{"html": "
-užtikrina informacijos apie avariją rinkimą, apdorojimą, perdavimą ir saugojimą teisės aktų nustatyta tvarka.
\n

12.4. Savivaldybės ESVC (apskrities ESVC) Savivaldybės CS specialistas, gavęs iš avarijos vietoje esančios PGT (GDV, CSOV) pirminį pranešimą apie orlaivio avariją, nedelsdamas perduoda informaciją savivaldybės ESVC vadovui ir, atsižvelgęs į ekstremalią situaciją ir reagavimo į ją lygį, rekomenduoja savivaldybės ESVC vadovui aktyvuoti savivaldybės ESVC. Be to, jis:

\n
-pagal sąveikos planus nedelsdamas perduoda informaciją kitoms avarinėms tarnyboms, ūkio subjektams, viešosioms įstaigos, jei orlaivio avarija tiesiogiai gali daryti poveikį žmonių saugumui;
\n
-informuoja telefonu AVA CSD OB;
\n
-apie orlaivio avariją ir dėl to susidariusią ekstremalią situaciją savivaldybės tam tikroje teritorijoje nedelsdamas informuoja telefonu, tačiau per 2 valandas faksu ar elektroniniu paštu atsiunčia reikalaujamą informaciją CSD prie KAM OB pagal krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatytą tvarką (23 priedas);
\n
-aktyvavus savivaldybės ESVC, vykdo jam priskirtas pareigas ir užduotis.
\n

Savivaldybės (apskrities) ESVC vadovas:

\n
-aktyvuoja ESVC ir organizuoja jo darbą;
\n
-organizuoja valdymo ir koordinavimo, planavimo operatyvinę ir kitas grupes pagal poreikį;
\n
-organizuoja ištisos paros budėjimą administracijos pastate, kai tik gauna informaciją apie savo teritorijoje įvykusią orlaivio avariją ir jos mastą;
\n
-perspėja ir informuoja teritorijoje esančių PGT, policijos, ambulatorijų ir medicinos įstaigų, visuomeninių organizacijų vadovus;
\n
-administracijos pastate organizuoja „karštą telefoną“ gyventojų skambučiams priimti ir ryšių su visuomene atstovų pamaininį darbą atsakant į gyventojų skambučius;
\n
-perspėja ir informuoja gyventojus, panaudodamas žiniasklaidos priemones, specialius policijos automobilius su garsiakalbiais;
\n
-orlaivio avarijos vietoje derina savivaldybės ESVC veiksmus su SMC, o kol jo nėra orlaivio avarijos vietoje – su GDV (OSC, CSOV);
\n
-organizuoja visų SMC (GDV, CSOV) nurodymų įvykdymą įvykio vietoje;
\n
-netoli nuo avarijos vietos specialiai parinktoje vietoje įrengia SMC vadavietę avarijos vietoje esančių ir patelktų pajėgų, resursų, pristatomos pagalbos nukentėjusiesiems bei kitų veiksmų koordinavimui;
\n
-netoli nuo avarijos specialiai parinktoje vietoje įrengia nukentėjusiųjų išskirstymo punktą;
\n
-aprūpina nukentėjusiuosius šiltais drabužiais, maistu, palapinėmis, patalpomis;
\n
-nurodo medicinos įstaigas ir ligonines, kur bus gabenami sužeistieji;
\n
-aprūpina specialiais maišais žuvusiųjų kūnams ir jų liekanoms gabenti;
\n
-pagal SMC prašymą patelkia transportą bei kitą techniką;
\n
-pagal SMC prašymą patelkia savivaldybės ir /ar apskrities pajėgas ir resursus (pagal prašymą);
\n
-pagal SMC prašymą organizuoja karinių vienetų patelkimą (apskrities ESVC);
\n
-organizuoja aplinkai padarytos žalos įvertinimą;
\n
-padeda aviakompanijos ar orlaivio šeimininko atstovams surinkti orlaivio liekanas;
\n
-organizuoja avarijos vietos aplinkos sutvarkymą (ekspertų komisijoms leidus).
\n

Prireikus netoli avarijos vietos įsikuria AVA CSD, CSD operatyvinės grupės, kad padėtų savivaldybės ESVC koordinuoti apskrities telkiamas pajėgas, resursus, šalies ar tarptautinę teikiamą pagalbą.

\n

12.5. Kitos organizacijos, savanoriai Esant krašto ekstremalios situacijos mastui, yra didelė tikimybė, jog gelbėjimo, kitų tarnybų ir pajėgų orlaivio avarijos vietoje, ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje, nukentėjusiųjų priėmimo ir išskirstymo punktuose gali neužtekti darbuotojų tam tikrų darbų baruose, tokių kaip: paieškos grupių po 10–15 žmonių ar specialiųjų švarinimo būrių suformavimui, orlaivio nuolaužų, dalių, detalių, žuvusiųjų kūnų dalių, orlaivio krovinio (nukentėjusiųjų asmeninių daiktų), vertybių surinkimui, pravažiavimo kelių ar teritorijos tvarkymui ir pan.– atsiras pakankamai didelis žmogiškųjų resursų poreikis.

\n

SMC (pradiniu etapu – GDV, OSC) ir savivaldybės ESVC vadovas pasirūpina ir užtikrina, kad visuomeninių organizacijų (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kt.), religinių bendruomenių atstovai, savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų (paieškos ir gelbėjimo, ugniagesių – savanorių, avarinių ir komunalinių tarnybų, organizacijų ar firmų darbuotojai ir pan.), vietiniai ir atvykę gyventojai, savanoriškai atvykę padėti nelaimės metu, būtų paskirstyti pagal savo kvalifikaciją, parengties lygį ir dalykines savybes pareigūnams, atsakingiems už SMC paskirtų užduočių vykdymą.

\n

Atsakingi pareigūnai pasirūpina žmonių atrinkimu konkrečiai užduočiai atlikti, jų instruktavimu bei aprūpinimu būtinomis asmens apsaugos ir darbo priemonėmis bei užduoties suformulavimu. Savanoriui, įvykdžiusiam priskirtą užduotį, turi būti suteikta atitinkama streso pašalinimo, psichologinė ar medicinos pagalba.

\n

12.6. Orlaivio savininkas, fraktuotojas Orlaivio savininko ar fraktuotojo įgaliotasis atstovas ir darbuotojai dalyvauja SMC bei savivaldybės ESVC darbe. Orlaivio savininko ar fraktuotojo įgaliotasis atstovas:

\n
-surengia skubų pasitarimą su savo darbuotojais;
\n
-įkuria, padedant savivaldybės ESVC, nukentėjusiųjų priėmimo punktą;
\n
-paskirsto darbuotojus darbui su nukentėjusiaisiais avarijos vietoje, savivaldybės ESVC bei nukentėjusiųjų priėmimo punkte;
\n
-paskiria psichologus (gydytojus), galinčius suteikti psichologinę pagalbą patyrusiems stresą;
\n
-pasirūpina nukentėjusiųjų dvasiniais reikalais, organizuoja atitinkamų konfesijų kulto tarnų pristatymą į nukentėjusiųjų priėmimo punktą;
\n
-paskiria atsakingus darbuotojus už keleivių priėmimą, registravimą, socialinį aprūpinimą;
\n
-paskiria atsakingus darbuotojus kontaktui su giminėmis ir žiniasklaida;
\n
-ruošia avarinius komplektus, įrengia telefonus, sudaro kitas būtinas nukentėjusiesiems sąlygas;
\n
-organizuoja nukentėjusiųjų pasitikimą priėmimo punkte;
\n
-perveža į oro uostą avariją patyrusio orlaivio nesužeistus keleivius, kuriems oro uosto administracija organizuoja priėmimą ir aprūpinimą (jei orlaivis patyrė avariją netoli oro uosto).
\n
13.Papildomų pajėgų patelkimas 13.1. Papildomų KOP pajėgų patelkimas SK prašymu gali būti patelkti papildomi KOP orlaiviai paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijai. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu į įvykio vietą gali būti papildomai skirtas vienas (arba daugiau) sraigtasparnis paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams vykdyti. SAR operacijai skirti SAR sraigtasparniai ir kiti orlaiviai pereina SK žinion, kuris užtikrina sąveiką tarp SMC (CSOV), VJV ir orlaivių įgulų. Orlaivių įgulų vadai vykdo visus SK įsakymus.
\n

Pasibaigus pirmam gelbėjimo (SAR) darbų etapui, kada žmonės išgelbėti ir nelaimės padariniai likviduoti, esant būtinybei, Lietuvos kariuomenės vado įsakymu gali būti skirtas transporto orlaivis (MI-8T, AN-2, AN-26, L-410) žmonėms arba kroviniams iš nelaimės vietos gabenti. Tuo atveju SK atsako ir už šių orlaivių panaudojimą.

