ENERGETIKOS CHARTIJOS SUTARTIS 1994 m. gruodžio 17 d. 1-as priedas prie Europos Energetikos Chartijos konferencijos Baigiamojo akto PREAMBULĖ Šios Sutarties susitariančiosios šalys, atsižvelgdamos į Paryžiaus chartiją, skirtą Naujajai Europai, parengtą 1990 m. lapkričio 21 d.; atsižvelgdamos į Europos energetikos chartiją, priimtą Hagos konferencijos dėl Europos energetikos chartijos baigiamajame dokumente, pasirašytame Hagoje 1991 m. gruodžio 19 d.; atsimindamos, kad visi Hagos konferencijos Baigiamojo dokumento signatarai įsipareigojo vykdyti Europos energetikos chartijos tikslus ir principus bei diegti ir plėsti bendradarbiavimą, kuo greičiau garbingai susitariant dėl Energetikos chartijos Sutarties ir Protokolų, siekiant, kad chartijos įsipareigojimams būtų padėtas patikimas ir privalomas tarptautinės teisės pagrindas; taip pat norėdamos sukurti struktūrinę sistemą, būtiną norint įdiegti Europos energetikos chartijoje suformuluotus principus; norėdamos įgyvendinti bazinę koncepciją dėl Europos energetikos chartijos iniciatyvos, kuri turi katalizuoti ekonomikos augimą priemonėmis, liberalizuojančiomis investavimą ir prekybą energetikoje; patvirtindamos, kad susitariančiosios šalys skiria didžiausią reikšmę aukščiausio laipsnio nacionalinio traktavimo ir palankiausio nacijos traktavimo efektyviam įgyvendinimui ir kad šie įsipareigojimai turi būti taikomi daromoms investicijoms vykdant papildomą Sutartį; atsižvelgdamos į tikslą palaipsniui didinti tarptautinės prekybos liberalizavimą ir į diskriminacijos vengimo principą tarptautinėje prekyboje, kaip yra pasakyta Visuotiniame susitarime dėl prekybos ir tarifų ir su juo susijusiuose instrumentuose ir kaip yra kitaip numatyta šioje Sutartyje; apsisprendusios laipsniškai pašalinti techninius, administracinius ir kitokius barjerus prekyboje energetinėmis medžiagomis ir produktais ir su jais susijusiais įrengimais, technologijomis ir paslaugomis; priimdamos dėmesin galimą narystę GATT-e tų susitariančiųjų šalių, kurios šiuo momentu nėra šios sutarties narės, ir norėdamos pateikti laikinus prekybos susitarimus, kurie padėtų šitoms susitariančiosioms šalims ir nestabdytų jų rengimosi tokiai narystei; atsimindamos kai kurių susitariančiųjų šalių, kurios taip pat yra GATT ir su juo susijusių instrumentų dalyvės, teises ir prievoles; atsižvelgdamos į konkurencijos taisykles, liečiančias susivienijimus, monopolius, antikonkurencinę praktiką ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi; taip pat atsižvelgdamos į Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo, į Rekomendacijas branduolinių medžiagų tiekėjams ir į kitus tarptautinius įsipareigojimus bei susitarimus dėl branduolinių medžiagų neplatinimo; pripažindamos būtinybę kuo efektyviau žvalgyti, gaminti, konvertuoti, saugoti, transportuoti, paskirstyti ir naudoti energiją; prisimindamos Jungtinių Tautų Bazinę Konvenciją dėl klimato kaitos, Konvenciją dėl oro teršalų tolimų pernešimų, jos protokolus ir kitas tarptautines aplinkosaugos sutartis, turinčias su energetika susietų aspektų ir; pripažindamos, kad nepaliaujamai auga aplinkos apsaugos priemonių poreikis, tarp jų energetikos įrenginių išvedimas iš eksploatacijos ir atliekų pašalinimas, ir uždavinių bei kriterijų, dėl kurių būtina susitarti tarptautiniu mastu, poreikis, susitarė, kaip išdėstyta žemiau: I dalis APIBRĖŽTYS IR BENDROSIOS SĄLYGOS 1 straipsnis APIBRĖŽTYS Šioje Sutartyje: (1) „Chartija“ reiškia Europos energetikos chartiją, priimtą Hagos konferencijos dėl Europos energetikos chartijos Baigiamajame dokumente, pasirašytame Hagoje 1991 m. gruodžio 17 d.; Baigiamojo dokumento pasirašymas yra laikomas Chartijos pasirašymu. (2) „Susitariančioji šalis“ reiškia valstybę ar Regioninę ekonominės integracijos organizaciją, kuri sutiko įsipareigoti pagal šią Sutartį ir kuriai ši Sutartis galioja. (3) „Regioninė ekonominės integracijos organizacija“ reiškia organizaciją, sudarytą iš valstybių, kurios jai perdavė tam tikrų reikalų kompetenciją, dalis iš kurių yra reguliuojami pagal šią sutartį, taip pat įgaliojimą priimti įpareigojančius sprendimus dėl tų reikalų. (4) „Energetinės medžiagos ir produktai“, remiantis Muitinių bendradarbiavimo tarybos suderinta sistema ir Europos Bendrijos jungtine nomenklatūra, reiškia objektus, įtrauktus į priedą EM. (5) „Ekonominė veikla energetikos sektoriuje“ reiškia ekonominę veiklą, susijusią su energetinių medžiagų ir produktų žvalgyba, išgavimu, perdirbimu, gamyba, saugojimu, transportavimu sausuma, perdavimu, paskirstymu, prekyba, marketingu ar realizacija, išskyrus energetines medžiagas ir produktus, įtrauktus į priedą NI, arba veiklą, susijusią su šilumos paskirstymu daugeliui objektų. (6) „Investicija“ reiškia visokių rūšių turtą, priklausantį investoriui arba tiesiogiai ar netiesiogiai jo kontroliuojamą, o būtent: (a) materialinės ir nematerialinės vertybės, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir bet kokios nuosavybės teisės, tokios kaip nuomos sutartys, hipotekos paskolos, turto sulaikymo teisė ir užstatai; (b) kompanija ar verslo įmonė, ar akcijos, ar kitokios bendrovės ar verslo įmonės akcinio kapitalo formos, obligacijos ir skolos; (c) pretenzijas į pinigus, kuriuos naudojant buvo sukurta nauja ekonominė vertė arba pretenzijas į bet kokią ekonominę vertę turinčią veiklą ir susijusią su investicijomis; (d) intelektualinė nuosavybė; (e) pajamos; (f) bet kokios teisės, suteikiamos įstatymų, sutarčių ar leidimų ir licencijų, išduotų pagal įstatymą ekonominei veiklai pradėti energetikos sektoriuje. Pasikeitus investuotų vertybių formai, nepasikeičia jų, kaip investicijų, pobūdis, o terminas „investicija“ apima visas investicijas, egzistavusias šios Sutarties įsigaliojimo dieną ar padarytas vėliau po Sutarties įsigaliojimo tos investicijos investoriaus susitariančiajai šaliai ir tai susitariančiajai šaliai, kurios teritorijoje buvo padaryta investicija, žiūrint kuri data yra vėlesnė (toliau vadinama „įsigaliojimo laiku“), su sąlyga, kad ši Sutartis bus taikoma tik dalykams, kurie turi įtakos tokioms investicijoms po Sutarties įsigaliojimo laiko. „Investicija“ yra bet kokia investicija, susijusi su ekonomine veikla energetikos sektoriuje ir su investicijomis ar investicijų klasėmis, susitariančiosios šalies vadinamomis „Chartijos efektyvumo projektais“ jos teritorijoje, ir apie tai pranešusios Sekretoriatui. (7) „Investorius“ reiškia: (a) susitariančiosios šalies atžvilgiu: (i) fizinį asmenį, turintį tos susitariančiosios šalies pilietybę ar pavaldumą ar nuolatos gyvenantį toje susitariančioje šalyje pagal joje taikomus įstatymus; (ii) kompaniją ar kitą organizaciją, suorganizuotą pagal įstatymus, taikomus susitariančiojoje šalyje; (b) „trečiosios valstybės“ atžvilgiu – fizinį asmenį, kompaniją ar kitą organizaciją, kuri atitinka, (mutatis mutandis), sąlygas, nurodytas papunktyje (a) susitariančiajai šaliai. (8) „Daryti investicijas“ ir „investicijų darymas“ reiškia naujų investicijų steigimą, visų ar dalies egzistuojančių investicijų įsigijimą arba persikėlimą į skirtingas investicinės veiklos sferas. (9) „Pajamos“ reiškia sumas, susidariusias iš investavimo ar susijusias su juo, nepriklausomai nuo įmokėjimo formos, įskaitant pelną, dividendus, palūkanas, pajamas dėl kapitalo vertės padidėjimo, mokėjimai už naudojimąsi autorine teise, valdymo, techninės pagalbos ir kitokius honorarus ir mokėjimus natūra. (10) „Teritorija“ yra valstybės, t. y. susitariančiosios šalies: (a) suvereni teritorija, t. y. teritorija, į kurią įeina žemė, vidiniai