Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

Šis susitarimas tarp Europos Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos siekia užtikrinti laisvą asmenų…

Apie ką šis teisės aktas?

Šis susitarimas tarp Europos Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos siekia užtikrinti laisvą asmenų judėjimą tarp šių šalių, suteikiant piliečiams teisę atvykti, apsigyventi, dirbti ir teikti paslaugas.

Kam taikoma: Europos Bendrijos valstybių narių piliečiams; Šveicarijos Konfederacijos piliečiams.

Svarbiausia

Šalis
Lietuva
Teisės sritis
Darbo teisė
Straipsniai
34
Šaltinis
e-seimas.lrs.lt
Tekstas gautas
Paaiškinimas atnaujintas

Ką reguliuoja šis teisės aktas?

  • Teisę atvykti į šalį, apsigyventi joje, dirbti pagal darbo sutartį, steigti verslą ir pasilikti Susitariančiosios Šalies teritorijoje.
  • Sąlygas teikti paslaugas, ypač liberalizuojant trumpalaikių paslaugų teikimą.
  • Teisę asmenims, neužsiimantiems ekonomine veikla, atvykti ir apsigyventi Susitariančiosios Šalies teritorijoje.
  • Vienodas gyvenimo, įsidarbinimo ir darbo sąlygas piliečiams.

Kam taikomas šis teisės aktas?

  • Europos Bendrijos valstybių narių piliečiams.
  • Šveicarijos Konfederacijos piliečiams.

Kokie yra pagrindiniai punktai?

  • Dėl pilietybės nediskriminuojama.
  • Paslaugas teikiantys asmenys gali teikti paslaugas ne ilgiau nei 90 faktinių darbo dienų per kalendorinius metus.
  • Šveicarija penkerius metus gali taikyti kiekybinius apribojimus dėl galimybės užsiimti ekonomine veikla, kai apsigyvenimo laikotarpis ilgesnis nei keturi mėnesiai, bet trumpesnis nei vieneri metai, ir kai apsigyvenimo laikotarpis yra vieneri ar daugiau metų.
  • Šveicarija kasmet rezervuoja mažiausiai 15 000 naujų leidimų gyventi šalyje, galiojančių vienerius metus ar ilgiau, ir 115 500 leidimų, galiojančių ilgiau nei keturis mėnesius, bet ne ilgiau kaip metus, Europos Sąjungos asmenims.

Darbo teisė

8
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl gairių kvietimui teikti paraiškas paramai gauti įgy
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir…
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas 2000 m. spalio 17 d. nr. viii-2063 vilnius
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 26
Republic of lithuania law on safety and health at work 1 July 2003 No IX-1672 Vilnius (As last amended on 11 May 2010

Darbo teisė

Įstatymo tekstas

Įstatymo tekstas
Turinys (34)
  1. 1 straipsnis Tikslas
  2. 2 straipsnis Diskriminacijos panaikinimas
  3. 3 straipsnis Teisė atvykti į šalį
  4. 4 straipsnis Teisė apsigyventi šalyje ir galimybė užsiimti ekonomine veikla
  5. 5 straipsnis Paslaugas teikiantys asmenys
  6. 6 straipsnis Ekonomine veikla neužsiimančių asmenų teisė apsigyventi šalyje
  7. 7 straipsnis Kitos teisės
  8. 8 straipsnis Socialinės apsaugos sistemų suderinimas
  9. 9 straipsnis Diplomai, sertifikatai ir kiti kvalifikacijos pažymėjimai
  10. 10 straipsnis Laikinosios nuostatos ir Susitarimo raida
  11. 11 straipsnis Skundų nagrinėjimas
  12. 12 straipsnis Palankesnės nuostatos
  13. 13 straipsnis Negalėjimas toliau veikti
  14. 14 straipsnis Jungtinis komitetas
  15. 15 straipsnis Priedai ir protokolai
  16. 16 straipsnis Nuoroda į Bendrijos įstatymus
  17. 17 straipsnis Įstatymų parengimas
  18. 18 straipsnis Peržiūra
  19. 19 straipsnis Ginčų sprendimas
  20. 20 straipsnis Sąsaja su dvišaliais socialinės apsaugos srities susitarimais
  21. 21 straipsnis Sąsaja su dvišaliais susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo
  22. 22 straipsnis Sąsaja su dvišaliais kitų sričių nei socialinė apsauga ir dvigubas apm
  23. 23 straipsnis Įgytos teisės
  24. 24 straipsnis Teritorinio taikymo sritis
  25. 25 straipsnis Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė
  26. 26 straipsnis Bendrosios nuostatos
  27. 27 straipsnis Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų gyvenimą šalyje reglamentuojančio
  28. 28 straipsnis Samdomi pasienio darbuotojai
  29. 29 straipsnis Samdomo darbuotojo sugrįžimo teisė
  30. 30 straipsnis Samdomo darbuotojo profesinis ir geografinis mobilumas
  31. 31 straipsnis Savarankiškai dirbančių asmenų gyvenimą šalyje reglamentuojančios tais
  32. 32 straipsnis Savarankiškai dirbantys pasienio darbuotojai
  33. 33 straipsnis Savarankiškai dirbančio asmens sugrįžimo teisė
  34. 34 straipsnis Savarankiškai dirbančio asmens profesinis ir geografinis mobilumas

Commission Regulation Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA, ir EUROPOS BENDRIJA, BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, toliau – Susitariančiosios Šalys, įsitikinusios, kad laisvas asmenų judėjimas per Susitariančiųjų Šalių teritorijas – tai pagrindinis veiksnys, padedantis plėtoti jų darnius santykius, apsisprendusios taikyti laisvą asmenų judėjimą per jų teritorijas pagal Europos bendrijoje galiojančias teisės normas, nusprendė sudaryti šį Susitarimą:

I. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

1 straipsnisTikslas

Siekiant suteikti palankesnes galimybes Europos bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos piliečiams, šio Susitarimo tikslas yra:

a)suteikti teisę atvykti į šalį, apsigyventi joje, dirbti pagal darbo sutartį, steigti savo verslą bei pasilikti Susitariančiosios Šalies teritorijoje;
b)sudaryti palankesnes sąlygas teikti paslaugas Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir visų pirma liberalizuoti trumpalaikių paslaugų teikimą;
c)suteikti teisę asmenims, neužsiimantiems ekonomine veikla priimančiojoje šalyje, atvykti į Susitariančiosios Šalies teritoriją ir joje apsigyventi;
d)sudaryti tokias pat gyvenimo, įsidarbinimo ir darbo sąlygas, kokios yra sudarytos piliečiams.

2 straipsnisDiskriminacijos panaikinimas

Taikant šio Susitarimo I, II ir III priedų nuostatas ir jomis remiantis, vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai, teisėtai nuolat gyvenantys kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, dėl pilietybės nediskriminuojami.

3 straipsnisTeisė atvykti į šalį

Pagal I priede pateiktas nuostatas garantuojama teisė vienos Susitariančiosios Šalies piliečiams atvykti į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją.

4 straipsnisTeisė apsigyventi šalyje ir galimybė užsiimti ekonomine veikla

Jeigu 10 straipsnyje nenumatoma kitaip ir pagal I priedo nuostatas garantuojama teisė apsigyventi šalyje ir galimybė užsiimti ekonomine veikla.

5 straipsnisPaslaugas teikiantys asmenys

1.Nenukrypstant nuo kitų konkrečių susitarimų tarp Susitariančiųjų Šalių, tiesiogiai susijusių su paslaugų teikimu (įskaitant Susitarimą dėl prekių ir paslaugų pirkimo valstybinių įstaigų užsakymu, kiek jis apima paslaugų teikimą), pagal I priedo nuostatas paslaugas teikiantys asmenys, įskaitant bendroves, turi teisę teikti paslaugą kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ne ilgesniu nei 90 faktinių darbo dienų per kalendorinius metus laikotarpiu.
2.Paslaugų teikėjai turi teisę atvykti į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją ir joje apsigyventi:
a)jei jie turi teisę teikti paslaugą pagal straipsnio 1 dalį arba remiantis straipsnio 1 dalyje nurodytu susitarimu;
b)arba, jeigu a punkte nurodytos sąlygos neįvykdomos, – kai susijusios Susitariančiosios Šalies kompetentinga valdžios institucija išdavė jiems leidimą teikti paslaugą.
3.Europos bendrijos valstybių narių ar Šveicarijos piliečiai, atvykdami į Susitariančiosios Šalies teritoriją tik tam, kad gautų paslaugas, turi teisę atvykti į šalį ir joje apsigyventi.
4.Šiame straipsnyje nurodytos teisės garantuojamos remiantis I, II ir III priedų nuostatomis. 10 straipsnyje nurodyti kiekybiniai apribojimai gali būti netaikomi asmenims, nurodytiems šiame straipsnyje.

6 straipsnisEkonomine veikla neužsiimančių asmenų teisė apsigyventi šalyje

Pagal I priedo nuostatas, taikytinas veikla neužsiimantiems asmenims, ekonomine veikla neužsiimantiems asmenims garantuojama teisė apsigyventi Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

7 straipsnisKitos teisės

Pagal I priedą Susitariančiosios Šalys parengia nuostatas dėl šių teisių, susijusių su laisvu asmenų judėjimu:

a)piliečių teisės turėti vienodas sąlygas įsitraukti į ekonominę veiklą ir ja užsiimti bei naudotis vienodomis gyvenimo, įsidarbinimo ir darbo sąlygomis;
b)profesinio ir geografinio mobilumo teisės, kuri leidžia Susitariančiųjų Šalių piliečiams laisvai judėti priimančiosios šalies teritorijoje ir dirbti pagal pasirinktą profesiją;
c)teisės pasilikti Susitariančiosios Šalies teritorijoje ekonominei veiklai pasibaigus;
d)teisės apsigyventi šalyje šeimos nariams, neatsižvelgiant į jų pilietybę;
e)teisės šeimos nariams užsiimti ekonomine veikla, neatsižvelgiant į jų pilietybę;
f)teisės įsigyti nekilnojamąjį turtą, jei tai susiję su teisių, kurias suteikia šis Susitarimas įgyvendinimu;
g)pereinamuoju laikotarpiu dėl teisės pasibaigus ekonominei veiklai ar apsigyvenimo Susitariančiosios Šalies teritorijoje laikotarpiui sugrįžti į ją turint tikslą užsiimti ekonomine veikla ir teisės laikinąjį leidimą pakeisti į pastovų leidimą gyventi nuolat.

8 straipsnisSocialinės apsaugos sistemų suderinimas

Pagal II priedą Susitariančiosios Šalys parengia nuostatas dėl socialinės apsaugos sistemų suderinimo visų pirma turėdamos tikslą:

a)užtikrinti, kad būtų taikomos vienodos sąlygos;
b)apibrėžti taikytinus įstatymus;
c)suderinti visus laikotarpius, į kuriuos atsižvelgiama susijusių šalių nacionaliniuose įstatymuose, tam, kad būtų galima įgyti ir užtikrinti teisę gauti pašalpas bei tokias pašalpas apskaičiuoti;
d)mokėti pašalpas asmenims, nuolat gyvenantiems Susitariančiosios Šalies teritorijoje;
e)skatinti valdžios organų ir institucijų tarpusavio administracinę paramą bei bendradarbiavimą.

9 straipsnisDiplomai, sertifikatai ir kiti kvalifikacijos pažymėjimai

Siekdamos, kad Europos bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos piliečiams būtų lengviau įsitraukti į veiklą ir ja užsiimti būnant samdomais darbuotojais bei savarankiškai dirbančiais ir paslaugas teikiančiais asmenimis, pagal III priedą Susitariančiosios Šalys imasi reikalingų priemonių abipusiškai pripažinti diplomus, sertifikatus ir kitus kvalifikacijos pažymėjimus ir suderinti Susitariančiųjų Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl galimybės samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems ir paslaugas teikiantiems asmenimis įsitraukti ir užsiimti veikla.

II. BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10 straipsnisLaikinosios nuostatos ir Susitarimo raida

1.Susitarimui įsigaliojus, Šveicarija penkerius metus gali taikyti kiekybinius apribojimus dėl galimybės užsiimti ekonomine veikla tokiais dviem apsigyvenimo šalyje atvejais: kai apsigyvenimo laikotarpis ilgesnis nei keturi mėnesiai, bet trumpesnis nei vieneri metai ir kai apsigyvenimo laikotarpis yra vieneri ar daugiau metų. Trumpesniam nei keturių mėnesių apsigyvenimo laikotarpiui apribojimai netaikomi.

Prasidedant šeštiems metams visi kiekybiniai apribojimai, taikytini Europos bendrijos valstybių narių piliečiams, panaikinami.

2.Maksimaliu dvejų metų laikotarpiu Susitariančiosios Šalys gali taikyti kontrolines priemones nustatydamos prioritetus dėl darbuotojų, integruotų į reguliarią darbo rinką, darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, taikytinų kitos Susitariančiosios Šalies piliečiams, įskaitant 5 straipsnyje nurodytus paslaugas teikiančius asmenis. Baigiantis pirmiems metams, Jungtinis komitetas sprendžia, ar šiuos apribojimus reikia toliau taikyti. Jis gali sutrumpinti maksimalų dvejų metų laikotarpį. Kontrolinės priemonės dėl darbuotojų, integruotų į reguliarią darbo rinką, prioritetų netaikomos asmenims, teikiantiems paslaugas, kurios yra liberalizuotos pagal Susitariančiųjų Šalių specialų susitarimą dėl paslaugų teikimo (įskaitant Susitarimą dėl tam tikrų aspektų, susijusių su prekių ar paslaugų pirkimu valstybinių įstaigų užsakymu, kiek tai susiję su paslaugų teikimu).
3.Įsigaliojus šiam Susitarimui ir iki penktų metų laikotarpio pabaigos, kiekvienais metais Šveicarija, atsižvelgdama į savo bendras kvotas, rezervuoja pagal darbo sutartis dirbantiems ir privačiu verslu užsiimantiems Europos Sąjungos asmenims mažiausiai 15 000 naujų leidimų gyventi šalyje, galiojančių vienerių metų ar ilgesnį laikotarpį, bei 115 500 leidimų – galiojančių ilgiau nei keturis mėnesius, bet ne ilgiau kaip metus.
4.Nepaisant straipsnio 3 dalies nuostatų, Susitariančiosios Šalys susitarė dėl tokių suderinimų: jeigu, Susitarimui įsigaliojus, po penkerių metų ir iki 12 metų laikotarpiu pagal darbo sutartis dirbantiems ir privačiu verslu užsiimantiems Europos Sąjungos asmenims išduotų kiekvienos kategorijos, nurodytos straipsnio 1 dalyje, leidimų gyventi šalyje skaičius nustatytais metais daugiau nei 10 procentų viršija praėjusių trejų metų vidurkį, ateinančiais metais Šveicarija gali vienašališkai sumažinti pagal darbo sutartis dirbantiems ir privačiu verslu užsiimantiems Europos Sąjungos asmenims išduotų tos kategorijos naujų leidimų gyventi šalyje skaičių iki praėjusių trejų metų vidurkio, pridėdama 5 procentus. Ateinančiais metais tokių leidimų skaičius gali būti apribotas iki tokio paties lygio.

Nepaisant ankstesnės straipsnio dalies nuostatų, pagal darbo sutartis dirbantiems ir privačiu verslu užsiimantiems Europos Sąjungos asmenims išduotų naujų leidimų gyventi šalyje skaičius negali būti apribotas iki mažiau nei 15 000 leidimų per metus, galiojančių vienerių metų ar ilgesnį laikotarpį, ir 115 500 leidimų per metus, galiojančių ne trumpiau kaip keturis mėnesius, bet ne ilgiau kaip metus.

5.Straipsnio 1–4 dalių laikinosios nuostatos, visų pirma straipsnio 2 dalies nuostatos dėl prioritetų, nustatytų darbuotojams, integruotiems į reguliarią darbo rinką, bei kontrolinių priemonių, taikytinų darbo užmokesčiui ir darbo sąlygoms, netaikytinos pagal darbo sutartis dirbantiems ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie įsigaliojant šiam Susitarimui turi leidimą užsiimti ekonomine veikla Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Tokie asmenys visų pirma gali naudotis profesinio ir geografinio mobilumo galimybe. Asmenims, turintiems leidimus gyventi šalyje trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, suteikiama teisė pratęsti jų leidimų galiojimo terminą; jiems negali būti taikoma kiekybinių apribojimų išnaudojimo nuostata. Asmenims, turintiems leidimus gyventi šalyje vienerių metų ar ilgesnį laikotarpį, automatiškai suteikiama teisė pratęsti jų leidimų galiojimo terminą. Susitarimui įsigaliojus, tokie pagal darbo sutartis dirbantys ir savarankiškai dirbantys asmenys turi laisvo judėjimo teisę, suteiktą asmenims, nurodytiems šio Susitarimo pagrindinėse nuostatose, visų pirma jo 7 straipsnyje.
6.Šveicarija reguliariai ir nedelsdama perduoda Jungtiniam komitetui bet kokius naudingus statistinius duomenis ir informaciją, įskaitant informaciją apie priemones, įgyvendinančias straipsnio 2 dalį. Susitariančioji Šalis gali kreiptis į Jungtinį komitetą su prašymu išnagrinėti situaciją.
7.Pasienio darbuotojams kiekybiniai apribojimai netaikomi.
8.Laikinosios nuostatos dėl socialinės apsaugos ir nedarbo draudimo įmokų mažinimo nurodytos II priedo protokole.

