{"html": "<div class=\"lf-doc\"><div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Sprendžiant ginčą, privalu atsižvelgti į kitų susitariančiųjų šalių interesus. Bet kuri susitariančioji šalis, turinti esminį interesą (kaip yra apibūdinta GATT ir su juo susijusiuose instrumentuose) šiame reikale, turi teisę būti išklausyta prisiekusiųjų tarėjų ir pateikti jiems raštiškus argumentus, su sąlyga, kad besiginčijančioms šalims ir sekretoriatui nusiųstas raštiškas pranešimas apie šalies interesą ne vėliau kaip priesiekusiųjų tarėjų grupės sudarymo dieną, kaip nustatyta pagal (2)(c) paragrafą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>Prisiekusiųjų tarėjų grupė turi būti sudaroma per 45 dienas po to, kai sekretoriatas pagal (2)(a) paragrafą gavo iš susitariančiosios šalies raštišką reikalavimą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>Prisiekusiųjų tarėjų grupę turi sudaryti trys nariai, parinkti generalinio sekretoriaus iš registro, aprašyto (7) paragrafe. Jei besiginčijančios šalys susitaria kitaip, prisiekusieji tarėjų grupės nariai negali būti piliečiai tų susitariančiųjų šalių, kurios yra ginčo dalyvės arba kurios praneša apie savo interesų pagal (2)(b) paragrafą arba kurios yra Regioninės ekonominės integracijos organizacijos narės – ginčo dalyvės arba pranešusios apie savo interesą pagal (2)(b) paragrafą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>Besiginčijančios šalys turi duoti atsakymą per 10 darbo dienų dėl prisiekusiųjų tarėjų kandidatūrų ir neturi joms priešintis, nebent dėl labai svarbių priežasčių.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>Prisiekusieji tarėjai turi dirbti pagal savo paskirtį, neklausdami ir neklausydami nurodymų iš vyriausybinių ar kitokių organų. Kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja gerbti šiuos principus ir nemėginti įtakoti prisiekusiųjų tarėjų, jiems vykdant savo užduotis. Prisiekusieji tarėjai turi būti parenkami taip, kad būtų nepriklausomi, atstovautų įvairias sferas ir turėtų nemažą patirtį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">g)</span>Sekretoriatas turi nedelsdamas pranešti visoms susitariančiosioms šalims, kad prisiekusiųjų tarėjų grupė yra sudaryta.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3)</span>a) Chartijos konferencija turi priimti procedūrines taisykles dėl prisiekusiųjų tarėjų veiksmų pagal šį priedą. Procedūrinės taisyklės turi būti kiek galima panašesnės į GATT ir su juo susijusius instrumentus. Prisiekusiųjų tarėjų grupė taip pat turi turėti teisę priimti papildomas procedūrines taisykles, neprieštaraujančias toms procedūrinėms taisyklėms, kurias priėmė Chartijos konferencija, ar šiam priedui. Proceso metu kiekviena besiginčijanti šalis ir kiekviena kita susitariančioji šalis, pranešusi apie savo interesą pagal (2)(b) paragrafą, turi teisę bent į vieną prisiekusiųjų tarėjų posėdį ir teisę pateikti raštišką pareiškimą. Prisiekusieji tarėjai gali leisti bet kuriai kitai susitariančiajai šaliai, kuri praneša apie savo interesą pagal (2)(b) paragrafą ir kuri pageidauja susipažinti su prisiekusiesiems tarėjams pateiktu raštišku pareiškimu, jei susitariančioji šalis, pateikusi tą pareiškimą, sutinka.</div>\n<p class=\"lf-p\">Prisiekusiųjų tarėjų procesas turi būti slaptas. Prisiekusieji tarėjai turi objektyviai įvertinti jiems pateiktą medžiagą, taip pat ginčo faktus ir ginčytinų priemonių atitikimą sąlygoms, taikomoms prekybai pagal 5 ar 29 straipsnį. Vykdydami savo funkcijas, prisiekusieji tarėjai turi konsultuotis su besiginčijančiomis šalimis ir suteikti joms galimybę priimti abi puses patenkinantį sprendimą. Jei besiginčijančios šalys nesusitaria kitaip, prisiekusieji tarėjai priima nutartį remdamiesi besiginčijančių šalių argumentais ir pareiškimais. Prisiekusieji tarėjai vadovaujasi GATT ir su juo susijusių instrumentų interpretavimu GATT sistemos viduje ir nekvestionuoja, kaip šios Sutarties 5 ar 29 straipsnį atitinka kurios nors susitariančiosios šalies – GATT dalyvės metodai, taikomi kitoms GATT dalyvėms ir netaikomi kitų ginčo dalyvių pagal GATT.</p>\n<p class=\"lf-p\">Jei kitaip nesusitaria besiginčijančios šalys, visos procedūros, liečiančios prisiekusiųjų tarėjų grupę, taip pat baigiamosios ataskaitos sudarymą, turi būti užbaigtos per 180 dienų nuo prisiekusiųjų tarėjų grupės sudarymo; jei per šį laikotarpį nespėjama atlikti visų procedūrų, tai baigiamosios ataskaitos galiojimui šitai įtakos neturi.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Prisiekusieji tarėjai nustato savo teismingumą, ir toks nustatymas turi būti galutinis ir privalomas. Bet koks ginčo dalyvės prieštaravimas, kad ginčas nėra prisiekusiųjų tarėjų teismingumo ribose, turi būti svarstomas prisiekusiųjų tarėjų, kurie turi nuspręsti, ar tą prieštaravimą laikyti preliminariniu klausimu, ar prijungti jį prie ginčo esmės.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>Jei yra du ar daugiau pareikalavimų sudaryti vieną prisiekusiųjų tarėjų grupę keliems iš esmės panašiems ginčams spręsti, tai generalinis sekretorius gali, esant visų ginčo dalyvių sutikimui, paskirti vieną prisiekusiųjų tarėjų grupę.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4)</span>a) Apsvarsčiusi paneigiančius argumentus, prisiekusiųjų tarėjų grupė turi pateikti ginčo dalyvėms savo raštiškos ataskaitos projekto aprašomąsias dalis, tarp jų faktų konstatavimą ir ginčo dalyvės argumentų santrauką. Ginčo dalyvėms turi būti suteikta galimybė pateikti raštiškus komentarus dėl aprašomųjų dalių per prisiekusiųjų tarėjų grupės nustatytą laikotarpį.