{"html": "

Minėtuose nuostatuose buvo inter alia nustatyta: teritorijų planavimo dokumentų registro objektai yra Vyriausybės ar Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka patvirtinti bei pradėti rengti visų valdymo lygių teritorijų planavimo dokumentai, duomenys apie juos, jų užsakovus ir projektuotojus (3.1 punktas); teritorijų planavimo dokumentų registro subjektai yra Seimas, Vyriausybė, Statybos ir urbanistikos ministerija, kitos ministerijos ir valstybinės tarnybos, apskričių administracija ir savivaldybės, teritorijų planavimo dokumentų užsakovai, projektavimo organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių asmenys (3.2.1 punktas); laisvas ir nemokamas priėjimas prie teritorijų planavimo dokumentų registro duomenų suteikiamas aukščiausio hierarchinio lygmens valstybinėms institucijoms (subjektams), taip pat apskričių ir savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams; jie tiesiogiai kreipiasi (pateikia paraiškas) į atsakingą registro tvarkytoją (3.2.2 punktas); kitiems teritorijų planavimo dokumentų registro subjektams (bankams, projektavimo ir kitoms suinteresuotoms organizacijoms) informacija teikiama tik apie įregistruotus teritorijų planavimo dokumentus ir kas yra jų generalinis užsakovas (3.2.3 punktas); duomenis apie patvirtintus atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus atsakingam teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui pateikia užsakovas, kurio užsakymu buvo rengiamas atitinkamas dokumentas (4.2 punktas); duomenis apie pradėtus rengti atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus atsakingam teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui pateikia užsakovas, kurio užsakymu pradėtas rengti dokumentas (4.4 punktas); fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys susipažinti su duomenimis apie teritorijų planavimo dokumentų registre registruotus dokumentus, kreipiasi į atitinkamo lygmens atsakingus tvarkytojus, o už informacijos pateikimą registro atsakingas tvarkytojas gali imti nustatyto dydžio mokestį (4.5 punktas).

\n

Minėtuose nuostatuose buvo nustatyta ir tai, kad teritorijų planavimo dokumentai registre kaupiami ir tvarkomi trimis lygmenimis: valstybiniu, apskrities, savivaldybių (6.1 punktas); valstybinės reikšmės teritorijų planavimo dokumentai registre skirstomi į tris grupes: visos šalies teritorija, nacionaliniai parkai, respublikos miestai (6.2 punktas); registruojant teritorijų planavimo dokumentus atitinkamo lygmens registre fiksuojami šie duomenys: registracijos numeris, dokumento pavadinimas, generalinis dokumento užsakovas, kiti užsakovai (jei tokie yra), dokumento generalinis rangovas, kiti rangovai (jei tokie yra), kas dokumentą patvirtino (institucija, data, dokumento, kuriuo patvirtintas teritorinio planavimo dokumentas, numeris), pakartotiniai papildymai, kur saugomas dokumento originalas, kur saugomi dokumento dublikatai, dokumento rengimo pradžia, dokumento rengimo pabaiga (6.3 punktas).

\n
10.Seimas 1995 m. gruodžio 12 d. priėmė Teritorijų planavimo įstatymą, kuris įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d. Tą pačią dieną (1995 m. gruodžio 12 d.) Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“, kuris įsigaliojo 1995 m. gruodžio 30 d.
\n

Teritorijų planavimo įstatymas buvo skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimu, taip pat fizinių, juridinių asmenų ir valstybės institucijų tarpusavio santykiams šiame procese. Buvo inter alia apibrėžti teritorijų planavimo tikslai, lygmenys, rūšys, bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo objektai, organizatoriai, dokumentai, procesas, planų rengimas ir galiojimas, nustatyta teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka, apibrėžti jų registravimas, teritorijų planavimo duomenų bankas ir informacijos šaltiniai, visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese, teritorijų planavimo dokumentų viešas skelbimas, planavimo pasiūlymų teikimo tvarka, patvirtintų bendrųjų planų vykdymo viešumas, taip pat buvo reglamentuota valstybinė teritorijų planavimo priežiūra, žalos atlyginimas ir nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“ 2 straipsnį Teritorijų planavimo įstatymas (1995 m. gruodžio 12 d. redakcija) „Vyriausybės nustatyta tvarka“ turėjo būti taikomas visiems patvirtintiems, pradėtiems ir iki įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams.