vandenys ir jūrų teritoriniai vandenys ir; (b) priklausomai nuo ir atitinkamai tarptautinei jūrų teisei jūrų vandenys, jūros dugnas ir jos gelmės, kurių atžvilgiu susitariančios šalys turi suverenias teises ir jurisdikciją. Jei susitariančioji šalis yra Regioninė ekonominės integracijos organizacija, tai „teritorija“ reiškia tos organizacijos narių valstybių teritorijas pagal sąlygas, išdėstytas tos organizacijos steigimo sutartyje. (11) (a) „GATT“ reiškia „GATT 1947“ arba „GATT 1994“, arba ir vieną, ir kitą, pagal reikalą. „GATT 1947“ reiškia Visuotinį susitarimą dėl tarifų ir prekybos, 1947 m. spalio 30 d. pridėtą prie Baigiamojo akto, kurį Jungtinių Tautų konferencijoje dėl prekybos ir darbo priėmė Paruošiamasis komitetas pasibaigus antrajam posėdžiui, su vėlesniais pataisymais, papildymais ar pakeitimais. „GATT 1994“ reiškia Visuotinį susitarimą dėl tarifų ir prekybos, išdėstytą Sutartyje dėl Pasaulio prekybos organizacijos steigimo, priedas 1A, kurį po to taisė, pildė ir keitė. Sutarties dėl Pasaulio prekybos organizacijos steigimo dalyvis yra laikomas GATT 1994 dalyviu. (b) „Susiję instrumentai“ reiškia pagal reikalą: (i) sutartis, susitarimus ar kitokius teisinius instrumentus, tarp jų sprendimus, pareiškimus ir susitarimus, sudarytus globojant GATT 1947, su vėlesniais pataisymais, papildymais ar pakeitimais; arba/ ir (ii) sutartį dėl Pasaulio prekybos organizacijos steigimo, taip pat 1 jos priedą (išskyrus GATT 1994), jos 2, 3 ir 4 priedus ir susijusius su jais sprendimus, pareiškimus ir susitarimus, su visais pataisymais, papildymais ar pakeitimais. (12) „Intelektualinė nuosavybė“ – tai autorinės teisės ir su jomis susiję kitokios teisės, prekyženkliai, geografiniai ženklai, pramoniniai pavyzdžiai, patentai, integralinių sistemų komponavimo projektai ir neskleistinos informacijos apsauga. (13) (a) „Energetikos chartijos protokolas“ ir „Protokolas“ reiškia Sutartį, kurios derybas sankcionavo ir kurios tekstą priėmė Chartijos konferencija ir kurioje dalyvauja dvi ar daugiau susitariančiųjų šalių, siekdamos sudaryti, papildyti, išdėstyti ar išplėsti šios Sutarties sąlygas konkretiems sektoriams ir veiklos rūšims šios Sutarties ribose arba bendradarbiavimo sritims, nurodytoms Chartijos III skirsnyje. (b) „Energetikos chartijos pareiškimas“ ir „Pareiškimas“ reiškia teisiškai neįpareigojančią sutartį, kurios derybas sankcionuoja ir išleidimą tvirtina Chartijos konferencija ir kurioje dalyvauja dvi ar daugiau susitariančių šalių, kad praplėstų ar papildytų šios Sutarties sąlygas. „Laisvai konvertuojama valiuta“ reiškia valiutą, kuri yra keičiama tarptautinėse valiutos keitimo rinkose ir plačiai naudojama tarptautiniuose sandoriuose. 2 straipsnis SUTARTIES TIKSLAS Ši Sutartis nustato teisinę struktūrą ilgalaikiam bendradarbiavimui skatinti energetikos srityje, pagrįstą komplektiškumu ir tarpusavio nauda sutinkamai su Chartijos tikslais ir principais. II dalis KOMERCIJA 3 straipsnis TARPTAUTINĖS RINKOS Susitariančiosios šalys dirbs skatindamos priėjimą į tarptautines rinkas komercinėmis sąlygomis ir iš esmės siekdamos plėtoti atvirą ir konkurencingą energetinių medžiagų ir produktų rinką. 4 straipsnis GATT IR SU JUO SUSIJUSIŲ DOKUMENTŲ LAIKYMASIS Niekas šioje Sutartyje neprieštaraus GATT ir su juo susijusiems dokumentams, taikant juos Susitariančiosioms šalims, kurios yra GATT dalyvės. 5 straipsnis INVESTICINĖS PRIEMONĖS, SUSIJUSIOS SU PREKYBA (1) Susitariančioji šalis netaikys jokios investicinės priemonės, susijusios su prekyba, jei pastaroji prieštarauja GATT III straipsnio ar XI straipsnio sąlygoms; tai nebus tos susitariančiosios šalies teisių ir prievolių pagal GATT ir su juo susietus instrumentus bei 29 straipsnį apribojimas. (2) Į tokias priemones įeina bet kurios investicinės priemonės, kurios yra privalomos arba įvedamos pagal krašto įstatymus ar administracinius sprendimus arba kurių būtina laikytis norint įgyti pranašumo ir kurios reikalauja: (a) kad kokia nors įmonė pirktų ar naudotų krašto gamybos produktus arba produktus iš krašto šaltinių, nurodant konkrečius produktus, jų kiekius ar vertes arba jų kiekio ar vertės proporciją vietinėje gamyboje; (b) kad įmonėms būtų ribojamas importuotų produktų pirkimas ar naudojimas iki tam tikro dydžio, susijusio su eksportuojamų vietinių produktų kiekiu ar verte; arba kurios suvaržo: (c) įmonės produktų, naudojamų vietinėje gamyboje ar susijusių su ja, importavimą apskritai ar iki dydžio, susijusio su jos eksportuojamos vietinės produkcijos dydžiu ar verte; (d) įmonės produktų, naudojamų vietinėje gamyboje ar susijusių su vietine gamyba, importavimą, apribojant įmonės užsienio valiutos lėšas iki dydžio, susijusio su įmonės užsienio valiutos įplaukomis; (e) įmonės produktų eksportą ar pardavimą eksportui, nurodant konkrečius produktus, produktų kiekį ar vertę ar jų kiekio ar vertės proporciją vietinėje gamyboje. (3) Niekas paragrafe (1) nebus interpretuojama kaip kliūtis tam, kad susitariančioji šalis taikytų su prekyba susijusias investicines priemones, aprašytas (2)(a) ir (c) paragrafuose ir kaip sąlyga, skatinanti eksportą, užsienio pagalbą, valstybinius supirkimus ar lengvatinius tarifus ar kvotų programas. (4) Nepaisydama (1) paragrafo, susitariančioji šalis gali laikinai ir toliau taikyti su prekyba susijusias investicines priemones, įvestas daugiau kaip prieš 180 dienų iki jai pasirašant šią Sutartį, pagal sąlygas dėl pranešimo ir pereinamojo laikotarpio pabaigos, išdėstytas priede TRM. 6 straipsnis KONKURENCIJA (1) Kiekviena susitariančioji šalis dirbs, kad sumažintų rinkos iškraipymus ir konkurencijos barjerus energetikos sektoriaus ekonominėje veikloje. (2) Kiekviena susitariančioji šalis užtikrins, kad savo teismingumo ribose ji turėtų ir vykdytų tokius įstatymus, kurie yra būtini ir taikytini antikonkurencinei elgsenai, vykdomai pavieniui ir bendrai energetikos sektoriaus ekonominėje veikloje. (3) Susitariančiosios šalys, turinčios patirties konkurencijos taisyklių taikyme, skirs daug dėmesio kitų susitariančiųjų šalių techninei pagalbai dėl konkurencijos taisyklių plėtimo ir diegimo, jei jų yra prašoma ir jos turi išteklių. (4) Susitariančiosios šalys gali bendradarbiauti vykdydamos jų konkurencijos taisyklių priežiūrą konsultavimosi ir informacijos teikimo būdu. (5) Jei susitariančioji šalis laiko, kad kokia nors konkreti antikonkurencinė veikla, vykdoma kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, neigiamai veikia svarbų interesą, atitinkantį šio straipsnio tikslus, tai toji susitariančioji šalis gali apie tai pranešti kitai susitariančiajai šaliai ir pareikalauti, kad jos konkurencijos organai inicijuotų atitinkamą įstatymų priežiūros veiksmą. Pranešusioji sutarties šalis turi savo pranešime pateikti pakankamai informacijos, kuri leistų kitai susitariančiajai šaliai, gavusiai pranešimą nustatyti iš pranešimo esmės antikonkurencinę veiklą, ir turi pasiūlyti teikti tolesnę informaciją ir kiek pajėgdama bendradarbiauti. Susitariančioji šalis, kuriai buvo pranešta, arba jos atitinkami konkurencijos organai, jei taip atsitiktų, gali pasikonsultuoti su pranešusios susitariančiosios šalies konkurencijos organais ir turi parodyti kuo didžiausią dėmesį pranešusios susitariančiosios šalies reikalavimui, nuspręsdami, ar inicijuoti ar ne įstatymų priežiūros veiksmą dėl tariamos antikonkurencinės elgsenos, nurodytos pranešime. Susitariančioji šalis, gavusi pranešimą, turi informuoti pranešusią šalį apie savo arba atitinkamų konkurencijos organų sprendimą ir gali, jei nori, informuoti pranešusiąją šalį apie tokio sprendimo priežastis. Jei yra inicijuojamas įstatymų priežiūros veiksmas, tai šalis, kuriai pranešta gali informuoti pranešusiąją šalį apie to veiksmo rezultatus ir pagal galimybes apie reikšmingus tarpinius rezultatus. (6) Šiuo straipsniu susitariančioji šalis neįpareigojama teikti informaciją, kuri prieštarautų tos šaies įstatymams dėl informacijos skelbimo, komercinės paslalpties išdavimo arba slaptumo. (7) (5)paragrafe ir 27 (1) straipsnyje išdėstytose procedūrose yra išimtinės Sutarties priemonės spręsti ginčams, kurie gali kilti diegiant ar interpretuojant šį straipsnį. 