{"html": "<div class=\"lf-doc\"><div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>deda visas pastangas tais atvejais, kai vyriausybės tiesiogiai ar netiesiogiai nustato perpardavimo kainas prekėms, kurios visos ar did˛ioji jų dalis gaminamos mažiausiai išsivysčiusių susitariančiųjų šalių teritorijose tam, kad būtų išlaikytas teisingas prekybos lygis;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>aktyviai svarsto dėl kitų priemonių*, skirtų importui iš mažiausiai išsivysčiusių susitariančiųjų šalių didinti, įvedimo ir dėl atitinkamo tarptautinio bendradarbiavimo tuo tikslu;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>kreipia ypatingą dėmesį į mažiausiai išsivysčiusių susitariančiųjų šalių prekybinius interesus, kai yra svarstomos kitos, šiuo Susitarimu leistinos priemonės, kurias ketinama taikyti norint išspręsti tam tikras problemas ir ištirti visas konstruktyvių priemonių galimybes prieš pradedant taikyti tas priemones ten, kur jos padarytų įtakos minėtų susitariančiųjų šalių esminiams interesams.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Mažiausiai išsivysčiusios susitariančiosios šalys sutinka imtis tinkamų veiksmų įgyvendinant IV dalies nuostatas kitų mažiausiai išsivysčiusių susitariančiųjų šalių prekybos naudai, kol tokie veiksmai yra suderinami su jų pačių esama ir būsima plėtra, finansiniais ir prekybiniais poreikiais, atsižvelgiant į ankstesnę prekybos padėtį ir į mažiausiai išsivysčiusių susitariančiųjų šalių prekybinių interesų visumą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Vykdydamos šio straipsnio 1–4 dalyse numatytus įsipareigojimus, kiekviena susitariančioji šalis sudaro bet kuriai kitai suinteresuotai susitariančiajai šaliai ar šalims visišką ir operatyvią galimybę surengti konsultacijas pagal įprastą šiuo Susitarimu numatytą tvarką bet kokiais klausimais ar dėl sunkumų, galinčių kilti ateityje.</div>\n<p class=\"lf-p\">XXXVIII straipsnis Bendri veiksmai 1. Kaip numatyta šiame Susitarime ir kitur, susitariančiosios šalys tinkamai bendradarbiauja tarpusavyje tam, kad skatintų siekti XXXVI straipsnyje numatytų tikslų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, ypač:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>prireikus imasi veiksmų ir, jeigu reikia, pasinaudoja tarptautinėmis sutartimis, sudarydamos geresnes ir priimtinas sąlygas tam, kad mažiausiai išsivysčiusioms susitariančiosioms šalims didelės reikšmės turintys pirminiai produktai galėtų pakliūti į pasaulio rinkas; taip pat kuriant priemones, kurios stabilizuoja ir pagerina pasaulio rinkų sąlygas tiems produktams, įskaitant priemones, kuriomis pasiekiamos stabilios, teisingos ir pelningos tokių produktų eksporto kainos;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>siekia tinkamai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Organizacija bei jų organizacijomis ir agentūromis, įskaitant institucijas, kurios gali būti įsteigtos pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) rekomendacijas, prekybos ir plėtros srityje;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">c)</span>bendradarbiauja, analizuodamos atskirų mažiausiai išsivysčiusių susitariančiųjų šalių plėtros planus ir politiką bei nagrinėdamos prekybos ir paramos lygį tam, kad būtų sukurtos konkrečios priemonės, skatinančios eksporto pajėgumų plėtrą ir padedančios atverti eksporto rinkas tokiu būdu atsiradusių naujų šalių prekėms. Dėl to susitariančiosios šalys siekia tinkamai bendradarbiauti su vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, o ypač su tomis organizacijomis, kurios yra susijusios su finansinės pagalbos teikimu ekonomikos plėtrai, sisteminėmis studijomis dėl prekybos ir paramos lygio mažiausiai išsivysčiusiose susitariančiosiose šalyse tam, kad būtų atlikta aiški eksporto pajėgumų, rinkos prognozių ir tolesnių veiksmų, kurių galėtų prireikti, analizė;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">d)</span>nuolat stebi pasaulinės prekybos plėtrą ypač atsižvelgdamos į mažiausiai išsivysčiusių susitariančiųjų šalių prekybos augimo tempą ir pateikia susitariančiosioms šalims konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas rekomendacijas;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">e)</span>bendradarbiauja ieškodamos galimų prekybos plėtojimo būdų derindamos atskirų šalių nacionalinės politikos ir norminius aktus, techninius ir komercinius standartus, turinčius įtakos gamybai, transportavimui ir marketingui; remdamos eksportą sukuria didesnes galimybes pasinaudoti augančiais prekybinės informacijos srautais ir bendradarbiauja plėtodamos rinkos tyrimą;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">f)</span>sudaro tokius institucinius susitarimus, kurių reikia XXXVI straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti ir šios dalies nuostatoms įgyvendinti.</div>\n<p class=\"lf-p\">A priedas I straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų teritorijų sąrašas Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei priklausančios teritorijos Kanada Australijos Sandrauga Australijos Sandraugai priklausančios teritorijos Naujoji Zelandija Naujajai Zelandijai priklausančios teritorijos Pietų Afrikos Sąjunga su Pietvakarių Afrika Airija Indija (kokia buvo 1947 m. balandžio 10 d.) Niufaundlendas Pietų Rodezija Birma Ceilonas Kai kurios išvardytos teritorijos turi du ar daugiau galiojančių preferencinių muitų tarifų tam tikroms prekėms. Bet kuri tokia teritorija, susitarusi su kitomis susitariančiosiomis šalimis, kurios yra pagrindinės tokių prekių tiekėjos pagal didžiausio palankumo režimo muitų tarifus, gali pakeisti nurodytus preferencinius muitų tarifus vienu preferenciniu tarifu, kuris iš esmės nebus mažiau palankus tiekėjams pagal didžiausio palankumo re˛imą už preferencijas, galiojusias iki tokio pakeitimo.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ekvivalentiškų tarifinių preferencijų (maržų) įvedimas, pakeičiant jomis vidaus mokesčių preferencijų lygį (maržą), buvusį 1947 m. balandžio 10 d. tiktai tarp dviejų ar daugiau šiame priede išvardytų teritorijų, arba pakeičiant jomis preferencinius kiekybinius susitarimus, apibūdintus kitame punkte, neturi būti laikomas tarifinių preferencijų lygio (maržos) padidinimu.