11 straipsnisSkundų nagrinėjimas

1.Šiame Susitarime nurodyti asmenys turi teisę pateikti skundą kompetentingos valdžios institucijoms dėl šio Susitarimo nuostatų taikymo.
2.Skundai privalo būti išnagrinėti per tinkamą laikotarpį.
3.Šiame Susitarime nurodyti asmenys turi galimybę pateikti skundą kompetentingam nacionaliniam teismo organui dėl priimtų sprendimų išnagrinėjus skundus ar nepriėmus sprendimo per tinkamą laikotarpį.

12 straipsnisPalankesnės nuostatos

Šis Susitarimas nesudaro kliūčių palankesnėms nacionalinėms nuostatoms, kurios gali būti taikomos abiejų Susitariančiųjų Šalių piliečiams bei jų šeimos nariams.

13 straipsnisNegalėjimas toliau veikti

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja toliau nepriimti jokių apribojančių priemonių vis-á-vis viena kitos piliečių atžvilgiu srityse, kurias apima šis Susitarimas.

14 straipsnisJungtinis komitetas

1.Įsteigiamas Jungtinis komitetas, sudarytas iš Susitariančiųjų Šalių atstovų. Jis yra atsakingas už Susitarimo reguliavimą ir tinkamą taikymą. Šiuo tikslu jis pateikia rekomendacijas. Jis priima sprendimus šiame Susitarime numatytų aplinkybių atveju. Jungtinis komitetas priima sprendimus bendru susitarimu.
2.Rimtų ekonominių ar socialinių sunkumų atveju Jungtinis komitetas renkasi kurios nors Susitariančiosios Šalies prašymu tam, kad išnagrinėtų tinkamas priemones situacijai pagerinti. Jungtinis komitetas per 60 dienų nuo prašymo datos gali nuspręsti, kokių priemonių imtis. Jungtinis komitetas gali pratęsti šį terminą. Tokių priemonių taikymo sritis nėra platesnė, o jų trukmė nėra ilgesnė už būtinai reikalingą situacijai ištaisyti. Pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo įgyvendinti šį Susitarimą.
3.Siekdamos tinkamai įgyvendinti Susitarimą, Susitariančiosios Šalys reguliariai keičiasi informacija ir vienos jų prašymu konsultuojasi tarpusavyje Jungtiniame komitete.
4.Jungtinis komitetas renkasi mažiausiai kartą per metus arba tada, kai to reikia. Bet kuri Šalis gali paprašyti sušaukti susirinkimą. Pagal straipsnio 2 dalį Jungtinis komitetas susirenka per 15 dienų nuo prašymo datos.
5.Jungtinis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles, kurios apima inter alia nuostatas dėl susirinkimų sušaukimo tvarkos, pirmininko skyrimo ir jam suteiktų įgaliojimų laiko.
6.Jungtinis komitetas gali nuspręsti sudaryti kokią nors specialistų darbo komandą ar grupę tam, kad ji padėtų atlikti Jungtiniam komitetui jo pareigas.

15 straipsnisPriedai ir protokolai

Šio Susitarimo priedai ir protokolai yra neatskiriama jo dalis. Baigiamajame akte pateikiamos deklaracijos.

16 straipsnisNuoroda į Bendrijos įstatymus

1.Siekdamos šiame Susitarime numatytų tikslų, Susitariančiosios Šalys imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti tam, kad teisės ir įsipareigojimai, atitinkantys Europos bendrijos teisės aktuose nurodytas teises ir įsipareigojimus, į kuriuos daroma nuoroda, būtų taikomi jų santykiuose.
2.Taikant šį Susitarimą pagal Bendrijos įstatymų koncepcijas, atsižvelgiama į susijusius Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, priimtą prieš šio Susitarimo pasirašymo dieną. Šveicarijos dėmesys atkreipiamas į precedentinės teisės atvejus, nagrinėtus po šios dienos. Tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Susitarimo veiksmingumas, Jungtinis komitetas kurios nors Susitariančiosios Šalies prašymu nustato tokių precedentinės teisės atvejų implikacijas.

17 straipsnisĮstatymų parengimas

1.Kai tik viena iš Susitariančiųjų Šalių inicijuoja savo vidaus teisės aktų pakeitimų projekto patvirtinimo procesą arba kai tik įvyksta pasikeitimas valdžios institucijų precedentinėje teisėje, prieš kurių sprendimus vidaus teisės aktuose nėra numatyta teisminių teisės gynybos priemonių, toje srityje, kurią reglamentuoja šis Susitarimas, ji apie tai informuoja kitą Susitariančiąją Šalį per Jungtinį komitetą.
2.Jungtinis komitetas apsikeičia nuomonėmis dėl tokio pakeitimo implikacijų tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Susitarimo funkcionavimas.

18 straipsnisPeržiūra

Jeigu Susitariančioji Šalis pageidauja, kad šis Susitarimas būtų peržiūrėtas, tuo remdamasi ji pateikia pasiūlymą Jungtiniam komitetui. Šio Susitarimo pakeitimai įsigalioja po to, kai užbaigiamos susijusios vidaus procedūros, išskyrus II ir III priedų pakeitimus, kurie patvirtinami Jungtinio komiteto sprendimu ir gali įsigalioti iš karto, kai tik priimamas sprendimas.

19 straipsnisGinčų sprendimas

1.Susitariančiosios Šalys gali kreiptis dėl ginčijamo klausimo, susijusio su šio Susitarimo aiškinimu ar taikymu, į Jungtinį komitetą.
2.Jungtinis komitetas gali išspręsti ginčą. Bet kokia informacija, kuri gali būti naudinga atliekant išsamų situacijos tyrimą siekiant rasti tinkamą sprendimą, pateikiama Jungtiniam komitetui. Tuo tikslu Jungtinis komitetas išnagrinėja kiekvieną įmanomą priemonę tam, kad šis Susitarimas toliau gerai funkcionuotų.

20 straipsnisSąsaja su dvišaliais socialinės apsaugos srities susitarimais

Jeigu II priede nenumatyta kitaip, šiam Susitarimui įsigaliojus Šveicarijos ir Europos bendrijos valstybių narių dvišaliai socialinės apsaugos srities susitarimai laikinai netaikomi, jei pastarieji apima tą patį svarstomą dalyką.

21 straipsnisSąsaja su dvišaliais susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo

1.Šios Susitarimo nuostatos nekeičia Šveicarijos ir Europos bendrijos valstybių narių dvišalių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo nuostatų. Visų pirma šio Susitarimo nuostatos neturi poveikio dvigubo apmokestinimo susitarimuose vartojamai sąvokai „pasienio darbuotojai“.
2.Nė viena šio Susitarimo nuostata negali būti interpretuojama taip, kad trukdytų Susitariančiosioms Šalims, taikant susijusias jų fiskalinių įstatymų nuostatas, išskirti mokesčių mokėtojus, kurių padėtis yra skirtinga, ypač dėl jų nuolatinės gyvenamosios vietos.
3.Nė viena šio Susitarimo nuostata netrukdo Susitariančiosioms Šalims patvirtinti ar taikyti priemones siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti, mokami ir veiksmingai išieškomi mokesčiai ar iš anksto užkertamas kelias tyčiniam vengimui mokėti mokesčius pagal jų nacionalinius mokesčių teisės aktus ar susitarimus, kurių tikslas – užkirsti kelią Šveicarijos ir vienos ar keleto Europos bendrijos valstybių narių dvigubam apmokestinimui, bei kitokius mokesčių srities susitarimus.

22 straipsnisSąsaja su dvišaliais kitų sričių nei socialinė apsauga ir dvigubas apmokestinimas susitarimais

1.Nepaisant 20 ir 21 straipsnių nuostatų, šis Susitarimas neturi įtakos susitarimams, saistantiems Šveicariją ir vieną ar keletą Europos bendrijos valstybių narių ir susijusiems su privačiais asmenimis, ekonomikos specialistais, pasienio bendradarbiavimu ar vietiniu pasienio transportu, jei jie suderinami su šiuo Susitarimu.
2.Jei tokie susitarimai ir šis Susitarimas yra nesuderinti, pastarasis yra viršesnis.

23 straipsnisĮgytos teisės

Tuo atveju, jei Susitarimas nutraukiamas arba jo galiojimo terminas nepratęsiamas, tai neturi įtakos privačių asmenų įgytoms teisėms. Susitariančiosios Šalys abipusiu susitarimu nusprendžia, kokių veiksmų reikia imtis dėl teisių, kurios yra įgijimo procese.

24 straipsnisTeritorinio taikymo sritis

Šis Susitarimas taikomas Šveicarijos teritorijoje ir teritorijose, kuriose taikoma Europos ekonominės bendrijos Steigimo sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis.

25 straipsnisĮsigaliojimas ir galiojimo trukmė

1.Susitariančiosios Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį Susitarimą savo nustatyta tvarka. Jis įsigalioja antro mėnesio pirmąją dieną po paskutinio pranešimo apie ratifikavimo dokumentų deponavimą ar po visų toliau nurodytų septynių susitarimų patvirtinimo:

Susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo.

Susitarimas dėl oro transporto.

Susitarimas dėl keleivių ir krovinių vežimo kelių ir geležinkelių transportu, Susitarimas dėl atitikties įvertinimo abipusio pripažinimo, Susitarimas dėl tam tikrų aspektų, susijusių su prekių ar paslaugų pirkimu valstybinių įstaigų užsakymu, Susitarimas dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo.

2.Susitarimas sudaromas septynerių metų pradiniam laikotarpiui. Jo galiojimo terminas pratęsiamas neribotam laikui, jeigu nepasibaigus pradiniam laikotarpiui Europos bendrija arba Šveicarija nepraneša kitaip kitai Susitariančiajai Šaliai. Tokio pranešimo atveju taikoma straipsnio 4 dalis.
3.Europos Sąjunga arba Šveicarija gali nutraukti šį Susitarimą informuodamos kitą Šalį apie savo sprendimą. Tokio pranešimo atveju taikomos straipsnio 4 dalies nuostatos.
4.Straipsnio 1 dalyje nurodyti septyni Susitarimai nebetaikomi po šešių mėnesių gavus pranešimą apie straipsnio 2 dalyje nurodyto galiojimo termino nepratęsimą arba apie straipsnio 3 dalyje nurodytą Susitarimo nutraukimą.

Pasirašytas Liuksemburge tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintųjų metų birželio dvidešimt pirmą dieną dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra vienodai autentiški.

Belgijos Karalystės vardu Danijos Karalystės vardu Vokietijos Federacinės Respublikos vardu Graikijos Respublikos vardu Ispanijos Karalystės vardu Prancūzijos Respublikos vardu Airijos vardu Italijos Respublikos vardu Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vardu Nyderlandų Karalystės vardu Austrijos Respublikos vardu Portugalijos Respublikos vardu Suomijos Respublikos vardu Švedijos Karalystės vardu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vardu Europos bendrijos vardu Šveicarijos Konfederacijos vardu I PRIEDAS LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnisAtvykimas ir išvykimas

1.Susitariančiosios Šalys leidžia kitos Susitariančiosios Šalies piliečiams ir jų šeimos nariams, nurodytiems šio priedo 3 straipsnyje, taip pat pagal paskyrimą dirbantiems asmenims, nurodytiems šio priedo 17 straipsnyje, atvykti į jų teritoriją paprasčiausiai pateikus galiojančią identifikavimo kortelę arba pasą.

Nereikalaujama pateikti atvykimo vizos ar įvykdyti kitus panašius reikalavimus, bet to gali būti pareikalauta iš šio priedo 17 straipsnyje nurodytų šeimos narių ir pagal paskyrimą dirbančių asmenų, kurie neturi Susitariančiosios Šalies pilietybės. Susijusi Susitariančioji Šalis tokiems asmenims sudaro visas galimybes gauti bet kokias reikalingas vizas.

2.Susitariančiosios Šalys suteikia Susitariančiosios Šalies piliečiams ir jų šeimos nariams, nurodytiems šio priedo 3 straipsnyje, ir pagal paskyrimą dirbantiems asmenims, nurodytiems šio priedo 17 straipsnyje, teisę išvykti iš jų teritorijos paprasčiausiai pateikus galiojančią identifikavimo kortelę arba pasą. Susitariančiosios Šalys gali ir nereikalauti kitos Susitariančiosios Šalies piliečių pateikti išvykimo vizą ar įvykdyti kitus panašius reikalavimus.

Susitariančiosios Šalys, veikdamos pagal savo įstatymus, išduoda tokiems piliečiams identifikavimo kortelę ar pasą, kuriuose visų pirma nurodoma jų savininko pilietybė, arba pratęsia jų galiojimo terminą.

Pasas privalo galioti bent jau visose Susitariančiosiose Šalyse ir šalyse, per kurias paso savininkas privalo pervažiuoti keliaudamas iš vienos jų teritorijos į kitą. Jei pasas yra vienintelis dokumentas, leidžiantis jo savininkui legaliai išvykti iš šalies, jo galiojimo terminas negali būti trumpesnis nei penkeri metai.

2 straipsnisGyvenimas šalyje ir ekonominė veikla

1.Nenukrypstant nuo laikinojo laikotarpio nuostatų, kurios yra nurodytos šio Susitarimo 10 straipsnyje ir šio priedo VII skyriuje, Susitariančiosios Šalies piliečiai turi teisę gyventi ir užsiimti ekonomine veikla kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje II–IV skyriuose nustatyta tvarka. Šią teisę patvirtina leidimas gyventi šalyje arba, jei tai asmenys iš pasienio zonų, išduotas specialusis leidimas.

Susitariančiosios Šalies piliečiai taip pat turi teisę aplankyti kitą Susitariančiąją Šalį ar pasilikti joje ne ilgiau kaip metus darbo laikotarpiui pasibaigus, kad galėtų įsidarbinti ir gyventi šalyje pagrįstai reikalingą laikotarpį, kurio trukmė gali būti iki šešių mėnesių, kad galėtų sužinoti apie įsidarbinimo galimybes, atitinkančias jų profesinę kvalifikaciją ir prireikus imtųsi reikalingų veiksmų, kad įsidarbintų. Šie darbo ieškantys asmenys turi teisę susijusios Susitariančiosios Šalies teritorijoje gauti tokią pačią paramą, kokią įdarbinimo agentūra toje valstybėje suteikia jos piliečiams. Jie gali būti neįtraukti į socialinės apsaugos sistemas, kol taip gyvena šalyje.

2.Susitariančiosios Šalies piliečiams, neužsiimantiems jokia ekonomine veikla priimančiojoje valstybėje ir neturintiems teisės gyventi šalyje pagal kitas šio Susitarimo nuostatas, suteikiama teisė apsigyventi šalyje, jeigu jie įvykdo V skyriuje nurodytas išankstines sąlygas. Šią teisę patvirtina išduotas leidimas gyventi šalyje.
3.Leidimas gyventi šalyje ar specialusis leidimas Susitariančiųjų Šalių piliečiams išduodami ir jų galiojimo terminai pratęsiami nemokamai arba sumokėjus sumą, kuri neviršija rinkliavų ar mokesčių, kuriuos piliečiams reikia mokėti už identifikavimo kortelių išdavimą. Susitariančiosios Šalys imasi reikalingų priemonių šių dokumentų gavimo formalumams ir procedūroms kiek įmanoma supaprastinti.
4.Susitariančiosios Šalys gali reikalauti, kad kitos Susitariančiosios Šalies piliečiai praneštų apie savo buvimą teritorijoje.

3 straipsnisŠeimos nariai

1.Asmuo, kuris turi teisę apsigyventi šalyje ir yra Susitariančiosios Šalies pilietis, turi teisę gyventi kartu su savo šeimos nariais. Pagal darbo sutartis dirbantis asmuo privalo aprūpinti savo šeimos narius tokiu būstu, kokiame paprastai gyvena to rajono, kuriame jis yra įsidarbinęs, vietiniai darbuotojai; tačiau dėl šios nuostatos neturi būti diskriminacijos tarp vietinių darbuotojų ir iš kitos Susitariančiosios Šalies atvykusių darbuotojų.
2.Toliau nurodyti asmenys, neatsižvelgiant į jų pilietybę, laikomi asmens šeimos nariais:
a)jo sutuoktinis ir tiesioginiai jų palikuonys iki 21 metų arba jo išlaikytiniai;
b)jo išlaikomi giminaičiai pagal kylančią tokio asmens ir jo sutuoktinio genealogijos liniją;
c)studento atveju – jo sutuoktinis ir jų išlaikomi vaikai.

