Darbinis variantas (vertėjas)

Darbinis variantas (vertėjas) Autentiškas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybės Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras PARTNERYSTĖS IR BENDRABIAVIMO SUSITARIMAS, nustatantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau - valstybės narės, bei EUROPOS BENDRIJA, EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJA IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA, toliau - Bendrija, ir RUSIJOS FEDERACIJA, toliau - Rusija, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos, jos valstybių narių ir Rusijos esamus istorinius ryšius ir puoselėjamas bendras vertybes, PRIPAŽINDAMOS, kad Bendrija ir Rusija nori stiprinti šiuos ryšius ir nustatyti partnerystę ir bendradarbiavimą, kurie gilintų ir plėstų praeityje tarp jų užmegztus santykius, ypač 1989 m. gruodžio 18 d. pasirašytu Europos ekonominės bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarimu dėl prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo (toliau - 1989 m. susitarimas), ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių, veikiančių 1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos sutartimi įsteigtos Europos Sąjungos sistemoje, ir Rusijos pasiryžimą stiprinti politines ir ekonomines laisves, kurios sudaro šios partnerystės pagrindą, ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą, taip pat taikų ginčų sprendimą ir šiuo tikslu bendradarbiauti Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos bei kitų forumų sistemoje, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos tvirtą pasiryžimą visiškai įgyvendinti visus Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) Baigiamojo akto principus ir nuostatas, vėlesnių posėdžių Madride ir Vienoje baigiamuosius dokumentus, ESBK Bonos konferencijos dėl ekonominio bendradarbiavimo dokumentą, Paryžiaus chartiją  naujai Europai ir 1992 m. ESBK Helsinkio dokumentą „Permainų iššūkiai“, PATVIRTINDAMOS Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos ištikimybę tikslams ir principams, išdėstytiems 1991 m. gruodžio 17 d. Europos energetikos chartijoje ir 1993 m. balandžio mėn. Liucernos konferencijos deklaracijoje, ĮSITIKINUSIOS pirmaeile teisės viešpatavimo ir pagarbos žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms, daugiapartinės sistemos su laisvais ir demokratiniais rinkimais nustatymo ir ekonomikos liberalizavimo siekiant kurti rinkos ekonomiką svarba, TIKĖDAMOS, kad visiškas partnerystės įgyvendinimas sudarys prielaidas Rusijos politinių ir ekonominių reformų tęstinumui ir vykdymui, SIEKDAMOS skatinti regioninio bendradarbiavimo tarp buvusios TSRS šalių procesą šio Susitarimo taikymo srityse, kad būtų palaikoma šio regiono gerovė ir stabilumas, SIEKDAMOS užmegzti ir plėtoti nuolatinį politinį dialogą dvišaliais ir tarptautiniais abipusio intereso klausimais, ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos norą teikti deramą techninę pagalbą įgyvendinant ekonominę reformą Rusijoje ir plėtojant ekonominį bendradarbiavimą, TURĖDAMOS OMENYJE Susitarimo naudingumą sudarant palankias sąlygas laipsniškam artimesnių Rusijos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje bei kaimyniniuose regionuose santykių kūrimui ir Rusijos laipsnišką integraciją į atvirą tarptautinės prekybos sistemą, ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą liberalizuoti prekybą, remiantis Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, toliau - GATT, su atitinkamais pakeitimais, padarytais Urugvajaus raundo derybomis dėl prekybos, principais, ir atsižvelgdamos į Pasaulinės prekybos organizacijos, toliau - PPO,  įsteigimą, PRIPAŽINDAMOS, kad Rusija jau nėra valstybinės prekybos šalis, kad dabar ji yra pertvarkomos ekonomikos šalis ir kad šiame Susitarime numatytų formų bendradarbiavimas bus palankus tolesnei rinkos ekonomikos linkme orientuojamai raidai, SUPRASDAMOS, kad reikia sudaryti verslui ir investicijoms palankesnes sąlygas, taip pat palankesnes sąlygas tokiose srityse, kaip bendrovių steigimas, darbo, paslaugų teikimas ir kapitalo judėjimas, ĮSITIKINUSIOS, kad šis Susitarimas sudarys palankų klimatą Šalių ekonominiams ryšiams, ypač plėtojant prekybą ir investicijas, kurios itin svarbios ekonomikos pertvarkai ir technologiniam modernizavimui,   SIEKDAMOS nustatyti glaudų bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje atsižvelgiant į esamą Šalių savitarpio priklausomumą šioje srityje, TURĖDAMOS OMENYJE Šalių ketinimą plėtoti bendradarbiavimą kosminės erdvės srityje numatant abipusį savo veiklos šioje srityje papildymą, SIEKDAMOS skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir gerinti informacijos tekėjimą, SUSITARĖ: 1 straipsnis Šiuo Susitarimu nustatoma Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos partnerystė. Šios partnerystės tikslai: -    sudaryti Šalių politiniam dialogui atitinkamą struktūrą, leidžiančią šioje srityje plėtoti glaudžius santykius, -    skatinti prekybą ir investicijas bei darnius Šalių ekonominius ryšius, grindžiamus rinkos ekonomikos principais, ir palaikyti tvarią plėtrą Šalyje, -    stiprinti politines ir ekonomines laisves, -    remti Rusijos pastangas stiprinti demokratiją, vystyti savo ekonomiką ir užbaigti perėjimą į rinkos ekonomiką, -    sukurti ekonominio, socialinio, finansinio ir kultūrinio bendradarbiavimo, grindžiamo abipusės naudos, abipusės atsakomybės ir abipusės paramos principais, pagrindą, -    skatinti abipusio intereso veiklos rūšis, -    parengti atitinkamą Rusijos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje laipsniško integravimo struktūrą, -    sudaryti reikiamas sąlygas ateityje sukurti Bendrijos ir Rusijos laisvosios prekybos erdvę, aprėpiančią iš esmės visą tarpusavio prekybą prekėmis, taip pat sąlygas, skatinančias  bendrovių steigimo laisvę, tarpvalstybinę prekybą paslaugomis ir kapitalo judėjimą. I DALIS BENDRIEJI PRINCIPAI 2 straipsnis Pagarba demokratijos principams ir žmonių teisėms, kaip apibrėžta Helsinkio Baigiamajame akte ir Paryžiaus chartijoje laisvai Europai, yra Šalių vidaus ir užsienio politikos pamatas bei  esminė partnerystės ir šio Susitarimo dalis. 3 straipsnis Šalys įsipareigoja žiūrėti į atitinkamų šio Susitarimų dalių, ypač III dalies ir 53 straipsnio, plėtojimą, kiek leidžia aplinkybės, siekdamos sukurti tarpusavyje laisvosios prekybos erdvę. Bendradarbiavimo taryba gali teikti Šalims tokio plėtojimo rekomendacijas. Toks plėtojimas gali būti vykdomas tik remiantis Šalių susitarimu pagal jų atitinkamas teisines procedūras. Šalys 1998 m. kartu išnagrinėja, ar aplinkybės leidžia pradėti derybas dėl laisvosios prekybos erdvės sukūrimo.  4 straipsnis Šalys įsipareigoja bendru sutarimu kartu nagrinėti pakeitimus, kurių gali prireikti kurioje nors Susitarimo dalyje atsižvelgiant į aplinkybių pokyčius, ypač dėl padėties, susidarančios dėl Rusijos prisijungimo prie GATT/PPO. Pirmą kartą Susitarimas peržiūrimas, praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo arba kai Rusija prisijungs prie GATT/PPO, kuris iš šių įvykių bus ankstesnis. 5 straipsnis 1.   Rusijos suteikiamas palankiausias režimas netaikomas pereinamuoju laikotarpiu, kuris pasibaigia praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ryšium su I priede apibūdintais pranašumais, kuriuos Rusija suteikė kitoms buvusios TSRS šalims. Šis laikotarpis prireikus gali būti pratęstas konkretiems sektoriams abipusiu Šalių susitarimu. 2.   