{"html": "
76.Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą iki 2009 m. gruodžio 31 d. laipsniškai didinti akcizo tarifą cigaretėms, kad jis pasiektų ES acquis nustatytą minimalų akcizo tarifą cigaretėms, taip pat siekiant išvengti staigaus cigarečių kainų didėjimo, nuo 2007 m. kovo 1 d. buvo padidintas akcizo už cigaretes tarifo specifinis elementas nuo 47,5 lito iki 66 litų už 1000 cigarečių, paliekant galioti tą patį 15 procentų akcizo vertybinį elementą (maksimalios mažmeninės kainos procentai). Atsižvelgiant į faktinius 2007 metų pajamų iš akcizų duomenis, dėl akcizo cigaretėms padidinimo 2007 metais planuojama papildomai gauti apie 65 mln. litų pajamų. Nuo 2008 m. kovo 1 d. akcizų specifinis elementas cigaretėms didinamas nuo 66 iki 79 litų už 1000 cigarečių, vertybinis – nuo 15 iki 20 procentų. Padidinus akcizus už cigaretes iki nurodytojo tarifo, atsižvelgiant į prognozuojamus mažmeninėje prekyboje realizuojamų cigarečių kiekio ir struktūros pokyčius dėl padidėjusių cigarečių kainų, 2008 metais Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai gaus apie 71 mln. litų pajamų. 2008-2009 metais numatoma akcizo už cigaretes tarifą dar padidinti per 2 kartus, kas kartą maždaug po 30 procentų, kad iki 2010 metų jis pasiektų minimalią ES nustatytą ribą - 221 litą už 1000 cigarečių.
\n

Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/74/EB, iš dalies pakeičiančią direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl tam tikrų valstybių narių teisės prašyti laikinai atleisti nuo energetikos produktams ir elektros energijai nustatytų mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 2 tomas, p. 16), Lietuvoje benzinui taikomas akcizo tarifas nuo 2008 m. sausio 1 d. turi būti ne mažesnis kaip 323 eurai, o dyzeliniams degalams ir žibalui – ne mažesnis kaip 274 eurai už 1000 litrų, nuo 2008 m. sausio 1 d. benzinui nustatomas 1116 litų, o dyzeliniams degalams ir žibalui – 947 litų už 1000 litrų akcizo tarifas. Realizavimo pasikeitimų dėl didesnių akcizo tarifų degalams skaičiavimai rodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2008 metais papildomai gaus apie 106 mln. litų pajamų.

\n

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8, 9, 11, 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2007, Nr. 132-5358). Jame išdėstytos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802) pataisos, kuriose numatyta nuo 2008 m. sausio 1 d. didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams: alui – nuo 7 litų iki 7,7 lito už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, už produkto hektolitrą; vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – nuo 150 iki 180 litų (tiems, kurių ne didesnė kaip 8,5 procento, – nuo 40 iki 48 litų) už produkto hektolitrą; tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 15 procentų tūrio, – nuo 230 iki 276 litų (tiems, kurių ne didesnė kaip 15 procentų – nuo 150 iki 180 litų) už produkto hektolitrą; etilo alkoholiui – nuo 3200 iki 3840 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

\n

Padidinus akcizo tarifus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2008 metais papildomai gaus apie 190 mln. litų pajamų.

\n
77.Nuo 2007 m. liepos 3 d. pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 2004, Nr. 63-2243) optimizuotos ir aiškiau reglamentuotos mokesčių administravimo procedūros, sumažinta administracinė našta mokesčių mokėtojams: užtikrinta, kad mokesčių įstatymai būtų aiškinami ir taikomi nuosekliai; praplėsti mokesčių mokėtojų atleidimo nuo sankcijų pagrindai, sudarytos teisinės prielaidos praplėsti aplinkybių, kurioms esant neprivaloma pateikti deklaracijas ir kitus dokumentus, sąrašą, sutrumpinta muitinės atliekamo patikrinimo trukmė.
\n
78.Valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto 2007 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 25 keisti valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką, bus keičiami nurodytąją tvarką reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai - bus siūloma nuo 2009 metų valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiuoti pagal masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę žemės rinkos vertę. Kartu, siekiant sumažinti galimus staigius žemės nuomos mokesčio dydžio pokyčius, bus siūloma numatyti masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės taikymo pereinamąjį laikotarpį ir išplėsti žemės nuomos mokesčio tarifo intervalą (nuo 0,1 procento iki 4 procentų), kurio laikydamosi savivaldybės turės teisę nustatyti konkrečius tarifus, atsižvelgdamos į savo socialinę ekonominę situaciją ir strateginius tikslus.
\n

Perėjus prie valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo nuo vidutinės žemės rinkos vertės, bus svarstoma galimybė žemės mokestį taip pat skaičiuoti nuo vidutinės žemės rinkos vertės.

