{"html": "

242.2. geofiltracijos slėgio aukščius hs visoje tėkmės zonoje – užtvankos masyve, pagrinde, antifiltracinėse priemonėse, slėnio krantuose (13.1 pav.);

\n

13.1 pav. Galimo ŽU grunto filtracinių deformacijų zonos: a – vienalytė ŽU ant nevienalyčio pagrindo su vidiniu vamzdiniu drenažu; b – vienalytė ŽU ant vienalyčio pagrindo su išoriniu (antšlaitiniu) drenažu; c – akmenų ir žemių užtvanka ant uolinio pagrindo. GFD rūšys / numeravimas: M – mišrioji (po šlaito danga); 1 – kolmatacija (išorinė); 1I – kolmatacija (vidinė); 2 – kontaktinis išspaudimas; 3 – kontaktinis išplovimas; 4 – mechaninė bendroji sufozija; 4I – mechaninė kontaktinė sufozija; 5 – filtracinis išspaudimas 242.3. geofiltracijos slėgio aukščio gradientus is visoje tėkmės zonoje, o ypač antifiltracinėse priemonėse, ties drenažu, skirtingo grunto kontaktuose, ties vandens išsisunkimu į žemutinį bjefą. Bet kuriuo atveju is=, čia: ir – atitinkamai geofiltracijos slėgio aukščio pokytis ir tėkmės linijos atkarpa;

\n

242.4. geofiltracijos debitus Qs užtvankos masyve, pagrinde ir slėnio krantuose.

\n

Pastabos:

\n
1.Skaičiuojant Reglamento 242 p. nurodytus geofiltracijos parametrus, būtina įvertinti pagrindo grunto sandarą (jų nevienalytiškumą ir anizotropiškumą), didžiojo tvenkinio dugno ir užtvankos aukštutinio šlaito kolmataciją.
\n
2.Geofiltracijos parametrų skaičiavimo rezultatai yra labai svarbūs, skaičiavimų uždavinys sudėtingas, todėl jam spręsti reikia naudoti aprobuotas kompiuterines programas.
\n
243.Užtvankos masyvo, pagrindo ir antifiltracinių priemonių grunto filtracinis stiprumas nustatomas skaičiavimais bei grunto eksperimentiniais tyrimais esant realiems geofiltracinės tėkmės slėgio aukščių gradientams, įvertinant užtvankos masyvo bei jos pagrindo įtempius ir deformacijas, užtvankos konstrukcijos ypatumus ir naudojimo sąlygas.
\n
244.GFS yra saugos ribinio būvio HYD (žr. STR 2.02.06:2004 [9.31]) atvejis. Jis yra vertinamas grunto filtraciniu stipriu (GFS׀) ir tikrinamas pagal sąlygą is, d≤is, cr, /, (13.1) čia: is, d ir is, cr – atitinkamai skaičiuotinis ir kritinis geofiltracijos slėgio aukščių gradientai;
\n
–pasekmių klasės dalinis koeficientas; pagal STR 2.02.06:2004 [9.31], žr. 13.1 lentelę.
\n

13.1 lentelė Statinio pasekmių klasės dalinio koeficiento vertės Statinio pasekmių klasė CC1 CC2 CC3 CC4 Koeficientas 1,10 1,15 1,20 1,25 245. Skiriamas bendrasis ir vietinis grunto filtracinis stiprumas:

\n

245.1. vertinant pagal (13.1) formulę bendrąjį GFS׀:

\n

245.1.1. skaičiuotiniai gradientai , susieti su atitinkamais , yra apskaičiuojami vidutiniais dydžiais užtvankos masyve, antifiltracinėse priemonėse bei pagrinde;

\n

245.1.2. kritiniai gradientai is, cr ≡ is, cr, gen, susieti su atitinkamais is, d, gen, yra nustatomi pagal analogus arba pagal 13.2 lentelę;

\n

13.2 lentelė Kritinių vidutinių geofiltracijos slėgio aukščių gradientų is, cr, gen vertės Gruntas Priešslenkstė Ekranas ar branduolys Užtvankos masyvas ar prizmė Pagrindas Molis, molbetonis 15 12 8–2 1,35 Priemolis 10 8 4–1,5 0,80 Priesmėlis 3 2 2–1 0,60 Smulkus smėlis - - 0,75 0,32 Vidutinis smėlis - - 1 0,42 Rupus smėlis - - - 0,48 245.2. vertinant pagal (13.1) formulę vietinį GFS׀:

\n

245.2.1. skaičiuotiniai gradientai is, d≡is, d, loc gaunami iš Reglamento 242.3 p. aptartų is skaičiavimų duomenų ties visomis galimo grunto filtracinių deformacijų rūšių zonomis;

\n

245.2.2. kritiniai gradientai is, cr≡is, cr, loc apskaičiuojami pagal specialias metodikas arba nustatomi bandymais visoms galimoms grunto filtracinių deformacijų zonoms.

\n

Pastaba. Bendriausiu atveju galimos tokios grunto vietinių filtracinių deformacijų rūšys (žr. 13.1 pav.):

\n
1.sufozija – mechaninė (bendroji ir kontaktinė) ir cheminė su atitinkamomis is, cr, loc≡is, cr, suf vertėmis;
\n
2.filtracinis išspaudimas su is, cr, loc≡is, cr, h vertėmis;
\n
3.kontaktinis išplovimas su is, cr, loc≡is, cr, w vertėmis;
\n
4.kontaktinis išspaudimas su is, cr, loc≡is, cr, p vertėmis;
\n
5.kolmatacija – išorinė (aukštutinio bjefo zonoje) ir vidinė, pvz., prie drenažo, su atitinkamomis is, cr, loc≡is, cr, col vertėmis ir 6. mišri (po aukštutinio šlaito tvirtinimu, veikiant bangoms) su is, cr, loc≡is, cr, c.
\n
246.Jei bent viena grunto filtracinio stiprumo sąlyga (13.1) netenkinama, turi būti keičiama užtvankos konstrukcija. Dažniausiai numatomos efektyvesnės antifiltracinės priemonės, kurios sudaro sąlygas sumažinti nepriimtinas is, d vertes.
\n
247.Projektuojant drenažinius ir pereinamuosius sluoksnius, reikia:
\n

247.1. nustatyti atvirkštiniais filtrais saugomo grunto skaičiuotinius parametrus (granuliometrinę sudėtį, tankį, porėtumą, filtracijos koeficientą ir kt.);

\n

247.2. parinkti tinkamą atvirkštiniams filtrams natūralų arba dirbtinai sudarytą gruntą;

\n

247.3. nustatyti atvirkštinio filtro sluoksnių skaičių ir jų storį;

\n

247.4. nustatyti leistinus atvirkštinio filtro, drenažinių ar pereinamųjų sluoksnių granuliometrinės sudėties, storio ir tankio nuokrypius.

\n
248.Esminiai atvirkštinio filtro tinkamumo rodikliai yra jo gretimų sluoksnių dalelių būdingųjų skersmenų santykiai (tarpsluoksniniai koeficientai), kurie:
\n

248.1. biraus grunto atveju privalo užtikrinti:

\n

248.1.1. gretimų sluoksnių dalelių nesimaišymą:

\n

248.1.2. pakankamą vandens pralaidumą; čia: – atitinkamo grunto dalelių skersmenų (pagrindo (d), atvirkštinio filtro sluoksnių (I-ojo – , II-ojo – , N-ojo – bei drenažo sluoksnio ( atitinkančių 15 ir 85% granuliometrinės sudėties kreivėje, vertės;

\n

Pastabos:

\n
1.Jei atvirkštinio filtro sluoksnis glaudžiasi prie sukiaurinto vamzdžio, limituojamas santykis ar ; čia: dh ir bc – vamzdžio skylutės skersmuo ar plyšelio plotis.
\n
2.Taikant ir formules ir atsižvelgiant į 1 pastabą, tuo pačiu nustatomas ir reikalingas atvirkštinio filtro sluoksnių skaičius; siekiama, kad jų būtų mažiau.
\n

248.2. rišlaus grunto atveju privalo užtikrinti tas pačias ir sąlygas, bet su savitomis santykio nustatymo taisyklėmis (žr. Hidrotechnikos statinių projektavimo taisykles [9.13]); santykiai ribojami kaip ir Reglamento 248.1 p.