Susitariančiosios Šalys sudaro palankesnes sąlygas dėl bet kurio šeimos nario, kuris nėra nurodytas šio straipsnio a, b ir c punktų nuostatose, priėmimo, jeigu šis asmuo yra išlaikomas Susitariančiosios Šalies piliečio arba gyvena jo namuose, esančiuose šalyje, iš kurios jis yra kilęs.

3.Išduodamos leidimą gyventi šalyje Susitariančiosios Šalies piliečio šeimos nariams, Susitariančiosios Šalys gali pareikalauti pateikti tik toliau nurodytus dokumentus:
a)dokumentą, kuriuo remdamiesi jie atvyko į teritoriją;
b)dokumentą, išduotą kilmės valstybės ar kilmės vietos kompetentingos valdžios institucijos, įrodantį jų giminystės ryšius;
c)išlaikytinių atveju – dokumentą, išduotą kilmės valstybės ar kilmės vietos kompetentingos valdžios institucijos, patvirtinantį, kad jie yra straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens išlaikytiniai arba jie gyvena jo namuose, esančiuose toje valstybėje.
4.Šeimos nariui išduoto leidimo gyventi šalyje galiojimo terminas yra toks pats, kaip ir asmeniui, kurio išlaikytinis yra tas šeimos narys, išduoto leidimo galiojimo terminas.
5.Teisę gyventi šalyje turinčio asmens sutuoktinis ir išlaikomas vaikas ar vaikai iki 21 metų amžiaus turi teisę užsiimti ekonomine veikla, neatsižvelgiant į jų pilietybę.
6.Susitariančiosios Šalies piliečio, neatsižvelgiant į tai, ar jis užsiima ar užsiėmė ekonomine veikla kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, vaikai turi būti priimami į tos šalies bendrojo lavinimo mokyklas, amatų ir profesinio mokymo kursus tomis pačiomis sąlygomis kaip ir priimančiosios šalies piliečiai, jeigu vaikai gyvena jos teritorijoje.

Susitariančiosios Šalys remia iniciatyvas, padedančias sudaryti geriausias sąlygas tokiems vaikams lankyti minėtas mokyklas.

4 straipsnisTeisė pasilikti

1.Susitariančiosios Šalies piliečiai ir jų šeimos nariai turi teisę pasilikti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje po to, kai jų ekonominė veikla baigėsi.
2.Pagal Susitarimo 16 straipsnį nuoroda daroma į Reglamentą (EEB) Nr. 1251/70 (OL L 142, 1970, p. 24)(1) ir Direktyvą Nr. 75/34/EEB (OL L 14, 1975, p. 10)(1).

5 straipsnisViešoji tvarka

1.Pagal šio Susitarimo nuostatas suteiktos teisės gali būti apribotos tik priemonėmis, kurios yra pateisinamos dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar sveikatos.
2.Pagal Susitarimo 16 straipsnį nuoroda daroma į Direktyvas Nr. 64/221/EEB (OL L 56, 1964 4 4, p. 850/64)(1), Nr. 72/194/EEB (OL L 121, 1972 5 26, p. 32)(1) ir Nr. 75/35/EEB (OL L 14, 1975 1 20, p. 14)(1).

II. PAGAL DARBO SUTARTĮ DIRBANTYS ASMENYS

6 straipsnisApsigyvenimo šalyje teisės normos

1.Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, kuris yra Susitariančiosios Šalies pilietis ir kurį priimančiosios šalies darbdavys yra įdarbinęs vienerių metų ar ilgesniam laikotarpiui (toliau – samdomas darbuotojas), gauna leidimą gyventi šalyje, galiojantį mažiausiai penkerius metus nuo jo išdavimo datos. Jo galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas mažiausiai penkerių metų laikotarpiui. Pratęsus galiojimo terminą pirmą kartą, leidimo galiojimo laikotarpis gali būti apribotas, tačiau ne trumpiau nei vienerius metus, jei jį turintis asmuo priverstinai tapo bedarbiu daugiau nei 12 mėnesių iš eilės.
2.Samdomas darbuotojas, kurį priimančiosios šalies darbdavys yra įdarbinęs ilgesniam nei trijų mėnesių, bet trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui, gauna leidimą gyventi šalyje tokiam laikotarpiui, kiek trunka jo darbo sutartis.

Samdomam darbuotojui, kurio įdarbinimo laikotarpis yra iki trijų mėnesių, leidimas gyventi šalyje nereikalingas.

3.Išduodamos leidimus gyventi šalyje, Susitariančiosios Šalys negali reikalauti, kad samdomas darbuotojas pateiktų kitus nei toliau nurodyti dokumentus:
a)dokumentą, kuriuo remdamasis jis atvyko į jų teritoriją;
b)darbo sutarties patvirtinimą iš darbdavio ar rašytinį įsipareigojimų patvirtinimą.
4.Leidimas gyventi galioja visoje jį išdavusios valstybės teritorijoje.
5.Ne ilgesnės kaip šešių mėnesių iš eilės gyvenimo šalyje pertraukos ir nebuvimas šalyje dėl karinės tarnybos prievolės, neturi įtakos leidimo gyventi šalyje galiojimui.
6.Galiojantis leidimas gyventi šalyje negali būti atimtas iš samdomo darbuotojo vien tuo pagrindu, kad darbuotojas daugiau nedirba, nes laikinai negali dirbti dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos arba priverstinai tampa bedarbiu, ir tai patvirtina kompetentinga įdarbinimo tarnyba.
7.Tvarkomi formalumai dėl leidimo gyventi šalyje netrukdo pareiškėjui nedelsiant pradėti dirbti pagal sudarytą darbo sutartį.

7 straipsnisSamdomi pasienio darbuotojai

1.Samdomas pasienio darbuotojas yra Susitariančiosios Šalies pilietis, kuris gyvena Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir užsiima veikla kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje kaip pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, paprastai grįžtantis į savo gyvenamąją vietą kasdien arba bent kartą per savaitę.
2.Pasienio darbuotojams leidimas gyventi šalyje nėra reikalingas.

Tačiau įdarbinančios valstybės kompetentingos valdžios institucijos gali išduoti pasienio darbuotojui specialų leidimą mažiausiai penkerių metų laikotarpiui arba tol, kol jis dirba, jei tai trunka ilgiau nei tris mėnesius, bet ne ilgiau nei metus. Jo galiojimo terminas pratęsiamas mažiausiai penkeriems metams, jei pasienio darbuotojas pateikia įrodymų, kad jis iš tiesų užsiima ekonomine veikla.

3.Specialūs leidimai galioja visoje juos išduodančios valstybės teritorijoje.

8 straipsnisProfesinis ir geografinis mobilumas

1.Samdomi darbuotojai turi teisę naudotis profesiniu ir geografiniu mobilumu priimančiosios valstybės teritorijoje.
2.Profesinis mobilumas – tai darbdavio, darbo ar profesijos keitimas bei pagal darbo sutartį dirbančio asmens statuso pakeitimas į savarankiškai dirbančio asmens. Geografinis mobilumas – tai darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas.

9 straipsnisVienodas požiūris

1.Darbuotojui, kuris yra Susitariančiosios Šalies pilietis, turi būti sudarytos tos pačios įdarbinimo ir darbo sąlygos kaip ir vietiniams darbuotojams kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, nepaisant jo pilietybės, ypač nustatant atlyginimą ir atleidžiant iš darbo, o bedarbystės atveju – grąžinant arba vėl priimant į darbą.
2.Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ir jo šeimos nariai, nurodyti šio priedo 3 straipsnyje, naudojasi vienodomis mokestinėmis ir socialinėmis lengvatomis kaip vietiniai darbuotojai ir jų šeimos nariai.
3.Taip pat jam tokiomis pat sąlygomis ir teisėmis kaip vietiniams darbuotojams suteikiama teisė įgyti išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose bei profesinio mokymo ir perkvalifikavimo centruose.
4.Bet kokia kolektyvinės arba individualios sutarties arba bet kokių kitų kolektyvinių susitarimų sąlyga, susijusi su teise įsidarbinti, dirbti, gauti atlyginimą ir kitomis darbo arba atleidimo iš darbo sąlygomis, automatiškai laikoma niekine, jeigu ji diskriminuoja tuos užsienio darbuotojus, kurie yra Susitariančiosios Šalies piliečiai.
5.Darbuotojas, kuris yra Susitariančiosios Šalies pilietis ir dirba kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, turi vienodą teisę tapti profesinių sąjungų nariu ir naudotis visomis tų narių teisėmis, įskaitant balsavimo teisę ir teisę užimti administracinius ar vadovaujamus postus profesinėje sąjungoje; jam gali būti neleidžiama dalyvauti valdymo organuose, reglamentuojamuose viešosios teisės ir eiti pareigas, kurias reglamentuoja viešoji teisė. Be to, jis turi teisę būti renkamas į įmonės darbuotojų atstovavimo organus.

Šio straipsnio nuostatos neturi jokios įtakos įstatymams arba norminiams aktams toje priimančiojoje valstybėje, kuri atvykstantiems iš kitos Susitariančiosios Šalies darbuotojams suteikia didesnes teises.

6.Nenukrypstant nuo šio priedo 26 straipsnio nuostatų, darbuotojas, kuris yra Susitariančiosios Šalies pilietis ir dirba kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, naudojasi visomis teisėmis ir privilegijomis būstui įsigyti, kurios yra suteiktos vietiniams darbuotojams, taip pat ir tapti būsto, kuris jam reikalingas, savininku.

Šis darbuotojas turi tokią pačią teisę, kaip ir tos šalies piliečiai, būti įtrauktas į sąrašą būstui gauti tame rajone, kuriame jis dirba, jeigu tokie sąrašai apskritai yra sudaromi; jis gali naudotis visomis su tuo susijusiomis privilegijomis ir pirmenybe.

Jeigu tokio darbuotojo šeima liko toje šalyje, iš kurios jis atvyko, visi jos nariai laikomi to rajono gyventojais ir turi teisę į panašias su tuo susijusias privilegijas kaip ir vietiniai darbuotojai.

10 straipsnisDarbas valstybės tarnybos sektoriuje

Susitariančiosios Šalies piliečiui, kaip samdomam darbuotojui, gali būti nesuteikta teisė dirbti valstybės tarnautojo darbą, susijusį su valstybės įgaliojimų vykdymu ir skirtą bendriems valstybės ar kitų viešųjų įstaigų interesams ginti.

11 straipsnisBendradarbiavimas įdarbinimo paslaugų srityje

Susitariančiosios Šalys bendradarbiauja EURES (Europos užimtumo tarnybos) tinkle, visų pirma užmezgant ryšius, suderinant laisvas darbo vietas ir paraiškas bei apsikeičiant informacija apie padėtį darbo rinkoje ir gyvenimo bei darbo sąlygas.

III. SAVARANKIŠKAI DIRBANTYS ASMENYS

12 straipsnisApsigyvenimo šalyje teisės normos

1.Susitariančiosios Šalies piliečiui, kuris nori įsikurti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje tam, kad galėtų steigti savo verslą (toliau – savarankiškai dirbantis asmuo), išduodamas leidimas gyventi šalyje, galiojantis mažiausia penkerių metų laikotarpį nuo jo išdavimo datos, su sąlyga, kad šis asmuo pateikia kompetentingoms vietinėms valdžios institucijoms įrodymą, kad jis yra įsikūręs arba nori įsikurti šalyje.
2.Leidimo gyventi šalyje galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas mažiausiai penkerių metų laikotarpiui su sąlyga, jei savarankiškai dirbantis asmuo pateikia kompetentingoms vietinėms valdžios institucijoms įrodymą, kad jis užsiima savarankiška ekonomine veikla.
3.Išduodamos leidimus gyventi šalyje, Susitariančiosios Šalys negali reikalauti, kad savarankiškai dirbantys asmenys pateiktų papildomų duomenų, be šių:
a)dokumentą, kuriuo remdamasis atvyko į jų teritoriją;
b)įrodymus, nurodytus straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4.Leidimas gyventi galioja visoje jį išdavusios valstybės teritorijoje.
5.Ne ilgesnės kaip šešių mėnesių iš eilės gyvenimo šalyje pertraukos ir nebuvimas šalyje dėl karinės tarnybos prievolės, neturi įtakos leidimo gyventi šalyje galiojimui.
6.Galiojantys leidimai gyventi šalyje negali būti atimti iš straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų vien tuo pagrindu, kad jie daugiau nedirba, nes laikinai negali dirbti dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo.

13 straipsnisSavarankiškai dirbantys pasienio darbuotojai

1.Savarankiškai dirbantis pasienio darbuotojas yra Susitariančiosios Šalies pilietis, kuris gyvena Susitariančiosios Šalies teritorijoje, užsiima kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje privačia veikla ir paprastai grįžta į savo gyvenamąją vietą kiekvieną dieną ar bent kartą per savaitę.
2.Savarankiškai dirbantiems pasienio darbuotojams leidimas gyventi šalyje nėra reikalingas.

Tačiau susijusios valstybės atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos gali išduoti savarankiškai dirbančiam pasienio darbuotojui specialų leidimą mažiausiai penkerių metų laikotarpiui, jeigu jis pateikia kompetentingoms vietinėms valdžios institucijoms įrodymą, kad užsiima ar nori užsiimti privačia veikla. Leidimo galiojimo terminas pratęsiamas mažiausiai penkeriems metams, jei pasienio darbuotojas pateikia kompetentingoms vietinėms valdžios institucijoms įrodymą, kad jis užsiima ar nori užsiimti privačia veikla.

3.Specialūs leidimai galioja visoje juos išdavusios valstybės teritorijoje.

14 straipsnisProfesinis ir geografinis mobilumas

1.Savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę naudotis profesiniu ir geografiniu mobilumu priimančiosios valstybės teritorijoje.
2.Profesinis mobilumas apima verslo pakeitimą bei savarankiškai dirbančio asmens statuso pakeitimas į pagal darbo sutartį dirbančio asmens statusą. Geografinis mobilumas – tai darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas.

15 straipsnisVienodas požiūris

1.Kalbant apie teisę užsiimti privačia veikla ir jos vykdymą, savarankiškai dirbančiam darbuotojui suteikiamos ne mažiau palankios sąlygos priimančiojoje šalyje nei jos vietiniams darbuotojams.
2.Šio priedo 9 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems šiame skyriuje.

16 straipsnisValstybės įgaliojimų vykdymas

Savarankiškai dirbančiam asmeniui gali būti nesuteikta teisė užsiimti veikla, susijusia su valstybės įgaliojimų vykdymu, net jei tai reikia atlikti retkarčiais.

IV. PASLAUGŲ TEIKIMAS

17 straipsnisPaslaugas teikiantys asmenys

Kalbant apie paslaugų teikimą, pagal šio Susitarimo 5 straipsnį draudžiama:

a)kaip nors apriboti paslaugų teikimą pasienyje Susitariančiosios Šalies teritorijoje ne viršijantį 90 faktinių darbo dienų per kalendorinius metus;
b)kaip nors apriboti teisę atvykti į šalį ir joje gyventi tais atvejais, kurie nurodyti šio Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje:
i)paslaugas teikiantiems asmenims, kurie yra Europos bendrijos valstybių narių ar Šveicarijos piliečiai ir gyvena kitoje nei paslaugų gavėjas Susitariančiosios Šalies teritorijoje;
ii)nenukrypstant nuo 1 straipsnio, paslaugas teikiančių asmenų darbuotojams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kurie yra integruoti į vienos Susitariančiosios Šalies reguliarią darbo rinką ir pagal paskyrimą teikia paslaugas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

18 straipsnis

Šio priedo 17 straipsnio nuostatos taikomos bendrovėms, įsteigtoms pagal Europos bendrijos valstybių narių ar Šveicarijos įstatymus ir turinčioms savo registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę komercijos buveinę Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

19 straipsnis

Pagal šio ir II bei III priedų nuostatas, paslaugas teikiantis asmuo, kuris turi teisę ar yra gavęs leidimą teikti paslaugą, gali tuo tikslu laikinai užsiimti veikla valstybėje, kurioje tokia paslauga teikiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias valstybė nustatė savo piliečiams.

20 straipsnis

1.Šio priedo 17 straipsnio b dalyje nurodytiems asmenims, kurie turi teisę teikti paslaugą, leidimas gyventi šalyje 90 dienų ar trumpesniam laikotarpiui nereikalingas. Tuo tikslu reikia pateikti 1 straipsnyje nurodytus dokumentus, kuriais remdamiesi jie atvyko į teritoriją.
2.Šio priedo 17 straipsnio b dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę ar yra gavę leidimą teikti paslaugą ilgesnį nei 90 dienų laikotarpį, tam, kad pagrįstų tą teisę, gauna leidimą gyventi šalyje tiek, kiek teikiamos paslaugos.
3.Teisė gyventi šalyje taikoma visoje Šveicarijos ar susijusios Europos bendrijos valstybės narės teritorijoje.
4.Išduodant leidimus gyventi šalyje, Susitariančiosios Šalys negali reikalauti, kad šio priedo 17 straipsnio b dalyje nurodyti asmenys pateiktų kitus dokumentus, be šių:
a)dokumentą, kuriuo remdamiesi jie atvyko į teritoriją;
b)įrodymą, kad jie teikia paslaugą ar ketina ją teikti.

