155.4. koeficientas ρ1 imamas lygus: ištisinio skerspjūvio plokštėms ir plokštėms su apvaliomis kiaurymėmis ρ1 = 1; plokštėms su ovalinėmis kiaurymėmis ir kai atraminiuose ruožuose yra apkabos – 0,5.
\n14 pav. Gembinių sijų atrėmimo į sienas skaičiuojamosios schemos 157.1. reikiamas sijos atrėmimo į mūrą gylis apskaičiuojamas taip: ; (11.17) 157.2. jeigu sijos atrėmimas nepakankamas pagal apskaičiavimus (žr. (11.16) formulę), reikia padidinti atrėmimo gylį arba padėti po sija skirstomąją plokštę;
\n157.3. jeigu jėgos ekscentricitetas daugiau kaip du kartus viršija atrėmimo gylį (e0 >2a), gniuždomieji įtempiai neįvertinami; šiuo atveju apskaičiuojama pagal formulę ; (11.18) 157.4. naudojant skirstomuosius padėklus siaurų sijų, kurių plotis ne didesnis 1/3 atrėmimo gylio, pavidalo, galima imti stačiakampę įtempių diagramą (žr. 14 b pav.).
\n158.1. leidžiama, esant atitinkamoms konstrukcinėms priemonėms (surenkamųjų sąramų iškyšos, armatūros išleidimai ir pan.), įvertinti bendrą mūro ir sąramos darbą;
\n158.2. sąramų apkrovos nuo perdangų sijų ir paklotų neįvertinamos, jeigu jos išdėstytos virš mūro kvadrato su kraštine, lygia sąramos tarpatramiui, o esant atitirpdomam mūrui, išmūrytam užšaldymo būdu, aukščiau mūro stačiakampio aukščio, lygaus dvigubam sąramos tarpatramiui. Atitirpdant mūrą sąramas leidžiama laikinai paremti statramsčiais juos įveržiant;
\n158.3. vertikaliosiose siūlėse (tarpuose) tarp sijinių sąramų tais atvejais, kai negarantuojama reikalaujama šiluminė varža, turi būti įrengiama šiluminė izoliacija.
\n159.1. apskaičiuojant sija pakeičiama efektyvia pagal standumą sąlygine mūro juosta, kurios aukštis , (11.19) čia: Ecm – betono tamprumo modulis; Ieff – efektyvusis sijos skerspjūvio inercijos momentas, apskaičiuotas kaip gelžbetoninių konstrukcijų; E – mūro deformacijų modulis, nustatomas iš (8.11) formulės; h – kabamosios sienos storis;
\n159.2. metalinių sijų standumas nustatomas kaip sandauga EsI. Čia Es ir I – metalinės sijos plieno tamprumo modulis ir skerspjūvio inercijos momentas.
\n160.1. esant trikampei slėgio diagramai (a1 ≤ 2a): , (11.20) 160.2. esant trapecinei slėgio diagramai (3a ≥ a1>2a): , (11.21) 160.3. didžiausi įtempiai virš sijos atramos apskaičiuojami taip: , (11.22) čia: a1 – atramos ilgis (tarpsienio plotis); R – sijos atraminė reakcija, sukelta apkrovų, išdėstytų (esančių) jos tarpatramio ir atramos ilgio ribose, nepaisant sijos savojo svorio; a = 1,57heff – slėgio diagramos ilgis į kiekvieną pusę nuo atramos briaunos; h – sienos storis. Jeigu a1 > 3a, tai (11.21) formulėje vietoje a1 reikia taikyti skaičiuojamąjį atramos ilgį, lygų a2 = 3a, susidedantį iš dviejų 1,5a ilgio ruožų iš kiekvienos tarpatramio pusės (žr. 15 c pav.).
\n162.1. glemžiamojo mūro po nekarpytųjų sijų atramomis stipris apskaičiuojamas atramos ruožui, ne ilgesniam kaip 3h1 nuo atramos krašto ir ne ilgesniam kaip 1,5h1 dviatramių sijų ir kraštinių nekarpytųjų sijų atramų. Dviatramių sijų atramų ilgis turi būti ne mažesnis už h1 (h1 – sijos aukštis);
\n162.2. jeigu skaičiuojamasis pjūvis yra h2 aukštyje nuo sijos viršaus, tai nustatant ruožų a ir a3 ilgį mūro juostos aukštis imamas h01 = heff+h2;
\n162.3. apskaičiuojant kabamųjų sienų stiprumą vietiniam gniuždymui, skaičiuojamąjį pjūvio A plotą reikia taikyti:
\n162.3.1. zonoje, esančioje virš nekarpytųjų sijų tarpinių atramų, kaip mūrui, apkrautam vietine apkrova vidurinėje pjūvio dalyje;
\n162.3.2. zonoje virš dviatramių arba nekarpytųjų sijų kraštinių atramų, taip pat apskaičiuojant mūrą po sijų atramomis – kaip mūrui, apkrautam pjūvio krašte.