\n
79.2006 ir vėlesniais metais tiek tiesioginių, tiek netiesioginių mokesčių politika buvo ir toliau bus vykdoma atsižvelgiant į faktinę Lietuvos ekonominės ir socialinės aplinkos būklę, pagrindinius Lietuvos mokesčių sistemos tikslus, ES mokestinės politikos pokyčius, Europos Teisingumo Teismo praktiką, Europos Komisijos darbo grupių veiklos rezultatus ir pažangiausią pasaulinę apmokestinimo praktiką. Tokia mokesčių politika užtikrins, kad apskaičiuojant mokesčius Lietuvoje būtų laikomasi bendrųjų apmokestinimo principų, kurie vienodai suprantami tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse. Dėl to verslo sąlygos (kiek jos susijusios su mokesčiais) taps vienodesnės Lietuvoje ir kitose valstybėse, o tai savo ruožtu teigiamai paveiks konkurencinę verslo aplinką.
\n

VI. VALSTYBĖS FINANSŲ TVARUMAS 80. Valstybės finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Lietuva 2005 metais parengė valstybės finansų tvarumo kompleksinę biudžetinę projekciją (toliau vadinama – projekcija), kuri leidžia nustatyti demografinių pokyčių poveikį pensijų, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų tvarumui ilguoju laikotarpiu ir numatyti atitinkamus veiksmus šių sistemų stabilumui ateityje užtikrinti.

\n

Projekcijos pagrindas – 2004 metais Eurostato atlikta demografinė Lietuvos projekcija laikotarpiui iki 2050 metų. Remiantis šia projekcija, nuo 2004 iki 2050 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,9 mln., arba 16,4 procento. Be to, sumažės daugelio amžiaus grupių gyventojų: 0-14 metų gyventojų – nuo 17,7 iki 13,7 procento, darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų – nuo 67,3 iki 59,6 procento, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų padaugės nuo 15 procentų iki 26,7 procento.

\n
81.13 lentelėje pateiktos valstybės finansų (pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo sistemų) ilgalaikių išlaidų projekcijos laikotarpiui iki 2050 metų. Jos parengtos remiantis pradiniais 2005 metų statistikos duomenimis ir Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato pateiktomis 2011–2050 metų ekonominėmis ir užimtumo projekcijomis. Sveikatos apsaugos, ilgalaikės sveikatos priežiūros ir švietimo išlaidų projekcijos parengtos remiantis Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato Visuomenės senėjimo darbo grupės metodika (2005 metų EPK su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų (2004–2050) ES-25 valstybėms narėms projekcijos: prielaidos ir projekcijų metodika; Europos ekonomika, specialusis raportas Nr. 4, 2005), taikyta 2001 metais atliekant analogiškas ES-15 valstybių projekcijas. Išlaidų nedarbo išmokoms, kurios 13 lentelėje priskiriamos kitoms su amžiumi susijusioms išlaidoms, projekcija parengta pagal metodiką, kuria naudotasi 2003 metais atliekant ES-15 valstybių projekcijas.
\n

13 lentelė. Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikis tvarumas Rodiklio pavadinimas BVP procentas 2000 metais 2005 metais 2010 metais 2020 metais 2030 metais 2050 metais 1. Visos išlaidos 39,13 33,64 38,62 38,24 39,59 41,65 iš jų su amžiumi susijusios išlaidos:

\n

13,73 16,8 15,98 15,6 16,95 19,01 pensijoms 7,8 6,67 5,99 6,37 7,22 8,65 socialinės apsaugos pensijoms 7,8 6,67 5,99 6,37 7,22 8,65 senatvės ir išankstinėms pensijoms 6,9 5,7 5,04 5,42 6,28 7,66 kitoms pensijoms (invalidumo, našlių ir našlaičių) 0,94 0,98 0,95 0,95 0,94 0,99 profesinėms pensijoms (valdžios sektoriaus) – – – – – – sveikatos apsaugai 4,26 4,47 4,67 4,86 5,24 ilgalaikei sveikatos priežiūrai 0,54 0,55 0,55 0,63 0,86 švietimo išlaidos* 5,7 5,25 4,88 3,88 4,11 4,12 kitos išlaidos, susijusios su amžiumi** 0,19 0,09 0,09 0,13 0,13 0,13 išlaidos palūkanoms 1,74 0,82 0,52 0,34 0,44 1,8 2. Visos pajamos 35,58 33,13 39,41 39,41 39,41 39,41 iš jų pajamos iš turto 1,16 0,76 0,6 0,6 0,6 0,6 iš jų įmokos pensijoms (arba atitinkamos socialinio draudimo įmokos) 7,09 7,02 7,22 7,29 7,27 7,06 Pensijų rezervinis turto fondas 0,24 1,71 N.A.

\n

N.A.

\n

N.A.

\n

N.A. iš jo konsoliduotas viešojo pensijų fondo turtas*** 0 0,48 4,05 11,62 20,13 36,64 3. Prielaidos Darbo produktyvumo didėjimas 9,7 7,1 5,2 3,6 2,7 1,7 Realus BVP didėjimas 4,1 7,9 5,3 3 1,9 0,4 Vyrų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų) 82,1 81,5 85,6 87,6 88 86,3 Moterų darbo jėgos aktyvumas (20–64 metų) 73,4 72,7 77,8 81,4 82,2 79,7 Darbo jėgos aktyvumas, iš viso (20–64 metų) 77,6 76,9 81,5 84,4 85 83 Nedarbo lygis**** 16,4 8,3 5,1 7 7 7 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis iš visų gyventojų (metų pradžioje) 13,7 15,1 16,1 17,5 21,4 26,7 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija. *Išskyrus išlaidas mokėjimui namų ūkiams ir privačioms institucijoms ir tiesiogines kapitalo išlaidas švietimo įstaigoms. **Nedarbo išmokos. ***Pensijų sistemos I pakopos II ramsčio privačiuose pensijų fonduose sukauptas finansinis turtas. ****Jeigu darbo jėgos aktyvumo lygis ir migracija keisis pagal pastaraisiais metais stebėtas tendencijas, nedarbo lygis 2010 metais gali būti mažesnis.