\n
249.Atvirkštinio filtro sluoksnių storiai parenkami taip:
\n

249.1. kai grunto dalelių rūšiuotumo koeficientas 10, sluoksnių storis nustatomas pagal Reglamento 153 p. nurodymus;

\n

249.2. kai grunto dalelių rūšiuotumo koeficientas 10, sluoksnių skaičius nustatomas atliekant bandomuosius supylimus ir įvertinant filtro grunto segregaciją, atsirandančią transportuojant, supilant ar išlyginant filtro sluoksnius.

\n
250.Atvirkštiniams filtrams, pereinamiesiems bei drenažiniams sluoksniams projektuoti gali būti naudojamos ir kitos aprobuotos taisyklės.
\n
251.Vietoje gruntinių atvirkštinių filtrų naudojant porėto betono ar geosintetikos atvirkštinius filtrus, atliekami specialūs skaičiavimai (žr. Hidrotechnikos statinių projektavimo taisykles [9.13]).
\n

Pastaba. CC3 ir CC4 pasekmių klasių užtvankų drenažo atvirkštinio filtro medžiagos ir konstrukcijos turi būti patikrintos laboratoriniais ir natūriniais tyrimais.

\n
252.Gruntinių užtvankų šlaitų stabilumas yra saugos ribinio būvio GEO (žr. STR 2.02.06:2004 [9.31]) atvejis. Šlaitų stabilumo skaičiavimams paprastai taikomi inžineriniai būdai, pagrįsti hipoteze, kad kažkuri ŽU šlaito, o dažnai ir keteros, pašlaitės bei pagrindo, dalis gali nuslinkti apskritiminiu paviršiumi ir kad šliaužiančioji dalis nesideformuoja.
\n

Pastabos:

\n
1.Nušliaužimas kitokios formos, pvz., tiesiais, laužytais ir pan., paviršiais tikrintinas, kai ŽU masyve ir (ar) pagrinde yra iš skirtingo grunto suprojektuotas branduolys arba ekranas. Šitoks nušliaužimas tikrinamas pagal specialias taisykles.
\n
2.Paprastai nagrinėjamas plokštuminis profilinis šlaito nušliaužimas, imant profilinę 1 m pločio ŽU išpjovą. Išskiriami būdingieji profiliai, pvz., ties upės vaga, salpoje; jų šlaitų stabilumas skaičiuojamas atskirai, gautieji rezultatai apibendrinami.
\n
253.Konkretaus profilio stabilumas bendruoju atveju apskaičiuojamas pakartotinais bandymais tokia tvarka:
\n

253.1. braižomas tikslus profilio brėžinys, sužymimos skaičiuotinės grunto charakteristikos, įbrėžiama depresijos kreivė ir, jei yra, geofiltracijos slėgio aukščių izolinijos;

\n

253.2. įbrėžiamas spėjamasis slinkimo paviršius, fiksuojant apskritimo centro padėtį O1 ir spindulį R1;

\n

253.3. slinkimo paviršiumi ir ŽU išoriniu kontūru apribota zona suskaldoma į vertikalias vienodo pločio b prizmeles; pradinė prizmelė įbrėžiama simetriškai (po 0,5 b) vertikalės, nuleistos iš taško O1, atžvilgiu;

\n

253.4. prizmelės sunumeruojamos: pradinė žymima O, šlaito link paeiliui 1, 2,..., pašlaitės link – 1, 2,...;

\n

253.5. apskaičiuojamos kiekvieną i-ąją prizmelę veikiančios skaičiuotinės jėgos:

\n

253.5.1. svorio jėga ; čia: ir – vandens, jei jo yra virš prizmelės, ir grunto (1... n sluoksnių) svoriniai tankiai; ir – vandens ir grunto (1... n sluoksnių) vidutiniai storiai:

\n

253.5.1.1. svorio jėgos normalinė dedamoji ;

\n

253.5.1.2. svorio jėgos tangentinė dedamoji ;

\n

253.5.2. priešslėgio jėga ; čia – slėgio aukštis i-osios prizmelės apačioje;

\n

253.5.3. trinties jėga; čia grunto vidinės trinties kampas i-osios prizmelės apačioje;

\n

253.5.4. sankibos jėga ; čia grunto sankiba i-osios prizmelės apačioje.

\n

Pastabos:

\n
1., ir vertės turi būti skaičiuotinės; virš depresijos kreivės imamos kaip natūralaus drėgnio, o žemiau laisvojo vandens paviršiaus arba depresijos kreivės – kaip įmirkusio grunto.
\n
2.Išvardintos jėgos sutelkiamos slinkimo plokštumoje, sankirtos su i-osios prizmelės vidurine linija taške.
\n
3.ir veikia per sankirtos tašką išbrėžto apskritimo spindulio kryptimis.
\n
4.Iš 3 pastabos išplaukia, kad , .
\n
5.ir veikia svorio jėgos tangentinės dedamosios kryptimi (statmenai jėgai Ni bei spinduliui R).
\n
6.Nagrinėjamos ir kitokios prizmelę veikiančios jėgos, pvz., sniego svorio jėga.
\n

253.6. apskaičiavus visų prizmelių visas jėgas, nagrinėjamojo šlaito atvejo stabilumas vertinamas stabilumo koeficientu , kuris yra ekvivalentiškas STR 2.02.06:2004 [9.31] stabilumo sąlygai (7.2). Šiuo atveju ; (13.3) čia: žr. Reglamento 244 p.;

\n
–apkrovų derinių dalinis koeficientas:
\n

Apkrovų derinys Pagrindinis Ypatingųjų poveikių Statybos laikotarpio Koeficientas γlc 1,00 0,90 0,95 skaičiavimų metodo dalinis koeficientas:

\n

Skaičiavimo metodai Tenkinantys pusiausvyros sąlygą Supaprastinti Koeficientas γc 1,00 0,95 (13.3) sąlygos analizė:

\n

253.6.1. jei (13.3) sąlyga netenkinama, t. y., jei <, reikia lėkštinti ŽU šlaitą ir skaičiavimus kartoti;

\n

253.6.2. jei (13.3) sąlyga tenkinama, reikia skaičiuoti bent 15–20 kitokių spėjamų šlaito variantų, keičiant apskritimo spindulius R ir centro O padėtis. Čia dar žiūrima:

\n

253.6.2.1. jei kažkuris variantas netenkina (13.3) sąlygos – pasekmę žr. Reglamento 253.6.1 p.;

\n

253.6.2.2. jei visi variantai tenkina (13.3) sąlygą, toliau domimasi tik tuo variantu, kurio Ks reikšmė mažiausia – reikalaujama, kad būtų . Priešingu atveju reikia projektuoti statesnį ŽU šlaitą ir skaičiavimus pakartoti.

\n
254.ŽU šlaitų stabilumo skaičiavimai taikant griežtus geomechanikos dėsnius kol kas turi ribotą praktinę reikšmę.
\n
255.Tikrinant užtvankos šlaitų stabilumą, reikia apskaičiuoti Ks reikšmes atskirai nagrinėjant žemutinio ir aukštutinio šlaito skaičiavimų atvejus.
\n
256.Žemutinio šlaito stabilumo skaičiavimo atvejai:
\n

256.1. pirmasis pagrindinis skaičiavimų atvejis, kai:

\n

256.1.1. užtvanką veikia pagrindinis apkrovų ir poveikių derinys (žr. STR 2.02.06:2004 [9.31]);

\n

256.1.2. aukštutiniame bjefe yra normaliosios patvankos vandens lygis (NPL);

\n

256.1.3. užtvankos masyve geofiltracija nusistovėjusi, drenažas veikia normaliai;

\n

256.1.4. žemutiniame bjefe yra didžiausias galimas vandens gylis, esant NPL, t. y. ht, max, bet ne didesnis, kaip 0,2 hsl, čia hsl – šlaito aukštis.