\n15 pav. Mūro slėgio virš kabamųjų sienų atramų pasiskirstymas: a – virš tarpinių nekarpytųjų sijų atramų, kai a1 ≤ 2a, b – taip pat, kai 3a ≥ a1 > 2a; c – taip pat, kai a1 > 3a; d – virš kraštinių nekarpytųjų sijų ir virš karpytųjų dviatramių sijų atramų 164. Sijos apskaičiuojamos dviem apkrovimo atvejais:
\n164.1. apkrovoms, veikiančioms sienų mūrijimo stadijoje. Esant plytų, keraminių blokelių arba betono blokelių mūrui, taikoma apkrova nuo nesukietėjusio mūro savojo svorio. Sienos skaičiuojamasis aukštis yra lygus 1/3 tarpatramio, kai mūrijama vasaros sąlygomis, visam tarpatramio ilgiui, kai mūrijama žiemos sąlygomis ir pusei tarpatramio ilgio (atitirpimo metu mūrijant užšaldymo būdu, žr. Reglamento 194 p.). Mūrijant sienas iš stambiųjų blokų (betono ar iš plytų) juostos, kurios apkrova imama apskaičiuojant siją, aukštis imamas lygus 1/2 tarpatramio, bet ne mažesnis kaip vienos blokų eilės aukštis. Kai angų ir mūro juostos nuo sijų viršaus iki palangių yra ne aukštesnės kaip 1/3 tarpatramio, reikia įvertinti mūrinės sienos dalies nuo palangės iki gelžbetoninių arba plieninių sąramų viršaus svorį (žr. 17 pav.). Esant gulstinėms, pleištinėms ir arkinėms sąramoms būtina įvertinti sienos dalies svorį iki žymos, esančios aukščiau angos viršaus per 1/3 jos pločio;
\n164.2. apkrovoms, veikiančioms pastato naudojimo stadijoje. Šios apkrovos nustatomos pagal anksčiau pateiktas slėgio diagramas;
\n164.3. sijų armatūros kiekis ir išdėstymas skerspjūvyje nustatomas įvertinant didžiausius lenkimo momentus ir skersinių jėgų dydžius, apskaičiuotus pagal Reglamento 164.1 ir 164.2 punktus.
\n16 pav. Kabamųjų sienų su angomis mūro slėgio diagrama 17 pav. Sijos apkrovos schema, kai siena su angomis: 1 – užbrūkšniuotas sienos ruožas, kurio svoris imamas kaip sijos apkrova; 2 – gelžbetoninė sąrama; 3 – sija
\n165.1. nebaigtam pastatui, kai nėra stogo ir pastogės perdangos;
\n165.2. užbaigtam pastatui.
\n166.1. skaičiuojamąsias apkrovas, sukeltas karnizo ir klojinių (monolitinių gelžbetoninių ir armuotųjų mūrinių karnizų įrengimui, kai jie palaikomi mūre įtvirtintų gembių arba spyrių), savojo svorio;
\n166.2. skaičiuojamąsias 1,0 kN kintamąsias apkrovas palei karnizo kraštą, tenkančias 1 m karnizo arba vienam surenkamąjam karnizo elementui, jeigu jo ilgis mažesnis nei 1 m;
\n166.3. charakteristines vėjo apkrovas, veikiančias vidinį sienos paviršių:
\n166.4. jeigu pagal projektą inkarų, užtikrinančių karnizo stabilumą, galai įtvirtinti po pastogės perdanga, tai projekte turi būti nurodyta, kad pastogės perdanga (visiškai ar iš dalies) įrengiama prieš karnizų inkaravimą;
\n166.5. skaičiavimu turi būti patikrintas karnizo pastovumas, kai mūras dar nesukietėjęs (nesutvirtėjęs).
