LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINĖS SUTARTYS TARPTAUTINIO VALIUTOS FONDO STEIGIMO SUTARTIS 1944 m. liepos 22 d. Vilnius Priimta Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijoje pinigų ir finansų klausimais 1944 m. liepos 22 d. Breton Vudse, Niu Hempšyre. Įsigaliojo 1945 m. gruodžio 27 d. Pakeitimai, patvirtinti Valdytojų valdybos nutarimu Nr. 23-5, priimtu 1968 m. gegužės 31 d., galioja nuo 1969 m. liepos 28 d., pakeitimai, patvirtinti Valdytojų valdybos nutarimu Nr. 31-4, priimtu 1976 m. balandžio 30 d., galioja nuo 1978 m. balandžio 1 d., ir pakeitimai, patvirtinti Valdytojų valdybos nutarimu Nr. 45-3, priimtu 1990 m. birželio 28 d., galioja nuo 1992 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės, kurių vardu pasirašoma ši Sutartis, susitaria: Įžanginis straipsnis i) Tarptautinis valiutos fondas įsteigiamas ir veikia remiantis pradinėmis ir vėliau pataisytomis šios Sutarties sąlygomis; ii) kad Fondas galėtų vykdyti operacijas ir atlikti sandorius, jame veikia Bendrasis departamentas ir Specialiųjų skolinimosi teisių departamentas. Fondo narystė suteikia teisę priklausyti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui; iii) šioje Sutartyje numatytas operacijas ir sandorius vykdo Bendrasis departamentas, kuriame, vadovaujantis šios Sutarties nuostatomis, yra Bendrųjų išteklių, Specialiųjų išmokų ir Investicijų sąskaitos. Išimtį sudaro operacijos ir sandoriai, kuriuose naudojamos specialiosios skolinimosi teisės, – juos vykdo Specialiųjų skolinimosi teisių departamentas. I straipsnis Tikslai Tarptautinio valiutos fondo tikslai yra šie: i) skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų politikos srityje padedant nuolat veikiančiai institucijai, kuri sudaro sąlygas konsultuotis ir bendradarbiauti sprendžiant tarptautinio masto problemas, susijusias su pinigų politika; ii) palengvinti tarptautinės prekybos plėtrą bei tolygų jos augimą ir tokiu būdu prisidėti skatinant ir išlaikant aukštą užimtumo ir realiųjų pajamų lygį, taip pat didinant visų narių gamybos išteklius; šie tikslai turėtų būti svarbiausi ekonominės politikos tikslai; iii) skatinti valiutos kurso stabilumą, išlaikyti nuoseklius narių tarpusavio susitarimus dėl valiutos kurso ir stengtis, kad valiuta nebūtų nuvertinama siekiant įgyti konkurencinio pranašumo; iv) padėti sukurti daugiašalę mokėjimų sistemą atsižvelgiant į narių tarpusavio einamuosius sandorius ir prisidėti šalinant užsienio valiutų kursų apribojimus, trukdančius plėstis prekybai pasauliniu mastu; v) suteikti pasitikėjimo narėms joms leidžiant laikinai pasinaudoti Fondo bendraisiais ištekliais (pagal atitinkamas apsaugos priemones) ir tokiu būdu sudaryti galimybę pašalinti mokėjimų balanso problemas netaikant priemonių, žlugdančių nacionalinę ar tarptautinę gerovę; vi) sutrumpinti narių tarptautinio mokėjimų balanso pusiausvyros nuokrypių trukmę ir mastą laikantis aukščiau išdėstytų sąlygų. Vykdydamas savo politiką ir priimdamas sprendimus, Fondas vadovaujasi šiame straipsnyje išdėstytais tikslais. II straipsnis Narystė 1 dalis. Pirmosios narės Pirmosios Fondo narės yra šalys, kurioms atstovaujama Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijoje pinigų ir finansų klausimais ir kurių vyriausybės sutinka, kad šios valstybės taptų Fondo narėmis iki 1945 m. gruodžio 31 d. 2 dalis. Kitos narės Kitos valstybės gali tapti Fondo narėmis atitinkamu metu ir pagal tam tikras sąlygas, kurias nustato Valdytojų valdyba. Šios sąlygos, apimančios ir įnašo sąlygas, paremtos principais, kurie taikomi valstybėms, jau esančioms Fondo narėmis. III straipsnis Kvotos ir įnašai 1 dalis. Kvotos ir įnašų įmokėjimas Kiekvienai narei skiriama kvota, kuri išreiškiama specialiosiomis skolinimosi teisėmis. Valstybėms, kurioms atstovaujama Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijoje pinigų ir finansų klausimais ir kurios tampa narėmis iki 1945 m. gruodžio 31 d., skiriamos A priede nurodytos kvotos. Kitų narių kvotas nustato Valdytojų valdyba. Kiekvienos narės įnašas lygus jai suteiktos kvotos dydžiui. Fondui sumokama visa įnašo suma ją pervedant į atitinkamą depozitoriumą. 2 dalis. Kvotų koregavimas a) tam tikrais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, Valdytojų valdyba apžvelgia bendrąją padėtį ir, jeigu mano, jog tinkama, pasiūlo pakoreguoti narių kvotas. Jeigu Valdytojų valdyba yra įsitikinusi, kad tai tinkama, ji ir bet kuriuo kitu metu gali apsvarstyti bet kurios konkrečios kvotos koregavimo klausimą atitinkamos narės prašymu; b) Fondas bet kada gali pasiūlyti padidinti kvotas toms narėms, kurios buvo Fondo narėmis 1975 m. rugpjūčio 31 d., proporcingai tuo metu jų turėtų kvotų skaičiui, tačiau bendra padidinimo suma negali viršyti sumų, pervestų iš Specialiųjų išmokų sąskaitos į Bendrųjų išteklių sąskaitą, vadovaujantis V straipsnio 12 dalies f punkto i papunkčio nuostatomis; c) visais atvejais kvotos keičiamos aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma; d) narės kvota gali būti keičiama, tik kai ji sutinka ir įmoka įnašą, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies b punktu, laikoma, kad įnašas sumokėtas. 3 dalis. Mokėjimai, atliekami keičiant kvotas a) kiekviena narė, sutinkanti, kad jos kvota būtų padidinta pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą, per Fondo nustatytą laikotarpį specialiosiomis skolinimosi teisėmis įmoka dvidešimt penkis procentus padidinimo dalies, tačiau Valdytojų valdyba, taikydama vienodas sąlygas visoms narėms, gali nustatyti, kad šį įnašą – visą sumą ar sumos dalį – galima sumokėti kitų Fondo konkrečiai nurodytų narių valiutomis šių narių sutikimu arba narės nacionaline valiuta. Narė, nepriklausanti Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, už padidinimo dalį, atitinkančią tą dalį, kurią specialiosiomis skolinimosi teisėmis turi sumokėti narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, moka Fondo nurodytomis kitų narių valiutomis šių narių sutikimu. Už likusią padidinimo dalį narės moka nacionalinėmis valiutomis. Fondo turimos kurios nors narės valiutos atsargos nedidinamos virš ribos, kurios perviršiui, susidarančiam tada, kai kitos narės, vadovaudamosi šiomis nuostatomis, atlieka mokėjimus ja, būtų taikomas mokestis, nurodytas V straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje; b) visos narės, sutinkančios, kad jų kvotos būtų padidintos pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą, laikomos įmokėjusiomis įnašą, kurio dydis lygus kvotos padidinimui; c) jeigu narė sutinka, kad jos kvota būtų sumažinta, Fondas per šešiasdešimt dienų išmoka narei sumą, atitinkančią sumažinimo dydį. Išmoką narės nacionaline valiuta ir specialiųjų skolinimosi teisių arba nurodytų kitų narių valiutų (šioms narėms sutikus) suma, kuri užtikrina, kad Fondo turimos tos narės nacionalinės valiutos atsargos nenukris žemiau naujosios kvotos, sumoka Fondas, numatant, kad ypatingais atvejais Fondas, išmokėdamas narei išmoką jos nacionaline valiuta, gali sumažinti šios valiutos kiekį žemiau naujosios kvotos; d) visi sprendimai, priimami vadovaujantis šios dalies a punkto nuostatomis, priimami septyniasdešimties procentų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai pagal minėto punkto nuostatas nustatomas laikotarpis ir nurodomos valiutos. 