Pažymėtina ir tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 10 straipsnyje, buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. liepos 1 d. inter alia sumažinti perskaičiuojamas paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas atitinkamai (iki vaikui sukaks vieni metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų) nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio šios pašalpos buvo apskaičiuotos, ir Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio pareigūnų darbo užmokesčio.
\n
8.Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; šiuo įstatymu, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį ir siekiant kuo labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes, nustatyta tokia socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuri suponavo paskirtų socialinių išmokų sumažinimą.
\n
Vadinasi, įstatymų leidėjas, Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsniuose nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, kuriuo buvo atitinkamai sudarytos prielaidos sumažinti inter alia paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, atsižvelgė į valstybėje susidariusią ypatingą situaciją, kai inter alia dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina įstatymo nustatytai finansinei paramai atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu teikti.
\n
9.Pabrėžtina, kad tiek, kiek nurodyta, ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatose, buvo sudarytas pagrindas ne panaikinti ar neleistinai dideliu mastu minimalizuoti, bet perskaičiuojant tam tikra dalimi (inter alia 10 procentų nuo 2010 m. liepos 1 d.) sumažinti tas minėtas paskirtas pašalpas ir išmokas, kurios viršijo ribinį dydį; taip nebuvo sudaryta prielaidų paneigti pagal įstatymą įgytos teisės į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu esmę.
\n
10.Konstatuotina, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais.
\n
11.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių (tiek, kiek nurodyta) atitiktis inter alia Konstitucijos 23 straipsniui.
\n
12.Minėta ir tai, kad pareiškėjai, grįsdami savo abejones dėl tiek, kiek nurodyta, ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai; asmenys, kuriems Konstitucijos ar įstatymo nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau; net ir tada, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, turi būti paisoma įgytos teisės gynybos pagal Konstitucijos 23 straipsnį principo.
\n
Pareiškėjų nuomone, šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos taikytinos ir socialinio draudimo pašalpoms, kurias mokėti valstybei kyla pareiga iš Konstitucijos 52 straipsnio. Taigi, pasak pareiškėjų, teisė į paskirtas ir mokamas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas yra laikoma jos gavėjo teise į nuosavybę ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
\n
13.Sprendžiant, ar Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, pažymėtina, kad pagal Konstituciją, kaip minėta:
\n
–vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiama finansinė parama (viena iš įstatymų leidėjo pasirinktų Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje garantuojamos valstybės globos ir paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, formų, kuri gali būti įgyvendinama inter alia kaip Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais) savo prigimtimi, laikinu (terminuotu) pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamų pensijų, taip pat nuo įstatymų nustatytų kitų pensinio aprūpinimo išmokų, teisė į kurias susijusi su Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga;
\n
–šis skirtumas itin ryškus tuo požiūriu, kad įstatymo nustatyta finansinė parama yra tikslinė, t. y. sietina su konkrečiu vaiko auginimo ir auklėjimo namuose laikotarpiu bei tokiu paramos dydžiu, kuris priklauso nuo valstybės ir visuomenės išgalių.
\n
Taigi pagal įstatymą įgyta teisė į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu negali būti tapatinama su teise į Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamas pensijas, taip pat pagal įstatymą įgyta teise į įstatymų nustatytą kitą pensinio aprūpinimo išmoką, kurios turi nuosavybės teisės aspektų pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
\n
14.Pažymėtina, kad minėtu (tiek, kiek nurodyta, ginčijamu) teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsniuose, buvo sudarytos prielaidos perskaičiuojant tam tikra dalimi sumažinti (inter alia 10 procentų – nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio šios pašalpos buvo apskaičiuotos, ir Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio pareigūnų darbo užmokesčio atitinkamai iki vaikui sukaks vieni metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų) inter alia jau paskirtas ir mokamas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas.
\n
15.Pabrėžtina, kad, kaip minėta, tiek, kiek nurodyta, ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatose, buvo sudarytas pagrindas ne panaikinti ar neleistinai dideliu mastu minimalizuoti, bet perskaičiuojant tam tikra dalimi (inter alia 10 procentų nuo 2010 m. liepos 1 d.) sumažinti tas minėtas pašalpas ir išmokas, kurios viršijo ribinį motinystės (tėvystės) pašalpos ir išmokos dydį; taip nebuvo sudaryta prielaidų paneigti pagal įstatymą įgytos teisės į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu esmę.
