA atstovams. X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 72. Aprašas keičiamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 29 punkte numatyta tvarka. 73. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti ESFA, Švietimo ir mokslo ministerijos, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su Paraiškos dėl projekto finansavimo vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 209–212 punktuose nustatyta tvarka. _________________ 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-05-K priemonės „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 1 priedas PROJEKTO TINKAMUMO FINANSUOTI VERTINIMO KRITERIJAI IR METODINIAI NURODYMAI VERTINTOJAMS Bendrasis kriterijus Bendrojo kriterijaus vertinimo aspektai Vertinimo klausimai ir (arba) teiginiai Paaiškinimai/informacijos šaltinis Vertinimas taip ne komentarai patikslinus 1 2 3 4 5 6 7 8 1. Bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektas (toliau – projektas) atitinka bent vieną veiksmų programos ir jos prioriteto tikslą, uždavinį, taip pat apima pagal tam tikrą prioritetą numatomas remti veiklas. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) 2 straipsnį (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006) projektas turi sudaryti sąlygas pasiekti ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetinės krypties, su kuria yra susijęs, tikslus. Projektas turi atitikti tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslus ir uždavinius, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės, pagal kurią yra pateiktas, aprašymą ir bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše numatytų veiklų. 1.1. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu 1.1.1. Projekto tikslai ir uždaviniai aiškiai siejasi su tam tikros veiksmų programos prioriteto tikslu ir bent vienu uždaviniu Būtina įsitikinti, kad projekto tikslai ir uždaviniai atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – veiksmų programa) prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – prioritetas) tikslą „Padidinti Lietuvos gyventojų galimybes mokytis visą gyvenimą, sudarant sąlygas plėtotis dinamiškai žinių visuomenei“ (toliau – tikslas) ir uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ (toliau – uždavinys), ryšys yra akivaizdus ir priežastinis Paraiškos A dalies 6 punktas 1.1.2. Įgyvendinto projekto poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui bus teigiamas. Galima teigti, kad įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis veiksmų programos prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės specifiką, bus teigiamas. Taip pat įrodytas projekto aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemų sprendimui Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 1 ir 2 punktai 1.2. Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemone ir bent viena Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta veikla. 1.2.1. Projekto veiklos yra suderintos su veiksmų programos priede prioriteto įgyvendinimo priemonėje pateiktu atitinkamos veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės dalies veiklų bent vienos veiklos aprašymu. Būtina įsitikinti, ar numatytos vykdyti projekte veiklos atitinka bent vieną veiklą nurodytą veiksmų programos priedo priemonės Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ aprašyme Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.2. Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytų veiklų Būtina įsitikinti, ar projekte numatyti tikslai, uždaviniai ir planuojamos vykdyti veiklos atitinka bent vieną iš Projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašo) 7 punkte nurodytų veiklų Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.3. Projektas atitinka veiksmų programoje, veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatytus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus, susijusius su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus atskyrimu („demarkacinius reikalavimus“). Būtina įsitikinti, ar tenkinami visi reikalavimai, susiję su paramos pagal kitas iš ES finansuojamas programas, kitas veiksmų programas, kitus veiksmų programos prioritetus, atskyrimu Paraiškos A dalies 6 punktas ir B dalies 1 punktas 1.2.4. Projektas atitinka kitus su reikalavimais projekto veikloms susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus (jei taikoma). Būtina įsitikinti, ar projekto veiklos skirtos vienai ar