</div>\n<p class=\"lf-p\">Po dienos, nustatytos komentarams gauti iš susitariančiųjų šalių, prisiekusiųjų tarėjų grupė turi išleisti laikiną raštišką ataskaitą ginčo dalyviams, ir toje ataskaitoje turi būti ir aprašomosios dalys ir prisiekusiųjų tarėjų siūlomos nutartys bei išvados. Per prisiekusiųjų tarėjų nustatytą laikotarpį ginčo dalyvė gali pateikti prisiekusiems tarėjams raštišką pareikalavimą, kad prisiekusieji tarėjai peržiūrėtų konkrečius laikinosios ataskaitos aspektus prieš išleisdami galutinę ataskaitą. Prieš išleisdami galutinę ataskaitą prisiekusieji tarėjai gali susitikti su ginčo dalyvėmis ir apsvarstyti klausimus, iškeltus tame pareikalavime. Galutinėje ataskaitoje turi būti aprašomosios dalys, tarp jų faktų konstatavimas ir ginčo dalyvių argumentų santrauka, prisiekusiųjų tarėjų nutartys ir išvados bei argumentų dėl konkrečių laikinosios ataskaitos aspektų aptarimas tose ataskaitos peržiūrėjimo stadijoje. Galutinėje ataskaitoje turi būti išnagrinėtas kiekvienas esminis klausimas, iškeltas prisiekusiems tarėjams ir būtinas ginčo sprendimui, bei konstatuotos priežastys, kodėl prisiekusieji tarėjai padarė tokias išvadas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Prisiekusieji tarėjai turi išleisti savo galutinę ataskaitą, pateikę ją tuoj pat sekretoriatai ir ginčo dalyvėms. Sekretoriatas, pirmai progai pasitaikius, privalo išplatinti galutinę ataskaitą kartu su ginčo dalyvių raštiškomis nuomonėmis visoms susitariančiosioms šalims, jei jos to pageidauja.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Jei prisiekusieji tarėjai nusprendžia, kad susitariančiosios šalies įvedama arba vykdoma priemonė neatitinka 5 ar 29 straipsnio sąlygos pagal 29 straipsnį, tai prisiekusieji tarėjai gali savo galutinėje ataskaitoje rekomenduoti, kad susitariančioji šalis pakeistų tą priemonę ar atsisakytų jos ar elgtųsi taip, kad tai sąlygai nebūtų prieštaraujama.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>Prisiekusiųjų tarėjų ataskaitas turi priimti Chartijos konferencija. Siekiant suteikti pakankamai laiko prisiekusiųjų tarėjų ataskaitoms išnagrinėti, Chartijos konferencijai suteikiama bent 30 dienų nuo tos dienos, kai sekretoriatas pateikė ją visoms susitariančiosioms šalims. Susitariančiosios šalys, turinčios prieštaravimų prisiekusiųjų tarėjų ataskaitai, turi pateikti raštiškai savo prieštaravimų priežastis sekretoriatui bent prieš 10 dienų iki Chartijos konferencijos svarstymo, o sekretoriatas turi tuoj pat juos perduoti visoms susitariančiosioms šalims. Ginčo dalyvės ir susitariančiosios šalys, kurios pranešė apie savo interesą pagal (2)(b) paragrafą, turi teisę iki galo dalyvauti Chartijos konferencijai svarstant prisiekusiųjų tarėjų ataskaitą dėl ginčo, ir visos jų priemonės turi būti užrašytos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>Norint užtikrinti efektyvų ginčų sprendimą visų susitariančiųjų šalių labui, labai svarbu iš karto laikytis visų galutinės prisiekusiųjų tarėjų ataskaitos, kurią priėmė Chartijos konferencija, nutarčių ir rekomendacijų. Susitariančioji šalis, kuriai yra taikoma galutinės prisiekusiųjų tarėjų ataskaitos, kurią priėmė Chartijos konferencija, nutartis ar rekomendacija, privalo informuoti Chartijos konferenciją dėl savo ketinimų, liečiančių to sprendimo ar rekomendacijos laikymąsi. Jei iš karto neįmanoma to padaryti, tai susitariančioji šalis, turi paaiškinti tokio nesilaikymo priežastis Chartijos konferencijai, ir jai turi būti duota atitinkamai laiko tokiam sąlygos atitikimui įgyvendinti. Ginčo sprendimo tikslas yra modifikuoti ar pašalinti sąlygų neatitinkančias priemones.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5)</span>a) Jei susitariančiajai šaliai nepavyksta per atitinkamą laikotarpį įdiegti galutinės prisiekusiųjų tarėjų ataskaitoje, kurią priėmė Chartijos konferencija, esančios nutarties ar rekomendacijos, tai toji ginčo dalyvė, kuriai toks taisyklės nesilaikymas kenkia, gali pateikti nesilaikančiajai šaliai raštišką pareikalavimą, kad toji nesilaikančioji šalis pradėtų derybas dėl abiem pusėms priimtos kompensacijos. Šitaip pareikalavus, nesilaikančioji šalis turi nedelsiant pradėti derybas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Jei nesilaikančioji šalis atsisako derėtis arba jei susitariančiosios šalys nesusitaria per 30 dienų nuo tokio derybų pareikalavimo, tai nukentėjusioji šalis gali paduoti raštišką pareikalavimą, kad Chartijos konferencija leistų jai suspenduoti jos įsipareigojimus nesilaikančiajai šaliai pagal 5 ar 29 straipsnį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>Chartijos konferencija gali leisti nukentėjusiajai šaliai suspenduoti tiek jos įsipareigojimų nesilaikančiajai šaliai pagal 5 ar 29 straipsnį arba pagal GATT ir su juo susijusių instrumentų sąlygas, taikomas pagal 29 straipsnį, kiek nukentėjusioji šalis laiko teisinga pagal aplinkybes.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>Įsipareigojimų suspendavimas yra laikinas ir taikomas tik iki to laiko, kol priemonė, neatitinkanti 5 ar 29 straipsnio, yra pašalinama arba kol priimamas abi puses patenkinantis sprendimas.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6)</span>a) Prieš suspenduodama tokius įsipareigojimus, susitariančioji šalis turi painformuoti susitariančiąją šalį apie siūlomo suspendavimo pobūdį ir lygį. Jei nesilaikančioji šalis pateikia generaliniam sekretoriui raštišką prieštaravimą dėl įsipareigojimų suspendavimo lygio, kurį siūlo nukentėjusioji šalis, tai tas prieštaravimas yra nukreipiamas į arbitražą, kaip nurodyta toliau. Siūlomas įsipareigojimų suspendavimas yra atidedamas, kol arbitražas užbaigs svarstymą ir įsigalios arbitražo teisėjų nutartis, galutinė ir privaloma pagal (6)(e) paragrafą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>Generalinis sekretorius turi sudaryti arbitražo teisėjų grupę pagal paragrafus nuo (2)(d) iki (f), ir grupę gali sudaryti tie patys prisiekusieji tarėjai, kurie priėmė nutartį arba rekomendaciją, minimą (4)(d) paragrafe, ir jie turi ištirti įsipareigojimų, kuriuos nukentėjusi šalis siūlo suspenduoti, lygį. Jei Chartijos konferencija nenumato kitaip, tai procedūrinės taisyklės dėl prisiekusiųjų tarėjų proceso turi būti priimtos pagal (3)(a) paragrafą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>Arbitražo teisėjai privalo nustatyti, ar suspenduojamų įsipareigojimų lygis, siūlomas nukentėjusios šalies, nėra per didelis pagal patirtą žalą, o jei per didelis, tai kokiu mastu. Jie neprivalo tikrinti suspenduojamų įsipareigojimų pobūdžio, nebent tiek, kiek tai yra neatskiriamai susiję su suspenduojamų įsipareigojimų lygiu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>Arbitražo teisėjai turi pateikti savo nutartį raštu nukentėjusiai ir nesilaikančiajai šalims bei sekretoriatui per 60 dienų nuo prisiekusiųjų tarėjų grupės sudarymo arba per kitą laikotarpį, dėl kurio susitaria nukentėjusioji ir nesilaikančiosios šalys. Sekretoriatas turi pateikti šią nutartį Chartijos konferencijai, pasitaikius pirmai progai, bet ne vėliau kaip per pirmą Chartijos konferencijos susirinkimą, vykstantį po nutarties priėmimo.