\n
16.Vadinasi, teisinio reguliavimo koregavimas leistinu mastu mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo ir kuriomis teikiama finansinė parama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis asmens, kuriam tokia parama jau buvo paskirta ir mokama (t. y. asmens, kuris pagal įstatymą buvo įgijęs teisę į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu), nuosavybės teisę.
\n
17.Konstatuotina, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.
\n
18.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių (tiek, kiek nurodyta) atitiktis inter alia Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
19.Sprendžiant, ar Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, neprieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad pagal Konstituciją, kaip minėta:
\n
–konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų valstybė privalo laikytis ir paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikdama valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai; asmenys, pagal įstatymą įgiję teisę į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, neturi teisėto lūkesčio, kad ši parama valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebus mažinama, tačiau turi teisėtą lūkestį, kad mažinant minėtą paramą valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai bus laikomasi inter alia konstitucinių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų;
\n
–išimtiniais atvejais, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai mažinant nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį skirtos finansinės paramos mažinimo mastą, kuriuo parama būtų mažinama taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos paramos dydžių proporcijos.
\n
20.Pažymėtina, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje („Patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį“), buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. sausio 1 d., taikant naują Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamų pajamų dydį, sumažinti tas ribinį dydį viršijusias paskirtas ir mokamas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ir kurių gavėjų kompensuojamasis uždarbis buvo didesnis už naują kompensuojamojo uždarbio maksimalų dydį (savo ruožtu pakitusį, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą prilygintą Vyriausybės naujai patvirtintų einamųjų metų draudžiamų pajamų 5 dydžių sumai).
\n
Pažymėtina ir tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje („negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“), 10 straipsnio 2, 3 dalyse („Tuo atveju, kai <...> pašalpa viršija <...>, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa“), buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojant tas paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, sumažinti dviem pagrindais: pirma, minėtas perskaičiuojamas pašalpas ir išmokas iki vaikui sukaks vieni metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų sumažinti atitinkamai nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio šios pašalpos buvo apskaičiuotos, ir Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio pareigūnų darbo užmokesčio; antra, sumažinti tas pagal pirmąjį pagrindą perskaičiuotas pašalpas ir išmokas, kurios viršijo minėtus maksimalius dydžius (nurodytais laikotarpiais atitinkamai 90 ir 75 procentų kompensuojamojo uždarbio ir vidutinio darbo užmokesčio), t. y. pašalpas ir išmokas mokėti neviršijant šių maksimalių dydžių.
\n
21.Taigi teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2, 3 dalyse, buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. liepos 1 d. ne tik 10 procentų sumažinti inter alia paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, bet ir papildomai sumažinti tas minėtas (jau turėjusias sumažėti 10 procentų) pašalpas ir išmokas, kurios viršijo tam tikrus maksimalius dydžius (jos perskaičiuojamos taip, kad neviršytų šių dydžių).
\n
22.Konstatuotina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010 m. liepos 1 d. sumažinti papildomai, t. y.:
\n
–Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jau atitinkamai perskaičiuotų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dydis nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo ribojamas kompensuojamojo uždarbio šioms pašalpoms skaičiuoti maksimalų dydį išreiškiančia Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma;
\n
–Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos ir išmokos, kurios 10 procentų sumažintos viršijo iki vaikui sukaks vieni metai Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, buvo papildomai sumažintos tiek, kad neviršytų šio maksimalaus dydžio, t. y. iki vaikui sukaks vieni metai būtų ne didesnės kaip Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma;
\n
–Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos ir išmokos, kurios 10 procentų sumažintos viršijo laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų 75 procentus Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, buvo papildomai sumažintos tiek, kad neviršytų šio maksimalaus dydžio, t. y. laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų neviršytų 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
\n
23.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo:
\n
–Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo;
\n
–Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos;
\n
–Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
\n
24.Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs, ar Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui.