</p>\n<p class=\"lf-p\">XIV straipsnio 5 dalies b punkte nurodyti preferenciniai susitarimai yra tie susitarimai, kurie galiojo Jungtinėje Karalystėje 1947 m. balandžio 10 d. pagal sutartis su Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos vyriausybėmis dėl atšaldytos ir šaldytos jautienos ir veršienos, šaldytos avienos, atšaldytos ir šaldytos kiaulienos ir bekonienos. Nepažeidžiant jokių veiksmų, kurie atliekami pagal XX straipsnio h punktą, šiuos susitarimus ketinama panaikinti arba pakeisti tarifinėmis preferencijomis, tuo tikslu kuo greičiau surengiant iš esmės su tuo susijusių šalių derybas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šio Susitarimo tikslu 1947 m. balandžio 10 d. Naujojoje Zelandijoje galiojantis kino filmų nuomos mokestis laikytinas muito mokesčiu pagal I straipsnį. 1947 m. balandžio 10 d. Naujojoje Zelandijoje galiojusi nuomotojo kino filmų kvota šiame Susitarime laikytina demonstravimo kvota pagal IV straipsnį.</p>\n<p class=\"lf-p\">Sąraše atskirai nepaminėtos Indijos ir Pakistano dominijos, kadangi 1947 m. balandžio 10 d. jų dar nebuvo.</p>\n<p class=\"lf-p\">B priedas I straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų Prancūzijos Sąjungos teritorijų sąrašas Prancūzija Prancūzų Pusiaujo Afrika (Kongo sutarties baseinas ir kitos teritorijos) Prancūzų Vakarų Afrika Kamerūnas – Prancūzijos protektoratas# Prancūzijos Somalio pakrantė ir priklausančios teritorijos Prancūzijos kolonijos Okeanijoje Prancūzijos kolonijos kondominiume Naujųjų Hebridų salose# Indokinija Madagaskaras ir priklausančios teritorijos Marokas (Prancūzijos zona)# Naujoji Kaledonija ir priklausančios teritorijos Sen Pjeras ir Mikelonas Togas – Prancūzijos protektoratas Tunisas C priedas I straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų teritorijų, susijusių su Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų muitų sąjunga, sąrašas Belgijos ir Liuksemburgo Ekonominė Sąjunga Belgų Kongas Ruanda Urundi Nyderlandai Naujoji Gvinėja Surinamas Nyderlandų Antilų salos Indonezijos Respublika Tik importui į muitų sąjungą sudarančias teritorijas.</p>\n<p class=\"lf-p\">D priedas I straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų teritorijų, susijusių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, sąrašas Jungtinės Amerikos Valstijos (muitų teritorija) Jungtinėms Amerikos Valstijoms priklausančios teritorijos Filipinų Respublika Ekvivalentiškų tarifinių preferencijų (maržos) įvedimas, pakeičiant jomis vidaus mokesčių preferencijų lygį (maržą), buvusį 1947 m. balandžio 10 d. tiktai tarp dviejų ar daugiau šiame priede išvardytų teritorijų, neturi būti laikomas tarifinių preferencijų lygio (maržos) padidinimu.</p>\n<p class=\"lf-p\">E priedas I straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų teritorijų, kurioms taikomi Čilės ir kaimyninių valstybių preferenciniai susitarimai, s ą r a š a s Preferencijos, galiojančios tik tarp Čilės ir:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Argentinos 2. Bolivijos 3. Peru F priedas I straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų teritorijų, kurioms taikomi Libano, Sirijos ir kaimyninių valstybių preferenciniai susitarimai, s ą r a š a s Preferencijos, galiojančios tik tarp Libano ir Sirijos muitų sąjungos ir:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1.</span>Palestinos 2. Trans-Jordanijos G priedas Didžiausių preferencijų lygių (maržų), nurodytų I straipsnio 4 dalyje, nustatymo datos Australija 1946 m. spalio 15 d.</div>\n<p class=\"lf-p\">Kanada 1939 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Prancūzija 1939 m. sausio 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Libano ir Sirijos muitų sąjunga 1938 m. lapkričio 30 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pietų Afrikos Sąjunga 1938 m. liepos 1 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pietų Rodezija 1941 m. gegužės 1 d. _____________________________________ # Importui į metropolinę Prancūziją ir Prancūzų Sąjungos teritorijas.</p>\n<p class=\"lf-p\">H priedas Bendros užsienio prekybos procentinis santykis, naudojamas rodikliams nustatyti, kaip minima XXVI straipsnyje (pagrįstas 1949–1953 metų vidurkiu) Jeigu iki Japonijos Vyriausybės prisijungimo prie Bendrojo susitarimo, šis Susitarimas galiojo Susitariančiosiose Šalyse, kurių užsienio prekyba pagal I stulpelį sudaro tokį procentą, kaip apibūdinta XXVI straipsnio 6 dalyje, I stulpelis turi būti taikomas šios straipsnio dalies tikslu. Jeigu šis Susitarimas tam tikrose šalyse nebuvo įsigaliojęs iki Japonijos Vyriausybės prisijungimo prie jo, šios straipsnio dalies tikslu taikytinas II stulpelis.</p>\n<p class=\"lf-p\">I stulpelis II stulpelis (1955 m. kovo 1 d. Susitariančiosios Šalys) (1955 m. kovo 1 d. Susitariančiosios Šalys ir Japonija Australija 3,1 3,0 Austrija 0,9 0,8 Belgija ir Liuksemburgas 4,3 4,2 Brazilija 2,5 2,4 Birma 0,3 0,3 Kanada 6,7 6,5 Ceilonas 0,5 0,5 Čilė 0,6 0,6 Kuba 1,1 1,1 Čekoslovakija 1,4 1,4 Danija 1,4 1,4 Dominikos Respublika 0,1 0,1 Suomija 1,0 1,0 Prancūzija 8,7 8,5 Vokietijos Federacinė Respublika 5,3 5,2 Graikija 0,4 0,4 Haitis 0,1 0,1 Indija 2,4 2,4 Indonezija 1,3 1,3 Italija 2,9 2,8 Nyderlandų Karalystė 4,7 4,6 Naujoji Zelandija 1,0 1,0 Nikaragva 0,1 0,1 Norvegija 1,1 1,1 Pakistanas 0,9 0,8 Peru 0,4 0,4 Rodezija ir Nesalendas 0,6 0,6 Švedija 2,5 2,4 Turkija 0,6 0,6 Pietų Afrikos Sąjunga 1,8 1,8 Jungtinė Karalystė 20,3 19,8 Jungtinės Amerikos Valstijos 20,6 20,1 Urugvajus 0,4 0,4 Japonija – 2,3 iš viso: 100,0 iš viso: 100,0 _____________________________ # Tas Protokolas įsigaliojo 1948 m. gruodžio 14 d.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pastaba: Šie procentai apskaičiuoti, atsižvelgiant į visų teritorijų, kuriose galioja Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, prekybą.</p>\n<p class=\"lf-p\">I priedas PASTABOS IR PAPILDOMOS NUOSTATOS Dėl I straipsnio 1 dalis I straipsnio 1 dalyje numatyti įsipareigojimai, pateikiant nuorodas į III straipsnio 2 ir 4 dalis ir II straipsnio 2 dalies b punkte numatyti įsipareigojimai, pateikiant nuorodas į VI straipsnį, laikomos atitinkančiomis II skyrių Laikinojo taikymo protokolo tikslais.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nuorodos aukščiau esančioje pastraipoje ir I straipsnio 1 dalyje, į III straipsnio 2–4 dalis taikytinos tik po to, kai įsigalios III straipsnio pataisos, numatytos Protokole#, kuriuo įvedamos 1948 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos II skyriaus ir XXVI straipsnio pataisos.