Besimokančiųjų, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo mokyklose kasmetines atostogas jų pageidavimu įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi priderinti prie egzaminų mokyklose laiko.
\nBesimokančius, nenutraukiant darbo, bendrojo lavinimo ir profesinėse technikos mokyklose draudžiama skirti viršvalandiniams darbams užsiėmimų mokyklose dienomis.
\nDarbininkai ir tarnautojai, sėkmingai besimokantys, nenutraukdami darbo, vakarinėse (pamaininėse) profesinėse technikos mokyklose, 30 darbo dienų per metus atleidžiami nuo darbo egzaminams pasiruošti ir išlaikyti, paliekant jiems penkiasdešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio pagrindinėje darbovietėje.
\nDarbininkams ir tarnautojams, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, duodamos atostogos, nepaliekant darbo užmokesčio.
\nAsmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias mokyklas (įskaitant gamyklas-aukštąsias technikos mokyklas), duodamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o į specialiąsias vidurines mokyklas – 10 kalendorinių dienų atostogos, neįskaitant laiko, sugaišto važiuojant į mokyklą ir atgal.
\nDarbininkams ir tarnautojams, besimokantiems vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose, duodama nustatyta tvarka apmokamų atostogų ryšium su mokymusi; jiems teikiama taip pat kitų lengvatų.
\nVakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentai ir vakarinių bei neakivaizdinių specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviai dešimties mokslo mėnesių laikotarpiu, prieš pradėdami ruošti diplominį projektą (darbą) arba laikyti valstybinius egzaminus, turi teisę gauti, esant šešių dienų darbo savaitei, vieną laisvą nuo darbo dieną savaitėje užsiėmimams pasiruošti, mokant už ją penkiasdešimt procentų jų gaunamo darbo užmokesčio, bet ne mažiau už minimalų darbo užmokestį. Esant penkių dienų darbo savaitei, laisvų nuo darbo dienų skaičius pasikeičia priklausomai nuo darbo pamainos trukmės, o laisvų nuo darbo valandų skaičius lieka tas pats.
\nĮmonių, įstaigų, organizacijų administracija studentų ir moksleivių pageidavimu turi teisę per 10 minėtų mokslo mėnesių papildomai duoti dar vieną ar dvi nuo darbo laisvas dienas savaitėje, nepaliekant darbo užmokesčio.
\nStudentams, sėkmingai besimokantiems vakarinėse aukštosiose mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose – 20 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose – 30 kalendorinių dienų. Moksleiviams, sėkmingai besimokantiems vakarinėse specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasmet laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose – 10 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose – 20 kalendorinių dienų.
\nStudentams ir moksleiviams, sėkmingai besimokantiems neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose, kasine laboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodama atostogų pirmajame ir antrajame kursuose – 30 kalendorinių dienų, trečiajame ir paskesniuose kursuose – 40 kalendorinių dienų.
\nLaboratorinių darbų, įskaitų ir egzaminų laikotarpiu duodamų atostogų trukmė pagal kursus, atsižvelgiant į specialybę ir darant išimti iš bendros taisyklės, gali būti nustatyta tvarka pakeista, laikantis bendros šių atostogų trukmės, nustatytos visam mokymosi laikui.
\nVakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir moksleiviams valstybinių egzaminų laikotarpiu duodamos 30 kalendorinių dienų atostogos.
\nDiplominio projekto (darbo) ruošimo ir gynimo laikotarpiu vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų mokyklų studentams duodamos 4 mėnesių atostogos, o vakarinių ir neakivaizdinių specialiųjų vidurinių mokyklų moksleiviams – 2 mėnesių atostogos.
\nUž atostogų ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiką darbininkams ir tarnautojams paliekamas darbo užmokestis, bet ne daugiau už nustatytą sumą.
\nĮmonių, Įstaigų, organizacijų administracija, atsižvelgdama į atitinkamų mokyklų rekomendacijas, turi teisę duoti besimokantiems vakarinių ir neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų paskutiniuose kursuose papildomas vieno mėnesio atostogas, nepalikdama darbo užmokesčio, susipažinti tiesiog gamyboje su pasirinktos specialybės darbu ir pasiruošti medžiagos diplominiam projektui. Atostogų laikui studentams ir moksleiviams skiriama stipendija bendrais pagrindais.
\nĮmonių, įstaigų, organizacijų administracija vieną kartą per metus apmoka neakivaizdinių aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų studentams ir moksleiviams penkiasdešimt procentų kelpinigių ryšium su važiavimu į mokyklą laboratorinių darbų atlikti, Įskaitų bei egzaminų laikyti ir atgal.
\nBe to, tiek pat apmokama kelpinigių, kai vykstama diplominio projekto (darbo) ruošti bei ginti ir valstybinių egzaminų laikyti.