\n
V Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai.
\n
1.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, atitiktis Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Minėta ir tai, kad pareiškėjų abejonės dėl Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai grindžiamos inter alia tuo, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kuriomis atskleidžiama Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytų pensinio aprūpinimo išmokų samprata, esą taikytinos ir socialinio draudimo pašalpoms ir kad teisė į paskirtas ir mokamas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, pasak pareiškėjų, yra laikoma jų gavėjų teise į nuosavybę, ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Todėl, pasak pareiškėjų, turėjo būti nustatytas teisingas patirtų praradimų, atsiradusių perskaičiuojant sumažinus motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, kompensavimas.
\n
3.Minėta, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu Vyriausybei yra siūloma parengti ir patvirtinti tam tikrų sumažintų valstybinių socialinio draudimo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą ir nesiūloma parengti ir patvirtinti inter alia paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) paskirtų ir iš valstybės biudžeto mokamų motinystės (tėvystės) išmokų, kurios po perskaičiavimo sumažėjo, kompensavimo tvarkos aprašo.
\n
Minėta ir tai, kad nuostatų, numatančių paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų, taip pat inter alia statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) iš valstybės biudžeto mokamų motinystės (tėvystės) išmokų, kurios po perskaičiavimo sumažėjo, kompensavimą, nėra nei Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, nei kituose šio įstatymo straipsniuose.
\n
4.Sprendžiant, ar Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad pagal Konstituciją, kaip minėta:
\n
–vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiama finansinė parama (viena iš įstatymų leidėjo pasirinktų Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje garantuojamos valstybės globos ir paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, formų, kuri gali būti įgyvendinama inter alia kaip Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais) savo prigimtimi, laikinu (terminuotu) pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamų pensijų, taip pat nuo įstatymų nustatytų kitų pensinio aprūpinimo išmokų;
\n
–pagal įstatymą įgyta teisė į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu negali būti tapatinama su teise į Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamas pensijas, taip pat pagal įstatymą įgyta teise į įstatymų nustatytą kitą pensinio aprūpinimo išmoką, kurios turi nuosavybės teisės aspektų pagal Konstitucijos 23 straipsnį.
\n
Vadinasi, vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiamos finansinės paramos ypatumai – prigimtis, laikinas (terminuotas) pobūdis ir tikslinė paskirtis – suponuoja tai, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti šią paramą siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui nekyla pareigos numatyti praradimų, susidariusių dėl šios paramos sumažinimo, nepaneigiančio pagal įstatymą įgytos teisės į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu esmės, kompensavimą.
\n
5.Pažymėta, kad, kaip minėta, tiek, kiek nurodyta, ginčijamu teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatose, buvo sudarytas pagrindas ne panaikinti ar neleistinai dideliu mastu minimalizuoti, bet perskaičiuojant tam tikra dalimi (inter alia 10 procentų nuo 2010 m. liepos 1 d.) sumažinti tas minėtas paskirtas pašalpas ir išmokas, kurios viršijo ribinį dydį; taip nebuvo sudaryta prielaidų paneigti pagal įstatymą įgytos teisės į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu esmę.
\n
Pažymėtina ir tai, kad šiame nutarime konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.
\n
6.Konstatuotina, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, nepažeidžia iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo, nepaneigia iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nenukrypsta nuo iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
\n
7.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
VI Dėl Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktų (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) atitikties Konstitucijai.
\n
1.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Nuostatų 73, 74, 75 punktų (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jais reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktis Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Pareiškėjų abejonės dėl nurodytų Nuostatų punktų atitikties Konstitucijai grindžiamos tais pačiais argumentais, kaip ir dėl Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių atitikties Konstitucijai, t. y. inter alia tuo, kad teisė į paskirtą ir mokamą motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą, pasak pareiškėjų, laikoma šios pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį; paskyrus pašalpą jos gavėjui atsiranda teisėtas lūkestis, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą jos mokėjimo laikotarpį; atitinkamų socialinių išmokų gavėjų grupių viduje nustačius skirtingas šių išmokų mažinimo proporcijas – iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo gautas didesnes išmokas tos pačios socialinės grupės nariams sumažinus didesne procentine dalimi nei mažesnes išmokas, pažeistas konstitucinis proporcingumo principas ir, pasak pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo (prašymas Nr. 1B-113/2010), konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
\n
3.Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Nuostatų 73 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktis Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
Minėta ir tai, kad teisinis reguliavimas, reikšmingas šioje konstitucinės justicijos byloje tiriamu aspektu, t. y. tiek, kiek juo reguliuojamas paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas, buvo įtvirtintas Nuostatų 73.3 punkte (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija).