\n

Pastaba. Ties slėniu gali būti ir ht, max≤0 (kai ŽU žemutinė papėdė gerai nudrenuota).

\n

256.2. antrasis pagrindinis skaičiavimų atvejis analogiškas pirmajam, bet tariant, kad šiuo atveju vandens lygiai aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose yra didžiausi (pvz., per pavasario potvynį);

\n

256.3. trečiasis – ypatingasis skaičiavimų atvejis analogiškas antrajam, bet tariant, kad šiuo atveju užtvanką veikia ypatingasis apkrovų ir poveikių derinys (žr. STR 2.02.06:2004 [9.31]);

\n
257.aukštutinio šlaito skaičiavimo atvejai:
\n

257.1. pirmasis – pagrindinis skaičiavimų atvejis, kai:

\n

257.1.1. užtvanką veikia pagrindinis apkrovų ir poveikių derinys;

\n

257.1.2. aukštutiniame bjefe vandens lygis didžiausiu galimu greičiu ir dydžiu pažemėja, pradedant nuo NPL arba nuo Maks PL, p, atitinkančio pagrindinio apkrovų ir poveikių derinio Qmax;

\n

257.1.3. užtvankos masyve geofiltracija nenusistovėjusi, drenažas veikia normaliai;

\n

257.1.4. žemutiniame bjefe vandens lygis atitinka Qmax, t. y. Maks ŽBVL, p;

\n

257.2. antrasis – statybos laikotarpio skaičiavimų atvejis, kai:

\n

257.2.1. užtvanką veikia statybos meto poveikių ir apkrovų derinys;

\n

257.2.2. aukštutiniame bjefe yra mažiausias vandens gylis, bet ne mažesnis, kaip 0,2 hsl, čia hsl – šlaito aukštis;

\n

257.2.3. užtvankos masyve geofiltracija nusistovėjusi, drenažas veikia normaliai;

\n

257.2.4. žemutiniame bjefe vandens lygis mažiausias;

\n

257.3. trečiasis – ypatingasis skaičiavimų atvejis, kai:

\n

257.3.1. užtvanką veikia ypatingasis apkrovų ir poveikių derinys;

\n

257.3.2. aukštutinio bjefo vandens lygis didžiausiu galimu greičiu ir dydžiu pažemėja nuo Maks PL, y, atitinkančio ypatingojo apkrovų ir poveikių derinio ;

\n

257.3.3. užtvankos masyve geofiltracija nenusistovėjusi, drenažas veikia normaliai;

\n

257.3.4. žemutiniame bjefe vandens lygis atitinka, t. y. turime Maks ŽBVL, y.

\n

Pastabos:

\n
1.Skaičiuojant bangoms atsparių netvirtintų smėlinių šlaitų stabilumą, reikia įvertinti bangų suformuoto šlaito kontūrą (žr. Reglamento 2 priedą).
\n
2.Šlaito stabilumas apskaičiuojamas pakartotinių bandymų metodu.
\n
258.Skaičiuojant suplautinių ŽU šlaitų stabilumą, būtina įvertinti vandens geofiltraciją iš statybinio baseino-sėsdintuvo užtvankos suplovimo metu ir šlaitų grunto prisotinimą vandeniu (skaičiuojamasis statybos laikotarpio atvejis).
\n
259.Suplautinių žemių su moliniu branduoliu užtvankų šoninių prizmių stabilumo skaičiavimuose reikia įvertinti grunto porų vandens slėgį branduolio konsolidacijos laikotarpiu (kai skaičiuojamas statybos laikotarpio atvejis – pagal Reglamento 257.2 p.).
\n
260.Jeigu užtvankos masyvo ir pagrindo rišlaus grunto konsolidacija statybos užbaigimo metu dar tebesitęsia, skaičiuojant statybos ir naudojimo atvejų šlaitų stabilumą, reikia įvertinti grunto porų vandens slėgį.
\n
261.Užtvankoms su gruntiniais ekranais reikia patikrinti:
\n

261.1. šlaito dangos ir ekrano dangos stabilumą ekrano paviršiaus atžvilgiu;

\n

261.2. šlaito dangos, ekrano dangos ir paties ekrano stabilumą ekrano apačios atžvilgiu.

\n

Pastaba. Nušliaužimo paviršiams, nurodytiems Reglamento 261.1 ir 261.2 p., imamos ekrano grunto stiprumo charakteristikos.

\n
262.Skaičiuojant CC1 ir CC2 pasekmių klasių GMU šlaitų stabilumą, jų grunto stiprumo parametrų vertės imamos pastovios, o CC3 ir CC4 pasekmių klasių užtvankoms – kintamos, priklausančios nuo šliaužimo plokštumoje esančio grunto įtempių-deformacijų būsenos.
\n
263.GMU ir jų pagrindų įtempių-deformacijų būseną reikia įvertinti ir parenkant gruntinių medžiagų geotechninius rodiklius, ir skaičiuojant šlaitų stabilumą, vandeniui nelaidžių elementų kontakto su pagrindo gruntu filtracinį stiprumą, negruntinių antifiltracinių priemonių stiprumą bei atliekant užtvankos natūrinius tyrimus.
\n
264.Skaičiuojant CC3 ir CC4 pasekmių klasių GMU įtempius-deformacijas, paprastai naudojami netiesiniai modeliai, įvertinantys grunto ribinio būvio plastines deformacijas. Deformacijų parametrai nustatomi bandant grunto pavyzdžius odometruose ir stabilometruose. Bandiniai turi atitikti užtvankos masyvo ir jos pagrindo grunto granuliometrinę sudėtį. Stambiagrūdžiui gruntui leidžiama naudoti modelinį gruntą. Skaičiavimuose turi būti įvertinti užtvankos statybos etapai bei didžiojo tvenkinio užpildymo vandeniu greitis.
\n

CC1 ir CC2 pasekmių klasių užtvankų skaičiavimuose leidžiama naudoti tiesinius modelius.

\n
265.GMU masyvo ir pagrindo nuosėdžiai skaičiuojami siekiant nustatyti reikalingą užtvankos statybinį aukštį ir tikslinant statybos apimtis. Be to, reikia:
\n

265.1. nustatant suplautinių užtvankų statybinį aukštį, nepriklausomai nuo grunto atsargų, skirtų nuosėdžiui kompensuoti, vadovautis Reglamento šio ir 259 p. reikalavimais;

\n

265.2. užtvankos nuosėdžio skaičiavimus atlikti keliems būdingiems skersiniams pjūviams, pvz., ties upės vaga, kairėje ir dešinėje upės slėnio pusėje, kiekviename pjūvyje parenkant keletą vertikalių, kurios apibūdintų skirtingus pjūvio aukščius (ties ketera, bermomis), pagrindo gruntą bei GMU elementus (branduolį, ekraną, prizmę ir kt.);

\n

265.3. skaičiuojant užtvankos masyvo ir pagrindo nuosėdį, vadovautis STR 2.02.06:2004 [9.31] ir specialių normatyvinių dokumentų nuostatomis.

