159.Šis įstatymas įteisina naujas sąvokas bei terminus: vietoj senųjų sąvokų „invalidas“, „invalidumas“ įteisinamos naujos – „neįgalusis“, „neįgalumas“. Atsisakoma diskriminacinių nuostatų, kurios pabrėžia neįgalaus žmogaus išskirtinumą, teisiškai įtvirtinamos neįgaliųjų lygios teisės ir galimybės visuomenėje.
\n
160.Minėtu įstatymu įtvirtinama nauja neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo sistema – darbingumo lygio nustatymas vietoj invalidumo grupės. Nustatyti neįgalumo ir darbingumo lygius pavedama vienai institucijai – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
\n
161.2005 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 2005, Nr. 71-2555) buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 1 dienos. Pagal šį įstatymą neįgaliems darbingo amžiaus asmenims vietoj invalidumo grupių nustatomas darbingumo lygis, todėl šiems asmenims atitinkamai skiriamos ir mokamos netekto darbingumo pensijos.
\n
162.Tuo atveju, kai asmuo, neatsižvelgiant į lytį, dėl tam tikrų priežasčių negali dirbti ir būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, tam tikras garantijas jam užtikrina valstybė. Jeigu asmuo slaugo namuose neįgalų asmenį, jis draudžiamas pagrindinei valstybinei socialinio draudimo pensijos daliai valstybės biudžeto lėšomis. Nuo 2008 m. sausio 1 d. siūloma šiuos asmenis drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai bei nedarbo socialiniu draudimu. Motina ar tėvas, globėjas, išėjęs atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, taip pat draudžiamas pagrindinei valstybinei socialinio draudimo pensijos daliai valstybės biudžeto lėšomis. Nuo 2008 m. sausio 1 d. šie asmenys bus draudžiami visai valstybinei socialinio draudimo pensijai bei nedarbo socialiniu draudimu.
\n
163.Siekdama efektyviau ir racionaliau tenkinti neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis poreikį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis 2004–2010 m. strategiją, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A1-114 (Žin., 2004, Nr. 78-2725). Strategijos tikslas – sukurti bendrą teisinę, ekonominę ir organizacinę sistemą, kuri, racionaliau naudojant valstybės biudžeto lėšas, pagerintų žmonių, turinčių judėjimo, regos ir klausos sutrikimų, aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis ir palengvintų medicininę, socialinę bei profesinę reabilitaciją. Pagrindinės šios strategijos įgyvendinimo kryptys: tobulinti teisinę sistemą ir siekti kuo veiksmingiau patenkinti, naudojant techninės pagalbos priemones, neįgaliųjų specialiuosius poreikius; įvertinti teikiamų paslaugų kokybę ir jas gerinti atskirose apskrityse steigiant teritorinius padalinius; racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Įgyvendinant šią strategiją, 2005 metais savo veiklą pradėjo Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – centras) 2 regioniniai skyriai. 2005 metais veikė šio centro 4 regioniniai skyriai, 2006 metais – šio centro 6 regioniniai skyriai.
\n
164.2005 metais įgyvendinant Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis 2004–2010 m. strategiją, toliau buvo tęsiamas gyventojų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis. 2005 metais buvo vykdomos techninės pagalbos priemonių viešojo pirkimo procedūros. Tam iš valstybės biudžeto buvo skirta 6200 tūkst. litų. 2005 metais įsigytos 4052 techninės pagalbos priemonės, iš jų 3354 techninės pagalbos priemonės suaugusiesiems, 27 elektriniai vežimėliai ir 698 techninės pagalbos priemonės vaikams. Pagal sudarytas remonto ir individualaus pritaikymo sutartis atlikta remonto paslaugų už 283840 litų, suremontuota ir pritaikyta 2341 techninės pagalbos priemonė. Per 2005 metus techninės pagalbos priemonėmis buvo aprūpinta daugiau kaip 22 tūkst. gyventojų. Kompensacinės technikos priemonių poreikis patenkintas maždaug 90 procentų.
\n
165.Gyventojams aprūpinti techninės pagalbos priemonėmis 2006 metais iš valstybės biudžeto buvo skirta 6500 tūkst. litų. 2006 metais buvo įsigyta 21733 techninės pagalbos priemonės, išmokėtos dvi kompensacijos asmenims, įsigijusiems naujus aktyvaus tipo vežimėlius; asmenims išduota 26370 techninių pagalbos priemonių, suremontuotos bei individualiai pritaikytos 2549 techninės pagalbos priemonės, nupirkti ir išduoti 44 elektriniai vežimėliai. Nuo 2006 metų elektriniais vežimėliais aprūpinami ne tik suaugusieji, bet ir vaikai nuo 14 metų. Per 2006 metus techninės pagalbos priemonėmis buvo aprūpinta daugiau kaip 22 tūkst. gyventojų. Kompensacinės technikos priemonių poreikis patenkintas maždaug 90 procentų.
\n
166.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1426 (Žin., 2005, Nr. 152-5603) patvirtinti Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai. Vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1423 (Žin., 2005, Nr. 152-5600), Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas buvo pakeistas į Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta vykdyti steigėjo funkcijas. Nuo 2006 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šios institucijos nagrinėja svarbiausiuosius neįgaliųjų klausimus sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, švietimo ir ugdymo, aplinkos pritaikymo, užimtumo, visuomenės švietimo, sporto, kultūros ir poilsio srityse.
\n
167.2007 m. sausio 1 d. Lietuvoje valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas gavo 404125 moterys ir 192180 vyrų, valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijas – 44760 moterų ir 41304 vyrai, valstybines šalpos išmokas – 72650 moterų ir 28039 vyrai. f) 168. Informacija apie Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies f punkto įgyvendinimą Lietuvoje buvo pateikta trečiajame pranešime. 2005–2006 metais šią sritį reglamentuojantys teisės aktai nepasikeitė.
\n
2 dalis a) 169. 2005 metais priimti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-304 redakcija), kurie nustato, kad tuo atveju, jeigu diskriminacija dėl lyties yra susijusi su šeimine ar santuokine padėtimi, tai laikoma ypač diskriminuojančia veika. b) 170. Nuo 2005 m. liepos 1 d. šalpos našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos neatsižvelgiant į tai, kad mirusysis, už kurį ši pensija skiriama jo vaikams (įvaikiams), iki mirties nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Iki tol šalpos našlaičių pensijos vaikams, neturintiems teisės gauti socialinio draudimo našlaičių pensijų, buvo skiriamos tik už nuolatinius Lietuvos Respublikos gyventojus.