\nKeliant kvalifikacines kategorijas arba darbe keliant į aukštesnes pareigas, turi būti atsižvelgiama į tai, kad darbininkai ir tarnautojai sėkmingai eina gamybinį mokymą, turi bendrojo lavinimo ir profesinį parengimą, taip pat yra baigę aukštąjį ar specialųjį vidurinį mokslą.
\nPenkioliktasis skirsnis DARBO GINČAI
\nDarbo ginčus nagrinėja:
\nKai kurių darbuotojų kategorijų darbo ginčus nagrinėja aukštesni pagal pavaldumą organai (251 straipsnis).
\nDarbo ginčų komisijos organizuojamos įmonėse, įstaigose, organizacijose iš vienodo skaičiaus profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto atstovų ir įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos atstovų.
\nKiekvienos šalies atstovų skaičius nustatomas profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto ir administracijos susitarimu. Šalių atstovai skiriami į komisiją profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto įgaliojimų laikui.
\nĮmonėse, įstaigose, organizacijose, kur nėra profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto, darbo ginčų komisija sudaroma iš profsąjungos organizatoriaus ir Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo.
\nDarbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas nagrinėti darbo ginčams, kurie kyla įmonėse, įstaigose, organizacijose tarp darbininkų ir tarnautojų, iš vienos pusės, ir administracijos, iš antros pusės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymą turi būti nagrinėjami betarpiškai rajonų (miestų) liaudies teismuose ir kituose organuose.
\nDarbo ginčų komisijų sprendimai priimami šalių susitarimu.
\nJeigu, nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, profesinės sąjungos komiteto atstovai ir administracijos atstovai nesusitarė, darbininkas ar tarnautojas per 10 dienų nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas komisijos posėdžio protokolo išrašas, turi teisę kreiptis į profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetą su pareiškimu išspręsti ginčą.
\nDarbo ginčų komisijos sprendimą darbininkas ar tarnautojas per tą patį terminą gali apskųsti profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetui.
\nJeigu darbininkas ar tarnautojas nesutinka su sprendimu dėl darbo ginčo, priimtu komisijos, susidedančios iš profsąjungos organizatoriaus ir įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, arba jeigu toje komisijoje šalys nesusitarė, jis per tą patį terminą gali kreiptis į rajono (miesto) liaudies teismą su pareiškimu išspręsti darbo ginčą.
\nĮmonės, įstaigos, organizacijos administracija darbo ginčų komisijos sprendimo neturi teisės apskųsti.
\nProfesinių sąjungų fabrikų, gamyklų, vietos komitetai darbo ginčus nagrinėja pagal darbininkų ir tarnautojų pareiškimus, kai darbo ginčų komisijoje šalys nesusitarė, ir pagal darbininkų ir tarnautojų skundus dėl tos komisijos sprendimų.
\nFabrikų, gamyklų, vietos komitetai pareiškimus ir skundus dėl darbo ginčų privalo išnagrinėti savo posėdžiuose per septynias dienas.
\nNagrinėdamas darbo ginčą, dėl kurio komisijoje nebuvo susitarta, profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas priima nutarimą dėl ginčo esmės.
\nNagrinėdamas skundą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, fabriko, gamyklos, vietos komitetas gali palikti komisijos sprendimą galioti arba panaikinti jį ir priimti nutarimą dėl ginčo esmės.
\nProfesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas savo iniciatyva arba dėl prokuroro protesto panaikina komisijos sprendimą, prieštaraujantį galiojantiems įstatymams, ir priima nutarimą dėl ginčo esmės.
\nJeigu darbininkas ar tarnautojas nesutinka su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimu dėl darbo ginčo, jis per dešimt dienų nuo tos dienos, kai gavo fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimą, gali kreiptis į liaudies teismą su pareiškimu išnagrinėti darbo ginčą.
\nĮmonės, įstaigos, organizacijos administracija per minėtą terminą gali kreiptis į liaudies teismą, kad šis išnagrinėtų darbo ginčą, jeigu ji yra tos nuomonės, jog profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimas dėl darbo ginčo prieštarauja galiojantiems įstatymams.
\nRajonų (miestų) liaudies teismuose nagrinėjami darbo ginčai:
\nBe to, betarpiškai rajonų (miestų) liaudies teismuose, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją ir fabriko, gamyklos, vietos komitetą, nagrinėjami darbo ginčai:
\nBetarpiškai rajono (miesto) liaudies teisme taip pat nagrinėjamas darbo ginčas tarp darbuotojo ir administracijos tokiu darbo įstatymų taikymo klausimu, kuris to darbuotojo atžvilgiu pirma buvo išspręstas administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto- susitarimu jiems suteiktų teisių ribose.
\nDarbininkai ir tarnautojai gali kreiptis į darbo ginčų komisijas bet kada, neribojami jokio senaties termino, o dėl atleidimo iš darbo – Į rajono (miesto) liaudies teismą per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai įteiktas įsakymas atleisti iš darbo.