4 dalis. Valiutos pakeitimas vertybiniais popieriais Jeigu Fondas laikosi nuomonės, kad jo operacijoms ir sandoriams atlikti nereikia kurios nors narės valiutos, iš bet kurios narės vietoj jos nacionalinės valiutos dalies Fondas į Bendrųjų išteklių sąskaitą priima vekselius ar panašius skolos vertybinius popierius, kuriuos yra išleidusios narės ar jų paskirti depozitoriumai, kaip numatyta XIII straipsnio 2 dalyje; šie vekseliai ar skolos vertybiniai popieriai yra neperleidžiami, neprocentiniai, o už juos pagal pareikalavimą turi būti mokama nominalo verte kredituojant Fondo sąskaitą paskirtame depozitoriume. Ši dalis taikoma ne tik narių įnešamai valiutai, tačiau ir bet kuriai valiutai, kurią jos skolingos Fondui ar kurią Fondas įsigyja ir kuri turi būti įnešta į Bendrųjų išteklių sąskaitą. IV straipsnis Įsipareigojimai dėl valiutos kurso susitarimų 1 dalis. Bendrieji narių įsipareigojimai Pripažindamos, kad esminis tarptautinės pinigų sistemos tikslas – sukurti struktūrą, kuri palengvintų prekių, paslaugų ir kapitalo mainus tarp šalių, išlaikytų aukštą ekonomikos augimą, taip pat kad svarbiausia yra tęsti pagrindinių sąlygų, būtinų finansiniam ir ekonominiam stabilumui sukurti, plėtrą, visos narės įsipareigoja bendradarbiauti su Fondu ir kitomis narėmis, kad būtų garantuota, jog priimami susitarimai dėl valiutų bus nuoseklūs ir skatinti valiutų kursų sistemos stabilumą. Konkrečiai kiekviena narė: i) deramai atsižvelgdama į vidaus sąlygas, stengiasi vykdyti ekonominę ir finansų politiką, kurios tikslas – skatinti nuoseklų ekonomikos augimą ir išlaikyti pakankamą kainų stabilumo lygį; ii) stengiasi skatinti stabilumą, kurdama nuoseklias ekonomines ir finansines sąlygas bei pinigų sistemą, kurios nesudarytų sąlygų nesisteminiams žlugdančio pobūdžio veiksniams atsirasti; iii) vengia manipuliuoti valiutų kursais ar tarptautine pinigų sistema taip, kad jų veiksmai užkirstų kelią veiksmingam mokėjimų balanso sureguliavimui ar kad jos pasinaudotų nesąžiningai įgytu konkurenciniu pranašumu prieš kitas nares; iv) vykdo valiutos kurso politiką, kuri neprieštarauja šioje dalyje išdėstytiems įsipareigojimams. 2 dalis. Bendrosios valiutų kursų priemonės a) per trisdešimt dienų po antrojo šios Sutarties pakeitimo kiekviena narė informuoja Fondą apie valiutos kurso režimą, kurį ketina taikyti vykdydama šio straipsnio 1 dalyje išvardytus įsipareigojimus; ji taip pat nedelsdama informuoja Fondą apie bet kuriuos valiutos kurso priemonių pakeitimus; b) atsižvelgiant į tarptautinę pinigų sistemą, vyravusią 1976 m. sausio 1 d., valiutos kurso režimas gali apimti šias priemones: i) narės valiutos vertės, išreikštos specialiosiomis skolinimosi teisėmis ar bet kuria kita narės pasirinkta išraiška, išskyrus auksu, išlaikymą; ii) priemones, taikomas bendradarbiaujant su kitomis narėmis, kuriomis narės išlaiko savo valiutų vertę prieš kitų narių valiutą ar valiutas arba iii) kitas narių pasirinktas valiutos kurso priemones; c) kad prisiderintų prie tarptautinės pinigų sistemos pokyčių, Fondas, neribodamas narių teisių pasirinkti valiutos kurso režimus, neprieštaraujančius Fondo tikslams ir atitinkančius šio straipsnio 1 dalyje išdėstytus narių įsipareigojimus, aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma gali numatyti bendrąsias sąlygas dėl valiutų kursų režimų. 3 dalis. Valiutų kursų režimų priežiūra a) kad užtikrintų veiksmingą tarptautinės pinigų sistemos funkcionavimą, Fondas atlieka jos priežiūrą ir stebi, kaip kiekviena narė vykdo šio straipsnio 1 dalyje išdėstytus įsipareigojimus; b) kad galėtų vykdyti a punkte numatytas funkcijas, Fondas nuolat atlieka išsamią narių valiutos kurso politikos priežiūrą ir patvirtina konkrečius principus, kuriais vadovaujasi visos narės, įgyvendindamos valiutos kurso politiką. Visos narės Fondui pateikia informaciją, būtiną minėtai priežiūrai atlikti, o Fondo prašymu jį konsultuoja savos valiutos kurso politikos klausimais. Fondo patvirtinti principai neprieštarauja priemonėms, taikomoms bendradarbiaujant su kitomis narėmis, kuriomis narės palaiko savo valiutų kursą atsižvelgdamos į kitos narės ar narių valiutos ar valiutų vertę, taip pat kitoms priemonėms, skirtoms valiutos kursui palaikyti, kurias pasirenka narė ir kurios neprieštarauja šio straipsnio 1 dalyje išdėstytiems narių įsipareigojimams. Minėtuose principuose dėmesys kreipiamas į narių politikos kryptis ir socialinę politiką, o Fondas, juos taikydamas, deramai atsižvelgia į narių padėtį. 4 dalis. Nominaliosios vertės Aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma Fondas gali nuspręsti, jog tarptautinės ekonominės sąlygos leidžia įvesti plačiai taikomą valiutos kurso režimų sistemą, pagrįstą stabiliomis, bet koreguojamomis vertėmis. Fondas tokį sprendimą priima atsižvelgdamas į pasiektą esminį pasaulinės ekonomikos stabilumą, taip pat į kainų pokyčius ir narių ekonomikos augimo tempus. Sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į tarptautinės pinigų sistemos plėtrą, o ypač – į likvidumo šaltinius, o tam, kad užtikrintų veiksmingą nominaliųjų verčių sistemos funkcionavimą – į režimus, kuriuos naudoja narės, turinčios tiek teigiamą, tiek neigiamą mokėjimų balansą, imdamosi neatidėliotinų, veiksmingų ir suderintų veiksmų mokėjimų balanso pusiausvyrai atkurti. Taip pat atsižvelgiama į priemones, skirtas intervencijoms atlikti ir disbalansui pašalinti. Priimdamas tokį sprendimą, Fondas praneša narėms, kad taikomos C priedo nuostatos. 5 dalis. Atskiros valiutos, cirkuliuojančios narių teritorijose a) laikoma, kad veiksmai, kurių narė imasi dėl savo valiutos pagal šį straipsnį, taikomi atskiroms visų teritorijų, dėl kurių narė priėmė šios Sutarties sąlygas pagal XXXI straipsnio2 dalies g punktą, valiutoms, išskyrus atvejus, kai narė paskelbia, kad jos veiksmai yra susiję tik su metropolijos valiuta, tik su viena ar keliomis nurodytomis valiutomis, arba su metropolijos valiuta ir viena ar keliomis nurodytomis atskiromis valiutomis; b) laikoma, kad Fondo veiksmai, kurių jis imasi vadovaudamasis šiuo straipsniu, yra taikomi visoms narės valiutoms, kaip nurodyta šio straipsnio a punkte, išskyrus atvejus, kai Fondas priima kitokį sprendimą. V straipsnis Fondo operacijos ir sandoriai 1 dalis. Su Fondu bendradarbiaujančios institucijos Kiekviena narė su Fondu palaiko ryšį tik per savo iždą, centrinį banką, valiutos stabilizavimo fondą ar kitą panašią iždo tarnybą, o Fondas tvarko reikalus tik su šiomis institucijomis arba per jas. 2 dalis. Fondo operacijų ir sandorių apribojimai a) išskyrus šioje Sutartyje numatytus atvejus, Fondas savo sąskaita atlieka tik tuos sandorius, kurių tikslas – suteikti narei (jos iniciatyva) specialiųjų skolinimosi teisių arba kitų narių valiutų, skiriamų iš Fondo bendrųjų išteklių, kurie laikomi Bendrųjų išteklių sąskaitoje, už narės, pageidaujančios atlikti pirkimą, valiutą; b) jeigu jo prašoma, Fondas gali nuspręsti suteikti finansinių ir techninių paslaugų, neprieštaraujančių Fondo tikslams, kurios apima narių įmokėtų išteklių tvarkymą. Operacijos, atliekamos teikiant minėtas paslaugas, vykdomos ne Fondo sąskaita. Šiame punkte minimos paslaugos narės nesusaisto kokia nors prievole be jos sutikimo. 