Pagal III dalį suteikiamo palankiausio režimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus trejiems metams nuo Susitarimo įsigaliojimo arba kai Rusija prisijungs prie GATT/PPO, kuris iš šių įvykių bus ankstesnis. II DALIS POLITINIS DIALOGAS 6 straipsnis Tarp Šalių nustatomas reguliarus politinis dialogas, kurį jos ketina plėtoti ir intensyvinti. Jis lydi ir stiprina artimesnių santykių tarp Europos Sąjungos ir Rusijos kūrimą, remia Rusijoje vykstančius politinius ir ekonominius pakyčius ir padeda kurti naujas bendradarbiavimo formas. Politinis dialogas: -    stiprina Rusijos ir Europos Sąjungos ryšius. Ekonominė konvergencija, pasiekta šiuo Susitarimu, atvers kelius intensyvesniems politiniams santykiams, -    skatina pozicijų suartėjimą bendro intereso tarptautiniais klausimais, šitaip stiprindamas saugumą ir stabilumą, -    numato, kad Šalys stengsis bendradarbiauti klausimais, susijusiais su demokratijos principų laikymusi ir žmogaus teisėmis, ir prireikus konsultuosis jų deramo įgyvendinimo klausimais. 7 straipsnis 1.   Susitikimai vyksta iš principo du kartus per metus tarp Europos Sąjungos Tarybos pirmininko ir Europos Bendrijų Komisijos pirmininko, iš vienos pusės, ir Rusijos prezidento, iš kitos pusės. 2.   Ministrų lygmeniu politinis dialogas vyksta Bendradarbiavimo taryboje, įsteigtoje pagal 90 straipsnį, ir kitomis progomis, įskaitant ir susitikimus su Europos Sąjungos troika, abipusiu susitarimu. 8 straipsnis Kitas politinio dialogo procedūras ir mechanizmus nustato Šalys, ypač šių formų: -    susitikimai du kartus per metus vyresniųjų pareigūnų lygmeniu tarp Europos Sąjungos troikos ir Rusijos, -    naudojimasis visu mastu diplomatiniais kanalais, -    bet kurios kitos priemonės, įskaitant ekspertų susitikimų galimybę, kurios padėtų įtvirtinti ir plėtoti dialogą. 9 straipsnis Politinis dialogas parlamentų lygmeniu vyksta Parlamentiniame bendradarbiavimo komitete, įsteigtame pagal 95 straipsnį. III DALIS PREKYBA PREKĖMIS 10 straipsnis 1.   Šalys viena kitai suteikia bendrą palankiausią režimą, apibūdintą GATT 1 straipsnio 1 dalyje. 2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma: a)   pranašumams, teikiamiems kaimyninėms šalims siekiant lengvinti judėjimą per sieną; b)   pranašumams, teikiamiems siekiant sukurti muitų sąjungą ar laisvosios prekybos erdvę arba sukūrus tokią sąjungą ar erdvę; terminai „muitų sąjunga” ir „laisvosios prekybos erdvė” turi tas pačias reikšmes, kurios yra apibūdintos GATT XXIV straipsnio 8 dalyje arba nustatytos to paties GATT straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka; c)   pranašumams, teikiamiems konkrečioms šalims pagal GATT ir kitus tarptautinius susitarimus besivystančių šalių labui. 11 straipsnis 1.   Vienos Šalies teritorijos produktams, importuotiems į kitos Šalies teritoriją, netaikomi, tiesiogiai ar netiesiogiai, vidaus mokesčiai ar kiti bet kokios rūšies mokesčiai, viršijantys tuos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi panašiems vidaus produktams. 2.   Be to, šiems produktams taikomas ne mažiau palankus režimas negu tas, kuris taikomas panašiems nacionalinės kilmės produktams, visų įstatymų ir kitų teisės aktų bei reikalavimų, turinčių poveikio vidaus pardavimui, siūlymui parduoti, pirkimui, vežimui, platinimui ar naudojimui, atžvilgiu. Šios straipsnio dalies nuostatos nedraudžia taikyti skirtingus vidaus vežimo mokesčius, kurie yra grindžiami išimtinai transporto rūšies ekonomine veikla, o ne produkto nacionaline kilme.   3.   Tarp Šalių mutatis mutandis taikomos GATT III straipsnio 8, 9 ir 10 dalys. 12 straipsnis 1.   Šalys sutaria, kad tranzito laisvės principas yra esminė šio Susitarimo tikslų siekimo sąlyga. Dėl to kiekviena Šalis suteikia tranzito laisvę per savo teritoriją prekėms, kurių kilmės vieta arba kurių paskirties vieta yra kitos Šalies muitinės teritorija. 2.   Tarp Šalių taikomos GATT V straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse apibūdintos taisyklės. 13 straipsnis Tarp Šalių mutatis mutandis taikomi šie GATT straipsniai: 1.   VII straipsnio 1, 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio a, b ir d punktai ir 5 straipsnis; 2.   VIII straipsnis; 3.   IX straipsnis; 4.   X straipsnis. 14 straipsnis Nepažeisdama teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš abi Šalis saistančių tarptautinių konvencijų dėl prekių laikinojo įvežimo, kiekviena Šalis atleidžia kitą Šalį nuo importo mokesčių ir muitų mokėjimo už laikinai įvežtas prekes tais atvejais ir laikantis tų procedūrų, kuriuos numato bet kuri kita ją saistanti tarptautinė konvencija šiuo klausimu, pagal jos teisės aktus. Tokie teisės aktai yra taikomi palankiausio režimo pagrindu ir dėl to atsižvelgiant į išimtis, išvardytas šio Susitarimo 10 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į sąlygas, kuriomis atitinkama Šalis yra priėmusi iš tokios konvencijos kylančias prievoles. 15 straipsnis 1.   Rusijos kilmės prekės yra importuojamos į Bendriją be kiekybinių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 17, 20 ir 21 straipsnių nuostatų bei Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto 77, 81, 244, 249 ir 280 straipsnių nuostatų. 2.   Bendrijos kilmės prekės yra importuojamos į Rusiją be kiekybinių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 17, 20 ir 21 straipsnių bei jo 2 priedo nuostatų. 16 straipsnis Iki tol, kol Rusija prisijungs prie GATT/PPO, Šalys Bendradarbiavimo komitete konsultuojasi dėl savo importo tarifų politikos, įskaitant tarifų apsaugos pakeitimus. Ypač tokios konsultacijos rengiamos numatant padidinti tarifų apsaugą. 17 straipsnis 1.   Jei koks nors produktas yra importuojamas į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją tokiais padidintais kiekiais arba tokiomis sąlygomis, kad daro arba gali padaryti žalą panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus gamintojams, Bendrija arba Rusija, kuri iš jų suinteresuota, gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi toliau nurodytų procedūrų ir sąlygų. 2.   Prieš imdamasi kokių nors priemonių arba atvejais, kuriems taikoma šio straipsnio 4 dalis, kuo greičiau po to, Bendrija arba Rusija atitinkamai Bendradarbiavimo komitetui pateikia visą svarbią informaciją, kad būtų siekiama abiems Šalims priimtino sprendimo. Šalys bendradarbiavimo komitete skubiai pradeda konsultacijas. 3.   Jei po šių konsultacijų Šalys per 30 dienų nuo perdavimo Bendradarbiavimo komitetui nepasiekia susitarimo dėl veiksmų šiai situacijai išvengti, konsultacijų prašiusi Šalis gali apriboti atitinkamų produktų importą arba taikyti kitas atitinkamas priemones tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kokių reikia, kad žala nebūtų padaryta arba ji būtų atitaisyta. 4.   Kritinėmis aplinkybėmis, kai delsimas padarytų nepataisomą žalą, Šalys gali imtis  priemonių iki konsultacijų, jeigu konsultacijos surengiamos tuojau po to, kai tokio veiksmo buvo imtasi. 5.   Pasirinkdamos priemones pagal šį straipsnį, Šalys pirmenybę teikia toms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo tikslų siekimą. 6.   Kai viena šalis imasi apsaugos priemonės pagal šio straipsnio nuostatas, kita Šalis gali nukrypti nuo savo įsipareigojimų pagal šią dalį pirmajai Šaliai dėl apimties atžvilgiu lygiavertės prekybos. Tokio veiksmo nesiimama nei iki kitos Šalies pasiūlytų konsultacijų, nei jeigu susitarimas buvo pasiektas per 45 dienas nuo tos dienos, kai tokios konsultacijos buvo pasiūlytos.  7.   Teise nukrypti nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų įsipareigojimų nesinaudojama per pirmus trejus metus, kuriais apsaugos priemonė vykdoma, jeigu tos apsaugos priemonės buvo imtasi dėl absoliutaus importo didėjimo ne mažiau kaip ketverius metus ir laikantis šio Susitarimo nuostatų.  