Kaip minėta, Reglamento 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog frakcijoms, į kurias susivieniję savo veiklą taryboje tęsia dauguma pagal vieną rinkimuose dalyvavusių kandidatų sąrašą išrinktų tarybos narių, aptarnauti gali būti įsteigtas asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo etatas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2011 m. balandžio 28 d. redakcija) (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 2 straipsnio 7 dalį politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, o šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato subjektus priimančius tarnautojus į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, tarp jų savivaldybės institucijoje toks subjektas yra savivaldybės meras. Šiuo atveju pažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte kaip išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra numatyta sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo priėmimas mero siūlymu. Šiame punkte numatytas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklausančių veiksmų sąrašas yra baigtinis.
\nJame nėra numatyta tarybos teisė steigti kitas nei mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes. Vietos savivaldos įstatyme nėra numatytas tarybos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimas. Šiuo atveju kituose Vietos savivaldos įstatymo straipsniuose – 17 straipsnio 4 dalyje, 19 straipsnio 14 dalyje, 20 straipsnio 2 dalies 7 punkte – taip pat kalbama tik apie mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Pabrėžtina, jog Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte yra numatyta pareiga laikytis teisėtumo principo, nurodančio, kad savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimti sprendimai turi būti teisėti.
\nSavivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi Reglamento 15 straipsnio 8 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „frakcijoms, į kurias susivieniję savo veiklą taryboje tęsia dauguma pagal vieną rinkimuose dalyvavusių kandidatų sąrašą išrinktų tarybos narių, aptarnauti gali būti įsteigtas asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo etatas“, neatitinka įtvirtinto teisėtumo principo.
\nRemiantis tuo, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Reglamento 15 straipsnio 8 dalies nuostata „frakcijoms, į kurias susivieniję savo veiklą taryboje tęsia dauguma pagal vieną rinkimuose dalyvavusių kandidatų sąrašą išrinktų tarybos narių, aptarnauti gali būti įsteigtas asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo etatas“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam teisėtumo principui.
\nDėl Reglamento 29 straipsnio 5 dalies bei 42 straipsnio 4 dalies atitikimo Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 daliai Reglamento 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarybos kolegija nagrinėja administracijos direktoriaus įsakymų projektus savivaldybės savarankiškųjų ir valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų klausimais. Reglamento 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kolegija gali sudaryti tarybos narių, savivaldybės institucijų atstovų ar ekspertų parengiamąją darbo grupę. Teisėjų kolegija nurodo, jog iš norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą inicijavusio pareiškėjo motyvų matyti, kad abejojama šių nuostatų atitiktimi Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 daliai.
\nPažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), inter alia jos 119 straipsnio 1 ir 4 dalis, savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti savo vidinius struktūrinius padalinius ir jog tokie savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai turi padėti užtikrinti savivaldybių tarybų darbą teikdami rekomendacijas savivaldybių taryboms jų kompetencijai priskirtais klausimais ir pan., tačiau negali savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtais klausimais priimti galutinių sprendimų. Tame pačiame Konstitucinio Teismo nutarime buvo pabrėžta, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę, t. y. kaip tokie, kurie prilygtų savivaldybių taryboms ar pakeistų savivaldybių tarybas, inter alia tuo aspektu, kad perimtų tam tikrų savivaldybių tarybų, kaip atitinkamų teritorijų gyventojų atstovybių, kompetencijai priskirtų įgaliojimų vykdymą (žr.
\nKonstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimą). Pabrėžtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas. To paties straipsnio 4 dalis nurodo klausimus, kuriuos paprastai nagrinėja kolegija, t. y.: 1) analizuoja savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus savivaldybės tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo; 2) svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, dėl bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo organizavimo; 3) numato savivaldybės tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais); 4) svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kolegijos funkcijų ratas nėra detaliai apibrėžtas ir svarstytinų klausimų pobūdis nėra griežtai nustatytas.