7 straipsnis TRANZITAS (1) Kiekviena susitariančioji šalis turi priimti reikiamas priemones energetinių medžiagų ir produktų tranzitui palengvinti sutinkamai su tranzito laisvės principu, nedarydama skirtumų dėl tokių energetinių medžiagų ir produktų kilmės, paskirties ar nuosavybės teisių ir nediskriminuodama, tų skirtumų pagrindu, nustatant kainas, bei be reikalo nevilkindama, nesuvaržydama ar neapdėdama mokesčiais. (2) Susitariančiosios šalys turi skatinti atitinkamus ūkinius vienetus, kad jie bendradarbiautų: (a) modernizuodami energijos transportavimo įrenginius, reikalingus energetinių medžiagų ir produktų tranzitui; (b) kurdami ir eksploatuodami energijos transportavimo įrenginius, kurie aptarnautų daugiau negu vienos susitariančiosios šalies teritoriją; (c) dėl priemonių, švelninančių energetinių medžiagų ir produktų tiekimo pertrūkius; (d) lengvindami energijos transportavimo įrenginių sujungimą. (3) Kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja, kad jos sąlygos, susiję su energetinių medžiagų ir produktų transportavimu bei energijos transportavimo įrenginiais, traktuotų tranzitines energetines medžiagas ir produktus ne mažiau palankiu būdu negu jie traktuoja tokias medžiagas ir produktus, gautus savo teritorijoje ar skirtus sau, nebent esama tarptautinė sutartis numatytų kitaip. (4) Jei energetinių medžiagų ir produktų tranzito negalima pasiekti komercinėmis sąlygomis naudojant energijos transportavimo įrenginius, tai susitariančiosios šalys negali kliudyti statyti naujus pajėgumus, išskyrus tuos atvejus, kai yra kitaip numatyta taikomuose įstatymuose, kurie neprieštarauja (1) paragrafui. (5) Susitariančioji šalis, per kurios teritoriją gali vykti energetinių medžiagų ir produktų tranzitas, neprivalo: (a) leisti statyti ar modifikuoti energijos transportavimo įrenginius; arba (b) leisti naują papildomą tranzitą per esamus energijos transportavimo įrenginius, jei ji įrodo kitoms susitariančiosioms šalims, jog šitai stato į pavojų jos energetinės sistemos saugumą ar efektyvumą, taip pat tiekimo saugą. Susitariančiosios šalys turi užtikrinti, jei laikomasi (6) ir (7) paragrafų reikalavimų, nusistovėjusius energetinių medžiagų ir produktų srautus į kitų susitariančiųjų šalių teritoriją ir iš jos bei tarp jų. (6) Susitariančioji šalis, per kurios teritoriją vyksta energetinių medžiagų ir produktų tranzitas, susiginčijusi dėl kokio nors dalyko, susijusio su tranzitu, neturi nutraukti ar sumažinti, ar leisti kokiam nors jai pavaldžiam ūkiniam vienetui nutraukti ar sumažinti, ar pareikalauti, kad koks nors ūkinis vienetas, pavaldus jos teismingumui, nutrauktų ar sumažintų esamą energetinių medžiagų ir produktų srautą prieš baigiantis ginčų sprendimo procedūroms, išdėstytoms (7) paragrafe, išskyrus konkrečius atvejus, numatytus sutartyje ar kitokiame susitarime, reglamentuojančiame tokį tranzitą, arba leidžiamus pagal sutaikytojo nutartį. (7) Šios sąlygos turi būti taikomo ginčui, aprašytam (6) paragrafe, bet tik po to, kai yra išsemiamos visos atitinkamos sutartinės ar kitokios ginčų sprendimo priemonės, anksčiau susitartos tarp susitariančiosios šalies – ginčo dalyvės ar tarp bet kokio ūkinio vieneto, nurodyto (6) paragrafe, ir kitos susitariančios šalies – ginčo dalyvės ūkinio vieneto. (a) Susitariančioji šalis – ginčo dalyvė gali perduoti jį Generaliniam sekretoriui, pateikdama ginčo dalykų santrauką. Generalinis sekretorius praneša visoms susitariančiosioms šalims apie visus tokio pobūdžio pareiškimus. (b) Per 30 dienų nuo tokio pranešimo gavimo Generalinis sekretorius, pasitaręs su ginčo dalyviais ir kitomis suinteresuotomis susitariančiomis šalimis, turi paskirti sutaikytoją. Toks sutaikytojas turi turėti patirties ginčijamuose reikaluose ir neturi būti ginčo dalyvės ar vienos iš kitų susitariančiųjų šalių pavaldinys ar pilietis ar nuolatinis jos gyventojas. (c) Sutaikytojas turi siekti, kad ginčo dalyvės susitartų dėl ginčo išsprendimo arba dėl procedūros ginčų išsprendimui pasiekti. Jei per 90 dienų nuo jo paskyrimo jam nepavyksta pasiekti tokio susitarimo, jis privalo rekomenduoti ginčo sprendimo būdą arba procedūrą ginčo išsprendimui pasiekti ir turi nustatyti, kokie laikini tarifai ir kitokie terminai bei sąlygos turi būti taikomi tranzitui nuo jo nurodytos dienos iki ginčo išsprendimo. (d) Susitariančiosios šalys įsipareigoja stebėti ir užtikrinti, kad jų kontroliuojami arba jų teismingumo ūkiniai vienetai laikytųsi laikino sprendimo pagal (7) (c) paragrafą dėl tarifų, terminų ir sąlygų 12 mėnesių po sutaikytojo sprendimo arba iki ginčo išsprendimo, žiūrint kas įvyktų anksčiau. (e) Nepaisydamas papunkčio (b), Generalinis sekretorius gali nuspręsti nepaskirti sutaikytojo, jei, jo nuomone, ginčas liečia tranzitą kurį reglamentuoja ar reglamentavo ginčo sprendimo procedūros, išdėstytos papunkčiuose nuo (a) iki (d), ir tie procesai nesibaigė ginčo išsprendimu. (f) Chartijos konferencija turi priimti standartines procedūras dėl sutaikymo proceso vedimo ir sutaikytojų išlaidų kompensavimo. (8) Šis straipsnis jokiu būdu nesumenkina susitariančiosios šalies teisių ir prievolių pagal tarptautinę teisę, o įskaitant įprastą tarptautinę teisę, esamas dvišales ar daugiašales sutartis, tarp jų liečiančias povandeninius kabelius ir vamzdynus. (9) Šio straipsnio negalima interpretuoti kaip įpareigojančio susitariančiąją šalį, kuri neturi tam tikros rūšies energijos transportavimo įrenginių, naudojamų tranzitui, imtis priemonių pagal šį straipsnį dėl tokios rūšies energijos transportavimo įrenginių. Tačiau tokia susitariančioji šalis privalo laikytis (4) paragrafo nuostatų. (10) Šio straipsnio tikslais: (a) „Tranzitas“ reiškia: (i) energetinių medžiagų ar produktų, kilusių iš kitos valstybės teritorijos ir skirtų trečiosios valstybės teritorijai, pervežimą per susitariančiosios šalies teritoriją ar į uosto įrenginius jos teritorijoje arba iš jų pakrovimui ar iškrovimui su sąlyga, kad toji kita valstybė ar trečioji valstybė yra susitariančioji šalis; arba (ii) energetinių medžiagų ir produktų, kilusių iš kitos susitariančiosios šalies teritorijos, ar skirtų kitos susitariančiosios šalies teritorijai pervežimas per vienos susitariančiosios šalies teritoriją, nebent dvi suinteresuotos susitariančiosios šalys nuspręstų kitaip ir įtrauktų savo bendrą sutartį į priedą N. Dvi susitariančios šalys gali būti išbrauktos iš sąrašo priede N, pateikę bendrą raštišką pranešimą apie savo ketinimus į sekretoriatą, o sekretoriatas turi perduoti šį pranešimą visoms kitoms susitariančiosioms šalims. Toks išbraukimas įsigalioja praėjus keturioms savaitėms nuo pranešimo. (b) „Energijos transportavimo įrenginiai“ – tai didelio slėgio dujų perdavimo vamzdynai, aukštos įtampos elektros perdavimo tinklai ir linijos, žalios naftos perdavimo vamzdynai, skystos anglies masės vamzdynai, naftos produktų vamzdynai ir kiti stacionarūs įrenginiai, konkrečiai skirti energetinėms medžiagoms ir produktams transportuoti. 