21 straipsnis

1.Pagal šio priedo 17 straipsnio a dalį, paslaugų teikimo bendra trukmė, neatsižvelgiant į tai, ar jos teikiamos nuosekliai, ar periodiškai, negali viršyti 90 faktinių darbo dienų per kalendorinius metus.
2.Straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos nenukrypstant nuo paslaugą teikiančio asmens teisinių įsipareigojimų vykdymo pagal garantiją, kurią jis suteikė paslaugos gavėjui, ar force majeure atvejais.

22 straipsnis

1.Šio priedo 17 ir 19 straipsnių nuostatos netaikomos veiklai, kuri susijusi su valstybės valdžios institucijų funkcijų vykdymu susijusioje Susitariančiojoje Šalyje, net jei tokia veikla vykdoma periodiškai.
2.Šio priedo 17 ir 19 straipsnių nuostatos ir jų pagrindu nustatytos priemonės netrukdo taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių darbo ir įdarbinimo sąlygas samdomiems darbuotojams, kurie pagal paskyrimą įdarbinami teikti paslaugą. Pagal šio Susitarimo 16 straipsnį, nuoroda daroma į 1996 m. gruodžio 16 d. Direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1)(1).
3.Šio priedo 17 straipsnio a dalies ir 19 straipsnio nuostatos taikomos nenukrypstant nuo įstatymų ir kitų teisės aktų, šiam Susitarimui įsigaliojus visose Susitariančiosiose Šalyse taikytinų:
i)laikinų ir tarpinių įdarbinimo tarnybų veiklai;
ii)finansinėms paslaugoms, kai norint jas teikti Susitariančiosios Šalies teritorijoje reikalaujama pateikti išankstinį leidimą, o jų teikėją turi pagrįstai stebėti tos Susitariančiosios Šalies valdžios institucijos.
4.Šio priedo 17 straipsnio a dalies ir 19 straipsnio nuostatos taikomos nenukrypstant nuo Susitariančiosios Šalies susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl paslaugų teikimo 90 faktinių darbo dienų ar trumpesnį laikotarpį, kai to reikalauja būtinosios sąlygos, susijusios su visuomenės interesais.

23 straipsnisPaslaugas gaunantys asmenys

1.Pagal šio Susitarimo 5 straipsnio 3 dalį asmeniui, gaunančiam paslaugas trijų mėnesių ar trumpesnį laikotarpį, nereikia leidimo gyventi šalyje. Kai laikotarpis yra ilgesnis nei trys mėnesiai, paslaugas gaunančiam asmeniui išduodamas leidimas gyventi šalyje tiek, kiek tos paslaugos yra teikiamos. Toks asmuo gali būti neįtrauktas į socialinės apsaugos sistemas, kol gyvena šalyje.
2.Leidimas gyventi galioja visoje jį išdavusios valstybės teritorijoje.

V. EKONOMINE VEIKLA NEUŽSIIMANTYS ASMENYS

24 straipsnisApsigyvenimo šalyje teisės normos

1.Asmeniui, kuris yra Susitariančiosios Šalies pilietis, neužsiimantis ekonomine veikla valstybėje, kurioje jis gyvena, ir neturintis teisės gyventi pagal kitas šio Susitarimo nuostatas, išduodamas leidimas gyventi šalyje, galiojantis mažiausiai penkerius metus, jeigu šis asmuo įrodo kompetentingoms vietinės valdžios institucijoms, kad jis turi sau ir savo šeimos nariams:
a)pakankamai finansinių lėšų, kad jam nereikėtų kreiptis dėl socialinės paramos išmokų, kol jie gyvena šalyje;
b)visų rizikos rūšių ligos draudimo poliso garantuotą apsaugą(1).

Susitariančiosios Šalys gali, jeigu mano, kad to reikia, reikalauti pakartotinai patvirtinti leidimo gyventi šalyje galiojimą, baigiantis pirmiesiems dvejiems gyvenimo šalyje metams.

2.Finansinės lėšos laikomos pakankamomis, jeigu jos viršija tą ribą, žemiau kurios piliečiai, atsižvelgiant į jų asmeninę ir tam tikrais atvejais į jų šeimų padėtį, gali prašyti išmokėti jiems socialinio draudimo išmokas. Jei tokia sąlyga netaikytina, pareiškėjo finansinės lėšos laikomos pakankamomis, jeigu jos viršija priimančiosios valstybės nustatytą socialinio draudimo minimalios pensijos lygį.
3.Asmenys, kurie dirba Susitariančiosios Šalies teritorijoje mažiau nei metus, gali joje gyventi, jeigu įvykdo sąlygas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Bedarbio pašalpos, kurias jie turi teisę gauti pagal nacionalinius įstatymus, kurie tam tikrais atvejais papildomi II priedo nuostatomis, laikomos finansinėmis lėšomis pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį.
4.Studentui, kuris neturi teisės gyventi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jokias kitas šio Susitarimo nuostatas, išduodamas leidimas gyventi šalyje ne ilgesnį nei mokymosi laikotarpį arba vienerius metus, jeigu mokymasis trunka ilgiau nei metus – jei jis pateikia susijusios nacionalinės valdžios institucijai patvirtinimą arba pasirinktinai bet kokiu kitu atitinkamu būdu įrodo, kad turi pakankamai finansinių lėšų, užtikrinančių, jog jis, jo sutuoktinis ar jo išlaikomi vaikai, kol jie gyvena šalyje, nesikreips į priimančiąją valstybę dėl socialinio draudimo išmokų, ir jeigu jis yra užregistruotas aprobuotoje mokslo įstaigoje tam, kad baigtų profesinio mokymo kursą, užsiimdamas tuo kaip pagrindine savo veikla, bei turi visų rizikos rūšių ligos draudimo polisą. Šis Susitarimas nereglamentuoja teisės į profesinį mokymą ar paramos suteikimo šiame straipsnyje nurodytiems studentams.
5.Leidimo gyventi šalyje galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas mažiausia penkeriems metams, jeigu vis dar įvykdomos asmens tinkamumo sąlygos. Leidimai gyventi šalyje studentams pratęsiami kiekvienais metais laikotarpiui, kuris atitinka likusią mokymosi trukmę.
6.Trumpesnės nei šešių mėnesių gyvenimo šalyje pertraukos ir nebuvimas dėl privalomosios karinės tarnybos neturi įtakos leidimo gyventi šalyje galiojimui.
7.Leidimas gyventi šalyje galioja visoje jį išdavusios valstybės teritorijoje.
8.Teisė gyventi šalyje galioja tol, kol asmenys, kuriems ji yra suteikta, vykdo sąlygas, nurodytas straipsnio 1 dalyje.

VI. NEKILNOJAMOJO TURTO ĮSIGIJIMAS

25 straipsnis

1.Susitariančiosios Šalies pilietis, kuris turi teisę gyventi priimančiojoje valstybėje ir jo pagrindinė gyvenamoji vieta yra priimančiojoje valstybėje, turi tokias pačias teises įsigyti nekilnojamąjį turtą kaip priimančiosios valstybės pilietis. Jis gali įsirengti savo pagrindinę gyvenamąją vietą priimančiojoje valstybėje bet kuriuo metu pagal susijusias nacionalines teisės normas, nesvarbu, kokia yra jo įsidarbinimo trukmė. Išvykimas iš priimančiosios valstybės nėra susijęs su jokiais įsipareigojimais dėl disponavimo tokiu turtu.
2.Susitariančiosios šalies pilietis, kuris turi teisę gyventi, bet neturi pagrindinės gyvenamosios vietos priimančiojoje valstybėje, turi tokias pačias teises įsigyti nekilnojamąjį turtą, reikalingą jo ekonominei veiklai plėtoti, kaip priimančiosios valstybės pilietis. Išvykimas iš priimančiosios valstybės nėra susijęs su jokiais įsipareigojimais dėl disponavimo tokiu turtu. Asmeniui taip pat gali būti leista įsigyti antrą gyvenamąjį būstą ar vasarnamį. Šis Susitarimas neturi įtakos teisės normoms, taikomoms grynojo kapitalo investicijoms ar žemės be pastatų ir statomų gyvenamųjų patalpų verslui.
3.Pasienio darbuotojas turi tokias pačias teises kaip pilietis įsigyti nekilnojamąjį turtą savo ekonominei veiklai plėtoti ir turėdamas tikslą įgyti papildomą gyvenamąją vietą. Išvykimas iš priimančiosios valstybės nėra susijęs su jokiais įsipareigojimais dėl disponavimo tokiu turtu. Jam taip pat gali būti leista įsigyti vasarnamį. Šis Susitarimas neturi įtakos teisės normoms, taikomoms grynojo kapitalo investicijoms ar žemės be pastatų ir statomų gyvenamųjų patalpų verslui.

VII. LAIKINOSIOS NUOSTATOS IR SUSITARIMO RENGIMAS

26 straipsnisBendrosios nuostatos

1.Kai taikomi šio Susitarimo 10 straipsnyje nurodyti kiekybiniai apribojimai, šiame skyriuje pateiktos nuostatos tam tikru atveju papildo arba pakeičia kitas šio priedo nuostatas.
2.Kai taikomi šio Susitarimo 10 straipsnyje nurodyti kiekybiniai apribojimai, norint užsiimti ekonomine veikla, reikia gauti leidimą gyventi ir (arba) leidimą dirbti šalyje.

27 straipsnisPagal darbo sutartį dirbančių asmenų gyvenimą šalyje reglamentuojančios taisyklės

1.Leidimas gyventi šalyje samdomam darbuotojui, kurio darbo sutarties trukmė yra trumpesnė nei vieneri metai, iš viso pratęsiamas iki 12 mėnesių, jeigu šis darbuotojas pateikia kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai įrodymą, kad jis turi galimybę užsiimti ekonomine veikla. Naujas leidimas gyventi šalyje išduodamas tuo atveju, jeigu šis darbuotojas pateikia įrodymą, kad jis gali užsiimti ekonomine veikla, ir jeigu nėra viršyti šio Susitarimo 10 straipsnyje nurodyti kiekybiniai apribojimai. Pagal šio priedo 24 straipsnį šis darbuotojas neprivalo išvykti iš šalies tam laikotarpiui, kol bus pasirašyta kita darbo sutartis.
2.Šio Susitarimo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, prieš išduodama pirmąjį leidimą gyventi šalyje, Susitariančioji Šalis gali pareikalauti pateikti rašytinę darbo sutartį arba jos projektą.
3.a) Asmenys, kurie anksčiau dirbo nenuolatinį darbą priimančiosios šalies teritorijoje mažiausiai 30 mėnesių, automatiškai įgyja teisę įsidarbinti neribotam laikotarpiui(1). Jiems negali būti atimta ši teisė tuo pagrindu, kad yra išnaudoti skirti kiekybiniai limitai.
b)Asmenys, kurie anksčiau dirbo sezoninį darbą priimančiosios šalies teritorijoje ne mažiau kaip 50 mėnesių per 15 pastarųjų metų ir netenkina teisės į leidimą gyventi šalyje suteikimo sąlygų pagal pirmiau nurodyto a papunkčio nuostatas, automatiškai įgyja teisę įsidarbinti neribotam laikotarpiui.

28 straipsnisSamdomi pasienio darbuotojai

1.Samdomas pasienio darbuotojas yra Susitariančiosios Šalies pilietis, kuris paprastai gyvena Šveicarijos ar kaimyninių valstybių pasienio zonose ir užsiima veikla kitos Susitariančiosios Šalies pasienio zonose kaip pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, paprastai grįžtantis į savo pagrindinę gyvenamąją vietą kasdien arba bent kartą per savaitę. Šiame Susitarime pasienio zonos – tai zonos, apibrėžtos Šveicarijos ir jos kaimyninių šalių sudarytuose susitarimuose dėl asmenų judėjimo pasienio zonose.
2.Specialus leidimas galioja visoje jį išdavusios valstybės pasienio zonoje.

29 straipsnisSamdomo darbuotojo sugrįžimo teisė

1.Samdomas darbuotojas, kuris šio Susitarimo įsigaliojimo dieną turėjo leidimą gyventi šalyje, galiojantį mažiausiai metus, ir vėliau išvyko iš priimančiosios šalies, turi teisę lengvatinėmis sąlygomis pasinaudoti kvota gauti naujam leidimui gyventi šalyje per šešerius metus nuo jo išvykimo iš šalies tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad gali užsiimti ekonomine veikla.
2.Pasienio darbuotojas turi teisę gauti naują specialų leidimą per šešerius metus pasibaigus jo ankstesnio įdarbinimo laikotarpiui, kuris nepertraukiamai tęsėsi trejus metus, ir patikrinus jo darbo užmokesčio ir darbo sąlygos, jeigu jis įdarbinamas dvejiems metams po Susitarimo įsigaliojimo, su sąlyga, jei jis įrodo kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai, kad gali užsiimti ekonomine veikla.
3.Jauni asmenys, kurie išvyko iš Susitariančiosios Šalies teritorijos, prieš tai gyvenę joje mažiausiai penkerius metus, turi teisę, kol jiems sukanka 21 metai, ketverių metų laikotarpiui sugrįžti į tą šalį ir užsiimti ekonomine veikla.

30 straipsnisSamdomo darbuotojo profesinis ir geografinis mobilumas

1.Samdomas darbuotojas, kuris turi trumpiau nei metus galiojantį leidimą gyventi šalyje, dvylika mėnesių nuo jo įsidarbinimo pradžios turi teisę naudotis profesiniu ir geografiniu mobilumu. Teisė pasikeisti samdomo darbuotojo statusą į savarankiškai dirbančio darbuotojo taip pat bus suteikta, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi šio Susitarimo 10 straipsnio nuostatų.
2.Samdomiems pasienio darbuotojams išduoti specialūs leidimai suteikia jiems teisę naudotis profesiniu ir geografiniu mobilumu visose Šveicarijos ar jos kaimyninių valstybių pasienio zonose.

31 straipsnisSavarankiškai dirbančių asmenų gyvenimą šalyje reglamentuojančios taisyklės

Susitariančiosios Šalies pilietis, norintis įsikurti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje tam, kad galėtų užsiimti privačia veikla (toliau – savarankiškai dirbantis darbuotojas), gauna leidimą gyventi šalyje, galiojantį šešių mėnesių laikotarpį. Jam išduodamas mažiausiai penkerius metus galiojantis leidimas gyventi šalyje tuo atveju, jeigu baigiantis šešių mėnesių laikotarpiui jis įrodo kompetentingai nacionalinės valdžios institucijai, kad užsiima privačia veikla. Prireikus šešių mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas daugiausia dviem mėnesiams, jeigu yra tikimybė, kad jis tikrai pateiks tokį įrodymą.

32 straipsnisSavarankiškai dirbantys pasienio darbuotojai

1.Savarankiškai dirbantis pasienio darbuotojas yra Susitariančiosios Šalies pilietis, kuris paprastai gyvena Šveicarijos ar kaimyninių valstybių pasienio zonose ir užsiima privačia veikla kitos Susitariančiosios Šalies pasienio zonose, paprastai grįžtantis į savo pagrindinę gyvenamąją vietą kasdien arba bent kartą per savaitę. Šiame Susitarime pasienio zonos – tai zonos, apibrėžtos Šveicarijos ir jos kaimyninių valstybių sudarytuose susitarimuose dėl asmenų judėjimo pasienio zonose.
2.Susitariančiosios Šalies pilietis, kuris eidamas pasienio darbuotojo pareigas nori užsiimti privačia veikla Šveicarijos ar jos kaimyninių valstybių pasienio zonose, iš anksto gauna išankstinį šešis mėnesius galiojantį specialų leidimą. Jam išduodamas leidimas gyventi šalyje mažiausiai penkerių metų laikotarpį tuo atveju, jeigu baigiantis tų šešių mėnesių laikotarpiui jis įrodo kompetentingai nacionalinės valdžios institucijai, kad jis užsiima privačia veikla. Prireikus šešių mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas daugiausia dviem mėnesiams, jeigu yra tikimybė, kad jis tikrai pateiks tokį įrodymą.
3.Specialūs leidimai galioja visoje juos išdavusios valstybės pasienio zonoje.

33 straipsnisSavarankiškai dirbančio asmens sugrįžimo teisė

Savarankiškai dirbantis darbuotojas, kuris turėjo leidimą gyventi šalyje, galiojantį mažiausiai penkerius metus, ir vėliau išvyko iš priimančiosios šalies, turi teisę gauti naują leidimą gyventi šalyje per šešerius metus nuo jo išvykimo iš šalies tuo atveju, jeigu jis anksčiau dirbo priimančiojoje šalyje nepertraukiamą trejų metų laikotarpį ir įrodo kompetentingai nacionalinės valdžios institucijai, kad gali užsiimti ekonomine veikla.