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>Arbitražo teisėjų nutartis tampa galutine ir privaloma po 30 dienų nuo jo pateikimo Chartijos konferencijai, ir nukentėjusioji šalis gali suspenduoti savo įsipareigojimus pagal ją taip, kaip jai atrodo teisinga pagal aplinkybes, nebent, dar nepasibaigus 30 dienų laikotarpiui, Chartijos konferencija nusprendžia kitaip.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>Suspenduodama įsipareigojimus susitariančiajai šaliai, nukentėjusioji šalis turi stengtis nepakenkti kurios nors kitos susitariančiosios šalies prekybai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7)</span>Kiekviena susitariančioji šalis – GATT dalyvė gali paskirti du asmenis, kurie, jei nori ir sugeba, būtų GATT ginčo sprendimo prisiekusiaisiais tarėjais, paskiriamais tuo metu. Pagal šį priedą generalinis sekretorius taip pat gali paskirti, pritariant Chartijos konferencijai, ne mažiau kaip dešimt asmenų, norinčių ir galinčių būti prisiekusiais tarėjais ginčams spręsti pagal paragrafus nuo (2) iki (4). Be to, Chartijos konferencija gali nuspręsti ir paskirti tais pačiais tikslais iki 20 asmenų, kurie nori ir gali tarnauti pagal kitų tarptautinių organų ginčo sprendimo grafikus kaip prisiekusieji tarėjai. Taip paskirtų asmenų pavardės turi būti įtrauktos į ginčų sprendimo grafikus. Šie asmenys turi būti skiriami griežtai pagal jų objektyvumą, patikimumą ir sugebėjimą spręsti vadovaujantis sveiku protu ir turi būti pagal galimybes tarptautinės prekybos ir energetikos reikalų ekspertais, ypač kiek tie reikalai yra susiję su sąlygomis, taikomomis pagal 29 straipsnį.</div>\n<p class=\"lf-p\">Paskirtieji, vykdydami savo pareigas pagal šį priedą, neturi būti kaip nors susiję su kuria nors susitariančiąja šalimi ar klausyti jos nurodymų. Paskirtieji turi tarnauti atnaujinamomis kadencijomis po penkerius metus ir iki paskiriant jų įpėdinius. Paskirtasis asmuo, pasibaigus jo kadencijai, turi tęsti savo funkcijas, kurioms šis asmuo buvo pasirinktas pagal šį priedą. Jei paskirtasis asmuo miršta, atsistatydina ar nebegali dirbti šito darbo, tai susitariančioji šalis ar generalinis sekretorius, kuris jį paskyrė, turi teisę paskirti kitą asmenį, kuris tarnautų likusią kadencijos dalį, ir tokį paskyrimą turi patvirtinti Chartijos konferencija.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">8)</span>Nepaisydamos šio priedo sąlygų, susitariančiosios šalys turi konsultuotis per visą ginčo sprendimo procesą ir stengtis išspręsti savo ginčą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">9)</span>Chartijos konferencija gali paskirti ar numatyti kitus organus ar forumus atlikti toms funkcijoms, kurios pagal šį priedą yra deleguojamos sekretoriatui ar generaliniam sekretoriui. ______________ 12. Priedas B CHARTIJOS KAŠTŲ PASKIRSTYMO SCHEMA (pagal 37(3) straipsnį)</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1)</span>Susitariančiųjų šalių mokamus įnašus kasmet nustato sekretoriatas pagal paskutinėje Jungtinių Tautų reguliaraus biudžeto įvertinimo skalėje (papildytoje informacija apie teoriškai paskaičiuotus susitariančiųjų šalių – ne JT narių įnašus) nurodytas procentinius įnašus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2)</span>Įnašai gali būti koreguojami, kad visų susitariančiųjų šalių bendras įnašų kiekis sudarytų 100%. ______________ 13. Priedas PA SIGNATARŲ, KURIE NEPRIĖMĖ ĮSIPAREIGOJIMO DĖL 45(3)(b) STRAIPSNIO TAIKYMO, SĄRAŠAS (pagal 45(3)(c) straipsnį) 1. Čekijos Respublika 4. Lietuva 2. Vokietija 5. Lenkija 3. Vengrija 6. Slovakija ______________ 14. Priedas T SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS (pagal 32(1) straipsnį) Sąlyga Puslapis Sąlyga Puslapis 6(2) straipsnis 10(7) straipsnis 6(5) straipsnis 14(1)(d) straipsnis 7(4) straipsnis 20(3) straipsnis 9(1) straipsnis 22(3) straipsnis SĄRAŠAS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ, TURINČIŲ TEISĘ Į PEREINAMOJO LAIKOTARPIO SUSITARIMUS Albanija Latvija Armėnija Lietuva Azerbaidžanas Moldavija Baltarusija Lenkija Bulgarija Rumunija Kroatija Rusija Čekijos Respublika Slovakija Estija Slovėnija Gruzija Tadžikistanas Vengrija Turkmėnistanas Kazachstanas Ukraina Kirgizija Uzbekistanas 6(2) STRAIPSNIS „Kiekviena susitariančioji šalis turi užtikrinti, kad savo teismingumo ribose ji turėtų ir vykdytų priežiūrą tų įstatymų, kurie yra būtini ir taikytini antikonkurencinei elgsenai, vykdomai pavieniui ir bendrai energetikos sektoriaus ekonominėje veikloje“.</div>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Albanija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Albanijoje nėra įstatymo dėl konkurencijos apsaugos. 1993 m. liepos 28 d. įstatyme Nr. 7746 dėl angliavandenilių ir 1994 m. vasario 17 d. įstatyme Nr. 7796 dėl mineralų tokių sąlygų nėra. Nėra įstatymo dėl elektros energijos – jis tik ruošiamas. Jį planuojama pateikti svarstyti parlamentui iki 1996 m. pabaigos. Šiuose įstatymuose Albanija ketina įtraukti sąlygas dėl antikonkurencinės elgsenos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d. šalis: Armėnija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Dabartiniu metu daugumoje Armėnijos energetikos sektorių egzistuoja valstybės monopolis. Nėra konkurencijos apsaugos įstatymo, ir konkurencijos sąlygos dar nediegiamos. Nėra įstatymo dėl energetikos. Planuojama energetikos įstatymo projektą pateikti svarstyti parlamentui 1994 m. Įstatymai yra peržiūrimi, norint įtraukti sąlygas dėl antikonkurencinės elgsenos, ir tos sąlygos bus suderintos su Europos Bendrijos įstatymais dėl konkurencijos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1997 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Azerbaidžanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Antimonopoliniai įstatymai yra rengiami.