3 dalis. Fondo bendrųjų išteklių naudojimą reglamentuojančios sąlygos a) Fondas patvirtina bendrųjų išteklių naudojimo politiką, kuri apima ir stabilizavimo susitarimų bei panašių priemonių politiką; jis taip pat gali patvirtinti politiką tam tikroms mokėjimų balanso problemoms spręsti, kuri galėtų padėti narėms pašalinti mokėjimų balanso problemas pagal šios Sutarties nuostatas ir kuri sukurtų veiksmingas apsaugos priemones laikinai naudojantis Fondo bendraisiais ištekliais; b) narė turi teisę iš Fondo pirkti kitų Fondo narių valiutas už lygiavertę savo valiutos sumą pagal šias sąlygas: i) narė Fondo bendraisiais ištekliais naudosis pagal šios Sutarties sąlygas ir politika, patvirtinta vadovaujantis šiomis sąlygomis; ii) narė pareiškia, kad jai reikia atlikti pirkimą dėl tam tikros atsargų pozicijos ar mokėjimų balanso padėties ar dėl atsargų pokyčių; iii) pirkimas, kurį norima atlikti, bus rezervinės įnašo dalies pirkimas arba toks pirkimas, kurį atlikus, Fondo turimos perkančiosios narės valiutos atsargos neviršys jos kvotos dviem šimtais procentų; iv) Fondas, vadovaudamasis šio straipsnio 5 dalimi, VI straipsnio 1 dalimi ar XXVI straipsnio 2 dalies a punktu, nėra anksčiau paskelbęs, kad narė, norinti atlikti pirkimą, neturi teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais; c) Fondas išnagrinėja prašymą dėl pirkimo ir nusprendžia, ar toks pirkimas neprieštaraus šios Sutarties nuostatoms ir jomis vadovaujantis patvirtintos politikos principams tuo atveju, jei prašymai atlikti rezervinės įnašo dalies pirkimą neginčijami; d) Fondas patvirtina parduodamų valiutų parinkimo politiką ir tvarką, kuriose, konsultuojantis su narėmis, atsižvelgiama į narių mokėjimų balansą ir atsargų poziciją bei valiutų rinkos pokyčius, taip pat į siekį skatinti ilgainiui sukurti subalansuotą poziciją Fonde, tuo atveju, jei kuri nors narė pareiškia, jog ji nori nusipirkti kitos narės valiutos, kadangi perkančioji narė nori įsigyti lygiavertę savo valiutos sumą, kurią siūlo kita narė, pirmoji narė turi teisę pirkti kitos narės valiutą, išskyrus atvejus, kai Fondas, vadovaudamasis VII straipsnio 3 dalimi, pirmąją narę įspėja, kad pagal Fondo turimų šios narės valiutos atsargų kiekį jos valiutos stinga; e) i) kiekviena narė užtikrina, kad jos valiutos likutis, perkamas iš Fondo, yra laisvai naudojamos valiutos likutis arba tokia valiuta, kuri pirkimo metu gali būti laisvai iškeista į laisvai naudojamą narės pasirinktą valiutą šių dviejų valiutų keitimo kursu, atitinkančiu jų keitimo kursą pagal XIX straipsnio 7 dalies a punkto reikalavimus; ii) kiekviena narė, kurios valiuta perkama iš Fondo ar įsigyjama už valiutą, pirktą iš Fondo, bendradarbiauja su Fondu ir kitomis narėmis, kad užtikrintų, jog tokie valiutų likučiai pirkimo metu būtų keičiami į laisvai naudojamas kitų narių valiutas; iii) pagal i papunktį atliekamą valiutos, kuri nėra laisvai naudojama, bet kokį keitimą atlieka narė, kurios valiuta yra perkama, išskyrus atvejus, kai ši narė ir perkančioji narė susitaria dėl kitos procedūros; iv) narė, iš Fondo perkanti laisvai naudojamą valiutą ir norinti pirkimo metu ją iškeisti į kitą laisvai naudojamą valiutą, atlieka šį keitimą su kita nare šios prašymu. Keičiama į laisvai naudojamą valiutą, kurią parenka kita narė pagal kursą, apibūdintą šio punkto i papunktyje; f) įgyvendindamas patvirtintą politiką ir tvarką, Fondas, vadovaudamasis šios dalies nuostatomis, gali sutikti, kad narei, priklausančiai Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, kuri atlieka pirkimą, vietoj kitų narių valiutų būtų išmokamos specialiosios skolinimosi teisės. 4 dalis. Atsisakymas taikyti sąlygas Savo nuožiūra arba vadovaudamasis principais, ginančiais jo interesus, Fondas gali atsisakyti taikyti bet kurią iš šio straipsnio 3 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose išdėstytų sąlygų, ypač narėms, vengiančioms naudotis didelėmis Fondo bendrųjų išteklių sumomis, arba narėms, nesinaudojančioms šiais ištekliais nuolat. Atsisakydamas taikyti kurią nors sąlygą, Fondas atsižvelgia į periodiškus ar ypatingus narių, prašančių netaikyti tam tikros sąlygos, poreikius. Fondas taip pat atsižvelgia į narės norą kaip užstatą įkeisti priimtiną turtą, kuris, Fondo nuomone, yra pakankamos vertės, kad apsaugotų jo interesus, ir gali reikalauti, kad toks užstatas būtų pateiktas už tam tikros sąlygos netaikymą. 5 dalis. Teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais praradimas Jeigu Fondas laikosi nuomonės, kad kuri nors narė naudoja Fondo bendruosius išteklius tokiu būdu, kuris neatitinka Fondo tikslų, jis narei pateikia išvadą, kurioje išdėsto Fondo nuomonę ir numato tam tikrą laikotarpį, per kurį narė turi pateikti atsakymą. Pateikęs narei minėtą išvadą, Fondas gali apriboti jos galimybes naudotis jo bendraisiais ištekliais. Jeigu narė nepateikia atsakymo per nustatytą laikotarpį arba jeigu gaunamas neigiamas atsakymas, Fondas gali ir toliau riboti narės galimybes naudotis Fondo bendraisiais ištekliais arba, pateikęs narei motyvuotą įspėjimą, gali paskelbti, kad ši narė netenka teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais. 6 dalis. Kiti Fondo atliekami specialiųjų skolinimosi teisių pirkimai ir pardavimai a) Fondas gali priimti narės, priklausančios Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, siūlomas specialiąsias skolinimosi teises už lygiavertę kitų narių valiutų sumą; b) narės prašymu Fondas gali jai suteikti specialiųjų skolinimosi teisių už lygiavertę kitų narių valiutų sumą. Atlikus šiuos sandorius, Fondo turimos narės valiutos atsargos negali viršyti ribos, virš kurios atsargoms būtų taikomas mokestis, numatytas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje; c) valiutos, kurias pagal šios dalies sąlygas parduoda arba perka Fondas, parenkamos vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies d punkto ir 7 dalies i punkto sąlygomis. Fondas gali sudaryti sandorius pagal šią dalį tik tada, kai narės, kurių valiutą Fondas parduoda arba perka, sutinka, kad jų valiuta būtų taip naudojama. 7 dalis. Narės valiutos, kurią turi Fondas, atpirkimas a) visos narės turi teisę bet kuriuo metu atpirkti Fondo turimas jų valiutos atsargas, kurioms pagal šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktį taikomas mokestis; b) paprastai tikimasi, kad narė, atlikusi pirkimą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, pagerėjus jos mokėjimų balanso padėčiai ir atsargų pozicijai, atpirks Fondo turimas jos valiutos atsargas, kurios susidarė dėl pirkimo ir kurioms taikomas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis. Narė šias atsargas atperka, jeigu Fondas, vadovaudamasis savo patvirtinta atpirkimo strategija ir pasikonsultavęs su nare, praneša jai, kad ši turėtų atpirkti savo valiutą, kadangi pagerėjo jos mokėjimų balanso padėtis ir atsargų pozicija; c) narė, atlikusi pirkimą pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, atperka Fondo turimas savo valiutos atsargas, kurios susidarė dėl pirkimo ir kurioms taikomas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis, ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pirkimo datos. Fondas gali numatyti, kad savo valiutą narė atperka dalimis per laikotarpį, prasidedantį po pirkimo dienos praėjus trejiems ir pasibaigiantį – penkeriems metams. Fondas aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma gali pakeisti šiame papunktyje numatytą atpirkimo laikotarpį; pakeistas atpirkimo laikotarpis taikomas visoms narėms; d) Fondas aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma gali nustatyti valiutos atsargų, kurias jis įsigijo vykdydamas specialią savo bendrųjų išteklių naudojimo politiką, išpirkimo laikotarpius, kurie skiriasi nuo c punkte nurodytų laikotarpių ir kurie yra tie patys visoms narėms; e) narė, vadovaudamasi politika, kurią Fondas patvirtina septyniasdešimties procentų balsų dauguma, atperka Fondo turimas jos valiutos atsargas, kurios įsigytos ne pirkimo būdu ir kurioms taikomas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis; f) sprendimas, numatantis, kad vadovaujantis Fondo bendrųjų išteklių naudojimo politika išpirkimo, vykdomo pagal šios dalies c ir d punktus, laikotarpis yra trumpesnis už galiojantį šioje politikoje