18 straipsnis Jokia šios dalies ir 17 straipsnio nuostata jokiu būdu neužkerta kelio bet kuriai Šaliai imtis antidempingo ar kompensacinių priemonių pagal GATT VI straipsnį, Susitarimą dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo, Susitarimą dėl GATT VI, XVI ir XXIII straipsnių aiškinimo ir taikymo arba su jais susijusius vidaus teisės aktus. Kalbant apie antidempingo ar subsidijų tyrimus, kiekviena Šalis sutinka nagrinėti kitos Šalies teikimus ir informuoti atitinkamas suinteresuotas šalis apie esminius faktus ir motyvus, kuriais remiantis turi būti priimamas galutinis sprendimas. Prieš taikydamos besąlygiškus antidempingo ir kompensacinius muitus, Šalys kiek įmanoma stengiasi siekti konstruktyvaus problemos sprendimo.  19 straipsnis Šis Susitarimas neužkerta kelio importo, eksporto ar tranzitu vežamų prekių uždraudimams arba apribojimams dėl viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos, gamtinių išteklių apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba intelektinės, pramoninės komercinės nuosavybės apsaugos ar taisyklių, reglamentuojančių auksą ar sidabrą. Tačiau tokie uždraudimai ir apribojimai neturi būti šališko diskriminavimo ar prekybos tarp Šalių paslėpto ribojimo priemonė. 20 straipsnis Ši dalis neturi poveikio 1993 m. birželio 12 d. parafuoto ir atgaline data nuo 1993 m. sausio 1 d. taikomo Europos ekonominės bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl prekybos tekstilės gaminiais nuostatoms. Be to, šio Susitarimo 15 straipsnis netaikomas prekybai tekstilės gaminiais, patenkančiais į kombinuotosios nomenklatūros 50-65 skyrius. 21 straipsnis 1.   Prekybą produktais, kuriems taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, reglamentuoja: -    šios dalies, išskyrus 15 straipsnį, nuostatos ir -    nuo jo įsigaliojimo – susitarimo dėl kiekybinių priemonių, taikomų EAPB plieno produktų mainams, nuostatos. 2.   Kontaktinės grupės anglių ir plieno reikalams įsteigimą reglamentuoja prie šio Susitarimo pridedamas 1 protokolas. 22 straipsnis Prekyba branduolinėmis medžiagomis 1.   Prekybai branduolinėmis medžiagomis taikoma: -    šio Susitarimo nuostatos, išskyrus 15 straipsnį ir 17 straipsnio 1–5 dalis ir 7 dalį, -    1989 m. susitarimo 6, 7 ir 14 straipsniai bei 15 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 dalies pirmas sakinys, 4 ir 5 dalys, -    pridedamas pasikeitimas raštais. 2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, Šalys susitaria imtis visų reikiamų veiksmų sudaryti susitarimą, taikomą prekybai branduolinėmis medžiagomis nuo 1997 m. sausio 1 d. 3.   Iki tokio susitarimo sudarymo toliau taikomos šio straipsnio nuostatos. 4.   Bus imtasi veiksmų sudaryti susitarimą dėl branduolinės saugos priemonių, fizinės apsaugos ir administracinio bendradarbiavimo perduodant branduolines medžiagas. Kol įsigalios toks susitarimas, branduolinių medžiagų perdavimams bus taikomi Šalių atitinkami teisės aktai ir tarptautinio neplatinimo įsipareigojimai. 5.   Taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą režimą: -    1989 m. susitarimo 6 straipsnyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nuoroda „šis Susitarimas“ suprantama kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytas režimas, -    šio Susitarimo 17 straipsnio 6 dalyje nuoroda „šis straipsnis“ suprantama kaip 1989 m. susitarimo 15 straipsnis, -    1989 m. susitarimo 6, 7, 14 ir 15 straipsniuose nuoroda „Susitariančiosios Šalys“ suprantama kaip šio Susitarimo Šalys, -    1989 m. susitarimo 15 straipsnyje nuoroda „jungtinis komitetas“ suprantama kaip pagal šio Susitarimo 92 straipsnį numatytas Bendradarbiavimo komitetas. IV DALIS VERSLUI IR INVESTICIJOMS SKIRTOS NUOSTATOS 1 SKYRIUS DARBO SĄLYGOS 23 straipsnis 1.   Atsižvelgdamos į kiekvienoje valstybėje narėje taikomus įstatymus, sąlygas ir tvarką, Bendrija ir jos valstybės narės užtikrina, kad režimas, taikomas Rusijos piliečiams, teisėtai samdomiems kurios nors valstybės narės teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu. 2.   Rusija, atsižvelgdama į Rusijoje taikomas sąlygas, suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą režimą bet kurios valstybės narės piliečiams, teisėtai samdomiems jos teritorijoje.   24 straipsnis Socialinio draudimo koordinavimas Šalys sudaro susitarimus siekdamos: 1.   priimti, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje taikomas sąlygas ir reikalavimus, nuostatas, reikalingas Rusijos pilietybę turinčių darbuotojų, teisėtai samdomų pagal sutartį kurios nors valstybės narės teritorijoje, ir atitinkamais atvejais ten teisėtai gyvenančių jų šeimų narių  socialiniam draudimui koordinuoti. Šios nuostatos konkrečiai užtikrina, kad: -    visi tokių darbuotojų draudimo, darbo ar gyvenimo įvairiose valstybėse narėse laikotarpiai būtų įskaičiuojami skiriant pensijas dėl senatvės, invalidumo ar mirties ir tokių darbuotojų bei atitinkamais atvejais tokių šeimų narių sveikatos priežiūrai, -    visos pensijos dėl senatvės, mirties, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos arba dėl jų atsiradusio invalidumo, išskyrus specialias neįmokines išmokas, būtų laisvai pervedamos kursu, taikomu pagal valstybės narės skolininkės ar valstybių narių skolininkių įstatymą, -    atitinkami darbuotojai atitinkamais atvejais gautų šeimos pašalpas pirmiau minėtiems savo šeimų nariams. 2.   priimti, atsižvelgiant į Rusijoje taikomas sąlygas ir reikalavimus, nuostatas, reikalingas darbuotojams, kurie yra kurios nors valstybės narės piliečiai ir teisėtai samdomi pagal sutartį Rusijoje, bei ten teisėtai gyvenantiems jų šeimų nariams suteikti režimą, panašų į tą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 punkto antroje ir trečioje įtraukose.  25 straipsnis Priemonės, kurių turi būti imtasi pagal šio Susitarimo 24 straipsnį, neturi poveikio teisėms ar įsipareigojimams, kylantiems iš dvišalių susitarimų, siejančių valstybes nares ir Rusiją, jei tie susitarimai valstybių narių arba Rusijos piliečiams numato palankesnį režimą. 26 straipsnis Bendradarbiavimo taryba nagrinėja, kaip galima pagerinti verslininkų darbo sąlygas laikantis Šalių tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant tuos, kurie išdėstyti ESBK Bonos konferencijos dokumente. 27 straipsnis Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas šio Susitarimo 23 ir 26 straipsniams įgyvendinti. II SKYRIUS BENDROVIŲ ĮSISTEIGIMUI IR VEIKLAI TURINČIOS POVEIKIO SĄLYGOS 28 straipsnis 1.   Bendrija bei jos valstybės narės ir Rusija suteikia viena kitai ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteikiamas bet kuriai trečiajai šaliai dėl bendrovių įsisteigimui turinčių poveikio sąlygų savo teritorijose, ir tai daro laikantis kiekvienoje iš Šalių taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų. 2.   Nepažeisdamos 3 priede išvardytų išlygų, Bendrija bei jos valstybės narės Rusijos bendrovių Bendrijos dukterinėms bendrovėms suteikia ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteiktas kitoms Bendrijos bendrovėms arba Bendrijos bendrovėms, kurios yra kokių nors trečiųjų šalių bendrovių dukterinės bendrovės, kuris iš dviejų yra geresnis, jų veiklai, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų. 3.   Nepažeisdama 3 priede išvardytų išlygų, Rusija  Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms suteikia ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteiktas kitoms Rusijos bendrovėms arba Bendrijos bendrovėms, kurios yra kokių nors trečiųjų šalių bendrovių dukterinės bendrovės, kuris iš dviejų yra geresnis, jų veiklai, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų. 4.   