\n

Teritorijų planavimo įstatyme buvo inter alia nustatyta: specialiojo planavimo objektai gali būti saugomos teritorijos, jų sistemos, gamtos ir nekilnojamosios kultūros vertybės (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas); specialiojo planavimo dokumentai gali būti nacionalinių ir regioninių parkų planavimo schemos (12 straipsnio 1 dalies 5 punktas); specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems bendriesiems planams, turi būti suderinti, apsvarstyti viešai (14 straipsnio 2 dalis); prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo, detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti viešai apsvarstyti (23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio įstatymo 24 straipsnyje buvo reglamentuojamas teritorijų planavimo dokumentų registravimas; buvo nustatyta: teritorijų planavimo dokumentams registruoti steigiamas teritorijų planavimo dokumentų registras, kurį sudaro valstybinis, apskrities ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registrai (1 dalis); teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti teritorijų planavimo registro nuostatai (2 dalis); visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalomai pateikiami registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo, o teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 dienų praneša žemės kadastro tvarkytojui (3 dalis); valstybinį teritorijų planavimo dokumentų registrą tvarko Statybos ir urbanistikos ministerija, apskrities – jos valdytojas, savivaldybės – savivaldybės vyriausiasis architektas (4 dalis); visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą žyminį mokestį gauti jų kopijas (5 dalis).

\n

Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje, reglamentavusiame visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, buvo inter alia nustatyta, kad bendrieji, detalieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai turi būti svarstomi viešai (1 dalis), taip pat kad visuomenės dalyvavimo planavimo procese bendroji tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatuose (3 dalis). Aptariamo įstatymo 26 straipsnyje, kuriame buvo reglamentuojamas teritorijų planavimo dokumentų viešas skelbimas, buvo nustatyta: bendrųjų planų, taip pat valstybinio ir apskrities lygmens specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo tikslas ir terminai viešai skelbiami per Lietuvos radiją ir televiziją, spaudą, o detaliųjų planų ir savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų – vietinėse visuomenės informavimo priemonėse ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo rengti planą priėmimo, skelbime nurodant viešo svarstymo etapus ir tvarką (1 dalis); visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su rengiamais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais planavimą organizavusioje institucijoje ir gauti jų ištraukų bei brėžinių kopijas už nustatytą žyminį mokestį, jeigu planavimo organizatorius yra valstybės ar savivaldybės institucija, o kiti planavimo organizatoriai teikia kopijas už atlyginimą, kuris nustatomas tarpusavio susitarimu (2 dalis); visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentų projektais supažindina planavimą organizavusi institucija, be to, su jais galima susipažinti ir atvirose parodose (3 dalis); susipažinti su parengtais valstybės, apskrities ir savivaldybės bendraisiais planais bei specialiojo planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo – viešai ekspozicijai (4 dalis); susipažinti su parengtais detaliaisiais planais skiriamas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip viena savaitė – viešai ekspozicijai (5 dalis); planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, jo svarstymo tvarką turi raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, kurių nekilnojamasis turtas pagal bendrojo, detaliojo plano arba specialiojo planavimo dokumento sprendinius rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams ir infrastruktūrai plėtoti, numatomas paimti visuomenės poreikiams arba numatoma pakeisti jo būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį (6 dalis).

\n
11.Teritorijų planavimo įstatymas (1995 m. gruodžio 12 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, tačiau čia nurodytos nuostatos, skirtos santykiams, susijusiems su viešu specialiojo planavimo dokumentų svarstymu, visuomenės supažindinimu su parengtais teritorijų planavimo dokumentų projektais, fizinių ir juridinių asmenų teise susipažinti su rengiamais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, gauti jų ištraukas bei brėžinių kopijas, iš esmės nebuvo pakeistos ar papildytos (nors kai kurių iš jų tekstinė išraiška ir buvo koreguojama).
\n
12.Minėta, kad pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo“ 2 straipsnį Teritorijų planavimo įstatymas (1995 m. gruodžio 12 d. redakcija) „Vyriausybės nustatyta tvarka“ turėjo būti taikomas visiems patvirtintiems, pradėtiems ir iki įstatymo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams.
\n

Vyriausybė 1996 m. gegužės 24 d. priėmė nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, kurio 5 punktu pripažino netekusiais galios Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintus Laikinuosius nuostatus. Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 617 įsigaliojo 1996 m. birželio 1 d.

\n

Nurodyto Vyriausybės nutarimo 1.1 punkte nustatyta, kad miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos; šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose.

\n

Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 617 buvo keičiamas, bet jo 1.1 punktas keičiamas nebuvo.