numatytą laikotarpį, taikomas tik atsargoms, kurias Fondas įsigyja po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos; g) narės prašymu Fondas gali atidėti jos atpirkimo įsipareigojimų vykdymą, tačiau ne ilgesniam laikotarpiui, negu nurodyta šios dalies c ir d punktuose ar politikoje, kurią Fondas priima vadovaudamasis e punktu, išskyrus atvejus, kai Fondas septyniasdešimties procentų balsų dauguma nusprendžia, kad ilgesnis atpirkimo laikotarpis, neprieštaraujantis laikinajam Fondo išteklių naudojimui, yra pateisinamas, kadangi įsipareigojimo vykdymas nustatytą dieną narei sukeltų ypatingų sunkumų; h) Fondo politika, apibūdinta šio straipsnio 3 dalies d punkte, gali būti papildyta politika, kurią įgyvendindamas Fondas, pasikonsultavęs su nare, gali nuspręsti parduoti turimas tos narės valiutos atsargas pagal 3 dalies b punktą, jeigu jos nebuvo atpirktos pagal 7 dalies nuostatas neapribojant kokių nors kitų veiksmų, kurių Fondas gali būti įgaliotas imtis pagal bet kurią šios Sutarties nuostatą; i) visi pagal šią dalį vykdomi atpirkimai atliekami naudojant specialiąsias skolinimosi teises ar Fondo nurodytas kitų narių valiutas. Fondas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas, patvirtina politiką ir tvarką dėl valiutų, kurias turėtų naudoti narės, atpirkdamos savo valiutą. Po atpirkimo Fondo turimos narės valiutos, kuri buvo naudota atperkant, atsargos neviršija ribos, kurią pasiekus joms taikomas šio straipsnio 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis; j) i) jeigu narės valiuta, kurią pagal šios dalies i papunktį nurodo Fondas, nėra laisvai naudojama valiuta, ši narė užtikrina, kad atperkančioji narė gali ją įsigyti atpirkimo metu už laisvai naudojamą valiutą, kurią pasirenka toji narė, kurios valiutą nurodė Fondas. Vadovaujantis šia nuostata, minėtos dvi valiutos keičiamos kursu, atitinkančiu jų tarpusavio kursą, apibūdintą XIX straipsnio 7 dalies a punkte; ii) kiekviena narė, kurios valiutą, naudotiną atperkant, nurodo Fondas, bendradarbiauja su Fondu ir kitomis narėmis, kad atpirkimo metu atperkančiosios narės galėtų įsigyti nurodytos valiutos už laisvai naudojamas kitų narių valiutas; iii) keitimas, atliekamas vadovaujantis j punkto i papunkčiu, vykdomas su nare, kurios valiuta nurodyta, išskyrus atvejus, kai toji narė ir atperkančioji narė susitaria dėl kitos procedūros; iv) jeigu atperkančioji narė atpirkimo metu pageidauja įsigyti kitos narės laisvai naudojamos valiutos, kurią, kaip nurodyta i papunktyje, nurodo Fondas, atperkančioji narė kitos narės prašymu įsigyja jos valiutos už laisvai naudojamą valiutą keitimo kursu, nurodytu j punkto i papunktyje. Fondas gali patvirtinti taisykles dėl laisvai naudojamos valiutos, kuri naudojama atliekant keitimą. 8 dalis. Mokesčiai a) i) Fondas ima mokestį už paslaugas, kai narė už savo valiutą perka specialiąsias skolinimosi teises ar kitos narės valiutą, laikomą Bendrųjų išteklių sąskaitoje numatant, kad Fondas gali nustatyti mažesnį už kitus mokesčius paslaugų mokestį atliekant rezervinės įnašo dalies pirkimą. Paslaugų mokestis, taikomas perkant rezervinę įnašo dalį, neviršija pusės procento; ii) Fondas gali imti mokestį už stabilizavimo ar panašią paskolą. Jis gali nuspręsti, kad mokestis už paskolą, numatytą susitarime, kompensuoja pagal i papunktį taikomą paslaugų mokestį, kai pirkimas atliekamas vadovaujantis šiuo susitarimu; b) Fondas taiko mokestį vidutinei sumai, kurią sudaro narės valiutos dienos likučiai, laikomi Bendrųjų išteklių sąskaitoje, jeigu šie likučiai: i) įsigyti vadovaujantis politika, pagal kurią, kaip numatyta XXX straipsnio c punkte, jiems taikoma išimtis; ii) atėmus visus i papunktyje minėtus likučius, viršija narės kvotos sumą. Mokestis paprastai didinamas tam tikru metu per laikotarpį, kurį šie likučiai laikomi; c) jeigu narė neatlieka šio straipsnio 7 dalyje numatyto atpirkimo, Fondas, pasikonsultavęs su nare dėl jos valiutos, laikomos Fonde, atsargų sumažinimo, gali nustatyti, jo nuomone, tinkamo dydžio mokestį už valiutos atsargų, laikomų Fonde, sumą, kuri turėjo būti atpirkta; d) mokesčių, numatytų a ir b punktuose, dydis nustatomas septyniasdešimties procentų balsų dauguma; jis vienodas visoms narėms, taip pat taikant c punkto nuostatas; e) narė moka mokestį specialiosiomis skolinimosi teisėmis, numatant, kad ypatingomis aplinkybėmis Fondas, pasitaręs su kitomis narėmis, gali leisti narei sumokėti mokestį kitų jo nurodytų narių valiutomis ar jos pačios valiuta. Kai kitos narės moka mokestį pagal šį papunktį, Fondo turimos kurios nors narės valiutos atsargos neviršija ribos, kurią peržengus taikomas b punkto ii papunktyje nurodytas mokestis. 9 dalis. Atlygis a) už sumą, kuria kvotos procentas, nurodytas šios dalies b ir c punktuose, viršija vidutinius narės valiutos dienos likučius, laikomus Fondo bendrųjų išteklių sąskaitoje, Fondas moka atlygį; ši nuostata netaikoma likučiams, įsigytiems vykdant politiką, kuriai, kaip numatyta XXX straipsnio c dalyje, taikoma išimtis. Atlygio dydis, kurį septyniasdešimties procentų balsų dauguma nustato Fondas, yra vienodas visoms narėms ir yra nemažesnis ir nedidesnis už keturis penktadalius palūkanų normos, numatytos XX straipsnio 3 dalyje. Nustatydamas kompensacijos dydį, Fondas atsižvelgia į mokesčio, nurodyto V straipsnio 8 dalies b punkte, dydį; b) nustatomas tokio dydžio kvotos procentas, taikomas įgyvendinant a punktą: i) kiekvienai narei, tapusiai nare prieš antrąjį šios Sutarties pakeitimą, nustatomas kvotos procentas, atitinkantis septyniasdešimt penkis procentus jos kvotos, buvusios tą dieną, kai ši Sutartis buvo pakeista antrą kartą, o kiekvienai narei, tapusiai nare po antrojo šios Sutarties pakeitimo, kvotos procentas skaičiuojamas dalijant bendrą sumą visų sumų, atitinkančių kvotos, taikomos kitoms narėms tą dieną, kai ši narė tapo nare, procentą, iš bendro kvotų, tekusių kiekvienai narei tą pačią dieną, skaičiaus; pridedant ii) sumas, kurias ji sumokėjo Fondui savo valiuta ir specialiosiomis skolinimosi teisėmis pagal III straipsnio 3 dalies a punktą nuo datos, taikomos pagal šio punkto i papunktį; atimant iii) sumas, kurias narė yra gavusi iš Fondo valiuta arba specialiosiomis skolinimosi teisėmis pagal III straipsnio 3 dalies c punktą nuo datos; c) septyniasdešimties procentų balsų dauguma Fondas kiekvienai narei gali padidinti paskutinį kvotos, taikomos įgyvendinant a punktą, procentą iki: i) procento, neviršijančio šimto procentų, kiekvienai narei šį procentą nustatant pagal vienodus visoms narėms taikomus kriterijus; arba ii) šimto procentų visoms narėms; d) atlygis išmokamas specialiosiomis skolinimosi teisėmis numatant, kad Fondas arba narė gali nuspręsti, kad atlygis šiai narei mokamas jos valiuta. 10 dalis. Skaičiavimai a) Fondo turto, laikomo Bendrojo departamento sąskaitose, vertė išreiškiama specialiąja skolinimosi teise; b) visi skaičiavimai, susiję su narių valiutomis, atliekami taikant šią Sutartį, išskyrus IV straipsnį ir C priedą, atliekami pagal kursą, kuriuo Fondas šias valiutas traukia į apskaitą pagal šio straipsnio 11 dalį; c) atliekant skaičiavimus, kuriais siekiama nustatyti valiutų sumas dėl kvotų taikant šią Sutartį, neįskaičiuojama valiuta, laikoma Specialiųjų išmokų sąskaitoje ar Investicijų sąskaitoje. 