\nAdministracijai kreiptis į teismą, reikalaujant, kad būtų išieškota iš darbuotojų materialinė žala, padaryta įmonei, įstaigai, organizacijai, nustatomi tokie terminai:
\nJeigu šiame straipsnyje numatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, teismas gali juos atnaujinti.
\nDarbininkai ir tarnautojai, kreipiantis jiems į teismą dėl reikalavimų, kylančių iš teisinių darbo santykių, atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas (valstybinio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu).
\nJeigu darbininkas ar tarnautojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant nustatytą atleidimo iš darbo tvarką arba neteisėtai perkeltas į kitą darbą, tai ginčą nagrinėjantis organas turi grąžinti jį į pirmesnį darbą.
\nDarbininkui ar tarnautojui, neteisėtai atleistam iš darbo ir grąžintam į pirmesnį darbą, teismo sprendimu išmokamas vidutinis uždarbis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius. Teismo sprendimu tiek pat mokama už priverstinės pravaikštos laiką tais atvejais, kai neteisingas atleidimo iš darbo formulavimas darbo knygelėje kliudė darbininkui ar tarnautojui stoti į kitą darbą.
\nVidutinis uždarbis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius, gali būti darbuotojui išmokėtas taip pat darbo ginčų komisijos sprendimu arba profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimu.
\nDarbininkui ir tarnautojui, neteisėtai perkeltam į kitą darbą ir grąžintam į pirmesnį darbą, darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu arba nutarimu išmokamas vidutinis uždarbis už priverstinės pravaikštos laiką arba uždarbio skirtumas už tą laiką, kurį dirbtas mažiau apmokamas darbas, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius.
\nUž priverstinės pravaikštos laiką, kai darbuotojas buvo neteisėtai atleistas iš darbo arba perkeltas į kitą darbą, taip pat uždarbio skirtumą už laiką, kai darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą, gali sumokėti įmonės, įstaigos, organizacijos administracija.
\nDarbo ginčų komisijos sprendimą ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimą dėl darbo ginčo įmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi įvykdyti per dešimt dienų, jeigu sprendime arba nutarime nenustatytas kitoks jų Įvykdymo terminas.
\nDarbo ginčus nagrinėjančio organo priimtas sprendimas arba nutarimas grąžinti į darbą darbuotoją, neteisėtai atleistą iš darbo arba perkeltą į kitą darbą, turi būti skubiai įvykdytas.
\nTuri būti skubiai įvykdytas ir teismo sprendimas dėl darbo užmokesčio priteisimo darbininkui ir tarnautojui – sprendimo dalis, neviršijanti vidutinio mėnesinio uždarbio. Teismas gali leisti skubiai vykdyti sprendimą dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo.
\nApmokėjimas už laiką, kurį administracija uždelsia Įvykdyti dėl darbo ginčo priimtą sprendimą arba nutarimą grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą Jeigu administracija uždelsia įvykdyti darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimą arba nutarimą grąžinti į darbą darbuotoją, kuris buvo neteisėtai atleistas iš darbo arba perkeltas į kitą darbą, tai už laiką nuo sprendimo arba nutarimo priėmimo dienos iki jo Įvykdymo dienos darbuotojui išmokamas vidutinis uždarbis arba uždarbio skirtumas.
\nDarbuotojui išmokamas toks pat vidutinis uždarbis ir tuo atveju, kai administracija neįvykdo teismo sprendimo dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo, jeigu tas formulavimas kliudė darbuotojui stoti į kitą darbą.
\nPareigūną, kuris kaltas dėl darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą darbą, teismas įpareigoja atlyginti žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai ryšium su apmokėjimu už priverstinės pravaikštos laiką arba už tą laiką, kurį dirbtas mažiau apmokamas darbas. Taip įpareigojama, jeigu buvo atleista iš darbo arba perkelta į kitą darbą, aiškiai pažeidžiant įstatymą, arba jeigu administracija uždelsė įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo darbuotojas grąžinamas į darbą.
\nŽalos atlyginimo dydis negali viršyti trijų mėnesinių pareigūno algų.
\nAiškus įstatymo pažeidimas, duodąs teisę išieškoti iš pareigūno sumas, išmokėtas neteisėtai atleistam iš darbo darbuotojui, yra: atleidimas iš darbo administracijos iniciatyva be išankstinio profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto sutikimo arba atleidimas iš darbo įstatymo nenumatytais pagrindais; atleidimas iš darbo moterų, pažeidžiant šio Kodekso 203 straipsnio antrojoje dalyje nurodytus reikalavimus, kai administracija žinojo apie buvimą aplinkybių, kurioms esant, negalima jų atleisti iš darbo; atleidimas iš darbo jaunesnių kaip 18 metų amžiaus darbininkų ir tarnautojų be rajono (miesto) nepilnamečių reikalų ir jaunimo įdarbinimo komisijos sutikimo ('215 straipsnis) ir kiti neteisėto atleidimo iš darbo atvejai, taip pat darbuotojo perkėlimas į kitą nuolatinį darbą be jo sutikimo.