\n

13 lentelėje pateiktos socialinės apsaugos pensijų - socialinio draudimo ir valstybinių pensijų (įskaitant šalpos išmokas) – sistemų (be pensijų kaupimo bendrovių valdomų privačių pensijų fondų lėšų) išlaidos ir pajamos iš socialinio draudimo įmokų.

\n
82.Kadangi gausės senyvų gyventojų ir mažės vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų, didės valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos (BVP dalis) pensijoms ir sveikatos apsaugai, o švietimui mažės: antai 2005-2050 metais išlaidos pensijoms padidės 1,98 procento BVP, išlaidos sveikatos apsaugai - 1 procentu BVP, o išlaidos švietimui sumažės 1,12 procento BVP. Išlaidos nedarbo išmokoms mažai keisis. Apskritai su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos padidės 2,21 procento BVP.
\n
83.Išlaidos pensijoms didės sparčiausiai, todėl 2004 metais pradėta vykdyti pensijų sistemos reforma – pradėjo veikti II pensijų sistemos pakopa – savanoriškojo pensijų kaupimo posistemė (valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos I pakopos II ramstis), kai dalis privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedama į privačius pensijų fondus. Pensijų kaupimo sutartys pradėtos sudaryti 2003 metais. Dėl sėkmingai vykdomos reformos 2006 metais pensijas jau kaupė 63 procentai apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu (785 tūkst. asmenų). Pensijų kaupimo sutartis 2007 metais pasirašė dar 95 tūkstančiai, o 2008 metais pensijų kaupime jau dalyvaus beveik 880 tūkstančių, t. y. 69 procentai apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu.
\n
84.Sparčiai gausėja ir valstybinio socialinio pensijų draudimo lėšų, pervedamų į privačius pensijų fondus. Laukiama, kad 2007 metais jos pasieks 0,81 procento BVP lygį. Labiau, nei projektuota, didėjantis darbo užmokestis ir užimtumas, didesnis apdraustųjų aktyvumas pasirenkant pensijų kaupimą nuolat koreguoja šias prognozes. Pagal pensijų sistemos ilgalaikio tvarumo projekciją laikotarpiui iki 2050 metų pensijų reformai skirtų mokestinių pajamų dalis 2008 metais pasieks 0,84 procento, 2009 metais – 0,87 procento, o 2010 metais – 0,89 procento BVP. Pensijų reformos pereinamojo laikotarpio išlaidos, kurios apie 2020 metus pasieks maksimalų 1 procento BVP dydį, bus finansuojamos socialinio draudimo sektoriaus pertekliaus, susidariusio dėl trumpo demografinės situacijos pagerėjimo ir ekonomikos augimo, dalimi ir lėšomis, gautomis pardavus valstybės turtą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis. Išlaidų mažėjimas numatomas maždaug 2030 metais, kai beveik pusė pensininkų pradės gauti sumažintas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas (papildoma senatvės pensijos dalis mažinama proporcingai įmokos kaupimo dydžiui) kartu su anuitetais, įgytais iš sukauptos pensijos.
\n
85.2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją, 2005 m. liepos 11 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir 2005 m. liepos 15 d. pateiktame Europos Komisijai, numatomos priemonės, kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybė imsis ateityje pensijų santykiniam dydžiui padidinti ir pensijų sistemos finansiniam tvarumui užtikrinti. Numatoma, kad 2005–2015 metų laikotarpiu socialinio draudimo pensijos bus taip didinamos, kad pakeitimo norma (bruto) nuosekliai didėtų nuo 31,3 procento iki 42 procentų, o 2012–2026 metų laikotarpiu būtų nuosekliai didinamas išėjimo į pensiją amžius: moterims po 4 mėnesius per metus, vyrams po 2 mėnesius per metus, kol abiejų lyčių senatvės pensijos amžius 2026 metais pasieks 65 metus. Didinant išėjimo į pensiją amžių, turi būti suformuotos papildomos užimtumo didinimo priemonės, kurios sudarytų galimybę pagyvenusiems žmonėms likti aktyviais darbo rinkos nariais.
\n
86.Dėl demografinių pokyčių švietimo išlaidų projekcijoje numatomas šių išlaidų mažėjimas iki 4,1 procento BVP 2050 metais. Tačiau yra rizika, kad įgyvendinus Valstybės švietimo strategijoje numatytus politinius tikslus, išlaidos švietimui 2050 metais gali padidėti iki 6,7 procento BVP.
\n
87.Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos aptariamuoju laikotarpiu padidės 8 procentiniais punktais BVP: nuo 33,64 procento BVP 2005 metais iki 41,65 procento BVP 2050 metais. Iš jų su amžiumi nesusijusios išlaidos, kurių lygis buvo fiksuotas ir prilygintas konstantai nuo 2010 metų, padidės 5,8 procentinio punkto BVP. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamos padidės 6,28 procentinio punkto BVP – nuo 33,13 iki 39,41 procento BVP. Jeigu su amžiumi nesusijusios išlaidos nebūtų fiksuojamos 2010 metų lygio ir būtų atsižvelgiama į vėlesnius investicijų ir pajamų dalies iš BVP kitimus, ilgalaikio finansų tvarumo projekcijos būtų priimtinesnės.
\n
88.Jeigu būtų projektuojama atsižvelgiant į 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją numatomą pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų vyrams ir moterims, šiuo metu apskaičiuota valdžios sektoriaus tvarumui būtina apie 1,8 procento BVP pirminio pertekliaus užduotis iš esmės sumažėtų. ES Komisijos skaičiavimai rodo, kad nesugriežtinus planuojamos fiskalinės politikos arba nebaigus spręsti visuomenės senėjimo padarinių valdžios finansams problemos valdžios sektoriaus skola 2050 metais išaugtų iki 114 procentų BVP. 2005 metų Lietuvos nacionaliniame pranešime apie pakankamų ir stabilių pensijų strategiją numatytų priemonių įgyvendinimas užtikrintų valdžios sektoriaus finansų tvarumą.
\n