11 dalis. Vertės išlaikymas a) narių valiutų, laikomų Bendrųjų išteklių sąskaitoje, vertė palaikoma specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu pagal kursus, apibūdintus XIX straipsnio 7 dalies a punkte; b) Fondo turimų narės valiutos atsargų koregavimas pagal šios dalies nuostatas atliekamas tada, kai ši valiuta naudojama atliekant operaciją ar sandorį tarp Fondo ir kitos narės, taip pat kitais atvejais – Fondo sprendimu ar narės prašymu. Narės ar Fondo mokėjimai, susiję su koregavimu, atliekami per tinkamą Fondo nustatytą laikotarpį po koregavimo dienos ir bet kuriuo kitu narės prašomu metu. 12 dalis. Kitos operacijos ir sandoriai a) įgyvendindamas politiką ir priimdamas sprendimus pagal šio dalies nuostatas, Fondas vadovaujasi tikslais, išdėstytais VIII straipsnio 7 dalyje, taip pat tikslu, kuriuo siekiama išvengti kainų valdymo ar fiksuotos kainos nustatymo aukso rinkoje; b) Fondo sprendimai vykdyti operacijas ar sandorius, numatytus šios dalies c, d ir e punktuose, priimami aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma; c) Fondas gali parduoti auksą už bet kurios narės valiutą, pasikonsultavęs su nare, už kurios valiutą parduodamas auksas, tuo atveju, jei Fondo turimos šios valiutos atsargos, laikomos Bendrųjų išteklių sąskaitoje, atlikus pardavimą nepasieks ribos, kurios perviršiui bus taikomas 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis be narės sutikimo ir tuo atveju, kai narės prašymu pardavimo metu Fondas už kitos narės valiutą iškeičia tokią valiutos dalį, kuri neleistų atsirasti minėtam padidėjimui. Valiuta keičiama į kitos narės valiutą pasikonsultavus su šia nare ir nepadidina Fondo turimų šios valiutos atsargų iki ribos, kurios perviršiui būtų taikomas 8 dalies b punkto ii papunktyje numatytas mokestis. Fondas patvirtina valiutų keitimo politiką ir procedūras, atsižvelgdamas į principus, taikomus remiantis šio straipsnio 7 dalies i punktu. Pagal šią nuostatą valiuta narei parduodama už kainą, sutartą kiekvieno sandorio atveju, remiantis rinkos kaina; d) atliekant bet kokias operacijas ar sandorius, numatytus šioje Sutartyje, Fondas iš narės gali priimti apmokėjimą ne specialiosiomis skolinimosi teisėmis ar valiuta, o auksu. Pagal šią nuostatą Fondui mokama suma, nustatyta kiekvieno sandorio atveju pagal rinkos kainas; e) Fondas gali parduoti auksą, kurį turėjo tą dieną, kai ši Sutartis buvo pakeista antrą kartą toms narėms, kurios buvo narės 1975 m. rugpjūčio 31 d. ir kurios sutinka nupirkti aukso kiekį, proporcingą jų kvotoms, buvusioms tuo metu. Jeigu Fondas, įgyvendindamas šios dalies f punkto ii papunkčio nuostatas, ketina parduoti auksą, vadovaudamasis šios dalies c punktu, jis gali sutikti kiekvienai ekonomiškai silpnai narei, kuri sutinka auksą pirkti, parduoti aukso dalį, kuri, jeigu būtų parduota pagal c punktą, sudarytų perviršį, kurį būtų galima jai paskirstyti pagal f punkto iii papunktį. Auksas, kuris būtų parduotas narei, paskelbtai neturinčia teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais pagal šio straipsnio 5 dalį, parduodamas tada, kai narė vėl įgyja teisę naudotis minėtais ištekliais, išskyrus atvejus, kai Fondas nutaria auksą parduoti anksčiau. Pagal šį, t. y. e, punktą auksas parduodamas narei už jos valiutą ir pagal kainą, pardavimo metu atitinkančią vieną specialiąją skolinimosi teisę už 0,888 671 gramo grynojo aukso; f) bet kada, kai Fondas parduoda auksą, kurį turi tą dieną, kai Sutartis pakeičiama antrą kartą, gautų pinigų suma, pardavimo metu atitinkanti vieną specialiąją skolinimosi teisę už 0,888 671 gramo grynojo aukso, įnešama į Bendrųjų išteklių sąskaitą ir, išskyrus atvejus, kai Fondas, vadovaudamasis g punktu, nusprendžia kitaip, laikoma Specialiųjų išmokų sąskaitoje. Turtas, esantis Specialiųjų išmokų sąskaitoje, laikomas atskirai nuo kitų Bendrojo departamento sąskaitų ir bet kuriuo metu gali būti naudojamas: i) pervedimams į Bendrųjų išteklių sąskaitą, kad iš karto būtų naudojamas atliekant operacijas ir sandorius, numatytus šioje Sutartyje, išskyrus šios dalies nuostatas; ii) atliekant operacijas ir sandorius, kurie nenumatyti šioje Sutartyje, bet kurie atitinka Fondo tikslus. Pagal šio f punkto ii papunkčio sąlygas galima suteikti pagalbą ekonomiškai silpnų narių, patekusių į sunkią padėtį, mokėjimų balansui pagerinti; teikdamas tokią paramą Fondas atsižvelgia į pajamų vienam gyventojui dydį; iii) paskirstant ekonomiškai silpnoms narėms, kurios buvo Fondo narės 1975 m. rugpjūčio 31 d., proporcingai tuo metu jų turimoms kvotoms tokią turto dalį, kurią Fondas nusprendžia panaudoti įgyvendindamas ii papunktyje nurodytus tikslus; taip skiriamo turto dalis lygi šių narių kvotų dalies, turimos paskirstymo dieną, ir visų narių visų tą dieną turimų kvotų santykiui numatant, kad pagal šias nuostatas narei, kuri paskelbta neturinčia teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais pagal šio straipsnio 5 dalį, lėšos skiriamos tada, kai ji vėl įgyja teisę naudotis minėtais ištekliais, nebent Fondas nutartų lėšas skirti anksčiau. Sprendimai naudoti turtą pagal i papunktį priimami septyniasdešimties procentų balsų dauguma, o sprendimai dėl priemonių, numatytų ii ir iii papunkčiuose, priimami aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma; g) aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma Fondas gali nuspręsti perviršio, minimo f punkte, dalį pervesti į Investicijų sąskaitą, iš kurios jis gali būti naudojamas pagal XII straipsnio 6 dalies f punktą; h) prieš pradėdamas naudoti lėšas pagal f punktą, Fondas gali investuoti narės valiutą, laikomą Specialiųjų išmokų sąskaitoje, į tos narės parduodamuosius skolos vertybinius popierius arba tarptautinių finansų organizacijų parduodamuosius skolos vertybinius popierius. Pajamos iš investicijų ir palūkanos, gautos pagal f dalies ii punktą, pervedamos į Specialiųjų išmokų sąskaitą. Lėšos neinvestuojamos be narės, kurios valiuta bus naudojama investicijoms, sutikimo. Fondas investuoja tik į specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštus skolos vertybinius popierius arba valiuta, naudojama tokioms investicijoms; i) retkarčiais Bendrųjų išteklių sąskaita papildoma atsižvelgiant į Specialiųjų išmokų sąskaitos tvarkymo išlaidas, už kurias mokama iš Bendrųjų išteklių sąskaitos, į ją pervedant lėšas iš Specialiųjų išmokų sąskaitos pagal pagrįstą tokių išlaidų sąmatą; j) Specialiųjų išmokų sąskaita uždaroma, kai Fondas likviduojamas arba prieš jo likvidavimą septyniasdešimties procentų balsų daugumos nutarimu. Uždarius sąskaitą likviduojant Fondą, visos joje esančios lėšos paskirstomos vadovaujantis K priedo nuostatomis. Uždarius sąskaitą prieš Fondo likvidavimą, visos joje esančios lėšos pervedamos į Bendrųjų išteklių sąskaitą iš karto naudoti atliekant operacijas ir sandorius. Septyniasdešimties procentų balsų dauguma Fondas priima Specialiųjų išmokų sąskaitos tvarkymo taisykles ir nuostatus. VI straipsnis Kapitalo pervedimai 1 dalis. Fondo bendrųjų išteklių naudojimas kapitalo pervedimo atvejais a) narė negali naudotis Fondo bendraisiais ištekliais finansuoti plataus masto ar ilgalaikį kapitalo nutekėjimą iš šalies, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, o Fondas gali paprašyti narės, jog ji taikytų kontrolės sistemą, kuri neleistų jai tokiu būdu naudotis Fondo bendraisiais ištekliais. Jeigu narė, gavusi tokį prašymą, nesiima tinkamos kontrolės, Fondas gali paskelbti šią narę neturinčia teisės naudotis Fondo bendraisiais ištekliais; b) šioje dalyje jokia nuostata nelaikoma priemone, skirta: i) užkirsti kelią naudotis Fondo bendraisiais ištekliais vykdant priimtino dydžio kapitalo sandorius, būtinus eksportui skatinti ar įprastoms prekybos, bankų bei kitokioms operacijoms; arba ii) daryti įtaką kapitalo judėjimui, kuris palaikomas pačios narės išteklių; tačiau narės įsipareigoja užtikrinti, kad toks kapitalo judėjimas atitiks Fondo tikslus. 