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2000 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Baltarusija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Antimonopoliniai įstatymai yra rengiami.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2000 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Gruzija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Dabartiniu metu Gruzijoje yra rengiami įstatymai dėl demopolizavimo, nes valstybė iki šiol turi praktiškai visų energijos šaltinių ir išteklių monopolį, suvaržantį konkurenciją energetikos ir kuro komplekse.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1999 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Kazachstanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Priimtas įstatymas dėl konkurencijos plėtojimo ir monopolistinės veiklos ribojimo (Nr. 656, 1991 m. birželio 11 d.), bet jis yra bendro pobūdžio. Būtina kurti ir kitus įstatymus, ypač priimti atitinkamus įstatymų pataisas arba naują įstatymą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Kirgizija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Jau priimtas įstatymas dėl antimonopolinės politikos. Būtinas pereinamasis laikotarpis šio įstatymo sąlygoms pritaikyti energetikos sektoriuje, kurį dabar kontroliuoja vien valstybė.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Moldova Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas 1992 m. sausio 29 d. įstatymas dėl monopolistinės veiklos apribojimo konkurencijos plėtros teikia organizacinį ir teisinį pagrindą konkurencijos priemonių sukūrimui, kad būtų užkirstas kelias ir įvesti apribojimai monopolistinei veiklai. Vis tik šis įstatymas nenumato konkrečių kovos su antikonkurencine elgsena priemonių energetikos sektoriuje ir neapima visų 6 straipsnio reikalavimų.</p>\n<p class=\"lf-p\">1995 m. Konkurencijos įstatymo ir Ekonomikos demonopolizavimo valstybinės programos projektai pateikti parlamentui. Energetikos įstatymo projektas, kuris taip pat bus pateiktas svarstyti parlamentui 1995 metais, apims demonopolizavimo ir konkurencijos plėtros klausimus energetikos sektoriuje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Rumunija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Rumunijoje dar neįdiegtos konkurencijos taisyklės. Įstatymo dėl konkurencijos apsaugos projektas yra pateiktas svarstyti. Pagal grafiką jį numatyta priimti 1994 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Projekte yra sąlygos dėl antikonkurencinės elgsenos, ir tos sąlygos yra suderintos su Europos Bendrijos konkurencijos įstatymu.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1996 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Rusija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Federacija Apibūdinimas Plati antimonopolinių įstatymų sistema yra sukurta Rusijos Federacijoje, bet dar reikia priimti kitas teisines ir organizacines priemones, siekiant užkirsti, suvaržyti ir nuslopinti monopolistinę veiklą ir nesąžiningą konkurenciją, ypač energetikos sektoriuje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Slovėnija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Įstatyme dėl konkurencijos apsaugos, priimtame 1993 m. ir išspausdintame žurnale „Official Journal“ Nr. 18/93, yra apskritai nagrinėjama antikonkurencinė elgsena. Esančiame įstatyme taip pat yra numatytos sąlygos dėl konkurencijos organų steigimo. Dabartiniu metu pagrindinis konkurencijos organas yra Konkurencijos apsaugos tarnyba Ekonominių ryšių ir plėtros ministerijoje. Atsižvelgiant į energetikos sektoriaus svarbą, numatytas atskiras įstatymas, ir todėl reikia daugiau laiko visiems šitiems reikalams iki galo įvykdyti.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Tadžikistanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas 1993 m. Tadžikija priėmė įstatymą dėl demonopolizacijos ir konkurencijos. Tačiau dėl sunkios ekonominės padėties Tadžikijoje įstatymo teismingumas buvo laikinai suspenduotas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1997 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Turkmėnistanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Turkmėnistano prezidento 1993 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 1532 buvo įsteigtas Komitetas monopolistinės veiklos suvaržymo klausimais, kuris yra ir dabar. Į jo funkcijas įeina protestavimas prieš įmonių ir kitų ūkinių vienetų monopolistinę elgseną ir praktiką bei rinkos principų formavimosi skatinimas plėtojant konkurenciją ir verslininkystę.</p>\n<p class=\"lf-p\">Reikalingas tolesnis įstatymų ir normatyvų plėtojimas, kurie reglamentuotų įmonių antimonopolistinę elgseną energetikos sektoriaus ekonominėje veikloje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Uzbekistanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Įstatymas dėl monopolistinės veiklos suvaržymo buvo priimtas ir įsigaliojo nuo 1992 m. Tačiau šis įstatymas (kaip nurodyta 1 straipsnio 3 paragrafe) neapima energetikos sektoriaus įmonių veiklos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi iki 2001 m. liepos 1 d. ______________ 6(5) STRAIPSNIS „Jei susitariančioji šalis laiko, kad kokia nors konkreti antikonkurencinė elgsena, vykdoma kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, neigiamai veikia svarbų interesą, atitinkantį šiame straipsnyje tikslus, tai toji susitariančioji šalis gali pranešti kitai susitariančiajai šaliai ir pareikalauti, kad jos konkurenciniai organai inicijuotų atitinkamą įstatymų priežiūros veiksmą. Pranešusioji susitariančioji šalis turi savo pranešime pateikti pakankamai informacijos, kuri leistų šaliai, gavusiai pranešimą, nustatyti iš pranešimo esmės antikonkurencinę veiklą, ir kartu pasiūlyti teikti tolesnę informaciją bei kiek pajėgdama bendradarbiauti. Pranešimą gavusioji šalis arba jos atitinkami konkurencijos organai, jei taip atsitiktų, gali pasikonsultuoti su pranešusiosios šalies konkurencijos organais ir turi parodyti kuo didžiausią dėmesį pranešusiosios šalies reikalavimui, nuspręsdami, ar inicijuoti įstatymų priežiūros veiksmą ar ne dėl tariamos antikonkurencinės elgsenos, nurodytos pranešime. Susitariančioji šalis, gavusi pranešimą, turi informuoti pranešusią šalį apie savo arba atitinkamų konkurencijos organų sprendimą ir gali, jei nori, painformuoti pranešusią šalį apie tokio sprendimo priežastis. Jei yra inicijuojamas įstatymų priežiūros veiksmas, tai šalis, kuriai pranešta, gali informuoti pranešusiąją šalį apie to veiksmo rezultatua ir pagal galimybes apie reikšmingus tarpinius įvykius.