Bendrija bei jos valstybės narės ir Rusija suteikia Rusijos ir Bendrijos bendrovių filialams atitinkamai ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteiktas bet kurios trečiosios šalies bendrovių filialams, jų veiklai, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų.  5.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos negali būti naudojamos taip, kad būtų apeinami Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi kitos Šalies bendrovių dukterinių bendrovių, įsteigtų tokios pirmosios Šalies teritorijoje, prieigai prie specifinių sektorių arba veiklos rūšių. 6.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu režimu naudojasi bendrovės, įsteigtos Bendrijoje ir Rusijoje atitinkamai šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, ir bendrovės, įsteigtos po tos dienos.  29 straipsnis Šio susitarimo 28 straipsnio nuostatos kartu su toliau pateiktomis nuostatomis yra taikomos 6 priede nurodytoms bankininkystės ir draudimo paslaugoms. 1.   Kalbant apie 6 priedo B dalyje nurodytas bankininkystės paslaugas, pagal 28 straipsnio 1 dalį įsisteigimui steigiant tik dukterines bendroves ir pagal 28 straipsnio 3 dalį Rusijos suteikiamo režimo pobūdis yra nustatytas 7 priedo A dalyje. Kalbant apie 6 priedo A dalies 1 ir 2 skirsniuose nurodytas draudimo paslaugas, Rusijos pagal 28 straipsnio 1 dalį suteikiamo režimo pobūdis yra nustatytas 7 priedo B dalyje. 2.   Nepaisant bet kurių kitų šio Susitarimo nuostatų, Šaliai neužkertamas kelias imtis priemonių dėl pagrįstų priežasčių, įskaitant dėl investuotojų, indėlininkų, polisų turėtojų arba asmenų, kuriems finansinių paslaugų teikėjas turi atstovaujamojo patikėtinio prievolę, apsaugos, arba užtikrinti finansinės sistemos vientisumą ir stabilumą. Tokios priemonės neturi būti naudojamos Šalies prievolėms pagal Susitarimą išvengti. Jokia Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad Šalis atskleistų informaciją, susijusią su atskirų klientų reikalais ir sąskaitomis, arba su nuosavybe susijusią informaciją, kurią turi viešieji subjektai. 3.   Nepažeisdamos 7 priedo A dalies 1 punkto d ir e papunkčių nuostatų, Bendrija bei valstybės narės ir Rusija nepriima jokių naujų teisės aktų ar priemonių, kurie nustatytų ar pablogintų diskriminavimą palyginti su padėtimi, esančia Susitarimo pasirašymo dieną, kalbant apie sąlygas, turinčias poveikio kitos šalies bendrovių įsisteigimui jų atitinkamose teritorijose lyginant su jų pačių bendrovėmis. Šalys susitaria, kad pasakymas „pabloginti diskriminavimą“ apima diskriminavimo sąlygų pablogėjimą arba jų išplėtimą arba sugrąžinimą po dabartinio taikymo laikotarpio. 4.   Šiame Susitarime, kalbant apie bankininkystės paslaugas, bendrovė yra laikoma Bendrijos bendrovės Rusijos dukterine bendrove, kai daugiau kaip penkiasdešimt procentų (50 %) jos akcijų kapitalo priklauso Bendrijos bendrovei. 30 straipsnis Šiame Susitarime: a)   „įsisteigimas“ - tai Bendrijos arba Rusijos bendrovių, kaip nurodyta šio straipsnio h punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant atitinkamai Rusijoje arba Bendrijoje dukterines bendroves ir filialus. Kalbant apie 29 straipsnyje minėtas finansines paslaugas, „įsisteigimas“ - tai Bendrijos arba Rusijos bendrovių, kaip nurodyta šio straipsnio h punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant atitinkamai Rusijoje arba Bendrijoje dukterines bendroves ir filialus, gavus kompetentingų institucijų licenciją laikantis kiekvienoje Šalyje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų; b)   bendrovės „dukterinė bendrovė“ - tai pirmosios bendrovės kontroliuojama bendrovė; c)   „ekonominė veikla“ - pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla, įskaitant finansines paslaugas; d)   „filialas“ - tai juridinio asmens statuso neturinti verslo vieta, kuri turi pastovumo požymių, kaip patronuojančio subjekto padalinys, turi administraciją ir yra materialiai aprūpinta turėti verslo santykių su trečiosiomis šalimis taip, kad pastarosios, žinodamos, kad prireikus bus teisinis ryšys su patronuojančiu subjektu, pagrindine buveine, kuri yra užsienyje, neturi derėtis tiesiogiai su tokiu patronuojančiu subjektu, bet gali sudaryti sandorius verslo vietoje, kuri yra padalinys; e)   „Bendrijos dukterinė bendrovė“ arba „Rusijos dukterinė bendrovė“ atitinkamai - tai „Bendrijos bendrovė“ arba „Rusijos bendrovė“ atitinkamai, kaip apibrėžta toliau, o tai yra taip pat atitinkamai „Rusijos bendrovės“ arba „Bendrijos bendrovės“ dukterinė bendrovė; f)   „valstybės narės arba Rusijos pilietis atitinkamai“ - tai fizinis asmuo, kuris yra atitinkamai vienos iš valstybių narių arba Rusijos pilietis pagal jų atitinkamus teisės aktus; g)   „operacija“ -  tai ekonominės veiklos siekimo veiksmas; Kalbant apie 29 straipsnyje minėtas finansines paslaugas, „operacija“ -  tai visų rūšių ekonominės veiklos, kuri leidžiama pagal kompetentingų institucijų bendrovei išduotą licenciją laikantis kiekvienoje Šalyje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, siekimas; h)   „Bendrijos bendrovė“ arba „Rusijos bendrovė“ atitinkamai - tai bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Rusijos įstatymus ir turinti savo registruotą buveinę ar centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą atitinkamai Bendrijos arba Rusijos teritorijoje. Tačiau, jei bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Rusijos įstatymus, turi tik savo registruotą buveinę atitinkamai Bendrijos arba Rusijos teritorijoje, ta bendrovė laikoma atitinkamai Bendrijos arba Rusijos bendrove, jei jos veikla turi realų ir nenutrūkstamą ryšį atitinkamai su vienos iš valstybių narių arba Rusijos ekonomika. Kalbant apie tarptautinį jūrų transportą, šio skyriaus ir III skyriaus nuostatų naudos gavėjais taip pat yra laivybos bendrovės, įsteigtos ne Bendrijoje arba Rusijoje ir valdomos atitinkamai valstybės narės arba Rusijos nacionalinių subjektų, jei jų laivai yra įregistruoti toje valstybėje narėje arba Rusijoje pagal jų atitinkamus teisės aktus. Šioje nuostatoje tarptautinis jūrų transportas yra laikomas apimančiu mišrias įvairių transporto rūšių operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, nepažeidžiant prekių ir keleivių vežimui kitomis transporto rūšimis taikomų nacionalinių apribojimų. i)    29 straipsnyje ir 7 priede, kalbant apie 6 priedo B dalyje nurodytas bankininkystės paslaugas, „Rusijos dukterinė bendrovė“ arba „Bendrijos dukterinė bendrovė“, kaip apibrėžta e punkte, nurodo tokią dukterinę bendrovę, kuri yra bankas atitinkamai pagal Rusijos arba valstybės narės įstatymus. 29 straipsnyje ir 7 priede, kalbant apie 6 priedo B dalyje nurodytas bankininkystės paslaugas, „Bendrijos bendrovė“ arba „Rusijos bendrovė“, kaip apibrėžta h punkte, nurodo tokią bendrovę, kuri yra bankas atitinkamai pagal valstybės narės arba Rusijos įstatymus. 31 straipsnis Nepaisant 100 straipsnio nuostatų, šios dalies nuostatos neprieštarauja, kad kiekviena Šalis  taikytų priemones, kurios yra būtinos siekiant neleisti pasinaudojant šio Susitarimo nuostatomis apeiti jos priemones, taikomas trečiųjų šalių patekimui į  jos rinką.  32 straipsnis 1.   Nepaisydamos šios dalies I skyriaus nuostatų, Bendrijos bendrovė ir Rusijos bendrovė, įsteigtos atitinkamai Rusijos arba Bendrijos teritorijoje, turi teisę samdyti arba kad jos dukterinės bendrovės, filialai arba bendros įmonės samdytų, laikantis priimančiojoje įsisteigimo šalyje galiojančių įstatymų, atitinkamai Rusijos ir Bendrijos teritorijoje darbuotojus, kurie yra atitinkamai valstybių narių ir Rusijos piliečiai, jei tokie darbuotojai priklauso pagrindiniam personalui, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, ir jei juos išimtinai samdo bendrovės, dukterinės bendrovės, filialai ar bendros įmonės. Leidimai gyventi ir dirbti tokiems darbuotojams išduodami tokio samdymo laikotarpiui. 