\n
171.2007 metais ir toliau tęsiamas išmokos vaikui, nustatytos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208), mokėjimas. Nuo 2004 m. liepos 1 d. ši išmoka vieną ar du vaikus auginančioms šeimoms buvo pradėta mokėti, iki vaikui sukaks 7 metai, o daugiau nei tris vaikus auginančioms šeimoms – iki vaikui sukaks 18 metų bei kol studijuoja, tačiau ne ilgiau nei iki 24 metų. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. 0,4 minimalaus gyvenimo lygio (toliau vadinama – MGL) dydžio išmoka vaikui pradėta mokėti vaikams nuo 7 iki 9 metų. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo vaiko gimimo dienos iki jam sukaks 3 metai skiriama 0,75 MGL dydžio išmoka per mėnesį (97,5 lito), o vaikui nuo 3 iki 9 metų – 0,4 MGL (52 litai) dydžio išmoka per mėnesį. Šeimai, auginančiai tris ir daugiau vaikų, kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 1,1 MGL dydžio išmoka per mėnesį (143 litai), o vaikams nuo 3 iki 18 metų ir vyresniems, kol jie mokosi dieninėje mokymosi įstaigoje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, – 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį (52 litai).
\n
172.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273 ), numatyta laipsniškai pereiti prie išmokų mokėjimo kiekvienam vaikui iki 18 metų arba vyresniam, kol jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje (2 lentelės 59 priemonė). Vykdant priimtus įsipareigojimus, išmokos vaikui mokėjimas pratęstas vaikams iki 12 metų nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kad, 2007 m. birželio 5 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 22 straipsnio pakeitimą, nuo 2008 m. sausio 1 d. išmoka vaikui bus mokama visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose.
\n
173.2007 metų valstybės biudžete numatyta 23,2 mln. litų išmokai vaikui nuo 9 iki 12 metų mokėti ir administruoti nuo 2007 m. rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu vidutiniškai per mėnesį išmoką vaikui gauna apie 350 tūkst. Lietuvos vaikų iki 9 metų. Nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. išmoką vaikui papildomai gaus 105 tūkst. vaikų. Išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos. Kreiptis dėl šios išmokos reikia į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių. c) 174. 2006 metais priimtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 17-589). Pagal šį įstatymą turintys vaikų ir su jais gyvenantys senyvi ar neįgalūs žmonės turi tokias pat galimybes gauti jiems būtiną valstybės pagalbą kaip ir tie, kurie yra vieniši. Minėtu įstatymu siekiama skatinti socialinių paslaugų įvairovę ir didinti jų prieinamumą visiems, užtikrinti gerą jų kokybę.
\n
175.2006 metais socialines paslaugas stacionariose įstaigose, dienos centruose, krizių centruose, nakvynės namuose gavo apie 114 tūkst. gyventojų. Apie 8 tūkst. neįgalių ir senyvų asmenų gavo paslaugas į namus (iš jų 40 procentų – kaimo gyventojai). Dar apie 100 tūkst. gyventojų gavo nemokamą maitinimą, aprūpinimą būtiniausiais reikmenimis, transporto paslaugas. Tarp šių paslaugų gavėjų kaimo gyventojai sudaro 40 procentų. Socialinių paslaugų gavėjų per pastaruosius 3 metus padaugėjo beveik dvigubai. Šioje srityje ypač svarbi nestacionarių paslaugų, kurios suteikia asmenims galimybę gauti reikiamą socialinę pagalbą bendruomenėje ir neapsigyvenant socialinės globos įstaigoje, o liekant gyventi savo namuose, plėtra.
\n
Ypač pagausėjo asmenų, gaunančių socialines paslaugas dienos centruose: 2003 metais dienos centrus lankė apie 34 tūkst. neįgaliųjų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, o 2006 metais – daugiau nei 90 tūkstančių. Dienos centrų neįgaliesiems per šį laikotarpį taip pat padaugėjo: nuo 59 įstaigų 2003 metais iki 92 įstaigų 2005 metais; 2003 metais šių paslaugų gavėjai buvo 17,5 tūkst. suaugusiųjų ir 0,9 tūkst. vaikų, 2006 metais – 49,3 tūkst. suaugusiųjų ir 5,8 tūkst. vaikų. Sparčiai gausėjo vaikų dienos centrų: 2001 metais veikė 17 vaikų dienos centrų, o šiuo metu tokių centrų jau yra daugiau nei 120. Nestacionarių socialinių paslaugų (dienos socialinės globos centrai, savarankiško gyvenimo namai pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems, paramos šeimai ir krizių centrai) plėtra finansuojama ir ES struktūrinių fondų lėšomis. 2004–2006 metų laikotarpiu iš Europos regioninės plėtros fondo socialinių paslaugų projektams skirta 53,7 mln. litų.
\n
Iš šio fondo socialinių paslaugų plėtrai 2007–2013 metais numatoma skirti apie 152 mln. litų.
\n
176.Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 854 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1270 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos“ pakeitimo“ (Žin., 2007 Nr. 92-3699) Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonės papildytos nauja 8.7 priemone, kuria numatoma 2007 metais integruoti lyčių aspektą į įmonių socialinės atsakomybės priemones ir tuo užtikrinti šeimai palankių darboviečių plėtros sąlygas. Šeimai palankių darboviečių modelis turėtų apimti geros kokybės lengvai prieinamų vaikų ir kitų priklausomų šeimos narių priežiūros bei globos paslaugų galimybes, lanksčių užimtumo formų plėtrą, darbdavių ir profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų švietimą lyčių lygybės klausimais. Šeimai palankių darboviečių plėtra bus remiama ne tik valstybės biudžeto, bet ir Europos socialinio fondo lėšomis.
\n
12 straipsnis1 dalis
\n
177.Sveikatos apsaugą reglamentuojantys įstatymai neturi diskriminacinių nuostatų lyties pagrindu. Kiekvienas asmuo, neatsižvelgiant į lytį, Lietuvoje gali naudotis vienodomis sveikatos apsaugos priemonėmis, įskaitant priemones, teikiamas privačiuose šeimos planavimo centruose ir valstybinėse gydymo įstaigose, bet jomis neapsiribojant.