</p>\n<p class=\"lf-p\">4 dalis Sąvoka „preferencijos lygis“ (marža) reiškia didžiausio palankumo režimo muito normos ir analogiško produkto preferencinės muito normos absoliutų skirtumą, o ne šių normų santykį.</p>\n<p class=\"lf-p\">Pavyzdžiui:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">1)</span>jeigu didžiausio palankumo režimo norma būtų 36 procentai ad valorem, o preferencinė norma būtų 24 procentai ad valorem, tai preferencijos lygis (marža) būtų 12 procentų ad valorem, o ne vienas trečdalis didžiausio palankumo režimo normos;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2)</span>jeigu did˛iausio palankumo režimo norma būtų 36 procentai ad valorem, o preferencijos lygis būtų išreikštas dviem trečdaliais didžiausio palankumo režimo normos, tai preferencijos lygis (mar˛a) būtų 12 procentų ad valorem;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3)</span>jeigu did˛iausio palankumo režimo norma būtų 2 frankai už kilogramą, o preferencinė norma būtų 1,50 franko už kilogramą, tai preferencijos lygis (marža) būtų 0,50 franko už kilogramą.</div>\n<p class=\"lf-p\">Šie muitinių veiksmai, atliekami pagal nustatytą vienodą tvarką, neprieštarautų bendrajam preferencijų lygių (maržų) „įšaldymui“:</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">i)</span>pakartotinis muitų tarifų klasifikacijos ar muitų normos tinkamas taikymas importuotoms prekėms tais atvejais, kai tokios klasifikacijos ar normos taikymas toms prekėms buvo laikinai sustabdytas ar neveiksmingas 1947 m. balandžio 10 d.;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">ii)</span>tam tikros prekės klasifikavimas pagal kitokį tarifo punktą, negu ta pati importuojama prekė buvo klasifikuojama 1947 m. balandžio 10 d., tais atvejais, kai muitų tarifų įstatymai aiškiai numato galimybę tą prekę klasifikuoti daugiau negu pagal vieną tarifo punktą.</div>\n<p class=\"lf-p\">Dėl II straipsnio 2 dalies a punktas Nuorodos, esančios II straipsnio 2 dalies a punkte į III straipsnio 2 dalį, taikytinos tik po to, kai įsigalios III straipsnio pataisos, numatytos Protokole#, kuriuo įvedamos 1948 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos II dalies ir XXVI straipsnio pataisos.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 dalies b punktas Žiūrėkite I straipsnio 1 daliai skirtas pastabas.</p>\n<p class=\"lf-p\">4 dalis Jeigu Susitariančiosios Šalys, kurios dalyvavo pirminėse derybose dėl nuolaidų, nėra konkrečiai susitarusios kitaip, šios straipsnio punkto nuostatos bus taikomos remiantis Havanos Chartijos 31 straipsnio nuostatomis.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl III straipsnio Bet koks vidaus mokestis ar rinkliava, ar įstatymas, kitas teisės aktas bei reikalavimas, kurie nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir taikomi importuojamoms prekėms bei panašioms vidaus prekėms, ir yra renkami ar įsigalioja importavimo metu, laikytini šalies vidaus mokesčiais ar rinkliavomis, ar įstatymais, kitais teisės aktais ar reikalavimais, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir todėl jiems taikomos III straipsnio nuostatos.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 dalis Šio straipsnio 1 dalies taikymas savivaldybių įvestiems vidaus mokesčiams Susitariančiosios Šalies teritorijoje priklauso nuo XXIV straipsnio paskutinės dalies nuostatų. Toje straipsnio dalyje esanti sąvoka „protingai pagrįstos priemonės“, pavyzdžiui, nereikalautų panaikinti galiojančių nacionalinių įstatymų, įgaliojančių savivaldybes įvesti vidaus mokesčius, kurie, nors ir pažodžiui neatitinka III straipsnio, bet faktiškai neprieštarauja jo dvasiai, ir jeigu toks panaikinimas sukeltų rimtų finansinių sunkumų minėtai savivaldybei. Jei dėl savivaldybės įvesto apmokestinimo, neatitinkančio III straipsnio formuluotės ir dvasios, sąvoka „protingai pagrįstos priemonės“ suteiktų galimybę Susitariančiajai Šaliai pamažu panaikinti tokį netinkamą apmokestinimą per sutartą pereinamąjį laikotarpį, jeigu staigūs veiksmai sukeltų rimtų administracinių ar finansinių sunkumų.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 dalis Būtų laikoma, kad mokestis, atitinkantis šio straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio reikalavimus, nesiderina su antrojo sakinio nuostatomis tik tais atvejais, kai yra konkurencija tarp apmokestintos prekės ir skirtingai apmokestintos, tiesiogiai konkuruojančios ar pakaitinės prekės.</p>\n<p class=\"lf-p\">5 dalis Taisyklės, atitinkančios šio straipsnio 5 dalies pirmojo sakinio nuostatas, nelaikytinos prieštaraujančiomis antrojo sakinio nuostatoms tais atvejais, kai visos prekės, kurioms tos taisyklės taikomos, dideliais kiekiais gaminamos šalies viduje. Ar taisyklės atitinka antrojo sakinio nuostatas, negalima pagrįsti tuo, kad prekių, kurioms skiriamas nutarimas, kiekiai ar proporcijos sudaro teisingą importuojamų ir vietinių prekių santykį.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl V straipsnio 5 dalis Kalbant apie prekių transportavimo mokesčius, šio straipsnio 5 dalyje nustatytas principas taikomas panašioms prekėms, kurios gabenamos tuo pačiu maršrutu panašiomis sąlygomis.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl VI straipsnio 1 dalis 1. Asocijuotų prekybos firmų vykdomas užmaskuotas dempingas (t. y., kai importuotojas parduoda prekes mažesne kaina už eksportuotojo važtaraštyje nurodytą ir mažesne kaina, negu tos prekės parduodamos eksportuotojo šalyje) yra tokia kainų dempingo forma, kurios dempingo lygį (maržą) galima apskaičiuoti tos kainos pagrindu, už kurią importuotojas perparduoda prekes.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Pripažįstama, kad importuojant prekes iš šalies, kurioje yra visiška ar iš esmės visiška prekybos monopolija ir kurioje visas kainas nustato valstybė, gali kilti sunkumų, lyginant kainas pagal šio straipsnio 1 dalį, ir tokiu atveju importuojančiajai šaliai gali tekti atsižvelgti į tai, kad griežtas lyginimas su tos šalies vidaus kainomis ne visada yra tikslingas.</div>\n<p class=\"lf-p\">2 ir 3 dalys 1. Kaip ir daugeliu kitų atvejų, administruodama muitų mokesčius, Susitariančioji Šalis gali pareikalauti pagrįsto užtikrinimo (garantijos ar indėlio) už sumokėtą antidempingo ar kompensacinį muitą, kol galutinai bus nustatyti faktai, įtariant dempingą ar subsidijavimą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Įvairių valiutų naudojimas tam tikromis aplinkybėmis gali būti eksporto subsidija, kuriai gali būti taikomas kompensacinis muitas pagal šio straipsnio 3 dalį, arba gali būti tam tikra dempingo forma, kai iš dalies nuvertinama šalies valiuta, kuriai gali būti taikomi šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai. „Įvairių valiutų naudojimas“ reiškia, kad tai daro vyriausybės arba kad tai daroma turint vyriausybių leidimą.