\n
13.Vyriausybė savo 1996 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 721) 1.1 punktu patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatus.
\n

Pagal šiuos nuostatus teritorijų planavimo dokumentų registras skirtas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams registruoto, jų papildymams ir keitimams įrašyti, taip pat pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams registruoti (rekomenduotina) (5 punktas). Teritorijų planavimo dokumentų registro steigėjas yra Vyriausybė (3 punktas). Teritorijų planavimo dokumentų registro objektas yra patvirtinti bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai (4 punktas). Teritorijų planavimo dokumentų registro centrinė ir administracinių lygmenų registrų duomenų bazės yra originalo duomenų bazės (8 punktas). Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenys yra inter alia: dokumento patvirtinimo duomenys (jį patvirtinusios institucijos pavadinimas, data, dokumento, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, numeris) (14.5 punktas); duomenys apie dokumento pakeitimus ir papildymus (institucijos pavadinimas, data, dokumento, kuriuo patvirtinti šie papildymai ir pakeitimai, numeris) (14.6 punktas); nuorodos apie vietą, kurioje saugomas dokumento originalas (15.5.1 punktas); ir vietą, kurioje saugomi dokumento dublikatai (15.5.2 punktas).

\n

Minėtuose nuostatuose taip pat buvo nustatyta, kad visi Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys, sumokėję nustatyto dydžio žyminį mokestį (pagal Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymą), turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje įstaigoje ir gauti jų kopijas (42 punktas), taip pat kad juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys gauti teritorijų planavimo dokumentų registro išrašą (kopiją), paduoda prašymą šio registro duomenų bazės tvarkytojui, o šis per 3 darbo dienas privalo patenkinti prašymą ir pateikti prašomus duomenis (45 punktas).

\n
14.Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“ 1.2 punktu buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatai.
\n

Teritorijų planavimo duomenų banko nuostatuose inter alia buvo nustatyta, kad teritorijų planavimo duomenų bankas skirtas dokumentų, įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų registre, sprendiniams įrašyti ir saugoti, taip pat grafiniams ir teksto duomenims, kurių reikia rengiant teritorijų planavimo dokumentus, saugoti (1 punktas). Buvo nustatyta, kad nemokamai teritorijų planavimo duomenų banko duomenys teikiami valstybės institucijoms pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą (24 punktas); kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims – planavimo organizatoriams teritorijų planavimo duomenų banko duomenys teikiami už nustatytą žyminį mokestį (pagal Žyminio mokesčio įstatymą) (25 punktas).

\n
15.Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 721 (ir juo patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai bei Teritorijų planavimo duomenų banko nuostatai) buvo ne kartą keičiamas, tačiau čia nurodytos nuostatos iš esmės pakeistos arba papildytos nebuvo (nors kai kurių iš jų tekstinė išraiška ir buvo koreguojama).
\n
16.Seimas 2004 m. sausio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė Teritorijų planavimo įstatymą (1995 m. gruodžio 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir išdėstė jį nauja redakcija. Naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.
\n

Teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. redakcija) skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimu, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teisių ir pareigų planavimu šiame procese. Šiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, derinimu, tvirtinimu, galiojimu, registravimu, asmenų teise susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, apibrėžtas visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese, teritorijų planavimo viešumas.

\n

Teritorijų planavimo įstatyme (2004 m. sausio 15 d. redakcija) inter alia yra (buvo) nustatyta: teritorijų planavimo dokumentai registruojami teritorijų planavimo dokumentų registre (28 straipsnio 1 dalis); visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas (28 straipsnio 5 dalis); bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas yra viešas (30 straipsnio 1 dalis); teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.) atlieka planavimo organizatorius (30 straipsnio 2 dalis); fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimas, leidyba ir pan.) (31 straipsnio 2 dalis); planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti visuomenės informavimo priemonėse (31 straipsnio 4 dalis).

\n

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatyme (2004 m. sausio 15 d. redakcija) buvo nuostatų, expressis verbis reguliuojančių su teritorijų planavimo dokumentų paskelbimu ir įsigaliojimu susijusius santykius, būtent: patvirtintas valstybės, apskrities bendrasis (generalinis) planas įsigalioja kitą dieną po to, kai „Valstybės žiniose“ paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos sprendimas dėl bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data (11 straipsnio 10 dalis); patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data; patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai (18 straipsnio 4 dalis).

\n

Teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, tačiau čia nurodytos nuostatos pakeistos arba papildytos nebuvo (nors kai kurių iš jų tekstinė išraiška ir buvo koreguojama) (iki 2007 m. balandžio 5 d., kai įsigaliojo Seimo 2007 m. kovo 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas).