8 straipsnis TECHNOLOGIJOS PERDAVIMAS (1) Susitariančiosios šalys sutinka skatinti susipažinimą su energetinėmis technologijomis ir jų perdavimą komerciniu pagrindu be diskriminavimo, siekdamos padėti efektyviai prekybai energetinėmis medžiagomis ir produktais ir investicijomis, bei diegti Chartijos tikslus pagal savo įstatymus ir normatyvus ir intelektualinės nuosavybės teisių apsaugą. (2) Todėl, kiek to reikalaujama pagal (1) paragrafą, susitariančiosios šalys turi šalinti esamas technologijos perdavimo kliūtis ir nekurti naujų kliūčių energetinių medžiagų ir produktų bei su jais susijusių įrenginių bei paslaugų srityje, laikydamosi įsipareigojimų dėl branduolinių medžiagų neplatinimo ir kitokių tarptautinių įsipareigojimų. 9 straipsnis PRIĖJIMAS PRIE KAPITALO (1) Susitariančiosios šalys pripažįsta atvirų kapitalo rinkų svarbą skatinant kapitalo įtekėjimą į prekybą energetinėmis medžiagomis ir produktais ir į energetikos sektoriaus ekonominės veiklos investicijas kitų susitariančiųjų šalių teritorijoje, ypač pereinamosios ekonomikos šalių. Kiekviena susitariančioji šalis turi stengtis sudaryti palankias priėjimo prie jos kapitalo rinkų sąlygas kitų susitariančiųjų šalių kompanijoms ir pavaldiniams, kad būtų finansuojama prekyba energetinėmis medžiagomis ir produktais ir investuojama į energetikos sektoriaus ekonominę veiklą tų kitų susitariančiųjų šalių teritorijoje, traktuojant tokį finansavimą ir prekybą ne mažiau palankiai negu panašiomis aplinkybėmis savo pačios kompanijas ir piliečius arba kitos kokios nors susitariančiosios šalies ar trečiosios valstybės kompanijas ir piliečius, žiūrint kuriuo atveju traktavimas yra palankiausias. (2) Susitariančioji šalis gali priimti ir vykdyti programas, finansuojamas iš valstybinių paskolų, dotacijų, garantijų ar draudimo ir palengvinančias prekybą ar investavimą užsienyje. Ji turi pasinaudoti tokiomis lėšomis sutinkamai su tokių programų tikslais, suvaržymais ir kriterijais (tarp jų, bet neapsiribojant jais, su tikslais, suvaržymais ar kriterijais, susijusiais su tokių lėšų prašytojo verslo vieta ar prekių ar paslaugų, tiekiamų tokių lėšų pagalba, pristatymo vieta), dėl investavimo į ekonominę veiklą kitų susitariančiųjų šalių energetikos sektoriuje arba dėl prekybos energetinėmis medžiagomis ir produktais su kitomis susitariančiomis šalimis finansavimo. (3) Susitariančiosios šalys, diegdamos programas energetikos sektoriaus ekonominėje veikloje susitariančiųjų šalių ekonominiam stabilumui ir investavimo klimatui pagerinti, turi kuo labiau skatinti atitinkamų tarptautinių finansinių institucijų operacijas ir naudotis jų ekspertize. (4) Šis straipsnis negali neleisti: (a) finansinėms institucijoms taikyti savo skolinimo ar paskolų garantavimo būdų, pagrįstų rinkos principais ir sveiko proto padiktuotais motyvais; arba (b) susitariančiajai šaliai dėl svarių priežasčių imtis tokių priemonių kaip: (i) investorių, vartotojų, depozitorių, polisų savininkų ar asmenų, kuriems finansinių paslaugų teikėjai yra skolingi, apsauga; arba (ii) tų, kurios užtikrintų jos finansinės sistemos ir kapitalo rinkų vientisumą ir stabilumą. III dalis INVESTICIJŲ SKATINIMAS IR APSAUGA 10 straipsnis INVESTICIJŲ SKATINIMAS, APSAUGA IR TRAKTAVIMAS (1) Kiekviena susitariančioji šalis turi skatinti šios Sutarties sąlygas ir kurti stabilias, bešališkas, palankias ir aiškias sąlygas kitų susitariančiųjų šalių investoriaus daromoms investicijoms jų teritorijoje. Į tokias sąlygas turi įeiti įsipareigojimas visada sąžiningai ir bešališkai traktuoti kitų susitariančiųjų šalių investorių daromas investicijas. Tos investicijos taip pat turi jausti nuolatinę globą ir apsaugą, ir nė viena šalis neturi nepagrįstomis ar diskriminacinėmis priemonėmis kenkti jų valdymui, eksploatavimui, naudojimui, turėjimui ar perleidimui. Jokiu būdu tokios investicijos neturi būti traktuojamos mažiau palankiai negu to reikalauja tarptautinė teisė, taip pat Sutarties įpareigojimai. Kiekviena susitariančioji šalis turi laikytis įsipareigojimų kitos susitariančiosios šalies investoriui ar to investoriaus investicijai. (2) Kiekviena susitariančioji šalis turi stengtis traktuoti kitos susitariančiosios šalies investorius dėl jos teritorijoje atliekamo investavimo taip, kaip aprašyta (3) paragrafe. (3) Šio straipsnio tikslu „Traktavimas“ reiškia susitariančiosios šalies taikomą traktavimą, ne mažiau palankų už taikomą savo investoriams ar kitos susitariančiosios šalies ar trečiosios valstybės investoriams, žiūrint kuris atvejis yra palankiausias. (4) Papildoma Sutartis pagal čia išdėstytas sąlygas turi įpareigoti kiekvieną Sutarties šalį traktuoti kitas Sutarties šalis dėl daromo investavimo jos teritorijoje taip, kaip aprašyta (3) paragrafe. Toji papildoma Sutartis turi būti atvira pasirašymui valstybėms ir Regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios pasirašė ar pritarė šiai Sutarčiai. Derybos dėl papildomos Sutarties turi prasidėti ne vėliau kaip 1995 m. sausio 1 d., siekiant ją užbaigti iki 1998 m. sausio 1 d. (5) Dėl investicijų, daromų jos teritorijoje, kiekviena susitariančioji šalis turi stengtis: (a) apriboti iki minimumo traktavimo, aprašyto (3) paragrafe, išimtis; (b) palaipsniui šalinti esamus suvaržymus, kenkiančius kitų susitariančiųjų šalių investoriams. (6) (a)Susitariančioji šalis gali dėl jos teritorijoje daromų investicijų bet kuriuo metu savo noru pareikšti Chartijos konferencijai per jos Sekretorių apie savo ketinimą nebeįvedinėti naujų traktavimo, aprašyto (3) paragrafe, išimčių. (b) Be to, susitariančioji šalis gali bet kuriuo metu savo noru prisiimti įsipareigojimą traktuoti kitų susitariančiųjų šalių investorius, kurie investuoja į kai kurias ar visas energetikos sektoriaus ekonominės veiklos rūšis jos teritorijoje, taip kaip aprašyta (3) paragrafe. Apie tokius įsipareigojimus reikia pranešti sekretoriatui, ir jie bus įtraukti į priedą VC ir taps privalomi pagal šią Sutartį. (7) Kiekviena susitariančioji šalis turi traktuoti savo teritorijoje esančias kitos susitariančiosios šalies investorių investicijas ir su jomis susietą veiklą, tokią kaip valdymas, eksploatavimas, naudojimas, turėjimas ar perleidimas, ne mažiau palankiai negu ji traktuoja savo investorių ar kitos susitariančiosios šalies ar trečiosios valstybės investorių investicijas ir su jomis susietą veiklą, tokią kaip valdymas, eksploatavimas, naudojimas, turėjimas ir perleidimas, žiūrint kuriuo atveju traktavimas palankiausias. (8) Paragrafo (7) taikymo variantai programoms, pagal kurias susitariančioji šalis teikia dotacijas ar kitokią finansinę pagalbą arba dalyvauja sutartyje dėl energetinių technologijų tyrimo darbų, turi būti palikti papildomai Sutarčiai, aprašytai (4) paragrafe. Kiekviena susitariančioji šalis turi per Sekretoriatą informuoti Chartijos konferenciją apie šiame paragrafe aprašytoms programoms taikomus savo variantus. (9) Kiekviena valstybė ar Regioninė ekonominės integracijos organizacija, pasirašiusi šią Sutartį ar pritarianti jai, tą dieną, kai ji pasirašo Sutartį ar pateikia dokumentą dėl savo pritarimo, įteikia Sekretoriatui ataskaitą, kurioje apibendrina visus įstatymus, normatyvus ar priemones, liečiančias: (a) paragrafo (2) išimtis; arba (b) programas, nurodytas (8) paragrafe. Susitariančioji šalis turi retkarčiais atnaujinti savo ataskaitą ir nedelsdama pateikti pataisas Sekretoriatui. Chartijos konferencija turi periodiškai peržiūrėti šias ataskaitas. Dėl papunkčio (a), ataskaitoje gali būti nurodytos energetikos sektoriaus