\n167.1. visų pastato elementų, didinančių ir mažinančių sienų po karnizais stabilumą, svoris (be to, stogo svoris sumažinamas vėjo siurbimo efektu);
\n167.2. skaičiuojamoji 1,5 kN apkrova palei karnizo kraštą, tenkanti 1 m karnizo arba vienam surenkamajam karnizo elementui, jeigu jo ilgis mažesnis nei 1 m;
\n167.3. pusė skaičiuojamosios vėjo apkrovos;
\n167.4. sniego apkrova apskaičiuojant karnizus neįvertinama.
\n170.1. atstumas tarp inkarų neturi viršyti 2 m, jei inkarų galai yra su atskiromis poveržlėmis (žiedais). Įtvirtinant inkarų galus už perdangos sijų ar ilginių galų, atstumas tarp inkarų gali būti padidintas iki 4 m. Inkariniai strypai užleidžiami ne mažiau kaip 150 mm už pjūvio, kuriame jie pagal apskaičiavimą jau nereikalingi;
\n170.2. kai yra gelžbetoninės pastogės perdangos, inkarų galai įtvirtinami po jomis;
\n170.3. montuojant karnizus iš surenkamųjų gelžbetoninių elementų, turi būti užtikrintas kiekvieno elemento stabilumas.
\nKai mūrijant naudojamas skiedinys ≤ S10, inkarai dedami į griovelius, kurie vėliau užbetonuojami.
\nVisais atvejais apskaičiavimais turi būti patikrinti visi įrąžų perdavimo mazgai (inkarų įtvirtinimo vietos, inkarinių sijų vietos ir pan.).
\n176.1. iš monolitinio gelžbetonio arba surenkamosios iš betono blokelių ir blokų, taisyklingos bei netaisyklingos formos akmenų, gamtinių akmenų, monolitinio betono ir akmenbetonio, plastinio presavimo gerai išdegtų keraminių plytų. Juostinių pamatų ir rūsio sienų iš betono blokų skaičiuojamasis gniuždomasis stipris imamas pagal Reglamento 48 p. nurodymus;
\n176.2. kai rūsio arba pamatų sienų storis (skerspjūvio aukštis) mažesnis už sienos, esančios virš pamato, storį, apskaičiuojant rūsio (pamato) sieną reikia imti atsitiktinį ekscentricitetą ea = 40 mm. Atsitiktinis ekscentricitetas turi būti sumuojamas su atstojamosios jėgos pridėties ekscentricitetu;
\n176.3. pirmojo aukšto sienos storis gali būti didesnis už pamato sienos storį ne daugiau kaip 200 mm. Pirmojo aukšto sienos zonos virš iškyšos turi būti armuojamos tinkleliais (žr. 145 p.).
\n32 lentelė Akmenbetonio ir akmenų mūro pamatų pakopų aukščio ir pločio santykių reikšmės Skiedinio markė arba betono stipris, Grunto slėgis, kai skaičiuojamoji apkrova, N/mm2 N/mm2 σ ≤ 0,2 σ > 0,25 5-10 1,25 1,5 1-2,5 1,5 1,75 0,4 1,75 2 Pastaba. Pakopų lenkiamasis ir kerpamasis stipriai netikrinami.
\n178.1. akmenbetonio sienų storis imamas ne mažesnis kaip 350 mm, stulpų skerspjūvis ne mažesnis kaip 400 mm;
\n178.2. laukakmenio sienų storis imamas ne mažesnis kaip 500 mm, o stulpų skerspjūvis ne mažesnis kaip 600 mm.
\n180.1. keramines plytas (vientisas ir tuščiavidures) arba silikatines ne žemesnės kaip 75 markės, kai skliauto tarpatramio ilgis neviršija 18 m, ir ne žemesnės kaip 100 markės, jeigu skliautų tarpatramiai didesni;
\n180.2. blokelius iš sunkiojo betono, betono su poringaisiais užpildais, autoklavinio cementinio akytojo betono, taip pat ne žemesnės kaip 50 markės gamtinius akmenis;
\n180.3. skliautams iki 12 m tarpatramio ilgio leidžiama naudoti ne žemesnės kaip 25 markės gamtinius akmenis; šiuo atveju skliautų storis turi būti ne mažesnis kaip 90 mm;
\n180.4. skliautų, kurių storis 1/4 plytos, mūro skaičiuojamasis stipris turi būti imamas pagal Reglamento 46 p. nurodymus ir didinamas 25 .
\n188.1. susikertant armatūros strypams – 6 mm;
\n188.2. armatūrai nesusikertant siūlėse – 8 mm;
\n188.3. atstumas tarp tinklo strypų turi būti ne didesnis kaip 120 mm ir ne mažesnis kaip 30 mm. Siūlės storis turi viršyti armatūros skersmenį ne mažiau kaip 4 mm.