\n
17.Apibendrinant su teritorijų planavimo dokumentų rengimu ir jų paskelbimu susijusių santykių teisinį reguliavimą aptariamuoju laikotarpiu pažymėtina, kad tas teisinis reguliavimas leido įvairiems asmenims dalyvauti svarstant parengtus, bet dar nepatvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, fiziniai ir juridiniai asmenys turėjo teisę susipažinti su parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas. Jokių kliūčių tam teisės aktuose nebuvo nustatyta. Kur saugomi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, asmenys galėjo sužinoti iš teritorijų planavimo dokumentų registro; buvo nustatyta tokia teritorinio planavimo dokumentų registravimo tvarka, kad teritorijų planavimo dokumentų registre turėjo būti numatoma, kur yra saugomas teritorijų planavimo dokumento originalas ir dublikatai.
\n
18.Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 patvirtinti Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai ir Teritorijų planavimo duomenų banko nuostatai buvo pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija Vyriausybės 2004 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigaliojusio 2004 m. lapkričio 14 d.) 1.1, 1.2 punktais.
\n

Kai kurie iš šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų (1996 m. birželio 19 d. redakcija) punktų Teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose (2004 m. lapkričio 10 d. redakcija) buvo išdėstyti šiek tiek kitokia tekstine forma (be to, kai kuriems iš jų buvo suteikti kiti numeriai), tačiau teisinio reguliavimo turinys daugeliu atžvilgių liko nepakitęs. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste ypač pabrėžtina, kad principinė nuostata, jog kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę nustatytąja tvarka gauti teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis, liko. Taip pat liko principinė nuostata, kad teritorijų planavimo dokumentų registro duomenys yra inter alia dokumento patvirtinimo duomenys, duomenys apie dokumento keitimus, nuorodos apie vietą, kurioje saugomas dokumento originalas, ir vietą, kurioje saugomi dokumento dublikatai.

\n

Liko iš esmės nepakeista šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta teritorijų planavimo duomenų banko paskirtis. Be to, buvo nustatyta, kad teritorijų planavimo duomenų banko duomenys teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktų nustatyta tvarka (22 punktas); kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims teritorijų planavimo duomenų banko duomenys teikiami pagal duomenų teikimo sutartis (23 punktas). Taigi principinė nuostata, kad juridiniai ir fiziniai asmenys nustatytąja tvarka gali gauti teritorijų planavimo duomenų banko duomenis, liko.

\n
19.Seimas 2007 m. kovo 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2007 m. balandžio 5 d. Jo 2 straipsniu Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio (2006 m. birželio 8 d. redakcija) 8 dalis buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija; buvo nustatyta: patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų, aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo įstatymų nustatytais atvejais paskelbiamas „Valstybės žiniose“ ir visas teritorijų planavimo dokumentas paskelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www. valstybes-zinios. lt), savivaldybės patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data; patvirtinti specialieji planai galioja neterminuotai.
\n

V Dėl Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai.

\n
1.Minėta, kad ginčijamu Vyriausybės nutarimu patvirtinta Schema buvo pakeista Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 690, taip pat kad ginčijamo Vyriausybės nutarimo priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija.
\n

Pareiškėjai neginčija Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 690 ir Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 nustatyto teisinio reguliavimo, jis nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

\n
2.Pagal Konstituciją teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri yra nustatyta būtent tuo metu, kai jie yra išleidžiami.
\n

Todėl nors pareiškėjai prašo ištirti, ar ginčijamas Vyriausybės nutarimas (jo dalis) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja ne tik įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) straipsniams (jų dalims), bet ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (taip nuo 2003 m. sausio 1 d. vadinamas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) straipsniams (jų dalims), išdėstytiems 2005 m. liepos 7 d. redakcija, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje netirs, ar ginčijamas Vyriausybės nutarimas (jo dalis) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja 2005 m. liepos 7 d. redakcija išdėstytiems Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo straipsniams (jų dalims).

\n
3.Vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui.
\n

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, jis negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad būtų iš esmės klaidinga prezumpcija, esą poįstatyminis teisės aktas turi atitikti antikonstitucinį įstatymą, tokia prezumpcija paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, sampratą; taip būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, nuostatos, kuriomis yra įsiterpiama į ginčijamo įstatymo reguliuojamus visuomeninius santykius, privalo tai konstatuoti (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas).