\nPabrėžtina, jog savivaldybės tarybų savarankiškąsias funkcijas numato Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis, valstybės perduotas funkcijas įtvirtina šio įstatymo 7 straipsnis. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) yra savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis numato, jog savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, 29 straipsnio 8 dalis numato savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, o 29 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.
\nRemiantis šių teisės normų sistemine analize darytina išvada, jog nurodytų Vietos savivaldos įstatymų normų tinkamam įgyvendinimui negali būti draudžiama tarybai, jos patariamajam organui – kolegijai – gilintis į savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos sritis, nagrinėti administracijos direktoriaus įsakymų projektus, siekiant tinkamai įgyvendinti tarybai pavestas funkcijas, tačiau pažymėtina, jog kolegija, būdama savivaldybės patariamuoju organu, negali duoti privalomų nurodymų nei savivaldybės administracijos direktoriui, nei tarybai.
\nAtsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Reglamento 29 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad tarybos kolegija nagrinėja administracijos direktoriaus įsakymų projektus savivaldybės savarankiškųjų ir valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų klausimais, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 daliai. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ši Reglamento nuostata suteikia kolegijai teisę nagrinėti klausimus, kurie priskirti kitiems savivaldybių administravimo subjektams (b. l. 1-8). Tokio pareiškėjo teiginio negrindžia nei lingvistinis, nei kitoks nurodytos Reglamento nuostatos aiškinimas.
\nDėl Reglamento 42 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad kolegija gali sudaryti tarybos narių, savivaldybės institucijų atstovų ar ekspertų parengiamąją darbo grupę, teisėtumo teisėjų kolegija nurodo, jog Reglamente numatyta kolegijos teisė sudaryti tarybos narių, savivaldybės institucijų atstovų ar ekspertų parengiamąją darbo grupę negali būti aiškinama kaip prieštaraujanti Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatai, numatančiai, kad kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju kolegija suformuodama darbo grupę priima privalomo pobūdžio teisės aktą, kurio priimti Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostata teisės nesuteikia.
\nPažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostata šiuo kontekstu turi būti aiškinama kaip nesuteikianti kolegijai priimti sprendimų, kurie būtų privalomi savivaldybės tarybai. Darbo grupės sudarymas vertintinas kaip kolegijos darbo forma, o kolegijos veikla nėra detaliai reglamentuota Vietos savivaldos įstatyme ir tai rodo, kad įstatymų leidėjas šiam organui yra palikęs tam tikrą veiklos laisvę. Pabrėžtina, jog nors pareiškėjas nurodo, kad savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių sudarymas yra priskirtinas išimtinei tarybos, o ne kolegijos kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 6 p.) (b. l. 143-147), pareiškėjas Reglamento 42 straipsnio 4 dalies atitikties Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktui neprašė įvertinti (b. l. 1-8), todėl teisėjų kolegija dėl šio pareiškėjo argumento nepasisako.
\nRemiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Reglamento 29 straipsnio 5 dalyje numatyta kolegijos teisė nagrinėti administracijos direktoriaus įsakymų projektus bei Reglamento 42 straipsnio 4 dalyje numatyta kolegijos teisė sudaryti darbo grupes neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 3 daliai.
\nDėl Reglamento 32 straipsnio 2 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas – paskirtu, jeigu už juos balsuoja visų tarybos narių dauguma“, bei Reglamento 38 straipsnio 2 dalies ta apimtimi, kuria nurodyta, jog „ekstremalių įvykių, atvejais <...> sprendimas laikomas priimtu už jį balsavus ne mažiau kaip 3/5 posėdyje dalyvavusių tarybos narių“, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai Reglamento 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas – paskirtu, jeigu už juos balsuoja visų tarybos narių dauguma. Reglamento 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Tokiu atveju sprendimas laikomas priimtu už jį balsavus ne mažiau kaip 3/5 posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Vyriausybės atstovas abejoja, ar šios Reglamento nuostatos neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, kurioje nurodyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.