</div>\n<p class=\"lf-p\">6 dalies b punktas Šio punkto nuostatose numatyti laikini įsipareigojimų atidėjimai leidžiami tik tuomet, kai Susitariančioji Šalis pateikia pareiškimą, kuriame, atsižvelgiant į aplinkybes, siūlo įvesti antidempingo ar kompensacinį muitą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl VII straipsnio 1 dalis Į sąvoką „ir kitos rinkliavos“ neįeina vidaus ar jiems analogiški mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuotos prekės ar kurie įvesti ryšium su importuojamomis prekėmis.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 dalis 1. Pagal VII straipsnį būtų teisinga laikyti, kad „faktinė vertė“ yra ta, kuri nurodyta važtaraštyje plius nenurodytas mokestis už pagrįstas išlaidas, įeinančias į „faktinę vertę“, ir plius bet kokia neįprasta nuolaida ar kitoks kainos sumažinimas žemiau normalios konkurencinės kainos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Pagal VII straipsnio 2 dalies b punktą frazę „įprastos prekybos metu ... esant visiškos konkurencijos sąlygoms“ Susitariančioji Šalis turėtų suprasti kaip nesusijusią su jokiu sandoriu, kuriame pirkėjas ir pardavėjas nėra nepriklausomi vienas nuo kito, o kaina nėra vienintelis atlyginimas (vienintelis sandorio pagrindimas).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Standartas „visiškos konkurencijos sąlygos“ suteikia galimybę Susitariančiajai Šaliai neįtraukti į atlyginimą kainų su specialiomis nuolaidomis, kurias taiko tik išimtinę teisę turintys agentai.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Šios straipsnio dalies a ir b punktų formuluotės leidžia Susitariančiajai Šaliai vienodai nustatyti prekės vertę muito apmokestinimo tikslu: (1) eksportuotojo nustatytų importuotų prekių kainų pagrindu arba (2) bendro panašios prekės kainų lygio pagrindu.</div>\n<p class=\"lf-p\">Dėl VIII straipsnio 1. Nors VIII straipsnyje nekalbama apie įvairių valiutų keitimo kursų panaudojimą kaip tokį, jo 1 ir 4 dalyse smerkiamas valiutų keitimo apmokestinimas kaip priemonė įvairių valiutų naudojimo praktikai įgyvendinti; tačiau, jeigu Susitariančioji Šalis įvairių valiutų keitimą apmokestina mokėjimų balanso sureguliavimo tikslais Tarptautiniam valiutos fondui pritarus, tokią situaciją visiškai apsaugo XV straipsnio 9 dalies a punkto nuostatos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Šio straipsnio 1 daliai neprieštarautų tai, kad, vienai Susitariančiajai Šaliai importuojant prekes iš kitos Susitariančiosios Šalies, būtų reikalaujama pateikti prekių kilmės sertifikatą tik tuomet, kai tai yra absoliučiai būtina.</div>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XI, XII, XIII, XIV ir XVIII straipsnių Į XI, XII, XIII, XIV ir XVIII straipsniuose vartojamas sąvokas „importo apribojimai ar „eksporto apribojimai“ įeina apribojimai, įvesti dėl valstybinės prekybos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XI straipsnio 2 dalies c punktas Šiame punkte vartojama sąvoka „bet kokia forma“ taikoma tokiems patiems, ankstyvosios perdirbimo stadijos ir greitai gendantiems produktams, kurie tiesiogiai konkuruoja su šviežiais produktais ir, jeigu jie būtų laisvai importuojami, galėtų šviežiems produktams taikomus apribojimus padaryti neveiksmingus.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 dalis, paskutinis punktas Į sąvoką „ypatingi veiksniai“ įeina atitinkamo gamybinio efektyvumo pakitimai tarp vietinių ir užsienio arba tik tarp užsienio gamintojų, o ne tie pakitimai, kuriuos dirbtinai sukelia priemonės, kurios šiuo Susitarimu nėra leidžiamos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XII straipsnio SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS turi įvesti nuostatą dėl visiško pagal šį straipsnį rengiamų konsultacijų slaptumo.</p>\n<p class=\"lf-p\">3 dalies c punkto i papunktis Apribojimus taikančios Susitariančiosios Šalys turi vengti daryti rimtos žalos tokių prekių eksportui, nuo kurių didžia dalimi priklauso Susitariančiosios Šalies ekonomika.</p>\n<p class=\"lf-p\">4 dalies b punktas Yra sutarta, kad data turi būti ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo šio straipsnio pataisų, padarytų Protokole dėl preambulės, ir šio Susitarimo II ir III dalių pakeitimo, įsigaliojimo. Tačiau jeigu SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS pastebėtų, kad tokios sąlygos nepriimtinos taikant šio punkto nuostatas numatytu laiku, jos gali nustatyti vėlesnę datą; su sąlyga, kad ta data nebus nukelta vėliau kaip trisdešimt dienų po to, kai Susitariančiosiose Šalyse, kurios yra Tarptautinio valiutos fondo narės ir kurių bendra užsienio prekyba sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų Susitariančiųjų Šalių bendros užsienio prekybos, įsigalios VIII straipsnyje bei Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties 2, 3 ir 4 dalyse numatyti įsipareigojimai.</p>\n<p class=\"lf-p\">4 dalies e punktas Yra sutarta, kad šio straipsnio 4 dalies e punktas nesuteikia jokių naujų kriterijų kiekybiniams apribojimams, taikomiems mokėjimų balanso tikslais, įvesti ir taikyti. Jo paskirtis yra tiktai ta, kad būtų užtikrinta, jog bus visapusiškai atsižvelgta į visus išorinius veiksnius, tokius kaip: prekybos sąlygų pasikeitimas, kiekybiniai apribojimai, per dideli muitų tarifai ir subsidijos, tai, kas gali padidinti Susitariančiosios Šalies, taikančios apribojimus, mokėjimų balanso sunkumus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XIII straipsnio 2 dalies d punktas Sąvoka „komerciniais sumetimais“ paprastai neminima, kai kalbama apie kvotų paskyrimą, nes laikoma, kad ją vartoti valdžios institucijoms ne visada yra tikslinga. Be to, kai tai yra tikslinga, Susitariančioji Šalis gali taikyti tuos „sumetimus“, siekdama susitarimo ir nuosekliai laikydamasi šio straipsnio 2 dalies įžanginiame sakinyje nustatytos taisyklės.</p>\n<p class=\"lf-p\">4 punktas Žiūrėkite pastabą apie „ypatingus veiksnius“, susijusius su XI straipsnio 2 dalies paskutiniuoju punktu.