“ Šalis: Albanija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Albanijoje nėra įsteigtų institucijų, vykdančių konkurencijos taisyklių priežiūrą. Tokios institucijos yra numatytos įstatyme dėl konkurencijos apsaugos, kurį numatoma užbaigti iki 1996 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1999 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Armėnija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Armėnijoje nėra įsteigtų institucijų, kurios vykdytų šio paragrafo sąlygų priežiūrą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Planuojama į Energetikos įstatymą ir į Įstatymą dėl konkurencijos apsaugos įtraukti sąlygas dėl tokių institucijų įsteigimo.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1997 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Azerbaidžanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Priėmus antimonopolinius įstatymus, bus įsteigti antimonopolinės kontrolės organai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2000 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Baltarusija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Priėmus antimonopolinius įstatymus, bus įsteigti antimonopolinės kontrolės organai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2000 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Gruzija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Įstatymai dėl demonopolizavimo yra šiuo metu rengiami Gruzijoje, todėl dar nėra įsteigta konkurencijos organų.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1999 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Kazachstanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Kazachstane įsteigtas antimonopolinės priežiūros komitetas, bet jo veiklą reikia tobulinti ir įstatyminiu, ir organizaciniu požiūriu, norint sukurti efektyvų mechanizmą darbui su skundais dėl antikonkurencinės elgsenos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Kirgizija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Kirgizijoje nėra mechanizmo antikonkurencinei veiklai kontroliuoti, nei atitinkamų įstatymų. Būtina įsteigti atitinkamus antimonopolinės kontrolės organus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d. šalis: Moldova Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Ekonomikos ministerija yra atsakinga už konkurencinę elgseną Moldovoje. Įstatyme dėl administracinių taisyklių pažeidimo yra padarytos atitinkamos pataisos, kuriose numatyta keletas baudų dėl monopolinių įmonių vykdomo konkurencijos taisyklių pažeidimo. Konkurencijos įstatymo projekte, kuris šiuo metu yra rengiamas, yra sąlygų dėl konkurencijos taisyklių priežiūros.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Rumunija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Rumunijoje nėra sukurtų institucijų, kurios vykdytų šio paragrafo sąlygų priežiūrą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Institucijos, kurios turės vykdyti konkurencijos taisyklių priežiūrą, yra numatytos įstatymo projekte dėl konkurencijos apsaugos, kuris pagal grafiką turi būti priimtas 1994 m.</p>\n<p class=\"lf-p\">Įstatymo projekte taip pat yra numatytas devynių mėnesių laikotarpis įstatymui įvesti, pradedant nuo jo paskelbimo datos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pagal Europos sutartį dėl Rumunijos prisijungimo prie Europos Bendrijos, Rumunijai yra duodamas penkerių metų laikotarpis konkurencijoms taisyklėms įdiegti.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Tadžikistanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Tadžikistanas priėmė įstatymus dėl demonopolizavimo ir konkurencijos, bet institucijos, kurios vykdytų konkurencijos taisyklių priežiūrą, dar tik kuriamos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1997 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Uzbekistanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Uzbekistane jau priimtas įstatymas dėl monopolinės veiklos apribojimo, ir jis galioja nuo 1992 m. liepos mėn., tačiau šis įstatymas (kaip nurodyta 1 straipsnio 3 paragrafe) neapima įmonių veiklos energetikos sektoriuje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d. ______________ 7(4) STRAIPSNIS „Jei energetinių medžiagų ir produktų tranzito negalima pasiekti komercinėmis sąlygomis naudojant energetinius transporto įrenginius, tai susitariančiosios šalys negali kliudyti statyti naujus pajėgumus, išskyrus tuos atvejus, kai yra kitaip numatyta taikomuose įstatymuose, kurie neprieštarauja (1) paragrafui“.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Azerbaidžanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Būtina priimti komplektą įstatymų dėl energetikos, tarp jų licenzavimo procedūras, reguliuojančias tranzitą. Pereinamojo laikotarpio metu planuojama pastatyti ir modernizuoti energijos perdavimo linijas, taip pat energijos generavimo pajėgumus, norint sulyginti jų techninį lygį su pasauliniais reikalavimais ir priartinti prie rinkos ekonomikos sąlygų.