\n
266.Skaičiuojant CC3 ir CC4 pasekmių klasių užtvankų nuosėdžius bei jų kaitą, reikia vadovautis eksperimentiniais grunto spūdumo tyrimais, įvertinant užtvankos įtempių-deformacijų būseną. Grunto porų vandens slėgį, grunto slankumą, suslūgimą ir išbrinkimą, padidėjus drėgmei naudojimo metu, reikia įvertinti esant reikalui, t. y. jiems išryškėjus.
\n

Pastaba. CC1 ir CC2 pasekmių klasių užtvankų nuosėdžiai gali būti skaičiuojami pagal apytikres priklausomybes, deformacijų modulių reikšmes priimant pagal STR 2.02.06:2004 [9.31] ir specialius normatyvinius dokumentus.

\n
267.Horizontalieji užtvankų poslinkiai nustatomi įtempių-deformacijų būsenos skaičiavimais, įvertinant grunto spūdumo pokyčius padidėjus grunto drėgmei. CC3 ir CC4 pasekmių klasių užtvankoms horizontaliuosius poslinkius leidžiama imti pagal tokių pat konstrukcijų užtvankų, pastatytų tokiomis pat sąlygoms, analogus. Apytikriai užtvankų keterų horizontalieji poslinkiai gali būti prilyginami keteros nuosėdžiams, įvykusiems po didžiojo tvenkinio užpildymo vandeniu.
\n
268.Projektuojant užtvankas su ekranu arba branduoliu (diafragma), būtina įvertinti slėnio krantų poslinkius.
\n
269.Užtvankose su negruntiniais ekranais ir diafragmomis reikia apskaičiuoti ekranų ir diafragmų išilginius ir skersinius poslinkius. Diafragmos (ekrano) įtempių-deformacijų būsena skaičiuojama įvertinant grunto trintį į diafragmos (ekrano) paviršių, šių antifiltracinių priemonių schemas ir deformacines siūles (žr. Reglamento 4 priedą).
\n
270.Bangų ir ledo veikiamų GMU šlaitų dangų stabilumas ir stiprumas apskaičiuojamas įvertinant bangų ir ledo apkrovas pagal STR 2.05.15:2004 [9.34] ir Reglamento 69-94 p. nuorodas.
\n
271.Grunto porų vandens slėgį reikia įvertinti skaičiavimuose tais atvejais, kai didžiausia porų vandens slėgio koeficiento ru, max reikšmė, prilygstanti perteklinio porų vandens slėgio u ir įtempių santykiui, viršija grunto porų vandens slėgio normatyvinio koeficiento (ru, n=0,1) reikšmę. ru, max, nustatomas pagal formulę: ru, max=ru, c ∙ ru, o. (13.4) čia: ru, c – grunto porų vandens slėgio koeficientas, nustatomas pagal uždarąją schemą (neįvertinant vandens išsisunkimo iš grunto); ru, o – grunto porų vandens slėgio koeficientas pagal atvirąją schemą (įvertinant vandens išsisunkimą iš grunto).
\n

Pastaba. Porų vandens slėgio koeficientų ru, c ir ru, o vertės nustatomos pagal Reglamento 4 priede pateiktus grafikus.

\n
272.GMU, pastatytų ant molinių pagrindų ir turinčių molinių medžiagų elementų (masyvą arba branduolį), konsolidacija siejasi su perteklinio grunto porų vandens slėgio sklaida ir įvertinama specialiais skaičiavimais.
\n
273.ŽU bei akmenų ir žemių užtvankų antifiltracinių priemonių atsparumą pleišėjimui reikia nustatyti jų įtempių-deformacijų skaičiavimais. Be to, būtina įvertinti grunto porų vandens slėgį, o CC3 ir CC4 pasekmių klasių užtvankoms, atsižvelgiant į jų masyvo ir branduolio grunto savybes, – spūdumo dinamiką ir nuoslinkio galimybę.
\n
274.AŽU su branduoliu žemutinės prizmės stabilumas apskaičiuojamas tariant, kad žemutinę prizmę veikia visa horizontali AB vandens slėgio P, o jai priešinasi prizmės pade susidaranti trinties jėga F=G; čia G – prizmės svoris, – pagrindo grunto vidaus trinties kampas.
\n
275.Negruntinių medžiagų ekranų ir diafragmų stiprumas užtikrinamas tiek gretinamąja patirtimi (tai ypač būdinga naudojant asfaltines medžiagas), tiek specialiais skaičiavimais (tai būdinga projektuojant gelžbetonio ekranus ir diafragmas bei plienines diafragmas, žr. Reglamento 5 priedą).
\n

XIV SKYRIUS. GRUNTINIŲ MEDŽIAGŲ UŽTVANKŲ SAUGOS UŽTIKRINIMAS

\n
276.Rengiant GMU projektą būtina vadovautis teisės aktais ir normatyviniais dokumentais, skirtais HTS saugai užtikrinti.
\n
277.GMU projekto sudėtyje būtina parengti specialų hidromazgo elgsenos ir būklės natūrinių stebėjimų statybos ir naudojimo metu projektą, kad būtų galima laiku:
\n

277.1. išaiškinti defektus ir nepalankius reiškinius;

\n

277.2. panaudoti remonto priemones;

\n

277.3. išvengti sutrikimų ir avarijų;

\n

277.4. pagerinti naudojimo režimą;

\n

277.5. įvertinti saugos lygį ir avarijų riziką.

\n
278.Natūrinių stebėjimų projekte turi būti:
\n

278.1. kontrolinių apkrovų ir jų poveikių GMU sąrašas;

\n

278.2. GMU ir jos pagrindo būklės kontrolinių ir diagnozinių rodiklių bei saugos kriterijų sąrašas;

\n

278.3. instrumentinių ir vizualinių stebėjimų programa ir sudėtis;

\n

278.4. KMA, kitų matavimo prietaisų ir įtaisų specifikacija;

\n

278.5. KMA įtaisymo techninės sąlygos ir brėžiniai;

\n

278.6. gamtinių ir technogeninių poveikių GMU, jos būklės monitoringo sistemos, įskaitant jos techninių ir programinių priemonių sudėtį, struktūrinė schema ir techniniai sprendiniai.

\n
279.GMU projekte turi būti pateikta jos saugos vertinimo metodika.
\n

Pastaba. Prieš atiduodant naudoti bei naudojant GMU, saugos kriterijai ir saugos vertinimo metodika turi būti tikslinami remiantis apkrovų ir poveikių, techninės būklės, medžiagų ir pagrindo grunto, konstrukcinių sprendinių pokyčių natūriniais stebėjimais.

\n
280.GMU projekte galimų avarijų lokalizavimui ir likvidavimui turi būti numatyti techniniai sprendiniai statybos ir naudojimo metu panaudoti:
\n

280.1. grunto karjerus ir rezervus;

\n

280.2. statybos bazės gamybos objektus, transportą ir įrangą;

\n

280.3. tiltus ir privažiavimo kelius rajone ir objekto teritorijoje;

\n

280.4. autonominius ar rezervinius elektros energijos šaltinius ir elektros linijas;

\n

280.5. kitas operatyvinės veiklos priemones.

\n

Pastaba. Reglamento 280.1–280.5 p. nurodytas priemones reikia numatyti atsižvelgiant į materialines, socialines ir aplinkosaugos reikmes.