\n
178.Viena iš Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos krypčių – moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas sveikatos apsaugos srityje. Šios srities uždaviniai: spręsti specifines moterų ir vyrų sveikatos problemas; siekti ilgesnės vyrų gyvenimo trukmės – mažinti moterų ir vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumą; užtikrinti švietimą ir informavimą šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos klausimais, ypač kaime.
\n
179.Šiems uždaviniams įgyvendinti kasmet vykdomos atitinkamos priemonės. Siekiant paskatinti moteris rūpintis savo sveikata, ypač vėžio profilaktika, buvo išleistas lankstinukas „Kad moterys pasijaustų saugios“ ir išplatintas sveikatos priežiūros įstaigose. Per vieną iš televizijos kanalų „bėgančiąja eilute“ moterys buvo raginamos pasitikrinti dėl vėžio. Nuolat rengiami ir publikuojami informaciniai, konsultaciniai rašiniai pagrindiniuose šalies dienraščiuose, taip pat regioninėje žiniasklaidoje; propaguojamos prevencinės programos per Lietuvos radijo laidas. 2006 metais parengtos ir platinamos atmintinės „Šeimai apie nėštumo planavimą“ ir „Apie nėštumo planavimą ir lytiškai plintančias ligas“.
\n
180.Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 104-3856), nuo 2004 m. liepos Lietuvoje vykdoma Atrankinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa (Cervical Cancer Screening Programme). Tai valstybės remiama programa, skirta 30–60 metų moterims visoje Lietuvoje. Programa yra ilgalaikis valstybės rūpinimasis moterų sveikata – kas treji metai atrankinė patikra turi būti kartojama. Programa finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto: 2004 metais skirta 4 mln. litų, 2005 metais – 4 mln. litų, 2006 metais – 3,8 mln. litų. Per pustrečių metų ištirta apie 294 tūkst. moterų, arba 39 procentai visų 30–60 metų moterų. Šio amžiaus moterų grupėje nustatytas gimdos kaklelio vėžio in situ atvejų skaičius viršijo 50 procentų, palyginti su invaziniu vėžiu. Tai rodo, jog prevencinė veikla yra naudinga ir galima tikėtis, jog sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio mažės.
\n
181.Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4249), 2005 metų spalį pradėta įgyvendinti Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa (Breast Cancer Screening Programme). Numatyta, kad programoje turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 60 procentų 50–69 metų moterų. Programoje numatytos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Atsižvelgiant į technines galimybes ir žmogiškuosius išteklius, prognozuojama, kad programos įgyvendinimo pradžioje 60 procentų minėto amžiaus moterų bus patikrinta per 5 metus. Lietuvoje gyvena apie 418 tūkstančių 50–69 metų moterų, tad, remiantis minėtais skaičiavimais, per pirmuosius programos įgyvendinimo metus buvo planuota patikrinti apie 50 tūkst. moterų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto programai vykdyti 2005 metais buvo skirta 1,5 mln. litų, 2006 metais – 2,5 mln. litų, 2007 metais – 3 mln. litų. Programos įgyvendinimo pradžioje, 2005 metų spalio– gruodžio mėnesiais, pasitikrino apie 5 tūkst. moterų, 2006 metais programos paslaugos buvo suteiktos daugiau kaip 48 tūkst. moterų. Iš viso per 14 mėnesių (2006 metų sausio–2007 metų vasario mėnesiais) programos paslaugos buvo suteiktos daugiau kaip 58 tūkst. minėto amžiaus moterų.
\n
182.Privalomojo sveikatos draudimo tarybai pritarus ir sveikatos apsaugos ministrui 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973 (Žin., 2005, Nr. 152-5617) patvirtinus Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programą, 50–75 metų vyrai ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos (prostatos) vėžiu, pradėti tikrinti nemokamai. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto šiai programai vykdyti 2006 metais skirta 4,7 mln. litų.
\n
183.Lietuvoje kontracepcijos metodai vertinami įvairiai. Uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2003 metais atliktų tyrimų duomenimis, 15–25 metų moterų grupėje daugiau nei pusė (51 procentas) nesinaudoja jokiu kontracepcijos būdu. Kitose amžiaus grupėse šis procentas mažesnis: tarp 26–35 metų moterų, nesisaugančių nuo nėštumo, yra 19 procentų, tarp 35–45 metų – 32 procentai. Net 33 procentai kontracepcija nesinaudojančių apklaustųjų negalėjo nurodyti konkrečios priežasties, kodėl nesisaugo nuo nėštumo. Tyrimo duomenimis, iš visų kontracepcija nesinaudojančių seksualiai aktyvių Lietuvos moterų tik 1 procentas gimdytų, jeigu pastotų; visos taip atsakiusios moterys priklauso 26–35 metų grupei.
\n
184.Lietuvoje nėštumo nutraukimo tvarka yra reglamentuota Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ (Žin., 1994, Nr. 18-299). Moters pageidavimu nėštumą nutraukti leidžiama iki 12-tosios nėštumo savaitės, o esant medicininių indikacijų – iki 22-osios savaitės. Lietuvoje yra visos sąlygos saugiam abortui atlikti, todėl pastaraisiais metais dėl aborto komplikacijų nebuvo mirties atvejų. Statistiniai duomenys apie dirbtinių abortų dinamiką Lietuvoje pateikiami priedo 13 lentelėje.
\n
2 dalis 185. Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 1999, Nr. 102-2936) patvirtintose Rekomenduojamose paros maistinių medžiagų ir energijos normose nėščiosioms ir maitinančioms moterims yra pateiktos maistinių medžiagų ir energijos normos, užtikrinančios nėščiųjų ir maitinančių moterų fiziologinius poreikius. 2005 metais Respublikinio mitybos centro parengtuose metodiniuose nurodymuose „Kūdikių ir mažų vaikų žindymas“ (Vilnius, 2005), kuriais sveikatos priežiūros specialistams rekomendavo vadovautis Sveikatos apsaugos ministerija, skyriuje „Žindyvės mityba“ pateikiamos mitybos rekomendacijos žindyvėms. Vadovaudamiesi šiais nurodymais, specialistai teikia informaciją moterims.