14 lentelė. Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykio prognozė Rodiklio pavadinimas 2006 metais 2010 metais 2020 metais 2030 metais 2050 metais Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 60/62,5* metų 1,67 1,81 1,61 1,34 1,07 Įmokų mokėtojų ir pensininkų santykis, jeigu senatvės pensijos amžius – 65/65* metai 1,67 1,81 1,77 1,54 1,24 Šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. * Pirmasis skaičius rodo moterų, o antrasis – vyrų pensinį amžių.

\n

VII. InstituciniS VALDŽIOS FINANSŲ GERINIMAS 89. Privataus ir viešojo sektorių partnerystė. Siekiant efektyvesnio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES biudžeto lėšų panaudojimo, būtina sudaryti teisines, institucines ir administracines sąlygas taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystę – papildomą valstybės ir savivaldybių investicijų projektų finansavimo būdą.

\n
90.Auditas. Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybinio audito institucija. Jos pagrindinė funkcija – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas, kaip vykdomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas. Valstybės kontrolė audituoja šias sritis: šalies biudžeto įgyvendinimą; valstybės finansų naudojimą; valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų vykdymą; Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybėms, naudojimą; lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, vertindama, kaip naudojamos Lietuvos gautos ES lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.
\n

Valstybės kontrolė 2007 m. kovo 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-60-1P-1 „Programinio biudžeto sistema“ įvertino, ar efektyviai taikomi programinio biudžeto sandaros principai. Atsižvelgiant į tai, parengtas priemonių planas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 11 d. pasitarime (protokolo Nr. 36) ir kuriame numatytos tam tikros priemonės dėl asignavimų valdytojų ir jų vykdomų programų skaičiaus optimizavimo, asignavimų valdytojų programų ištisinio vertinimo, išlaidų efektyvumo nustatymo.

\n
91.Strateginio planavimo gerinimas. Pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312), institucijos, rengdamos 2006-2008 metų strateginius veiklos planus (ir atitinkamai programas), turi nustatyti ne tik produkto, bet ir efekto ir rezultato kriterijus. Strateginio planavimo metodika reglamentuoja strateginių planų, tiesiogiai susijusių su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto formavimo procesu, rengimą. Padarius nurodytosios metodikos pakeitimus, į vieną sistemą siejami patvirtinti nauji svarbiausieji šalies planavimo dokumentai (Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija), tobulinama strateginio planavimo sistema.
\n

Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo viešai įvertintas nepriklausomo Laisvosios rinkos instituto, universitetų ir komercinių bankų ekspertų.

\n

VIII. STRUKTŪRINĖS reformos Švietimo sektoriaus reforma 92. Dalis politinių partijų 2007 m. birželio 14 d. pasirašė susitarimą „Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų“.

\n

Susitarime numatyta, kad studijų finansavimas susideda iš valstybės kompensuojamos dalies, studento asmeninio įnašo (studijų įmokos) ir kitų šaltinių lėšų. Studijų įmokos dydį pagal valstybės numatytą intervalą nustatys pačios aukštosios mokyklos.

\n

2008–2009 metų laikotarpiu (pirmasis reformos etapas) planuojama valstybės kompensuojamą studijų finansavimo dalį tiesiogiai paskirstyti aukštosioms mokykloms kaip bazinį finansavimą pagal sutartį, nustatančią minimalų studentų skaičių, kurį įsipareigoja parengti aukštoji mokykla.

\n

Kai kurių itin paklausių specialybių studijas eksperimento tvarka planuojama pradėti finansuoti valstybės lėšų judėjimo paskui studentą, t. y. studijų krepšelio, principu. Iki 2013 metų (tolesnis etapas) šį principą planuojama nuosekliai įdiegti visose specialybėse.

\n

Susitarime deklaruojama, kad bus sukurta efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies - kitas studijų išlaidas. Ši paskola bus be palūkanų. Partijos susitarė, kad paskola pradedama grąžinti studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytąjį lygį. Paskolą grąžinti arba paremti paskolos sutartyje numatytas teises ir pareigas galės darbdavys ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduojamą nemokamą mokslą, nuo studijų įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys studentai.

\n

Partijų susitarime numatoma, kad studijų įmokos ribas (intervalą) nustato valstybė, o įmokos dydį pagal šias ribas nusistato pačios aukštosios mokyklos. Aukštosios mokyklos taip pat pačios nusistatys priimamų studentų skaičių. Susitarime pažymima, kad aukštosioms mokykloms laiduojama autonomija.

\n
93.Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas 2007 m. spalio 26 d. pritarė mokslo ir studijų sistemos pertvarkos gairėms. Šis komiteto pritarimas svarbus tolesniems su pertvarka susijusiems tikslams įgyvendinti.
\n

Mokslo ir studijų pertvarkos tikslas – pasiekti, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistema atitiktų šalies ūkio, visuomenės ir individualaus žmogaus poreikius, ilgam laikui užtikrintų darnią šalies plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą.