\nPriežiūros tvarka panaikinus teismo sprendimus dėl pinigų sumų išieškojimo pagal reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, atgręžti įvykdymo neleidžiama, išskyrus atvejus, kai panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis arba jo pateiktais suklastotais dokumentais.
\nTik esant toms pat sąlygoms galima atgal išieškoti iš darbininkų ir tarnautojų sumas, jiems išmokėtas, remiantis anksčiau priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu arba profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimu, kai darbo ginčas paskiau buvo kitaip išspręstas.
\nĮmonės, įstaigos, organizacijos administracijai neįvykdžius darbo ginčų komisijos sprendimo ar profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimo dėl darbo ginčo esmės per šio Kodekso 246 straipsnyje nurodytą terminą, fabriko, gamyklos, vietos komitetas duoda darbininkui ar tarnautojui pažymėjimą, turintį vykdomojo rašto galią.
\nPažymėjimą įvykdyti sprendimui, kurį priėmė komisija, susidedanti iš profsąjungos organizatoriaus ir įmonės, įstaigos, organizacijos vadovo, duoda aukštesnis profesinės sąjungos organas.
\nDarbininkas ar tarnautojas gali pareikalauti pažymėjimo per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo ar profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimo išrašas.
\nPažymėjimas profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimui įvykdyti neduodamas, jeigu darbuotojas arba administracija per nustatytą terminą kreipėsi į teismą, prašydami išspręsti darbo ginčą.
\nRemdamasis profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto duotu pažymėjimu, pateiktu teismui ne vėliau kaip per tris mėnesius, teismo vykdytojas darbo ginčų komisijos sprendimą ar fabriko, gamyklos, vietos komiteto nutarimą įvykdo priverstinai.
\nGinčus dėl darbuotojų, einančių specialiame sąraše numatytas pareigas, atleidimo iš darbo ir perkėlimo į kitą darbą, taip pat dėl drausminių nuobaudų jiems skyrimo nagrinėja aukštesni pagal pavaldumą organai. Tokia pat tvarka nagrinėjami ginčai dėl drausminių nuobaudų skyrimo darbuotojams, kurie atsako drausmine tvarka pagal drausmės statutus.
\nBe to, aukštesni pagal pavaldumą organai nagrinėja ginčus, kilusius ryšium su aukštesnių ūkinių organizacijų vadovų sprendimais, remiantis galiojančiais premijavimo nuostatais, visiškai nemokėti premijos arba sumažinti jos dydį vadovaujantiems įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojams.
\nGrąžinus darbuotoją į pirmesnį darbą aukštesnio pagal pavaldumą organo sprendimu, jam apmokama už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos arba už tą laiką, kuri jis dirbo mažiau apmokamą darbą, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius. Kartu atitinkamai taikomos šio Kodekso 245–248 straipsnių taisyklės.
\nGinčai, kylantys tarp darbuotojų ir administracijos dėl darbo įstatymais ir kitokiais normatyviniais nuostatais nereguliuojamų naujų darbo sąlygų nustatymo arba esamų pakeitimo, sprendžiami administracijos ir profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto susitarimu, o jiems nesusitarus, – aukštesnių profsąjungų organų ir ūkinių organų susitarimu.
\nTvarka, kuria nagrinėjami nesutarimai tarp profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto ir administracijos darbo sąlygų nustatymo ar pakeitimo klausimais Nesutarimai, kylantys tarp profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto ir administracijos darbo sąlygų įmonėse, įstaigose, organizacijose nustatymo ar pakeitimo klausimais, sprendžiami aukštesnių profsąjunginių ir ūkinių organų susitarimu.
\nŠešioliktasis skirsnis PROFESINES SĄJUNGOS. DARBININKŲ IR TARNAUTOJŲ DALYVAVIMAS GAMYBOS VALDYME
\nVadovaujantis TSRS Konstitucija ir Lietuvos TSR Konstitucija, darbininkams ir tarnautojams užtikrinama teisė jungtis į profesines sąjungas.
\nProfesinės sąjungos veikia pagal jų pačių priimamus Įstatus ir neturi būti registruojamos valstybės organuose.
\nValstybės organai, įmonės, įstaigos, organizacijos privalo visokeriopai padėti profesinėms sąjungoms jų veikloje.
\nProfesinės sąjungos atstovauja darbininkų ir tarnautojų interesams gamybos, darbo, buities ir kultūros srityje.
\nProfesinės sąjungos dalyvauja ruošiant ir realizuojant valstybinius liaudies ūkio vystymo planus, sprendžiant materialinių ir finansinių išteklių skirstymo ir naudojimo klausimus, įtraukia darbininkus ir tarnautojus į gamybos valdymą, organizuoja socialistinį lenktyniavimą, masinę techninę kūrybą, padeda stiprinti gamybinę ir darbo drausmę.
\nTSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose ir TSRS Ministrų Tarybos bei Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimuose numatytais atvejais įmonės, įstaigos, organizacijos ir jų aukštesni organai darbo sąlygas ir darbo užmokestį nustato, darbo įstatymus taiko, visuomeninius vartojimo fondus naudoja kartu su profesinėmis sąjungomis arba suderinę su jomis.
\nProfesinės sąjungos prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi darbo Įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, kontroliuoja darbininkų, ir tarnautojų butų-buitini aptarnavimą.
\nProfesinės sąjungos valdo valstybinį socialinį draudimą, taip pat jų žinioje esančias sanatorijas, profilaktoriumus ir poilsio namus, kultūros bei švietimo, turizmo ir sporto įstaigas.
\nProfesinės sąjungos Lietuvos Respublikinės profesinių sąjungų tarybos asmenyje turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.
\nDarbininkai ir tarnautojai turi teisę dalyvauti svarstant ir sprendžiant gamybos vystymo klausimus, teikti pasiūlymus įmonių, įstaigų, organizacijų darbui gerinti, taip pat socialinio kultūrinio ir buitinio aptarnavimo klausimais.
\nDarbininkai ir tarnautojai gamybos valdyme dalyvauja per profesines sąjungas ir kitas visuomenines organizacijas, liaudies kontrolės organus, visuotinius susirinkimus, gamybinius pasitarimus, konferencijas bei įvairiomis darbininkų ir tarnautojų visuomeninio savaveiksmiškumo formomis.
\nĮmonių, įstaigų, organizacijų administracija privalo sudaryti sąlygas, užtikrinančias darbininkų ir tarnautojų dalyvavimą gamybos valdyme.
\nĮmonių, Įstaigų, organizacijų pareigūnai privalo laiku išnagrinėti darbininkų ir tarnautojų kritines pastabas bei pasiūlymus ir informuoti juos, kokių imtasi priemonių.
\nPagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindus profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto santykius su įmonės, įstaigos, organizacijos administracija nustato TSRS įstatymas dėl profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto teisių.
\nSutinkamai su TSR Sąjungos įstatymais profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas: atstovauja Įmonės, įstaigos, organizacijos darbininkų ir tarnautojų interesams gamybos, darbo, buities ir kultūros srityje; kartu su administracija skirsto materialinio skatinimo fondą ir socialinių kultūrinių priemonių bei gyvenamųjų namų statybos fondą : pagal nustatytas kryptis, tvirtina šių fondų naudojimo sąmatas, taip pat nustato premijų, kitų rūšių skatinimo, materialinės paramos ir. atlyginimo už metinius įmonės, organizacijos darbo rezultatus iš materialinio skatinimo fondo dydį; išklauso įmonės, įstaigos, organizacijos vadovų pranešimus, kaip vykdomas gamybos planas, įsipareigojimai pagal kolektyvinę sutartį, darbo organizavimo ir jo sąlygų gerinimo, materialinio buitinio kultūrinio darbininkų ir tarnautojų aptarnavimo priemonės, ir reikalauja pašalinti išaiškintus trūkumus; kartu su administracija organizuoja socialistinį lenktyniavimą, sąjūdį už komunistinę pažiūrą į darbą ir susumuoja lenktyniavimo rezultatus, nustato nugalėtojus, skiria pirmaujančių cechų, skyrių, brigadų ir kitų įmonės, organizacijos vidaus grandžių kolektyvams pereinamąsias Raudonąsias vėliavas, Garbės raštus, sprendžia klausimą dėl gamybos pirmūnų apdovanojimo raštais ir piniginėmis premijomis, taip pat dėl jų įrašymo Garbės lentoje ir Garbės knygoje, plačiai populiarina socialistinio lenktyniavimo rezultatus, skleidžia pirmūnų patyrimą. Visas socialistinio lenktyniavimo premijavimo lėšas įmonės, organizacijos vadovas naudoja, suderinęs su profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetu; visokeriopai padeda ugdyti išradybą bei racionalizaciją ir kontroliuoja, kad laiku būtų įdiegiami priimti išradimai ir racionalizaciniai pasiūlymai. Kartu su įmonės, organizacijos administracija nagrinėja darbininkų ir tarnautojų skundus dėl jų racionalizacinių pasiūlymų atmetimo, taip pat skundus dėl atlyginimo už priimtus racionalizacinius pasiūlymus ir išradimus apskaičiavimo tvarkos ir mokėjimo terminų; dalyvauja sprendžiant darbo ir darbo užmokesčio klausimus, kuriuos pagal įstatymus turi spręsti administracija kartu su fabriko, gamyklos, vietos komitetu arba suderinusi su juo; kontroliuoja, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos administracija laikosi darbo įstatymų, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos taisyklių bei normų, ar teisingai taiko nustatytas darbo apmokėjimo sąlygas; nagrinėja skundus dėl administracijos sprendimo, kad įmonė, Įstaiga, organizacija atlygintų žalą, padarytą darbininkui ir tarnautojui jo suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, susijusiu su darbu;
\nvykdo darbininkų ir tarnautojų valstybinį socialinį, draudimą, skiria socialinio draudimo pašalpas, kartu su administracija paruošia dokumentus, būtinus skiriant pensijas darbininkams, tarnautojams bei jų šeimoms, ir pristato darbininkus, tarnautojus bei jų šeimas pensijoms skirti, siunčia darbininkus ir tarnautojus į sanatorijas, profilaktoriumus ir poilsio namus, tikrina, kaip yra organizuotas darbininkų, tarnautojų ir jų šeimų narių medicininis aptarnavimas; kartu su administracija nustatyta tvarka skirsto butus įmonės, įstaigos, organizacijos namuose, taip pat butus, duotus jų žiniai kituose namuose; kontroliuoja butų-buitinį aptarnavimą.