\n
13 straipsnisa)
\n
186.Nuo 2006 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 130-4889). Įstatymas papildytas nuostatomis, suteikiančiomis teisę gauti piniginę socialinę paramą didesniam nepasiturinčių asmenų būriui. Siekiant užtikrinti piniginę socialinę paramą nepasiturinčiai šeimai, gyvenančiai kaimo vietovėje, įstatymas taip pat buvo papildytas nuostata, suteikiančia teisę gauti piniginę paramą motinai arba tėvui, kai vieno iš jų nėra arba vienas iš jų dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), auginančiam namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirbančiam šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnį piniginę socialinę paramą nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims sudaro socialinė pašalpa bei būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.
\n
187.2006 metais socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 37,8 tūkst. žmonių (1,1 procento nuolatinių Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2005 metais, socialinę pašalpą gavusių asmenų sumažėjo 30 procentų. Šį gavėjų sumažėjimą sąlygojo tai, kad pastebimai didėjo gyventojų pajamos (didėjo minimali mėnesinė alga, vidutinė senatvės pensija, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis), mažėjo nedarbas, gyventojų migracija. Vidutiniškai vienam šeimos nariui per mėnesį buvo mokama 96 litų socialinė pašalpa (2005 metais – 81 lito). 2006 metais kompensacijas būstui išlaikyti vidutiniškai per mėnesį gavo 96,1 tūkst. gyventojų (2,8 procento nuolatinių Lietuvos gyventojų). b) 188. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys bankų ir kitų finansų įstaigų veiklą, nenumato kreditavimo apribojimų, susijusių su asmens lytimi. c) 189. Lietuvos teisės aktai nenumato apribojimų moterims dalyvauti poilsio renginiuose, sporto ir visose kultūrinio gyvenimo srityse. Lygių galimybių plėtros centras kaip partneris 2004–2006 metais dalyvavo ES lėšomis paremtame tarptautiniame projekte „Moterys ir vyrai sporte ir žiniasklaidoje“. Projekto koordinatorius – Islandijos lyčių lygybės centras. Projekto tikslai: atskleisti moterų ir vyrų reprezentacijos sporte panašumus ir skirtumus; paskatinti lyčių stereotipų kaitą įvaizdžiuose, susijusiuose su sportu; šviesti asmenis, atsakingus už moterų ir vyrų įvaizdžio sporte formavimą; apie moterų ir vyrų sportininkų reprezentaciją parengti sporto reporteriams, instruktoriams, treneriams skirtą mokomąją medžiagą, kuria galima būtų pasinaudoti kasdieniame darbe; paskatinti diskusiją apie lyčių stereotipus sporte ES lygmeniu.
\n
14 straipsnis1 dalis
\n
190.Įgyvendinant Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2005–2009 metų programos priemones, skirtas kaimo gyvenamųjų vietovių moterų užimtumui didinti, kasmet teikiamos konsultacijos kaimo moterims, pradedančioms arba vykdančioms žemės ūkio ar žemės ūkiui alternatyvų verslą, rengiamos konferencijos, organizuojami renginiai. 2005–2006 metais Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai organizavo konferenciją „Kaimo moterų verslai ir perspektyvos“; Lietuvos ūkininkių draugijos deleguotos moterys dalyvavo tarptautinėje IV Baltijos šalių kaimo moterų konferencijoje Latvijoje. Aktyviausios 35 kaimo verslininkės dalyvavo Europos šalių mažų miestelių ir kaimų festivalyje Italijoje. Žemės ūkio ministerijoje Lietuvos ūkininkių draugija surengė kaimo moterų kalėdinių rankdarbių parodą-mugę. Lietuvos ūkininkių draugija taip pat organizavo seminarų ciklą „Alternatyvūs amatai Lietuvos kaime“ ir „Gyvenimo kokybės kaime gerinimas“. Seminaruose dalyvavo apie 800 moterų iš įvairių šalies apskričių. Seminarų metu teikiama informacija apie galimybes pradėti savo verslą plėtojant netradicinius amatus bei ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą šiam verslui plėtoti, taip pat pristatomos kaimo infrastruktūros plėtros priemonės.
\n
191.2006 metais Lietuvos ūkininkių draugija organizavo švietėjiškas ir informacines priemones, skirtas kaimo moterų verslumui ugdyti, socialinės atskirties mažinimo problemoms aptarti, kaimo moterų verslumo perspektyvoms, alternatyviems amatams skatinti, socialinei partnerystei ir gyvenimo kokybei kaime gerinti bei dalyvauti tarptautiniuose kaimo moterims skirtuose projektuose. 2006 metais tam skirta 74 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, suorganizuota 30 renginių.
\n
192.2006 metais Lietuvos žemės ūkio universitetas atliko tyrimą „Priemonių kaimo moterų užimtumui didinti ir verslumui skatinti parengimas“. Šio tyrimo metu, remiantis ES valstybių patirtimi, atlikta teisės aktų, reglamentuojančių smulkų ir vidutinį verslą, bei nacionalinių ir savivaldybių strateginių plėtros dokumentų, orientuotų į kaimo gyventojų (moterų) užimtumo didinimą bei verslumo skatinimą, analizė, parengtas priemonių kaimo moterų užimtumui didinti ir verslumui skatinti projektas.
\n
2 dalis a) 193. Tolygios kaimo ekonominės ir socialinės plėtros užtikrinimas, informacinės ir žinių visuomenės siekis, visuomenės teisinio švietimo skatinimas yra ilgalaikiai kaimo plėtros tikslai, nustatyti dar Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435) patvirtintoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje. Šiems ilgalaikiams tikslams pasiekti rengiamos ir įgyvendinamos atitinkamos programos ir priemonės.