\n

Pagrindinės pertvarkos kryptys – studijų kokybės gerinimas, studijų finansavimo ir finansinės paramos studentams, mokslinių tyrimų finansavimo pertvarkymas, mokslo ir studijų institucijų autonomijos ir atskaitomybės stiprinimas, vidaus valdymo tobulinimas, šių institucijų infrastruktūros atnaujinimas, mokslo ir studijų sistemos žmogiškųjų išteklių plėtra.

\n

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė mokslo ir studijų sistemos pertvarkos gairių nuostatai gerokai padidinti valstybės skiriamas lėšas studijų kokybei gerinti ir mokslinių tyrimų plėtrai skatinti.

\n

Studijų kokybei gerinti bus kuriami aukštųjų mokyklų vidiniai kokybės užtikrinimo mechanizmai, tobulinamas studijų programų ir jų įgyvendinimo išorinis vertinimas.

\n

Mokslo srityje daugiausia dėmesio bus skiriama programiniam konkursiniam finansavimui plėtoti, mokslo ir studijų infrastruktūrai atnaujinti. Bus pertvarkomas bazinis aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų finansavimas.

\n

Pirmasis mokslo ir studijų sistemos pertvarkos etapas – nuo 2008 metų pradžios; numatoma 20 procentų padidinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus, sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas. Specialios paramos priemonės bus skiriamos dėstytojų kompetencijai tobulinti. Papildomai lėšų bus skirta studijų paskolų ir stipendijų fondui. Tai leis padidinti paramą socialiai remtiniems studentams ir skatinti gerai besimokančius studentus.

\n

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė siūlymui į tolesnį mokslo ir studijų sistemos pertvarkos etapą nukelti ekonomiškai pagrįstų ir socialiai teisingų įmokų už studijas įvedimą.

\n

Sveikatos apsaugos sektoriaus reforma 94. Siekiant plėtoti sveikatos priežiūrą (apimančią sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką, ligų nustatymą laiku, gydymą, ligonių medicininę ir socialinę reabilitaciją), ugdyti sąmoningą visuomenės požiūrį į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą – pagrindinę socialiai visaverčio gyvenimo sąlygą, numatomi šie prioritetai:

\n

94.1. plėtoti sveikatos draudimo sistemą;

\n

94.2. spartinti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimą.

\n
95.Plėtojant sveikatos draudimo sistemą, būtina gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir siekti, kad jos būtų prieinamos visiems šalies gyventojams, didinti sveikatos sistemos efektyvumą, diegti veiksmingesnes tam skirtų lėšų panaudojimo formas.
\n
96.Numatoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, 2008 metais sudarys 781618 tūkst. litų ir, palyginti su 2007 metais, padidės 15,95 procento (įmoka už vieną asmenį padidės nuo 353,2 lito 2007 metais iki 428,1 lito 2008 metais).
\n

15 lentelė. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto* 2006–2010 metų pajamos ir išlaidos Rodiklio pavadinimas 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais 2010 metais PSDF, mln. litų BVP procentas PSDF, mln. litų BVP procentas PSDF, mln. litų BVP procentas PSDF, mln. litų BVP procentas PSDF, mln. litų BVP procentas 1. Pajamos 3032 3,7 3620,4 3,9 4366,8 4,1 4658 4 5057,1 4,1 2. Išlaidos 3090,5 3,8 3620,4 4 4366,8 4,1 4658 4 5057,1 4,1 Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerija. *Lentelėje vadinama – PSDF.

\n
97.Vienas pagrindinių vykdomos sveikatos priežiūros sistemos reformos elementų yra asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros restruktūrizavimas atnaujinant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir optimizuojant teikiamų paslaugų struktūrą, užtikrinant geresnį gyventojų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimą, geresnę paslaugų kokybę, saugumą, prieinamumą, racionalesnį išteklių naudojimą. Didėja lėšų sveikatos apsaugai poreikis. Daugiau lėšų ateityje reikės dėl visuomenės senėjimo, didėjančių vaistų ir gydymo priemonių kainų, didėjančio sveikatos priežiūros įstaigų renovacijos ir jų įrangos atnaujinimo poreikio, būtinumo didinti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimus.
\n
98.Reformuojant visuomenės sveikatos sistemą, siekiama modernizuoti šalies visuomenės sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą, kad visuomenės sveikatos priežiūra priartėtų prie bendruomenės, racionalizuoti teikiamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir struktūrą, sukurti bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį pirminės sveikatos priežiūros grandyje, operatyviai reaguoti į grėsmes sveikatai, vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną.
\n
99.Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir optimizuoti teikiamų paslaugų apimtį ir struktūrą pagal gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, įgyvendinama Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2003, Nr. 28-1147). Sveikatos priežiūros įstaigos restruktūrizuojamos dviem etapais: pirmasis etapas – 2003–2005 metai, antrasis etapas – 2006–2008 metai. Atsižvelgiant į pirmojo etapo rezultatus, 2006 metais pradėtas ir toliau tęsiamas antrasis etapas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2006, Nr. 74-2827). Numatoma: toliau plėtoti pirminę sveikatos priežiūrą, pagrindinę paslaugų dalį perduodant privačiai dirbantiems šeimos gydytojams, sudarantiems sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis; plačiai paplitusias ligas gydyti arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias technologijas sutelkti universitetinėse ligoninėse ir ligoninėse, kuriose pacientų daugiausia; plėtoti slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų sistemą integruojant šias paslaugas į bendrojo pobūdžio ligonines ir pradedant jas teikti kartu su globos paslaugomis; gerinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo kokybę ir operatyvumą, integruojant dispečerines tarnybas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Bendrosios pagalbos centro sudėtį ir nuolat atnaujinant greitosios medicinos pagalbos automobilius.
\n

Kartu numatoma plėtoti ambulatorinę reabilitaciją, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros sistemą ir sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymą, plėtoti ir aktyvinti papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą. Siekiant įgyvendinti šiuo tikslus, sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planai, kurie suderinti su regionų plėtros tarybomis.