\n
281.Projektuojant GMU, turi būti numatyti konstrukciniai technologiniai sprendiniai galimų pažeidimų ir avarinių situacijų statybos ir naudojimo metu plėtrai išvengti.
\n
282.GMU projekte turi būti pateikti galimų materialinių ir socialinių nuostolių dėl HTS avarijos su slėginio fronto pažeidimu skaičiavimai.
\n
283.Projekte reikia numatyti lokalinę perspėjimo apie slėginio fronto pralaužimo grėsmę sistemą personalui ir gyventojams, esantiems upės slėnyje HTS žemutiniame bjefe.
\n

XV SKYRIUS. APLINKOSAUGA

\n
284.Rengiant GMU projektą, būtina vadovautis aplinkosaugos teisės aktais ir normatyviniais dokumentais, nustatančiais aplinkosaugos reikalavimus inžinerinėje veikloje.
\n
285.Būtina sudaryti galimybę didžiuosius tvenkinius, žemutinius bjefus ir gretimas teritorijas panaudoti turizmo bei rekreacijos plėtrai, žemių rekultivavimui ir įtraukimui į ūkinę veiklą, nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų.
\n
286.Aplinkosaugos priemones reikia projektuoti kompleksiškai, remiantis aplinkos pokyčių, pastačius hidromazgą, prognoze.
\n
287.Projektuojant GMU, turi būti numatyti techniniai sprendiniai, kurie užtikrins HTS ir gamtinio komplekso sąveiką ir eliminuos neleistinas šios sąveikos pasekmes:
\n

287.1. biotechniniai sprendiniai retoms augalų, žuvų, gyvūnų, paukščių rūšims išsaugoti sklypuose, kuriems tiesioginę įtaką turi pagrindiniai statiniai, didieji tvenkiniai, žemutiniai bjefai, kanalai ir kt. tiek statybos, tiek naudojimo metu;

\n

287.2. sprendiniai ūkinės veiklos ir su ja susijusios infrastruktūros neigiamos įtakos aplinkai neutralizavimas.

\n
288.Aplinkosaugos klausimų sprendimas turi prasidėti objekto projektavimo ankstyviausiose stadijose ir tęstis nagrinėjant visus kitus techninius klausimus.
\n
289.Aplinkosaugos priemonių sudėtyje turi būti pateikta:
\n

289.1. esamos aplinkos būklės analizė;

\n

289.2. aplinkos būklės pokyčių prognozė;

\n

289.3. antropogeninių poveikių leistino lygio nustatymas;

\n

289.4. apsaugos priemonių parengimas;

\n

289.5. galimų papildomų priemonių ekologinei būklei išsaugoti ir pagerinti, naudojant HTS, parengimas;

\n

289.6. kiekvieno aplinkos elemento būklės kontrolės sistema.

\n
290.Projektuojant GMU, reikia numatyti specialias priemones, kai yra vykdoma:
\n

290.1. dugno gilinimo darbai, apimantys grunto iškasimą, jo transportavimą ir sąvartų sudarymą;

\n

290.2. dambų, užtūrų statyba, akmenų guolių, atgalinių užpildų ir pan. sudarymas pilant gruntą ir (ar) akmenis į vandenį;

\n

290.3. pramonės įmonių skystųjų atliekų saugyklų atitvėrimo statinių statyba;

\n

290.4. grunto tankinimas, tarp kitų naudojant ir sprogdinimą;

\n

290.5. statyba, panaudojant medžiagas, kurios gali tapti aplinkos taršos šaltiniais;

\n

290.6. grunto stiprinimas, tarp kitų naudojant cheminius būdus ir (ar) dirbtinį užšaldymą;

\n

290.7. povandeninis betonavimas, ir pan.

\n
291.Patvankinių HTS projektuose turi būti numatytos šios priemonės:
\n

291.1. didžiųjų tvenkinių ir skystųjų atliekų saugyklų dubens paruošimas;

\n

291.2. galimų vandens taršos, pavojingos žmonėms, gyvūnijai ir augalijai, šaltinių likvidavimas;

\n

291.3. apsemtų krūmų, medžių, durpių salų neigiamo poveikio vandens kokybei pašalinimas;

\n

291.4. plūduriuojančios medienos ir šiukšlių surinkimas ir panaudojimas;

\n

291.5. galimų taršos židinių lokalizavimas, žalingų priemaišų koncentracijos mažinimas.

\n
292.Turi būti užtikrinti didžiųjų tvenkinių vandens bei skystųjų atliekų saugyklų geofiltracijos vandens kokybės rodikliai:
\n

292.1. hidrocheminiai, pagal cheminių elementų ir junginių sudėtį, kiekius, pH;

\n

292.2. hidrobiologiniai, pagal spalvotumą, biologinį deguonies režimą;

\n

292.3. sanitariniai.

\n
293.Statybai naudojamoms medžiagoms (vietinės ir (ar) atvežtinės – gruntinės, negruntinės, ledo kompozicinės), cheminiams priedams ir reagentams turi būti atlikta ekologinė ekspertizė. Jos metu nagrinėjamos ir pačios medžiagos, ir galimos jų sąveikos su vandeniu, pagrindo gruntu, HTS konstrukcijomis.
\n
294.Pagal Reglamento 289 p. reikalavimus būtini šie įvertinimai ir prognozės:
\n

294.1. geologinių ir hidrogeologinių sąlygų pokyčiai, apimantys požeminius vandenis:

\n

294.1.1. lygių režimą;

\n

294.1.2. maitinimo pobūdį;

\n

294.1.3. chemizmą, ypač esant mineraliniams vandenims, galimam grunto druskų išplovimui arba grunto įdruskėjimui;

\n

294.2. geofiltracijos debitai iš didžiojo tvenkinio ar skystųjų atliekų saugyklos;

\n

294.3. ŽB vagos transformacijos, didžiojo tvenkinio krantų ardymas ir užnešimas;

\n

294.4. terminio ir ledų režimo bjefuose, HAE baseinuose pokyčiai, tarp jų ilgų ledo properšų susidarymas bei ledų sankamšų ir sangrūdų suaktyvėjimas;

\n

294.5. seisminių reiškinių paaktyvėjimas;

\n

294.6. statybos rajono kraštovaizdžio pokyčiai ir jo atkūrimas;

\n

294.7. vandentėkmių ir vandens telkinių vagų, hidraulinio, terminio ir ledų režimo pokyčių įtaka žuvų nerštui ir reprodukcijai, perintiems paukščiams, žinduoliams ir t. t.;

\n

294.8. didžiojo tvenkinio ir žemutinio bjefo rajone pasireiškiančių mikroklimatinių (temperatūros, oro drėgmės, vėjų, kritulių ir pan.) pokyčių įtaka inžineriniams geologiniams procesams, infrastruktūrai, socialinei demografinei ir gamtinei aplinkai.

\n
295.Projektuojant GMU, reikia įvertinti gamtinių sąlygų pokyčius, dėl kurių gali kilti ir (ar) suaktyvėti šie negatyvūs fizikiniai geologiniai bei geodinaminiai procesai HTS pagrinduose:
\n

295.1. teritorijų užtvinimas ir patvenkimas;

\n

295.2. didžiųjų tvenkinių krantų ardymas ir uždumblėjimas;

\n

295.3. labai mineralizuotų, radioaktyvių ir pan. vandenų išspaudimas iš giluminių sluoksnių;

\n

295.4. grunto filtracinės deformacijos;

\n

295.5. nuošliaužų susidarymas ir (ar) suaktyvėjimas;

\n

295.6. durpių iškilimas ir ištirpimas, kuris gali neigiamai paveikti didžiojo tvenkinio bei geofiltracijos vandens kokybę ir pagrindo grunto savybes.

\n
296.Siekiant eliminuoti Reglamento 295 p. nurodytų galimų negatyvių reiškinių įtaką, turi būti naudojamos, kur tinka, šios priemonės:
\n

296.1. antifiltracinės priemonės ir drenažas;

\n

296.2. grunto tankinimas, cementavimas, injektavimas, dirbtinis sušaldymas;

\n

296.3. cheminės priemonės ir apsaugos (sluoksniai, barjerai ir kt.);

\n

296.4. grunto pakeitimas;

\n

296.5. durpių išvežimas arba jų užpylimas;

\n

296.6. krantų tvirtinimo, atitvėrimo bei vandens nuvedimo statiniai;

\n

296.7. didžiojo tvenkinio lygio režimo reguliavimas;

\n

296.8. žemių rekultivavimas;

\n

296.9. saugomų ir rekreacinių zonų (draustinių, parkų) sudarymas;

\n

296.10. specialūs apribojimai transportui ir kt.