\n
194.Įgyvendinant Valstybinę kaimo plėtros 2006–2008 metų programą, patvirtintą Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2006, Nr. 70-2564), organizuojamos konferencijos, seminarai, kiti švietėjiški renginiai, skirti socialinėms problemoms kaime spręsti. Lietuvos ūkininkių draugija organizuoja kaimo moterims skirtus švietėjiškus ir informacinius renginius: 2005 metais įvairiuose Lietuvos regionuose Lietuvos ūkininkių draugija organizavo seminarų ciklą „Kaimo moterų verslumo ugdymas“; konferenciją „Kaimo moterų socialinės atskirties mažinimas“; 24 Lietuvos rajonuose surengė švietėjiškų seminarų ciklą „Vertybių pokyčiai šiandieninėje kaimo šeimoje“. 2005 metais įvyko konferencija, skirta kaimo moterų socialinės atskirties mažinimo problemoms aptarti; Lietuvos ūkininkių draugijos deleguotos ūkininkės atstovavo Lietuvai parodoje „Kaimo amatai ir rankdarbiai“ Estijoje. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko tyrimą dėl priemonių kaimo moterims skatinti dalyvauti kaimo plėtros procesuose. c) 195. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad socialinės garantijos užtikrinamos neatsižvelgiant į lytį. Jeigu Lietuvos Respublikos gyventojas dirba pagal darbo sutartį ar verčiasi kitokia veikla, numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, gauna pajamų ir yra draudžiamas atitinkamomis draudimo rūšimis, jis įgyja teisę į atitinkamas socialines garantijas (pensiją, ligos, motinystės, tėvystės ir kitas išmokas). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 4 straipsnyje nurodyti draudžiamieji asmenys ir tai, kokia valstybinio socialinio draudimo rūšimi jie draudžiami.
\n
196.Asmenys, nepatenkantys į draudžiamųjų socialiniu draudimu sąrašą, gali draustis valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu bei valstybiniu savanoriškuoju socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms draudimu. Minėtųjų draudimų tvarka ir sąlygos reglamentuotos Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 339 (Žin., 2000, Nr. 26-696), bei Valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo ligos ir motinystės pašalpoms taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1997 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1191 (Žin., 1997, Nr. 98-2497; 1999, Nr. 99-2862).
\n
197.Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Atsižvelgiant į pajamų dydį, šie asmenys draudžiami papildomai pensijos daliai. Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai. d) 198. Skatindamos užimtumą, profesinės mokyklos, esančios kaimo vietovėse, bendradarbiauja su vietos bendruomene, sudaro galimybes mokytis pagal neformaliojo švietimo programas, įgyvendina aktualias vietos poreikiams darbo rinkos programas. Sutelktas dėmesys į profesinio mokymo organizavimo tobulinimą. Kuriama bendra pirminio ir tęstinio profesinio mokymo geros kokybės užtikrinimo sistema, tobulinamos mokymo programos, į jas įtraukiami verslumo ugdymo klausimai. Naujoms profesinio mokymo bei studijų programoms kurti 54 institucijos gavo Europos socialinio fondo paramą. Patobulinta anksčiau galiojusi profesinio mokymo kokybės vertinimo tvarka. Gerinant profesinio mokymo ir šalies ūkio poreikių atitikimą, rengiami profesinio rengimo standartai, tiriamas specialistų poreikis ūkio sektoriuose.
\n
199.Didinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, prioritetą teikiant kaimo vietovėms, įsteigtos 86 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės, iš jų 46 – kaimo vietovėse, finansiškai paremti 85 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatai, iš jų 37 – kaimo vietovėse.
\n
200.Skatinamas kaimo moterų neformalus švietimas lyčių lygių galimybių klausimais, teikiama informacija apie nuosavo verslo steigimą, ugdomas kaimo gyventojų supratimas apie vyrų ir moterų lygias galimybes, taip pat teikiama informacija kaimo moterims, pradedančioms arba plėtojančioms žemės ūkio ar žemės ūkiui alternatyvų verslą. Skatinant sėkmingą kaimo moterų verslumą, daug dėmesio skiriama šiems veiksniams: pradedančiųjų kaimo verslininkių mentorystei, konsultavimui, pagalbai rengiant verslo strategijas, moterų verslininkių tinklų kūrimui, realioms mikrokredito verslo pradžiai gavimo galimybėms, glaudesniam nacionalinės ir vietos politikos įgyvendinimo priemonių integravimui keliant moterų verslumo lygį.
\n
201.Kaimo moterų socialinės atskirties mažinimo, verslumo didinimo srityje svarbią vietą užima nevyriausybinės organizacijos. Lietuvoje veikiančios moterų organizacijos, kurių būstinės miestuose, į veiklą įtraukia ir kaimo moteris. Kai kurios moterų organizacijos (pvz., Kauno moters užimtumo informacijos centras) organizuoja ne tik mokymo kursus, bet ir padeda įsidarbinti. Tai pasiekiama bendradarbiaujant su darbdaviais, renkant informaciją apie laisvas darbo vietas ir nusiunčiant atitinkamos kvalifikacijos bedarbę į laisvą darbo vietą. Įdarbinimo ir mokymo srityje moterų organizacijos bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis, darbo birža, darbo rinkos ir mokymo tarnybomis. e) 202. Siekiama užtikrinti moterų galimybes verstis savarankiška veikla ir stiprinti ekonomines galimybes. Nuo 2004 metų remiami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai. 2006 metais įgyvendinti 43 vietinių užimtumo iniciatyvų projektai 23 savivaldybių teritorijose, kuriose bedarbių tarp darbingo amžiaus gyventojų buvo 1,35 karto daugiau negu vidutiniškai šalyje. Įgyvendinus šiuos projektus, įsteigtos 278 naujos darbo vietos. 44 procentai visų projektų įgyvendinti kaimiškose teritorijose, kurių gyventojams įdarbinti sukurta 110 naujų darbo vietų. Šie projektai skatina kaimo plėtrą, nes daugelis iš jų susiję su parama alternatyvioms ūkio veikloms kaime plėtoti. Į sukurtas naujas darbo vietas įdarbinta 47 procentai moterų ir 53 procentai vyrų. Siekiant įdarbinti bedarbius, kuriems sunku konkuruoti darbo rinkoje (dažnai dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių), į vietinių užimtumo iniciatyvų projektų sukurtas darbo vietas įdarbinti 183 darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai (66 procentai visų įdarbintų asmenų). Iš viso 2006 metais į vietinių užimtumo iniciatyvų projektų sukurtas darbo vietas įdarbinta 18 procentų ilgalaikių bedarbių, 17 procentų vyresnių kaip 50 metų asmenų, 13 procentų asmenų, iki įsiregistravimo teritorinėse darbo biržose nedirbusių 2 ir daugiau metų, 11 procentų nėščių moterų ir asmenų, auginančių vaiką iki 8 metų arba neįgalųjį iki 18 metų, 6 procentai pradedančiųjų darbo veiklą pagal įsigytą specialybę ar profesiją, 1 procentas neįgaliųjų.