2.   Pirmiau minėtų bendrovių, čia vadinamų „organizacijomis“,  pagrindinis personalas yra „bendrovės viduje perkelti darbuotojai“, kaip apibrėžta c punkte, pagal toliau nurodytas kategorijas, jeigu organizacija yra juridinis asmuo ir jeigu atitinkami asmenys buvo samdomi arba joje yra buvę partneriais (išskyrus daugumą akcijų turinčius akcininkus) bent metus betarpiškai iki tokio perkėlimo: a)   asmenys, einantys organizacijoje aukštesnes pareigas, kurie visų pirma vadovauja steiginio (filialo, dukterinės bendrovės arba bendros įmonės) valdymui, daugiausia prižiūrimi  gaudami to verslo direktorių ar akcininkų valdybos nurodymus, įskaitant: -    vadovaujančius steiginiui arba steiginio skyriui ar padaliniui, -    prižiūrinčius ar kontroliuojančius kitų priežiūros, profesinį ar vadybos darbą dirbančių darbuotojų darbą, -    turinčius įgaliojimus asmeniškai priimti ir atleisti darbuotojus arba rekomenduoti priimti ir atleisti darbuotojus arba spręsti kitus personalo klausimus; b)   organizacijoje dirbantys asmenys, kurie turi specifinių žinių, svarbių organizacijos teikiamai paslaugai, mokslinių tyrimų įrangai, metodams ar valdymui. Vertinant tokias žinias, be tokių žinių specifikos, susijusios su steiginiu, gali būti atsižvelgiama į aukšto lygio kvalifikaciją, siejamą su darbo ar verslo pobūdžiu, reikalaujančiu specifinių techninių žinių, įskaitant priklausymą akredituotos profesijos organizacijai; c)   „bendrovės viduje perkeltas darbuotojas“ apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dirbantis organizacijoje Šalies teritorijoje ir laikinai perkeliamas siekiant ekonominės veiklos kitos Šalies teritorijoje; atitinkama organizacija turi turėti pagrindinę verslo buveinę Šalies teritorijoje, o perkėlimas turi būti į tos organizacijos steiginį veiksmingai siekiant panašių rūšių ekonominės veiklos kitos Šalies teritorijoje. 33 straipsnis Šalys pripažįsta, kad svarbu suteikti viena kitai nacionalinį režimą dėl viena kitos bendrovių steigimosi ir, tais atvejais, kurie čia nenumatyti, veikimo jų teritorijose, ir susitaria svarstyti judėjimo šia linkme galimybę abipusiškai priimtinu pagrindu ir atsižvelgiant į Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas. 34 straipsnis 1.   Šalys dės visas savo pastangas vengti imtis priemonių ar veiksmų, labiau sugriežtinančių viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veikimo sąlygas negu ta padėtis, kuris buvo dieną prieš pasirašant Susitarimą. 2.   Ne vėliau kaip praėjus tretiesiems metams nuo Susitarimo pasirašymo ir vėliau kasmet Šalys Bendradarbiavimo taryboje nagrinėja: -    priemones, kurių kuri nors Šalis ėmėsi nuo Susitarimo pasirašymo, turinčias poveikio vienos Šalies bendrovių įsisteigimui ar veikimui kitos Šalies teritorijoje ir siejamas su įsipareigojimais, prisiimtais pagal 28 straipsnį; ir -    ar Šalys gali prisiimti: -    įsipareigojimą nesiimti priemonių ar veiksmų, galinčių labiau sugriežtinti viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veikimo sąlygas negu ta padėtis, kuris yra tokio nagrinėjimo metu, tais atvejais, kurie joje nenumatyti, arba -    kitus įsipareigojimus, turinčius poveikio jų veiksmų laisvei srityse, Šalių sutartose dėl 28 straipsnių prisiimtų įsipareigojimų. Jei po tokio nagrinėjimo viena Šalis mano, kad po Susitarimo pasirašymo kitos Šalies įvestos priemonės sudarė padėtį, kuri ženkliai labiau riboja pirmosios Šalies bendrovių įsisteigimą ar veikimą kitos Šalies teritorijoje palyginti su padėtimi, buvusia Susitarimo pasirašymo dieną, tokia Šalis gali prašyti kitos Šalies surengti konsultacijas. Tokiu atveju taikomos 8 priedo A dalies nuostatos. 3.   Siekiant šio straipsnio tikslų, imamasi 8 priedo B dalyje nurodytų priemonių. 4.   Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 51 straipsnio nuostatų. Situacijas, kurioms taikomas 51 straipsnis, reglamentuoja tik jo nuostatos, atmetant bet kurias kitas. 35 straipsnis 1.   28 straipsnis netaikomas oro transportui, vidaus vandenų ir jūrų transportui. 2.   Tačiau veiklos rūšims, kaip nurodyta toliau, kurių imasi laivybos agentūros teikdamos tarptautines jūrų paslaugas, įskaitant mišraus transporto operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies bendrovėms komercine prasme būti savo teritorijoje dukterinių bendrovių ar filialų forma įsisteigimo ir veikimo sąlygomis ne mažiau palankiomis negu tos, kurios suteiktos jos pačios bendrovėms arba kurios nors trečiosios šalies bendrovių dukterinėms bendrovėms ar filialams, kuris iš tų statusų yra geresnis, ir tai daro laikantis kiekvienoje Šalyje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų. 3.   Tokios veiklos rūšys yra šios: a)   jūrų transporto ir su juo susijusių paslaugų rinkodara ir pardavimas per tiesioginius kontaktus su klientais nuo kotiravimo iki sąskaitos faktūros pateikimo; b)   transporto ir su juo susijusių paslaugų, įskaitant vidaus vandenų transporto paslaugas, reikalingas teikti mišraus transporto paslaugas, pirkimas ir perpardavimas; c)   dokumentacijos rengimas, susijęs su transporto dokumentais, muitinės dokumentais ar kitais dokumentais, susijusiais su vežamų prekių kilme ir pobūdžiu; d)   verslo informacijos teikimas bet kuriomis priemonėmis, įskaitant kompiuterizuotas informacines sistemas ir keitimąsi elektroniniais duomenimis (atsižvelgiant į nediskriminacinius telekomunikacijų apribojimus); e)   bet kurių verslo susitarimų su kitomis laivybos agentūromis sudarymas; f)   veikimas kitų bendrovių vardu, inter alia, organizuojant laivo iškvietimą ar krovinio perėmimą prireikus. III SKYRIUS TARPVALSTYBINIS PASLAUGŲ TEIKIMAS 36 straipsnis Šio Susitarimo 5 priede išvardytiems sektoriams Šalys viena kitai suteikia režimą, ne mažiau palankesnį negu tas, kuris suteiktas bet kuriai trečiajai šaliai dėl sąlygų, turinčių poveikio tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, Bendrijos arba Rusijos bendrovėms atitinkamai į Rusijos arba Bendrijos teritoriją pagal kiekvienoje  Šalyje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. 37 straipsnis Atsižvelgdamos į šio Susitarimo 48 straipsnio nuostatas, Šalys leidžia šio Susitarimo 5 priede išvardytiems sektoriams laikiną fizinių asmenų, kurie yra Bendrijos arba Rusijos bendrovės atstovai ir siekia laikinai atvykti vesti derybų dėl tarpvalstybinio paslaugų pardavimo ar sudaryti susitarimus parduoti tarpvalstybines paslaugas tai bendrovei, judėjimą, jei tie atstovai nesivers tiesioginiu paslaugų pardavimu plačiajai visuomenei ar teikimu patiems sau. 38 straipsnis 1.   5 priede išvardytiems sektoriams kiekviena Šalis gali reglamentuoti tarpvalstybinio paslaugų teikimo į savo teritoriją sąlygas. Jei šios taisyklės yra bendro taikymo, jos yra administruojamos pagrįstai, objektyviai ir nešališkai. 2.   Šio straipsnio 1 dalis neatmeta 36 ir 50 straipsnių nuostatų. 3.   