\n

Pastaba. Jei hidromazgo ŽB susidaro ilga properša arba jei yra HE su paros galios reguliavimu, reikia išnagrinėti hidromazgo – kontrareguliatoriaus statybos tikslingumą, kuris sumažintų pagrindinio hidromazgo negatyvius poveikius žmonėms, inžineriniams objektams ir aplinkai.

\n
297.Projektuojant GMU, kurių naudojimas iš esmės daryti įtaką ekologijai, turi būti numatytas oro, žemės ir vandens ekosistemų monitoringas, kuriuo būtų garantuojamas:
\n

297.1. ekologinių procesų įvertinimas;

\n

297.2. projekte numatytų aplinkosaugos priemonių veiksmingumas;

\n

297.3. projekte pateiktų įvertinimų ir prognozių patikrinimas ir koregavimas, remiantis duomenimis, sukauptais nuo statybos pradžios iki GMU ir gamtinio komplekso sąveikos procesų stabilizavimosi.

\n

XVI SKYRIUS. Gruntinių medžiagų užtvankų, KAIP INŽINERINIŲ STATINIŲ, ESMINIAI REIKALAVIMAI

\n
298.Gruntinių medžiagų užtvankų, kaip inžinerinių statinių, esminiai reikalavimai atitinka reikalavimus, nurodytus STR 2.02.06:2004 [9.31].
\n

XVII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

\n
299.Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ STR 2.05.17:2005 1 priedas GRUNTO GEOTECHNINĖS SAVYBĖS 1. Grunto geotechninių savybių rodikliai bei jų vertės pateiktos 1–5 lentelėse.
\n
2.1, 4 ir 5 lentelėse pateiktos vardinės, o 2 ir 3 lentelėse – charakteristinės rodiklių vertės.
\n

1 lentelė Moreninio molio grunto geotechninės savybės Gruntas Taku-mo rodiklis Rodikliai Natūralaus grunto tankis, Mg/m3 Natūralus drėgnis, % Porėtumo koefi-cientas Sankiba, kPa Vidinės trinties kampas, laipsn.

\n

Deformacijų modulis, MPa Smėlingas, dulkingas molis (priemolis) <0 Vidurkiai 2,24 10,6 0,340 77 29 68 Kitimo intervalai 2,16–2,35 8–15 0,25–0,41 30–140 21–39 32–110 0–0,25 Vidurkiai 2,23 12,5 0,365 47 29 56 Kitimo intervalai 2,14–2,33 11–15 0,32–0,45 10–70 22–37 32–82 0,25–0,50 Vidurkiai 2,22 13,6 0,383 30 28 48 Kitimo intervalai 2,16–2,30 12,15 0,31–0,45 10–40 19–36 35–75 0,5–0,75 Vidurkiai 2,18 17,0 0,458 30 28 44 Kitimo intervalai 2,15–2,24 15–19 0,40–0,52 20–40 23–37 28–55 Labai smėlingas, labai dulkingas molis (priesmėlis) <0 Vidurkiai 2,26 9,2 0,308 67 34 73 Kitimo intervalai 2,16–2,36 6–11 0,21–0,38 20–130 28–39 38–100 0–0,5 Vidurkiai 2,25 12,1 0,342 49 32 62 Kitimo intervalai 2,15–2,34 9–14 0,30–0,39 10–80 27–35 40–85 2 lentelė Moreninio molio grunto sankibio c, kPa ir vidinės trinties kampo j0 charakteristinės vertės Gruntas Takumo rodiklis Rodikliai Porėtumo koeficientas 0,20–0,30 0,30–0,40 0,40–0,50 Smėlingas dulkingas molis (priemolis) <0 c 75 65 55 j 36 30 28 0–0,25 c 51 50 50 j 35 29 26 0,25–0,50 c – 32 32 j – 29 26 Labai smėlingas, labai dulkingas molis (priesmėlis) <0 c 63 57 33 j 38 33 28 0–0,25 c – 51 27 j – 31 30 0,25–0,50 c – 38 – j – 29 – 3 lentelė Moreninio molio grunto deformacijų modulio E, MPa charakteristinės vertės Gruntas Takumo rodiklis Porėtumo koeficientas 0,20–0,30 0,30–0,40 0,40–0,50 Priemolis ir priesmėlis <0 73 62 52 0–0,25 68 56 46 0,25–0,50 – 44 36 4 lentelė Limnoglacialinio molio grunto geotechninių savybių rodikliai Gruntas Takumo rodiklis Rodikliai Natūralaus grunto tankis, Mg/m3 Natūralus drėgnis, % Porėtumo koeficientas Sankiba, kPa Vidinės trinties kampas, laipsn.

\n

Deformacijų modulis, MPa Molis 0–0,25 Vidurkiai 1,99 27,1 0,754 29 16 14 Kitimo intervalai 1,90–2,04 20–35 0,61–0,80 10–50 13–28 0,25–0,5 Vidurkiai 1,97 29,9 0,810 31 15 12 Kitimo intervalai 1,90–2,05 26–38 0,70–0,95 10–35 11–22 0,5–0,75 Vidurkiai 1,94 34,8 0,904 33 13 10 Kitimo intervalai 1,91–1,96 33–39 0,83–0,96 20–40 9–20 Dulkingas molis (priemolis) <0 Vidurkiai 2,09 20,2 0,564 38 24 16 Kitimo intervalai 1,92–2,24 13–28 0,41–0,77 20–70 21–32 0–0,5 Vidurkiai 2,05 24,1 0,665 25 23 16 Kitimo intervalai 1,90–2,18 16–32 0,40–0,86 10–50 18–32 Vidurkiai 2,03 22,9 0,657 23 23 13 Kitimo intervalai 1,94–2,08 16–27 0,55–0,75 10–30 19–24 5 lentelė Smėlio geotechninių savybių rodikliai Geologinė priklausomybė Smėlis Rodikliai Natūralaus grunto tankis, Mg/m3 Porėtumo koeficientas Sankiba, kPa Vidinės trinties kampas, laipsn.

\n

Deformacijų modulis, MPa Fliuvioglacialinis, aliuvinis Rupus, vidutinis, smulkus Vidurkiai 1,65 0,70 10 35 32 Kitimo intervalai 1,50–1,95 0,55–0,85 0–30 27–50 10–65 Limnoglacialinis, aliuvinis Dulkingas, labai dulkingas Vidurkiai 1,90 0,69 Kitimo intervalai 1,75–2,00 0,55–0,80 16–59 26–44 20–75 ______________ STR 2.05.17:2005 2 priedas SMĖLIO UŽTVANKOS ATSPARAUS BANGOMS NETVIRTINTO AUKŠTUTINIO ŠLAITO KOEFICIENTAI 1. Atsparų bangoms netvirtintą aukštutinį šlaitą sudaro dvi skirtingos dalys:

\n

1.1. šlaitas, esantis žemiau aukštutinio bjefo vandens lygio (ABVL) ir apibūdinamas vidutiniu šlaito koeficientu mI;

\n

1.2. šlaitas, esantis aukščiau ABVL ir apibūdinamas vidutiniu šlaito koeficientu mII.

\n

Pastaba. ABVL dažniausiai imamas kaip normalusis patvankos lygis (NPL).