\n

13.2. Sausumos karinių vienetų patelkimas SMC (CSOV) kreipiasi į apskrities ESVC vadovą dėl sausumos karinių vienetų patelkimo. Esant galimybei, apskrities ESVC vadovas pagal sąveikos su karinių įgulų vadais planus gali tiesiogiai prašyti įgulos vado skirti karius į pagalbą. Jei tokios galimybės nėra, apskrities ESVC vadovas kreipiasi į CSD direktorių, kuris prašo Lietuvos kariuomenės vadą skirti sausumos karinius vienetus. Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į ekstremalią situaciją ir SMC (CSOV) prašomą karių poreikį, gali skirti papildomas pajėgas pagalbai civilinei valdžiai ir/ar policijai.

\n

13.3. Aktyvavus VSAT užkardą pasienio ruože, pasienio vidaus vandenyse ir teritorinėje jūroje

\n
-sustiprina teritorinės jūros ir pasienio vidaus vandenų bei pakrančių stebėjimą;
\n
-informuoja gretimas užkardas (kitus struktūrinius tarnybos padalinius) bei rinktinę apie įvykusią orlaivio ar laivo avariją;
\n
-užtikrina turimų orlaivių panaudojimą SAR operacijoje;
\n
-užtikrina turimų laivų (plaukiojimo priemonių) panaudojimą SAR operacijoje;
\n
-nukreipia kinologus prie pasienio vidaus vandenų pakrančių lėktuvo ar laivo avarijos rajone;
\n
-įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje, VSAT užkardos vadas pradiniu neatidėliotinu atveju vykdo (OSC – pagal SAR ir Čikagos konvencijas, GDV – pagal CSĮ 30 str. 1 p., CSOV – pagal CSĮ 19 str. 7 p.) GDV (OSC, CSOV) funkcijas ir vadovauja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų operacijai, o aktyvavus savivaldybės ESVC, perduoda šias funkcijas savivaldybės ESVC vadovui arba į avarijos vietą atvykus SMC;
\n
-įvykus orlaivio ar laivo avarijai pasienio zonoje, gelbėjimo tarnybas ir kitas pajėgas į avarijos ir/ar ekstremalios situacijos zoną praleidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 76-1831) nustatyta tvarka;
\n
-orlaivio avarijai įvykus pasienio zonoje, SMC ir operacijų štabas koordinuoja ir derina VSAT ir policijos, PGT ir kitų tarnybų bei pajėgų veiksmus orlaivio avarijos ir ekstremalios situacijos paveiktoje vietoje;
\n
-patikrina maršrutą nuo valstybės sienos iki lėktuvo nukritimo vietos, siekiant surasti asmenis, iškritusius ar kitus su avarija susijusius daiktus;
\n
-pagal galimybes padeda policijai ar vykdo savarankiškai avarijos židinio ribų apsaugą, patekimo į šią teritoriją kontrolę, transporto bei pėsčiųjų eismo reguliavimą, viešosios tvarkos šioje teritorijoje palaikymą, sužeistųjų išgabenimą, neatidėliotinos pagalbos nukentėjusiesiems teikimą;
\n
-esant poreikiui aktyvuoja užkardos operacijų grupę, skiria įgaliotą atstovą į savivaldybės ESVC;
\n
-savivaldybės ESVC vadovo prašymu pasitelkia papildomas pajėgas bei teisės aktų nustatyta tvarka pereina į aukštesnį valstybės sienos apsaugos režimą.
\n
14.Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų užbaigimas SAR darbai baigti tik tada, kai:
\n
-orlaivis ar laivas ir juose buvę žmonės SAR operacijos metu yra surasti, išgelbėti ir jiems pavojus nebegresia;
\n
-tapo aišku, kad tolesni paieškos (SAR) darbai neduos teigiamų rezultatų;
\n
-SMC (GDV, OSC, CSOV) vadovas nedelsdamas informuoja AGKC – ARCc Vilnius apie tolesnių SAR darbų tęsimo beprasmiškumą ir siūlo nutraukti paieškos darbus;
\n
-SM OAITV baigė darbą, o orlaivio katastrofos priežasčių tyrimo ekspertų komisija ir aukų identifikavimo ekspertų komisija davė leidimą aplinkos sutvarkymui;
\n
-AGKC – ARCc Vilnius viršininkas praneša visoms sąveikaujančioms tarnyboms apie SAR darbų pabaigą (suderinęs SMC vadovo pasiūlymą su SM ESVC vadovu, CAA direktoriumi ir VĮ „Oro navigacija“ generaliniu direktoriumi).
\n
15.Vadovavimas ir koordinavimas paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams Orlaivio avarijos vietos paieškos (SAR) fazės pabaigoje, kai yra aptikta orlaivio avarijos vieta, GDV pareigas ir užduotis bei OSC, CSOV funkcijas pradeda vykdyti SAR sraigtasparnio įgulos vadas.
\n

Įvykus orlaivio avarijai, kuri sukelia ribotą arba vietinę ekstremalią situaciją (žr. 3.1 ir 3.2 punktus), pirmosios suradusios orlaivio avarijos vietą PapGk, policijos ar PGT vadovas perima iš SAR sraigtasparnio įgulos vado GDV pareigas ir užduotis bei OSC, CSOV funkcijas. Avarijos vietoje esančių avarinių, gelbėjimo ir kitų tarnybų vadovai vykdo GDV (OSC, CSOV) nurodymus.

\n

Įvykus orlaivio avarijai, dėl kurio susidaro regioninė ekstremali situacija (žr. 3.3 punktą), SM ESVC vadovas skubiai aktyvuoja SM ESVC, į kurį kviečiami kompetentingi SM pareigūnai ir specialistai, SM ESVC nariai, PGCST.

\n

Skubaus pasitarimo SM ESVC metu aptariama susidariusi situacija ir paskiriamas kompetentingiausias pareigūnas (ar specialistas) SMC – paieškos ir gelbėjimo darbų (SAR) koordinatoriumi. Jam atvykus į orlaivio avarijos vietą, įrengus vadavietę ir pradėjus vykdyti SMC pareigas, OSC ir CSOV funkcijos perduodamos SMC. Savivaldybės ESVC vadovas (apskrities ESVC vadovas) jam taip pat perduoda iki tol vykdytas CSOV funkcijas. Jei orlaivio avarijos vietoje neliko sužeistų ar turinčių gyvybės požymių nukentėjusiųjų, GDV funkcijos taip pat perduodamos SMC. Avarijos vietoje SMC (GDV, CSOV) yra vyriausiasis pareigūnas, koordinuojantis esamų pajėgų panaudojimą bei reikiamų pajėgų ir resursų patelkimą. Jis yra visiškai atsakingas dėl orlaivio avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos zonoje vykdomų avarijos likvidavimo ir atstatomųjų darbų baigties. Esančių avarinių, gelbėjimo ir kitų tarnybų vadovai vykdo SMC nurodymus.