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1999 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Baltarusija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Šiuo metu yra rengiami įstatymai dėl energetikos, žemės ir kitų dalykų. Kol jie bus galutinai priimti, išliks neapibrėžtos sąlygos dėl naujų transporto priemonių energijos nešikliams statybos Baltarusijos teritorijoje.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Bulgarija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Bulgarija neturi įstatymų, reglamentuojančių energetinių medžiagų ir produktų tranzitą. Energetikos sektoriuje vyksta bendra reorganizacija, taip pat institucijų tinklo, įstatymų ir reguliavimo plėtra.</p>\n<p class=\"lf-p\">Reikalingas 7 metų pereinamasis laikotarpis, kad įstatymai, liečiantys energetinių medžiagų ir produktų tranzitą, visiškai atitiktų šią sąlygą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Gruzija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Būtina šiuo klausimu paruošti įstatymų komplektą. Šiuo metu yra iš esmės skirtingos sąlygos įvairių energijos šaltinių (elektros energijos, gamtinių dujų, naftos produktų, anglies) transportui ir tranzitui.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1999 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Vengrija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Pagal esamus įstatymus aukštos įtampos perdavimo linijų statyba ir eksploatavimas yra valstybės monopolis.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dabar yra kuriama nauja teisinė ir reguliavimo sistema dėl aukštos įtampos perdavimo linijų statybos eksploatavimo ir nuosavybės teisių.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pramonės ir prekybos ministerija ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė naują įstatymą dėl elektros energijos, kuris turės įtakos Civiliniam kodeksui ir įstatymui dėl koncesijų. Įvedus naują įstatymą dėl elektros energijos ir su juo susijusius normatyvinius potvarkius, bus galima pasiekti šio straipsnio laikymosi.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1996 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Lenkija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Lenkijos įstatymas dėl energetikos yra paskutinėje koordinavimo stadijoje ir numato sukurti naujus teisinius normatyvus, panašius į taikomus laisvos rinkos šalyse (licencijos energijos nešikliams generuoti, parduoti, paskirstyti ir perduoti). Kol jį priims parlamentas, būtina suspenduoti įsipareigojimus pagal šį paragrafą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1995 m. gruodžio 31 d. ______________ 9(1) STRAIPSNIS „Susitariančiosios šalys pripažįsta atviro kapitalo rinkų svarbą skatinant kapitalo įtekėjimą į prekybą energetinėmis medžiagomis ir produktais ir į energetikos sektoriaus ekonominės veiklos investicijas kitų susitariančiųjų šalių teritorijoje, ypač pereinamosios ekonomikos šalių. Kiekviena susitariančioji šalis turi atitinkamai stengtis sudaryti palankias priėjimo prie jos kapitalo rinkų sąlygas kitų susitariančiųjų šalių bendrovėms ir nacionaliniams vienetams, kad būtų finansuojama prekyba energetinėmis medžiagomis ir produktais ir investuojama į energetikos sektoriaus ekonominę veiklą kitų susitariančiųjų šalių teritorijoje, traktuojant tokį finansavimą ir investavimą ne mažiau palankiai negu panašiomis aplinkybėmis savo bendroves ir nacionalinius vienetus ar kitos susitariančiosios šalies ar trečiosios valstybės bendroves ir nacionalinius vienetus, žiūrint kuriuo atveju traktavimas yra palankiausias.“ Valstybė: Azerbaidžanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Atitinkami įstatymai šiuo metu yra rengiami.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2000 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Baltarusija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Atitinkami įstatymai šiuo metu yra rengiami.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2000 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Gruzija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Atitinkami įstatymai šiuo metu yra rengiami.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1997 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Kazachstanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Įstatymo projektas dėl užsienio investicijų yra tvirtinimo stadijoje, siekiant kad jį parlamentas priimtų 1994 m. rudenį.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Kirgizija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Atitinkami dokumentai šiuo metu yra rengiami.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d. ______________ 10(7) STRAIPSNIS – SPECIFINĖS PRIEMONĖS „Kiekviena susitariančioji šalis turi traktuoti savo teritorijoje esančias kitos susitariančiosios šalies investorių investicijas ir su jomis susietą veiklą, tokią kaip valdymas, eksploatavimas, naudojimas, turėjimas, ar perleidimas, ne mažiau palankiai negu ji traktuoja savo investorių ar kitos susitariančiosios šalies ar trečiosios valstybės investorių investicijas ir su jomis susietą veiklą, tokią kaip valdymas, eksploatavimas, turėjimas ir perleidimas, žiūrint kuriuo atveju traktavimas yra palankiausias.“ Šalis: Bulgarija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Užsieniečiai negali gauti žemės nuosavybės teisių. Bendrovė su daugiau kaip penkiasdešimt procentų užsienio kapitalo negali gauti nuosavybės teise žemės ūkio žemės.</p>\n<p class=\"lf-p\">Užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys negali gauti nuosavybės teise žemės, išskyrus paveldėjimo atvejus pagal įstatymus. Šiuo atveju jie privalo žemę perleisti.</p>\n<p class=\"lf-p\">Užsienietis gali įsigyti nuosavybės teise pastatus, bet be nuosavybės teisės į žemę.</p>\n<p class=\"lf-p\">Užsieniečiai ar bendrovės su užsienio kontroliniu akcijų paketu privalo gauti leidimą tokioms veiklos rūšims vykdyti:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>gamtinių turtų tyrinėjimas, plėtojimas ir išgavimas iš teritorinių jūros vandenų, žemynų pakrantės ar ypatingos ekonominės zonos;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>nekilnojamojo turto įsigijimas geografiniuose regionuose, kuriuos nustato Ministrų Taryba;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">-</span>leidimus išduoda Ministrų Taryba arba jos įgaliotas organas.