kelioms tikslinėms grupėms, kurios nurodytos Aprašo 16 punkte (projekto veiklų tikslinės grupės turi atitikti Aprašo 16 punkte konkrečiai veiklai priskirtas tikslines grupes) Paraiškos A dalies 5 ir 6 punktai ir B dalies 2 punktas 2. Projektas atitinka nacionalinius strateginius dokumentus. Vienas iš pagrindinių ES struktūrinės paramos naudojimo principų – papildomumas. Todėl reglamente (EB) Nr. 1083/2006 teigiama, kad Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių vykdomus veiksmus arba jais turėtų būti siekiama prisidėti prie valstybių narių vykdomų veiksmų. Paramos lėšos turi prisidėti prie jau nustatytų valstybės socialinės ekonominės plėtros uždavinių įgyvendinimo. Todėl veiksmų programos buvo rengiamos remiantis nacionalinių strategijų ir programų tikslais, ir visi projektai turi atitikti jų tikslus. Už tam tikrus sektorius atsakingos institucijos nustatys, kokius nacionalinius strateginius dokumentus projektai turės atitikti. 2.1. Projektas prisideda prie nacionalinių ir (arba) regioninių strateginių strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo. 2.1.1.  Teisės aktuose ar valdymo srities plėtros strategijoje arba strategijos įgyvendinimo priemonių plane nustatytas projekto vykdytojas ir veiklos (taikoma tik planuojant valstybės ir regionų projektus). Netaikoma 2.1.2. Pagrįsta, kad projekto įgyvendinimas prisidėtų prie atitinkamų teisės aktų, strategijų nuostatų įgyvendinimo (taikoma tik projektų konkurso būdu atrenkamiems projektams). Būtina įsitikinti, kad: 1. projektas, teikiamas pagal Apraše numatomą finansuoti 7.1 punkte nurodytą veiklą prisideda prie „Mokyklų tobulinimo programos plius“ (toliau – MTP plius) 29 priedo „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese komponentas“ nuostatų įgyvendinimo, t. y. atitinka remiamą(-as) veiklą(-as); 2. projektas, teikiamas pagal Aprašo 7.2 punkte nurodytą veiklą, prisideda prie MTP plius 30 priedo „Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones komponentas“ nuostatų įgyvendinimo, t. y. atitinka remiamą(-as) veiklą(-as); 3. projektas, teikiamas pagal Aprašo 7.3 punkte nurodytą veiklą, prisideda prie MTP plius 31 priedo „Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimo komponentas“ nuostatų įgyvendinimo, t. y. atitinka remiamą(-as) veiklą(-as); 4. projektas, teikiamas pagal Aprašo 7.4 punkte nurodytą veiklą, prisideda prie MTP plius 43 priede „Švietimo inovacijos“ 14.4 punkte nurodytų veiklų „Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė įgyvendinimo. Paraiškos A dalies 1 ir 6 punktai Paraiškos B dalies 1 ir 3 punktai 3. Projektas siekia aiškių ir realių kiekybinių uždavinių, atitinkančių veiksmų programoje nustatytus tikslus.   Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 37 straipsnis nustato reikalavimą, kad veiksmų programų prioritetinės kryptys privalo turėti skaičiais išreikštus uždavinius ir tikslus (įgyvendinimo rodiklius), pagal kuriuos bus vertinama įgyvendinimo eiga ir išsikeltų tikslų ir uždavinių pasiekimas. Būtina įsitikinti, kad kiekvienas projektas prisideda ir kiek prisideda prie veiksmų programos tikslų (uždavinių) pasiekimo. Todėl kiekvienas projektas turi turėti savo kiekybiškai išreikštus tikslus ir uždavinius, kurie bus matuojami projekto produkto ir rezultatų rodikliais. 3.1. Projektas prisideda prie veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės rodiklių įgyvendinimo. 3.1.1. Projektas prisideda prie bent vieno veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės aprašyme numatyto produkto ir (arba) rezultato rodiklių rodiklio pasiekimo. Būtina įsitikinti, kad projektai, teikiami pagal Aprašo 7 punkte numatomas finansuoti veiklas, siekia ir įgyvendinus projekte numatytas veiklas pasieks bent po vieną iš žemiau išvardintų, Aprašo 2 priede aprašytų, produkto ir rezultato rodiklių: - produkto rodiklis „Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 30  asmenų vienam projektui; - produkto rodiklis „Moksleiviai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 asmenų vienam projektui; - produkto rodiklis „Mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 30 asmenų vienam projektui; - produkto rodiklis „Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 20 asmenų vienam projektui; - produkto rodiklis „Švietimo pagalbos specialistai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 15 asmenų vienam projektui; - rezultato rodiklis „Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 80 proc. vienam projektui; - rezultato rodiklis „Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui; - rezultato rodiklis „Moksleivių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 80 proc. vienam projektui - rezultato rodiklis „Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui; - rezultato rodiklis „Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis“. Minimali rodiklio reikšmė – ne mažiau kaip 90 proc. vienam projektui. Paraiškos A dalies 6 ir 12 punktai ir B dalies 1, 2 ir 9 punktai 3.2. Nuosekli vidinė projekto logika ir kokybiški projekto uždaviniai 3.2.1. Išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika Būtina įsitikinti, kad išlaikyta nuosekli vidinė projekto logika, t. y. projekto rezultatai turi būti projekto veiklų padarinys, projekto veiklos – sudaryti prielaidas pasiekti projekto uždavinius, o pastarieji – įgyvendinti nustatytus tikslus Paraiškos A dalies 6 ir B dalies 1 punktai 3.2.2.Projekto uždaviniai specifiniai, išmatuojami, pasiekiami, susieti ir iškelti laiku Būtina įsitikinti, kad projekto uždaviniai atitinka šiuos kokybinius reikalavimus: - yra specifiniai, t. y. parodo projekto esmę ir charakteristikas; - išmatuojami, t. y. kiekybiškai išreikšti ir matuojami; - pasiekiami, t. y. realūs; - susieti, t. y. tapatūs vykdomoms projekto veikloms; - iškelti laiku, t. y. aiški pradžios ir pabaigos data. Paraiškos A dalies 6, 5, 7 ir B dalies 1 punktai 4. Projektas atitinka darnaus vystymosi principą. Darnus vystymasis yra vienas iš pagrindinių ES sanglaudos politikos principų. Darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų sinergiją. Jis nustato būtinybę ekonomikos augimą derinti su aplinkos apsauga ir socialine plėtra. Šis kriterijus detalizuojamas remiantis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), ypač atsižvelgiant į 23 punkte nustatytus prioritetus. 4.1. Projekte nenumatyti veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui 4.1.1. Aplinkosaugos srityje (aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, klimato kaita, aplinkos apsauga) Būtina įsitikinti, kad projektas neprieštarauja Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatoms ir atitinka šiuos reikalavimus: - projektas nepažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimų; - projektas nedaro neigiamos įtakos sprendžiant socialines bei ekonomines problemas (švietimo ir mokslo vaidmuo, kokybė bei prieinamumas; nedarbas, skurdas arba socialinė atskirtis); - projektas neprieštarauja darnaus vystymosi nuostatoms regionų plėtros srityje vadovaujantis Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370) Paraiškos A dalies 5 ir 13 punktai Paraiškos B dalies 1 punktas 4.1.2. Socialinėje srityje (užimtumas, skurdas ir socialinė atskirtis, sveikata, švietimas ir mokslas, kultūros savitumas) 4.1.3. Ekonomikos srityje (darnus pagrindinių ūkio šakų ir regionų vystymas) 4.1.4. Regionų vystymo srityje (aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimas) (jei taikoma). 4.1.5. Informacinės ir žinių visuomenės srityje Netaikoma 4.2. Projekte atskleistos pastangos skatinti darnaus vystymosi principo įgyvendinimą 4.2.1. Pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie užtikrina, kad projektas skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą Netaikoma 4.2.2. Projektas atitinka kitus su darnaus vystymosi principo įgyvendinimo reikalavimais susijusius specialiuosius projektų atrankos kriterijus ir Projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus Papildomi reikalavimai nenustatyti 5. Projektas atitinka lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus. Lyčių lygybė yra horizontalioji sritis, todėl į ją privaloma atsižvelgti taip pat visais ES struktūrinės paramos etapais – užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir lyčių lygybės principo įgyvendinimą visose srityse ir nediskriminavimą dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gaunant paramą ir (arba) naudojantis jos rezultatais. Kriterijui detalizuoti rekomenduojama remtis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, 76-2998); Europos Komisijos 2006-03-01 dokumentu Nr. COM(2006) 92 „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010“ (angl. A roadmap for equality between women and men 2006–2010). 5.1. Projekte nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimui 5.1.1. Projekte nenumatoma apriboji …