2 dalis. Specialiosios nuostatos dėl kapitalo pervedimų Narės turi teisę pirkti rezervinę įnašo dalį kapitalo pervedimų poreikiams tenkinti. 3 dalis. Kapitalo pervedimų kontrolė Narės gali taikyti tokią kontrolės sistemą, kuri būtina kapitalo judėjimui tarptautiniu mastu kontroliuoti; tačiau nė viena narė negali vykdyti kontrolės, kuri apribotų apmokėjimą už einamuosius sandorius arba dėl kurios be pateisinamos priežasties užtruktų lėšų pervedimas vykdant įsipareigojimus, išskyrus atvejus, apibūdintus VII straipsnio 3 dalies b punkte ir XIV straipsnio 2 dalyje. VII straipsnis Valiutos atsargų papildymas ir valiutos, kurių stinga 1 dalis. Priemonės, skirtos papildyti Fondo turimas valiutų atsargas Fondas, laikydamasis nuomonės, kad tokie veiksmai yra tinkami, gali papildyti narės valiutos atsargas, laikomas Bendrųjų išteklių sąskaitoje, kurių reikia sandoriams vykdyti, imdamasis vieno ar abiejų toliau apibūdintų veiksmų: i) pasiūlyti narei, kad vadovaujantis nuostatomis ir sąlygomis, dėl kurių Fondas ir ši narė susitaria, ji paskolintų Fondui savo valiutos arba kad narės sutikimu Fondas gali skolintis šios narės valiutą iš kito šaltinio narės teritorijose arba už jų, tačiau nė viena narė neįpareigojama teikti tokias paskolas Fondui ar duoti sutikimą Fondui skolintis jos valiutą iš bet kurio kito šaltinio; ii) reikalauti, kad narė, jeigu ji priklauso Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, parduotų savo valiutą Fondui už specialiąsias skolinimosi teises, laikomas Bendrųjų išteklių sąskaitoje pagal XIX straipsnio 4 dalį. Papildydamas valiutų atsargas už specialiąsias skolinimosi teises, Fondas skiria deramą dėmesį principams, numatytiems XIX straipsnio 5 dalyje, dėl narių, priklausančių Specialiųjų skolinimosi teisių departamentui, paskyrimo. 2 dalis. Bendrasis valiutos stygius Jeigu Fondas nustato, kad visuotinai trūksta kurios nors valiutos, jis apie tai gali informuoti nares ir paskelbti ataskaitą, kurioje išdėstomos stygiaus atsiradimo priežastys ir pateikiamos rekomendacijos, kaip šį stygių pašalinti. Rengiant šias rekomendacijas, dalyvauja narės, kurios valiutos trūksta, atstovas. 3 dalis. Fondo turimų atsargų stygius a) jeigu Fondui tampa akivaizdu, kad narės valiutos paklausa kelia rimtą grėsmę Fondo gebėjimui tiekti šią valiutą, Fondas, nepaisant to, ar yra parengęs šio straipsnio 2 dalyje numatytas išvadas, oficialiai paskelbia, kad šios valiutos stinga, ir proporcingai paskirsto turimas ir besikaupiančias šios valiutos atsargas, deramai atsižvelgdamas į atitinkamus narių poreikius, bendrąją tarptautinę ekonomikos būklę ir bet kurias kitas susijusias aplinkybes. Fondas taip pat paskelbia ataskaitą apie numatomas priemones; b) oficialus a punkte numatytas valiutos paskelbimas valiuta, kurios stinga, turi įgaliojimo galią, leidžiančią bet kuriai narei, pasikonsultavus su Fondu, taikyti laikinus apribojimus trūkstamos valiutos keitimo operacijoms. Vadovaudamasi IV straipsnio ir C priedo nuostatomis, narė turi visas teises nustatyti šių apribojimų pobūdį, tačiau jie negali būti griežtesni už priemones, būtinas apriboti valiutos, kurios stinga, paklausą iki pasiūlos, kurią turi arba sukaupia atitinkama narė. Apribojimai sušvelninami ir panaikinami iš karto, kai aplinkybės leidžia tai atlikti; c) įgaliojimas, numatytas b punkte, netenka galios tada, kai Fondas oficialiai paskelbia, kad atitinkama valiuta nebėra valiuta, kurios stinga. 4 dalis. Ribojimų reglamentavimas Bet kuri narė, įvedanti apribojimus bet kurios nors kitos narės valiutai pagal šio straipsnio 3 dalies b punkto nuostatas, palankiai atsižvelgia į bet kuriuos kitos narės pareiškimus, susijusius su šių apribojimų reglamentavimu. 5 dalis. Kitų tarptautinių sutarčių poveikis ribojimams Narės susitaria nesiremti jokių susitarimų, sudarytų su kitomis narėmis prieš pasirašant šią Sutartį, įsipareigojimais taip, kad tų įsipareigojimų vykdymas neleistų įgyvendinti Sutarties nuostatų. VIII straipsnis Bendrieji narių įsipareigojimai 1 dalis. Įvadas Be įsipareigojimų, kuriuos narės prisiima vykdyti pagal kitus šios Sutarties straipsnius, kiekviena narė įsipareigoja vykdyti šiame straipsnyje išdėstytus įsipareigojimus. 2 dalis. Vengimas taikyti ribojimus einamiesiems mokėjimams a) remiantis VII straipsnio 3 dalies b punktu ir XIV straipsnio 2 dalimi, be Fondo leidimo nė viena narė neįveda apribojimų mokėjimams ir lėšų pervedimams vykdant einamuosius tarptautinius sandorius; b) valiutos keitimo sutartys, kurias įgyvendinant būtų naudojama bet kurios narės valiuta ir kurios prieštarauja nuolatos taikomoms ar, vadovaujantis šia Sutartimi, įvedamoms tos narės valiutos keitimo kontrolės nuostatoms, nevykdomos nė vienos narės teritorijoje. Be to, tarpusavyje susitarusios narės gali bendradarbiauti, taikydamos priemones, kurios leistų veiksmingiau taikyti bet kurios narės valiutos keitimo kontrolės nuostatas tuo atveju, kai šios priemonės ir nuostatai atitinka Sutarties reikalavimus. 3 dalis. Vengimas taikyti diskriminacinius veiksmus valiutai Nė viena narė nesiima ir neleidžia savo iždo agentams, nurodytiems V straipsnio 1 dalyje, imtis jokių diskriminacinių priemonių prieš valiutą ar taikyti skirtingą praktiką įvairioms valiutoms, neatsižvelgiant į tai, ar tai daroma vadovaujantis IV straipsnyje apibūdintais principais ar kitomis nuostatomis arba tvarka ar sąlygomis, numatytomis C priede. Išimtys galioja šioje Sutartyje numatytais atvejais ar Fondo leidimu. Jeigu tokios priemonės ar praktika taikomos tada, kai įsigalioja ši Sutartis, atitinkamos narės konsultuojasi su Fondu dėl jų nuoseklaus panaikinimo, išskyrus atvejus, kai jos taikomos ar įvestos vadovaujantis XIV straipsnio 2 dalimi; pastaruoju atveju remiamasi XIV straipsnio 3 dalimi. 4 dalis. Likučių, kuriuos turi užsienio valstybės, konvertabilumas a) visos narės perka savo valiutos likučius, kuriuos turi kitos narės, jeigu šios, prašydamos valiutą nupirkti, pareiškia, kad: i) likučiai, kuriuos prašoma nupirkti, susidarė neseniai, po to, kai buvo atlikti einamieji sandoriai; arba ii) kad juos reikia konvertuoti tam, kad būtų galima apmokėti einamuosius sandorius. Perkančioji narė gali pasirinkti, ar mokėti specialiosiomis skolinimosi teisėmis, kaip numatyta XIX straipsnio 4 dalyje, ar narės, prašančios nupirkti valiutą, valiuta; b) įpareigojimas, numatytas a punkte, netaikomas, jeigu: i) likučių keitimas ribojamas remiantis šio straipsnio 2 dalimi arba VI straipsnio 3 dalimi; ii) likučiai susikaupė dėl sandorių, įvykdytų prieš tai, kai narė panaikino apribojimus, galiojusius anksčiau ar įvestus vadovaujantis XIV straipsnio 2 dalimi; iii) likučiai įsigyti nesilaikant narės, kurios prašoma valiutą nupirkti, nuostatų dėl valiutos keitimo; iv) narės, prašančios valiutą nupirkti, valiuta pagal VII straipsnio 3 dalies a punktą paskelbta valiuta, kurios stinga; arba v) narė, kurios prašoma nupirkti valiutą, dėl kurios nors priežasties neturi teisės pirkti iš Fondo kitų narių valiutų už savo valiutą. 