2.Savarankiškai dirbantis pasienio darbuotojas turi teisę gauti naują specialų leidimą per šešerių metų laikotarpį pasibaigus jo ankstesnės veiklos laikotarpiui, kuris nepertraukiamai tęsėsi ketverius metus, su sąlyga, jei jis įrodo kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai, kad gali užsiimti ekonomine veikla.
3.Jauni asmenys, kurie išvyko iš Susitariančiosios Šalies teritorijos, prieš tai gyvenę joje mažiausiai penkerius metus, turi teisę, kol jiems sukanka 21 metai, ketverių metų laikotarpiui sugrįžti į tą šalį ir užsiimti ekonomine veikla.

34 straipsnisSavarankiškai dirbančio asmens profesinis ir geografinis mobilumas

Savarankiškai dirbantiems pasienio darbuotojams išduoti specialūs leidimai suteikia jiems teisę naudotis profesiniu ir geografiniu mobilumu visose Šveicarijos ar jos kaimyninių valstybių pasienio zonose. Iš anksto išduoti šešis mėnesius galiojantys leidimai gyventi šalyje (pasienio darbuotojų atveju – specialūs leidimai) suteikia tik geografinio mobilumo teisę.

II PRIEDAS SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMAS

1 straipsnis

1.Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo Susitariančiosios Šalys sutaria tarpusavyje taikyti Bendrijos teisės aktus, į kuriuos daroma nuoroda, galiojančius šio Susitarimo pasirašymo dieną ir su pakeitimais, nurodytais šio priedo A skirsnyje, arba tokius aktus atitinkančias teisės normas.
2.Šio priedo A skirsnyje nurodytuose aktuose vartojama sąvoka „valstybė(s) narė(s)“ be kitų susijusiuose Bendrijos teisės aktuose nurodytų valstybių, papildomai taikoma Šveicarijai.

2 straipsnis

1.Taikant šio priedo nuostatas, Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į Bendrijos teisės aktus, nurodytus ar pridėtus šio priedo B skirsnyje.
2.Taikant šio priedo nuostatas, Susitariančiosios Šalys atkreipia dėmesį į Bendrijos teisės aktus, nurodytus šio priedo C skirsnyje.

3 straipsnis

1.Susitarimai dėl Bendrijos darbuotojų, turinčių mažiau nei metus galiojantį leidimą gyventi Šveicarijoje, nedarbo draudimo, nurodyti šio priedo protokole.
2.Protokolas yra neatskiriama šio priedo dalis.

A SKIRSNIS: TEISĖS AKTAI, PAREMTI 1. 371 R 1408 (1): 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, papildytu: „397 R 118: 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, 1997 1 30, p. 1), pakeičiančiu ir papildančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

397 R 1290: 1997 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/97 (OL L 176, 1997 7 4, p. 1), pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

398 R 1223: 1998 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/98 (OL L 168, 1998 6 13, p. 1), pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

398 R 1606: 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/98 (OL L 209, 1998 7 25, p. 1), pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

398 R 307: 1999 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 307/1999 (OL L 38, 1999 2 12, p. 1), iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, siekiant juos išplėsti tam, kad būtų įtrauktos nuostatos dėl studentų.

Šiame Susitarime Reglamentas adaptuojamas taip:

a)95 straipsnio a dalis netaikoma;
b)95 straipsnio b dalis netaikoma;
c)I priedo I skirsnis papildomas taip:

Šveicarija Jeigu Šveicarijos institucija yra kompetentinga institucija, skirianti pinigines išmokas sveikatos apsaugai, tuomet, kaip apibrėžta Reglamento III antraštinės dalies 1 skyriuje:

Pagal Federalinį senatvės ir pensinio našlių draudimo aktą samdomas darbuotojas reiškia „pagal darbo sutartį dirbantį asmenį“, kaip apibrėžta Reglamento 1 straipsnio a dalies ii papunktyje.

Pagal Federalinį senatvės ir pensinio našlių draudimo aktą savarankiškai dirbantis darbuotojas reiškia „savarankiškai dirbantį asmenį“, kaip apibrėžta Reglamento 1 straipsnio a dalies ii papunktyje.

d)I priedo II skirsnis papildomas taip:

Šveicarija Siekiant apibrėžti teisės suteikimą į išmokas natūra pagal Reglamento III antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatas, „šeimos narys“ reiškia sutuoktinį bei vaikus iki 18 metų amžiaus ir tuos iki 25 metų amžiaus, kurie lanko mokyklą, studijuoja ar mokosi amatų.

e)II priedo I skirsnis papildomas taip:

Šveicarija Savarankiškai dirbantiems asmenims kantonuose (Graubünden, Liucerna, St. Gallen) taikomos sistemos dėl pašalpų šeimai išlaikyti.

f)II priedo II skirsnis papildomas taip:

Šveicarija Vaiko gimimo pašalpos ir įsivaikinimo pašalpos pagal susijusius kantonų įstatymus, reglamentuojančius pinigines išmokas šeimai (Fribourg, Ženeva, Jura, Liucerna, Neuchâtel, Schaffhausen, Schwyz, Solothurn, Uri, Valais, Vaud).

g)II priedo III skirsnis papildomas taip:

Šveicarija Netaikoma.

h)II priedo a dalis papildoma taip:

Šveicarija

a)Papildomos išmokos (1965 m. kovo 19 d. Federalinis aktas dėl papildomų išmokų) ir panašios išmokos, numatytos pagal kantonų įstatymus.
b)Pensijos pagal invalidumo draudimą invalidumo pasunkėjimo atveju (1959 m. birželio 19 d. Federalinio akto dėl invalidumo draudimo 25 straipsnio 1 dalies a punktas su daliniais pakeitimais, padarytais 1994 m. spalio 7 d.).
c)Ne įmokų pagrindu daromos mišrios piniginės išmokos nedarbo atveju, kaip nurodyta kantonų įstatymuose.
i)III priedo A dalis papildoma taip:

Vokietija – Šveicarija

a)1964 m. vasario 25 d. Socialinės apsaugos konvencija su pakeitimais, padarytais 1975 m. rugsėjo 9 d. papildančia konvencija Nr. 1 ir 1989 m. kovo 2 d. papildančia konvencija Nr. 2:
i)4 straipsnio 2 dalis dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje,
ii)Baigiamojo protokolo Nr. 2–4 9 punkto b papunkčio straipsnio 1 dalies, iii) Baigiamojo protokolo 9 punkto e papunkčio straipsnio 1 dalies b punkto pirmas, antras ir ketvirtas sakiniai.
b)1982 m. spalio 20 d. Nedarbo draudimo konvencija su pakeitimais, padarytais 1992 m. gruodžio 22 d. papildomu protokolu,
i)7 straipsnio 1 dalis,
ii)8 straipsnio 5 dalis. Vokietija (Büsingen sritis) duoda sumą, atitinkančią kantonų įmoką dėl darbuotojų, kuriems taikytina ši nuostata, įdarbinimo ir perkėlimo į aukštesnes pareigas priemonių pagal Šveicarijos įstatymus dėl faktinės darbo vietų kainos.

Austrija – Šveicarija 1967 m. lapkričio 15 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnis su pakeitimais, padarytais 1973 m. gegužės 17 d. papildoma konvencija Nr. 1, 1977 m. lapkričio 30 d. papildoma konvencija Nr. 2, 1987 m. gruodžio 14 d. papildoma konvencija Nr. 3 ir 1996 m. gruodžio 11 d. papildoma konvencija Nr. 4 dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Belgija – Šveicarija

a)1975 m. rugsėjo 24 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.
b)Minėtos konvencijos baigiamojo protokolo 4 punktas dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Danija – Šveicarija 1983 m. sausio 5 d. Socialinės apsaugos konvencijos 6 straipsnis su pakeitimais, padarytais 1985 m. rugsėjo 18 d. papildoma konvencija Nr. 1 ir 1996 m. balandžio 11 d. papildoma konvencija Nr. 2 dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Ispanija – Šveicarija

a)1969 m. spalio 13 d. Socialinės apsaugos konvencijos 2 straipsnis su pakeitimais, padarytais 1982 m. birželio 11 d. papildoma konvencija dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.
b)Pirmiau nurodytos konvencijos baigiamojo protokolo 17 punktas; asmenys, apdrausti pagal Ispanijos sistemą, remiantis šia nuostata yra atleidžiami nuo reikalavimo prisijungti prie Šveicarijos ligos draudimo sistemos.

Suomija – Šveicarija 1985 m. birželio 28 d. Socialinės apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija – Šveicarija 1975 m. liepos 3 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Graikija – Šveicarija 1973 m. birželio 1 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnis dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Italija – Šveicarija

a)1962 m. gruodžio 14 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio antrasis sakinys su pakeitimais, padarytais 1963 m. gruodžio 18 d. papildoma konvencija Nr. 1, 1969 m. liepos 4 d. papildomas susitarimas, 1974 m. vasario 25 d. papildomas protokolas ir 1980 m. balandžio 2 d. papildomas susitarimas Nr. 2 dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.
b)Minėtos konvencijos 9 straipsnio 1 dalis.

Liuksemburgas – Šveicarija 1969 m. birželio 3 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnio 2 dalis su pakeitimais, padarytais 1976 m. kovo 26 d. papildoma konvencija.

Nyderlandai – Šveicarija 1970 m. gegužės 27 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnio antras sakinys.

Portugalija – Šveicarija 1975 m. rugsėjo 11 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio antrasis sakinys su pakeitimais, padarytais 1994 m. gegužės 11 d. papildoma konvencija dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Jungtinė Karalystė – Šveicarija 1968 m. vasario 21 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 ir 2 dalys dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Švedija – Šveicarija 1978 m. spalio 20 d. Socialinės apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalis.

j)III priedo B dalis papildoma taip:

Vokietija – Šveicarija

a)1964 m. vasario 25 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnio 2 dalis su pakeitimais, padarytais 1975 m. rugsėjo 9 d. papildančia konvencija Nr. 1 ir 1989 m. kovo 2 d. papildančia konvencija Nr. 2.
b)1982 m. spalio 20 d. Nedarbo draudimo konvencija su pakeitimais, padarytais 1992 m. gruodžio 22 d. papildomu protokolu,
i)7 straipsnio 1 dalis,
ii)8 straipsnio 5 dalis. Vokietija (Büsingen sritis) duoda sumą, atitinkančią kantonų įmoką dėl darbuotojų, kuriems taikytina ši nuostata, įdarbinimo ir perkėlimo į aukštesnes pareigas priemonių pagal Šveicarijos įstatymus dėl faktinės darbo vietų kainos.

Austrija – Šveicarija 1967 m. lapkričio 15 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnis su pakeitimais, padarytais 1973 m. gegužės 17 d. papildoma konvencija Nr. 1, 1977 m. lapkričio 30 d. papildoma konvencija Nr. 2, 1987 m. gruodžio 14 d. papildoma konvencija Nr. 3 ir 1996 m. gruodžio 11 d. papildoma konvencija Nr. 4 dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Belgija – Šveicarija

a)1975 m. rugsėjo 24 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.
b)Minėtos konvencijos baigiamojo protokolo 4 punktas dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Danija – Šveicarija 1983 m. sausio 5 d. Socialinės apsaugos konvencijos 6 straipsnis su pakeitimais, padarytais 1985 m. rugsėjo 18 d. papildoma konvencija Nr. 1 ir 1996 m. balandžio 11 d. papildoma konvencija Nr. 2 dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Ispanija – Šveicarija

a)1969 m. spalio 13 d. Socialinės apsaugos konvencijos 2 straipsnis su pakeitimais, padarytais 1982 m. birželio 11 d. papildoma konvencija dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.
b)Pirmiau nurodytos konvencijos baigiamojo protokolo 17 punktas; asmenys, apdrausti pagal Ispanijos sistemą, remiantis šia nuostata yra atleidžiami nuo reikalavimo prisijungti prie Šveicarijos ligos draudimo sistemos.

Suomija – Šveicarija 1985 m. birželio 28 d. Socialinės apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija – Šveicarija 1975 m. liepos 3 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Graikija – Šveicarija 1973 m. birželio 1 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnis dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Italija – Šveicarija

a)1962 m. gruodžio 14 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio antrasis sakinys su pakeitimais, padarytais 1963 m. gruodžio 18 d. papildoma konvencija Nr. 1, 1969 m. liepos 4 d. papildomas susitarimas, 1974 m. vasario 25 d. papildomas protokolas ir 1980 m. balandžio 2 d. papildomas susitarimas Nr. 2 dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.
b)Minėtos konvencijos 9 straipsnio 1 dalis.

Liuksemburgas – Šveicarija 1967 m. birželio 3 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnio 2 dalis su pakeitimais, padarytais 1976 m. kovo 26 d. papildoma konvencija.

Nyderlandai – Šveicarija 1970 m. gegužės 27 d. Socialinės apsaugos konvencijos 4 straipsnio antrasis sakinys.

Portugalija – Šveicarija 1975 m. rugsėjo 11 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio antrasis sakinys su pakeitimais, padarytais 1994 m. gegužės 11 d. papildoma konvencija dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Jungtinė Karalystė – Šveicarija 1968 m. vasario 21 d. Socialinės apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 ir 2 dalys dėl išmokų pinigais asmenims, gyvenantiems trečiojoje šalyje.

Švedija – Šveicarija 1978 m. spalio 20 d. Socialinės apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalis.

k)IV priedo A dalis papildoma taip:

Šveicarija Netaikoma.

l)IV priedo B dalis papildoma taip:

Šveicarija Netaikoma.

m)IV priedo C dalis papildoma taip:

Šveicarija Visi prašymai dėl senatvės, našlių ir invalidumo pensijų pagal bazinę sistemą ir senatvės pensijų pagal profesinių išmokų planus.

n)IV priedo D dalies 2 punktas papildomas taip:

Našlių ir invalidumo pensijos pagal 1982 m. birželio 25 d. Federalinį įstatymą dėl profesinių išmokų planų taikymo senatvės, našlių ir invalidumo draudimui.

o)VI priedas papildomas taip:
1.Federalinio senatvės ir našlių draudimo akto 2 straipsnis ir Federalinio invalidumo draudimo akto 1 straipsnis, kurie reglamentuoja Šveicarijos piliečių, gyvenančių valstybėse, nesusijusiose su šiuo Susitarimu, savanorišką draudimą šiose draudimo srityse, taikomi asmenims, gyvenantiems ne Šveicarijos teritorijoje, kurie yra kitų valstybių, kurioms taikomas šis Susitarimas, piliečiai, bei pabėgėliams ir asmenims, neturintiems jokios valstybės pilietybės, gyvenantiems šių valstybių teritorijoje, kai šie asmenys apsidraudžia pagal savanorišką draudimo sistemą ne vėliau kaip per metus nuo datos, kai mažiausiai po penkerių metų nepertraukiamo apsidraudimo laikotarpio nustojo galioti jų senatvės, našlių ir invalidumo draudimas.
2.Kai mažiausiai po penkerių metų nepertraukiamo apsidraudimo laikotarpio baigia galioti asmens Šveicarijos senatvės, našlių ir invalidumo draudimas, jis turi teisę toliau būti apdraustas susitarus su darbdaviu, jeigu šis asmuo dirba valstybėje, kurioje šis Susitarimas netaikomas Šveicarijos darbdaviui, ir jeigu šis asmuo tuo tikslu pateikia prašymą per šešis mėnesius nuo datos, kai jo draudimas baigia galioti.
3.Privalomas draudimas pagal Šveicarijos ligos draudimo sistemą ir galimi atleidimo nuo draudimo atvejai
a)Privalomas draudimas pagal Šveicarijos ligos draudimo sistemą taikomas šiems asmenims, negyvenantiems Šveicarijoje:
i)asmenims, kuriems taikytinos Šveicarijos teisinės nuostatos pagal Reglamento II antraštinės dalies sąlygas,
ii)asmenims, kuriems Šveicarija yra kompetentinga valstybė pagal Reglamento 28 straipsnį, 28 straipsnio a dalį ar 29 straipsnį, iii) asmenims, kurie gauna Šveicarijos nedarbo draudimo išmokas,
iv)šių asmenų ar Šveicarijoje gyvenančio darbuotojo, kuris yra apdraustas pagal Šveicarijos ligos draudimo sistemą, šeimos nariams, išskyrus tą atvejį, kai tokie šeimos nariai gyvena vienoje iš šių valstybių: Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje, Švedijoje.
b)Asmenys, nurodyti a dalyje, pateikus prašymą gali būti atleidžiami nuo privalomojo draudimo, jeigu jie gyvena vienoje iš toliau nurodytų valstybių ir gali įrodyti, kad šiose valstybėse jie turi teisę į draudimą ligos atveju: Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Italijoje, o a dalyje, i–iii papunkčiuose nurodyti asmenys – ir Portugalijoje.

Šis prašymas turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo datos, kai pradeda galioti įsipareigojimas apsidrausti Šveicarijoje; jeigu prašymas paduodamas po šio galutinio termino, draudimas įsigalioja nuo prisijungimo prie draudimo sistemos datos.