\nTeisėjų kolegija nurodo, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad komitetų, išskyrus kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu. Teisėjų kolegija šiuo atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įtvirtinimas įstatyme, kad kontrolės komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas skiriami reglamento nustatyta tvarka rodo, kad tarybai yra suteikta teisė pasirinkti kontrolės komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo būdą, o kartu ir nustatyti, kokia balsų dauguma jis turi būti renkamas ar paskiriamas.
\nPabrėžtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis numato, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, tačiau taip pat įstatymas expressis verbis numato ir šios taisyklės išimtis, pavyzdžiui, laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma, meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma (Vietos savivaldos įstatymo 19 str. 1, 2 d.). Šiuo atveju Vietos savivaldos įstatymas expressis verbis nenumato Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies išimties.
\nTeisėjų kolegijos vertinimu, Vietos savivaldos įstatymo nuostata, kad kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka, suteikia įgaliojimus nustatyti nurodytų asmenų skyrimo tvarką, procedūrą, bet ne jų išrinkimui reikalingą tarybos narių balsų skaičių. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Reglamento 32 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas – paskirtu, jeigu už juos balsuoja visų tarybos narių dauguma“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas.
\nDėl Reglamento 38 straipsnio 2 dalies ta apimtimi, kuria nurodyta, jog „ekstremalių įvykių, atvejais <...> sprendimas laikomas priimtu už jį balsavus ne mažiau kaip 3/5 posėdyje dalyvavusių tarybos narių“, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai teisėjų kolegija nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis reglamentuoja sprendimų priėmimą ekstremalių situacijų metu. Ši įstatymo nuostata numato, jog ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Pabrėžtina, jog ši teisės norma nenumato kitokios balsų daugumos, nei yra nurodyta Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje, tik yra pabrėžiama, jog ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Šiuo atveju įstatymas suteikia teisę tam tikrus klausimus svarstyti būtent skubos tvarka, bet nenumato sprendimų tokių klausimų priėmimui kitokios balsų daugumos, nei yra numatyta Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje.
\nRemiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Reglamento 38 straipsnio 2 dalies nuostata, jog „ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Tokiu atveju sprendimas laikomas priimtu už jį balsavus ne mažiau kaip 3/5 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai.
\nDėl Reglamento 33 straipsnio 12 punkto ta apimtimi, kuria nustato, kad „taryba tvirtina visų komitetų išlaidų dydžius<...>. Lėšos tokių grupių darbui skiriamos pagal patvirtintą komiteto išlaidų sąmatą“, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai, 14 straipsniui, 16 straipsnio 2 bei 3 punktams, 19 straipsnio 14 daliai, 26 straipsnio 2 daliai, 30 straipsnio 2 dalies 7 punktui ir dėl Reglamento 33 straipsnio 12 punkto ta apimtimi, kuria nustato, kad „komitetai gali sudaryti darbo grupes, į kurias gali būti įrašyti davę sutikimą tarybos nariai, įmonių įstaigų ir organizacijų atstovai, ekspertai“, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniui bei 19 straipsnio 14 daliai Reglamento 33 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad mero teikimu taryba tvirtina visų komitetų išlaidų dydžius. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai gali sudaryti darbo grupes, į kurias gali būti įrašyti davę sutikimą tarybos nariai, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai, ekspertai. Lėšos tokių grupių darbui skiriamos pagal patvirtintą komiteto išlaidų sąmatą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas abejoja, ar Reglamento nuostatos ta apimtimi, kuria nustatoma, kad „taryba tvirtina visų komitetų išlaidų dydžius. Lėšos tokių grupių darbui skiriamos pagal patvirtintą komiteto išlaidų sąmatą“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai, 14 straipsniui, 16 straipsnio 2 ir 3 punktams, 19 straipsnio 14 daliai, 26 straipsnio 2 daliai, 30 straipsnio 2 dalies 7 punktui.
\nTeisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vietos savivaldos įstatymas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenumato papildomų išlaidų tarybos komitetams ir jų darbo grupėms. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame tarybos komitetų veiklą, taip pat nėra numatytas atskiras finansavimas. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis numato, jog tarybos nariams, iš kurių yra sudarytas komitetas, gali būti skiriama išmoka, o 30 straipsnio 2 dalies 7 punktas įpareigoja savivaldybės administraciją atlikti sekretoriato, mero, tarybos narių finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Pabrėžtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 dalis numato, kad savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas.
\nSekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju įstatymas eksplicitiškai numato, kad sekretoriatas turi skirtingą statusą nei tarybos komitetas, sekretoriatas yra būtent skirtas inter alia aptarnauti komitetams.
\nAtsakovo argumentai, jog komitetai nėra asignavimų valdytojai ir lėšos jiems biudžete atskirai neplanuojamos ir neskiriamos ir komitetų patirtos išlaidos pagal tarybos patvirtintas sąmatas yra apmokamos iš tarybos sekretoriatui skirtų asignavimų, negali paneigti to, kad Vietos savivaldos įstatymas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenumato papildomų išlaidų tarybos komitetams ir jų darbo grupėms skyrimo. Atsakovo teiginiai, jog į komitetų išlaidas patenka ir sekretoriato darbuotojų, aptarnaujančių komitetus, darbo užmokestis, kitos būtinos išlaidos, kurios apmokamos iš tarybos sekretoriatui skirtų asignavimų, neturi esminės reikšmės vertinant nurodytos nuostatos teisėtumo, kadangi įstatymas expressis verbis leidžia steigti savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu savivaldybės tarybos sekretoriatą, kurio būtent finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atliktų savivaldybės administracija ir savivaldybės taryba nustatytų atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą.
\nŠiuo atveju pažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas reikalauja, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, jog Reglamento 33 straipsnio 12 punktas ta apimtimi, kuria nustato, kad „taryba tvirtina visų komitetų išlaidų dydžius<...>. Lėšos tokių grupių darbui skiriamos pagal patvirtintą komiteto išlaidų sąmatą“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai, numatančiai teisėtumo principą, 14 straipsniui, įtvirtinančiam savivaldybės tarybos komitetų teisinį reglamentavimą, 19 straipsnio 14 daliai, 26 straipsnio 2 daliai, 30 straipsnio 2 dalies 7 punktui. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nors pareiškėjas prašė ištirti nurodytos Reglamento nuostatos atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 punktams (šis straipsnis susideda iš 3 dalių, kurių 2 ir 3 dalyje yra punktai), nesant konkrečių pareiškėjo argumentų negalima nustatyti, kokių Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio nuostatų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams siekiama ištirti, ir jų teisėtumo netyrė.
\nNagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat abejoja, ar Reglamento 33 straipsnio 12 punktas ta apimtimi, kuria nustato, kad „komitetai gali sudaryti darbo grupes, į kurias gali būti įrašyti davę sutikimą tarybos nariai, įmonių įstaigų ir organizacijų atstovai, ekspertai“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniui bei 19 straipsnio 14 daliai. Teisėjų kolegija nurodo, jog Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savivaldybės tarybos komitetų veiklos formas ir kompetencijos ribas. Šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalis numato, jog komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Vietos savivaldos įstatymas expressis verbis nenumato, kokiomis formomis šie asmenys gali dalyvauti komiteto veikloje ir nedraudžia sudaryti tokias darbo formas nustatyti taryboms, tik svarbu, kad būtų laikomasi įstatymų reikalavimų – kad šie asmenys komitetų darbe dalyvautų patariamojo balso teise.
\nTeisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog Vietos savivaldos 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka yra nustatyta Reglamento 33 straipsnio 14 dalyje, todėl taryba Reglamento 33 straipsnio 12 punkte nustatydama, kad svarstytiniems klausimams parengti komitetai gali sudaryti darbo grupes, į kurias gali būti įrašyti davę sutikimą tarybos nariai, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai, ekspertai, siekė kitų nei Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje numatytų tikslų. Pabrėžtina, jog Reglamento 33 straipsnio 14 dalis numato atvejus, kai komiteto veikloje yra dalyvaujama patariamojo balso teise, tuo tarpu Reglamento 33 straipsnio 12 dalyje yra nurodoma apie darbo grupių steigimą ir negalima daryti išvados, kad Reglamento 33 straipsnio 12 dalies nuostata buvo siekiama kitų tikslų, nei numatyta Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, darbo grupių steigimas gali būti siejamas su tam tikru ilgesniu laikotarpiu, skirtu atitinkamam klausimui svarstyti, ar tam tikru specialiu klausimu. Pabrėžtina, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą dėl šios Reglamento nuostatos kitokio aiškinimo.