Ne vėliau kaip trečiųjų metų nuo Susitarimo pasirašymo pabaigoje Šalys Bendradarbiavimo taryboje išnagrinėja: -    abiejų Šalių nuo Susitarimo pasirašymo įvestas priemones, kurios turi poveikio tarpvalstybiniam paslaugų tiekimui, kuriam taikomas 36 straipsnis, ir -    ar galima Šalims prisiimti: -    įsipareigojimus nesiimti priemonių ar veiksmų, kurie gali sugriežtinti tarpvalstybinį paslaugų tiekimą, kuriam taikomas 36 straipsnis, sąlygas palyginti su padėtimi, esančia tokio nagrinėjimo metu, arba -    kitų veiksmų, turinčių poveikio veiksmų laisvei Šalių sutartose srityse dėl įsipareigojimų, prisiimtų 36 straipsnyje. Jei po tokio nagrinėjimo viena Šalis mano, kad kitos Šalies po Susitarimo pasirašymo įvestų priemonių susidarė padėtis, labiau ribojanti tarpvalstybinių paslaugų tiekimą, kuriam taikomas 36 straipsnis, palyginti su ta, kokia buvo Susitarimo pasirašymo dieną, tokia pirmoji Šalis gali prašyti kitos Šalies pradėti konsultacijas. Tokiu atveju taikomos 8 priedo A dalies nuostatos.    4.   Siekiant šio straipsnio tikslų, imamasi 8 priedo B dalyje nurodytų priemonių. 5.   Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 51 straipsnio nuostatų. Situacijas, kurioms taikomas 51 straipsnis, reglamentuoja tik jo nuostatos, atmetant bet kurias kitas. 39 straipsnis 1.   Kalbant apie jūrų transportą, Šalys įsipareigoja veiksmingai taikyti neribojamos prieigos prie tarptautinės rinkos ir eismo komerciniais pagrindais principą. a)   Pirmiau minėta nuostata nepažeidžia teisių ir prievolių, kylančių iš Jungtinių Tautų konvencijos dėl linijinių laivų savininkų asociacijų elgesio kodekso, taikytino šioSusitarimo Šalims. Asociacijoms nepriklausančios laivybos linijos yra laisvos veikti konkuruojant su asociacija, jei jos laikosi sąžiningos konkurencijos komerciniu pagrindu principo.  b)   Šalys patvirtina, kad jos pripažįsta laisvą konkurencingą aplinką kaip esminį biriųjų ir skystųjų krovinių vežimo verslo požymį. 2.   Taikydamos šio straipsnio 1 dalies principus, Šalys: a)   nuo šio Susitarimo įsigaliojimo tarpusavio prekyboje netaiko jokių bet kurios valstybės narės ir buvusios TSRS dvišalių susitarimų nuostatų dėl krovinių dalijimosi; b)   neįtraukia krovinių dalijimosi nuostatų į būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl biriųjų ir skystųjų krovinių vežimo linijiniais laivais. Tačiau tai neatmeta tokių susitarimų dėl linijinių laivų krovinių galimybės tomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai priešingu atveju vienos ar kitos šio Susitarimo Šalies linijinių laivų kompanijos neturėtų veiksmingos galimybės netrikdomai dirbti maršrutais į atitinkamas trečiąsias šalis ir atgal. c)   įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašališkas priemones, administracines, technines ir kitas kliūtis, galinčias būti užslėptu apribojimu ar turinčias diskriminacinį poveikį laisvam paslaugų teikimui tarptautiniame jūrų transporte. Kiekviena Šalis, inter alia, suteikia ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį Šalis taiko savo laivams, su kitos Šalies vėliava plaukiojantiems laivams, vežantiems krovinius, keleivius arba ir krovinius, ir keleivius, dėl prieigos į užsienio laivams atvirus uostus, tų uostų infrastruktūros ir pagalbinių laivybos paslaugų naudojimo, taip pat dėl mokesčių ir rinkliavų, muitinio tikrinimo ir stovėjimo vietų kroviniams pakrauti ir iškrauti. 3.   Šalys susitaria, kad šiam Susitarimui įsigaliojus ir ne vėliau kaip 1996 m. gruodžio 31 d. jos surengs derybas dėl laipsniško kiekvienos Šalies vidaus vandens kelių atvėrimo kitos Šalies subjektams ir laivybos bendrovėms, kad būtų galima teikti tarptautines jūrų ir upių laivybos paslaugas. 40 straipsnis Siekiant sudaryti palankias geležinkelio transporto tarp Šalių sąlygas, susitariama, kad abi Šalys pagal šį Susitarimą ir naudodamosi atitinkamais dvišaliais ir daugiašaliais mechanizmais, skatins: -    muitinės ir kitų tikrinimo procedūrų pasienyje kroviniams ir riedmenims lengvinimą, -    bendradarbiavimą kuriant tinkamus riedmenis, atitinkančius tarptautinius eismo reikalavimus, -    tarptautinį transportą reglamentuojančių taisyklių ir procedūrų derinimą, -    tarptautinio keleivių susisiekimo tarp valstybių narių ir Rusijos išsaugojimą ir plėtojimą. 41 straipsnis Bendradarbiavimas turi užtikrinti teisingas, subalansuotas ir konkurencingas sąlygas paleidimo ir gabenimo į kosmosą rinkai, pagristai svariais ekonominiais veiksniais, o visų pirma bus imtasi veiksmų skatinti derybas dėl daugiašalių taisyklių, reglamentuojančių tarptautinę prekybą paleidimo ir gabenimo į kosmosą paslaugomis, ir dėl jų įgyvendinimo.   Transnacionaliniu laikotarpiu iki 2000 m. susitariama dėl paleidimo į kosmosą paslaugų teikimo sąlygų. 42 straipsnis Šalys stengiasi viena kitai teikti visokeriopą pagalbą dėl priemonių, skatinančių tarpvalstybinę prekybą judriaisiais palydoviniais ryšiais savo atitinkamose teritorijose, laikantis atitinkamų teisės aktų, praktikos ir sąlygų. 1996 m. Šalys susitiks apsvarstyti galimybių suteikti viena kitai palankiausią režimą judriųjų palydovinių ryšių paslaugų srityje. 43 straipsnis Siekdamos užtikrinti suderintą transporto tarp Šalių plėtrą, pritaikytą jų komerciniams poreikiams, Šalys, įsigaliojus šiam Susitarimui, gali sudaryti konkrečius susitarimus dėl abipusio patekimo į rinkas sąlygų ir paslaugų teikimo transporto sektoriuje, kurios dar nėra aptariamos šiame Susitarime. Tokie susitarimai gali būti taikomi daugiau negu vienai arba tik vienai transporto rūšiai. IV SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 44 straipsnis Taikant II, III skyrius ir V dalį, neatsižvelgiama į Bendrijos, jos valstybių narių ar Rusijos suteikiamą režimą laikantis įsipareigojimų, įtrauktų į ekonominės integracijos susitarimus. 45 straipsnis Bendrovės, kurios yra kontroliuojamos ar nuosavybės teise visiškai priklauso Bendrijos bendrovėms ir Rusijos bendrovėms kartu, taip pat naudojasi šios dalies II ir III skyrių ir V dalies nuostatomis. 46 straipsnis 1.   Šios dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus, pateisinamus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos motyvais. 2.   Jos netaikomos veiklai, kuri kurios nors Šalies teritorijoje, kad ir retais atvejais, yra susijusi su oficialaus įgaliojimo vykdymu.  47 straipsnis Bendradarbiavimo taryba parengia tolesnio prekybos paslaugomis liberalizavimo rekomendacijas, atsižvelgdama į paslaugų sektoriaus raidą Šalyse ir kitus Šalių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir ypač atsižvelgdama į derybų dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis, toliau - GATS, galutinius rezultatus. 48 straipsnis Taikant šią dalį, jokia Susitarimo nuostata neužkerta kelio Šalims taikyti savo įstatymus ir taisykles, reglamentuojančius fizinių asmenų atvykimą ir buvimą, darbą, darbo sąlygas, įsisteigimą ir paslaugų teikimą, jeigu, tai darant, jie netaikomi jiems taip, kad panaikintų arba sumažintų naudą, kurią bet kuri Šalis gauna pagal kurią nors konkrečią Susitarimo nuostatą. Pirmesnė nuostata nepažeidžia 46 straipsnio. 49 straipsnis 1.   Palankiausias režimas, suteikiamas pagal šios dalies arba V dalies nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys teikia arba ateityje teiks remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais ar kitais susitarimais mokesčių klausimais. 2.   Jokia šios dalies arba V dalies nuostata negali būti aiškinama, kaip neleidžianti Šalims imtis ar vykdyti kokios nors priemonės, kuria siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui remiantis susitarimų dvigubam apmokestinimui išvengti ir kitų susitarimų mokesčių klausimais arba vidaus fiskalinių teisės aktų nuostatomis.  3.   Jokia šios dalies arba V dalies nuostata negali būti aiškinama, kaip neleidžianti valstybėms narėms arba Rusijai, taikant atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas, daryti skirtumą tarp  mokesčių mokėtojų, kurių padėtis nėra vienoda, ypač dėl nuolatinės gyvenamosios vietos. 