5 dalis. Informacijos teikimas a) Fondas gali reikalauti, kad narės jam teiktų informaciją, kuri, Fondo nuomone, reikalinga jo veiklai, įskaitant minimalią informaciją, kurią sudaro nacionaliniai duomenys ir kuri būtina tam, kad Fondas galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas: i) oficialiosios šalyje ir užsienyje laikomos (1) aukso ir (2) užsienio valiutos atsargos; ii) bankų ir finansų įstaigų, kurios nėra valstybės įstaigos, (1) aukso ir (2) užsienio valiutos atsargos, laikomos šalyje ir užsienyje; iii) aukso apdirbimas; iv) aukso eksportas ir importas pagal šalis bei kilmės šalis; v) visas prekių eksportas ir importas, kurių vertė išreiškiama vietos valiuta pagal eksporto ir importo šalis bei kilmės šalis; vi) tarptautinis mokėjimų balansas, įskaitant (1) prekybą prekėmis ir paslaugomis, (2) aukso sandorius, (3) žinomus kapitalo sandorius ir (4) kita; vii) tarptautinių investicijų pozicija, t. y. užsieniečių investicijos narės teritorijose, ir investicijos užsienyje, priklausančios narės teritorijose esantiems (gyvenantiems) asmenims, tokiu tikslumu, kokiu įmanoma šiuos duomenis pateikti; viii) nacionalinės pajamos; ix) kainų indeksai, t. y. didmeninės ir mažmeninės rinkos plataus vartojimo prekių indeksai bei eksporto ir importo kainos; x) užsienio valiutų pirkimo ir pardavimo kursai; xi) valiutos kurso kontrolė, t. y. išsami ataskaita apie valiutos kurso kontrolės priemones, taikomas tuo metu, kai tampama Fondo nare, taip pat apie vėlesnių pokyčių detales po to, kai jie įvedami; xii) tais atvejais, kai taikomos oficialios priemonės kliringui, detalės apie sumas, susijusias su komerciniais ir finansiniais sandoriais, kurioms dar turi būti taikoma kliringo procedūra, nurodant, kiek laiko šie įsiskolinimai neapmokėti; b) prašydamas pateikti informaciją, Fondas atsižvelgia į skirtingas narių galimybes pateikti prašomus duomenis. Narės jokiu būdu neįpareigojamos teikti labai išsamią informaciją, kuri atskleistų atskirų asmenų ar įmonių reikalus. Tačiau narės įsipareigoja teikti informaciją, kurios iš jų prašoma, kaip galima išsamiau ir tiksliau ir stengtis išvengti išankstinių paskaičiavimų; c) Fondas gali numatyti, kad susitaręs su narėmis, gaus papildomos informacijos. Fondas veikia kaip informacijos apie pinigų ir finansines problemas rinkimo ir keitimosi ja centras ir tokiu būdu palengvina studijų, skirtų padėti narėms plėtoti politiką, padedančią įgyvendinti Fondo tikslus, rengimą. 6 dalis. Narių tarpusavio konsultacijos dėl galiojančių tarptautinių sutarčių Jeigu pagal šią Sutartį narė turi teisę išlaikyti galiojančius ar įvesti naujus apribojimus valiutos keitimo sandoriams, kai susidaro tam tikros šioje Sutartyje numatytos ypatingos ar laikinos aplinkybės, ir jeigu egzistuoja kokie nors kiti narių tarpusavio susitarimai, priimti iki šios Sutarties pasirašymo, prieštaraujantys joje numatytų apribojimų taikymui, šalys, sudariusios šiuos susitarimus, konsultuojasi tarpusavyje, kad prireikus įvestų tarpusavyje priimtinas korekcijas. Šio straipsnio nuostatos neriboja VII straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. 7 dalis. Įpareigojimas bendradarbiauti vykdant rezervinio turto politiką Kiekviena narė įsipareigoja bendradarbiauti su Fondu ir kitomis narėmis, jog užtikrintų, kad jos politika, vykdoma rezervinio turto srityje, atitinka tikslą skatinti geresnę tarptautinę likvidumo priežiūrą ir specialiąją skolinimosi teisę padaryti svarbiausiu tarptautinės pinigų sistemos rezerviniu turtu. IX straipsnis Statusas, neliečiamumas ir lengvatos 1 dalis. Straipsnio paskirtis Kad Fondas galėtų atlikti jam patikėtas funkcijas, kiekvienos narės teritorijoje jam suteikiamas šioje Sutartyje numatytas statusas, neliečiamumas ir lengvatos. 2 dalis. Fondo statusas Fondas yra visateisis juridinis asmuo, kurio teisės pirmiausia pasireiškia galimybe: i) sudaryti sutartis; ii) įsigyti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir juo disponuoti; iii) kelti bylas. 3 dalis. Neliečiamumas ir teismo procesai Fondui, jo nuosavybei ir turtui, nepaisant to, kur jie išdėstyti ir laikomi, taikomas neliečiamumas nuo bet kokios formos teismo proceso, išskyrus atvejus, kai Fondas neliečiamumo aiškiai atsisako dėl kurio nors teismo proceso arba kai šis atsisakymas numatytas kurios nors sutarties sąlygose. 4 dalis. Neliečiamumas dėl kitų veiksmų Fondo nuosavybė ir turtas, nepaisant to, kur jie išdėstyti ir laikomi, neliečiami dėl kratos, rekvizicijos, konfiskavimo, ekspropriavimo ar bet kurios kitos formos turto poėmio, kuris gali būti įvykdytas vykdomaisiais ar įstatymų leidybos veiksmais. 5 dalis. Archyvų neliečiamumas Fondo archyvai neliečiami. 6 dalis. Apribojimų netaikymas turtui Fondui vykdant šioje Sutartyje numatytą veiklą, visai jo nuosavybei ir turtui netaikomi apribojimai, reglamentavimas, kontrolė ar moratoriumai, neatsižvelgiant į šių priemonių pobūdį. 7 dalis. Pranešimams taikomos lengvatos Narės oficialius Fondo pranešimus traktuoja taip pat, kaip ir oficialius kitų narių pranešimus. 8 dalis. Pareigūnų ir darbuotojų neliečiamumas ir lengvatos Visi Fondo valdytojai, vykdantieji direktoriai, pavaduotojai, komitetų nariai, atstovai, paskirti pagal XII straipsnio 3 dalies f punktą, bet kurio iš anksčiau paminėtų asmenų patarėjai, pareigūnai ir darbuotojai: i) turi neliečiamybę teisminės atsakomybės atžvilgiu dėl veiksmų, kuriuos jie atlieka eidami savo pareigas, išskyrus atvejus, kai Fondas neliečiamybę panaikina; ii) jeigu jie nėra tam tikros šalies piliečiai, jiems suteikiamas toks pat neliečiamumo statusas dėl imigracinių apribojimų, užsienio valstybių piliečių registravimo ir nacionalinės tarnybos prievolių, kaip ir statusas, kurį narės suteikia kitų narių panašaus rango atstovams, pareigūnams ir darbuotojams, taip pat – suteikiamos vienodos sąlygos dėl valiutos keitimo apribojimų; iii) turi tokias pat kelionės sąlygas, kokias narės suteikia kitų narių panašaus rango atstovams, pareigūnams ir darbuotojams. 9 dalis. Atleidimas nuo mokesčių a) Fondui, jo nuosavybei ir turtui, operacijoms ir sandoriams, numatytiems šioje Sutartyje, netaikomi jokie mokesčiai, įskaitant muito mokesčius. Fondas taip pat atleidžiamas nuo prievolės rinkti ar mokėti bet kuriuos mokesčius; b) algos ir priedai, kuriuos Fondas moka vykdantiesiems direktoriams, jų pavaduotojams, pareigūnams ir darbuotojams, kurie nėra piliečiai šalies, kurioje dirba, neapmokestinami; c) Fondo išleistiems skolos vertybiniams popieriams ar kitokiems vertybiniams popieriams, įskaitant bet kokius už juos gaunamus dividendus ar palūkanas, neatsižvelgiant į turėtoją, netaikomi jokie mokesčiai, jeigu: i) jie būtų taikomi šiems skolos vertybiniams popieriams ar garantijoms vien dėl jų kilmės (išleidėjo); ii) vienintelis pagrindas taikyti mokestį yra jų išleidimo vieta ar valiuta, kuria jie išleisti, apmokami arba apmokėti, arba kurio nors Fondo padalinio ar verslo buveinės vieta. 10 dalis. Straipsnio taikymas Kiekviena narė savo teritorijose imasi būtinų veiksmų, kad, vadovaudamasi savo teise, įgyvendintų šiame straipsnyje išvardytus principus, ir išsamiai informuoja Fondą apie įgyvendintus veiksmus. X straipsnis Ryšiai su kitomis tarptautinėmis organizacijomis Fondas, vadovaudamasis šios Sutarties sąlygomis, bendradarbiauja su bet kuria nespecializuota tarptautine organizacija arba viešąja tarptautine organizacija, dirbančia kurioje nors konkrečioje srityje. Visos tokio bendradarbiavimo priemonės, dėl kurių reikėtų keisti kurią nors šios Sutarties sąlygą, gali būti įgyvendintos tik pakeitus šią Sutartį pagal XXVIII straipsnį. XI straipsnis Ryšiai su valstybėmis ne Fondo narėmis 1 dalis. Įsipareigojimai dėl ryšių su valstybėmis ne Fondo narėmis Kiekviena narė įsipareigoja: i) nesudaryti ir neleisti ne vienam iš savo iždo agentų, nurodytų V straipsnio 1 dalyje, sudaryti kokių nors sandorių su valstybe ne Fondo nare ar kuriuo nors asmeniu tokios valstybės teritorijose, jeigu tokie sandoriai prieštarauja šios Sutarties nuostatoms ar Fondo tikslams; ii) nebendradarbiauti su valstybe ne Fondo nare ar kuriuo nors asmeniu tokios valstybės teritorijose imantis veiksmų, kurie prieštarauja šios Sutarties nuostatoms ar Fondo tikslams; iii) bendradarbiauti su Fondu, kad jų teritorijose būtų imtasi tinkamų priemonių užkirsti kelią sandoriams su valstybėmis ne Fondo narėmis ar kuriuo nors asmeniu tokių valstybių teritorijose, jeigu šie veiksmai prieštarauja šios Sutarties nuostatoms ar Fondo tikslams. 