\nTeisėjų kolegija dėl nurodytos nuostatos atitikties Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 daliai nurodo, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 14 dalis, numatanti, kad komitetams aptarnauti ir sprendimų projektams rengti gali būti steigiamas savivaldybės sekretoriatas, neeliminuoja seniūnaičių, ekspertų, valstybės tarnautojų ir kitų suinteresuotų asmenų teisės dalyvauti komiteto darbe, taip pat atsižvelgus į tai, kad, kaip buvo minėta, tokia teisė eksplicitiškai numatyta Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje.
\nRemiantis tuo, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Reglamento 33 straipsnio 12 punkte pasirinkta dalyvavimo Tarybos komiteto veikloje forma – darbo grupė – neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniui bei 19 straipsnio 14 daliai.
\nDėl Reglamento 37 straipsnio 5 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs <...>. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio“, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai bei 26 straipsnio 1 daliai Teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamento 37 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs Reglamento 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytos nuostatos teisėtumą, nurodė, jog ši nuostata apimtimi, kuria nustatyta, jog „sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs <...>. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai bei 26 straipsnio 1 daliai.
\nTeisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Reglamento nuostatos dalį, teisinį reguliavimą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
\nPažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma, o to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, jog tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba. Teisėjų kolegija pažymi, jog Reglamento 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs Reglamento 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, taigi, siekiant įvertinti Reglamento 37 straipsnio 5 dalies nuostatos teisėtumą šios dvi nurodytos nuostatos turi būti taikomos kartu ir negali būti aiškinamos atsietai. Šiuo atveju Reglamento 6 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad tarybos narys, atvykęs į posėdį, pasirašo registracijos lape.
\nIšvykdamas posėdžiui nepasibaigus taip pat turi pasirašyti registracijos lape. Tarybos nariui pavėlavus į posėdį ar išvykus iki posėdžio pabaigos sekretoriato atsakingasis specialistas užrašo jo atvykimo laiką ar išvykimo laiką. Tačiau pažymėtina, jog, atsižvelgus į tai, kad Reglamento 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio, negalima daryti išvados, kad iš Reglamento 6 straipsnio 7 dalies nuostatos matyti, kad tarybos narys yra užsiregistravęs posėdžiui ir gali būti laikomas dalyvaujančiu jame tik tuo laiku, kai realiai dalyvauja tarybos posėdyje, kadangi Reglamento 37 straipsnio 5 dalyje yra expressis verbis numatyta, jog ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio.
\nTeisėjų kolegijos vertinimu, toks reglamentavimas reiškia, kad tarybos nario dalyvavimas posėdyje yra siejamas su jo užsiregistravimu, bet ne išsiregistravimu, kadangi Reglamento 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio. Manytina, jog tarp Reglamento 37 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad ji yra taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio, ir Reglamento 6 straipsnio 7 dalies, numatančios tarybos nario išsiregistravimą/išregistravimą iš tarybos posėdžio, yra prieštaravimas.
\nŠiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad Reglamento 37 straipsnio 5 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad tarybos narys laikomas dalyvaujančiu tada, kai trumpam laikui išeina iš posėdžių salės, kadangi Reglamento 37 straipsnio 5 dalis šios aplinkybės aiškiai nenumato ir ji negali būti taip suprantama ir sistemiškai skaitant Reglamentą. Pažymėtina, jog, aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį bei 26 straipsnio 1 dalį sistemiškai, atsižvelgiant į dalyvavimo tarybos posėdyje tikslus, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose (Vietos savivaldos įstatymo 12 str. 1 d.), darytina išvada, jog sąvoka „dalyvauja“ turi būti suprantama kaip tarybos nario realus dalyvavimas tarybos posėdyje. Tuo atveju, jeigu tarybos narys užsiregistruoja atvykęs į posėdį ir visam laikui iš jo išvyksta, tačiau neišsiregistruoja, nedalyvauja svarstant darbotvarkės klausimus, balsuojant laikytina, jog jis nedalyvauja posėdyje.
\nRemiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Reglamento 37 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs <...>. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai bei 26 straipsnio 1 daliai, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas.
\nDėl Reglamento 37 straipsnio 7 dalies ta apimtimi, kuria nurodyta, jog „tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras“ atitikties Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 20 straipsnio 2 daliai bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai Reglamento 37 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad vietų skaičių gyventojams, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovams ir tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje nuomone, ši Reglamento nuostata prieštarauja VAĮ 6 straipsnio 2 daliai, numatančiai kad tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ar kitiems teisės aktams įgyvendinti, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktui, kuriame nustatyta, kad pagrindinės bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais, turi būti numatytos Reglamente.
\nTeisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog analogiška nuostata jau buvo tirta teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011 buvo tirta, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2009 m. liepos 1 d. patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamento 37 straipsnio „Posėdžių organizavimas“ 5 sakinio nuostata „Tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio taisykles posėdyje nustato meras“ neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktui bei VAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Teismas šioje byloje nurodė, jog įpareigojimas merui nustatyti tarybos posėdžio dalyvių įregistravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nėra tapatus Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte išimtinei savivaldybės kompetencijai priskiriamų pagrindinių bendravimo su gyventojais formų ir būdų nustatymui.
\nPabrėžė, jog merui pavesta ne nustatyti papildomas bendravimo su gyventojais formas ir būdus, bet organizuoti tarybos nustatyto bendravimo su gyventojais būdo – dalyvavimo tarybos posėdžiuose – įgyvendinimą, kuris pasireiškia kaip posėdžio dalyvių registravimo tvarka ir elgesio taisyklės. Nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.
\nTaigi būtent savivaldybės merą įstatymas įpareigoja organizuoti savivaldybės tarybos darbą posėdžiuose, todėl per Reglamento 37 straipsnio „Posėdžių organizavimas“ nuostatą „Tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio taisykles posėdyje nustato meras“ yra realizuojama Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta mero kompetencija. Taip pat šioje byloje teismas pažymėjo, jog merui pavesta ne nustatyti papildomas bendravimo su gyventojais formas ir būdus, bet organizuoti tarybos nustatyto bendravimo su gyventojais būdo – dalyvavimo tarybos posėdžiuose – įgyvendinimą, kuris pasireiškia kaip posėdžio dalyvių registravimo tvarka ir elgesio taisyklės. Šioje byloje teismas nenustatė norminio administracinio akto turiniui esminio būdingo požymio – privalomojo pobūdžio taisyklių, kuriomis adresatams būtų nustatomos kokios nors naujos pareigos ar suteikiamos teisės, todėl nurodė, jog ginčijama reglamento nuostata laikytina neturinčia norminio turinio ir neprieštaraujančia VAĮ 6 straipsnio 2 punktui. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo prašymas grindžiamas analogiškais motyvais, kaip ir buvo nurodyti išnagrinėtoje administracinėje byloje, ir vadovavosi suformuota teismų praktika ir nurodė, jog Reglamento 37 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria nurodyta, jog „tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 20 straipsnio 2 daliai bei VAĮ įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.