4.Asmenys, gyvenantys Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ar Nyderlanduose, tačiau turintys ligos draudimo polisą Šveicarijoje, būdami Šveicarijoje, naudojasi tuo, kad jiems pagal analogiją taikomas Reglamento 20 straipsnio pirmasis ir antrasis sakiniai. Šiais atvejais Šveicarijos draudėjas apmoka visas išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.
5.Taikant Reglamento 22 straipsnį, 22 straipsnio a, b, c dalis ir 31 straipsnį, Šveicarijos draudėjas apmoka visas išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.
6.Ligos draudimo išmokos, kurias moka straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų gyvenimo vietoje esanti institucija, kompensuojamos pagal Reglamento (EEB) Nr. 574/72 93 straipsnį.
7.Tam, kad būtų sumažintas ar padidintas galimas kasdienių pašalpų draudimo rezervas motinystės ar ligos atveju atsižvelgiama į kasdienių pašalpų draudimo laikotarpius, kurie baigiasi pagal kitos valstybės, kuriai taikomas šis Susitarimas, draudimo sistemą, jeigu Šveicarijos draudėjas apdraudžia asmenį per tris mėnesius pasibaigus jo draudimo galiojimui kitoje šalyje.
8.Pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuriam daugiau netaikomi Šveicarijos įstatymai dėl invalidumo draudimo pagal Reglamento III antraštinės dalies 3 skyrių, laikomas apdraustu tuo draudimu, kad galėtų gauti eilinę invalidumo pensiją:
a)vienerių metų laikotarpį, draudimui įsigaliojant nuo dienos, kai prieš invalidumą dirbtas darbas buvo nutrauktas, jeigu jam teko atsisakyti pelningo darbo pagal sutartį ar privataus darbo Šveicarijoje dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos ir jeigu invalidumas buvo nustatytas šioje šalyje; jis yra įpareigojamas mokėti senatvės, našlių ir invalidumo draudimo įmokas tarsi nuolat gyventų Šveicarijoje;
b)laikotarpį, kurio metu jam taikomos reabilitacijos priemonės pagal invalidumo draudimą po to, kai jis neteko pelningo darbo pagal sutartį arba privataus darbo; tokiu atveju jis toliau turi mokėti senatvės, našlių ir invalidumo draudimo įmokas;
c)tais atvejais, kai a ir b dalys netaikytinos,
i)tą dieną, kai draudime nurodyta rizika realiai patiriama, jeigu jis yra apsidraudęs kitos valstybės, kuriai taikomas šis Susitarimas, dėl invalidumo draudimo, senatvės, našlių ar invalidumo draudimu pagal Šveicarijos įstatymus; arba
ii)jeigu jis turi teisę kreiptis dėl pensijos pagal kitos valstybės, kuriai taikomas šis Susitarimas, invalidumo ar senatvės draudimą arba jeigu jis gauna tokią pensiją; iii) jeigu jis negali dirbti pagal kitos valstybės, kuriai taikomas šis Susitarimas, įstatymus ir turi teisę prašyti, kad jam būtų mokamos išmokos pagal tos šalies ligos arba nelaimingo atsitikimo draudimo sistemą arba kad jis gautų tokias išmokas;
iv)jeigu jis, kaip bedarbis, turi teisę prašyti, kad jam būtų mokamos išmokos pagal kitos valstybės, kuriai taikomas šis Susitarimas, nedarbo draudimo sistemą arba jeigu jis gauna tokias išmokas;
v)jeigu jis dirbo Šveicarijoje pasienio darbuotoju ir mokėjo įmokas mažiausia už dvylika mėnesių pagal Šveicarijos įstatymus per trejus metus iškart po to, kai rizika tapo reali pagal tuos įstatymus.
9.8 punkto a dalis taikoma pagal analogiją suteikiant reabilitacijos priemones, numatytas Šveicarijos invalidumo draudime.
p)VII priedas papildomas taip:

Siekimas savarankiškai dirbti Šveicarijoje ir siekimas dirbti pagal darbo sutartį bet kurioje kitoje valstybėje, kuriai taikomas šis Susitarimas.“ 2. 372 R 0574: 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72, nustatančiu Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, papildytu: „397 R 118: 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, 1997 1 30, p. 1), pakeičiančiu ir papildančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

397 R 1290: 1997 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/97 (OL L 176, 1998 7 4, p. 1), pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

398 R 1223: 1998 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1223/98 (OL L 168, 1998 6 13, p. 1), pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

398 R 1606: 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/98 (OL L 209, 1998 7 25, p. 1), pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką.

398 R 307: 1999 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 307/1999 (OL L 38, 1999 2 12, p. 1), iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, siekiant juos išplėsti tam, kad būtų įtrauktos nuostatos dėl studentų.

Šiame Susitarime Reglamentas adaptuojamas taip:

a)1 priedas papildomas taip:

Šveicarija 1. Bundesamt für Sozialversicherung, Bern – Office fédéral des assurances sociales, Berne – Ufficio federale delle assicurazioni sociali, Berna (Federalinė socialinio draudimo tarnyba, Bernas).

2.Bundesamt für Wirtschaft und Arbeit, Bern – Office fédéral du développement économique et de l'emploi, Berne – Ufficio federale dello sviluppo economico e del lavoro, Berna (Federalinė pramonės ir darbo tarnyba, Bernas).
b)2 priedas papildomas taip:

Šveicarija 1. Liga ir motinystė Versichherer – Assureur – Assicuratore (draudikas) pagal Federalinį ligos draudimo aktą, suteikiantį polisą susijusiam asmeniui.

2.Invalidumas
a)Invalidumo draudimas:
i)Šveicarijoje gyvenantys asmenys:

IV Stelle – Office AI – Ufficio AI (Invalidumo draudimo tarnyba kantone, kuriame jie gyvena)

ii)Šveicarijoje negyvenantys asmenys:

IV – Stelle für Versicherte im Ausland, Genf – Office AI pour les assurés à l'étranger, Genève – Ufficio AI per gli assicurati all'estero, Ginevra (Invalidumo draudimo tarnyba asmenims, kurie yra apsidraudę užsienyje, Ženeva).

b)Profesinių išmokų planai:

Pensijų fondas, kurio narys yra pats paskutinis darbdavys.

3.Senatvė ir mirtis
a)Senatvės ir našlių draudimas:
i)Šveicarijoje gyvenantys asmenys:

Ausgleichskasse – Caisse de compensation – Cassa di compensazione (Kompensacijų fondas), į kurį patį paskutinį kartą buvo sumokėtos įmokos;

ii)Šveicarijoje negyvenantys asmenys:

Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genève – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).

b)Profesinių išmokų planai:

Pensijų fondas, kurio narys yra pats paskutinis darbdavys.

4.Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės traumos
a)Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys: draudikas nuo nelaimingų atsitikimų, pas kurį yra apsidraudęs darbdavys.
b)Savarankiškai dirbantys asmenys: draudikas nuo nelaimingų atsitikimų, pas kurį yra savanoriškai apsidraudęs susijęs asmuo.
5.Nedarbas
a)Visiškas nedarbas: nedarbo draudimo fondas, kurį pasirenka darbuotojas.
b)Dalinis nedarbas:

Nedarbo draudimo fondas, kurį pasirenka darbdavys.

6.Piniginės išmokos šeimai
a)Federalinė sistema:
i)Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys:

Kantonale Ausgleichskasse – Caisse cantonale de compensation – Cassa cantonale di compensazione (kantono kompensacijų fondas), kurio narys yra darbdavys;

ii)Savarankiškai dirbantys asmenys:

Kantonale Ausgleichskasse – Caisse cantonale de compensation – Cassa cantonale di compensazione kantono, kuriame asmuo gyvena, (kantono kompensacijų fondas).

b)Kantonų sistema:
i)Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys:

Familienausgleichskasse – Caisse de compensation familiale – Cassa di compensazione familiale (šeimos kompensacijų fondas), kurio narys yra darbuotojas ar darbdavys;

ii)Savarankiškai dirbantys asmenys: kantono skirta institucija.
c)3 priedas papildomas taip:

Šveicarija 1. Liga ir motinystė Gemeinsame Einrichtung KVG, Solothurn – Institution commune LaMal, Soleure – Istituzione commune LaMal, Soletta (paprastai skiriama institucija pagal Federalinį ligos draudimo aktą, Solothurn).

2.Invalidumas
a)Invalidumo draudimas Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genčve – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).
b)Profesinės gerovės išmoka:

Sicherheitsfonds – Fonds de garantie – Fondo di garanzia LPP (garantijų fondas).

3.Senatvė ir mirtis
a)Senatvės ir našlių draudimas:

Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genève – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).

b)Profesinių išmokų planai:

Sicherheitsfonds – Fonds de garantie – Fondo di garanzia LPP (garantijų fondas).

4.Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės traumos Schweizerische Unfallversicherungsanstalt, Luzern – Caisse nationale suisse d'assurance en cas d'accidents, Lucerne – Cassa nazionale svizzera di assicurazione contro gli incidenti, Lucerna (Šveicarijos nacionalinis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų fondas, Liucerna).
5.Nedarbas
a)Visiškas nedarbas: nedarbo draudimo fondas, kurį pasirenka pagal sutartį dirbantis asmuo.
b)Dalinis nedarbas: nedarbo draudimo fondas, kurį pasirenka darbdavys.
6.Piniginės išmokos šeimai Kantono, kuriame asmuo gyvena, arba priimančiojo kantono paskirta institucija.
d)4 priedas papildomas taip:

Šveicarija 1. Liga ir motinystė Gemeinsame Einrichtung KVG, Solothurn – Institution commune LaMal, Soleure – Istituzione commune LaMal, Soletta (paprastai skiriama institucija pagal Federalinį ligos draudimo aktą, Solothurn).

2.Invalidumas
a)Invalidumo draudimas:

Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genève – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).

b)Profesinių išmokų planai:

Sicherheitsfonds – Fonds de garantie – Fondo di garanzia LPP (garantijų fondas).

3.Senatvė ir mirtis
a)Senatvės ir našlių draudimas:

Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genève – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).

b)Profesinių išmokų planai:

Sicherheitsfonds – Fonds de garantie – Fondo di garanzia LPP (garantijų fondas).

4.Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos Schweizerische Unfallversicherungsanstalt, Luzern – Caisse nationale suisse d'assurance en cas d'accidents, Lucerne – Cassa nazionale svizzera di assicurazione contro gli incidenti, Lucerna (Šveicarijos nacionalinis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų fondas, Liucerna).
5.Nedarbas Bundesamt für Wirtschaft und Arbeit, Bern – Office fédéral du développement économique et de l'emploi, Berne – Ufficio federale dello sviluppo economico e del lavoro, Berna (Federalinė pramonės ir darbo tarnyba, Bernas).
6.Piniginės išmokos šeimai Bundesamt für Sozialversicherung, Bern – Office fédéral des assurances sociales, Berne – Ufficio federale delle assicurazioni sociali, Berna (Federalinė socialinio draudimo tarnyba, Bernas).
e)5 priedas papildomas taip:

Šveicarija Netaikoma.

f)6 priedas papildomas taip:

Šveicarija Tiesioginis mokėjimas.

g)7 priedas papildomas taip:

Šveicarija Schweizerische Nationalbank, Zürich – Banque nationale suisse, Zurich – Banca nazionale svizzera, Zurigo – (Šveicarijos nacionalinis bankas, Ciurichas).

h)8 priedas papildomas taip:

Šveicarija Netaikoma.

i)9 priedas papildomas taip:

Šveicarija Išmokų natūra metinis vidurkis apskaičiuojamas atsižvelgiant į draudėjų sumokėtos išmokas pagal federalinius įstatymus, reglamentuojančius ligos draudimą.

j)10 priedas papildomas taip:

Šveicarija 1. Dėl įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalies taikymo:

a)siejant su reglamento 14 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio b punkto 1 dalimi:

Ausgleichskasse der Alters-, Hinterlassenen- und Invalidenversicherung – Caisse de compensation de l'assurance vieillesse, survivants et invalidité – Cassa di compensazione dell'assicurazione vecchiaia, superstiti e invaliditą (kompetentingas senatvės, našlių ir invalidumo draudimo kompensacijų fondas);

b)siejant su reglamento 17 straipsniu:

Bundesamt für Sozialversicherung, Bern – Office fédéral des assurances sociales, Berne – Ufficio federale delle assicurazioni sociali, Berna (Federalinė socialinio draudimo tarnyba, Bernas).

2.Dėl įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio a punkto 1 dalies taikymo:
a)siejant su reglamento 14 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio b punkto 2 dalies:

Ausgleichskasse der Alters-, Hinterlassenen- und Invalidenversicherung – Caisse de compensation de l'assurance vieillesse, survivants et invalidité –Cassa di compensazione dell'assicurazione vecchiaia, superstiti e invaliditą (kompetentingas senatvės, našlių ir invalidumo draudimo kompensacijų fondas);

b)siejant su reglamento 17 straipsniu:

Bundesamt für Sozialversicherung, Bern – Office fédéral des assurances sociales, Berne – Ufficio federale delle assicurazioni sociali, Berna (Federalinė socialinio draudimo tarnyba, Bernas).

3.Dėl įgyvendinimo reglamento 12 straipsnio a punkto taikymo:

Ausgleichskasse der Alters-, Hinterlassenen- und Invalidenversicherung – Caisse de compensation de l'assurance vieillesse, survivants et invalidité – Cassa di compensazione dell'assicurazione vecchiaia, superstiti e invaliditą (kompetentingas senatvės, našlių ir invalidumo draudimo kompensacijų fondas).

4.Dėl įgyvendinimo reglamento 13 straipsnio 2 ir 3 dalių, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo:

Eidgenössische Ausgleichskasse, Bern – Caisse fédérale de compensation, Berne – Cassa federale di compensazione, Berna (Federalinis kompensacijų fondas, Bernas).

5.Dėl įgyvendinimo reglamento 38 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio 2 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies taikymo: (vietinės valdžios institucijos gyvenamojoje vietoje).
6.Dėl įgyvendinimo reglamento 80 straipsnio 2 dalies ir 81 straipsnio taikymo:

Bundesamt für Wirtschaft und Arbeit, Bern – Office fédéral du développement économique et de l'emploi, Berne – Ufficio federale dello sviluppo economico e del lavoro, Berna (Federalinė pramonės ir darbo tarnyba, Bernas).

7.Dėl įgyvendinimo reglamento 102 straipsnio 2 dalies taikymo:
a)siejant su reglamento 36 straipsniu:

Gemeinsame Einrichtung KVG, Solothurn – Institution commune LaMal, Soleure – Istituzione commune LaMal, Soletta (bendroji institucija pagal Federalinį ligos draudimo aktą, Solothurn);

b)siejant su reglamento 63 straipsniu:

Schweizerische Unfallversicherungsanstalt, Luzern – Caisse nationale suisse d'assurance en cas d'accidents, Lucerne – Cassa nazionale svizzera di assicurazione contro gli incidenti, Lucerna (Šveicarijos nacionalinis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų fondas, Liucerna);

c)siejant su reglamento 70 straipsniu:

Bundesamt für Wirtschaft und Arbeit, Bern – Office fédéral du développement économique et de l'emploi, Berne – Ufficio federale dello sviluppo economico e del lavoro, Berna (Federalinė pramonės ir darbo tarnyba, Bernas).

8.Dėl įgyvendinimo reglamento 113 straipsnio 2 dalies taikymo:
a)siejant su reglamento 20 straipsnio 1 dalimi:

Gemeinsame Einrichtung KVG, Solothurn – Institution commune LaMal, Soleure – Istituzione commune LaMal, Soletta (bendroji institucija pagal Federalinį ligos draudimo aktą, Solothurn);

b)siejant su reglamento 62 straipsnio 1 dalimi:

Schweizerische Unfallversicherungsanstalt, Luzern – Caisse nationale suisse d'assurance en cas d'accidents, Lucerne – Cassa nazionale svizzera di assicurazione contro gli incidenti, Lucerna (Šveicarijos nacionalinis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų fondas, Liucerna).

k)11 priedas papildomas taip:

Šveicarija Netaikoma.“ 3. 398 L 49: 1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva Nr. 98/49/EB (OL L 209, 1998 7 25, p. 46) dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, persikeliančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo.

B SKIRSNIS: TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS TINKAMAI ATSIŽVELGIA SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS 4.1. 373 D 0919(02): 1973 m. vasario 22 d. Sprendimas Nr. 74 dėl medicininės priežiūros teikimo laikino apsigyvenimo atvejais pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 21 straipsnį (OL C 75, 1973 9 19, p. 4).

4.2. 373 D 0919(03): 1973 m. vasario 22 d. Sprendimas Nr. 75 dėl paraiškų, pateiktų invalidumą turinčių pensininkų pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 94 straipsnio 5 dalį, pakartotinio nagrinėjimo (OL C 75, 1973 9 19, p. 5).

4.3. 373 D 0919(06): 1973 m. vasario 22 d. Sprendimas Nr. 78 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 7 straipsnio 1 dalies a punkto dėl išmokų sumažinimo arba jų mokėjimo sustabdymo įgyvendinimo tvarkos išaiškinimo (OL C 75,1973 9 19, p. 8).