\n
4.Pagal pareiškėjų – Seimo narių grupės, Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Klaipėdos apygardos teismo prašymus sprendžiant, ar ginčijamas Vyriausybės nutarimas neprieštaravo Konstitucijai ir įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) straipsniams (jų dalims), būtina išsiaiškinti, ar pats šis įstatymas (jo straipsniai (jų dalys)) atitiko Konstituciją.
\n
5.Šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuota, kad Konstitucija expressis verbis nenustato teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinių ar visų galimų jų paskelbimo būdų – tai nustatyti įstatymu turi įstatymų leidėjas; reguliuodamas šiuos santykius, įstatymų leidėjas gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą; galimos ir tokios teisinės situacijos, kai įstatyme nustačius vienintelį teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinį ar vienintelį teisės aktų paskelbimo būdą toks teisinis reguliavimas būtų neracionalus, teisiškai ydingas, konstituciškai nepagrįstas, nes neleistų atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintai teisei pasiekti savo tikslų, inter alia dėl to, kad teisės akto nuostatos (pvz., grafinės dalies) būtų neadekvačiai suprantamos dėl ne itin aukštos poligrafijos kokybės, taip pat kad taip būtų nukrypta nuo konstitucinės teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo sampratos (be to, paskelbimo išlaidos galėtų būti nepamatuotai didelės).
\n

Taip pat konstatuota, kad Konstitucija – jos 7 straipsnio 2 dalis kartu su konstituciniu teisinės valstybės principu – ne tik leidžia, bet ir reikalauja nustatyti ne tik bendrąją oficialaus teisės aktų skelbimo tvarką, bet ir tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą, kad tais atvejais, kai dėl itin didelės teisės akto apimties, sudėtingos struktūros, techninių problemų, kylančių dėl grafinės dalies publikavimo, ar kitų pakankamai svarių priežasčių, konstituciškai pagrindžiančių atskirą teisės akto tekstinės ir grafinės dalių paskelbimą ir (arba) jų paskelbimą skirtingais būdais, tam tikri teisės aktai (jų dalys) būtų paskelbiami laikantis alternatyvios (palyginti su bendra teisės aktų oficialaus skelbimo tvarka) teisės aktų oficialios skelbimo tvarkos, kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais; tai mutatis mutandis taikytina ir situacijoms, kai atskirai ir (arba) skirtingais būdais turi būti paskelbiamos dvi arba daugiau teisės akto tekstinių dalių.

\n

Konstatuota ir tai, kad vien formalus teisės akto grafinės dalies išspausdinimas oficialiame leidinyje, kai dėl ne itin aukštos poligrafijos kokybės brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar pan. negalima įskaityti ir dėl to nėra užtikrinama galimybė teisės subjektams adekvačiai suprasti (sužinoti) jos turinį, negali būti laikomas konstituciškai pateisinamu, toks išspausdinimas neatitiktų konstitucinės teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo sampratos, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės aiškumo, suprantamumo reikalavimų.

\n
6.Minėta, kad ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo metu įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) buvo numatytas vienintelis oficialaus Vyriausybės nutarimų skelbimo šaltinis – „Valstybės žinios“.
\n

Įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) nebuvo nuostatų, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių (brėžiniai, lentelės, grafikai, schemos, žemėlapiai ar kt.), dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais.

\n

Šiame įstatyme taip pat nebuvo nuostatų, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose, kurių tiražas, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, galėtų būti mažesnis negu įprastinis „Valstybės žinių“ tiražas, o formatas galėtų skirtis nuo įprastinio „Valstybės žinių“ formato.

\n

Tokio diferencijuoto teisinio reguliavimo nenustatymas yra konstituciškai nepagrįstas, nes neatitinka konstitucinės teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo sampratos, įtvirtintos inter alia Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kuri kartu su konstituciniu teisinės valstybės principu suponuoja būtinybę nustatyti diferencijuotą teisinį Vyriausybės nutarimų (ir kitų teisės aktų) oficialaus skelbimo reguliavimą.

\n

Taigi įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) nustatytas visuminis teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu buvo ydingas, konstituciškai nepagrįstas.

\n

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, kaip minėta, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 31 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatyta, kad tais atvejais, kai Seimo nutarimai, Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti „Valstybės žiniose“ nėra techninių galimybių, tokie teisės aktai oficialiai paskelbiami tą pačią dieną: „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www. valstybes-zinios. lt) – teisės aktas su priedais (1 dalies 1 punktas); „Valstybės žiniose“ – teisės aktas be priedų (1 dalies 2 punktas); šiame straipsnyje nurodytus teisės aktus „Valstybės žiniose“ ir „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje oficialiai skelbia juos pasirašę pareigūnai (2 dalis). Taigi nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas kartu pripažino būtinybę diferencijuoti teisės aktų oficialaus skelbimo tvarką. Kartu paminėtina, kad Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 31 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