\nDėl Reglamento 40 straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai Reglamento 40 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga dalyvaujančiais balsavime laikomi tie tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, kuri skaičiuojama nuo balsavusiųjų „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“ tarybos narių skaičiaus, išskyrus specialius įstatymų ir Reglamento numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas manė, jog Reglamento 40 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentais ir nurodė, jog prašoma ištirti nuostata prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai. Teisėjų kolegija nepritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
\nPabrėžtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma, o to paties straipsnio 9 dalis numato, kad savivaldybės tarybos sprendimai yra priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Iš šių įstatyminių nuostatų matyti, kad savivaldybės tarybos priimti sprendimai yra laikomi teisėtais, kai jie atitinka šias sąlygas – posėdyje turi dalyvauti dauguma (ne mažiau kaip pusė) išrinktų tarybos narių, iš kurių dauguma (ne mažiau kaip pusė) turi pasisakyti teigiamai dėl svarstomo klausimo. Taigi tarybos nario apsisprendimas dėl svarstomo klausimo teigiamo ar neigiamo išsprendimo yra išreiškiamas balsavimo forma. Pažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 punktas numato tarybos nario pareigą dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose, tuo tarpu to paties straipsnio 4 punktas įtvirtina pareigą nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai yra priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Remiantis šių teisės normų sistemine analize darytina išvada, kad sąvokos „dalyvauti“ ir „balsuoti“ negali būti laikomos tapačiomis.
\nTeisėjų kolegijos vertinimu, Reglamento 40 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“, siekiama atspindėti faktinį tarybos nario dalyvavimą tuo metu, kai yra balsuojama. Reglamento 40 straipsnio 3 dalies nuostata negali būti laikoma nederančia su Reglamento 37 straipsnio 5 dalimi, kadangi Reglamento 40 straipsnio 3 dalies nuostata apibrėžia, kokie tarybos nariai yra laikomi dalyvaujančiais balsavime. Pažymėtina, jog pareiškėjo teiginiai, kad Reglamento nuostata, numatanti, kad tarybos narių balsų dauguma skaičiuojama nuo poziciją pareiškusių (balsavusių) asmenų skaičiaus, yra nepagrįsta ir galimai prieštarauja įstatymų nuostatoms, yra nevertintina, kadangi pareiškėjas prašyme nekėlė reikalavimo vertinti šios nuostatos atitiktį aukštesnės galios teisės aktams.
\nRemiantis tuo, tuo kas išdėstyta, pripažįstama, kad Reglamento 40 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra keistinas.
\nDėl Reglamento 56 straipsnio 3 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „sprendimas dėl tarybos paskirto vadovo ar pareigūno atleidimo ar atšaukimo priimamas slaptu balsavimu“, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai Teisėjų kolegija nurodo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pareiškėjas prašė ištirti Reglamento 56 straipsnio 3 dalies atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, pareiškėjo nurodyta nuostata yra išdėstyta ne Reglamento 56 straipsnio 3 dalyje, bet to paties straipsnio 4 dalyje ir todėl tyrė Reglamento 56 straipsnio 4 dalies atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai.
\nPažymėtina, jog Reglamento 56 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad sprendimas dėl tarybos paskirto vadovo ar pareigūno atleidimo ar atšaukimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, jei taryba nenusprendžia kitaip. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas.
\nSlaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami kontrolės komiteto pirmininkas, kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, administracinės komisijos pirmininkas, etikos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo kontrolės komiteto pirmininku, kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, administracinės komisijos pirmininku, etikos komisijos pirmininku klausimas. Šiuo atveju įvertinus į normos konstrukciją galima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įstatymų leidėjas yra sureguliavęs slapto balsavimo procedūros taikymą ir išsamiai nurodęs atvejus, kada slaptas balsavimas gali būti taikomas. Šiuo atveju Vietos savivaldos įstatymas expessis verbis nenumato tarybos teisės slaptą balsavimą taikyti ir atleidžiant ar atšaukiant kitus nei normoje išvardintus pareigūnus.
\nAtmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad tokio balsavimo būdo pasirinkimo galimybė (t. y. galimybė balsuoti slaptai) kyla iš Konstitucijos 120 straipsnio, numatančio, jog savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Teisėjų kolegija nurodo, jog nors Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra sąlyginis, t. y. jų veikla kartu yra saistoma Konstitucijos bei įstatymuose apibrėžtos kompetencijos. Taigi savivaldybės organizuodamos valdymą, taip pat ir leisdamos administravimo aktus, savivaldybės teritorijoje privalo paisyti Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.