\n
203.Nuolat didėja moterų ekonominis aktyvumas, gausėja verslininkių. Kaime moterys sudaro jau 30 procentų visų verslininkų, jos vis dažniau pasinaudoja galimybėmis pradėti ir plėtoti savo verslą, prisideda prie ekonominio augimo ir naujų darbo vietų kūrimo.
\n
204.Nors kaimo turizmas – neabejotinai sėkminga ekonominė veikla, daugelis kaimo moterų užsiima tradicine žemdirbyste. 2005 metais Ūkininkų ūkių registre 40 procentų ūkių buvo registruota moterų vardu. Kaimo moterys (kaip ir vyrai) daugiausia valdo mažus (iki 5 hektarų ir 5– 9,9 hektaro) ūkius, jie sudaro 67 procentus visų moterų vardu registruotų ūkių. Moterų valdomų itin stambių ūkių Lietuvoje nedaug, tačiau pastebima jų didėjimo tendencija. Nuo 2000 metų pradžios iki 2005-ųjų pabaigos moterų vardu registruotų 50–99,9 hektaro ūkių padaugėjo 1,5 karto, o didesnių nei 100 hektarų – 2,6 karto. g) 205. Paramą žemės ūkiui teikia ES struktūriniai fondai, kurių administravimo taisyklės nustato vienodas sąlygas moterims ir vyrams gauti ES struktūrinių fondų paramą savo ūkiams plėtoti. 2005 metais buvo paremta 12 projektų, skirtų ūkiams plėtoti, kurių pusę teikė moterys. 14 procentų visų paremtų investicinių žemės ūkio projektų buvo teikti moterų. Jaunos kaimo moterys skatinamos plėtoti savo ūkius. 2005 metais 24 procentus visų jaunųjų ūkininkų paremtų projektų pateikė moterys. h) 206. 2005 m. liepos 5 d. priimti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188) pakeitimai (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-319 redakcija). Šis įstatymas reglamentuoja valstybės paramos teikimą nepasiturinčioms šeimoms ar pavieniams asmenims įsigyjant ar išsinuomojant būstą. Paramos forma priklauso nuo turimo turto ir pajamų. Parama teikiama įsigyjant būstą jaunoms šeimoms ir gausioms šeimoms (padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos), taip pat neįgaliesiems ir našlaičiams (padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos).
\n
207.Lietuvoje yra vandens tiekimo skirtumų tarp miesto ir kaimo: paslaugos kaimo vietovėse sunkiau prieinamos negu miestuose. Siekiant visiems suvienodinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, 2006 m. liepos 13 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3260) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3261), kuriuose nustatyta, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų turi būti aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis.
\n
208.Pašto ir pasiuntinių paslaugos teikiamos visoje šalies teritorijoje. Jos teikiamos visiems šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų lytį ir gyvenamąją vietą. 2006 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 934 stacionarieji paštai (miestuose – 225, kaimuose – 709), kurie turėjo dar 14 (miestuose – 8, kaimuose – 6) pašto poskyrių, ir 6 kilnojamieji paštai, iš viso 940 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietų. Pašto ir pasiuntinių paslaugų rinkoje 2006 m. gruodžio 31 d. veikė 77 pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai, iš kurių 11 turėjo leidimą teikti pašto paslaugas. 2006 m. sausio 3 d. valstybės įmonė Lietuvos paštas buvo reorganizuota į akcinę bendrovę Lietuvos paštą. Bendrovė, siekdama visiems gyventojams vienodomis sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies teritorijoje, diegia centralizuotą verslo valdymo sistemą, optimizuoja technologinius procesus.
\n
209.Elektroninių ryšių paslaugos gyventojams Lietuvos teritorijoje teikiamos taip pat neatsižvelgiant į jų lytį. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2005 metų I ketvirčio iki 2006 metų I ketvirčio namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais ir naudojimasis internetu padidėjo nuo 29 iki 36,5 procento. Plėtojama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, mažinanti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir nuo jų nutolusių vietovių. Įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“, finansuojamas ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. Kaimo vietovėse iki 2008 metų pabaigos plačiajuosčiu internetu numatoma sujungti visus kaimiškųjų seniūnijų centrus ir juose įrengti terminalo mazgus.
\n
210.Skatinant naudoti internetą Lietuvoje, kartu ir kelti šalies gyventojų gyvenimo lygį, didinti Lietuvos konkurencingumą Europoje ir pasaulyje, bendromis verslo ir valstybės institucijų pastangomis vykdomas projektas „Langas į ateitį“. Pagrindinis šio projekto uždavinys − spartinti interneto plėtrą Lietuvoje ir rengti gyventojų mokymo naudotis internetu kursus. Įgyvendinant projektą, vien 2003 metais naudojimosi internetu mokymo kursus baigė 20 tūkst. Lietuvos gyventojų. Didelis gyventojų susidomėjimas šiais kursais paskatino parengti projektą ES struktūrinių fondų finansavimui gauti. 2006 metais buvo gautas ES finansavimas gyventojų naudojimosi internetu mokymui. 2006−2008 metais interneto pradmenų planuojama mokyti 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kad mokytųsi kuo daugiau kaimo gyventojų, ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą numatoma įgyvendinti visoje Lietuvos teritorijoje.
\n
211.Lietuvoje sparčiai plečiasi mobiliojo telefono ryšio rinka. Statistikos departamento duomenimis, 2000 metais 100-ui gyventojų teko 14,6 mobiliojo telefono, 2005 metais šis skaičius siekė 127,9, 2006 metais – 139,4. 2006 metais užfiksuotas nedidelis bendras fiksuotojo telefono ryšio linijų mažėjimas, nes padaugėjo naujiesiems fiksuotojo telefono ryšio teikėjams priklausančių linijų. 2005 metais 100-ui gyventojų teko 23,5 fiksuotojo telefono ryšio linijos, o 2006 metais – 23,4.