\n

Be to, inicijuojant nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos pertvarką, kuriant gyvybingesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą, vadovaujantis svarbiausiais valstybės siekiais, išreikštais per sveikatos sistemos misiją, viziją ir pagrindinius principus, parengtas tolesnės sveikatos sistemos plėtros 2007−2015 metų metmenų projektas, kuriame išdėstytos pagrindinės Lietuvos sveikatos sistemos plėtros kryptys, jų įgyvendinimo strategija.

\n
100.Struktūrinių fondų parama Lietuvos sveikatos apsaugai 2004–2006 metais buvo skiriama pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, kuriam ES Komisija pritarė 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C (2004)2120. ES finansinė parama buvo skiriama dviem veiklos kryptims: kardiologinės sveikatos priežiūros sistemai stiprinti ir bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūrai plėtoti ir modernizuoti. ES struktūrinių fondų parama šiuo programavimo laikotarpiu - 34,3 mln. eurų. Projektai, finansuoti pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, turi būti įgyvendinti iki 2008 metų pabaigos. Pagal Lietuvos 2007–2013 metų strategiją ES struktūrinių fondų lėšos bus toliau investuojamos į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimą.
\n

ES finansinė parama bus skiriama pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą šioms veiklos kryptims: sergamumui ir mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinti, ankstyvai susirgimų onkologinėmis ligomis diagnostikai ir visaverčiam gydymui užtikrinti, mirtingumui ir neįgalumui nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių mažinti, psichikos sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrai optimizuoti, sveikatos priežiūros sistemos reformai tęsti, sveikatos priežiūros infrastruktūrai optimizuoti. Valstybės lėšomis įgyvendinamos tęstinės ir naujos sveikatos programos, diegiamos naujos medicinos technologijos, atnaujinamos sveikatos priežiūros įstaigos, kuriama nacionalinė elektroninė sveikatos sistema.

\n

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojami valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo projektai.

\n

Daugiabučių namų modernizavimo programa 101. Daugiabučių namų modernizavimo programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839). Joje atsižvelgiama į ES direktyvas, tiesiogiai susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu pastatuose: 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvą 93/76/EEB dėl išmetamųjų anglies dioksido dujų ribojimo gerinant energijos efektyvumą (SAVE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1 tomas, p. 163) ir 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas., p. 168). Daugiabučių namų modernizavimo programa įgyvendina Lietuvos būsto strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), tikslą - užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą. Nurodytosios programos įgyvendinimo laikotarpis – 2005–2020 metai.

\n
102.Lietuvos būsto strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų bus atnaujinti ir atsižvelgiant į galimybes ir ekonominį tikslingumą modernizuoti pagal išduotus iki 1993 metų statybos leidimus pastatyti daugiabučiai namai, jų inžinerinė techninė įranga. Apie 70 procentų daugiabučių namų numatoma šiluminės energijos santykines sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 30 procentų.
\n

Svarbiausias Daugiabučių namų modernizavimo programos tikslas - sudaryti tinkamas sąlygas kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), kad pagerėtų gyvenimo kokybė ir racionaliai būtų naudojami energijos ištekliai.

\n
103.Kadangi nusidėvi gyvenamųjų namų fondas ir brangsta energijos ištekliai, vis opesnė tampa racionalaus energijos vartojimo problema, kurios pavieniai butų savininkai negali išspręsti. Priimti 2004 metais teisės aktai sudaro galimybę naudojantis komercinių bankų, valstybės lėšomis, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama parama mažas pajamas turinčioms šeimoms (asmenims) ir gyventojų lėšomis modernizuoti gyvenamuosius namus ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Sumažėjus energijos vartojimui, mažiau reikės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį mažas pajamas turinčioms šeimoms (asmenims), ir tai tiesiogiai veiks einamosios sąskaitos deficitą.
\n
104.Namų šilumos punktų ir šildymo sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas, langų ir lauko durų keitimas, stogų rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų šlaitinių stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą), balkonų (lodžų) įstiklinimas pagal bendrą projektą, fasadinių sienų apšiltinimas priskiriamas prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių. Programoje numatoma suteikti valstybės paramą daugiabučių namų savininkams – apmokėti iki 50 procentų valstybės remiamų priemonių investicijų, panaudotų šiems namams modernizuoti priklausomai nuo investicijų projekto energinio efektyvumo. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) numatoma suteikti papildomą paramą: apmokėti joms didžiąją dalį su tuo susijusių išlaidų.
\n
105.Daugiabučio namo modernizavimo lėšas sudaro daugiabučio namo savininkų nuosavos lėšos, komercinių bankų ilgalaikiai kreditai, savivaldybių lėšos, valstybės tikslinė parama ir kitos lėšos.
\n

Daugiabučio namo savininkai, įgyvendinantys investicijų projektus, vykdomus pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą, turi patys sumokėti pradinį įnašą, kuris sudaro ne mažiau kaip 5 procentus numatytos investicijų sumos. Bankai teikia kreditus investicijų projektams įgyvendinti.