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XIV straipsnio 1 dalis Nereikia šios dalies nuostatų suprasti kaip trukdančių SUSITARIANČIOSIOMS ŠALIMS XII straipsnio 4 dalyje ir XVIII straipsnio 12 dalyje numatytų konsultacijų metu visiškai atsižvelgti į diskriminacijos prigimtį, pasekmes ir priežastis dėl importo apribojimų.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 dalis Viena iš situacijų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, yra tokia, kai Susitariančiosios Šalies prekybos balansas dėl einamųjų sandorių rezultatų yra toks, kad ji negali netaikyti diskriminacinių priemonių.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XV straipsnio 4 dalis Žodžiu „sužlugdyti“ norima parodyti, pavyzdžiui, kad bet kurio šio Susitarimo straipsnio formalus pažeidimas, atliekant valiutos keitimą, neturi būti laikomas to straipsnio pažeidimu, jeigu faktiškai nėra tyčinio neatitikimo to straipsnio tikslams. Tokiu būdu nelaikoma, kad Susitariančioji Šalis, atliekanti valiutos keitimo kontrolę pagal Tarptautinio valiutos fondo steigiamosios sutarties straipsnius ir reikalaujanti, kad už eksportą būtų mokama jos pačios valiuta arba kurios nors Tarptautinio valiutos fondo narės ar narių valiuta, tokiais veiksmais pažeidžia XI straipsnį ar XIII straipsnį. Kitas pavyzdys būtų toks, kai Susitariančioji Šalis importo licencijoje pažymi, iš kokios šalies prekės gali būti importuojamos, ne tam, kad savo importo licencijavimo sistemoje įvestų papildomą diskriminacijos elementą, bet tam, kad galėtų įgyvendinti leistiną valiutos keitimo kontrolę.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XVI straipsnio Eksportuojamų prekių atleidimas nuo muitų ar mokesčių, kuriais apmokestinamos panašios prekės, skirtos vietiniam vartojimui, arba muitų ar mokesčių panaikinimas sumomis, neviršijančiomis susikaupusiųjų, nelaikytina subsidijavimu.</p>\n<p class=\"lf-p\">B skyrius 1. Jokia B skyriaus nuostata nedraudžia Susitariančiajai Šaliai naudoti keletą valiutos keitimo kursų remiantis Tarptautinio valiutos fondo steigiamosios sutarties straipsniais.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>B skyriuje „pirminis produktas“ suprantamas kaip bet koks žemės ūkio, miškininkystės ar žuvininkystės produktas, ar natūralaus pavidalo mineralai, arba tiek apdoroti, kiek paprastai reikalaujama tam, kad būtų galima juos atitinkamais kiekiais pateikti į tarptautinę rinką.</div>\n<p class=\"lf-p\">3 dalis 1. Faktas, kad Susitariančioji Šalis ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio metu neeksportavo tam tikrų prekių, pats savaime neužkerta kelio tai Susitariančiajai Šaliai nustatyti savo teisę į prekybos ta preke dalį.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Vietinės kainos stabilizavimo ar pirminio produkto grąžinimo vietiniams gamintojams sistema, nepaisant eksporto kainų kitimo, dėl ko kartais eksportuojant tą produktą, kaina būna mažesnė, negu panašių prekių kaina vietinėje rinkoje, neturėtų būti laikoma eksporto subsidijavimu pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS nustato, kad:</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">a)</span>ta sistema atsiranda arba sudaryta taip, kad atsirastų, parduodant prekes eksportui už mažesnę, negu atitinkama panašių prekių kaina vietinėje rinkoje;</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">b)</span>sistema taip veikia ar sukurta, kad taip veiktų dėl efektyvaus gamybos reguliavimo, ar tam, kad eksportas nebūtų netinkamai skatinamas, ar kitaip nebūtų rimtai pažeidžiami kitų Susitariančiųjų Šalių interesai.</div>\n<p class=\"lf-p\">Nepaisant tokio SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ nustatymo, veikla pagal tokią sistemą atliekama pagal šio straipsnio 3 dalies sąlygas, kai ji yra visiškai ar iš dalies finansuojama iš valdžios institucijų lėšų, taip pat iš lėšų, surinktų iš tos prekės gamintojų.</p>\n<p class=\"lf-p\">4 dalis Šio straipsnio 4 dalis skirta tam, kad Susitariančiosios Šalys siektų iki 1957 metų pabaigos susitarti dėl visų likusių subsidijų panaikinimo nuo 1958 m. sausio 1 d., jeigu tai nepavyktų, – susitarti pratęsti trumpiausiam laikotarpiui po tos datos, kol jos susitars.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XVII straipsnio 1 dalis Susitariančiųjų Šalių įsteigtų Marketingo valdybų, kurių veiklos sritis – pirkimai ar pardavimai, veiklą reglamentuoja šios straipsnio dalies a ir b punktų nuostatos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Susitariančiųjų Šalių įsteigtų Marketingo valdybų, kurios nesiverčia pirkimu ar pardavimu, o sudarančių privačios prekybos taisykles, veiklą reglamentuoja atitinkami šio Susitarimo straipsniai.</p>\n<p class=\"lf-p\">Šiuo straipsniu valstybinėms įmonėms nedraudžiama nustatyti skirtingas kainas už savo produkciją, realizuojamą įvairiose rinkose, tačiau tuo atveju, jei skirtingos kainos būtų nustatomos dėl komercinių priežasčių, norint patenkinti rinkų, į kurias eksportuojama, pasiūlą ir paklausą.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 dalies a punktas Vyriausybių įvestos priemonės užsienio prekybos operacijų kokybės ir efektyvumo standartams užtikrinti, ar lengvatos, suteiktos už nacionalinių gamtinių išteklių naudojimą, kurios nesuteikia vyriausybei galimybės kontroliuoti įmonių prekybinę veiklą, nelaikytinos „išimtinėmis ar ypatingomis teisėmis“.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 dalies b punktas „Tikslines paskolas“ gaunančios šalys gali jas aiškinti „komerciniais sumetimais“, kai perka prekes užsienyje.</p>\n<p class=\"lf-p\">2 dalis Sąvoka „prekės“ turi ribotą reikšmę. Tai prekės, kaip jos suprantamos komercinėje praktikoje, ir nereiškia paslaugų pirkimo ar pardavimo.</p>\n<p class=\"lf-p\">3 dalis Derybos, kurias Susitariančiosios Šalys sutinka vesti pagal šią straipsnio dalį, gali būti skirtos importo ar eksporto muitams ir kitokiems mokesčiams sumažinti arba kitokiems, abi puses patenkinantiems susitarimams, atitinkantiems šio Susitarimo nuostatas, sudaryti (žr. II straipsnio 4 dalį ir jos komentarus.) 4 dalies b punktas Šiame punkte sąvoka „importo kainos pakėlimas“ reiškia ribą (maržą), kuria importo monopolijos importuojamai prekei nustato kainą (neskaitant vidinių mokesčių, aptariamų III straipsnyje, transportavimo, paskirstymo ir kitų, su pirkimu, pardavimu ar tolesniu perdirbimu susijusių išlaidų bei pagrįstos pelno ribos) viršijančią c.i.f. plius kitas importo išlaidas.