\n
7.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose, kurių tiražas, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, galėtų būti mažesnis negu įprastinis „Valstybės žinių“ tiražas, o formatas galėtų skirtis nuo įprastinio „Valstybės žinių“ formato, prieštaravo Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
8.Kadangi, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis oficialios jų skelbimo tvarkos, kuri nustatyta būtent tuo metu, kai jie yra išleidžiami, o tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas Vyriausybės nutarimas, galiojo Seimo 1993 m. balandžio 6 d. priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, kuriame dar nebuvo padaryta jokių pakeitimų ar papildymų, pažymėtina, kad ši išvada padaryta tik dėl minėto įstatymo, išdėstyto pirmine, t. y. 1993 m. balandžio 6 d., redakcija.
\n
9.Minėta, kad įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas „Valstybės žiniose“ ir kad paskelbimo „Valstybės žiniose“ diena yra jų išleidimo diena, kuri nurodoma kiekvieno leidinio pirmajame puslapyje; pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą Vyriausybės nutarimai turėjo būti skelbiami būtent „Valstybės žiniose“; nurodyto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie, pasirašyti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro, paskelbiami „Valstybės žiniose“.
\n
10.Pažymėtina, kad šios pareiškėjų – Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Klaipėdos apygardos teismo prašymuose nurodytos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, taip pat pareiškėjų – Seimo narių grupės, Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Klaipėdos apygardos teismo prašymuose nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl kurių yra ginčijama Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ atitiktis, kaip tik ir atspindėjo minėtą šiame įstatyme nustatyto visuminio teisinio reguliavimo ydingumą, konstitucinį nepagrįstumą.
\n

Šis konstatavimas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą minėtą įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) nustatyto visuminio teisinio reguliavimo ydingumą, konstitucinį nepagrįstumą atspindėjo vien nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies nuostatos.

\n

Įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas jokiais kitais aspektais nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

\n
11.Konstatavęs, kad įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose, kurių tiražas, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, galėtų būti mažesnis negu įprastinis „Valstybės žinių“ tiražas, o formatas galėtų skirtis nuo įprastinio „Valstybės žinių“ formato, prieštaravo Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat konstatavęs, kad šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl kurių yra ginčijama Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ atitiktis, kaip tik ir atspindėjo minėtą šiame įstatyme nustatyto visuminio teisinio reguliavimo ydingumą, konstitucinį nepagrįstumą, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje netirs, ar minėtas Vyriausybės nutarimas neprieštaravo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai.
\n

Priešingu atveju (jeigu Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ atitiktis įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai būtų tiriama) būtų paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, samprata, Konstitucijos viršenybės principas, būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė.