\n190.1. šildomų pastatų antžeminėms mūrinėms ir stambiablokėms sienoms, esant ne ilgesniems kaip 3,5 m armuotojo betono ir plieno intarpams (sąramos, sijos ir pan.) ir kai tarpuangių plotis ne mažesnis kaip 0,8 m – pagal 33 lentelės nuorodas; kai intarpų ilgis didesnis kaip 3,5 m – mūras intarpų galuose turi būti tikrinamas stiprumo ir pleišėjimo skaičiavimais;
\n190.2. taip pat akmenbetonio sienoms – pagal 33 lentelę, kaip ir mūrui iš betono blokelių, kai skiedinio markė S5, imant su koeficientu 0,5;
\n190.3. sluoksniuotosioms sienoms – pagal 33 lentelę pagrindinio sienų konstrukcinio sluoksnio medžiagai;
\n190.4. nešildomų mūrinių pastatų ir statinių sienoms, esant sąlygoms, nurodytoms 190.1 punkte, dauginant iš koeficientų:
\n190.4.1. uždariems pastatams ir statiniams – 0,7;
\n190.4.2. atviriems statiniams – 0,6;
\n190.5. mūrinėms ir stambiablokėms požeminių statinių ir pastatų sienoms ir statinių pamatams, esantiems sezoninio įšalo zonoje, – pagal 33 lentelę, padidinus šiuos atstumus du kartus; sienoms, esančioms žemiau sezoninio grunto įšalo zonos, – be ilgio apribojimo.
\n33 lentelė Atstumas tarp deformacinių siūlių Šalčiausių 5 dienų vidutinė lauko temperatūra Atstumas tarp deformacinių siūlių, m, mūrui iš molio plytų, keraminių ir gamtinio akmens blokelių, stambiųjų betono blokų arba molio plytų iš silikatinių plytų, betono blokelių, stambiųjų blokų arba silikatbetonio kai skiedinio markė ≥ S5 ≤ S2,5 ≥ S5 ≤ S2,5 ≤ -40 0C 50 60 35 40 -30 0C 70 90 50 60 ≥ -20 0C 100 120 70 80 Pastaba. Tarpinėms temperatūrų reikšmėms atstumą tarp deformacinių siūlių leidžiama nustatyti interpoliuojant.
\n194.1. su ne žemesnės kaip S5 markės skiediniais, kurie turi šalčiui atsparių cheminių priedų, nesukeliančių mūrijimo medžiagų korozijos (potašas, natrio nitritas, sumaišyti papildai ir pan.), kietėjančiais šaltyje nešildant;
\n194.2. užšaldymo būdu naudojant paprastus ne žemesnės kaip S1 markės skiedinius be cheminių priedų:
\n194.2.1. konstrukcijos elementai privalo turėti pakankamą stabilumą ir tvirtumą pirmojo mūro atitirpimo laikotarpiu (esant atitirpstančio skiedinio mažiausiam stipriui) ir tolesnio pastato naudojimo periodu;
\n194.2.2. mūrinių konstrukcijų, statomų užšaldymo būdu, aukštis neturėtų viršyti 15 m;
\n194.2.3. leidžiama statyti mažaaukščių pastatų (iki trijų aukštų) pamatus iš guolinių akmenų, dedamų skečiant tranšėjų sienas ir naudojant ne žemesnės kaip S2,5 markės skiedinį užšaldymo būdu;
\n194.3. užšaldymo būdu naudojant paprastus ne žemesnės kaip S5 markės skiedinius be priedų nuo šalčio, pašildant mūrą, kol jis pasiekia tokį stiprumą, kad gali atlaikyti aukščiau esančių pastato konstrukcijų apkrovą.
\n197.1. mūrijant skiediniais su šalčiui atspariais priedais (žr. 194.1 p.), nurodyti mūrijimo būdai naudojami mūro elementams, kurių laikomoji galia išnaudojama daugiau nei 90 ;
\n197.2. mūrijant užšaldymo būdu (žr. 195 p.), elementams, kurių laikomoji galia išnaudojama daugiau nei 70 .