\n

Valstybės parama teikiama šiais būdais: apmokant dalį investicijų daugiabučiam namui modernizuoti priklausomai nuo investicijų projekto energinio efektyvumo; apmokant išlaidas mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

\n

Numatoma, kad įgyvendinant nurodytąją programą iki 2020 metų bus investuota ne mažiau kaip 20 mlrd. litų, iš jų iki 25-30 procentų išlaidų gali tekti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, teikiant įstatymo numatytą valstybės paramą. Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžete buvo skirta 7 mln. litų asignavimų nurodytajai programai finansuoti, arba 0,01 procento 2006 metų BVP. 2007 metais skirta 15,7 mln. litų, o 2008-2010 metais planuojama skirti 223,5 mln. litų, atitinkamai - 53,5 mln. litų, 70 mln. litų ir 100 mln. litų. Ateityje Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai nurodytajai programai įgyvendinti bus planuojami atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes tenkinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

\n
106.Daugiabučių namų modernizavimo programa ilguoju laikotarpiu gerins valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir bus naudinga dėl:
\n

106.1. ateityje mažesnių valdžios sektoriaus išlaidų kompensacijoms už šildymą socialiai remtiniems gyventojams – geriau bus panaudojamos valdžios sektoriaus finansinės lėšos;

\n

106.2. smulkiojo ir vidutinio statybų verslo skatinimo;

\n

106.3. mažesnių šalies išlaidų kurui (naudojamam šildymo sezono metu) pirkti - dėl to mažės einamosios sąskaitos deficitas;

\n

106.4. teigiamų socialinių (bus skatinamas nedarbo mažėjimas) ir ekologinių (bus mažinamas anglies dvideginio išmetimas į atmosferą) aspektų;

\n

106.5. kadangi renovuoto būsto gyventojų namų ūkio išlaidos šildymui sumažės 25-50 procentų, baigus renovaciją vidutinio laikotarpio pabaigoje energijos produktų kainos mažiau veiks einamosios sąskaitos deficitą ir paklausos dinamiką.

\n

Žemės, maisto ūkis ir kaimo plėtra 107. Pastaraisiais metais bendrosios žemės ūkio produkcijos gamyba ir našumas didėja, nors žemės ūkiui tenkanti pridėtinės vertės dalis iš šalies bendrosios pridėtinės vertės nuosekliai mažėja (2002 metais šis rodiklis siekė 6,4 procento, o 2006 metais - 5 procentus). Šie pokyčiai rodo, kad Lietuvos ūkio struktūra artėja prie proporcijų, būdingų išsivysčiusioms šalims. Maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonėje 2006 metais sukurta pridėtinė vertė sudaro apie 4 procentus šalies bendrosios pridėtinės vertės. Žemės ūkis ir maisto pramonė tampa svarbiu produkciją eksportui gaminančiu sektoriumi. Suaktyvėjusi prekyba ir padidėjusi finansinė parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėmė ūkio subjektų pajamų didėjimą.

\n

Kad būtų užtikrintas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas, konkurencingo žemės ūkio ir maisto sektoriaus kūrimas ir tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra:

\n

107.1. įgyvendinamos žemės ūkio veiklos subjektų pajamų palaikymo ir rinkos reguliavimo priemonės (vienkartinės tiesioginės išmokos už plotą schema, kvotų, intervencinių pirkimų ir privataus saugojimo sistemos, importo (eksporto) mechanizmai, produktų tiekimo rinkai standartai ir kita);

\n

107.2. tęsiamas Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, patvirtinto 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2004)2949, kaimo plėtros priemonių ir Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonių finansavimas;

\n

107.3. įgyvendinant kaimo plėtros politiką 2007–2013 metais, numatoma siekti šių pagrindinių tikslų – užtikrinti augimą didinant žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, sudarant galimybes įvairinti ekonominę veiklą kaime ir gerinti gyvenimo jame kokybę, kartu puoselėjant esamas gamtos, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinant skirtumus tarp miesto ir kaimo, atskirų regionų.

\n

Strateginiuose dokumentuose, pagal kuriuos bus naudojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, daug dėmesio skiriama Lisabonos strategijoje nustatytiems tikslams (didinti konkurencingumą ir užimtumą, gerinti gyvenimo kokybę) pasiekti, taip pat kitoms iniciatyvoms (ekologiniam ūkininkavimui, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui, miškų ir biologinės įvairovės strategijai, klimato kaitos mažinimui ir t.t.).

\n

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076. Pagal šią programą daugiausia lėšų numatyta šioms sritims: žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumui didinti – 41,15, aplinkai ir kraštovaizdžiui gerinti – 36,48, gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti ir kaimo ekonomikai įvairinti – 12,19 procento;

\n

107.4. taikomos valstybės pagalbos priemonės, suderintos su Europos Komisija (parama veisliniams gyvūnams ir augalų sertifikuotai dauginamajai medžiagai įsigyti, gyvulių veislininkystei, kreditų palūkanoms ir draudimo įmokoms kompensuoti, geros kokybės produktų gamybos ir kokybės tyrimo sistemos plėtrai, moksliniams tyrimams, žemdirbių švietimui ir konsultavimui, gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymui, biodegalų gamybos plėtrai ir kitoms priemonėms). Plėtojama rizikos valdymo priemonių žemės ūkyje sistema;