\nĮ įmonės, įstaigos, organizacijos vadovaujančias ūkines pareigas darbuotojus skiria administracija, atsižvelgdama į profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto nuomonę.
\nProfesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetas taip pat turi kitas įstatymų numatytas teises.
\nKontroliuodami, kaip laikomasi darbo įstatymų bei darbo apsaugos taisyklių, kaip vykdomos kolektyvinės sutartys ir koks yra darbininkų ir tarnautojų butų-buitinis aptarnavimas, profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų, vietos komitetų ir aukštesnių profsąjungų organų nariai, taip pat kiti Įgalioti šių organų atstovai turi teisę: nekliudomai lankytis Įmonės, Įstaigos, organizacijos cechuose, skyriuose, dirbtuvėse ir kitose darbo vietose ir jas apžiūrėti; reikalauti iš įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos dokumentų, žinių ir paaiškinimų, taip pat tikrinti atsiskaitymus pagal darbo užmokestį; tikrinti, kaip dirba prekybos ir visuomeninio maitinimo įmonės, poliklinikos, vaikų lopšeliai ir darželiai, bendrabučiai, pirtys ir kitos komunalinės buitinės įmonės, aptarnaujančios tos įmonės, įstaigos, organizacijos darbininkus ir tarnautojus.
\nProfsąjungų organai, esant reikalui, siūlo atitinkamoms organizacijoms nubausti drausmine nuobauda vadovaujančius darbuotojus, kurie pažeidžia darbo įstatymus ir darbo apsaugos taisykles. Tos organizacijos per vieną mėnesi privalo pranešti profsąjungos organui, kokių imtasi priemonių.
\nĮmonės, įstaigos, organizacijos administracija turi pranešti profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetui apie būsimą etatų mažinimą.
\nPanaikinamų pareigų sąrašas pateikiamas fabriko, gamyklos, vietos komitetui ne vėliau kaip dvi savaitės prieš atitinkamus darbuotojus. atleidžiant iš darbo.
\nĮmonės ir organizacijos privalo skirti profsąjungų organams lėšų kultūriniam masiniam ir fizkultūriniam darbui.
\nĮmonė, įstaiga, organizacija privalo nemokamai duoti profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetui patalpas su visais Įrengimais, apšildymu, apšvietimu, valomas ir saugomas, reikalingas pačiam komitetui dirbti, taip pat darbininkų ir tarnautojų susirinkimams bei konferencijoms.
\nAdministracija nemokamai duoda fabriko, gamyklos, vietos komitetui transporto ir ryšių priemones.
\nDavimas profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų, vietos komitetams pastatų, patalpų, įrenginių, sodų ir parkų, reikalingų kultūros bei švietimo, sanavimo, fizkultūriniam ir sporto darbui dirbti Pastatai, patalpos, įrenginiai, sodai ir parkai, skirti kultūros bei švietimo, sanavimo, fizkultūriniam ir sporto darbui dirbti įmonės, įstaigos, organizacijos darbininkų, tarnautojų ir jų šeimų narių. tarpe, taip pat pionierių stovyklos yra įmonės, įstaigos, organizacijos balanse ir nemokamai atiduodami naudotis profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komitetui. Įmonės, įstaigos, organizacijos nuomojami pastatai, patalpos ir įrenginiai, skirti minėtiems tikslams, taip pat nemokamai atiduodami naudotis profesinės sąjungos komitetui.
\nŠio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pastatų, patalpų ir įrenginių, taip pat pionierių stovyklų ūkinė priežiūra, remontas,. apšildymas, apšvietimas, valymas, apsauga ir įrengimas atliekami įmonės, įstaigos, organizacijos lėšomis.
\nDarbininkai ir tarnautojai, išrinkti į profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos, cecho komitetą ir neatleisti nuo jų gamybinio-darbo, negali būti perkeliami į kitą darbą arba baudžiami drausmine nuobauda be profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto išankstinio sutikimo, o šių komitetų pirmininkai ir profsąjungų organizatoriai – be aukštesnio profsąjungos organo išankstinio sutikimo.