50 straipsnis Nepažeidžiant 32 ir 37 straipsnių, jokia šios dalies II, III ir IV skyrių nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę: -    valstybių narių arba Rusijos piliečiams atvykti atitinkamai į Rusijos arba Bendrijos teritoriją arba joje būti remiantis kokiu nors statusu, ypač kaip bendrovės akcininkas ar partneris arba jos vadybininkas ar tarnautojas, arba paslaugų teikėjas ar gavėjas, -    Bendrijos dukterinėms bendrovėms arba Rusijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Bendrijos teritorijoje Rusijos piliečių, -    Rusijos dukterinėms bendrovėms arba Bendrijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Rusijos teritorijoje valstybių narių piliečių, -    Rusijos bendrovėms arba Rusijos bendrovių Bendrijos dukterinėms bendrovėms arba filialams tiekti darbuotojus, kurie yra Rusijos piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal laikinas darbo sutartis; -    Bendrijos bendrovėms arba Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms arba filialams tiekti darbuotojus, kurie yra valstybių narių piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal laikinas darbo sutartis. 51 straipsnis 1.   Šalių viena kitai toliau suteikiamas režimas nuo tos dienos, kai lieka vienas mėnuo iki atitinkamų GATS įsipareigojimų įsigaliojimo dienos, sektoriams ar priemonėms, kuriems taikomas GATS, jokiu būdu neturi būti palankesnis negu tas, kurį tokia pirmoji Šalis teikė pagal GATS nuostatas, kiekvienam paslaugų sektoriui, sektoriaus padaliniui ir paslaugos teikimo būdui. 2.   Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatų savaiminio pobūdžio, Šalis, kuri yra prisiėmusi įsipareigojimus pagal GATS, informuoja kitą Šalį apie atitinkamas nuostatas ir dėl jų atsirandančius šio Susitarimo pataisymus. 3.   Per mėnesį nuo tos dienos, kai iš Šalies, prisiėmusios įsipareigojimus pagal GATS, gaunama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, kita Šalis gali pranešti pirmajai Šaliai apie savo ketinimą pataisyti savo įsipareigojimus pagal šią dalį ir tuos pataisymus padaryti tokiu būdu: -    tais atvejais, kai koks nors paslaugų sektorius, sektoriaus padalinys ar paslaugos teikimo būdas buvo pašalintas iš Susitarimo, jo taikymo sritis sumažinta arba jai imta taikyti sąlygas pagal šio straipsnio 1 dalį, identiškas sektorius, sektoriaus padalinys arba tiekimo būdas gali būti pašalinti arba jo taikymo sritis tokiu pačiu būdu sumažinta arba jai taikomos identiškos ar panašios sąlygos. 4.   Šie antrosios Šalies padaryti pataisymai turėtų padėti atstatyti Šalių įsipareigojimų pusiausvyrą. 5.   Jei Šalis mano, kad pagal šio straipsnio 3 dalį padaryti pataisymai neatstatė Šalių įsipareigojimų pusiausvyros, tokia Šalis gali prašyti kitos Šalies per 30 dienų pradėti konsultacijas, kad būtų rastas priimtinas sprendimas atitinkamai papildomai pataisantsavo įsipareigojimus pagal šią dalį. 6.   Jei per 30 dienų nuo tokių konsultacijų pradžios nesurandamas priimtinas sprendimas, kitos Šalies prašymu taikomos 101 straipsnio procedūros. V DALIS MOKĖJIMAI IR KAPITALAS 52 straipsnis 1.   Šalys įsipareigoja leisti laisvai konvertuojama valiuta bet kokius einamuosius mokėjimus tarp Bendrijos ir Rusijos nuolatinių gyventojų, susijusius su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, daromus pagal šio Susitarimo nuostatas.  2.   Užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas tarp Bendrijos ir Rusijos nuolatinių gyventojų tiesioginių investicijų į bendroves, formuojamas pagal priimančiosios šalies įstatymus, ir investicijų pagal IV dalies II skyriaus nuostatas forma, šių investicijų pervedimas į užsienį, įskaitant bet kuriuos kompensacinius mokėjimus, kylančius iš tokių priemonių, kaip eksproprijavimas, nacionalizavimas, arba panašaus poveikio priemonių, ir bet kokio iš to atsirandančio pelno.    3.   2 dalies nuostatos neužkerta kelio Rusijai taikyti apribojimus Rusijos nuolatinių gyventojų išorinėms tiesioginėms investicijoms. Praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, Šalys susitaria konsultuotis dėl šių apribojimų išlaikymo, atsižvelgdamos į atitinkamus monetarinius, fiskalinius ir finansinius motyvus. 4.   Pervedimai, susiję su kapitalo judėjimu, kuriam taikoma šio straipsnio 2 dalis, daromi to paties keitimo kurso sąlygomis, kaip ir einamiesiems sandoriams. 5.   Nepažeidžiant šio straipsnio 6 ir 7 dalių, pasibaigus penkerių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo pereinamajam laikotarpiui, kapitalo judėjimui ir su juo susijusiems einamiesiems mokėjimams tarp Bendrijos ir Rusijos nuolatinių gyventojų Šalys neįveda jokių naujų apribojimų ir nesugriežtina galiojančių priemonių. Tačiau apribojimų įvedimas šio straipsnio dalies pirmame sakinyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu neturi turėti poveikio Šalių teisėms ir prievolėms pagal šio straipsnio 2, 3, 4 ir 9 dalis.    6.   Įsigaliojus šio straipsnio 5 dalyje minėtam uždraudimui ir nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, tais atvejais, kai išimtinėmis aplinkybėmis kapitalo judėjimai tarp Bendrijos ir Rusijos kelia arba gali sukelti rimtų keitimo kurso politikos arba pinigų politikos taikymo sunkumų Bendrijoje arba Rusijoje, Bendrija arba Rusija atitinkamai gali ne ilgiau kaip šešis mėnesius imtis apsaugos priemonių, skirtų kapitalo judėjimams tarp Bendrijos ir Rusijos, jei tokios priemonės yra būtinai reikalingos. 7.   Remiantis šio straipsnio nuostatomis, kol Rusijos valiuta taps visiškai konvertuojama, kaip apibūdinta su Tarptautinių valiutos fondu (TVF) sudaryto susitarimo VIII straipsnyje, Rusija gali taikyti valiutos keitimo apribojimus, susijusius su trumpalaikių ir vidutinės trukmės finansinių kreditų suteikimu ar ėmimu, tokiu mastu, kokiu tokie kreditų suteikimo ar ėmimo apribojimai yra taikomi Rusijai ir leidžiami pagal TVF Rusijai nustatytą statusą. Rusija šiuos apribojimus taiko nediskriminaciniu būdu. Jie taikomi taip, kad kuo mažiausiai trukdytų šiam Susitarimui. Bendradarbiavimo tarybai Rusija nedelsdama praneša apie tokias priemones ir bet kuriuos jų pakeitimus. 8.   Šalys viena su kita konsultuojasi, kaip lengvinti kapitalo judėjimą tarp Bendrijos ir Rusijos siekiant remti šio Susitarimo tikslus. Šalys ypač stengiasi toliau liberalizuoti kapitalo judėjimus, susijusius su investavimu į portfelius ir komerciniais kreditais, ir kapitalo judėjimus, susijusius su Bendrijos nuolatinių gyventojų Rusijos nuolatiniams gyventojams teikiamomis finansinėmis paskolomis ir kreditais. Bendradarbiavimo taryba per pirmuosius penkerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo rengia atitinkamas rekomendacijas. 9.   Šalys viena kitai suteikia palankiausią režimą einamųjų mokėjimų ir kapitalo judėjimų laisvės ir mokėjimo būdų atžvilgiu. VI DALIS KONKURENCIJA, INTELEKTINĖ, PRAMONINĖ IR KOMERCINĖ NUOSAVYBĖ; BENDRADARBIAVIMAS TEISĖKŪROS  SRITYJE 53 straipsnis Konkurencija 1.     Šalys susitaria dirbti siekdamos taisyti arba šalinti, taikant konkurencijos įstatymus ar kitaip, konkurencijos apribojimus, kurių imasi įmonės arba kuriuos sukelia valstybės kišimasis, jeigu jie gali turėti poveikio prekybai tarp Bendrijos ir Rusijos. 2.     Siekdamos šio straipsnio 1 dalyje minėtų tikslų: 2.1.      Šalys užtikrina, kad turėtų ir vykdytų įstatymus, skirtus savo jurisdikcijoje esančių įmonių konkurencijos apribojimams. 2.2.      