\n
12.Pagal pareiškėjų prašymus sprendžiant, ar Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime:
\n
–Konstitucija – jos 7 straipsnio 2 dalis kartu su konstituciniu teisinės valstybės principu – reikalauja nustatyti ne tik bendrąją teisės aktų oficialaus skelbimo tvarką, bet ir tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą, kad tais atvejais, kai dėl itin didelės teisės akto apimties, sudėtingos struktūros, techninių problemų, kurių kyla dėl grafinės dalies publikavimo, ar kitų pakankamai svarių priežasčių, konstituciškai pagrindžiančių atskirą teisės akto tekstinės ir grafinės dalių paskelbimą ir (arba) jų paskelbimą skirtingais būdais, tam tikri teisės aktai (jų dalys) būtų oficialiai paskelbiami laikantis alternatyvios (palyginti su bendrąja teisės aktų oficialaus skelbimo tvarka) teisės aktų oficialaus skelbimo tvarkos, kituose šaltiniuose ir (arba) kitais budais; tai mutatis mutandis taikytina ir situacijoms, kai atskirai ir (arba) skirtingais budais turi būti paskelbiamos dvi arba daugiau teisės akto tekstinių dalių;
\n
–ir tokiais atvejais, kai teisės akto grafinė dalis paskelbiama atskirai nuo tekstinės dalies (kitame šaltinyje) ir (arba) kitokiu nei tekstinė dalis būdu (kaip minėta, tam tikrų teisės aktų grafinės dalies skelbimas atskirai nuo tekstinės dalies (kitame šaltinyje) ir (arba) kitokiu nei tekstinė dalis būdu turi būti ne taisyklė, bet išimtis), privalu laikytis iš Konstitucijos kylančių teisės aktų paskelbimo oficialumo, viešumo reikalavimų, taip pat būtina užtikrinti, kad atskiras teisės aktų tekstinės ir grafinės dalių publikavimas nesudarytų prielaidų kvestionuoti jų turinio autentiškumo; inter alia būtina, kad: laikantis bendrosios (įprastos) teisės aktų oficialaus skelbimo tvarkos – atitinkamame šaltinyje būtų paskelbta, jog tam tikru klausimu yra priimtas atitinkamas legislatyvinis sprendimas; iš šiame šaltinyje paskelbtų teisės aktų turi būti aišku, kad tam tikra (tam tikros) šio teisės akto sudedamoji dalis (sudedamosios dalys) šiame šaltinyje nėra paskelbta (paskelbtos); kad būtų aišku, kur galima susipažinti su šia (šiomis) minėtame šaltinyje nepaskelbta (nepaskelbtomis) teisės akto sudedamąja dalimi (sudedamosiomis dalimis); kad būtų praktiškai užtikrintas atitinkamos teisės akto dalies (taigi ir viso teisės akto kaip visumos) prieinamumas teisės subjektams, be to, tiems teisės subjektams neturi kilti pagrįstų abejonių dėl tos (tų) minėtame šaltinyje nepaskelbtos (nepaskelbtų) teisės akto sudedamosios dalies (sudedamųjų dalių) turinio autentiškumo; jeigu laikomasi šių sąlygų ir, žinoma, jeigu atitinkamos teisės akto sudedamosios dalies (sudedamųjų dalių) nepaskelbimas minėtame šaltinyje gali būti konstituciškai pagrindžiamas, savaime nėra pagrindo teigti, kad atitinkamas teisės aktas yra „nepaskelbtas“ arba kad jis yra „paskelbtas“ neviešai, neoficialiai, t. y. nesilaikant Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nepaisant konstitucinio teisinės valstybės principo;
\n
–galimos ir tokios teisinės situacijos, kai įstatyme nustačius vienintelį teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinį ar vienintelį teisės aktų paskelbimo būdą toks teisinis reguliavimas būtų ne tik neracionalus, bet ir teisiškai ydingas, konstituciškai nepagrįstas, nes neleistų atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintai teisei pasiekti savo tikslų dėl to, kad nebūtų įmanoma operatyviai, kuo sparčiau įgyvendinti tam tikrų legislatyvinių sprendimų, dėl to, kad būtų negarantuojama atitinkamos informacijos slaptumo apsauga, taip pat dėl to, kad teisės akto nuostatos (pvz., grafinės dalies) būtų neadekvačiai suprantamos dėl ne itin aukštos poligrafijos kokybės ir t. t.; taip būtų nukrypta nuo konstitucinės teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo sampratos (be to, paskelbimo išlaidos galėtų būti nepamatuotai didelės);
\n
–pagal Konstituciją teisinių santykių subjektai yra įpareigoti elgtis sąžiningai, taip, kad nepažeistų teisės, jie turi pareigą patys stengtis sužinoti, ko iš jų reikalauja teisė, – to reikalauja nuo konstitucinio teisinės valstybės principo neatsiejamas bendrasis teisės principas bona fides; jeigu kurios nors teisės akto sudedamosios dalies nepaskelbimas oficialiame (įprastame) teisės aktų skelbimo šaltinyje gali būti konstituciškai pagrindžiamas ir jeigu nepažeidžiamos sąlygos, kad minėtame šaltinyje turi būti paskelbta, jog tam tikru klausimu yra priimtas atitinkamas legislatyvinis sprendimas, iš šiame šaltinyje paskelbtų teisės aktų turi būti aišku, kad tam tikra šio teisės akto sudedamoji dalis šiame šaltinyje nėra paskelbta, turi būti aišku, kur galima susipažinti su šia minėtame šaltinyje nepaskelbta teisės akto sudedamąja dalimi, turi būti praktiškai užtikrintas atitinkamo teisinio reguliavimo prieinamumas teisės subjektams ir jiems negali kilti pagrįstų abejonių dėl tos minėtame šaltinyje nepaskelbtos teisės akto sudedamosios dalies turinio autentiškumo, joks teisės subjektas negali nesilaikyti teisės reikalavimų vien dėl to, kad šie reikalavimai kyla iš tokios teisės akto dalies, kuri buvo paskelbta atskirai nuo kitų.
\n
13.Šioje konstitucinės justicijos byloje yra nustatyta, kad, kaip minėta:
\n