vietos, kuriose susitariančioji šalis traktuoja kitų susitariančiųjų šalių investavimus taip, kaip aprašyta (3) paragrafe. Dėl papunkčio (b), tai, peržiūrėdama ataskaitas, Chartijos konferencija gali apsvarstyti, kokią įtaką tokios programos turėjo konkurencijai ir investicijoms. (10) Nepaisant kitų šio straipsnio sąlygų, (3) ir (7) paragrafuose aprašyto traktavimo negalima taikyti intelektualinės nuosavybės apsaugai; čia traktavimas turi būti toks, kaip nurodyta sąlygose tų taikomų tarptautinių sutarčių dėl intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos, kurių dalyvėmis yra atitinkamos susitariančiosios šalys. (11) 26 straipsnio tikslu, jei susitariančioji šalis taiko su prekyba susijusią investicinę priemonę, aprašytą 5 straipsnio (1) ir (2) paragrafuose, kitos susitariančiosios šalies investoriaus turimai tuo metu investicijai, tai toks taikymas pagal 5 straipsnio (3) ir (4) paragrafus yra laikomas pirmosios susitariančiosios šalies įsipareigojimo pažeidimu pagal šią Sutarties dalį. (12) Kiekviena susitariančioji šalis turi užtikrinti, kad jos vietiniai įstatymai numatytų efektyvias priemones pretenzijoms įrodyti ir teisėms įgyvendinti dėl investicijų, investavimo sutarčių ir investicijų įgaliojimų. 11 straipsnis PAGRINDINIS PERSONALAS (1) Susitariančioji šalis, remdamasi savo įstatymais ir normatyvais, susijusiais su fizinių asmenų atvykimu, apsistojimu ir darbu, turi garbingai tirti kitos susitariančiosios pusės investorių užklausas, kurių pagrindinis personalas dirba pas tuos investorius ar tokių investorių įsteigtose investicijose, atvykęs į jos teritoriją ir joje laikinai pasilikęs, kad užsiimtų veikla, susijusia su atitinkamų investicijų sukūrimu, valdymu, eksploatavimu, naudojimu, turėjimu ar perleidimu, įskaitant konsultacinių paslaugų ar pagrindinių techninių paslaugų teikimą. (2) Susitariančioji šalis turi leisti kitos susitariančiosios šalies investoriams, kurie turi jos teritorijoje investicijų, ir tokių šalių investicijoms įdarbinti pagrindinį personalą investoriaus ar investicijos pasirinkimu, nežiūrint į jo pavaldingumą ir pilietybę, su sąlyga, kad tokiems asmenims būtų leidžiama atvykti, apsistoti ir dirbti pirmosios susitariančiosios šalies teritorijoje ir kad toks įdarbinimas atitiktų leidimo, išduoto tam pagrindinio personalo asmeniui, terminus ir sąlygas. 12 straipsnis NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS (1) Bet kurios susitariančiosios šalies investorius, patyręs nuostolių iš investicijos kitos susitariančiosios šalies teritorijoje dėl karo ar kitokio ginkluoto konflikto, nepaprastosios padėties įvedimo, pilietinio maišto ar kito panašaus įvykio toje teritorijoje, privalo būti pastarosios susitariančiosios šalies traktuojamas dėl investicijų atstatymo, atlyginimo, kompensavimo ar kitokio reikalų sutvarkymo pačiu palankiausiu būdu, kokį susitariančioji šalis taiko kitam investoriui, ar jis būtų savas investorius, kitos susitariančiosios šalies ar trečiosios šalies investorius, išskyrus 13 straipsnyje numatytus atvejus. (2) Neapsiribojant (1) paragrafu, jei susitariančiosios šalies investorius patenka į vieną iš situacijų, nurodytų tame paragrafe, ir patiria nuostolių kitos susitariančiosios šalies teritorijoje dėl to, kad: (a) jo investiciją ar jos dalį rekvizuoja tos kitos šalies ginkluotos pajėgos ar valdžios organai; arba (b) jo investiciją ar jos dalį sunaikina tos kitos šalies ginkluotos pajėgos ar valdžios organai, nors tai nebuvo būtina pagal esamą padėtį, tai investoriui turi būti nedelsiant, adekvačiai ir efektyviai atstatytos teisės ar kompensuota investicija. 13 straipsnis KONFISKAVIMAS (1) Susitariančiosios šalies investorių investicijos kitos susitariančiosios šalies teritorijoje negali būti nacionalizuotos, konfiskuotos arba paveiktos kokiu nors būdu, ekvivalentišku nacionalizacijai ar konfiskavimui (toliau vadinama „Konfiskavimu“), išskyrus tuos atvejus, kai toks konfiskavimas: (a) yra atliekamas visuomenės interesų labui; (b) nėra diskriminacinio pobūdžio; (c) yra vykdomas pagal tinkamą teisinį procesą; ir (d) yra lydimas greito, adekvataus ir efektyvaus kompensavimo. Tokia kompensacija turi prilygti konfiskuotos investicijos teisingai rinkos vertei, buvusiai prieš pat konfiskavimą ar prieš sužinant apie gresiantį konfiskavimą, kas paveikė paveikti investicijos kainą (toliau vadinama „vertinimo diena“). Tokia teisinga rinkos vertė, investoriaus pageidavimu, turi būti išreikšta laisvai konvertuojama valiuta pagal rinkoje esantį tos valiutos keitimo kursą vertinimo dieną. Į kompensaciją turi įeiti palūkanos pagal komercinę normą, nustatytą rinkoje nuo konfiskavimo iki išmokėjimo dienos. (2) Investorius, kuriam pakenkė konfiskacija, turi teisę, kad pagal susitariančiosios šalies, atliekančios konfiskavimą, įstatymus, tos šalies teisminis ar kitoks kompetentingas ir nepriklausomas organas patikrintų šį atvejį, investicijos įvertinimą ir kompensacijos išmokėjimą sutinkamai su principais, išdėstytais (1) paragrafe. (3) Kad neiškiltų abejonių, konfiskavimas apima tokius atvejus, kai viena susitariančioji šalis, konfiskuoja kokios nors kompanijos ar įmonės aktyvus savo teritorijoje, o į tą kompaniją ar įmonę susitariančiosios šalies investorius yra investavęs, įskaitant ir jo turimas akcijas. 14 straipsnis SU INVESTICIJOMIS SUSIJĘ MOKĖJIMŲ PERVEDIMAI (1) Kiekviena susitariančioji šalis turi garantuoti savo teritorijoje esančioms kitos susitariančiosios šalies investorių investicijoms, pervedimo laisvę į jos teritoriją ir iš jos, taip pat pervedimą: (a) pagrindinio kapitalo plius papildomo kapitalo už investicijos eksploatavimą ir plėtojimą; (b) pajamų; (c) mokėjimų pagal sutartį, tarp jų laipsniškų skolos pagrindinės dalies ir susikaupusių palūkanų mokėjimų pagal paskolos sutartį; (d) užsienio personalo, įdarbinto šioje investicijoje, neišleistų pajamų ir kitokio atlygio; (e) įplaukų iš visos investicijos ar jos dalies pardavimo ar likvidavimo; (f) mokėjimų, susidariusių iš ginčo sprendimo; (g) kompensacinių mokėjimų pagal 12 ir 13 straipsnius. (2) Pervedimai pagal (1) paragrafą turi būti įvykdyti be atidėliojimo ir (išskyrus atvejus, kai pajamos gautos natūra) laisvai konvertuojama valiuta. (3) Pervedimai turi būti atlikti pagal rinkos valiutos keitimo kursą, taikytą pervedimo dieną vietiniams sandoriams pervedimo valiuta. Nesant užsienio valiutos keitimo rinkos, turi būti naudojamas paskutinis keitimo kursas, naudotas vidinėms investicijoms, arba paskutinis valiutos keitimo kursas, naudotas remiantis specialiomis pinigų išėmimo iš sąskaitų teisėmis (žiūrint kuris atvejis yra palankesnis investoriui). (4) Nepaisydama (1), (2) ir (3) paragrafų, susitariančioji šalis gali apsaugoti kreditorių teises arba pasiekti, kad būtų laikomasi įstatymų dėl vertybinių popierių išleidimo, prekybos ir tvarkymo ir dėl ieškinių patenkinimo civiliniuose, administraciniuose ir kriminaliniuose teisminiuose procesuose bešališkai, vienodai ir garbingai taikydama savo įstatymus ir normatyvus. (5) Nepaisydamos (2) paragrafo, susitariančiosios šalys, būdamos valstybėmis – buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis, gali numatyti sudarytose tarp jų sutartyse, kad mokėjimų pervedimas vyktų tų susitariančiųjų šalių valiuta, su sąlyga, kad tokios sutartys netraktuotų kitų susitariančiųjų šalių investorių investicijų savo teritorijoje mažiau palankiai negu kitų susitariančiųjų šalių, sudariusių sutartis, ar trečiosios valstybės investorių investicijų. (6) Nepaisydama (1) (b) paragrafo, susitariančioji šalis gali suvaržyti pajamų natūra pervedimą tam tikromis aplinkybėmis, kai susitariančiajai šaliai yra leidžiama pagal GATT ir su juo susijusius instrumentus arba pagal šios Sutarties 29 (2) (a) straipsnį suvaržyti ar uždrausti produkto eksportavimą ar pardavimą eksportui, iš ko ir yra gaunamos pajamos natūra; visa tai galima su sąlyga, kad susitariančioji šalis leistų tokias pajamas natūra, jei taip yra leidžiama ar nurodoma investavimo sutartyje, investavimo leidime ar kitokioje raštiškoje sutartyje tarp susitariančiosios šalies ir kitos susitariančiosios šalies investoriaus ar jo investicijos. 