\nNeatleisti nuo gamybinio darbo profesinių sąjungų fabrikų, gamyklų, vietos komitetų pirmininkai ir nariai gali būti administracijos iniciatyva atleidžiami iš darbo, neskaitant bendrosios atleidimo iš darbo tvarkos laikymosi, tik aukštesnio profsąjungos organo sutikimu. Administracijos iniciatyva atleisti iš darbo profsąjungų organizatorius galima tik aukštesnio profsąjungos organo sutikimu.
\nSeptynioliktasis skirsnis VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS
\nVisų darbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas yra privalomas.
\nDarbininkų ir tarnautojų valstybinis socialinis draudimas vykdomas iš valstybės lėšų. Socialinio draudimo įnašus moka įmonės, Įstaigos, organizacijos be jokių išskaitymų iš darbininkų ir tarnautojų darbo užmokesčio. Jeigu įmonė, įstaiga, organizacija nesumoka draudimo įnašų, dėl to darbininkai ir tarnautojai nepraranda teisės į aprūpinimą, teikiamą valstybinio socialinio draudimo tvarka.
\nValstybinio socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos tik pagal jų tiesioginę paskirtį.
\nDarbininkai ir tarnautojai, o atitinkamais atvejais ir jų šeimų nariai pagal valstybinį socialinį draudimą aprūpinami:
\nValstybinio socialinio draudimo lėšos naudojamos taip pat sanatoriniam kurortiniam darbininkų ir tarnautojų gydymui, jų aprūpinimui profilaktoriumais ir poilsio namais, gydomajam (dietiniam) maitinimui, pionierių stovyklų išlaikymui ir kitoms valstybinio socialinio draudimo priemonėms.
\nLaikino nedarbingumo pašalpos mokamos ligos, suluošinimo, laikino perkėlimo į kitą darbą ryšium su liga, sergančio šeimos nario slaugymo, karantino, sanatorinio kurortinio gydymo ir protezavimo atvejais – iki viso uždarbio dydžio.
\nLigos ar suluošinimo atvejais pašalpos mokamos, iki bus atgautas darbingumas arba iki bus nustatytas invalidumas.
\nNėštumo ir gimdymo pašalpos mokamos per visas nėštumo ir gimdymo atostogas nuo dviejų trečdalių iki viso uždarbio dydžio.
\nSenatvės ir invalidumo pensijos darbininkams bei tarnautojams ir maitintojo netekimo pensijos jų šeimų nariams skiriamos pagal TSRS valstybinių pensijų įstatymą.
\nIštarnauto laiko pensijos, nustatytos kai kurioms darbuotojų kategorijoms, skiriamos pagal TSRS Ministrų Tarybos nutarimus.
\nDarbininkams, tarnautojams ir jų šeimų nariams, tuo pat metu turintiems teisę į įvairias pensijas, skiriama viena pensija jų pasirinkimu.
\nAštuonioliktasis skirsnis DARBO ĮSTATYMŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA BEI KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMĄ
\nKaip laikomasi darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių, prižiūri ir kontroliuoja:
\nDarbo žmonių deputatų tarybos ir jų. vykdomieji bei tvarkomieji organai kontroliuoja, kaip laikomasi darbo įstatymų, TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymuose numatyta tvarka.
\nMinisterijos ir žinybos vykdo vidinę žinybinę kontrolę, kaip laikosi darbo įstatymų joms pavaldžios įmonės, įstaigos, organizacijos.
\nPagal TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindus aukščiausia priežiūra, kad visos ministerijos ir žinybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos bei jų pareigūnai tiksliai vykdytų darbo įstatymus, pavedama TSRS Generaliniam prokurorui.
\nValstybinę priežiūrą, kad būtų laikomasi darbų saugumo taisyklių, kai kuriose pramonės šakose ir kai kuriuose objektuose vykdo (greta profesinių sąjungų technikos inspekcijos) Pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir vietiniai jos organai sutinkamai su šios valdybos nuostatais.
\nLietuvos TSR teritorijoje nurodytoji priežiūra vykdoma nerūdinių iškasenų, chemijos ir naftos bei dujų pramonėje, geologinio žvalgymo ekspedicijose ir partijose, taip pat įrengiant ir eksploatuojant kėlimo Įrenginius, katilinių įrengimus ir slėgimo indus, garo ir karšto vandens vamzdynus, objektus, susijusius su dujų gavyba, transportavimu, laikymu ir naudojimu, vykdant pramoninius sprogdinimo darbus.
\nValstybinę priežiūrą, kaip vykdomos priemonės, užtikrinančios elektros ir šilumą naudojančių įrengimų saugų aptarnavimą, vykdo TSRS Energetikos ir elektrifikavimo ministerijos sistemos valstybinės energetinės priežiūros organai – pagal Valstybinės energetinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus.
\nValstybinę sanitarinę priežiūrą, kaip įmonės, įstaigos, organizacijos laikosi higieninių norimų, sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių, vykdo TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerijos sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos organai ir įstaigos pagal Valstybinės sanitarinės priežiūros TSR Sąjungoje nuostatus, o kai kuriuose objektuose – atitinkamų ministerijų ir žinybų medicininės tarnybos.