4.4. 373 D 0919(07): 1973 m. vasario 22 d. Sprendimas Nr.79 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 48 straipsnio 2 dalies dėl draudimo laikotarpių sumavimo, kuris atliekamas atsižvelgiant į invalidumo, senatvės ir mirties draudimą, išaiškinimo (OL C 75, 1973 9 19, p. 9).

4.5. 373 D 0919(09): 1973 m. vasario 22 d. Sprendimas Nr. 81 dėl draudimo laikotarpių, įgytų konkrečiame darbe pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 45 straipsnio 2 dalį, sumavimo (OL C 75, 1973 9 19, p. 11).

4.6. 373 D 0919(11): 1973 m. vasario 22 d. Sprendimas Nr. 83 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 68 straipsnio 2 dalies ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 82 straipsnio dėl nedarbo išmokų padidinimo išlaikomiems šeimos nariams išaiškinimo (OL C 75, 1973 9 19, p. 14).

4.7. 373 D 0919(13): 1973 m. vasario 22 d. Sprendimas Nr. 85 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 57 straipsnio 1 dalies ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 67 straipsnio 3 dalies dėl taikytinų įstatymų ir institucijos, kompetentingos mokėti išmokas dėl profesinių ligų, išaiškinimo (OL C 75, 1973 9 19, p. 17).

4.8. 373 D 1113(02): 1973 m. rugsėjo 24 d. Sprendimas Nr. 86 dėl Europos Bendrijų migruojančiųjų darbuotojų socialinės apsaugos administracinės komisijos Audito valdybos veiklos metodų ir sudėties (OL C 96, 1973 11 13, p. 2), su pakeitimais, padarytais:

395 D 0512: 1995 m. spalio 3 d. Sprendimu Nr. 159 (OL L 294,1995 12 8, p. 38).

4.9. 374 D 0720(06): 1973 m. kovo 20 d. Sprendimas Nr. 89 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 16 straipsnio 1 ir 2 dalių dėl diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dirbančių asmenų išaiškinimo (OL C 86, 1974 7 20, p. 7).

4.10. 374 D 0720(07): 1973 m. liepos 12 d. Sprendimas Nr. 91 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 46 straipsnio 3 dalies dėl išmokų suteikimo pagal minėto straipsnio 1 dalį išaiškinimo (OL C 86,1974 7 20, p. 8).

4.11. 374 D 0823(04): 1974 m. sausio 24 d. Sprendimas Nr. 95 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 46 straipsnio 2 dalies dėl pro rata pensijų apskaičiavimo išaiškinimo (OL C 99,1974 8 23, p. 5).

4.12. 374 D 1017(03): 1974 m. kovo 15 d. Sprendimas Nr. 96 dėl teisių į išmokas peržiūrėjimo pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 49 straipsnio 2 dalį (OL C 126, 1974 10 17, p. 23).

4.13. 375 D 0705(02): 1975 m. kovo 13 d. Sprendimas Nr. 99 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 107 straipsnio 1 dalies dėl įsipareigojimo perskaičiuoti esamas išmokas išaiškinimo (OL C 150, 1975 7 5, p. 2).

4.14. 375 D 0705(03): 1975 m. sausio 23 d. Sprendimas Nr. 100 dėl išmokų pinigais, kurias mokėjo apsistojimo ar gyvenamosios vietos institucija kompetentingos institucijos vardu, kompensavimo ir šių išmokų kompensavimo detalios procedūros (OL C 150, 1975 7 5, p. 3).

4.15. 376 D 0526(03): 1975 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Nr. 105 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 50 straipsnio įgyvendinimo (OL C 117, 1976 5 26, p. 3).

4.16. 378 D 0530(02): 1977 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Nr. 109, iš dalies pakeičiantis 1973 m. lapkričio 22 d. Sprendimą Nr. 92 dėl ligos ir motinystės draudimo išmokų natūra sąvokos, nurodytos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 22 straipsnyje, 25 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, 26 straipsnyje, 28 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio a punkte ir 31 straipsnyje, ir nustatytų sumų, kurias reikia kompensuoti pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 93, 94 ir 95 straipsnius, taip pat dėl išankstinių apmokėjimų, atliekamų pagal to paties reglamento 102 straipsnio 4 dalį (OL C 125, 1978 5 30, p. 2).

4.17. 383 D 0115: 1982 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Nr. 115 dėl protezų, pagrindinių prietaisų arba kitų stambių išmokų natūra pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 24 straipsnio 2 dalį (OL C 193, 1983 7 20, p. 7).

4.18. 383 D 0117: 1982 m. liepos 7 d. Sprendimas Nr. 117 dėl Tarybos reglamento (EEB) 574/72 50 straipsnio 1 dalies a punkto įgyvendinimo sąlygų (OL C 238, 1983 9 7, p. 3), su pakeitimais, padarytais:

1 94 N: Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, steigiančių Europos Sąjungą, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994 8 29, p. 21, su pakeitimais, padarytais OL L 1, 1995 1 1, p. 1).

Šiame Susitarime sprendimo nuostatos patvirtinamos su tokiais pakeitimais:

2 straipsnio Nr. 2 papildomas taip:

Šveicarija Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genève – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).

4.19. 83 D 1112(02): 1983 m. balandžio 20 d. Sprendimas Nr. 118 dėl Tarybos reglamento (EEB) 574/72 50 straipsnio 1 dalies b punkto įgyvendinimo sąlygų (OL C 306, 1983 11 12, p. 2), su pakeitimais, padarytais:

1 94 N: Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, steigiančių Europos Sąjungą, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994 8 29, p. 21, su pakeitimais, padarytais OL L 1, 1995 1 1, p. 1).

Šiame Susitarime sprendimo nuostatos patvirtinamos su tokiais pakeitimais:

2 straipsnio Nr. 4 papildomas taip:

Šveicarija Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genève – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).

4.20. 383 D 1102(03): 1983 m. vasario 24 d. Sprendimas Nr. 119 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnio ir 79 straipsnio 3 dalies ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies dėl teisės gauti išmokas šeimai arba pašalpas šeimai sutapimo išaiškinimo (OL C 295, 1983 11 2, p. 3).

4.21. 383 D 0121: 1983 m. balandžio 21 d. Sprendimas Nr. 121 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 17 straipsnio 7 dalies dėl protezų, pagrindinių prietaisų arba kitų stambių išmokų natūra išaiškinimo (OL C 193, 1983 7 20, p. 10).

4.22. 386 D 0126: 1985 m. spalio 17 d. Sprendimas Nr. 126 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 14 straipsnio 1 dalies a punkto, 14 straipsnio a punkto 1 dalies a papunkčio, 14 straipsnio b punkto 1 ir 2 dalių taikymo (OL C 141, 1989 6 7, p. 3).

4.23. 387 D XXX: 1987 m. balandžio 23 d. Sprendimas Nr. 132 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 40 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčio išaiškinimo (OL C 271, 1987 10 9, p. 3).

4.24. 387 D 284: 1987 m. liepos 2 d. Sprendimas Nr. 133 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 17 straipsnio 7 dalies ir 60 straipsnio 6 dalies išaiškinimo (OL C 284, 1987 10 22, p. 3 ir OL C 64, 1988 3 9, p. 13).

4.25. 388 D XXX: 1987 m. liepos 1 d. Sprendimas Nr. 134 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 45 straipsnio 2 dalies dėl draudimo laikotarpių, įgytų vienoje ar daugiau valstybių narių pagal atitinkamą profesiją, priklausančią specialiai sistemai, sumavimo išaiškinimo (OL C 64, 1988 3 9, p. 4).

4.26. 388 D XXX: 1987 m. liepos 1 d. Sprendimas Nr. 135 dėl išmokų natūra mokėjimo, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 17 straipsnio 7 dalyje ir 60 straipsnio 6 dalyje, ir dėl neatidėliotino atvejo sąvokos pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 20 straipsnį, ir ypatingo neatidėliotino atvejo sąvokos pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 17 straipsnio 7 dalį ir 60 straipsnio 6 dalį (OL C 281,1988 3 9, p. 7), su pakeitimais, padarytais:

1 94 N: Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, steigiančių Europos Sąjungą, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994 8 29, p. 21, su pakeitimais, padarytais OL L 1, 1995 1 1, p. 1).

Šiame Susitarime sprendimo nuostatos patvirtinamos su tokiais pakeitimais:

2 straipsnio Nr. 2 papildomas taip: „800 Šveicarijos frankų gyvenamosios vietos institucijai Šveicarijoje“.

4.27. 388 D 64: 1987 m. liepos 1 d. Sprendimas Nr. 136 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 45 straipsnio 1–3 dalių dėl atsižvelgimo į draudimo laikotarpius, kuriuos pagal kitose valstybėse narėse taikomus teisės aktus įgijo darbuotojas, nustatant teisę į išmokų įgijimą, išsaugojimą ar atgavimą, išaiškinimo (OL C 64, 1988 3 9, p. 7), su pakeitimais, padarytais:

1 94 N: Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, steigiančių Europos Sąjungą, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994 8 29, p. 21, su pakeitimais, padarytais OL L 1, 1995 1 1, p. 1).

Šiame Susitarime sprendimo nuostatos patvirtinamos su tokiais pakeitimais:

Priedas papildomas taip:

Šveicarija Netaikoma.

4.28. 389 D 606: 1988 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Nr. 137 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 15 straipsnio 3 dalies taikymo (OL C 140, 1989 6 6, p. 3).

4.29. 389 D XXX: 1989 m. vasario 17 d. Sprendimas Nr. 138 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio išaiškinimo organų transplantacijos ar kitos formos chirurgijos atveju, kai reikia atlikti biologinių mėginių testus, kol susijusio asmens nėra valstybėje narėje, kurioje atliekami testai (OL C 287, 1989 11 15, p. 3).

4.30. 390 D XXXX: 1989 m. birželio 30 d. Sprendimas Nr. 139 dėl datos, į kurią reikia atsižvelgti nustatant valiutos keitimo kursą, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 107 straipsnyje, kurį reikia taikyti apskaičiuojant tam tikras išmokas ir įmokas (OL C 94, 1990 4 12, p. 3).

4.31. 390 D XXX: 1989 m. spalio 17 d. Sprendimas Nr. 140 dėl valiutos keitimo kurso, kurį turi taikyti visiškai nedirbančio pasienio darbuotojo gyvenamosios vietos institucija apskaičiuodama paskutinį darbo užmokestį ar atlyginimą, kuris jam buvo sumokėtas kompetentingoje valstybėje (OL C 94, 1990 4 12, p. 4).

4.32. 390 D XXX: 1989 m. spalio 17 d. Sprendimas Nr. 141, iš dalies pakeičiantis 1985 m. spalio 17 d. Sprendimą Nr. 127 dėl sąrašų, nurodytų Reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio 4 dalyje ir 95 straipsnio 4 dalyje, sudarymo (OL C 94, 1990 4 12, p. 5).

4.33. 390 D XXX: 1990 m. vasario 13 d. Sprendimas Nr. 142 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 73, 74 ir 75 straipsnių taikymo (OL C 80, 1990 3 30, p. 7).

Šiame Susitarime sprendimo nuostatos patvirtinamos su tokiais pakeitimais:

a)Nr. 1 netaikomas,
b)Nr. 3 netaikomas.

4.34. 391 D 140: 1990 m. balandžio 9 d. Sprendimas Nr. 144 dėl pavyzdinių formų, reikalingų tam, kad būtų galima taikyti Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 (E401–E410 F) (OL L 71, 1991 3 18, p. 1).

4.35. 391 D 425: 1990 m. spalio 10 d. Sprendimas Nr. 147 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 76 straipsnio taikymo (OL C 235, 1991 8 23, p. 21), su pakeitimais, padarytais:

395 D 2353: 1994 m. liepos 6 d. Sprendimu Nr. 155 (E401–E411) (OL L 209, 1995 9 5, p. 1).

4.36. 393 D 22: 1994 m. birželio 25 d. Sprendimas Nr. 148 dėl sertifikatų (E101 forma), susijusių su taikytinu įstatymu, naudojimo, kai komandiruotės laikotarpis ne ilgesnis kaip trys mėnesiai (OL L 22, 1993 1 30, p. 124).

4.37. 393 D 825: 1992 m. birželio 26 d. Sprendimas Nr. 150 dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 77, 78 straipsnių ir 79 straipsnio 3 dalies ir Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio taikymo (OL C 229, 1993 8 25, p. 5), su pakeitimais, padarytais:

1 94 N: Aktu dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, steigiančių Europos Sąjungą, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994 8 29, p. 21, su pakeitimais, padarytais OL L 1, 1995 1 1, p. 1).

Šiame Susitarime sprendimo nuostatos patvirtinamos su tokiais pakeitimais:

Šveicarija Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genève – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).

4.38. 394 D 602: 1993 m. balandžio 22 d. Sprendimas Nr. 151 dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 10 straipsnio a dalies ir Reglamento (EEB) Nr. 1247/92 2 straipsnio taikymo (OL L 244, 1994 9 19, p. 1).

Šiame Susitarime sprendimo nuostatos patvirtinamos su tokiais pakeitimais:

Priedas papildomas taip:

Šveicarija 1. Invalidumas, senatvė ir mirtis

a)Invalidumo draudimas:

Schweizerische Ausgleichskasse, Genf – Caisse suisse de compensation, Genève – Cassa svizzera di compensazione, Ginevra (Šveicarijos kompensacijų fondas, Ženeva).

b)Profesinės gerovės išmoka:

Sicherheitsfonds – Fonds de garantie – Fondo di garanzia LPP. Numatoma institucija pagal Federalinį teisės aktą dėl profesinių išmokų plano taikymo senatvės, našlių ir invalidumo draudimui.

2.Nedarbas Bundesamt für Wirtschaft und Arbeit, Bern – Office fédéral du développement économique et de l'emploi, Berne – Ufficio federale dello sviluppo economico e del lavoro, Berna (Federalinė pramonės ir darbo tarnyba, Bernas).
3.Išmokos šeimai Bundesamt für Sozialversicherung, Bern – Office fédéral des assurances sociales, Berne – Ufficio federale delle assicurazioni sociali, Berna (Federalinė socialinio draudimo tarnyba, Bernas).

4.39. 394 D 604: 1993 m. spalio 7 d. Sprendimas Nr. 153 dėl pavyzdinių formų, reikalingų tam, kad būtų galima taikyti Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 (E001, E103–E127) (OL L 244, 1994 9 19, p. 22).

4.40. 394 D 605: 1994 m. vasario 8 d. Sprendimas Nr. 154 dėl pavyzdinių formų, reikalingų tam, kad būtų galima taikyti Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 (E301, E302, E303) (OL L 244, 1994 9 19, p. 123).

4.41. 395 D 353: 1994 m. liepos 6 d. Sprendimas Nr. 155 dėl pavyzdinių formų, reikalingų tam, kad būtų galima taikyti Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 (E401–E411) (OL L 244, 1995 9 5, p. 1).

4.42. 395 D 0419: 1995 m. balandžio 7 d. Sprendimas Nr. 156 dėl prioritetinių taisyklių, taikytinų ligos ir motinystės draudimui (OL L 249, 1995 10 17, p. 41).

4.43. 396 D 732: 1995 m. lapkričio 27 d. Sprendimas Nr. 158 dėl pavyzdinių formų, reikalingų tam, kad būtų galima taikyti Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 (E201–E215) (OL L 336, 1996 12 27, p. 1).

4.44. 395 D 512: 1995 m. spalio 3 d. Sprendimas Nr. 159, iš dalies pakeičiantis 1973 m. rugsėjo 24 d. Sprendimą Nr. 86 dėl Europos Bendrijų migruojančiųjų darbuotojų socialinės apsaugos administracinės komisijos Audito valdybos veiklos metodų ir sudėties (OL L 294, 1995 12 8, p. 38).

4.45. 396 D 172: 1995 m. lapkričio 28 d. Sprendimas Nr. 160 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio dėl kitų nei pasienio darbuotojų, kurie paskutiniuoju jų darbo metu gyveno kitos nei kompetentinga valstybė valstybės narės teritorijoje, teisės į nedarbo pašalpas taikymo srities (OL L 49, 1996 2 28, p. 31).

4.46. 396 D 249: 1996 m. vasario 15 d. Sprendimas Nr. 161 dėl kompetentingos valstybių narių institucijos kompensuojamų išlaidų, patirtų apsistojimo kitoje valstybėje narėje, Reglamento (EEB) Nr. 574/72 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (OL L 83, 1996 4 2, p. 19).

4.47. 396 D 554: 1996 m. gegužės 31 d. Sprendimas Nr. 162 dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 14 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio b punkto 1 dalies dėl komandiruotiems darbuotojams taikytinų įstatymų išaiškinimo (OL L 241, 1996 9 21, p. 28).

4.48. 396 D 555: 1996 m. gegužės 31 d. Sprendimas Nr. 163 dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 22 straipsnio 1 dalies A skirsnio dėl asmenų, kuriems atliekama dializė arba gydymas deguonimi, išaiškinimo (OL L 241, 1996 9 21, p. 31).