\n

107.5. baigiamos atkurti piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius, rengiamasi tolesniam žemės tvarkymo darbų etapui, susijusiam su racionaliu žemėnaudos formavimu užtikrinant ekologinį kraštovaizdžio stabilumą ir reikiamos kaimo infrastruktūros plėtrą. Išspręstas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo Lietuvos juridiniams asmenims ir užsienio piliečiams klausimas. Sudaromos palankios sąlygos jauniesiems ūkininkams, perkantiems iš valstybės žemę išsimokėtinai;

\n

107.6. skatinama konkurencingo maisto ūkio plėtra, jis restruktūrizuojamas, užtikrinamas saugaus maisto tiekimas rinkai, atliekama maisto kontrolė visoje grandinėje „nuo lauko iki stalo“;

\n

107.7. panaudojus ES paramą iš Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės lėšų, derinant žvejybos pajėgumus su žuvų ištekliais, sumažinti žvejybos pajėgumai Baltijos jūroje (į metalo laužą atiduotas 31 žvejybos laivas), modernizuotos akvakultūros, žuvų perdirbimo įmonės, įrengtas žuvininkystės produktų aukcionas. Taikomos valstybės paramos priemonės ekologinei žuvininkystei plėtoti ir auginamų žuvų sveikatingumui gerinti;

\n

107.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 654 patvirtintas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinis strateginis planas, be to, parengta ir pateikta Europos Komisijai tvirtinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa. Pagrindinis 2007–2013 metų tikslas – žuvininkystės sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą;

\n

107.9. stiprinami institucijų administraciniai gebėjimai užtikrinti ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą. Tobulinamas ES ir nacionalinės paramos panaudojimo mechanizmas. Decentralizuojant savivaldybių atliekamas valstybines žemės ūkio funkcijas, dalis valstybinių žemės ūkio funkcijų perduota seniūnijoms – paslaugų teikimas priartintas prie vietos gyventojų;

\n

107.10. siekiant įgyvendinti žemės ūkio politikos strateginius tikslus ir būti lygiaverčiais partneriais ES rinkoje, ir toliau numatoma finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, kurioms skirtina lėšų suma kasmet nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat valstybės pagalbos žemės ūkiui priemones, suderintas su Europos Komisija, žemės reformos, melioracijos, rinkų plėtros, infrastruktūros, kokybės valdymo, mokslo ir švietimo, informacijos ir kitų poreikių tenkinimą, užtikrinti paramos priemonių bendrąjį finansavimą.

\n

16 lentelė. Numatomos priemonės strateginiams žemės ūkio politikos tikslams pasiekti Priemonės pavadinimas Lėšos 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais 2010 metais mln. litų BVP procentas mln. litų BVP procentas mln. litų BVP procentas mln. litų BVP procentas mln. litų BVP procentas 1. Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimas B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -399,2 -0,5 -670 -0,7 -512,5 0,5 -611,1 -0,5 -571,3 -0,5 B.1. Pajamos 739 0,9 701,6 0,7 658,9 0,6 777,5 0,7 886,5 0,7 B.2. Išlaidos 1138,2 1,4 1371,7 1,4 1171,5* 1,1 1388,6* 1,2 1457,9* 1,2 2. Žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių restruktūrizavimas B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -138,5 -0,2 -142,9 -0,1 -167,7 -0,2 -196 -0,2 -182,2 -0,1 B.1. Pajamos 0,8 0 1 0 0,4 0 0,3 0 0,4 0 B.2. Išlaidos 139,3 0,2 143,9 0,2 168 0,2 196,3 0,2 182,6 0,1 3. Žemės valdymas ir administravimas B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -189,4 -0,2 -226,5 -0,2 -287,6 -0,3 -99,2 -0,1 -89,2 -0,1 B.1. Pajamos 0,1 0 0 0 0,1 0 0,1 0 0,1 0 B.2. Išlaidos 189,5 0,2 226,5 0,2 287,7 0,3 99,3 0,1 89,3 0,1 4. Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -98,3 -0,1 -122,2 -0,1 -132,5 -0,1 -121,2 -0,1 -115,2 -0,1 B.1. Pajamos 8 0 9,8 0 10 0 10,5 0 10,6 0 B.2. Išlaidos 106,3 0,1 132 0,1 142,5 0,1 131,7 0,1 125,8 0,1 5. SAPARD B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -5,8 0 0 0 0 0 0 0 0 0 B.1. Pajamos (ES lėšos) 12,2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 B.2. Išlaidos (ES ir bendrojo finansavimo lėšos) 18 0 0 0 0 0 0 0 0 0 6. Struktūrinė parama ir kaimo plėtros priemonės B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -214,5 -0,3 -1294,2 -1,4 -210,7 -0,2 -279,5 -0,2 -267,2 -0,2 B.1. Pajamos 1386,1 1,7 1040,3 1,1 902,7 0,8 853,1 0,7 887,5 0,7 B.2. Išlaidos 1600,5 2 2334,5 2,4 1113,4 1 1132,6 1 1154,7 0,9 7. Bendras tiesioginis poveikis biudžetui B. Grynasis tiesioginis poveikis biudžetui -1045,7 -1,3 -2455,7 -2,6 -1311,9 -1,2 -1306,9 -1,1 -1225,1 -1 B.1. Pajamos 2146,1 2,6 1752,7 1,8 1572 1,5 1641,2 1,4 1784,7 1,4 B.2. Išlaidos 3191,9 3,9 4208,4 4,4 2883,8 2,7 2948,1 2,6 3009,8 2,4 Šaltinis – Žemės ūkio ministerija. * Lietuvos Respublikos Vyriausybė papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų dydžio 2008, 2009 ir 2010 metams dar nėra numačiusi. _________________

", "next": 0}