15 straipsnis TEISIŲ PERĖJIMAS (1) Jei susitariančioji šalis ar jos nurodyta agentūra (toliau vadinama „Kompensuojančiąja Sutarties šalimi“) sumoka kompensaciją dėl nuostolių arba duoda garantiją investoriaus (toliau vadinamo „kompensuojamąja sutarties šalimi“) investicijai kitos susitariančiosios šalies (toliau vadinamos „Sutarties šalimi – šeimininke“) teritorijoje, tai sutarties šalis-šeimininkė privalo pripažinti: (a) visų tos investicijos teisių ir ieškinių perdavimą kompensuojančiajai Sutarties šaliai; ir (b) kompensuojančiosios Sutarties šalies teisę naudotis visomis tomis teisėmis ir išreikalauti tokius ieškinius pagal teisių perėjimą iš vienos organizacijos kitai. (2) Kompensuojančioji Sutarties šalis visomis aplinkybėmis turi teisę: (a) būti lygiai traktuojama dėl teisių ir ieškinių, įgytų teisių perėjimo būdu, nurodytu (1) paragrafe; ir (b) į tokius pačius mokėjimus pagal tas teises ir ieškinius, kokius kompensuojamoji sutarties šalis turėjo teisę gauti pagal šią Sutartį dėl minimos investicijos. (3) Bet kokiame procese pagal 26 straipsnį susitariančioji šalis neprivalo įrodyti gynybos, priešpriešinio ieškinio būdų ar pagal atsikirtimo teisę ar dėl kitos priežasties, kad nuostolių atlyginimas ar kitoks kompensavimas už visą ar dalį tariamos žalos buvo gautas ar bus gautas pagal draudimo ar garantavimo sutartį. 16 straipsnis RYŠYS SU KITAIS SUSITARIMAIS Jei dvi ar daugiau susitariančiųjų šalių yra anksčiau sudarę kokį nors tarptautinį susitarimą ar sudaro jį vėliau ir to susitarimo sąlygos liečia šios Sutarties III ar V dalies esmę, (1) tai šios Sutarties III ir V dalys negali būti interpretuojamos kaip menkinančios to kito susitarimo sąlygas ar teisę į ginčo dėl to susitarimo sprendimą; ir (2) kitos susitarimo sąlygos negali būti interpretuojamos kaip menkinančios šios Sutarties III ar V dalies sąlygas ar teisę į ginčo dėl šios Sutarties sprendimą, jei kuri nors sąlyga yra palankesnė investoriui ar investicijai. 17 straipsnis III DALIES NETAIKYMAS ESANT TAM TIKROMS APLINKYBĖMS Kiekviena susitariančioji šalis pasilieka sau teisę nuneigti šios dalies privilegijas: (1) teisėtam ūkiniam vienetui, kurį trečiosios valstybės piliečiai ar pavaldiniai turi savo nuosavybėje ar kontroliuoja ir kuris nevykdo pagrindinės verslo veiklos susitariančiosios šalies teritorijoje, kurioje jis buvo suorganizuotas; arba (2) investicijai, jei neigiančioji šalis nustato, kad ši investicija yra trečiosios šalies investoriaus investicija, su kuriuo arba kurios atžvilgiu neigiančioji šalis: (a) nepalaiko diplomatinių santykių; arba (b) yra priėmusi ar vykdo tokias priemones, kurios: (i) draudžia sandorius su tos valstybės investoriais; arba (ii) būtų pažeistos arba apeitos, jei šios dalies privilegijos būtų taikomos tos valstybės investoriams ar jų investicijoms. IV dalis KONTEKSTO DALYKAI 18 straipsnis SUVERENUMAS ENERGIJOS IŠTEKLIAMS (1) Susitariančiosios šalys pripažįsta valstybės suverenumą ir suverenias teises energijos ištekliams. Jos dar kartą patvirtina, jog šitos teisės turi būti naudojamos pagal tarptautinės teisės taisykles ir laikantis jų. (2) Nepažeidžiant priėjimo prie energijos išteklių, jų tyrimo bei plėtojimo skatinimo tikslų, Sutartis jokiu būdu neapriboja susitariančiųjų šalių taisyklių, reglamentuojančių energijos išteklių nuosavybės sistemą. (3) Kiekviena valstybė ir toliau turi savo teises, ypač teisę nustatyti geografinius plotus savo teritorijoje, kur bus tyrinėjami ir plėtojami jos energijos ištekliai, ir jų eikvojimo bei eksploatavimo tempus, nustatyti ir naudotis visus valstybiniais mokesčiais, mokesčiais už žemės gelmių naudojimą ar kitokiais finansiniais mokėjimais, mokėtinais už tokius tyrinėjimus ar eksploatavimą, ir reglamentuoti išteklių išsaugojimą ir aplinkosaugos bei saugos aspektus, susijusius su tokiu tyrinėjimu, plėtojimu ir melioracija savo teritorijoje, ir dalyvauti tokiuose tyrinėjimuose bei eksploatavime, be kita ko, tiesiogiai kaip vyriausybė arba per valstybines įmones. (4) Susitariančioji šalis įsipareigoja lengvinti energijos išteklių prieinamumą, nediskriminaciniu būdu pagal skelbiamus kriterijus skirstydama įgaliojimus, licencijas, koncesijas ir sutartis energijos ištekliams žvalgyti ir tyrinėti arba eksploatuoti ir išgauti. 19 straipsnis APLINKOSAUGOS ASPEKTAI (1) Siekdamos stabilaus plėtojimo ir atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus pagal tarptautines aplinkosaugos sutartis, kuriose jos dalyvauja, susitariančiosios šalys turi siekti sumažinti iki minimumo ekonomiškai efektyviu būdu kenksmingą poveikį aplinkai, susidariusį jos teritorijoje arba už jos ribų iš visų energijos ciklo operacijų, ir kartu tinkamai atsižvelgti į saugą. Kiekviena susitariančioji šalis turi veikti taip, kad kaštai atsipirktų. Savo strategijomis ir veiksmais kiekviena susitariančioji šalis turi siekti atsargumo priemonių, kurios užkirstų kelią arba sumažintų iki minimumo aplinkos žalojimą. Susitariančiosios šalys susitaria, kad aplinkos teršėjas susitariančiųjų šalių teritorijoje turi sumokėti už taršą toje teritorijoje, taip pat ir už taršą, peržengusią valstybių sienas, kad būtų atitinkamai atsižvelgta į visuomenės interesus ir neiškraipomas investavimas į energijos ciklą ar tarptautinę prekybą. Todėl susitariančiosios šalys turi: (a) atsižvelgti į aplinkosaugos reikalus formuluodamos ir diegdamos savo energetikos strategijas; (b) skatinti į rinką orientuotų kainų sudarymą ir labiau analizuoti aplinkosaugos kaštus ir jų naudą visame energijos cikle; (c) atsižvelgdamos į 34 (4) straipsnį, skatinti bendradarbiavimą, Chartijoje nurodytiems aplinkosaugos tikslams pasiekti ir bendradarbiauti tarptautinių aplinkosaugos standartų energijos ciklui srityje, įvertinant priešiško poveikio skirtumus ir kaštus, mažinant priešišką poveikį, įvairiose susitariančiose šalyse; (d) kreipti ypatingą dėmesį energijos efektyvumui didinti, atsinaujinančios energijos šaltiniams plėtoti ir naudoti, švaresnio kuro ir technologijų bei technologinių priemonių, mažinančių taršą, naudojimui skatinti; (e) skatinti informacijos apie aplinkai nekenksmingas ir ekonomiškai efektyvias energetikos strategijas bei atsiperkančius būdus ir technologijas rinkimą ir platinimą tarp susitariančiųjų šalių; (f) didinti visuomenės supratimą apie energetikos sistemų poveikį aplinkai, priešiško poveikio aplinkai prevencijos ar mažinimo mastą ir kaštus, susijusius su įvairiomis prevencijos ar mažinimo priemonėmis; (g) skatinti ir bendradarbiauti tiriant, kuriant ir taikant energetiškai efektyvias ir aplinkai nekenksmingas technologijas, būdus ir procesus, kurie mažina kenksmingus aplinkai padarinius visais energijos ciklo aspektais ekonomiškai efektyviu būdu; (h) skatinti palankias sąlygas tokioms technologijoms perduoti ir platinti, laikantis adekvačios ir efektyvios intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos; (i) skatinti, kad aplinkosaugos požiūriu svarbūs energetikos investiciniai