\n200.1. atitirpimo stadijai, skaičiuojamasis skiedinio stipris – 0,2 N/mm2, kai skiedinys iš portlandcemenčio ir sienų bei stulpų storis lygus arba didesnis kaip 380 mm;
\n200.2. skiedinio stipris lygus nuliui, kai skiedinys iš šlakinio portlandcemenčio arba pucolaninio cemento neatsižvelgiant į sienų ir stulpų storį, taip pat naudojant portlandcemenčio skiedinį, jei sienų ir stulpų storis mažesnis nei 380 mm;
\n200.3. apskaičiuojant mūro stiprumą atitirpus skiediniui, būtina įvertinti sumažėjusį skiedinio ir mūro gaminių bei armatūros sukibimą, tai įvertinama skaičiuojamosiose formulėse taikant papildomus darbo sąlygų koeficientus γc1 ir γcs1, pateiktus 34 lentelėje.
\n34 lentelė Mūro patikimumo koeficiento γc1 reikšmės Mūro, mūrijamo esant neigiamai temperatūrai, įtempių būvio tipas Patikimumo koeficientas mūrui γc1 armatūros tinklams 1. Po atitirpimo sukietėjusio mūro gniuždymas 1,0 - 2. Laukakmenių mūro gniuždymas 0,8 - 3. Visų rūšių mūro tempimas, lenkimas, kirpimas per skiedinio siūles 0,5 - 4. Mūro, armuoto tinklais ir sumūryto užšaldymo metodu, gniuždymas atitirpimo stadijoje - 0,5 5. Tas pats sukietėjusio mūro, jam atitirpus - 0,7 6. Gniuždymas mūro, kurio skiediniai su šalčiui atspariais priedais, kai jis kietėjo šaltyje ir jo skiedinio stipris ne mažesnis kaip 1,5 MPa, jam atitirpus - 1,0 202. Mūro, mūryto užšaldymo būdu, ruožus (stulpai, tarpusieniai), kuriuose skaičiavimais nustatyti perkrovimai jam atitirpus, būtina stiprinti, statant laikinus statramsčius ir juos įveržiant atitirpimo bei skiedinio (mūro) stiprėjimo periodu.
\n203.1. iš akmenbetonio ir skaldyto akmens;
\n203.2. kurios atitirpimo stadijoje veikiamos vibracijų ar didelių dinaminių apkrovų;
\n203.3. kurios atitirpimo stadijoje veikiamos skersinės apkrovos, 10 didesnės už išilgines apkrovas;
\n203.4. kai atitirpimo stadijoje jėgos ekscentricitetai viršija 0,25y, konstrukcijoms, neturinčioms viršutinės atramos, ir 0,7y, kai yra viršutinė atrama;
\n203.5. kurių sienų (stulpų) aukščių santykis su jų storiu atitirpimo stadijoje viršija β reikšmes, pateiktas IV grupės mūrui (žr. 128-130 p.). Konstrukcijoms, neturinčioms viršutinės atramos (žr. 131 p.), leistinieji santykiai mažinami du kartus ir imami ne didesni kaip β = 6. Tais atvejais, kai viršijamas leistinas konstrukcijų liaunis, statomas konstrukcijas reikia paremti laikinais įtvirtinimais, užtikrinančiais jų stiprumą atitirpimo periodu.
\n204.1. statant drėgnus cechus, pirtis, skalbyklas ir kitas patalpas su didesniu oro drėgnumu, taip pat patalpas, kuriose oro temperatūra > 40 0C;
\n204.2. statant konstrukcijas, esančias kintamojo vandens lygio zonoje ar po vandeniu, kur nėra hidroizoliacijos.
\n208.1. ribinį sienų aukštį, kuris gali būti leistas skiedinio pirmojo atitirpimo metu;
\n208.2. būtinais atvejais laikinus konstrukcijų tvirtinimus, statomus iki aukščiau esančių aukštų įrengimo, jų pirmojo atitirpimo ir mūro skiedinio kietėjimo metu.
\n209.1. plytų, blokelių, apdailos medžiagų ir betono, naudojamo mūrui ir stambioms plokštėms gaminti, rūšis su nuorodomis į atitinkamus standartus arba technines specifikacijas, nurodant projektines stiprio ir reikiamas atsparumo šalčiui markes; betono su poringaisiais užpildais, taip pat akytojo ir poringojo betono nurodomos tankio markės;
\n209.2. skiedinių ir rišiklių, naudojamų montavimo siūlėms, taip pat stambiosioms plokštėms ir blokams gaminti ištisus metus, rūšys;
\n209.3. armatūros, juostinio ir profilinio plieno klasės ir markės;
\n209.4. sienų konstrukcija, siūlių perrišos sistema, o palengvintajam mūrui – šiltalo rūšis ir storis;
\n209.5. mūro, mūrijamo esant neigiamai temperatūrai – mūrijimo būdas ir papildomos priemonės, garantuojančios stiprumą ir stabilumą statant ir naudojant.