–„Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo buvo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas); kartu buvo paskelbtas šio Vyriausybės nutarimo priedas „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“, o visa Schema „Valstybės žiniose“ paskelbta nebuvo;
\n
–Schema yra didelės apimties – ją sudaro 18 tomų (daugiau kaip 1400 lapų), ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį; be to, grafinėje dalyje yra ir didelio formato brėžiniai (51,5 x 226 cm, 51x221 cm, 59,5x100 cm, 43x123 cm, 4x161,5 cm, 59,5x167 cm, 59,5x171 cm, 59x189,5 cm, 59x207 cm ir pan.);
\n
–1994 m. gruodžio mėn., t. y. tuo metu, kai Schema buvo patvirtinta Vyriausybės, ir dar ilgą laiką po to Schemos visa apimtimi (visų jos sudedamųjų dalių) tokiu formatu, kokiu ji buvo patvirtinta Vyriausybės, ir tokiu tiražu bei formatu, kokiu tuo metu buvo spausdinamos „Valstybės žinios“, neprarandant Schemos informacinės vertės (aiškumo, kokybės ir t. t.), paskelbti būtent „Valstybės žiniose“, kuriose pagal įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) turėjo būti oficialiai skelbiami Vyriausybės nutarimai, iš esmės nebuvo techninių galimybių;
\n
–iš teisės aktų, reglamentavusių teritorinio planavimo dokumentų rengimą, registravimą, paskelbimą ir įsigaliojimą (kai kurie iš jų buvo išleisti netrukus po to, kai Schema buvo patvirtinta Vyriausybės), matyti, kad teisės subjektams turėjo būti (ir iš tikrųjų buvo) aišku, kur galima susipažinti su „Valstybės žiniose“ nepaskelbta Schema (jos originalais, kopijomis);
\n
–visi asmenys, norėję susipažinti su Schema, galėjo tai padaryti – jiems nebuvo ir nėra kliudoma ją skaityti, daryti kopijas ir pan.;
\n
–išduodant detaliojo planavimo (Kuršių nerijos nacionaliniame parke) sąlygas visuomet buvo ir yra remiamasi Schema, o pačiuose detaliuosiuose planuose yra „tiesiog įdėtos“ Schemos „ištraukos“;
\n
–išduodant detaliojo planavimo (Kuršių nerijos nacionaliniame parke) sąlygas dėl Schemos prieinamumo teisės subjektams ar turinio autentiškumo teisinių ginčų nekildavo, taigi nors Schema nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“ visa („Valstybės žiniose“ buvo paskelbti tik jos pagrindiniai teiginiai), buvo visuotinai pripažįstama, kad ji galioja.
\n
14.Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant j minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.
\n
15.Taip pat pažymėtina, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra padaryta išvada, jog įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose (kurių tiražas, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, galėtų būti daug mažesnis negu įprastinis „Valstybės žinių“ tiražas, o formatas galėtų skirtis nuo įprastinio „Valstybės žinių“ formato), prieštaravo Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
16.Taigi dėl visų čia nurodytų aplinkybių vien tai, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nebuvo visa paskelbta „Valstybės žiniose“, savaime neduoda pagrindo teigti, kad Schema buvo „nepaskelbta“ arba „paskelbta“ neviešai, neoficialiai, kad jos prieinamumas teisės subjektams nebuvo užtikrintas ir šitaip buvo pažeisti Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo. Taigi, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
17.Dėl visų čia nurodytų aplinkybių šioje konstitucinės justicijos byloje nagrinėjama teisinė situacija iš esmės skiriasi nuo teisinės situacijos, nagrinėtos konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458) neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 95 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 8 straipsnio 1 daliai, kurioje Konstitucinis Teismas 2003 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 prieštaravo Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir kuriuo remiamasi pareiškėjų prašymuose.
\n

Tokį šių dviejų teisinių situacijų skirtingumą lemia inter alia tai, kad minėtoje anksčiau nagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje buvo tiriama, ar Konstitucijai neprieštarauja teisės aktas, kurio apimtis nebuvo itin didelė, struktūra nebuvo sudėtinga, o svarbiausia, tas teisės aktas neturėjo grafinės dalies, dėl kurios publikavimo „Valstybės žiniose“ kiltų kokių nors techninių problemų. Be to, Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458 prieštaravimas Konstitucijai Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarime grindžiamas tuo, kad Vyriausybė jokiame oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje po Konstitucijos įsigaliojimo apskritai nepaskelbė savo 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos, taigi apskritai neįvykdė savo konstitucinės pareigos per protingai trumpą laiką atlikti šio iki Konstitucijos įsigaliojimo Vyriausybės išleisto ir tebegaliojusio teisės akto peržiūrą ir jį pagal jo paskelbimą suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

\n
18.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria:

\n
1.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) (Žin., 1993, Nr. 12-296) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

\n

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

\n

Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius Toma Birmontienė Egidijus Kūris Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Ramutė Ruškytė Vytautas Sinkevičius Stasys Stačiokas Romualdas Kęstutis Urbaitis ______________

", "next": 0}