projektai ankstyvoje stadijoje, prieš priimant sprendimus, būtų viešai įvertinti ir vėliau būtų vykdomas ekologinis monitoringas; (j) ugdyti tarptautinį supratimą ir pasikeitimą informacija apie susitariančiųjų šalių vykdomas aplinkosaugos programas ir standartus bei tų programų ir standartų diegimą; (k) dalyvauti, esant pareikalavimui ir pagal savo turimus išteklius, kuriant ir diegiant atitinkamas aplinkosaugos programas susitariančiosiose šalyse. (2) Pageidaujant vienai ar kelioms susitariančiosios šalims, ginčus dėl šio straipsnio sąlygų taikymo ar interpretavimo turi peržiūrėti Chartijos konferencija ir priimti sprendimą, jei kituose tarptautiniuose forumuose nėra potvarkių dėl tokių ginčų svarstymo. (3) Šio straipsnio tikslais: (a) „Energijos ciklas“ reiškia ištisinę energetikos grandinę, į kurią įeina veikla, susijusi su įvairių energijos rūšių žvalgyba, tyrinėjimu, gamyba, transformacija, kaupimu, transportavimu, skirstymu ir vartojimu bei su atliekų apdorojimu ir pašalinimu, taip pat tokios veiklos išvedimu iš eksploatacijos, nutraukimu ar uždarymu, siekiant sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai. (b) „Poveikis aplinkai“ reiškia padarinius, kuriuos sukelia tam tikra veiklos rūšis aplinkai, taip pat žmogaus sveikatai ir saugumui, augmenijai, gyvūnijai, dirvai, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir istoriniams paminklams arba kitokiems fiziniams statiniams ar šių veiksnių tarpusavio sąveikai; taip pat padarinius kultūros paveldui arba socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, atsiradusioms dėl šių veiksnių pasikeitimo. (c) „Energijos efektyvumo didinimas“ reiškia veiklą, skirtą išlaikyti tokį patį išleidžiamos produkcijos (prekės ar paslaugos) dydį, nemažinant jos kokybės ar efektyvumo lygio, bet mažinant energijos kiekį, reikalingą tokiam išleidžiamos produkcijos dydžiui pagaminti. (d) „Kaštų atsipirkimas“ reiškia, kad norima pasiekti apibrėžtą tikslą su mažiausiais kaštais arba gauti didžiausią naudą su esamais kaštais. 20 straipsnis VIEŠUMAS (1) Bendrai taikomi įstatymai, normatyvai, teisminės nutartys ir administraciniai sprendimai, turintys poveikio prekybai energetinėmis medžiagomis ir produktais, yra pagal 29 (2) (a) straipsnį tarp priemonių, kurių viešumą reglamentuoja GATT ir su juo susiję atitinkami instrumentai. (2) Bendrai taikomi įstatymai, normatyvai, teisminės nutartys ir bendro taikymo administraciniai sprendimai, įvesti bet kurios susitariančiosios šalies, bei galiojančios sutartys tarp susitariančiųjų šalių, kurios liečia kitus šios Sutarties dalykus, taip pat turi būti nedelsiant paskelbtos, kad susitariančiosios šalys ir investoriai galėtų susipažinti su jais. Šio paragrafo sąlygos nereikalauja nė iš vienos susitariančiosios šalies, kad ji atskleistų slaptą informaciją, kuri stabdytų įstatymų priežiūrą ar kitaip prieštarautų visuomenės interesams ar apribotų kokio nors investoriaus teisėtus komercinius interesus. (3) Kiekviena susitariančioji šalis turi skirti vieną ar daugiau pasiteiravimo punktų, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl informacijos apie minėtus įstatymus, normatyvus, teismines nutartis ir administracinius sprendimus, ir nedelsiant pranešti apie jų paskyrimą sekretoriatui, kad šis užklaustas galėtų pateikti informaciją. 21 straipsnis APMOKESTINIMAS (1) Jei kitaip nėra nurodyta šiame straipsnyje, tai ši Sutartis neįveda jokių įsipareigojimų dėl susitariančiųjų šalių apmokestinimo priemonių. Jei šis straipsnis nesiderina su kitomis šios Sutarties sąlygomis, tai šis straipsnis yra viršesnis šio nenuoseklumo mastu. (2) 7 straipsnio (3) paragrafas taikomas apmokestinimo priemonėms, išskyrus pajamų ar kapitalo mokestį bei išskyrus šiuos atvejus: (a) tai naudai, kurią susitariančioji šalis teikia vykdydama bet kurios sutarties, sutarties ar potvarkio sąlygas dėl mokesčių, aprašytas (7)(a)(ii) poparagrafyje; arba (b) apmokestinimo priemonei, kuri turi užtikrinti efektyvų mokesčių surinkimą, išskyrus priemones, pasirinktinai diskriminuojančias susitariančiųjų šalių prekes arba pasirinktinai ribojančias privilegijas, teikiamas pagal 7 straipsnio (3) paragrafą. (3) 10 straipsnio (2) ir (7) paragrafai taikomi susitariančiųjų šalių apmokestinimo priemonėms, išskyrus pajamų ar kapitalo mokestį ir išskyrus šiuos atvejus: (a) kad uždėtų palankiausio nacijos traktavimo įsipareigojimus toms privilegijoms, kurias teikia susitariančioji šalis vykdant kokios nors sutarties, sutarties ar potvarkio sąlygas dėl mokesčių, aprašytas (7)(a)(ii) paragrafe, ar kilusiai iš narystės kokioje nors Regioninėje ekonominės integracijos organizacijoje; arba (b) apmokestinimo priemonėms dėl efektyvaus mokesčių rinkimo, išskyrus priemones, kurios pasirinktinai diskriminuoja susitariančiųjų šalių investorius ar pasirinktinai suvaržo privilegijas, taikomas pagal šios Sutarties investavimo sąlygas. (4) 29 straipsnio (2) ir (6) paragrafai taikomi apmokestinimo priemonėms, išskyrus pajamų ar kapitalo mokestį. (5) (a) 13 straipsnis yra taikomas mokesčiams. (b) Jei pagal 13 straipsnį iškyla klausimas, ar mokestis yra konfiskacinis ir ar tariamai konfiskacinis mokestis yra diskriminacinio pobūdžio, tai turi būti taikomos tokios sąlygos: (i) Investorius arba susitariančioji šalis, įtarianti konfiskavimą, turi siųsti klausimą, ar mokestis yra konfiskacinis ir ar mokestis yra diskriminacinio pobūdžio, į atitinkamą kompetentingą mokesčių organą. Jei investorius ar susitariančioji šalis to nepadaro, tada organas, skirtas ginčams spręsti pagal 26 (2) (c) arba 27 (2), turi kreiptis į atitinkamą kompetentingą mokesčių organą. (ii) Kompetentingas mokesčių organas turi stengtis per šešis mėnesius nuo tokio kreipimosi išspręsti klausimus, dėl kurių buvo kreiptasi. Dėl nediskriminavimo klausimų, kompetentingas mokesčių organas turi taikyti atitinkamos mokesčių sutarties sąlygas dėl nediskriminavimo arba, jei nėra tokių sąlygų atitinkamoje mokesčių sutartyje, taikomoje mokesčiams arba jei nėra tokios galiojančios mokesčių sutarties tarp suinteresuotų susitariančiųjų šalių, tada jis turi taikyti nediskriminavimo principus pagal OECD pavyzdinę mokesčių sutartį dėl pajamų ir kapitalo. (iii) Organai skirti ginčams spręsti pagal 26 (2) (c) arba 27 (2) straipsnius gali atsižvelgti į išvadas, kurias padarė kompetentingas mokesčių organas, spręsdamas klausimą, ar mokestis yra konfiskacinis. Toks organas gali atsižvelgti į išvadas, padarytas per šešių mėnesių laikotarpį, nurodytą papunktyje (ii) kompetentingo mokesčių organo, dėl klausimo, ar mokestis yra diskriminacinis. Toks organas taip pat gali atsižvelgti ir į išvadas, padarytas kompetentingo mokesčių organo jau pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui. (iv) Jei į kompetentingą mokesčių organą yra kreipiamasi pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, nurodytam papunktyje (ii), tai teismo procesas pagal 26 ir 27 straipsnius jokiu būdu nėra nukeliamas. (6) Siekiant išvengti abejonių, 14 straipsnyje nėra ribojama susitariančiosios šalies teisė apdėti ar rinkti mokesčius sulaikymo būdu ar kitokiomis priemonėmis. (7) Šio straipsnio tikslu: (a) Terminas „Apmokestinimo priemonė“ apima: (i) bet kokią sąlygą, susietą su susitariančiosios šalies mokesčiais pagal krašto įstatymus arba pagal politinio padalinio ar vietinio valdžios organo įstatymus; ir (ii) bet kokią sąlygą, susijusią su mokesčiais pagal kokią nors sutartį, kuri padeda išvengti dvigubo apmokestinimo, ar pagal kokią nors tarptautinę sutartį ar susitarimą, kuriuo susitariančioji šalis yra įpareigota. (b) Pajamų ar kapitalo mokesčiais yra laikomi visi mokesčiai, kuriais yra apdedamos bendrosios pajamos, bendrasis kapitalas arba pajamų ar kapitalo elementai, tarp jų mokesčiai už pelną, gautą nusavinant turtą, mokesčiai už nekilnojamąjį turtą, paveldėtą ar dovanotą turtą arba panašūs mokesčiai, mokesčiai už atlyginimus, mokamus įmonių darbuotojams pagal išdirbtą laiką ar pagamintos produkcijos kiekį, taip pat mokesčiai už pagrindinio kapitalo vertės padidėjimą. (c) „Kompetentingas mokesčių organas“ reiškia kompetentingą organą sutinkamai su galiojančia tarp susitariančiųjų šalių sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo, o ten, kur tokios sutarties tarp suinteresuotų šalių nėra, tai reiškia ministrą arba ministeriją, atsakingą už mokesčius, arba ministro ar ministerijos įgaliotus atstovus. (d) Siekiant išvengti abejonių, į terminus „mokesčių sąlygos“ ir „mokesčiai“ muitai neįeina. 