\n
3.1. Minėta, kad Nuostatų 73.3 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) („<...> Asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“) buvo skirtas įgyvendinti Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, pagal kurią, kaip minėta, nuo 2010 m. liepos 1 d. visų (inter alia iki šios datos paskirtų) motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dydis buvo ribojamas pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio šioms pašalpoms skaičiuoti maksimalų dydį išreiškusia Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma.
\n
3.2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
3.3. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Nuostatų 73.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) nuostata „asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
3.4. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs, ar Nuostatų 73 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui.
\n
4.Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Nuostatų 74 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktis Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
4.1. Minėta, kad Nuostatų 74 punkte (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) nustatyta, jog paskirtos ir mokamos pašalpos, inter alia paskirtos ir mokamos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, perskaičiuojamos taikant Vyriausybės patvirtintą naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
\n
Minėta ir tai, kad Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) skirtas inter alia Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 daliai įgyvendinti, t. y. juo reguliuojamas paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimas, analogiškas nustatytajam Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje.
\n
4.2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnis, inter alia jo 2 dalis, tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, nepažeidė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, nepaneigė Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais, taip pat iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.
\n
Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo 9 straipsnio tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktį inter alia konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata (tiek, kiek nurodyta) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis tiek, kiek ja reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
4.3. Tai konstatavus, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, nepažeidžia iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, nepaneigia Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidžia Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais, taip pat iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų, konstitucinio teisinės valstybės principo.
\n
4.4. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Nuostatų 74 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktis inter alia Konstitucijos 29 straipsniui.
\n
4.5. Sprendžiant, ar Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, pažymėtina, kad, kaip minėta, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų, būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).
\n
4.6. Pažymėtina, kad minėtu ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Nuostatų 74 punkte, įgyvendinant Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. sausio 1 d., taikant naują Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamų pajamų dydį, sumažinti tas perskaičiuojamas paskirtas ir mokamas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias buvo įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ir kurių gavėjų kompensuojamasis uždarbis buvo didesnis už naują kompensuojamojo uždarbio maksimalų dydį.
\n
4.7. Pabrėžtina, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Nuostatų 74 punkte, taikomas vienodai visoms paskirtoms ir mokamoms motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, kurių dydis pagal galiojančius teisės aktus ribojamas kompensuojamojo uždarbio maksimaliu dydžiu ir atitinkamai turėjo būti perskaičiuotas taikant naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
\n
4.8. Konstatuotina, kad Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, nepažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto konstitucinio asmenų lygybės įstatymui principo.
\n
4.9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
5.Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Nuostatų 75 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, atitiktis Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
5.1. Minėta, kad Nuostatų 75 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) skirtas įgyvendinti Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatoms, kuriose buvo inter alia nustatyta paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimo ir mokėjimo nuo 2010 m. liepos 1 d. tvarka, t. y. jame nustatytas teisinis reguliavimas analogiškas nustatytajam Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalyse.
\n
5.2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo:
\n
–Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis inter alia tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos;
\n
–Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis inter alia tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
\n
5.3. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja:
\n
–Nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos;
\n
–Nuostatų 75.2 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.
\n
5.4. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs, ar Nuostatų 75 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui.
\n
VII Dėl Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ 1.1 punkto atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, šio nutarimo 2.2 punkto atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.
\n
1.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ 1.1 punkto atitiktis Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Pareiškėjo (prašymas Nr. 1B-151/2010) abejonės dėl Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punkto atitikties Konstitucijai grindžiamos tuo, kad šis punktas, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis (1 170 Lt), skirtas įgyvendinti ginčijamoms Laikinojo įstatymo nuostatoms, pagal kurias buvo perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, todėl prieštarauja Konstitucijai.