\n
212.Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1492 (Žin., 2004, Nr. 171-6336) patvirtintas Skaitmeninės televizijos diegimo Lietuvoje modelis, nustatantis konkrečius skaitmeninės antžeminės televizijos diegimo veiksmus, vykdančias institucijas, jų funkcijas, numatomas įgyvendinti priemones ir jų terminus. Įgyvendinant šį modelį, numatoma iki 2007 metų pabaigos 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose įrengti skaitmeninės televizijos siųstuvus, kurie galėtų siųsti iki 40 televizijos programų. Nuo 2012 metų turėtų būti pradėtas analoginės televizijos laipsniškas perjungimas į skaitmeninę televiziją.
\n
213.Rūpinantis tuo, kad informacija apie mokslą ir technologijas būtų prieinama kiekvienam gyventojui (įskaitant kaimo gyventojus), vykdomas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planas, patvirtintas Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394 ), pagal kurį platinama ir populiarinama informacija apie mokslą ir studijas bei technologijas Lietuvoje. Siekiant, kad duomenų bazės taptų prieinamesnės mokslo ir studijų įstaigų bei regioninėse bibliotekose, kasmet didinami visateksčių duomenų bazių prenumeratai skiriami asignavimai (2006 metais 20 duomenų bazių skirta 1806000 litų).
\n
15 straipsnis1, 2 ir 3 dalys
\n
214.Informacija apie Konvencijos 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimą Lietuvoje buvo pateikta trečiajame pranešime. 2005–2006 metais šią sritį reglamentuojantys teisės aktai nepasikeitė.
\n
4 dalis 215. Konstitucijos 32 straipsnis užtikrina visų Lietuvos Respublikos piliečių, neišskiriant nei moterų, nei vyrų, teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, taip pat galimybę laisvai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.
\n
216.Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras. Šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia teisę užsieniečiui (tiek vyrui, tiek moteriai) gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.
\n
217.Minėtas 215 punkte įstatymas užtikrina visų teisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, neatsižvelgiant į jų lytį, teisę į šeimos susijungimą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 27 dalies nuostatas šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra ES pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nesvarbu, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus. Užsieniečio šeimos nariams gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 43 straipsnis).
\n
16 straipsnis
\n
218.Informacija apie Konvencijos 9 straipsnio įgyvendinimą Lietuvoje buvo pateikta trečiajame pranešime. 2005–2006 metais šią sritį reglamentuojantys teisės aktai nepasikeitė. ______________ Ketvirtojo pranešimo apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą Lietuvoje priedas 1 LENTELĖ. NUO NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ NUKENTĖJUSIOS MOTERYS Nukentėjusios nuo nusikalstamų veikų moterys Nukentėjo nuo sutuoktinio ar sugyventinio Nukentėjo nuo vaikų ar įvaikių 2005 metai 2006 metai 2005 metai 2006 metai Iš viso 464 448 111 103 Kaime 201 202 45 50 Patyrė fizinį smurtą 265 273 49 43 Patyrė seksualinę prievartą 2 1 0 0 Patyrė psichologinę prievartą 65 48 10 8 Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
\n
2 LENTELĖ. UŽREGISTRUOTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS, NUO KURIŲ NUKENTĖJO MOTERYS Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis 2005 metai 2006 metai mieste kaime iki 17 metų 18 metų ir vyresnės mieste kaime iki 17 metų 18 metų ir vyresnės 129 str. Nužudymas 56 49 3 102 45 31 2 74 130 str. Nužudymas labai susijaudinus 0 0 135 str. Sunkus sveikatos sutrikdymas 34 22 2 54 32 23 3 52 136 str. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus 0 0 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas 490 254 85 659 484 246 74 656 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 280 162 204 238 240 119 139 220 149 str. Išžaginimas 145 120 80 185 137 114 140 111 150 str. Seksualinis prievartavimas 112 87 67 132 67 89 97 59 151 str. Privertimas lytiškai santykiauti 3 2 3 2 6 5 6 5 152 str. Seksualinis priekabiavimas 3 1 2 2 3 3 2 Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
\n
3 LENTELĖ. 2005–2006 metŲ STATISTIKA PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 147 STRAIPSNĮ „PREKYBA ŽMONĖMIS“ Pagal straipsnį „Prekyba žmonėmis“ 2005 metai 2006 metai Iš viso bylų 32 26 Į teismą perduotos bylos 18 21 Teisme išnagrinėtos bylos 7 7 Bylos, kurias pradėti atsisakyta 1 3 Bylos, kurių tyrimas nutrauktas 3 3 Į teisėsaugos akiratį patekę asmenys 43 33 Įtariamieji 21 19 Teisėsaugai žinomos aukos 35 28 Nukentėjusieji 25 27 Nuteistieji 15 10 Vidaus reikalų ministerijos duomenys.
\n
4 LENTELĖ. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, IŠSKYRUS STATUTINIUS, SKAIČIUS PAGAL PAREIGYBIŲ GRUPES IR LYTĮ 2005–2006 metAIS Pareigybių grupės 2005 metai 2006 metai tarnautojų skaičius tarnautojų procentas tarnautojų skaičius tarnautojų procentas Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai 481 100 769 100 Moterys 254 53 460 60 Vyrai 227 47 309 40 Karjeros valstybės tarnautojai 20878 100 23555 100 Moterys 14667 70 17056 72 Vyrai 6211 30 6499 28 Įstaigos vadovai 458 100 466 100 Moterys 144 31 147 31 Vyrai 314 69 319 69 Iš viso 21817 100 24790 100 Moterys 15065 69 17663 71 Vyrai 6752 31 7127 29 Valstybės tarnautojų registro duomenys.
\n
5 LENTELĖ. MOTERYS DIPLOMATINĖJE TARNYBOJE 2005–2007 metAIS Darbuotojai iš viso iš jų moterų skaičius procentas 2005 metų kovas Darbuotojai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje 533 283 53 Iš jų darbuotojai, dirbantys diplomatinį darbą užsienyje 221 90 41 Iš jų atstovybių vadovai 41 4 10 2006 metų kovas Darbuotojai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje 570 293 51 Iš jų darbuotojai, dirbantys diplomatinį darbą užsienyje 236 89 38 Iš jų atstovybių vadovai 44 4 9 2007 metų kovas Darbuotojai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje 598 315 53 Iš jų darbuotojai, dirbantys diplomatinį darbą užsienyje 244 94 38 Iš jų atstovybių vadovai 43 7 16 Užsienio reikalų ministerijos duomenys.