\n210.1. apie konstrukcijų stiprumo patikrinimą ir galimybes statyti žiemą;
\n210.2. konstrukcijų, kurių laikomoji galia išnaudojama daugiau kaip 80 , plytų (blokelių) ir skiedinio stiprio sisteminės kontrolės statybvietėje reikalavimai. Tokios konstrukcijos turi būti nurodytos darbo brėžiniuose;
\n210.3. apie darbų tvarką, laikinuosius stiprinimus, laikinųjų ramsčių įrengimą ir kitas priemones, užtikrinančias statomų konstrukcijų stiprumą ir stabilumą bei skiedinio stiprį, kuriam esant mūras gali būti apkraunamas.
\n1 lentelė Koeficiento K reikšmės Mūras Bendros paskirties Plonasluoksnis skiedinys Palengvintasis skiedinys, kurio tankis skiedinys 3-15 mm siūlėms (≤ 3 mm storio siūlėms) 600 ≤ ρ ≤ 700 kg/m3 700 < ρ ≤ 1500 kg/m3 1 grupė 0,50 0,75 0,30 0,40 Keraminės 2 grupė 0,45 0,55 0,30 0,40 plytos 3 grupė 0,35 0,25 0,20 0,25 4 grupė 0,30 nenaudojama nenaudojama nenaudojama Silikatinės 1 grupė 0,50 0,80 nenaudojama nenaudojama plytos 2 grupė 0,45 0,55 nenaudojama nenaudojama Betoniniai 1 grupė 0,50 0,80 0,45 nenaudojama mūro 2 grupė 0,50 0,80 0,45 nenaudojama gaminiai 3 grupė 0,30 nenaudojama nenaudojama nenaudojama 4 grupė 0,30 nenaudojama nenaudojama nenaudojama Gaminiai iš akytbetonio 1 grupė 0,50 0,85 0,45 nenaudojama Dirbtiniai akmenys 1 grupė 0,50 0,75 nenaudojama nenaudojama Tikslių matmenų gaminiai iš gamtinių akmenų 1 grupė 0,50 nenaudojama nenaudojama nenaudojama Pastabos. 1. Mūro gaminių charakteristikos pateiktos priedo 2 lentelėje.
\n2 lentelė Reikalavimai mūro gaminių grupėms Mūro gaminiai ir apribojimai 1 grupė Medžiagos 2 grupė 3 grupė 4 grupė Vertikaliosios tuštumos Horizontaliosios tuštumos keraminės plytos > 25; ≤ 55 > 55; ≤ 70 ≤ 70 Tuštumų dalis (viso tuštumų kiekio) ≤ 25 silikatinės plytos > 25; ≤ 55 nenaudojama nenaudojama betonas > 25; ≤ 50 > 50; ≤ 70 nenaudojama keraminės plytos kiekvienos iš daugelio skylių ≤ 1 išėmos griebtams iki 12,5 kiekvienos iš daugelio skylių ≤ 1 išėmos griebtams iki 12,5 kiekvienos iš daugelio skylių ≤ 8 pavienės skylės ≤ 25 Pavienių tuštumų kiekis ( viso tuštumų kiekio) ≤ 12,5 silikatinės plytos kiekvienos iš daugelio skylių ≤ 1 išėmos griebtams iki 12,5 nenaudojama nenaudojama betonas kiekvienos iš daugelio skylių ≤ 1 išėmos griebtams iki 12,5 kiekvienos iš daugelio skylių ≤ 1 išėmos griebtams iki 12,5 kiekvienos iš daugelio skylių ≤ 25 nereikalaujama sienelė kevalas sienelė kevalas sienelė kevalas Minimalus vidinių ir išorinių briaunų storis keraminės plytos 5 8 3 6 6 8 (mm) silikatinės plytos 5 10 netaikomas netaikomas betonas 15 20 15 15 20 20 Sienelių ir kevalų bendras storis ( gaminio nereikalaujama keraminės plytos ≥ 16 ≥ 12 netaikomas storio) silikatinės plytos ≥ 20 netaikomas betonas ≥ 20 ≥ 15 Pastabos. 1. Visas bendras briaunų storis yra išorinių ir vidinių briaunų storių suma (išmatuotų sienos storyje).
\n