\n
3.Kaip minėta, pagal oficialiąją konstitucinę doktriną inter alia Vyriausybė, pagal Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis.
\n
4.Minėta, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu, kuris ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt.
\n
Minėta ir tai, kad šiuo punktu buvo patvirtintas mažesnis 1 170 Lt (vietoj 1 488 Lt) einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis, kuris nuo 2010 m. sausio 1 d. taikomas inter alia įgyvendinant Laikinojo įstatymo nuostatas.
\n
5.Pažymėtina, kad ginčijamu Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu Vyriausybė įgyvendino savo pareigą, nustatytą, kaip minėta, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje, ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, kuris priklauso nuo atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų.
\n
Pažymėtina, kad ginčijamu Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu patvirtintas mažesnis einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis taikomas inter alia įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, kuriuo, kaip minėta, atsižvelgiant į valstybėje susidariusią itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį ir siekiant kuo labiau apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes, nustatyta tokia socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuri suponavo paskirtų socialinių išmokų sumažinimą.
\n
Taigi Vyriausybė, ginčijamu 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu tvirtindama einamųjų 2010 m. draudžiamųjų pajamų dydį, negalėjo nepaisyti valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties.
\n
Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu nėra reguliuojami motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimo ir mokėjimo teisiniai santykiai.
\n
6.Konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt, pažeisti iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisių apsaugos reikalavimai, konstitucinis teisinės valstybės principas.
\n
7.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
8.Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama inter alia Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 2.2 punkto atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui.
\n
9.Kaip minėta, pareiškėjo (prašymas Nr. 1B-151/2010) abejonės dėl Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 2.2 punkto atitikties Konstitucijos 29 straipsniui grindžiamos tuo, kad šiuo punktu, pasak pareiškėjo, Vyriausybė išskyrė asmenų, gaunančių valstybines socialinio draudimo pensijas, grupę iš kitų, inter alia motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų gavėjų, grupių ir jai nesumažino einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio; taip ji pažeidė konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
\n
10.Sprendžiant, ar Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 2.2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, pažymėtina, kad, kaip minėta, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų, būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
\n
11.Minėta, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 2.2 punkte įtvirtintas didesnis (anksčiau galiojęs) einamųjų 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydis (1 488 Lt) taikomas ne pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuojant valstybines socialinio draudimo pensijas, bet pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą jas apskaičiuojant ir skiriant.
\n
Minėta ir tai, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1. punktu patvirtintas mažesnis einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis taikomas perskaičiuojant ir mokant visas Laikinajame įstatyme nurodytas socialines išmokas.
\n
Taip pat minėta, kad nors pagal Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 2.2 punktą valstybinės socialinio draudimo pensijos, kurios skiriamos Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu, apskaičiuojamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą taikant anksčiau galiojusį didesnį einamųjų 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydį (1 488 Lt), šios paskirtos pensijos perskaičiuojamos pagal Laikinąjį įstatymą, taikant Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punkte nustatytą mažesnį einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydį (1 170 Lt).
\n
12.Pažymėtina, kad visi socialinių išmokų gavėjai, inter alia motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai, kiek tai susiję su mažesnio einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydžio taikymu įgyvendinant Laikinojo įstatymo nuostatas, traktuojami vienodai.
\n
13.Konstatuotina, kad ginčijamu Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 2.2 punktu, pagal kurį didesnis (anksčiau galiojęs) einamųjų 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydis (1 488 Lt) taikomas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą apskaičiuojant ir skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas, nepažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės principas.
\n
14.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 2.2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
\n
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas n u t a r i a:
\n
1.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
2.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
3.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
4.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
5.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) nuostata „asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
6.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
7.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
8.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 75.2 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
9.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 1.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
10.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157) 2.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
\n
Konstitucinio Teismo teisėjai: Toma Birmontienė Pranas Kuconis Gediminas Mesonis Ramutė Ruškytė Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis Dainius Žalimas _________________