Šalys neteikia eksporto pagalbos, rodydamos palankumą tam tikroms įmonėms ar tam tikrų produktų, išskyrus pirminius, gamybai. Šalys taip pat pareiškia, kad yra pasirengusios nuo trečiųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo kitų pagalbos rūšims, iškreipiančioms ar galinčioms iškreipti konkurenciją tiek, kiek jos turi poveikio prekybai tarp Bendrijos ir Rusijos, nustatyti griežtą tvarką, įskaitant tam tikrų rūšių pagalbos visišką uždraudimą. Tokių rūšių pagalba ir kiekvienai iš jų taikoma tvarka apibrėžiama kartu per pirmuosius trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. Vienos Šalies prašymu kita Šalis teikia informaciją apie savo pagalbos planus arba ypatingais atskirais atvejais apie valstybės pagalbą. 2.3.        Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi praėjus penkeriems metams nuo šio   Susitarimo įsigaliojimo, Rusija gali imtis priemonių, nesuderinamų su 2.2 punkto antru sakiniu, jeigu šios priemonės įvedamos ir taikomos 9 priede nurodytomis aplinkybėmis. 2.4.          Kalbant apie komercinio pobūdžio valstybinius monopolius, Šalys pareiškia, kad jos yra pasirengusios nuo trečiųjų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos užtikrinti, kad Šalių piliečiai ir bendrovės nebūtų diskriminuojami dėl sąlygų, kuriomis perkamos ar paduodamos prekės. Kalbant apie valstybines įmones arba įmones, kurioms valstybės narės arba Rusija suteikia išimtines teises, Šalys pareiškia, kad jos yra pasirengusios nuo trečiųjų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos užtikrinti, kad nebūtų įteisinama ar išlaikoma jokia priemonė, kokiu nors mastu, kuris prieštarauja Šalių atitinkamiems interesams, iškreipianti prekybą tarp Bendrijos ir Rusijos. Ši nuostata netrukdo teisiškai ir faktiškai vykdyti konkrečius uždavinius, kurie yra skirti šioms įmonėms. 2.5.      Šalių susitarimu 2.2 ir 2.4 punktuose apibrėžtas laikotarpis gali būti pratęstas.        3.     Bendrijos arba Rusijos prašymu Bendradarbiavimo komitete gali būti konsultuojamasi dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų konkurencijos apribojimų ar iškraipymų ir savo konkurencijos taisyklių laikymosi, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus apribojimus dėl informacijos atskleidimo, konfidencialumo ar verslo paslapties. Gali būti konsultuojamasi ir šio straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimo klausimais. 4.     Konkurencijos taisyklių taikymo patirtį turinti Šalis palankiai žiūri į galimybę teikti kitai Šaliai, jos prašymu ir kiek leidžia turimi ištekliai, techninę pagalbą rengiant ir įgyvendinant konkurencijos taisykles.  5.     Pirmiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi poveikio Šalies teisėms taikyti atitinkamas priemones, ypač nurodytas 18 straipsnyje, prekybos iškraipymams ištaisyti. 54 straipsnis Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga 1.   Pagal šio straipsnio ir 10 priedo nuostatas Šalys patvirtina, kad jos didelę reikšmę teikia būtinumui užtikrinti deramą ir veiksmingą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą ir vykdymą. 2.   Šalys patvirtina, kad jos didelę reikšmę teikia įsipareigojimams, kylantiems iš šių daugiašalių konvencijų: -    Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (Stokholmo aktas, 1967, su pakeitimais, padarytais 1979 m.), -    Madrido susitarimo dėl tarptautinės ženklų registracijos (Stokholmo aktas, 1967, su pakeitimais, padarytais 1979 m.), -    Nicos susitarimo dėl prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo tikslams (Ženeva, 1977, su pakeitimais, padarytais 1979 m.), -    Budapešto tarptautinės sutarties dėl mikroorganizmų depozito patentų procedūros tikslams tarptautinio pripažinimo (1977, su pakeitimais, padarytais 1980 m.), -    Patentų bendradarbiavimo sutartis (Vašingtonas, 1970, su pakeitimais, padarytais 1979 m. ir 1984 m.), -    Madrido susitarimo dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo (Madridas, 1989). 3.   Šio straipsnio ir 10 priedo nuostatų įgyvendinimą Šalys reguliariai peržiūri pagal 90 straipsnį. Jei intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės srityje iškiltų problemų, turinčių poveikio prekybos sąlygoms, bet kurios Šalies prašymu surengiamos skubios konsultacijos siekiant rasti abipusiškai priimtinus sprendimus. 55 straipsnis Bendradarbiavimas teisėkūros srityje 1.   Šalys pripažįsta, kad teisės aktų derinimas yra svarbi Rusijos ir Bendrijos ekonominių ryšių stiprinimo sąlyga. Rusija stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai palaipsniui taptų suderinami su Bendrijos teisės aktais. 2.   Įstatymų derinimas ypač plėtojamas šiose srityse: bendrovių teisė, bankininkystės teisė, įmonių ataskaitos ir mokesčiai, darbuotojų apsauga darbe, finansinės paslaugos, konkurencijos taisyklės, viešieji pirkimai, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvybės apsauga, aplinka, vartotojų apsauga, netiesioginiai mokesčiai, muitinės teisė, techninės taisyklės ir standartai, branduolinės energetikos įstatymai ir kiti tiesės aktai, transportas. VII DALIS EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS 56 straipsnis 1.   Bendrija ir Rusija puoselėja plataus masto ekonominį bendradarbiavimą siekdamos padėti plėsti savo atitinkamą ekonomiką, kurti palankią tarptautinę ekonominę aplinką bei integruoti Rusiją ir platesnę bendradarbiavimo erdvę Europoje. Toks bendradarbiavimas stiprina ir plėtoja ekonominius ryšius abiejų Šalių labui.  2.   Šalių politikos kryptys ir kitos priemonės, susijusios su šia dalimi, visų pirma turi būti skirtos skatinti ekonomines ir socialines reformas bei pertvarką Rusijoje ir derintis prie  tvarios ir darnios socialinės plėtros reikalavimų; jos taip pat turi aprėpti aplinkosaugos reikalavimus. 3.   Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima: -    jų atitinkamų pramonės šakų ir transporto vystymą, -    naujų tiekimo šaltinių ir naujų rinkų žvalgymą, -    technologijos ir mokslo pažangos skatinimą, -    stabilių socialinių ir žmonių išteklių ugdymo ir vietinio užimtumo plėtojimo skatinimą, -    regioninio bendradarbiavimo siekiant jo darnaus ir tvaraus vystymo rėmimą. 4.   Šalys mano, jog svarbu, kad kartu su tarpusavio partnerystės ir bendradarbiavimo ryšių nustatymu jos palaikytų ir plėtotų bendradarbiavimą su kitomis Europos valstybėmis ir kitomis buvusios TSRS šalimis siekiant darnios regiono plėtros ir negailėtų pastangų šiam procesui skatinti. 5.   Šiame Susitarime numatytą ekonominį ir kitų formų bendradarbiavimą tiek, kiek taikytina, Bendrija gali remti remdamasi atitinkamais Tarybos reglamentais dėl techninės pagalbos buvusios TSRS šalims, atsižvelgdama į Šalių sutartus prioritetus. Parama taip pat gali būti teikiama pagal kitus galimus atitinkamus Bendrijos teisės aktus.  Ypatingą dėmesį Šalys skiria priemonėms, galinčioms puoselėti bendradarbiavimą su kitomis buvusios TSRS šalimis.   6.   Šios dalies nuostatos neturi poveikio Šalių konkurencijos taisyklių ir šio Susitarimo konkrečių įmonėms taikytinų konkurencijos taisyklių laikymuisi. 57 straipsnis Bendradarbiavimas pramonės srityje 1.   Bendradarbiavimu siekiama visų pirma remti: -    verslo ryšių tarp ūkinės veiklos vykdytojų, įskaitant mažas ir vidutines įmones, plėtojimą, -    įmonių vadybos tobulinimą, -    privatizacijos procesą ekonominės pertvarkos kontekste ir privataus sektoriaus stiprinimą, -    pastangas viešajame ir privačiame sektoriuje pertvarkyti ir modernizuoti pramonę pereinamuoju laikotarpiu, įtvirtinančiu rinkos ekonomiką, ir pagal reikalavimus, užtikrinančius aplinkos apsaugą ir tvarią plėtrą, -    gynybos pramonės pertvarkymą kitoms reikmėms, -    atitinkamų rinkos dėsniais grindžiamų komercijos taisyklių ir praktikos įtvirtinimą, taip pat profesionalios patirties …