2 dalis. Sandorių su valstybėmis ne Fondo narėmis ribojimai Jokia šios Sutarties nuostata neriboja kurios nors narės teisės įvesti ribojimus valiutos keitimo sandoriams su valstybėmis ne Fondo narėmis ar kuriuo nors asmeniu tokios valstybės teritorijose, išskyrus atvejus, kai Fondas nustato, kad tokie apribojimai prieštarauja narių interesams ir Fondo tikslams. XII straipsnis Organizavimas ir valdymas 1 dalis. Fondo sandara Fondą sudaro Valdytojų valdyba, Vykdančioji valdyba, valdantysis direktorius ir darbuotojai, taip pat Taryba, jeigu Valdytojų valdyba aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma nusprendžia taikyti D priedo nuostatas. 2 dalis. Valdytojų valdyba a) visus šioje Sutartyje numatytus įgaliojimus, kurie tiesiogiai nesuteikti Valdytojų valdybai, Vykdančiajai valdybai ar valdančiajam direktoriui, turi Valdytojų valdyba. Valdytojų valdybą sudaro po vieną valdytoją ir jo pavaduotoją, kuriuos skiria kiekviena narė jų nustatyta tvarka. Kiekvienas valdytojas ir jo pavaduotojas šias pareigas eina iki naujo valdytojo ir jo pavaduotojo paskyrimo. Pavaduotojai negali balsuoti, išskyrus atvejus, kai valdytojai nedalyvauja. Valdytojų valdyba vieną valdytoją išrenka pirmininku; b) Valdytojų valdyba gali perduoti Vykdančiajai valdybai įgaliojimus naudotis visais Valdytojų valdybos įgaliojimais, išskyrus tuos, kurie Valdytojų valdybai tiesiogiai suteikiami šioje Sutartyje; c) Valdytojų valdyba rengia posėdžius, kuriuos šaukia arba pati Valdytojų valdyba, arba Vykdančioji valdyba. Valdytojų valdybos posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja penkiolika narių arba narės, turinčios ketvirtį balsavimo teisių; d) Valdytojų valdybos posėdžio kvorumą sudaro valdytojai, turintys ne mažiau kaip du trečdalius visų balsų; e) kiekvienas valdytojas turi teisę balsuoti tokiu skaičiumi balsų, kiek pagal šio straipsnio 5 dalį suteikta jį skiriančiai narei; f) Valdytojų valdyba nuostatais gali nustatyti procedūrą, pagal kurią už tam tikrą Vykdančiosios valdybos pateiktą klausimąvaldytojai gali balsuoti nešaukdami Valdytojų valdybos posėdžio, jeigu Valdytojų valdyba mano, kad ši procedūra geriausiai atitiks Fondo interesus; g) Valdytojų valdyba ir Vykdančioji valdyba remdamosi savo įgaliojimais gali priimti taisykles ir nuostatus, būtinus ar tinkamus Fondo veiklai; h) valdytojai ir jų pavaduotojai eina šias pareigas negaudami iš Fondo atlyginimo, tačiau Fondas gali apmokėti pagrįstas jų išlaidas dėl dalyvavimo posėdžiuose; i) Valdytojų valdyba nustato vykdančiųjų direktorių ir jų pavaduotojų atlyginimų dydį, taip pat valdančiojo direktoriaus atlyginimą ir darbo sutarties sąlygas; j) Valdytojų valdyba ir Vykdančioji valdyba gali sudaryti komitetus, jeigu, jų nuomone, tai tikslinga. Komitetų nariais skiriami ne tik valdytojai ar vykdantieji direktoriai ir jų pavaduotojai. 3 dalis. Vykdančioji valdyba a) Vykdančioji valdyba atsakinga už Fondo veiklos tvarkymą ir šiuo tikslu ji naudojasi visais jai Valdytojų valdybos perduotais įgaliojimais; b) Vykdančiąją valdybą sudaro vykdantieji direktoriai, o jai pirmininkauja valdantysis direktorius. Į vykdančiuosius direktorius: i) penkis skiria penkios turinčios didžiausias kvotas narės; ii) penkiolika renka kitos narės. Prieš kiekvienus eilinius vykdančiųjų direktorių rinkimus Valdytojų valdyba aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma gali padidinti arba sumažinti vykdančiųjų direktorių skaičių, nurodytą ii papunktyje. Atsižvelgiant į situaciją, vykdančiųjų direktorių skaičius, nurodytas ii papunktyje, sumažinamas vienu ar dviem, jeigu vykdantieji direktoriai skiriami pagal c punkto sąlygas, išskyrus atvejus, kai aštuoniasdešimt penkių procentų balsų dauguma Valdytojų valdyba nusprendžia, kad šis sumažinimas neleis Vykdančiajai valdybai arba vykdantiesiems direktoriams veiksmingai atlikti savo funkcijų arba kad kils grėsmė siekiamai Vykdančiosios valdybos pusiausvyrai; c) jeigu antrųjų eilinių vykdančiųjų direktorių rinkimų metu ir vėliau prie narių, kurios turi teisę skirti vykdančiuosius direktorius pagal šios dalies b punkto i papunktį, nepriskiriamos dvi narės, kurių valiutų atsargas Fondas laiko bendrųjų išteklių sąskaitoje, vidutiniškai per pastaruosius dvejus metus buvo sumažintos iki ribos, žemesnės už jų kvotas didžiausiomis absoliučiomis sumomis, išreikštomis specialiąja skolinimosi teise, atsižvelgiant į situaciją, viena iš jų ar abi gali skirti vykdantįjį direktorių; d) renkamų vykdančiųjų direktorių rinkimai rengiami kas antri metai pagal E priedo sąlygas ir papildomus, Fondo nuomone, tinkamus nuostatus. Prieš kiekvienus eilinius vykdančiųjų direktorių rinkimus Valdytojų valdyba gali patvirtinti nuostatus, kuriuose būtų išdėstyti balsų, kurių reikia vykdantiesiems direktoriams išrinkti pagal E priedą, proporcijų pakeitimai; e) kiekvienas vykdantysis direktorius paskiria savo pavaduotoją, turintį visus įgaliojimus veikti, jeigu direktoriaus nėra. Jeigu pavaduotoją paskyręs direktorius posėdyje dalyvauja, jo pavaduotojas taip pat gali dalyvauti, tačiau negali balsuoti; f) vykdantieji direktoriai eina pareigas tol, kol išrenkami ar paskiriami juos pakeičiantys vykdantieji direktoriai. Jeigu, likus daugiau kaip devyniasdešimčiai dienų iki naujų vykdančiojo direktoriaus rinkimų, išrinkto vykdančiojo direktoriaus pareigybė lieka laisva, jį išrinkusios narės renka kitą vykdantįjį direktorių. Šiuose rinkimuose vykdantysis direktorius išrenkamas balsavusiųjų balsų dauguma. Kol pareigybė laisva, pareigas eina ankstesniojo vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas, tačiau jis neskiria savo pavaduotojo; g) Vykdančioji valdyba dirba nuolat rengdama posėdžius pagrindinėje Fondo buveinėje ir susirenka taip dažnai, kaip reikia vykdant Fondo veiklą; h) visų Vykdančiosios valdybos posėdžių kvorumą sudaro vykdančiųjų direktorių, turinčių ne mažiau kaip pusę visų balsų, dauguma; i) i) kiekvienas paskirtasis vykdantysis direktorius turi teisę balsuoti tokiu skaičiumi balsų, kiek yra skirta jį paskyrusiai narei pagal šio straipsnio 5 dalį; ii) jeigu narės, kuri skiria vykdantįjį direktorių pagal c punktą, balsais kartu su balsais, skirtais kitoms narėms po paskutinių eilinių vykdančiųjų direktorių rinkimų, balsavo vykdantysis direktorius, ši narė gali susitarti su kiekviena iš kitų narių, kad jai tenkančiais balsais balsuos paskirtasis vykdantysis direktorius. Narė, kuri susitaria dėl šios procedūros, nedalyvauja renkant vykdančiuosius direktorius; iii) kiekvienas išrinktas vykdantysis direktorius turi teisę balsuoti tokiu skaičiumi balsų, kiek buvo atiduota už jį, kai jis buvo renkamas; iv) taikant šio straipsnio 5 dalies b punktą, skaičius balsų, kuriuo vykdantysis direktorius turėtų teisę balsuoti kitais atvejais, atitinkamai padidinamas arba sumažinamas. Visi balsai, kuriais vykdantysis direktorius turi teisę balsuoti, atiduodami vienu metu; v) kai, vadovaujantis XXVI straipsnio 2 dalies b punktu, atšaukiamas narės balsavimo teisių sustabdymas, o narei nenumatyta teisė skirti vykdantįjį direktorių, ši narė gali susitarti su visomis vykdantįjį direktorių išrinkusiomis narėmis, kad jai skirtų balsų skaičiumi balsuos šių narių išrinktas vykdantysis direktorius numatant, kad tuo atveju, jeigu laikotarpiu, kurį narė …