\n
2.Preliminarios tų šlaitų koeficientų vertės apskaičiuojamos pagal bendrą formulę: , (1) čia – po vandeniu esančio smėlio natūralaus šlaito koeficientas: , (2) čia – smėlio laisvo byrėjimo šlaito kampas su horizontale, k – empirinis koeficientas, priklausantis nuo šlaito padėties ABVL atžvilgiu (žr. 1 pav.):
\n
a)šlaitui žemiau ABVL
\n
b)šlaitui aukščiau ABVL
\n
–atitinkamai skaičiuotinis bangų aukštis ir vidutinis bangų ilgis, apskaičiuojamas pagal STR 2.05.15:2004 [9.34] nurodymus; d0 – vidutinis svertinis smėlio dalelių skersmuo (m), apskaičiuojamas pagal formulę: , (3) čia ir – atitinkamai smėlio frakcijų vidutiniai dalelių skersmenys (m) ir frakcijų dalys % pagal masę.
\n
3.Ribinis bangų poveikių (plovimo) gylis hI (m), šlaitui, esančiam žemiau ABVL (žr. 1 pav.), apskaičiuojamas pagal formulę: . (4) 1 pav. Smėlio užtvankos atsparaus bangoms netvirtinto aukštutinio šlaito koeficientų nustatymo schema Atitinkamai žemiau ABVL esančio bangų šlaito horizontalioji projekcija . (5) 4. Ribinis bangų poveikių (plovimo) aukštis hII (m), šlaitui, esančiam aukščiau ABVL (žr. 1 pav.), išreiškiamas taip: . (6) Atitinkamai aukščiau ABVL esančio bangų veikiamo šlaito horizontalioji projekcija . (7) 5. Užtvankos šlaito profilį reikia patikslinti pagal laboratorinių ir natūrinių tyrimų duomenis, sukauptus naudojant analogiškas užtvankas, pastatytas iš analogiško grunto ir esant panašiems bangų poveikių pobūdžiams. ______________ STR 2.05.17:2005 3 priedas SUPLAUTOJO GRUNTO FRAKCIONAVIMOSI ZONŲ IR APIBENDRINTOS GRANULIOMETRINĖS SUDĖTIES UŽTVANKOS SKERSPJŪVYJE SKAIČIAVIMAI 1. Šiame priede nurodyti skaičiavimai atliekami projektuojant nevienalytes suplautines žemių užtvankas.
\n
2.Suplaunant žemių užtvanką iš smėlio-žvyro grunto ir sudarant centrinę vandeniui mažiau laidžią dalį (žr. 10.1 pav. d, analogišką Kauno HE hidromazgo kairiajai žemių užtvankai), skaičiuojama:
\n

2.1. atstumas X nuo užtvankos šlaito iki vandeniui mažiau laidžios dalies pradžios – pagal formulę:

\n
(1)čia:
\n

L – atstumas nuo šlaito iki užtvankos ašies, m;

\n
-i-osios standartinės grunto frakcijos su nustatytomis dalelių ribinių skersmenų ir mm, reikšmėmis procentinė dalis imama: su mm, mm; (2.1) su mm, mm; (2.2) su mm; , mm; (2. n) 2.2. apibendrinta granuliometrinė sudėtis tiek šoninėje X pločio, tiek centrinėje pločio suplautos užtvankos dalyse nustatoma apskaičiuojant būdingus dalelių skersmenis di pagal formulę , (3) čia:
\n
-santykinis i-osios frakcijos dalelės skersmuo, nustatomas iš 1 paveikslo pagal pasirinktus procentus 10; 20 ir t. t.; d0 - karjero grunto dalelių vidutinis svertinis skersmuo: , (4) čia - i-osios frakcijos dalelių vidutinis skersmuo: . (5) Pastaba. Skaičiuojant pagal (5) formulę reikia imti: , .
\n
3.Skaičiavimai pagal (1)–(5) formules atliekami keliems užtvankos skersinio profilio horizontaliems pjūviams ir taip nustatomi užtvankos centrinės vandeniui mažiau laidžios dalies („branduolio“) kontūrai.
\n

1 pav. Santykio grafikas ______________ STR 2.05.17:2005 4 priedas PORŲ VANDENS SLĖGIO BŪTINOJO ĮVERTINIMO SĄLYGOS 1. Porų vandens slėgį būtina įvertinti skaičiuojant gruntinių medžiagų užtvankų:

\n

1.1. šlaitų stabilumą (žr. Reglamento 252–256 p.) ir 1.2. masyvo deformacijas (žr. Reglamento 256–259 p.).

\n
2.Vertinimo būtinybė nustatoma pagal Reglamento 271 p. pateiktą (13.4) sąlygą , (1) čia ir – būdingosios porų vandens slėgio koeficientų vertės.
\n
3.Skaičiuotinė reikšmė nustatoma iš 1 pav. pagal:
\n

3.1. įtempį atitinkantį aukščiau gulinčio grunto slėgį į horizontaliąją plokštumą, ir 3.2. parametrą n, kuris nustatomas pagal 2 pav. Jame yra du kintamieji:

\n

3.2.1. santykis , MPa-1, papildytas grunto spūdumo apibūdinimais žodžiu; čia amax – didžiausia grunto sutankinimo koeficiento (žr. Reglamento 36.11.1 p.) reikšmė, nustatoma pagal kompresijos kreivę;

\n

3.2.2. grunto soties laipsnio pradinė reikšmė .

\n
4.Skaičiuotinė nustatoma iš 3 pav. pagal konsolidacijos laipsnio koeficiento reikšmę, kuri apskaičiuojama pagal formulę , (2) čia:
\n
–mažiausioji konsolidacijos koeficiento reikšmė, kuri nustatoma bandymais; t – įtempio grunte didėjimo iki didžiausios vertės laikas (kai įtempių schemos atitinka 4 pav. a ir b variantus); (4 pav., a variantas) ir (4 pav., b variantas); t – užtvankos statybos laikas (kai nagrinėjami 4 pav. c ir d variantai); (4 pav., c variantas) ir (4 pav., d variantas).
\n

1 pav. Porų vandens slėgio koeficiento nustatymo nomograma 2 pav. Parametro n nustatymo nomograma 5. Skaičiuojant reikšmę pirmiausia nustatoma reikšmė:

\n

5.1. jei , tai porų vandens slėgio galima nevertinti;

\n

5.2. jei , reikia atlikti visus skaičiavimus pagal šio priedo 2–4 p. p.

\n
6.Kai gruntinių medžiagų užtvankos masyvo ir pagrindo gruntas nevienalyčiai, šio priedo 2–5 p. nurodytus skaičiavimus reikia atlikti naudojant geotechnines charakteristikas to grunto, kurio ir vertės yra didžiausios.
\n

3 pav. Porų vandens slėgio priklausomybė nuo 4 pav. Būdingieji porų vandens slėgio koeficiento nustatymo atvejai: a – grunto sluoksnis ant vandensparos, b – grunto sluoksnis ant vandeniui laidesnio (drenuojančiojo) grunto sluoksnio, c – vienalytė žemių užtvanka, d – akmenų ir žemių užtvankos branduolys: 1 – įtempių epiūros, 2 – pagrindo gruntas, 3 – drenuojantysis sluoksnis, 4 – branduolys, 5 – vandenspara ______________ STR 2.05.17:2005 5 priedas GRUNTINIŲ MEDŽIAGŲ UŽTVANKOS SU PLIENINĖMIS DIAFRAGMOMIS 1. Gruntinių medžiagų užtvankos su plieninėmis diafragmomis gali būti statomos:

\n

1.1. vietovėse su labai drėgnu klimatu;

\n

1.2. kai arti statybvietės nėra tinkamo grunto branduoliui, ekranui ir atvirkštiniams filtrams;

\n

1.3. visais kitais atvejais, kai šios užtvankos yra techniškai ir ekonomiškai pranašesnės.

\n
2.Užtvankų su plieninėmis diafragmomis masyvas gali būti supiltas iš smėlio, žvyro, gargždo, skaldos, akmenų ir jų mišinių.
\n
3.Plieninės diafragmos gali būti naudojamos statant CC1–CC4 pasekmių klasių užtvankas.
\n
4.Plieninė diafragma numatoma vertikali ties užtvankos masyvo keteros centru arba ties keteros aukštutine briauna.
\n
5.Plieninę diafragmą su užtvankos pagrindu ir slėnio šlaitais reikia susieti atrama-betoniniu dantimi, plokšte arba cementine galerija. Tarp atramos ir diafragmos apatinės dalies turi būti numatyta arba perimetrinė siūlė iš bituminių ar kitokių hidroizoliacinių medžiagų, arba kitokia konstrukcija, kuri garantuotų:
\n

5.1. diafragmos apačios poslinkį atramos paviršiumi veikiant horizontaliosioms apkrovoms;

\n

5.2. siūlės nelaidumą vandeniui.