\n
6 LENTELĖ. 2005–2006 metAIS PARENGTA SPECIALISTŲ UNIVERSITETUOSE PAGAL STUDIJŲ PAKOPAS Metai Baigė ir įgijo kvalifikaciją, kvalifikacinį ar mokslo laipsnį bakalauro magistro profesinę kvalifikaciją daktaro mokslo ar meno licenciato moterys vyrai moterys vyrai moterys vyrai moterys vyrai 2005 12030 6282 4900 2587 1409 606 158 117 2006 13642 6967 4788 2498 1424 525 161 115 Pasiskirstymas pagal lytį, procentais 2005 65,7 34,3 65,4 34,6 69,9 30,1 57,5 42,5 2006 66,2 33,8 65,7 34,3 73,1 26,9 58,3 41,7 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys.
\n
7 LENTELĖ. MOTERŲ VIDUTINIS MĖNESINIS BRUTO DARBO UŽMOKESTIS, PALYGINTI SU VYRŲ VIDUTINIU MĖNESINIU BRUTO DARBO UŽMOKESČIU* (procentais) Metai Šalies ūkis Valstybės sektorius Privatus sektorius 2000 81,7 77 84,5 2005 82,4 77,9 82,2 2006 82,1 78,9 80,9 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys. *Be individualių įmonių.
\n
8 LENTELĖ. MOTERŲ VIDUTINIS MĖNESINIS BRUTO DARBO UŽMOKESTIS, PALYGINTI SU VYRŲ VIDUTINIU MĖNESINIU BRUTO DARBO UŽMOKESČIU, ŠALIES ŪKYJE 2006 metais PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS* (procentais) Iš viso Iš jų darbininkių tarnautojų Iš viso 82,1 70,2 72,7 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 86,2 89,6 74,5 Žuvininkystė 92,6 77,3 73,3 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 90,5 62,6 58,9 Apdirbamoji gamyba 74 73,6 68,1 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 85,8 80,9 70,1 Statyba 88,6 75,2 69 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 79,6 84,5 69,5 Viešbučiai ir restoranai 81,8 85,7 82 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 95,2 93,3 65,2 Finansinis tarpininkavimas 58,2 54,5 58 Piniginis tarpininkavimas 52,8 56,3 52,3 Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, kaupimas 66,8 55 66,8 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 90,1 75,1 90,8 Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 79,8 79,5 76,6 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 94,7 89,2 91,7 Valstybės valdymas ir bendroji ekonominė bei socialinė bendruomenės politika 82,6 76,4 78,2 Centrinių administracinių institucijų įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji veikla 85,9 76,2 82,8 Bendruomenei teikiamų paslaugų užtikrinimas 95,5 98 94,3 Privalomojo (valstybinio) socialinio draudimo veikla 100,4 87,8 78,7 Švietimas 95,5 90 84,9 Bendrasis vidurinis mokymas 119,4 94,3 104,2 Aukštasis universitetinis mokslas 74,3 80 74,4 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 78,2 84 63,3 Žmonių sveikatos priežiūros veikla 77,3 80,7 61,7 Socialinio darbo veikla 95,8 98,5 81,8 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 86,8 69,3 82,1 Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla 87,8 84,9 84,3 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys. *Be individualių įmonių.
\n
9 LENTELĖ. UŽIMTI GYVENTOJAI VALSTYBINĖSE IR PRIVAČIOSE ĮMONĖSE 2005 metais Moterys Vyrai Pasiskirstymas pagal lytį, procentais tūkst. procentais tūkst. procentais moterys vyrai Valstybės sektorius 265,1 36,7 143 19 65 35 Privatus sektorius 457,9 63,3 608 81 43 57 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys.
\n
10 LENTELĖ. UŽIMTI GYVENTOJAI VALSTYBINĖSE IR PRIVAČIOSE ĮMONĖSE 2006 metais Moterys Vyrai Pasiskirstymas pagal lytį, procentais tūkst. procentais tūkst. procentais moterys vyrai Valstybės sektorius 267,1 35,9 127,4 16,9 67,7 32,3 Privatus sektorius 476,1 64,1 628,4 83,1 43,1 56,9 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys.
\n
11 LENTELĖ. DARBO JĖGA, UŽIMTI GYVENTOJAI, BEDARBIAI (tūkstančiais) 2000 metai 2005 metai 2006 metai moterys vyrai moterys vyrai moterys vyrai Darbo jėga 826,5 845 788,8 818 785,7 802,6 Užimti gyventojai 711,3 686,5 723 750,9 743,2 755,8 Bedarbiai 115,2 158,5 65,8 67,1 42,6 46,7 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys.
\n
12 LENTELĖ. DARBO JĖGOS AKTYVUMO, UŽIMTUMO IR NEDARBO LYGIS (procentais) 15– 64 metų gyventojai 2000 metai 2005 metai 2006 metai moterys vyrai moterys vyrai moterys vyrai Darbo jėgos aktyvumo lygis 67,1 74,2 64,9 72 64,6 70,5 Užimtumo lygis 57,5 60,1 59,4 66 61 66,3 Nedarbo lygis* 13,9 18,8 8,3 8,2 5,4 5,8 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys. *Skaičiuojama 15 metų ir vyresniems gyventojams.
\n
13 LENTELĖ. DIRBTINIŲ ABORTŲ DINAMIKA LIETUVOJE (vienetais) Metai Dirbtiniai abortai 100-ui gyvų gimusių 1000-iui vaisingo amžiaus (15– 49 metų) moterų absoliučiais skaičiais 1997 60,1 25,3 22680 1998 56,9 23,5 21022 1999 52,2 21,2 18846 2000 48,1 18,4 16259 2001 44 15,5 13677 2002 42,5 14,1 12495 2003 38,7 12,9 11513 2004 36,1 12 10644 2005 34,2 11,2 9972 2006* 32,8 10,8 9536 Lietuvos sveikatos informacijos centro ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys. *Išankstiniai duomenys. ______________