\n

Ypač sudėtingu atveju, kai yra daug nukentėjusiųjų ir aukų, skridusių orlaiviu bei tarp gyventojų, ir susidaro krašto ekstremali situacija (žr. 3.4 punktą), SM ESVC, dalyvaujant susisiekimo ministrui, nedelsiant suteikia susisiekimo ministrui SMC įgaliojimus ir teikia ESK jo kandidatūrą skirti CSOV. Neeilinio posėdžio metu ESK priima sprendimą dėl CSOV kandidatūros ir, vykdydama CSĮ 19 str. 6 ir 7 punktų nuostatas, teikia siūlymą Ministrui Pirmininkui CSOV skirti susisiekimo ministrą. Ministro Pirmininko CSOV paskirtas susisiekimo ministras yra vyriausiasis pareigūnas tiek orlaivio avarijos vietoje, tiek šalies mastu. Jis koordinuoja valstybinių institucijų veiklą ir telkiamus šalies resursus, užsienio pagalbą. Jis visiškai atsako už orlaivio avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje vykdomų avarijos likvidavimo ir atstatomųjų darbų baigtį. Esančių avarinių, gelbėjimo ir kitų tarnybų vadovai avarijos vietoje, aktyvuoti visų lygių ESVC bei valstybinės ir visuomeninės institucijos, kariniai vienetai vykdo susisiekimo ministro (SMC, GDV, CSOV) nurodymus. CSOV operacijų štabo funkcijas vykdo ir techniškai aptarnauja valstybinis ESVC.

\n

15.1. Vietinis koordinatorius OSC Jeigu SAR operacijoje dalyvauja daugiau negu viena paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonė, Čikagos konvencijos 12 priedas „Paieška ir gelbėjimas“ nustato, jog vienos iš jų vadovas yra skiriamas OSC operacijai koordinuoti avarijos vietoje. Taip pat OSC funkcijas ima vykdyti pirmasis paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės vadovas, aptikęs avarijos vietą. Prireikus SMC gali specialiai paskirti OSC avarijos vietoje. OSC:

\n
-avarijos vietoje savarankiškai realizuoja Plano nuostatas arba vykdo SMC nurodymus;
\n
-vykdo GDV funkcijas;
\n
-vykdo CSOV funkcijas.
\n

15.2. Gelbėjimo darbų vadovas GDV CSĮ 30 str. 2 p. nustato, jog neatidėliotinais atvejais likviduojant ekstremalių situacijų padarinius priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinio ar policijos pareigūnas atlieka GDV funkcijas be atskiro nurodymo. Kadangi CSĮ 15 str. 8 p. įpareigoja ūkio subjekto vadovą vadovauti pirminiams gelbėjimo darbams ūkio subjekto atsakomybės ribose, matyti, jog ūkio subjekto vadovui (arba jo įgaliotiems atstovams – AGT vadovui ar ūkio subjekto ESVC vadovui) taip pat yra priskiriamos GDV pareigos ir atsakomybė ribotos ekstremalios situacijos atveju. Harmonizuojant Lietuvos Respublikos teisinę normą su tarptautinės teisės aktu – Čikagos konvencija, SAR operacijos pradinėje stadijoje yra pakankamai tikslu GDV pareigas, funkcijas, užduotis ir atsakomybę prilyginti OSC, kurios vėliau perduodamos SMC. Be to, CSĮ 19 str. 7 p. nustato: pradiniu neatidėliotinu atveju ekstremalaus įvykio židinyje – avarijos vietoje – GDV vykdo ir operacinį vadovavimą, t. y. CSOV (pagal CSĮ 19 str. 7 p.) funkcijas. GDV:

\n
-organizuoja avariją patyrusių žmonių ir avarijos paveiktų vietos gyventojų gelbėjimą, likviduoja pavojaus šaltinį;
\n
-avarijos vietoje vadovauja visoms pajėgoms, neatsižvelgiant į jų priklausomybę;
\n
-vykdo CSOV funkcijas.
\n

15.3. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų koordinatorius SMC Dėl avarijos susidarius ribotai ar vietinei ekstremaliai situacijai SMC gali būti ir nepaskirtas, kadangi ūkio subjekto AGT arba ūkio subjekto ESVC pakanka kompetencijos ir galimybių likviduoti avarijos padariniams. Tačiau susidarius regioninei ar krašto ekstremaliai situacijai, SM ESVC nedelsiant paskiria SMC, kuris vadovauja SAR operacijai iki jos pabaigos bei padarinių likvidavimo arba kai tampa aišku, jog toliau vykdyti SAR operaciją beprasmiška.

\n

SMC, atvykęs į avarijos vietą, iš SAR sraigtasparnio įgulos vado (ar PapGk vado, ar PGT vyriausiojo pareigūno, ar ūkio subjekto ESVC vadovo, ar savivaldybės ESVC vadovo) perima OSC pareigas ir atsakomybę. SMC:

\n
-organizuoja ir, padedant savivaldybės ESVC, įrengia vadavietę;
\n
-kviečia operatyvinio štabo pasitarimą;
\n
-vadovauja operatyviniam štabui, kurį sudaro visų tarnybų vadovai nelaimės vietoje (14 priedas);
\n
-avarijos vietą, paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgų kiekį ir kitus duomenis apie avariją žymi žemėlapyje;
\n
-chronologine tvarka žurnale registruoja gelbėjimo darbų bei gelbėjimo tarnybų veiksmus;
\n
-palaiko ryšį su gelbėjimo (SAR) grupėmis, PGT avarijos vietoje bei SAR sraigtasparnio įgula;
\n
-kontroliuoja gelbėjimo (SAR) padalinių ir grupių darbą;
\n
-reikalauja pajėgų papildymo (jei tai būtina);
\n
-prireikus, padedant savivaldybės ESVC, organizuoja sraigtasparniui saugomos aikštelės įrengimą;
\n
-fiksuoja visus duomenis apie ekstremalią situaciją ir kas su ja susiję bei kas vyksta aplinkui;
\n
-reguliuoja technikos panaudojimą ir jos kiekį;
\n
-suskirsto gelbėjimo padalinius šalia avarijos vietos (10 priedas);
\n
-organizuoja pirmosios medicinos pagalbos suteikimo ir atpažinimo zonas (10 priedas);
\n
-organizuoja žuvusiųjų, mirusiųjų bei nukentėjusiųjų registravimą;
\n
-organizuoja orlaivio liekanų, nuolaužų bei žuvusiųjų fotografavimą;
\n
-organizuoja drabužių, maisto, palapinių pristatymą nukentėjusiesiems;
\n
-organizuoja orlaivio arba jo nuolaužų pašalinimą iš avarijos vietos;
\n
-žino ir prireikus panaudoja gelbėjimosi priemones orlaivyje (21 ir 22 priedai);
\n
-talkininkauja SM OAITV, avarijos priežasčių tyrimo bei aukų identifikavimo komisijoms, prokuratūros darbuotojams;
\n
-atlikus visas būtinas gelbėjimo ir avarijos tyrimo procedūras, SM OAITV ir komisijoms leidus, priima sprendimą dėl gelbėjimo (SAR) darbų nutraukimo;
\n
-rašo ataskaitą AGKC – ARCc Vilnius, SM ESVC vadovui, prireikus valstybinio ESVC vadovui (ESK, KVK).
\n

SMC vykdo savo pareigas ir užduotis tol, kol vyksta paieškos (SAR), gelbėjimo (SAR), avarijos priežasčių tyrimo, aukų ir materialinių vertybių identifikavimo darbai, o kartais – kol pašalinamos orlaivio liekanos iš avarijos vietos ir sutvarkoma avarijos vietos aplinka.

\n

15.4. Civilinės saugos operacijos vadovas CSOV Įvykus nedideliam incidentui oro uosto teritorijoje, su kuriuo susitvarko AGT kasdieninių užduočių apimtyje per santykinai trumpą laiką, pagal CSĮ 19 str. 6 ir 7 punktų bei 30 str. 1 ir 2 punktų nuostatas, CSOV funkcijas vykdo AGT vadovas, vykdantis GDV funkcijas.

\n

Kai AGKC – ARCc Vilnius gauna pranešimą apie orlaivį, kuris gali patirti avariją ir kurio paieškai (SAR) pakeliamas KOP SAR sraigtasparnis ar/ir VSAT sraigtasparniai, tuomet, vadovaudamasis CSĮ paminėtų punktų nuostatomis, sraigtasparnio įgulos vadas, pirmasis suradęs avarijos vietą, vykdo GDV (OSC) ir pagal savo kompetenciją CSOV funkcijas.