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XVIII straipsnio Klausimus, kylančius dėl šio straipsnio, SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS ir suinteresuotos Susitariančiosios Šalys laiko visiškoje paslaptyje.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 ir 4 dalys 1. Svarstydamos, ar Susitariančiosios Šalies ekonomika „gali išlaikyti tiktai žemą gyvenimo lygį“, SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS atsižvelgia į įprastą tos šalies ekonomikos padėtį ir savo sprendimo neturi grįsti tam tikromis palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kurios, pavyzdžiui, gali atsirasti dėl laikinų ir ypač palankių tos Susitariančiosios Šalies svarbiausios (pagrindinės) prekės ar prekių eksporto sąlygų.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Frazė „ankstyvojoje vystymosi stadijoje“ taikytina ne tik Susitariančiosioms Šalims, kurios tik pradėjo plėtoti savo ekonomiką, bet ir toms Susitariančiosioms Šalims, kuriose vyksta industrializacijos procesas, siekiant išvengti per didelės priklausomybės nuo pirminių produktų gamybos.</div>\n<p class=\"lf-p\">2, 3, 7, 13 ir 22 dalys Nuoroda į tam tikrų pramonės šakų kūrimą taikytina ne tiktai naujos šakos kūrimui, bet ir naujoms gamybinėms linijoms įvesti jau esamoje pramonės šakoje, taip pat akivaizdžiam esamos pramonės šakos pertvarkymui, taip pat akivaizdžiam esamos pramonės šakos, tenkinančios palyginti nedidelę vietinės paklausos dalį, išplėtimui. Tai taip pat apima dėl karo veiksmų ar stichinių nelaimių sunaikintos ar labai sugriautos pramonės atkūrimą.</p>\n<p class=\"lf-p\">7 dalies b punktas Susitariančioji Šalis, išskyrus tą, kuri kreipiasi, minimą šio straipsnio 7 dalies a punkte, nuolaidą pakeisti ar panaikinti pagal šio straipsnio 7 dalies b punktą turi per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai besikreipianti Susitariančioji Šalis ėmėsi veiksmų, ir įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tada, kai apie tokį nuolaidos pakeitimą ar panaikinimą buvo pranešta SUSITARIANČIOSIOMS ŠALIMS.</p>\n<p class=\"lf-p\">11 dalis Šio straipsnio 11 dalies antrasis sakinys nereiškia, kad Susitariančioji Šalis turi sušvelninti ar panaikinti apribojimus, jeigu tai sudarys sąlygas, pateisinančias apribojimų pagal XVIII straipsnio 9 dalį įvedimą ar sugriežtinimą.</p>\n<p class=\"lf-p\">12 dalies b punktas Data, į kurią šio straipsnio 12 dalies b punkte daroma nuoroda, turi būti SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ pagal šio Susitarimo XII straipsnio 4 dalies b punkto nuostatas nustatyta data.</p>\n<p class=\"lf-p\">13 ir 14 dalys Yra pripažinta, kad prieš nusprendžiant įvesti kokią nors priemonę ir pranešant apie tai SUSITARIANČIOSIOMS ŠALIMS, kaip numatyta šio straipsnio 14 dalyje, Susitariančiajai Šaliai gali prireikti kažkiek laiko tam, kad ji galėtų įvertinti svarstomos pramonės šakos konkurencingumą.</p>\n<p class=\"lf-p\">15 ir 16 dalys Suprantama, kad SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, kaip numatyta šio straipsnio 16 dalyje, pasikviečia konsultacijai Susitariančiąją Šalį, ketinančią taikyti kokią nors priemonę pagal C skyrių, jeigu to pageidauja Susitariančioji Šalis, kurios prekyba gerokai nukentėtų nuo tokios priemonės.</p>\n<p class=\"lf-p\">16, 18, 19 ir 22 dalys 1. Yra suprantama, kad SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS gali sutarti dėl numatomos priemonės atsižvelgdamos į konkrečias sąlygas ar apribojimus. Jeigu taikoma priemonė neatitinka ŠALIŲ sutartų sąlygų, tai tiek, kiek ji neatitinka, ji bus laikoma tokia priemone, dėl kurios SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS nesutarė. Tais atvejais, kai SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS sutarė dėl priemonės taikymo tam tikrą nustatytą laiką, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis, jei yra įsitikinusi, kad nustatyto laikotarpio nepakanka tam, kad būtų pasiektas tas tikslas, dėl kurio ta priemonė buvo įvesta, gali kreiptis į SUSITARIANČIĄSIAS ŠALIS su prašymu pratęsti nustatytą laikotarpį C arba D skyriuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į aplinkybes.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Tikimasi, kad paprastai SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS susilaikys nuo sutikimo, kad būtų įvesta priemonė, galinti padaryti rimtos žalos prekių, nuo kurių labai priklauso Susitariančiosios Šalies ekonomika, eksportui.</div>\n<p class=\"lf-p\">18 ir 22 dalys Frazė „kad visų Susitariančiųjų Šalių interesai būtų vienodai saugomi“ reiškia, kad suteikiama pakankamai galimybių tam, kad kiekvienu atskiru atveju būtų galima apsvarstyti patį tinkamiausią tų interesų apsaugojimo būdą. Toks tinkamas būdas, pavyzdžiui, gali būti papildoma nuolaida, kurią Susitariančioji Šalis gali taikyti pagal C ar D skyrius tuo laikotarpiu, kai galioja leidimas nukrypti nuo kitų šio Susitarimo straipsnių arba kai kuri nors šio straipsnio 18 dalyje minima Susitariančioji Šalis laikinai sustabdo nuolaidos, iš esmės tapačios tokios priemonės įvedimo padarytai žalai ar pablogintai situacijai, taikymą. Tokia Susitariančioji Šalis turėtų teisę apsaugoti savo interesus, laikinai sustabdydama tokios nuolaidos taikymą, su sąlyga, kad tokia teise nebus naudojamasi tada, kai Susitariančiajai Šaliai įvedus tokią priemonę pagal šio straipsnio 4 dalies a punktą, SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS nusprendžia, kad numatoma kompensacinė nuolaida yra adekvati.</p>\n<p class=\"lf-p\">19 dalis Šio straipsnio 19 dalies nuostatos yra skirtos tokiems atvejams, kai pramonės šaka egzistuoja „ilgiau negu tikslinga“, kaip nurodyta šio straipsnio 13 ir 14 dalių pastabose, ir nėra suprantama, kad iš Susitariančiųjų Šalių, apie kurias kalbama XVIII straipsnio 4 dalies a punkte, atimama teisė taikyti kitas C skyriaus, įskaitant ir šio straipsnio 17 dalies, nuostatas dėl naujai įkurtos pramonės šakos net ir tokiu atveju, kai šalis buvo pasinaudojusi šalutine apsauga, kuria leidžiama naudotis apribojant importą mokėjimų balanso sureguliavimo tikslu.</p>\n<p class=\"lf-p\">21 dalis Bet kuri priemonė, įvedama pagal šio straipsnio 21 dalies nuostatas, turi būti nedelsiant pašalinta, jeigu yra pašalinti pagal šio straipsnio 17 dalį vykdyti veiksmai arba jeigu SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS sutaria dėl siūlomos priemonės praėjus šio straipsnio 17 dalyje numatytoms devyniasdešimčiai dienų.