22 straipsnis VALSTYBINĖS IR PRIVILEGIJUOTOS ĮMONĖS (1) Kiekviena susitariančioji šalis turi užtikrinti, kad bet kuri eksploatuojama ar steigiama valstybinė įmonė vykdytų savo veiklą, susijusią su prekių ir paslaugų perdavimu ar teikimu jos teritorijoje, pagal šios Sutarties III dalyje nurodytus susitariančiosios šalies įsipareigojimus. (2) Nė viena susitariančioji šalis negali skatinti ar reikalauti, kad tokia valstybinė įmonė vykdytų jos teritorijoje veiklą, prieštaraujančią susitariančiosios šalies įsipareigojimams pagal šios Sutarties sąlygas. (3) Kiekviena susitariančioji šalis turi užtikrinti, kad jos įsteigtas ar eksploatuojamas valstybinis ūkinis vienetas, kuriam yra patikėti reguliavimo, administravimo ar kitokie vyriausybiniai įgaliojimai, naudotų tuos įgaliojimus taip, kad šitai neprieštarautų susitariančiosios šalies įsipareigojimams pagal šią Sutartį. (4) Nė viena susitariančioji šalis neturi skatinti ar reikalauti, kad ūkinis vienetas, kuriam ji suteikė išimtines ar ypatingas privilegijas, vykdytų veiklą jos teritorijoje ne pagal šioje Sutartyje nurodytus susitariančiosios šalies įsipareigojimus. (5) Šio straipsnio tikslu, „ūkinis vienetas“ reiškia įmonę, agentūrą ar kitokią organizaciją ar individą. 23 straipsnis SUBNACIONALINIŲ ORGANŲ PRIEŽIŪRA (1) Kiekviena susitariančioji šalis yra visiškai atsakinga pagal šią Sutartį už šios Sutarties visų sąlygų priežiūrą ir turi imtis visų turimų nuosaikių priemonių, kad užtikrintų, jog šios Sutarties laikytųsi regioniniai ir vietiniai vyriausybiniai ir valdžios organai jos teritorijoje. (2) Ginčų sprendimo sąlygos, nurodytos šios Sutarties II, IV ir V dalyse, gali būti taikomos regioninių ir vietinių vyriausybių ir valdžios organų priimtoms priemonėms, kurios kliudo susitariančiajai šaliai laikytis Sutarties. 24 straipsnis IŠIMTYS (1) Šis straipsnis nėra taikomas 12, 13 ir 29 straipsniams. (2) Šios Sutarties sąlygos, išskyrus (a) sąlygas, nurodytas (1) paragrafe; ir (b) sąlygas, susijusias su šios Sutarties III dalies papunkčiu (i), netrukdo nė vienai susitariančiajai šaliai priimti ar įvesti priemonę, kuri yra (i) būtina, norint apginti žmonių, gyvulių ir augmenijos gyvybę ir sveikatą; (ii) būtina, norint įsigyti ar paskirstyti energetines medžiagas ir produktus esant ribotam tiekimui dėl priežasčių, kurių toji susitariančioji šalis nekontroliuoja, su sąlyga, kad toji priemonė neprieštarautų principams, kurie byloja, kad (A) visos kitos susitariančiosios šalys turi teisę į tokių energetinių medžiagų ir produktų tarptautinio tiekimo lygiateisę dalį; ir (B) kiekviena tokia priemonė, kuri nesiderina su šia Sutartimi, turi būti tuoj pat nutraukta, kai tik išnyksta ją suformavusios sąlygos; arba (iii) skirta padėti investoriams – vietiniams gyventojams arba socialiai ar ekonomiškai nuskriaustiems individams ar jų grupėms ar jų investicijoms – ir apie ją, kaip apie tokią, yra pranešta sekretoriatui, su sąlyga, kad šita priemonė (A) neturėtų reikšmingo poveikio tos susitariančiosios šalies ekonomikai; ir (B) nediskriminuotų kitos susitariančiosios šalies investorių arba tos susitariančiosios šalies investorių atžvilgiu, kuriems toji priemonė nėra taikoma, jei tokios priemonės paslėpta forma nesuvaržo ekonominės veiklos energetikos sektoriuje arba nediskriminuoja pasirinktinai ar nepateisinamai, susitariančiųjų šalių ar kitų susitariančiųjų šalių investorių ar suinteresuotų asmenų. Tokios priemonės turi būti tinkamai motyvuotos ir neturi anuliuoti tos naudos, kurios viena ar kelios susitariančiosios šalys gali pagrįstai tikėtis iš šios Sutarties, ar pakenkti tai naudai didesniu mastu negu šito būtinai reikia nurodytam tikslui pasiekti. (3) Šios Sutarties sąlygos, išskyrus nurodytąsias (1) paragrafe, negali būti interpretuojamos kaip neleidžiančios kuriai nors susitariančiajai šaliai imtis tokios priemonės, kuri, jos nuomone: (a) reikalinga jos pagrindiniams saugumo interesams apginti, tarp jų (i) susijusi su energetinių medžiagų ir produktų tiekimu karinėms įmonėms; arba (ii) priimama karo, ginkluoto konflikto ar kitos nepaprastos padėties tarptautiniuose santykiuose metu; (b) reikalinga diegiant nacionalinę strategiją dėl branduolinio ginklo ar kitokių branduolinių sprogdinimo užtaisų neplatinimo ar vykdant įsipareigojimus pagal sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pagal Branduolinio ginklo tiekėjų rekomendacijas ir kitus tarptautinius įsipareigojimus ir susitarimus dėl branduolinio ginklo neplatinimo; arba (c) reikalinga tvarkai palaikyti visuomenėje. Tokia priemonė nėra tranzito suvaržymas paslėpta forma. (4) Šios Sutarties sąlygos, kurios taiko palankiausią nacijos traktavimą, neįpareigoja susitariančiosios šalies taikyti tokį lengvatinį traktavimą ir kitos susitariančiosios šalies investoriams: (a) jei toji susitariančioji šalis yra laisvos prekybos zonos ar muitų sąjungos narė; arba (b) dėl to, kad toks lengvatinis traktavimas yra taikomas dvišaliuose ar daugiašaliuose ekonominio bendradarbiavimo susitarimuose tarp valstybių – buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, laukiant kol jų tarpusavio ekonominiai santykiai nusistovės. 25 straipsnis EKONOMINĖS INTEGRACIJOS SUTARTYS (1) Šios Sutarties sąlygų negalima interpretuoti kaip įpareigojančių kurią nors susitariančiąją šalį, kuri yra Ekonominės integracijos sutarties (toliau vadinamos „EIS“) dalyvė, taikyti palankiausios nacijos traktavimą kitai susitariančiajai šaliai, kuri nėra EIS dalyvė, kokias nors lengvatas, taikomas EIS dalyvėms, dėl to, kad kita susitariančioji šalis yra šios sutarties susitariančioji šalis. (2) Paragrafo (1) tikslu, „EIS“ reiškia sutartį, kuri iš esmės, tarp kitų dalykų, liberalizuoja prekybą ir investavimą, užtikrindama, kad nebus diskriminavimo tarp jos dalyvių arba tas diskriminavimas bus pašalintas eliminuojant esamas diskriminacines priemones arba uždraudžiant naujas ar papildomas diskriminacines priemones šios sutarties įsigaliojimo metu ar po nuosaikaus laikotarpio. (3) Šis straipsnis neturi įtakos GATT taikymui pagal 29 straipsnį. V dalis GINČŲ SPRENDIMAS 26 straipsnis GINČŲ TARP INVESTORIAUS IR SUSITARIANČIOSIOS ŠALIES SPRENDIMAS (1) Ginčai tarp vienos susitariančiosios šalies ir kitos susitariančiosios šalies investoriaus dėl pastarojo investicijos pirmosios šalies teritorijoje, liečiantys tariamą pirmosios susitariančiosios šalies įsipareigojimų pažeidimą pagal III dalį, turi būti pagal galimybes sprendžiami draugišku būdu. (2) Jei tokių ginčų negalima išspręsti pagal (1) paragrafo sąlygas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai kuri nors ginčo pusė pareikalavo d …