\n

Įvykus orlaivio avarijai šalies teritorijoje, kai orlaivio avarijos vietą suranda PapGk, jos vadas pradeda vykdyti GDV (OSC) bei CSOV funkcijas, vadovaudamasis paminėtomis CSĮ nuostatomis. Į orlaivio avarijos vietą atvykus PGT, jų vadas iš PapGk vado perima GDV (OSC, CSOV) funkcijas. Į orlaivio avarijos vietą atvykus SMC, jis perima OSC, CSOV funkcijas. Aktyvavus savivaldybės ar apskrities ESVC, darbams užsitęsus, SMC gali perduoti savivaldybės ar apskrities ESVC vadovui CSOV funkcijas, jei nusprendžia, kad pagal SMC kompetenciją visi darbai yra baigti.

\n

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas, vykdydamas CSĮ 19 str. 6 ir 7 punktų nuostatas, skiria susisiekimo ministrą CSOV. CSOV tampa vyriausiuoju pareigūnu tiek orlaivio avarijos vietoje, tiek šalies mastu: koordinuoja valstybinių institucijų veiklą, telkia šalies resursus ir užsienio pagalbą bei visiškai atsako dėl orlaivio avarijos vietoje ir ekstremalios situacijos paveiktoje teritorijoje vykdomų avarijos likvidavimo ir atstatomųjų darbų eigos.

\n

IV dalis sar operacijos eiga laivo ar orlaivio avarijos atveju lietuvos jpgar ar kuršių mariose. pagrindinių institucijų ir pareigūnų veiksmai 16. Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras Įvykus laivo (orlaivio) avarijai Lietuvos JGPAR ir Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, kai nedelsiant reikia aktyvuoti paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgas, JGKC – MRCC Klaipėda sprendžia jiems priskirtus uždavinius ir funkcijas.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda duoda nurodymą paieškos ir gelbėjimo (SAR) laivams ir laivams jūroje pradėti vykdyti paieškos ir gelbėjimo operaciją ir duoda nurodymą iš KVJU išvesti paieškai ir gelbėjimui (SAR) skirtus laivus.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda paieškos ir gelbėjimo pajėgoms suteikia visapusišką informaciją, nurodo kursą, nuotolį iki avarijos vietos arba apytikrį avarijos rajoną ir t. t.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda prireikus pasitelkti paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparnį (-ius), atlikti gelbėjimo darbus jūroje, jis kreipiasi į AGKC – ARCC Vilnius, o pastarasis tiesiogiai per KOP OB ir/ar VSAT budėtoją duoda nurodymą KOP ir/ar VSAT paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparniui (-iams) pradėti vykdyti paieškos (ir gelbėjimo) operaciją. Įvykus didelio masto laivo (orlaivio) avarijai Lietuvos JPGPAR ar Kuršių mariose, kai JGKC – MRCC Klaipėda reikia pasitelkti užsienio valstybių paieškos ir gelbėjimo (SAR) sraigtasparnį (-ius), jis kreipiasi į AGKC – ARCC Vilnius, kuris prašo tokios pagalbos kaimyninės valstybės ARCC.

\n

Apie orlaivių ar laivų patelkimą iš kaimyninės valstybės ARCC ir/ar MRCC, AGKC – ARCC Vilnius arba JGKC – MRCC Klaipėda informuoja VSAT bei Muitinės departamentą ir gauna leidimą.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda operacinio pavaldumo schema pateikta 12 priede.

\n

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų jūroje pajėgų skyrimo schema pateikta 13 priede.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda skelbia paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijos pradžią, o gavę SMC (GDV, OSC) siūlymą nutraukti paieškos (SAR) operaciją kaip netikslingą, skelbia jos pabaigą.

\n

16.1. Ryšys Geras ryšys – esminis faktorius paieškos ir gelbėjimo operacijoje.

\n

Tinkamas ryšys užtikrina skubų RCC informavimą, o tai leidžia JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius RCC nedelsiant išsiųsti paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemones ir įrengimus į paieškos rajoną ir palaikyti abipusį ryšį ir sąveiką SAR operacijos metu.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda sąveikos (ryšių) pateikta 9 ir 15 prieduose. 16 priede pateiktos radijo stotys, išdėstytos Lietuvos jūros pakrantėje, bei A1 ir A2 radijo ryšio zonos. Kirtus A2 zonos ribą paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės, dalyvaujančios SAR operacijoje, privalo persijungti siųstuvus, kad turėtų ryšį tarpusavyje, avarijos vietoje esamais laivais ir priemonėmis bei avariją patyrusiu laivu (orlaiviu).

\n

Ryšys su skraidančiais aparatais ir laivais palaikomas 121,5 Mhz ir 3023 Khz, 5680 Khz, 4125 Khz, turint GMDSS – 16 jūriniu kanalu 2182 Khz ir 126,8 Mhz dažniais (9 priedas).

\n

SAR operacijos metu vadovai palaiko ryšį 6, 10 ir 13 jūriniais kanalais.

\n

MEDICO konsultacijos organizuojamos palaikant radijo-telefoninį ryšį telefonais: su VšĮ „Klaipėdos ligoninė“ (+370~46) 39 65 22 ir/ar Klaipėdos jūrininkų ligoninės priimamuoju (+370~46) 49 10 19 (19 priedas) arba su ir Jūros medicinos centro vadovu (+370~46) 49 10 15.

\n

16.2. Skubus (avarinis) ryšys Avariniam ryšiui priklauso visi pranešimai apie neatidėliotiną pagalbą laivams, lėktuvams ir juose esantiems žmonėms, tarp jų ir medicinos pagalba.

\n

Šiai ryšio kategorijai priskiriamas ryšys, naudojamas paieškai ir gelbėjimui (SAR) bendra prasme ir SAR operacijos metu avarijos vietoje. Nelaimės vietoje esantys laivai (orlaiviai) prašo pagalbos panaudodami įvairias turimas priemones ir nurodo savo vietą.

\n

Avarinį ryšį užtikrina šios ryšio priemonės:

\n
-GMDSS, kuri suteikia galimybę užtikrinti radijo ryšį jūros A1 ir A2 rajonuose (16 priedas);
\n
-INMARSAT – B – palydovinio ryšio sistema;
\n
-telefonai, mobilieji telefonai, faksimilinis ir elektroninis ryšys;
\n
-tiesioginis ryšys su AGKC – ARCC Vilnius;
\n
-mobiliosios radijo stotys.
\n

JGKC – MRCC Klaipėda nelaimės signalus gali gauti:

\n
-tiesiogiai iš laivų ar skraidančių aparatų;
\n
-per BPC visuomenines ryšio priemones;
\n
-iš AGKC – ARCC Vilnius per COSPAS – SARSAT.
\n

16.3. Patikimas ryšys Naudojamas ryšiui su kaimyninėmis MRCC Klaipėda, paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgomis, dalyvaujančiomis operacijoje, laivų agentavimo įmonėmis, pranešimų postais, LHMT, medicinos įstaigomis.

\n
17.SAR operacijos vykdymas 17.1. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) jūroje etapai
\n
-I – pirminių duomenų gavimas;
\n
-II – pradiniai veiksmai;
\n
-III – operacijos planavimas;
\n
-IV – paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų vykdymas;
\n
-V – gelbėjimo (SAR) operacijos užbaigimas.
\n

17.2. Paieškos (SAR) planavimas ir įvertinimas 17.2.1. Paieškos (SAR) planavimas Paieškos (SAR) planavimą sudaro šie etapai:

\n
-atliktos paieškos (SAR) rezultatų įvertinimas ir situacijos;
\n
-avarinio įvykio vietos skaičiavimas ir galimų paklaidų nustatymas;
\n
-likusių gyvų žmonių judėjimas po avarinės situacijos pradžios ir galimų paklaidų nustatymas;
\n
-likusių gyvų žmonių informacijos panaudojimas nustatant tikrąją vietą;
\n
-gelbėjimo (SAR) priemonių efektyviausio panaudojimo nustatymas ir optimalus paieškos (SAR) pajėgų paskirstymas;
\n
-paieškos rajono padalijimas ir konkrečios paieškos schemos panaudojimas paieškos (SAR) priemonėms;
\n
-paieškos (SAR) veiksmų plano nustatymas remiantis konkrečia situacija, nurodant paieškomą laivą (lėktuvą) ar žmogų, konkrečias gelbėjimo (SAR) pajėgoms funkcijas, supažindinama su veiksmų koordinacijos planu ir pranešimų tvarka, pravedant paieškos (SAR) darbus.
\n

Šie etapai kartojasi iki momento, kol bus surasti gyvi žmonės arba aplinkybių įvertinimas parodys, kad tolesnė paieška (SAR) neduos rezultatų.