\n
6.Plieninę diafragmą su betoniniais statiniais, esančiais bendrame slėginiame fronte (vandens pralaidomis, vandens ėmyklomis ir pan.), reikia susieti diafragmos kraštus įleidžiant į betoną, bet netoliese diafragmoje turi būti įrengta deformacinė siūlė-kompensatorius, garantuojantis diafragmos poslinkį (be įtempimo) veikiant horizontalioms apkrovoms, ir taip pat sandarumą.
\n
7.Plieninę diafragmą reikia įrengti iš nelegiruotų anglinių plienų su 300–400 MPa stiprumo riba, 20–30% santykiniu pailgėjimu ir korozijos greičiu mm/met.
\n

Pastaba. Korozijai slopinti panaudojamas diafragmos bitumavimas, katodinė apsauga ir kitos priemonės.

\n
8.Plieninėje diafragmoje reikia numatyti vertikalias ir horizontalias deformacines siūles. Jų vietas reikia pagrįsti atitinkamais skaičiavimais.
\n
9.Vertikaliųjų diafragmos siūlių kiekis ir vietos nustatomos pagal jos plieninių horizontaliųjų poslinkių dėl hidrostatinio slėgio epiūrą, atsižvelgiant į galimas vietines užtvankos masyvo deformacijas, užtvankos pado reljefą ir pagrindo geologinę sandarą. Diafragmos vertikaliosios siūlės būtinos ten, kur staiga kinta pado reljefas bei pagrindo grunto savybės, taip pat sąsajose su betoniniais statiniais (žr. šio priedo 6 p.).
\n
10.Horizontaliųjų plieninės diafragmos siūlių kiekis ir vietos nustatomos atsparumo gniuždymui skaičiavimais. Gniuždymas pasireiškia:
\n

10.1. dėl diafragmos savojo svorio ir 10.2. dėl trinties, kuri susidaro tarp diafragmos ir užtvankos masyvo grunto jiems slūgstant.

\n
11.Gniuždymo diafragmoje įtempis σ vertinamas pagal sąlygą ; (1) čia:
\n

G – diafragmos svorio jėga, kN;

\n

F – grunto trinties į diafragmą jėga, kN;

\n

A – diafragmos horizontalaus skersinio pjūvio plotas, m2;

\n
–skaičiuotinis plieno gniuždymo stipris pagal takumo ribą, kPa;
\n
–patikimumo koeficientas.
\n

Pastaba. Skaičiuojami būdingi užtvankos skersiniai pjūviai (žr. šio priedo 9 p.), imant juose 1,0 m pločio diafragmos atkarpą ir skirtingus diafragmos gylius z, m matuojamus nuo užtvankos keteros. Tada

\n
(2), (3) ; (4) čia: g – gravitacinis pagreitis, g=9,81 m2/s;
\n
–diafragmos plieno tankis, t/m3;
\n
–diafragmos storis, m;
\n
–atitinkamai vandens aukštutinės užtvankos masyvo prizmės (prieš diafragmą), grunto žemutinės užtvankos masyvo prizmės (už diafragmos) grunto tankiai, t/m3;
\n
–atitinkami užtvankos masyvo grunto prizmių šoninio slėgio koeficientai; f – grunto ir plieno trinties koeficientas (žr. 1 pav.). Jo reikšmes reikalinga patikslinti specialiais tyrimais.
\n

Skaičiuoti reikia pakartotiniais bandymais, pradedant nuo diafragmos viršutinės dalies ir mažiausio diafragmos storio 5 mm. Spėjant parinkus diafragmos siūlės gylį , pagal (2)-(4) formules apskaičiuojamos vertės ir žiūrima, ar tenkinama (1) sąlyga. Jei ji netenkinama, parenkama kita diafragmos siūlės gylio reikšmė ir taip skaičiuojama toliau.

\n

Antros ir tolesnių, jei reikia, horizontaliųjų diafragmos siūlių gyliai skaičiuojami tais pačiais principais, atsižvelgiant į skirtingus diafragmos storius ir į tai, kad šiuo atveju skaičiuotinė trinties jėgos reikšmė . (5) Pastabos:

\n
1.Diafragmos atraminiame fragmente jo įlinkio zonoje, atitinkančioje santykį 3 / (k / 4EI)0,25, (1) sąlygoje dar reikia įvertinti atraminį momentą bei atramos ir pagrindo trinties jėgą (santykio išraiškoje k – guolio koeficientas, EI – diafragmos stabdumo rodiklis).
\n
2.Preliminariai projektuojant diafragmos horizontaliųjų siūlių padėtis galima panaudoti 2 pav. grafikus.
\n

1 pav. Plieno ir grunto trinties koeficiento priklausomybė nuo jų dalelių skersmens d ir drėgnio w: 1 – w=2–7%, 2 – w=100%; 3 – kai diafragma bitumuota 2 pav. Atstumo Z tarp diafragmos horizontaliųjų siūlių priklausomybė nuo diafragmos storio trinties koeficiento f ir diafragmos aukščio H 12. Specialios hermetiškos horizontaliosios diafragmų siūlės įrengiamos ties vertikaliųjų siūlių kontaktu su diafragmos atrama. Jų konstrukcinė schema pateikta 3 paveiksle.

\n
13.Diafragmos horizontaliųjų poslinkių ir įlinkių reikšmės apskaičiuojamos kaip baigtinio standumo sijai ant tampraus paslankaus pagrindo, kuriuo laikoma gruntinės užtvankos masyvo žemutinė prizmė. Jos paslankumas įvertinamas guolio koeficientu k, priklausančiu nuo užtvankos nagrinėjamo horizontalaus pjūvio aukščio.
\n
14.Diafragmos atramos poslinkis Xo skaičiavimų schemoje imituojamas reaktyvine trinties jėga To ir momentu Mo, kurie priklauso nuo diafragmos aukščio H, jos apkrovos P(x), įtempių ir poslinkių Xi pobūdžio (žr. 4 pav.).
\n

3 pav. Deformacinė siūlė diafragmos atraminiame elemente:

\n

1 – diafragma, sujungta su betoniniu dantimi; 2 – deformacinės siūlės sandarinimas;

\n

3 – diafragmos atraminis elementas; 4 – bituminių kilimų danga; 5 – betoninis dantis 4 pav. Diafragmos skaičiavimų schema 15. Užtvankos su plienine diafragma įtempimą ir deformacijų būklę reikia apskaičiuoti baigtinių elementų metodu kaip tamprų arba tampriai plastišką uždavinį, atsižvelgiant į užtvankos statybos ir didžiojo tvenkinio papildymo vandeniu etapus.

\n
16.Skaičiuojant užtvanką su atramoje pasislenkančia diafragma, reikalinga įvertinti užtvankos masyvo šoninių prizmių paslydimą pagrindu greta diafragmos.
\n
17.Plona plieninė diafragma praktiškai visą aktyviąją horizontaliąją apkrovą iš aukštutinio bjefo pusės perduoda užtvankos masyvo žemutinei prizmei, todėl užtvankos statinis pastovumas nustatomas pagal žemutinės prizmės pastovumą nustūmimui pagrindo paviršiumi.
\n
18.Galutiniai diafragmos storiai, deformacinių siūlių išdėstymas nustatomi pagal užtvankos masyvo profilio ir požeminio kontūro projektinius sprendinius, statinių, dinaminių bei geofiltracijos skaičiavimų duomenis. ______________
", "next": 0}