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XX straipsnio h punktas Šiame punkte numatyta išimtis taikoma dėl kiekvienos prekių sutarties, kuri atitinka Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos 1947 m. kovo 28 d. rezoliucijoje 30 (IV) patvirtintus principus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XXIV straipsnio 9 dalis Yra suprantama, jog I straipsnio nuostatos reikalauja, kad tuo atveju, kai į muitų sąjungos ar į laisvosios prekybos zonos narės teritoriją pagal preferencinius muitų tarifus importuota prekė reeksportuojama į kitos muitų sąjungos ar laisvosios prekybos zonos narės teritoriją, pastaroji turėtų imti tokį muito mokestį, kuris sudarytų jau sumokėto muito ir didesnio muito, kuriuo ta prekė būtų apmokestinama, jeigu būtų tiesiogiai importuojama į tą teritoriją, skirtumą.</p>\n<p class=\"lf-p\">11 dalis Priemonės, kurias Indija ir Pakistanas taiko vykdydamos konkrečias savo prekybos sutartis, tokios, kaip dėl jų susitarta, gali nukrypti nuo tam tikrų šio Susitarimo nuostatų, bet apskritai šios priemonės turėtų atitikti šio Susitarimo tikslus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XXVIII straipsnio SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS ir ta Susitariančioji Šalis, su kuria vedamos derybos, turėtų susitarti dėl visiškai slapto derybų ir konsultacijų proceso tam, kad nebūtų per anksti atskleistos potencialių muitų tarifų pakeitimų detalės. SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS yra nedelsiant informuojamos apie visus nacionalinių muitų tarifų pakeitimus, atsiradusius pritaikius šį straipsnį.</p>\n<p class=\"lf-p\">1 dalis 1. Jeigu SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS nustato kitokį, negu trejų metų laikotarpį, Susitariančioji Šalis gali imtis veiksmų pagal XXVIII straipsnio 1 ar 3 dalį pačią pirmą dieną tam nustatytam laikotarpiui pasibaigus, o jeigu SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS pakartotinai nenustato dar vieno laikotarpio, kiti laikotarpiai, eisiantys po to nustatytojo, truks po trejus metus.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Sąlyga, kad 1958 m. sausio 1 d. bei kitomis šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis dienomis Susitariančioji Šalis „gali ... pakeisti ar panaikinti nuolaidą“, reiškia, kad tą dieną bei pirmąją dieną kiekvienam periodui pasibaigus keičiasi tos Susitariančiosios Šalies pagal II straipsnį numatyti įsipareigojimai. Tačiau tai nereiškia, kad būtinai tą dieną turi įsigalioti ir pasikeisti muitų tarifai. Jei po šiame straipsnyje numatytų derybų uždelsiama pakeisti muito tarifą, lygiai taip pat galima uždelsti ir kompensacinės nuolaidos taikymą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Ne anksčiau kaip 6 mėnesiai ir ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki 1958 m. sausio 1 d. arba iki kiekvieno kito periodo pabaigos Susitariančioji Šalis, pageidaujanti pakeisti ar panaikinti kurią nors atitinkamame Sąraše pažymėtą nuolaidą, turi apie tai pranešti SUSITARIANČIOSIOMS ŠALIMS. Tada SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS nustato su kokia Susitariančiąja Šalimi ar šalimis reikia surengti šio straipsnio 1 dalyje numatytas derybas ar konsultacijas. Nustatytoji Susitariančioji Šalis dalyvauja tokiose derybose ar konsultacijose su pareiškimą padavusiąja šalimi tam, kad susitartų dėl kito periodo pabaigos. Pratęsiant Sąrašų galiojimą, jie bus laikomi pakeistais Sąrašais, kaip numatyta XXVIII straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Jeigu SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS organizuoja daugiašales derybas dėl muitų tarifų, įvyksiančias 6 mėnesių iki 1958 m. sausio 1 d. laikotarpiu arba iki kitos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytos datos, pasitarimuose derybų metu jos turi nustatyti tokioms deryboms tinkamą tvarką.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>Be Susitariančiosios Šalies, su kuria dėl nuolaidos buvo jau anksčiau derėtasi, Susitariančiosios Šalies, turinčios pirmaeilį tiekimo interesą, įtraukimo į derybas tikslas yra tas, kad Susitariančioji Šalis, kurios didesnę prekybos dalį ta nuolaida paveiks palyginti su tos šalies, su kuria dėl nuolaidos buvo jau anksčiau derėtasi, prekybą, turėtų veiksmingą galimybę apsaugoti savo sutartinę teisę, kuria ji naudojasi pagal šį Susitarimą. Kita vertus, derybos neturėtų būti tokios, kad nepagrįstai apsunkintų pagal XXVIII straipsnį vedamas derybas bei sudaromą sutartį ir nesukeltų komplikacijų ateityje taikant šį straipsnį dėl nuolaidų, pasiektų minėtų derybų metu. SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS turėtų tiktai nustatyti tai, kad Susitariančioji Šalis turi pirmaeilį tiekimo interesą, jeigu ta Susitariančioji Šalis tam tikrą pagrįstą laikotarpį iki derybų turėjo didesnę pareiškimą padavusios Susitariančiosios Šalies rinkos dalį negu ta Susitariančioji Šalis, su kuria dėl nuolaidos jau buvo derėtasi anksčiau, arba, SUSITARIANČIOSIOMS ŠALIMS nusprendus, būtų turėjusi tą dalį, jeigu pareiškimą padavusi Susitariančioji Šalis nebūtų jai taikiusi diskriminacinių kiekybinių apribojimų. Todėl nebūtų gerai, jeigu SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS nustatytų, kad daugiau kaip viena, o atskirais atvejais esant beveik vienodoms sąlygoms, – daugiau kaip dvi Susitariančiosios Šalys turi pirmaeilį tiekimo interesą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Neatsižvelgiant į pirmaeilio tiekimo intereso apibrėžimą 4 pastaboje dėl šio straipsnio 1 dalies, SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS atskiru atveju gali nustatyti, kad Susitariančioji Šalis turi pirmaeilį tiekimo interesą, jeigu aptariamoji nuolaida turi įtakos prekybai, sudarančiai pagrindinę tos Susitariančiosios Šalies eksporto dalį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">6.</span>Nuostata dėl Susitariančiosios Šalies, turinčios pirmaeilį tiekimo interesą, dalyvavimo derybose, taip pat dėl konsultacijos su bet kuria Susitariančiąja Šalimi, turinčia esminį suinteresuotumą į nuolaidą, kurią besikreipusioji susitariančioji šalis siekia pakeisti ar panaikinti, neturėtų sukelti tokių pasekmių, kad pastaroji šalis turėtų mokėti kompensaciją ar patirti atsakomąsias priemones, didesnes negu numatomas nuolaidos panaikinimas ar pakeitimas, vertinant visa tai pagal prekybos, vykdomos numatomo panaikinimo ar pakeitimo metu, sąlygas, atsižvelgiant į diskriminacinius kiekybinius apribojimus, kuriuos taiko besikreipusioji susitariančioji šalis.