\n

17.2.2. Situacijos įvertinimas Situacijos ir prieš tai atliktos paieškos (SAR) rezultatų įvertinimui priskiriami:

\n
-nustatytas maršrutas;
\n
-paskutinė žinoma vieta;
\n
-galimi pavojai judėjimo kelyje;
\n
-paieškos (SAR) objekto eksploatacinė būklė ir jo galimybės;
\n
-įgulos elgesys;
\n
-išorinės aplinkos poveikis įvykio vietoje;
\n
-ankstesnių paieškos (SAR) rezultatų panaudojimas.
\n

17.2.3. Avarinio įvykio vietos skaičiavimas ir galimų paklaidų nustatymas Pirmuoju etapu planuojant paiešką (SAR) yra nustatomos paieškos rajono ribos, kuriose gali būti visi likę gyvi. Paieškos (SAR) pradžios tašku gali būti linija arba rajonas. Be to, planuojantys paiešką (SAR) specialistai turi atsižvelgti į šiuos faktorius:

\n
-paieškos (SAR) sąlygų prognozavimą;
\n
-laiką išlikti gyvam – išgyvenimo laiką (18 priedas);
\n
-objektų judėjimą paieškos metu;
\n
-naujus duomenis;
\n
-praktinius pamąstymus.
\n

Galimų paklaidų sumažinimui naudojamos specialios kompiuterinės programos „SAR – DATA“ ir „SEATRACK WEB“.

\n

17.3. JGKC – MRCC Klaipėda kapitono – koordinatoriaus veiksmai

\n
-įvertina signalus, gautus iš AGKC – ARCc Vilnius per COSPAS-SARSAT palydovinę sistemą ir jų tikrumą, registruoja gaunamą informaciją žurnale;
\n
-analizuoja informaciją apie avariją, gautą iš juridinių bei fizinių asmenų;
\n
-pagal gautą informaciją kuo tiksliau nustato laivo (orlaivio) apytikrę avarijos vietą;
\n
-skelbia SAR operacijos paieškos (SAR) Lietuvos JGPAR (Kuršių mariose) pradžią;
\n
-organizuoja ir koordinuoja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus Lietuvos JGPAR ir Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje;
\n
-stebi orų būklę galimos avarijos vietoje ir prognozuoja galimą poveikį paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams;
\n
-informuoja ir prašo AGKC – ARCc Vilnius budinčiojo koordinatoriaus paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbams pakelti KOP, VSAT ir/ar užsienio valstybių SAR sraigtasparnius;
\n
-teikia informaciją SAR sraigtasparnio (-ių) ir kitų orlaivių įguloms apie avariją patyrusį laivą (orlaivį), perduoda kursą, nuotolį, nurodo apytikrį orlaivio avarijos rajoną;
\n
-palaiko ryšį su SAR sraigtasparnio (-ių) ir kitų orlaivių įgulomis, priima informaciją iš SAR sraigtasparnio įgulos apie avariją patyrusio laivo (orlaivio) keleivius, netoliese esančius laivus;
\n
-skelbia visuotinę paiešką (prireikus), panaudodamas institucijų paieškos ir gelbėjimo priemones (SAR) ir resursus, ir siunčia juos į avarijos rajoną nepriklausomai kieno reguliavimo sričiai jie yra priskirti;
\n
-užtikrina visose SAR operacijos stadijose nuo paieškos (SAR) pradžios iki nelaimės ištiktų asmenų atradimo ir jų išgelbėjimo (SAR) pranešimų perdavimo ir operatyvinį darbą;
\n
-nustato dėl laivo (orlaivio) avarijos susidariusios ekstremalios situacijos mastą ir reagavimo į ją lygį, nurodo sąveikaujančioms tarnyboms, SM OC vadovui, PGCST koordinatoriui ir kitoms suinteresuotoms institucijoms;
\n
-pažymi jūrlapyje laivo (orlaivio) avarijos vietą;
\n
-siunčia į nelaimės rajoną laivus, pajėgas ir priemones nepriklausomai nuo to, kieno reguliavimo sričiai jos priskirtos (karinio laivo kapitonas, gavęs informaciją iš JGKC – MRCC Klaipėda apie avariją, savarankiškai priima sprendimą dėl dalyvavimo joje);
\n
-paskiria paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų jūroje OSC;
\n
-organizuoja gelbėjimo priemonių operatyvų pristatymą į nelaimės vietą;
\n
-jei laivo avarijai likviduoti savų pajėgų neužtenka, prašo papildomų pajėgų iš kaimyninių valstybių MRCC laivų ir personalo pagalbos;
\n
-koordinuoja SAR operacijos dalyvių darbą;
\n
-palaiko nuolatinį ryšį su Baltijos jūros valstybių MRCC, o prireikus – viso pasaulio šalių MRCC, ir derina su jais veiksmus avarijų, katastrofų jūroje atvejais, keičiasi informacija, per juos organizuoja pagalbą žmonėms, patekusiems į nelaimę;
\n
-nemokamai organizuoja MEDEVAC operacijas ir MEDICO konsultacijas;
\n
-vykdo dingusių be žinios jūroje žmonių, laivų (orlaivių) ir/ar žmonių paiešką ir gelbėjimą (SAR), neatsižvelgdamas į asmens pilietybę ar statusą, aplinkybes, kuriomis tas asmuo buvo rastas;
\n
-teikia siūlymą SM OC vadovui aktyvuoti SM OC;
\n
-teikia siūlymą SM OC vadovui aktyvuoti PGCST;
\n
-nurodo PGCST tikėtiną avarijos rajoną, kur reikia pradėti vykdyti SAR operaciją;
\n
-iškviečia AGT;
\n
-teikia informaciją CSD OB krašto apsaugos ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl informacijos apie ekstremalią situaciją teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2603) nustatyta tvarka (23 priedas);
\n
-kaupia informaciją ir patirtį, analizuoja paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų atlikimo kokybę, veiksmus ir rengia išvadas;
\n
-Lietuvos JGPAR ir Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje organizuoja pagalbą laivams, patekus į įvairias avarines situacijas;
\n
-organizuoja, vadovauja ir koordinuoja laivo gelbėjimo (SAR) operacijas tais atvejais, kai laivo savininkas atsisako gelbėti laivą su kroviniu ar be jo, o laivas kelia grėsmę kitų laivų saugiam plaukiojimui arba gali užteršti jūrą;
\n
-kitų šalių MRCC prašymu organizuoja ir siunčia reikiamą pagalbą (laivus, gelbėjimo pajėgas, techniką, įrangą bei pagalbai skirtas medžiagas), prireikus Lietuvos SAR orlaivių, dėl jų pasiuntimo kreipiasi į AGKC – ARCc Vilnius budintįjį koordinatorių;
\n
-užbaigus SAR operaciją, parašo ataskaitą apie paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų eigą ir darbų atlikimo kokybę vadovybei, SM oc vadovui, prireikus ataskaitos kopiją pateikia LRŽPGKC – CSD.
\n

17.3.1. Esant neapibrėžtumo stadijai JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius kruopščiai išanalizuoja gautą informaciją, išaiškina jos svarbą, nustato veiksmų skubotumą ir operacijos tikslą. Įvertinęs informaciją, priima sprendimą ir nedelsdamas jį įgyvendina. Pradeda savo veiksmus nelaukdamas patvirtinimo (jei gauta informacija abejotina ar informacijos patvirtinimas vėluoja).