\nVisuomeninę darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių laikymosi kontrolę vykdo profesinės sąjungos, taip pat profesinės sąjungos fabriko, gamyklos, vietos komiteto visuomeniniai inspektoriai ir komisijos pagal jų nuostatus, kuriuos tvirtina VPSCT.
\nVisuomeninę sanitarinę kontrolę vykdo visuomeniniai sanitariniai inspektoriai įmonėse, įstaigose, organizacijose.
\nPareigūnai, kalti dėl darbo įstatymų ir darbo apsaugos (taisyklių pažeidimo, įsipareigojimų pagal kolektyvines sutartis ir darbo apsaugos susitarimus nevykdymo arba kliudymo profesinių sąjungų veiklai, atsako TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.
\nDrausminėmis nuobaudomis už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustatyta tvarka baudžia aukštesni pareigūnai arba organai.
\nProfesiniu sąjungų technikos ir teisinių inspektorių, pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros ir sanitarinės priežiūros organų įgalinimus kelti klausimus, kad būtų nubausti drausminėmis nuobaudomis arba nušalinti nuo darbo pareigūnai, kalti dėl darbo įstatymų ar darbo apsaugos taisyklių pažeidimo, nustato minėtų organų nuostatai.
\nUž darbo įstatymų pažeidimą administracine tvarka bausti pareigūnus nustatyto dydžio baudomis turi teisę: technikos inspektoriai – už saugumo technikos ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą; pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organai – už nevienkartinį darbų saugumo normų ir instrukcijų pažeidimą pramonės šakose ir objektuose, kuriuos kontroliuoja pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros organai; sanitarijos ir epidemiologijos tarnybos organai – už sanitarinių higieninių ir sanitarinių priešepideminių taisyklių pažeidimą.
\nBaudžiamąją atsakomybę už darbo įstatymų ir darbo apsaugos taisyklių pažeidimą nustato Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 138–141 straipsniai.
\nDevynioliktasis skirsnis BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
\nTSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti darbo srityje lengvatų kai kurių kategorijų darbininkams ir tarnautojams.
\nTSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos TSR Įstatymai gali nustatyti darbo laiko ir poilsio laiko reguliavimo ypatybių transporte, ryšių ir žemės ūkio įmonėse bei organizacijose – TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų nustatytų normų ribose.
\nTSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti ypatingas darbo sąlygas darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems sezoninius darbus ar miško pramonės ir miškų ūkio darbus, laikiniems darbininkams ir tarnautojams, taip pat asmenims, dirbantiems pas piliečius pagal sutartis (namų darbininkėms ir kt.), numatydami atskiras išimtis iš TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindų dėl darbo ir poilsio laiko režimo, dėl skyrimo dirbti viršvalandžius ir nedarbo dienomis, dėl kompensacijos už tą darbą, dėl laikino perkėlimo į kitą darbą ir atleidimo iš darbo.
\nBe šio Kodekso 39 ir 43 straipsniuose numatytų pagrindų, kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutartį, remiantis TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais, galima nutraukti šiais atvejais:
\nTSR Sąjungos įstatymai ir jų nustatomose ribose Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti papildomų pagrindų kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutarčiai nutraukti, kai pažeidžiamos nustatytos priėmimo į darbą taisyklės ir kitais atvejais.
\n2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama, laikantis šio Kodekso 45 straipsnio taisyklių.
\nŠiame straipsnyje nurodytais pagrindais darbo sutartis nutraukiama (išskyrus atleidimą iš darbo pagal šio straipsnio 4 punktą), laikantis šio Kodekso 43 straipsnio trečiojoje dalyje numatytų taisyklių.
\nSutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų pagrindais darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės už įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą ribas tais atvejais, kai faktinis žalos dydis viršija nominalų jos dydį, nustato TSR Sąjungos įstatymai ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimai.
\nSutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų darbo Įstatymų pagrindais kitos kai kurių darbininkų ir tarnautojų kategorijų darbo reguliavimo ypatybės atskirais klausimais gali būti nustatomos tik TSR Sąjungos įstatymais ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimais.
\nTerminų, su kuriais šis Kodeksas sieja darbinių teisių ir pareigų atsiradimą ar pasibaigimą, eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos, kuria apibrėžta jų pradžia.
\nMetais, mėnesiais ir savaitėmis skaičiuojami terminai pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų, mėnesio ar savaitės dieną. Į kalendorinėmis savaitėmis ar dienomis skaičiuojamą terminą įeina ir nedarbo dienos.
\nJei paskutinė termino diena tenka nedarbo dienai, tai termino pasibaigimo diena laikoma artimiausioji po jos einanti darbo diena. [1] 1972 m. birželio 1 d. Lietuvos TSR Įstatymas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodekso patvirtinimo“ paskelbtas „Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės Žinių“ 1972 m. Nr. 8-62.