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">7.</span>Negalima tiksliai apibūdinti frazės „esminis suinteresuotumas“, ir tai gali sukelti sunkumų SUSITARIANČIOSIOMS ŠALIMS. Tačiau reikėtų suprasti, kad ji taikoma tik toms Susitariančiosioms Šalims, kurios turi didelę Susitariančiosios Šalies, siekiančios pakeisti ar panaikinti nuolaidą, rinkos dalį, arba būtų ją turėjusios nesant diskriminacinių kiekybinių apribojimų, turinčių įtakos jų eksportui.</div>\n<p class=\"lf-p\">4 dalis 1. Prie pareiškimo dėl įgaliojimų pradėti derybas pridedami visi reikalingi statistiniai duomenys ir kita informacija. Sprendimas dėl tokio pareiškimo priimamas per 30 dienų nuo jo padavimo datos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">2.</span>Pripažįstama, kad tam tikroms Susitariančiosioms Šalims leidus, kurios didžia dalimi priklauso nuo palyginti nedidelio pirminių prekių skaičiaus ir kurios pasikliauja muitų tarifais, kaip svarbia ekonomikos diversifikacijos paskata arba kaip svarbiu pajamų šaltiniu, derėtis dėl nuolaidų pakeitimo ar panaikinimo tiktai pagal XXVIII straipsnio 1 dalį, jos tuo metu galėtų atlikti tokius pakeitimus ar panaikinimus, kurie netrukus pasirodytų nereikalingi. Norėdamos to išvengti, SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS įgalioja bet kurią Susitariančiąją Šalį pagal šio straipsnio 4 dalį pradėti derybas, išskyrus tada, kai, SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ nuomone, tai sudarytų sąlygas ar iš esmės prisidėtų prie muitų tarifų lygio pakėlimo, kad sudarytų grėsmę šio Susitarimo Sąrašų stabilumui ar sukeltų nereikalingos sumaišties tarptautinėje prekyboje.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">3.</span>Tikimasi, kad pagal šio straipsnio 4 dalį suteikus įgaliojimus deryboms dėl vieno punkto ar labai nedidelės punktų grupės pakeitimo ar panaikinimo, derybos gali baigtis per šešiasdešimt dienų. Tačiau pripažįstama, kad tokio laikotarpio nepakaktų deryboms dėl didesnio punktų skaičiaus pakeitimo ar panaikinimo, todėl tokiu atveju SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS turėtų nustatyti ilgesnį laikotarpį.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">4.</span>SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS priima šio straipsnio 4 dalies d punkte numatytą sprendimą per trisdešimt dienų nuo tada, kai į jas buvo kreiptasi, jeigu besikreipianti Susitariančioji Šalis nesutinka su ilgesniu laikotarpiu.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">5.</span>Pagal šio straipsnio 4 dalies d punktą nustatant, ar besikreipianti Susitariančioji Šalis nepagrįstai nepasiūlė tinkamos kompensacijos, yra suprantama, kad SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS tinkamai atsižvelgs į ypatingą Susitariančiosios Šalies, „įšaldžiusios“ didelę dalį savo muitų tarifų labai mažų muitų normų lygyje ir dėl to turinčios mažiau už kitas Susitariančiąsias Šalis galimybių atlikti kompensacinius sureguliavimus, padėtį.</div>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XXVIII bis straipsnio 3 dalis Suprantama, kad nuoroda į fiskalinius poreikius apima ir pajamas iš muitų, ypač muitus, įvestus visų pirma pajamoms gauti, arba muitus prekėms, kurias galima pakeisti prekėmis, apmokestinamomis muitais pajamų tikslu tam, kad būtų galima užkirsti kelią vengti mokėti tokius muitus.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XXIX straipsnio 1 dalis Kadangi Havanos Chartijos VII ir VIII skyriai buvo skirti Tarptautinės Prekybos Organizacijos (ITO) organizaciniams klausimams, funkcijoms ir darbo tvarkai, todėl jie į šio straipsnio 1 dalį įtraukti nebuvo.</p>\n<p class=\"lf-p\">IV dalies Sąvoka „išsivysčiusios Susitariančiosios Šalys“ ir sąvoka „mažiausiai išsivysčiusios Susitariančiosios Šalys“, kaip jos vartojamos IV dalyje, yra skiriamos išsivysčiusioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, prisijungusioms prie Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XXXVI straipsnio</p>\n<h3 class=\"lf-part\">1 skyrius</h3>\n<p class=\"lf-p\">Šis straipsnis pagrįstas tikslais, numatytais I straipsnyje, kurio pataisos bus įtrauktos I dalies ir XXIX bei XXX straipsnių pataisų Protokolo A skyriaus 1 dalyje, tam Protokolui įsigaliojus#.</p>\n<p class=\"lf-p\">4 dalis Sąvoka „pagrindiniai produktai“ apima žemės ūkio produktus, žr. XVI straipsnio B skyriaus pastabos 2 dalį.</p>\n<p class=\"lf-p\">5 dalis Į diversifikacijos programą turėtų įeiti pagrindinių produktų perdirbimo suaktyvėjimas ir gamybinių pramonės šakų plėtojimas, atsižvelgiant į tam tikros Susitariančiosios Šalies situaciją ir pasaulio požiūrį į įvairių prekių gamybą ir vartojimą.</p>\n<p class=\"lf-p\">8 dalis Suprantama, kad frazė „nesitiki abipusiškumo“ pagal šiame straipsnyje numatytus tikslus reiškia, kad nereikėtų tikėtis, jog mažiausiai išsivysčiusios Susitariančiosios Šalys derybų dėl prekybos metu suteiktų tokias nuolaidas, neatitinkančias jų išsivystymo lygio, finansinių ir prekybos poreikių, atsižvelgiant į jų ankstesnę prekybą.</p>\n<p class=\"lf-p\">Ši straipsnio dalis būtų taikoma esant veiksmams, numatytiems XVIII straipsnio A skyriuje, XXVIII, XXVIII bis (XXIX straipsnyje, įsigaliojus pataisoms, numatytoms „I dalies XXIX ir XXX straipsnių pataisų protokolo“# A skyriaus 1 dalyje), XXXIII straipsniuose ar pagal bet kurią šiuo Susitarimu numatytą tvarką.</p>\n<p class=\"lf-p\">Dėl XXXVII straipsnio 1 dalies a punktas Šis punktas būtų taikomas vykstant deryboms dėl muitų tarifų sumažinimo ar panaikinimo arba kitų prekybą ribojančių taisyklių sušvelninimo ar panaikinimo, kaip numatyta XXVIII, XXVIII bis straipsniuose (XXIX straipsnyje, įsigaliojus pataisoms, numatytoms „I dalies XXIX ir XXX straipsnių pataisų protokolo“# A skyriaus 1 dalyje) ir XXXIII straipsnyje, taip pat dėl kitų veiksmų, kurių gali imtis Susitariančiosios Šalys ir kuriais atliekami tokie sumažinimai ar panaikinimai.</p>\n<p class=\"lf-p\">3 dalies b punktas Kitos šiame punkte minimos priemonės galėtų būti šalies vidaus struktūrų pakeitimų rėmimas, tam tikrų prekių vartojimo skatinimas ar priemonių, skirtų prekybai remti, įvedimas. __________________________________________________________ # Šio Protokolo buvo atsisakyta 1968 m. sausio 1 d.</p></div>", "next": 0}