\n

Jis preliminariai įvertina dėl laivo (orlaivio) avarijos susidariusios ekstremalios situacijos mastą ir reagavimo į ją lygį, perduoda pranešimą (9 ir 15 priedai) apie avariją, jo likvidavimo eigą sąveikaujančioms tarnyboms ir duoda joms nurodymus, praneša SM OC vadovui, PGCST koordinatoriui, CSD OB ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius:

\n
-patikrina pranešimo tikrumą;
\n
-sužino duomenis (jei nežinomi kapitono veiksmai) apie maršrutą, atplaukimo į uostą ir išplaukimo iš jo laiką;
\n
-sudaro situacijos planą pagal turimą informaciją;
\n
-pradeda paiešką su radijo ir laidinio ryšio pagalba;
\n
-užbaigia incidentą (jeigu paieška radijo ir telefono ryšiais išaiškina, kad laivui negresia pavojus), apie tai praneša informavusiam apie nelaimę šaltiniui ir visoms institucijoms, su kuriomis buvo palaikomas ryšys;
\n
-skelbia pavojaus stadiją (jeigu abejojama dėl laivo ir žmonių saugumo), apie tai pranešama pagal pranešimo schemą.
\n

17.3.2. Esant pavojaus stadijai

\n
-paskiria SAR operacijos SMS, skiria personalą bei gelbėjimo pajėgas;
\n
-rašo žurnale užrašus apie gautą informaciją ir fiksuoja tolesnius pranešimus apie susidariusią situaciją ir nuveiktus darbus;
\n
-tikrina gautos informacijos tikrumą;
\n
-bando gauti informaciją apie dingusį laivą iš anksčiau nenaudotų šaltinių;
\n
-visų pirma įvertina duomenis apie galimą laivo maršrutą, oro sąlygas, galimus ryšių sutrikimus, paskutinės vietos koordinates ir paskutinį ryšio seansą;
\n
-organizuoja paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdymą (jeigu situacija to reikalauja);
\n
-praneša laivo savininkui arba agentui apie gautą informaciją ir apie tai, kokių veiksmų imamasi;
\n
-užbaigia incidentą (jeigu pasisekė nustatyti laivo ar plaukiojančio objekto vietą ir kad pavojaus nėra), apie tai praneša laivo savininkui arba agentui bei visoms į paiešką įtrauktoms institucijoms pagal pranešimų schemą;
\n
-skelbia nelaimės stadiją (jeigu laivas nesurastas ir manoma, kad jis yra patekęs į neišvengiamą pavojų), apie tai pranešama pagal pranešimo schemą.
\n

17.3.3. Esant nelaimės stadijai

\n
-pagal planą duoda nurodymą paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgoms pradėti SAR operaciją;
\n
-nustato paieškos ir gelbėjimo (SAR) rajoną;
\n
-praneša ir teikia informaciją apie SAR operacijos eigą laivo savininkui, jo agentui ir suinteresuotoms institucijoms;
\n
-praneša apie nelaimę kaimyninių šalių MRCC (prireikus – ARCC per AGKC – ARCc Vilnius), kurie gali suteikti pagalbą ar gali būti susieti su vykdoma operacija;
\n
-prašo pagalbos iš laivų arba kitų plaukiojančių objektų, tarnybų, kurios dar nedalyvauja operacijoje;
\n
-sudaro bendrą SAR operacijos planą pagal turimus duomenis, prireikus jį koreguoja;
\n
-praneša laivui (orlaiviui), patekusiam į nelaimę, apie gelbėjimo pajėgų veiksmus (jeigu yra galimybė);
\n
-praneša konsultantams apie nelaimę;
\n
-praneša tarnyboms, atliekančioms avarijos tyrimą.
\n

17.3.4. Esant ypatingai ekologinei situacijai Laivo avarijos atveju dėl išsiliejusios naftos, naftos produktų, cheminių medžiagų ar kito pavojingo krovinio gali susidaryti ypatinga ekologinė situacija. Nors ji nėra SAR operacijos veiksmų dalis, tačiau į ją reaguojama nedelsiant, aktyvavus atitinkamus planus, reagavimo tarnybas, pajėgas. Tokiu atveju JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius lygiagrečiai organizuoja darbus dėl ypatingos ekologinės situacijos likvidavimo. JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas koordinatorius:

\n
-pildo kiekvienu atskiru atveju įvykių eigos žurnalą (užrašo išsamią gautą informaciją ir veiksmus);
\n
-susega gautus pranešimus į atskirą segtuvą;
\n
-įvertina turimą informaciją ir skelbia vieną iš avarijos stadijų;
\n
-nedelsdamas informuoja atitinkamas institucijas (9 ir 15 priedai).
\n

17.4. Paieškos operacija Nustačius optimalų paieškos rajoną, pradedama SAR operacijos paieškos fazė, prieš tai instruktavus visus paieškos dalyvius. Jo metu dalyviai supažindinami su paieškos planu, t. y. kada, kur ir kaip turi būti rengiama paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacija, kiekvienos paieškos (SAR) komandos užduotys. Paaiškinama tarpusavio veiksmų tvarka ir sąveika, ryšio tvarka, dažniai, pranešimų turinio ir kiti reikalavimai bei duomenys saugios ir efektyvios paieškos SAR operacijos užtikrinimui.

\n

Atliekant paieškos (SAR) darbus atrenkamos paieškos (SAR) priemonės, įvertinamos paieškos (SAR) sąlygos, matomumo nuotolis ir navigacinių priemonių tikslumas.

\n

Paieška (SAR) gali būti atlikta pagal ELT ir EPIRB signalus.

\n

Paieškoje (SAR) naudojamos vizualinės, radiolokacinės ir infraraudonųjų spindulių įrangos.

\n

Paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgos, kurias gali panaudoti JGKC – MRCC Klaipėda, pateiktos 17 priede, o jų skyrimo schema – 13 priede.

\n

Paieškos (SAR) darbams vadovauja paskirtas SMC, o paieškos rajone OSC, kurį paskiria JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas – koordinatorius ar SMC.

\n

Jei paieškos operacijoje yra kviečiamos dalyvauti užsienio paieškos pajėgos, kurios turi savo vadovą, tai šis vadovas yra pavaldus OSC.

\n

Užsienio paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgos, pakviestos dalyvauti SAR operacijoje, Lietuvos Respublikos valstybės sieną kerta remiantis Plano 2.3 punkte nustatytais reikalavimais.

\n

17.4.1. SAR sraigtasparnio pakėlimas SAR operacijai Įvykus laivo (orlaivio) avarijai Lietuvos JPGAR ribose ar Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje (16 priedas) ir yra reikalinga SAR sraigtasparnio ar orlaivio pagalba, JGKC – MRCC Klaipėda budintis kapitonas – koordinatorius, o nesant tokiai galimybei – GMDSS operatorius, informuoja AGKC – ARCC Vilnius tiesioginiu ryšio kanalu arba telefonais (2 priedas) ir prašo pakelti KOP ir/ar VSAT sraigtasparnį ar orlaivį (9 priedas).

\n

Jei JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas – koordinatorius priima sprendimą patelkti kaimyninių valstybių SAR operacijai orlaivius, jis tai daro per AGKC – ARCC Vilnius paminėta tvarka.

\n

Bet kuriuo atveju sprendimą dėl Lietuvos ar kaimyninių valstybių SAR orlaivių pakėlimo priima AGKC – ARCC Vilnius viršininkas, o nesant tokiai galimybei – koordinatorius, pasitaręs su JGKC – MRCC Klaipėda budinčiu kapitonu – koordinatoriumi ar GMDSS operatoriumi.

\n

Prireikus AGKC – ARCC Vilnius gali patelkti Lietuvos aeroklubų orlaivius paieškai atlikti, priimti informaciją iš praskrendančių virš nelaimės vietos orlaivių.

\n

Skrydžio metu JGKC – MRCC Klaipėda su SAR sraigtasparniu palaiko ryšį per UTB radijo stotį.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas – koordinatorius gali informuoti apie SAR operacijos pradžią 1-ojo posto (Palanga, Nemirseta) SAR sraigtasparnio įgulos vadą (9 priedas).