4.49. 397 D 533: 1996 m. lapkričio 27 d. Sprendimas Nr. 164 dėl pavyzdinių formų, reikalingų tam, kad būtų galima taikyti Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 (E 101 ir E 102) (OL L 216, 1997 8 8, p. 85).

4.50. 397 D 0823: 1997 m. birželio 30 d. Sprendimas Nr. 165 dėl pavyzdinių formų, reikalingų tam, kad būtų galima taikyti Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 (E128 ir E128B) (OL L 341, 1997 12 12, p. 61).

4.51. 398 D 0441: 1997 m. spalio 2 d. Sprendimas Nr. 166 dėl iš dalies pakeistų formų E106 ir E109 (OL L 195, 1998 7 11, p. 25).

4.52. 398 D 0442: 2. 1997 m. gruodžio 2 d. Sprendimas Nr. 167, iš dalies pakeičiantis 1990 m. spalio 10 d. Sprendimą Nr. 146 dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 94 straipsnio 9 dalies išaiškinimo (OL L 195, 1998 7 11, p. 35).

4.53. 398 D 0443: 1998 m. birželio 11 d. Sprendimas Nr. 168 dėl iš dalies pakeistų formų E121 ir E127 bei formos E122 naudojimo nutraukimo (OL L 195, 1998 7 11, p. 37).

4.54. 398 D 0444: 1998 m. birželio 11 d. Sprendimas Nr. 169 dėl Europos Bendrijų migruojančiųjų darbuotojų socialinės apsaugos administracinės komisijos Duomenų apdorojimo techninės komisijos veiklos metodų ir sudėties (OL L 195, 1998 7 11, p. 46).

4.55. 398 D 0565: 1998 m. birželio 11 d. Sprendimas Nr. 170, iš dalies pakeičiantis 1989 m. spalio 17 d. Sprendimą Nr. 141 dėl sąrašų, nurodytų 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio 4 dalyje ir 95 straipsnio 4 dalyje, sudarymo (OL L 275, 1998 10 10, p. 40).

C SKIRSNIS: TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS ATKREIPIA DĖMESĮ SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS

Susitariančiosios Šalys atkreipia dėmesį į šių aktų turinį:

5.1. 1975 m. sausio 23 d. Rekomendacija Nr. 14 dėl formos E111 įvedimo į užsienį komandiruotiems darbuotojams (patvirtinta 1975 m. sausio 23 d. Administracinės komisijos 139-ojo susirinkimo metu).

5.2. 1980 m. gruodžio 19 d. Rekomendacija Nr. 15 dėl kalbos nustatymo įvestose formose pagal Reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 reikalavimus (patvirtinta 1980 m. gruodžio 19 d. Administracinės komisijos 176-ojo susirinkimo metu).

5.3. 385 Y 0016: 1984 m. gruodžio 12 d. Rekomendacija Nr. 16 dėl susitarimų sudarymo pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį (OL C 273, 1985 10 24, p. 3).

5.4. 385 Y 0017: 1984 m. gruodžio 12 d. Rekomendacija Nr. 17 dėl statistinių duomenų pateikimo kiekvienais metais tam, kad jie būtų įtraukti į Administracijos komisijos ataskaitas (OL C 273, 1985 10 24, p. 3).

5.5 386 Y 0018: 1986 m. vasario 28 d. Rekomendacija Nr. 18 dėl įstatymų, taikytinų nedirbantiems asmenims, kurie dirba ne pagrindinėje darbovietėje kitoje nei gyvenamoji valstybėje narėje (OL C 284, 1986 11 11, p. 4).

5.6. 392 Y 19: 1992 m. lapkričio 24 d. Rekomendacija Nr. 19 dėl valstybių narių bendradarbiavimo gerinimo įgyvendinant Bendrijos reglamentus (OL C 199, 1993 7 23, p. 11).

5.7. 396 Y 592: 1996 m. gegužės 31 d. Rekomendacija Nr. 20 dėl savitarpio ginčų administravimo ir sureguliavimo gerinimo (OL L 259, 1996 10 12, p. 19).

5.8. 397 Y 0304(01): 1996 m. lapkričio 28 d. Rekomendacija Nr. 21 dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 69 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo nedirbantiems asmenims, kurie lydi savo sutuoktinius, dirbančius kitoje nei kompetentinga valstybėje narėje (OL C 67, 1997 3 4, p. 3).

5.9. 380 Y 0609(03): Valstybių narių deklaracijų dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims ir jų šeimoms, persikeliantiems Bendrijoje, pateiktų 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 5 straipsnyje, papildymas (OL C 139, 1980 6 9, p. 1).

6.0. 381 Y 0613(01): Graikijos deklaracijos dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims ir jų šeimoms, persikeliantiems Bendrijoje, pateiktos 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 5 straipsnyje (OL C 143, 1981 6 13, p. 1).

6.1. 386 Y 0338(01): Valstybių narių deklaracijų dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims ir jų šeimoms, persikeliantiems Bendrijoje, pateiktų 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 5 straipsnyje, papildymas (OL C 338, 1986 12 31, p. 1).

6.2. C/107/87/ p. 1: Valstybių narių deklaracijų dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims ir jų šeimoms, persikeliantiems Bendrijoje, pateiktų 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 5 straipsnyje, papildymas (OL C 107, 1987 4 22, p. 1).

6.3. C/323/80/ p. 1: Federacinės Vokietijos Respublikos ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vyriausybių Tarybai pateikti pranešimai apie šių dviejų vyriausybių sudarytą konvenciją įvairiais socialinės apsaugos klausimais pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 8 straipsnio 2 dalies ir 96 straipsnio nuostatas (OL C 323, 1980 12 11, p. 1).

6.4. L/90/87/ p. 39: Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 1 straipsnio j punktą Prancūzijos Respublikos pateikta Deklaracija dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje (OL L 90, 1987 4 2, p. 39).

Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedo PROTOKOLAS Nedarbo draudimas 1. Darbuotojų, turinčių leidimą gyventi šalyje trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį, nedarbo draudimui taikomos tokios taisyklės:

1.1. Tik darbuotojai, kurie Šveicarijoje už minimalų laikotarpį sumokėjo įmokas, kaip to reikalauja Federalinis nedarbo draudimo ir nemokumo pašalpų aktas (loi fédérale sur l'assurance-chōmage obligatoire et l'indemnité en cas d'insolvabilité – LACI)(1), ir kurie patenkina kitas sąlygas dėl tinkamos kandidatūros nedarbo išmokoms gauti, turi teisę prašyti tokių išmokų nedarbo draudimo įstatymuose nustatytomis sąlygomis.

1.2. Dalis įmokų, sukauptų darbuotojams, kurių įmokų laikotarpis yra per trumpas tam, kad jiems būtų galima suteikti teisę į nedarbo draudimą Šveicarijoje pagal 1 straipsnio 1 dalį, pagal 1 straipsnio 3 dalį kompensuojamos valstybėje, iš kurios jie yra kilę, tam, kad būtų galima padidinti šiems darbuotojams mokamų išmokų dydį visiško nedarbingumo atveju; šiems darbuotojams nesuteikiama teisė prašyti išmokų, jeigu jie visiškai nedirbo Šveicarijoje. Tačiau jiems suteikiama teisė prašyti pašalpų dėl blogo oro ir tuo atveju, jeigu jų darbdavys tampa nemokus. Išmokos visiškai nedirbant mokamos tos valstybės, iš kurios yra kilęs darbuotojas, su sąlyga, kad susiję darbuotojai patys praneša apie tai, kad ieško darbo. Į Šveicarijoje įgytus draudimo laikotarpius atsižvelgiama taip, tarsi jie buvo įgyti valstybėje, iš kurios darbuotojai yra kilę.

Dalis įmokų, sukauptų darbuotojams, nurodytiems 1 straipsnio 2 dalyje, kompensuojamos metiniu pagrindu, vadovaujantis šiomis nuostatomis:

a)šių darbuotojų bendros įmokos apskaičiuojamos kiekvienai šaliai remiantis pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičiumi kiekvienais metais ir kasmetinių įmokų vidurkiu, mokamu kiekvienam darbuotojui (darbdavio ir darbuotojo įmokos);
b)iš tokiu būdu apskaičiuotos sumos, jos dalis, reliatyviai atitinkanti visų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų pašalpų dalį, kurią rodo procentais išreikšta nedarbo išmoka, kompensuojama darbuotojo kilmės valstybei, kitą dalį pasilieka Šveicarija kaip rezervą būsimoms išmokoms(2);
c)Šveicarija kasmet pateikia patvirtinimą apie kompensuotas įmokas. Valstybių, iš kurių yra kilę darbuotojai, prašymu ji nurodo, kaip buvo apskaičiuota, ir pateikia kompensuotas sumas. Valstybės, iš kurių yra kilę darbuotojai, kiekvienais metais praneša Šveicarijai, koks skaičius nedarbo išmokų gavėjų gavo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas nedarbo išmokas.
2.Pasienio darbuotojo nedarbo draudimo įmokos Šveicarijoje toliau kompensuojamos, kaip numatyta susijusiuose dvišaliuose susitarimuose.
3.Susitarimai pagal 1 ir 2 straipsnius taikomi septynerių metų laikotarpį nuo Susitarimo įsigaliojimo. Jeigu, baigiantis septynerių metų laikotarpiui, valstybė narė susiduria su sunkumais ir susitarimai dėl įmokų kompensavimo nustoja galioti arba Šveicarija susiduria su sunkumais dėl sumavimo susitarimų, bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių gali perduoti tokį klausimą svarstyti Jungtiniam komitetui.

Pašalpos savimi pasirūpinti negalintiems asmenims Pašalpos savimi pasirūpinti negalintiems asmenims pagal Federalinį senatvės ir našlių aktą (Loi fédérale sur l'assurance-vieillesse et survivants) ir Federalinį invalidumo draudimo aktą (Loi fédérale sur l'assurance-invalidité), Jungtiniam komitetui priėmus sprendimą, nurodomos Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedo tekste, Reglamento Nr. 1408/71 II priedo a dalyje tuoj po to, kai įsigalioja šių aktų daliniai pakeitimai, kuriuose nurodoma, kad šias išmokas išimtinai finansuoja valstybės institucijos.

Profesinių išmokų planai, susiję su senatvės, našlių ir invalidumo pensijomis Neatsižvelgiant į Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 10 straipsnio 2 dalį, nustatyta išmoka pagal 1993 m. gruodžio 17 d. Federalinį aktą dėl profesinių išmokų planų, susijusių su senatvės, našlių ir invalidumo pensijomis, laisvo judėjimo (Loi Loi fédérale sur la libre pasage dans prévoyance professionnelle vieillesse, survivant et invalidité), pateikus prašymą išmokama pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris ketina visam laikui išvykti iš Šveicarijos ir kuriam pagal reglamento II antraštinę dalį daugiau netaikomi Šveicarijos teisė su sąlyga, kad tokie asmenys išvyksta iš Šveicarijos per penkerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

III PRIEDAS PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ ABIPUSIS PRIPAŽINIMAS (Diplomai, sertifikatai ir kiti kvalifikacijos pažymėjimai) 1. Profesinės kvalifikacijos abipusio pripažinimo srityje Susitariančiosios Šalys sutinka tarpusavyje taikyti Bendrijos teisės aktus, į kuriuos daroma nuoroda, kurie galioja Susitarimo pasirašymo dieną ir yra su daliniais pakeitimais, nurodytais šio priedo A skirsnyje, arba teisės normas, atitinkančias tokius aktus.

2.Taikydamos šį priedą Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į tuos Bendrijos teisės aktus, į kuriuos nuoroda daroma šio priedo B skirsnyje.
3.Teisės aktuose, į kuriuos nuoroda daroma šio priedo A skirsnyje, vartojama sąvoka „valstybės narės“, be kitų susijusiuose Bendrijos teisės aktuose nurodytų valstybių, papildomai taikoma Šveicarijai.

A SKIRSNIS: TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS DAROMA NUORODA A. Bendra sistema 1. 389 L 0048: 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl aukštojo mokslo diplomų, suteiktų baigus ne mažiau kaip trejų metų profesinį mokymą ir lavinimą, bendrosios pripažinimo sistemos (OL L 19, 1989 1 24, p. 16).

2.392 L 0051: 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildanti Direktyvą 89/48/EEB (OL L 209, 1992 7 24, p. 25), su pakeitimais, padarytais:
–394 L 0038: 1994 m. liepos 24 d. Komisijos direktyva 94/38/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančios Direktyvą 89/48/EEB, C ir D priedus (OL L 217, 1994 8 23, p. 8),
–395 L 0043: 1995 m. liepos 20 d. Komisijos direktyva 95/43/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančios Direktyvą 89/48/EEB, C ir D priedus (OL L 184, 1995 8 3, p. 21),
–95/1/EB, Euratomas, EAPB: dokumentų, susijusių su naujų valstybių narių stojimu į Europos Sąjungą, pritaikomosiomis pataisomis,
–397 L 0038: 1997 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 97/38/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antros bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos papildanti Direktyvą 89/48/EEB C priedą (OL L 184, 1997 8 3, p. 31).

Šveicarijos sąrašai, susiję su Direktyvos 92/51/EEB C ir D priedais, sudaromi šio Susitarimo taikymo pagrindu.

B. Teisinės profesijos 3. 377 L 0249: 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL L 78, 1977 3 26, p. 17), su pakeitimais, padarytais:

–1 79 H: Aktu dėl Graikijos Respublikos stojimo į Europos Bendrijas sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų (OL L 291, 1979 11 19, p. 91),
–1 85 I: Aktu dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo į Europos Bendrijas sąlygų (OL L 302, 1985 11 15, p. 160),
–95/1/EB, Euratomas, EAPB: dokumentų, susijusių su naujų valstybių narių stojimu į Europos Sąjungą, pritaikomosiomis pataisomis.

Šiame Susitarime Direktyva iš dalies pakeičiama taip:

1 straipsnio 2 dalis papildoma tokiu tekstu: „Šveicarija: Avocat/Advokat, Rechtsanwalt, Anwalt, Fürsprecher, Fürsprech Avvocato.“.

4.398 L 0005: 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine profesine veikla ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, 1998 3 14, p. 36).

Šiame Susitarime Direktyva iš dalies pakeičiama taip:

1 straipsnio 2 dalies a punktas papildomas tokiu tekstu: „Šveicarija: Avocat/Advokat, Rechtsanwalt, Anwalt, Fürsprecher, Fürsprech Avvocato.“.

C. Medicinos ir paramedicinos personalo veikla 5. 381 L 1057: 1981 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 81/1057/EEB, papildanti Direktyvas 75/362/EEB, 77/452/EEB, 78/686/EEB ir 78/1026/EEB dėl gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, praktikuojančių gydytojų stomatologų ir veterinarijos chirurgų diplomų, sertifikatų ir kitų kvalifikaciją oficialiai patvirtinančių dokumentų, atitinkamai pagal įgytas teises, abipusio pripažinimo (OL L 385, 1981 12 31, p. 25).

Gydytojai 6. 393 L 0016: 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/16/EEB, skirta padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją oficialiai patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui (OL L 165, 1993 7 7, p. 1), su pakeitimais, padarytais:

–95/1/EB, Euratomas, EAPB: dokumentų, susijusių su naujų valstybių narių stojimu į Europos Sąjungą, pritaikomosiomis pataisomis,
–398 L 0021: 1998 m. balandžio 8 d. Komisijos direktyva 98/21/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 93/16/EEB, skirtą padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją oficialiai patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui (OL L 119, 1998 4 22, p. 15),
–398 L 0063: 1998 m. rugsėjo 3 d. Komisijos direktyva 98/63/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 93/16/EEB, skirtą padėti laisvam gydytojų judėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusiam pripažinimui (OL L 253, 1998 9 15, p. 24).
a)3 straipsnis papildomas tokiu tekstu: „Šveicarijoje: titulaire du diplôme fédéral de médecin Eidgenössisch diplomierter Arzt titolare di diploma federale di medico, suteikia Département fédéral de l'intérieur.“;
b)5 straipsnio 2 dalis papildoma tokiu tekstu: „Šveicarijoje: spécialiste/Facharzt/specialista, suteikia Département fédéral de l'intérieur.“;
c)5 straipsnio 3 dalis po toliau nurodytų įtraukų papildoma tokiomis nuorodomis: anesteziologija: „Šveicarija: anesthésiologie Anästhesiologie anestesiologia“ bendroji chirurgija: „Šveicarija: chirurgie Chirurgie chirurgia“ neurochirurgija: „Šveicarija: neurochirurgie Neurochirurgie neurochirurgia“ akušerija ir ginekologija: „Šveicarija: gynécologie et obstétrique Gynäkologie und Geburtshilfe ginecologia e ostetricia“ bendroji medicina (vidaus ligos): „Šveicarija: médecine interne Innere Medizin medicina interna“ oftalmologija:
Skaityti toliau ↓

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.