</div>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d. ______________ 14(1)(d) STRAIPSNIS „Kiekviena susitariančioji šalis turi garantuoti savo teritorijoje esančioms kitos susitariančiosios šalies investorių investicijoms perdavimo laisvę į jos teritoriją ir iš jos, taip pat perdavimą: personalo, įdarbinto iš užsienio šioje investicijoje, neišleistų pajamų ir kitokio atlygio.“ Šalis: Bulgarija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Užsienio nacionaliniai kadrai, kuriuos įdarbina bendrovės su daugiau kaip 50 procentų užsienio kapitalo arba užsienietis, užsiregistravęs kaip individualus verteiva, arba užsienio bendrovė Bulgarijoje ar jos atstovybė ar filialas, gaunantys savo atlyginimą bulgariškais levais, gali nusipirkti užsienio valiutos už ne daugiau kaip 70 procentų savo atlyginimo, įskaitant socialinės draudos mokėjimus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Vengrija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Pagal įstatymą dėl užsieniečių investicijų Vengrijoje, 33 straipsnis, aukščiausio rango užsienio menedžeriai, valdytojai, priežiūros valdybos nariai ir užsieniečiai darbininkai gali pervesti iki 50 procentų savo pajamų, susidarančių sumokėjus mokesčius ir gautų iš darbo toje bendrovėje, per savo bendrovės banką.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamojo laikotarpio pabaiga Šio konkretaus suvaržymo nebetaikymas priklauso nuo to, kaip užsienio valiutų liberalizavimo programa bus diegiama Vengrijoje, o tos programos galutinis tikslas yra visiškas forinto konvertuojamumas. Šis suvaržymas nesukuria barjerų užsienio investoriams. Jo nebetaikymas numatytas 32 straipsnio sąlygose. 2001 m. liepos 1 d. ______________ 20(3) STRAIPSNIS „Kiekviena susitariančioji šalis turi skirti vieną ar daugiau pasiteiravimo punktų, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl informacijos apie minėtus įstatymus, normatyvus, teismines nutartis ir administracinius sprendimus, ir nedelsiant pranešti apie jų paskyrimą sekretoriatui, kad šis užklaustas galėtų pateikti informaciją.“ Šalis: Albanija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Albanijoje dar nėra jokių pasiteiravimo punktų, į kuriuos būtų galima nukreipti užklausas. Nėra nei informacinio centro. Planuojama tokį centrą įsteigti 1994-1995 m. Kad šitai būtų galima padaryti, turi būti priimti atitinkami įstatymai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Reikalinga techninė pagalba.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1996 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Armėnija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Armėnijoje dar nėra oficialių pasiteiravimo punktų, į kuriuos būtų galima siųsti užklausas dėl atitinkamų įstatymų ir kitokių normatyvų. Nėra nei informacinio centro. Planuojama įsteigti tokį centrą 1994-1995 m. Reikalinga techninė pagalba.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1996 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Azerbaidžanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Iki šiol nėra oficialių pasiteiravimo punktų Azerbaidžane, į kuriuos būtų galima siųsti užklausas dėl informacijos apie atitinkamus įstatymus ir normatyvus. Šiuo metu tokia informacija yra sukoncentruota įvairiose organizacijose.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamojo laikotarpio pabaiga 1997 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Baltarusija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Baltarusijoje dar nėra oficialių pasiteiravimo tarnybų, kurios teiktų informaciją apie įstatymus, normatyvus, teismines nutartis ir administracinius sprendimus, o pastarieji nėra skelbiami.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamojo laikotarpio pabaiga 1998 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Kazachstanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Prasidėjo pasiteiravimo punktų steigimas. Dėl teisminių nutarčių ir administracinių sprendimų, jie Kazachstane nėra spausdinami (išskyrus kai kurias Aukščiausiojo teismo nutartis), nes nėra laikomi informaciniais teisės šaltiniais. Esamai praktikai pakeisti prireiks ilgo pereinamojo laikotarpio.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Moldova Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Būtina įsteigti pasiteiravimo punktus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1995 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Rusija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Federacija ir respublikos, sudarančios Federaciją.</p>\n<p class=\"lf-p\">Apibūdinimas Kol kas Rusijos Federacijoje nėra oficialių pasiteiravimo punktų, į kuriuos būtų galima siųsti užklausas dėl informacijos apie atitinkamus įstatymus ir kitus normatyvinius aktus. Dėl teisminių nutarčių ir administracinių sprendimų, jie nėra laikomi informaciniais teisės šaltiniais.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2000 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Slovėnija Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Slovėnijoje dar nėra oficialių pasiteiravimo punktų, į kuriuos būtų galima siųsti užklausas apie atitinkamus įstatymus ir kitus normatyvinius aktus. Šiuo metu tokia informacija yra įvairiose ministerijose. Rengiamas įstatymas dėl užsienio investicijų numato tokių pasiteiravimo punktų steigimą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Tadžikistanas Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Tadžikistane dar nėra pasiteiravimo punktų, į kuriuos būtų galima siųsti užklausas dėl informacijos apie atitinkamus įstatymus ir kitus normatyvus. Šis dalykas yra susijęs su lėšų problema.