\n

17.4.2. Gelbėjimo (SAR) operacijos planavimas ir gelbėjimo darbai Nustačius paieškos objekto koordinates operacijos vadovas nusprendžia, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis pradėti gelbėjimo darbus. Kad likę gyvi asmenys yra surasti, gelbėjimo vienetai turi pranešti šiais būdais:

\n
-signaliniu žibintu;
\n
-iššaudami vieną po kitos dvi (žalios spalvos) signalines raketas su keleto sekundžių tarpu tarp jų;
\n
-jeigu gelbėjimo priemonė yra lėktuvas, tai lakūnas, skrisdamas virš likusių gyvų, nedideliame aukštyje signalizuoja įjungtais nusileidimo žibintais arba palinguoja sparnais.
\n

Gelbėjimo operacija kai kuriais atvejais gali būti atliekama pristatant avarines gelbėjimo priemones, gelbėtojus, medicinos pagalbą, aprangą, karštus gėrimus, kurie gali būti pateikti ne tik plaukiojimo priemonėmis, bet ir skraidymo aparatais. Būtina, kad pirmoje gelbėtojų grupėje būtų medicinos darbuotojas. Išgelbėti sunkios būklės žmonės, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, yra evakuojami sraigtasparniais. Sprendimus priima vietinis koordinatorius.

\n

Analogiškos gelbėjimo operacijos yra atliekamos gelbėjant skraidančius aparatus. Ryšys su jais palaikomas 4125 KHz dažniu arba kitu galimu suderintu dažniu.

\n

JGKC – MRCC Klaipėda pranešimų ir sąveikos apie avarinius atvejus schemos pateiktos 9 ir 15 prieduose.

\n

Sraigtasparnių nusileidimo aikštelės VšĮ „Klaipėdos ligoninės“ ir VšĮ „Palangos ligoninės“ nurodytos 19 priede.

\n

Tais atvejais, kada neužtenka pajėgų sėkmingai vykdyti SAR darbus, SMC kreipiasi į aukštesniojo lygmens OC koordinatorių, kuris aktyvuoja savo institucijos OC.

\n

17.5. Gelbėjimo(SAR) operacija SAR operacija pereina į baigiamąją stadiją tada, kai:

\n
-gaunama informacija apie laivą (orlaivį), kitą plaukiojimo priemonę, skraidymo aparatą ar žmogų, kuris buvo SAR priežastis ir jam negresia pavojus;
\n
-laivas (orlaivis), kita plaukiojimo priemonė, skraidymo aparatas ar žmogus, kurio ieškojo SAR pajėgos, yra rasti ir išgelbėti;
\n
-nelaimės stadijoje SMC nustato, kad tolesnė SAR operacija neturi jokios tikimybės sėkmei.
\n

Baigiant SAR operaciją, SMC (GDV, OSC, CSOV) nedelsiant informuoja visas institucijas, gelbėjimo pajėgas ir tarnybas, kurios buvo patelktos vykdyti gelbėjimo operaciją.

\n

Visa informacija apie gelbėjimo (SAR) darbus turi būti sujungta su informacija apie paieškos (SAR) darbais ir parengta galutinė SAR operacijos ataskaita.

\n

Informacija, kuria gali domėtis tiriančios įvykį ir medicininės institucijos, perduodama nedelsiant.

\n

Apie SAR operacijos baigimą pranešama kitiems ARCC ir/ar MRCC, ypač jei jie pirmieji perdavė pranešimą arba jų pajėgos dalyvavo atliekant paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus.

\n

17.5.1. Pagalbos teikimas nukentėjusiesiems

\n
-pirmosios medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiesiems;
\n
-medicinos pagalbos iškvietimas ir nukentėjusiųjų gabenimo į gydymo įstaigas organizavimas.
\n

17.5.2. Nukentėjusiųjų apklausa Apie Lietuvos JPGAR ribose ar Kuršių mariose Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje laivo (orlaivio) avariją patyrę nukentėjusieji asmenys apklausiami apie nelaimę patyrusį laivą (orlaivį). Gauta informacija padeda atitinkamai pasirengti ir pravesti SAR operaciją, todėl apklausą būtina atlikti kuo greičiau. Informacija perduodama SAR veiksmų koordinatoriui SMC. Apklausiant nukentėjusius asmenis, gaunama informacija apie laivą (orlaivį), kitą plaukiojimo priemonę ar kitą skraidymo aparatą arba žmogų, kuris buvo paieškos ir gelbėjimo (SAR) priežastimi ir jam negresia pavojus.

\n

Nukentėjusiam asmeniui užduodami šie klausimai:

\n
-įvykio laikas ir data;
\n
-ar nukentėjusysis iššoko su parašiutu ar skraidantis aparatas nusileido ant vandens;
\n
-iš kokio aukščio iššokta su parašiutu;
\n
-kiek dar žmonių matė arba kiek dar žmonių iššoko su parašiutais;
\n
-kiek žmonių nusileido su skraidančiuoju aparatu ant vandens;
\n
-kiek likusių gyvų žmonių po nusileidimo ant vandens matė išlipančius iš skraidymo aparato;
\n
-kiek nukentėjusysis matė vandenyje likusių gyvų žmonių;
\n
-kokias priemones, padedančias išsilaikyti ant vandens, jie turėjo;
\n
-kiek žmonių buvo skraidančiame aparate prieš avariją;
\n
-kokios, nukentėjusiojo manymu, buvo avarijos priežastys;
\n
-kiek žmonių buvo laive;
\n
-kokios nukentėjusiajam buvo žinomos paskutinės vietos ar jų koordinatės;
\n
-ar galėjo kas nors nuplaukti su gelbėjimo valtimi arba plaustu;
\n
-kiek laiko nukentėjusysis išbuvo vandenyje ar ant vandens su kokia nors priemone, kuri neleido jam nuskęsti;
\n
-ar nukentėjusysis matė SAR orlaivius ar laivus iki suradimo, jei taip – nurodyti datą ir laiką;
\n
-ar nukentėjusysis naudojo gelbėjimo signalus, įrangą, kad būtų atkreiptas SAR orlaivių ar laivų dėmesys, jei taip – nurodyti kokius ir kada.
\n

Iš nukentėjusio asmens gauta informacija užregistruojama ir jis kartu su informacija apie jam suteiktą medicinos pagalbą perduodamas tolesniam gydymui.

\n

17.5.3. Procedūros žuvusiųjų atžvilgiu Žuvusiųjų paieška ir evakuacija nelaikoma paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijos dalimi, tačiau išskirtiniais atvejais tenka atlikti kai kuriuos SAR operacijos veiksmus:

\n
-be SMC leidimo negalima liesti žuvusiųjų lėktuvuose;
\n
-identifikuoti žuvusiuosius.
\n

Kiekvienam surastam žuvusiajam paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbų metu arba jam mirus paieškos ir gelbėjimo (SAR) vienete reikia sustatyti lydraštį, kuriame būtina nurodyti:

\n
-vardą, pavardę;
\n
-amžių;
\n
-mirimo vietą, datą ir priežastį.
\n
-Lydraštis surašomas paieškos ir gelbėjimo SAR laivo vėliavos kalba, o esant galimybei – anglų kalba.
\n

Pervežant žuvusiuosius, būtina turėti maišus arba burinį audeklą žuvusiųjų kūnams įvynioti laive.

\n

SMC nurodymu žuvusiųjų kūnai ir lydraščiai atgabenami į nustatytą vietą ir perduodami specialioms tarnyboms ar teisėsaugos institucijoms.

\n

Įtarus, jog žuvusysis sirgo infekcine liga, visa, ką lietė žuvusysis, turi būti išvalyta, išdezinfekuota arba sunaikinta.

\n

Skraidantieji aparatai žuvusiųjų kūnų negabena, nors būna išimčių.

\n

17.5.4. Kitos pagalbos suteikimas SAR operacijoms skirtos pajėgos atlieka tik paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbus.

\n

Tačiau jei SAR operacija nebūtų vykdoma ir dėl to gali atsirasti pavojus – SAR operaciją būtina vykdyti. Tokiais atvejais gali būti teikiama pagalba, jei:

\n
-jūroje susiduria laivai;
\n
-sugenda laivo varikliai;
\n
-užsidega laivas arba gaisro laive atveju;
\n
-laivas užplaukia ant seklumos;
\n
-į laivą sunkiasi vanduo;
\n
-laive sumažėja kuro atsargos iki kritinės ribos;
\n
-reikia suteikti medicinos pagalbą;
\n
-atitinkamos institucijos gauna pranešimą apie neteisėtus veiksmus, panaudotus prieš laivą (orlaivį);
\n
-laivą užpuola piratai;
\n
-faktas apie mėginimą neteisėtai išplukdyti laivą (nuskraidinti lėktuvą).
\n
18.Vadovavimas, koordinavimas 18.1. Vietinis koordinatorius (OSC) Jeigu operacijoje dalyvauja daugiau negu viena paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonė, viena iš jų skiriama koordinuoti operacijos eigą įvykio vietoje. Paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijoje gali būti panaudotos paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonės arba kitų žinybų laivai. Kadangi paieškos ir gelbėjimo (SAR) pajėgų įgulos turi operacijų pravedimo patyrimą ir parengtį, tinkamiausia vietiniu koordinatoriumi paskirti vieną šių pajėgų kapitoną. OSC:
\n
-realizuoja operacijos planą pagal SMC nurodymus;
\n
-koreguoja SAR operacijos planą atsižvelgdamas į pajėgų kiekį, operacijos mastą, sąlygas rajone bei praneša apie pakeitimus SMC;
\n
-stebi orų ir jūros būklę įvykio vietoje ir prognozuoja galimą poveikį SAR operacijai, nustatytais intervalais praneša SMC;
\n
-palaiko ryšį su SMC ir paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonėmis operacijos zonoje.
\n

Fiksuoja detalią SAR operacijos eigą:

\n
-paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonių atvykimą į operacijos rajoną ir išvykimą iš jos;
\n
-fiksuoja rajonų, kuriuose atlikta paieška, halsų atstumus tarp paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemonių, pranešimus apie vizualinius stebėjimus ir kryptis, kokie atlikti veiksmai ir kokie rezultatai;
\n
-nuolat rengia SMC ataskaitas SITREP apie operacijos eigą;
\n
-informuoja SMC apie pajėgų atleidimą ir išvedimą iš operacijos rajono, kai jų pagalba yra nereikalinga.
\n

18.2. Gelbėjimo darbų vadovas GDV CSĮ 30 str. 2 punktas nustato, jog neatidėliotinais atvejais likviduojant ekstremalių situacijų padarinius, gelbėjimo padalinio pareigūnas atlieka GDV funkcijas be atskiro nurodymo. SAR operacijos metu GDV skyrimo nuostatos yra analogiškos orlaivio avarijos atveju ir yra aprašytos Plano 14.2 punkte.

\n

SAR operacijos metu pradinėje stadijoje vykdant gelbėjimo darbus, GDV funkcijas avarijos vietoje vykdys OSC. Vėliau, užbaigus gelbėjimo (SAR) darbus, GDV (OSC) funkcijos bus perduotos SMC, jei SAR operacijos kitos fazės bus tęsiamos.

\n

CSĮ 19 str. 7 punktas nustato, jog pradiniu neatidėliotinu atveju ekstremalaus įvykio židinyje – avarijos vietoje – GDV vykdo ir operacinį vadovavimą, t. y. CSOV funkcijas.

\n

18.3. Paieškos ir gelbėjimo darbų koordinatorius (SMC) Kiekvienai konkrečiai SAR operacijai yra skiriamas paieškos ir gelbėjimo (SAR) veiksmų koordinatorius SMC. Ši institucija veikia tik konkretaus paieškos ir gelbėjimo (SAR) darbo metu. SMC funkcijas vykdo JGKC – MRCC Klaipėda viršininkas arba jo paskirtas JGKC – MRCC Klaipėda kapitonas – koordinatorius, kuriam talkina tiek žmonių, kiek gali prireikti. Kadangi paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacija gali tęstis ilgai, tai vienvaldiškumo tikslais paskirtas SMC turi likti operacijos vadovu iki SAR operacijos užbaigimo, periodiškai suteikiant jam poilsį.

\n

SMC vadovauja paieškos ir gelbėjimo (SAR) operacijai iki tol, kol nebaigtas gelbėjimas arba tolesnės pastangos tampa beprasmiškos. Jam suteikiama veikimo laisvė vykdant operacijos planą panaudojant turimas priemones, reikalaujant papildomų priemonių, taip pat turi teisę operacijos metu priimti arba atmesti siūlymus. SMC:

\n
-renka ir vertina duomenis apie avariją;
\n
-tikslina, kokie avariniai įrenginiai ir priemonės yra dingusiuose be žinios arba nelaimės ištiktuose laivuose (lėktuvuose);
\n
-informuoja SAR operacijose dalyvius apie jūros būklę ir orų prognozę;
\n
-esant reikalui gauna duomenis apie laivų judėjimą ir jų buvimo vietas;
\n
-atkreipia praplaukiančių laivų dėmesį į avarinio laivo (lėktuvo) pagalbos prašymą, kad sustiprintų aplinkos stebėjimą, pradėtų radijo budėjimą paieškos ir gelbėjimo (SAR) dažniais, reikalui esant būti tarpininkais paieškos ir gelbėjimo operacijoje;
\n
-pažymėti paieškos rajoną ir situaciją žemėlapyje;
\n
-priima sprendimą panaudoti tinkamus metodus ir priemones;
\n
-sudaro detalų SAR operacijos planą;
\n
-paskirsto paieškos rajoną;
\n
-paskiria OSC;
\n
-siunčia paieškos ir gelbėjimo (SAR) vienetus;
\n
-paskiria ryšio dažnius;
\n
-informuoja JGKC – MRCC Klaipėda viršininką apie priimtus sprendimus vykdant paieškos ir gelbėjimo (SAR) planą;
\n
-esant reikalui koordinuoja veiksmus su kaimyniniais MRCC;
\n
-instruktuoja ir apklausia personalą;
\n
-įvertina pranešimus, gautus iš įvairių šaltinių, ir įveda į operacijos veiksmų planą;
\n
-organizuoja papildomą materialinį aprūpinimą ir jo pristatymą nukentėjusiesiems;
\n
-rekomenduoja JGKC – MRCC Klaipėda viršininkui (ar kapitonui koordinatoriui) nutraukti arba sustabdyti SAR operaciją, jei tikslinga;
\n
-atleidžia paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemones nuo tolesnių paieškos ir gelbėjimo darbų, kada jų pagalba daugiau nereikalinga;
\n
-parengia pranešimą valdžios institucijoms apie operacijos rezultatus;
\n
-naudoja Tarptautinį situacijos pranešimo formatą „SITREP“ arba Alternatyvų SITREP formatą; susisiekdamas su kaimyninių valstybių MRCC;
\n
-panaudoja SAR sraigtasparnį arba gelbėjimo katerius MEDEVAC operacijos atlikimo metu.
\n

Be to, SMC SAR operacijos metu fiksuoja įvykių eigą chronologine tvarka:

\n
-paieškos rajonus, panaudotas paieškos ir gelbėjimo (SAR) priemones ir pasiektus rezultatus;
\n
-SAR sraigtasparnių ir kitų orlaivių skrydžių ir skraidymo valandų kiekį, panaudotų jūros laivų kiekį ir pasiektus rezultatus;
\n
-pranešimus apie vizualinius ir garsinius stebėjimus;
\n
-gaunamą ir išsiunčiamą informaciją ir pokalbius;
\n
-įvertina paieškos rezultatus, pasiektus kiekvienos paros pabaigoje;
\n
-rengia SAR operacijos eigos pranešimus: reguliariai – atitinkamoms valdžios institucijoms ir dingusio be žinios arba nelaimės ištikto laivo savininkui arba agentui ir žiniasklaidai, jei ūkio subjekto Ekstremalių situacijų valdymo centras nėra aktyvuotas.
\n

SMC taip pat vykdo CSOV funkcijas, kurių priskyrimas aprašytas Plano 15.4 punkte.

\n

Plano V dalis „Priedai“, skirta tarnybiniam naudojimui, išsiųsta suinteresuotoms institucijoms paprastuoju ir elektroniniu paštu.

\n

CIVILINĖS SAUGOS DEPARTAMENTO PRIE KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS PLK. ANTANAS PAULIKAS ______________

", "next": 0}