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1997 m. gruodžio 31 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šalis: Ukraina Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Reikia padidinti esamų įstatymų viešumą iki tarptautinės teisės lygio. Ukrainoje reikia įsteigti pasiteiravimo punktus, kurie teiktų informaciją apie bendrai taikomus įstatymus, normatyvus, teismines nutartis ir administracinius sprendimus bei standartus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 1998 m. sausio 1 d. ______________ 22(3) STRAIPSNIS „Kiekviena susitariančioji šalis turi užtikrinti, kad jos įsteigtas ar eksploatuojamas valstybinis vienetas, kuriam suteikiami reguliavimo ar kitokie vyriausybiniai įgaliojimai, naudotų tuos įsigaliojimus taip, kad šitai neprieštarautų susitariančiosios šalies įsipareigojimams pagal šią Sutartį.“ Šalis: Čekijos Respublika Sektorius Visi energetikos sektoriai Vyriausybės lygis Nacionalinis Apibūdinimas Norint sunaudoti urano rūdos atsargas, kurias sandėliuoja Valstybės materialinių rezervų administracija, nebus išduodamos licencijos dėl urano rūdos ir koncentratų importo, taip pat dėl urano kuro strypų su ne čekiškos kilmės uranu importo.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2001 m. liepos 1 d. ______________ SPRENDIMAI DĖL ENERGETIKOS CHARTIJOS SUTARTIES 1994 m. gruodžio 17 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">2-as priedas prie Europos Energetikos Chartijos konferencijos Baigiamojo akto Konferencija priėmė šiuos sprendimus:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Dėl visos sutarties Jei yra nesutarimų tarp 1920 metų vasario 9 d. sutarties dėl Špicbergeno (Svalbardo sutarties) ir Energetikos Chartijos sutarties, tai sutartis dėl Špicbergeno turi pranašumą nesutarimų dalyje, be išankstinio nusistatymo Susitariančiųjų šalių atžvilgiu dėl Svalbardo sutarties. Esant tokiam nesutarimui arba ginčui dėl nesutarimo egzistavimo ir jo apimties Energetikos Chartijos sutarties 16 straipsnio V dalis negalioja.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Dėl 10(7) straipsnio Rusijos Federacija gali reikalauti, kad bendrovės su užsienio dalyvavimu gautų įstatymišką patvirtinimą dėl federacinės nuosavybės turto nuomojimo, jei Rusijos Federacija garantuos be išimčių, jog šiame procese nebus diskriminuojamos kitų susitariančiųjų šalių investorių investicijos.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Dėl 14 straipsnio</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1)</span>Terminas „perdavimo laisvė“ 14(1) straipsnyje nekliudo susitariančiajai šaliai (toliau vadinamai „Varžančiąja šalimi“) taikyti suvaržymus jos pačios investorių kapitalo judėjimui, su sąlyga, jei:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>tokie suvaržymai nepakenkia teisėms, suteikiamoms pagal 14(1) straipsnį kitų susitariančiųjų šalių investorių investicijoms;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>tokie suvaržymai nekenkia einamiesiems sandoriams; ir</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>susitariančioji šalis garantuoja, kad jos teritorijoje esančių kitų susitariančiųjų šalių inventorių investicijų perdavimas bus traktuojamas ne mažiau palankiai kaip ir kitų susitariančiųjų šalių ar trečiųjų valstybių investicijų perdavimas, žiūrint kuriuo atveju traktavimas yra palankiausias.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2)</span>Šią deklaraciją turi išnagrinėti Chartijos konferencija praėjus penkeriems metams nuo šios Sutarties įsigaliojimo, bet ne vėliau dienos, nurodytos 32(3) straipsnyje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3)</span>Nė viena susitariančioji šalis neturi teisės taikyti suvaržymų, jei ji nepranešė laikinajam sekretoriatui raštu ne vėliau kaip 1995 m. liepos 1 d., kad ji nutarė taikyti suvaržymus pagal šį sprendimą ir jei ji yra valstybė – buvusi Sovietų Sąjungos respublika.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4)</span>Siekiant išvengti abejonių, šis sprendimas nesumenkina pagal 16 straipsnį turimų susitariančiosios šalies, jos investorių ar investicijų teisių arba susitariančiosios šalies įsipareigojimų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5)</span>Šio sprendimo tikslais: „Einamieji sandoriai“ reiškia einamuosius mokėjimus, susijusius su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu ir atliktus pagal įprastą tarptautinę praktiką, kuriuose nėra susitarimų, sudarančių einamojo mokėjimo ir kapitalo sandorio kombinacijų, tokių kaip uždelsti mokėjimai ir avansiniai mokėjimai, kuriais norima apeiti varžančiosios šalies atitinkamus įstatymus šioje srityje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Dėl 14(2) straipsnio Neapsiribodama 14 straipsnio reikalavimais ir kitais savo tarptautiniais įsipareigojimais, Rumunija turi stengtis pereidama prie konvertuojamos nacionalinės valiutos imtis atitinkamų žygių investicinių pajamų pervedimo procedūroms patobulinti ir privalo visais atvejais garantuoti tokius pervedimus laisvai konvertuojama valiuta be suvaržymų arba uždelsimų, viršijančių šešis mėnesius. Rumunija privalo užtikrinti, kad visų jos teritorijoje esančių kitų susitariančiųjų šalių investorių investicijų perdavimai būtų traktuojami ne mažiau palankiai kaip ir bet kurios kitos susitariančiosios šalies ar trečiosios valstybės investorių investicijos, žiūrint kuriuo atveju traktavimas yra palankiausias.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Dėl 24(4)(a) ir 25 straipsnių Susitariančiosios šalies investoriaus investicija, minima 1(7)(a)(ii) straipsnyje, kai toji susitariančioji šalis nėra EIA ar laisvos prekybos zonos ar muitų sąjungos narys, turi teisę būti traktuojama, pagal EIA, laisvos prekybos zonos ar muitų sąjungos sąlygas, jei toji investicija:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>turi savo užregistruotą raštinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą EIA dalyvės ar laisvos prekybos zonos ar muitų sąjungos norės teritorijoje; arba</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>turi tik užregistruotą raštinę toje teritorijoje, tai ji turi palaikyti efektyvų ir nuolatinį ryšį su vienos iš EIA dalyvių ar laisvos prekybos zonos ar muitų sąjungos narės ekonomika. ______________</div></div>", "next": 0}