\nBe to, Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostata, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos kompetencijos (žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimą, 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Tačiau Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra nurodęs, jog tam tikros vietos savivaldos teisės gali nebūti įtvirtintos įstatyme eksplicitiškai, o išplaukti iš teisinio reguliavimo, teisės principų ir būti nustatytos implicitiškai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.
\nA822-617/2010). Šiuo atveju Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies negalima aiškinti kaip suteikiančios numatyti papildomus atvejus, kai taryba tam tikrus sprendimus gali priimti slaptu balsavimu. Iš Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies konstrukcijos darytina išvada, kad pagrindinė forma, kuria yra priimami savivaldybės tarybos sprendimai, yra atviras balsavimas, ir slaptas balsavimas gali būti taikomas išimtiniais, tik įstatyme numatytais atvejais. Taigi darytina išvada, jog slaptas balsavimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti Vietos savivaldos įstatyme.
\nRemiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Reglamento 56 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „sprendimas dėl tarybos paskirto vadovo ar pareigūno atleidimo ar atšaukimo priimamas slaptu balsavimu ...“ ta apimtimi, kad nėra išvardinti Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti pareigūnai, dėl kurių galima balsuoti slaptu balsavimu, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai.
\nAtsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nurodė, kad Reglamento 5 straipsnio 3 dalies 3.3 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „tarybos nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pareiškimus, pasiūlymus ir skundus savivaldybės pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti tarybos nariui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo datos“, prieštarauja VAĮ 31 straipsniui, Reglamento 32 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas – paskirtu, jeigu už juos balsuoja visų tarybos narių dauguma“ neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, Reglamento 37 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs <...>. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai bei 26 straipsnio 1 daliai, Reglamento 40 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nurodant, jog Reglamento 5 straipsnio 3 dalies 3.3 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „tarybos nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pareiškimus, pasiūlymus ir skundus savivaldybės pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti tarybos nariui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo datos“, neprieštarauja VAĮ 31 straipsniui, Reglamento 32 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas – paskirtu, jeigu už juos balsuoja visų tarybos narių dauguma“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, Reglamento 37 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs <...>. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai bei 26 straipsnio 1 daliai, Reglamento 40 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai.
\nPripažinti, jog Reglamento 6 straipsnio 15 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „ketvirčiui skiriamos lėšos gali būti naudojamos iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio pabaigos“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
\nTeisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ABTĮ 117 straipsnis numato, kad administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas „Valstybės žiniose“, taip pat turi būti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje, kuriame oficialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali būti nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi būti paskelbtas teismo sprendimas. Remiantis tuo, teisėjų kolegija nurodo, jog ši nutartis yra skelbtina leidinyje „Valstybės žinios“ ir laikraštyje „Vilniaus diena“ (b. l. 70).
\nVadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
\nVilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis teismas pripažino prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniui ir laikė panaikintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 5 straipsnio 3 dalies 3.3 punktą, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Tarybos nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pareiškimus, pasiūlymus ir skundus Savivaldybės pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Tarybos nariui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo datos“, pripažino neprieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 32 straipsnio 2 dalį ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas – paskirtu, jeigu už juos balsuoja visų tarybos narių dauguma“, pripažino neprieštaraujančia Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai bei 26 straipsnio 1 daliai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 37 straipsnio 5 dalį ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs <...>. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio“, pripažino prieštaraujančia Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai ir laikė panaikintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 40 straipsnio 3 dalį ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie Tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“, panaikinti ir šią teismo sprendimo dalį pakeisti, nurodant, jog:
\nVilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 5 straipsnio 3 dalies 3.3 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „tarybos nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pareiškimus, pasiūlymus ir skundus savivaldybės pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti tarybos nariui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo datos“, neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniui;
\nVilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 6 straipsnio 15 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „ketvirčiui skiriamos lėšos gali būti naudojamos iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio pabaigos“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 daliai ir laikyti ją panaikinta;
\nVilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 32 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas – paskirtu, jeigu už juos balsuoja visų tarybos narių dauguma“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai ir laikyti ją panaikinta;
\nVilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 37 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad tarybos narys yra užsiregistravęs <...>. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio“, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 daliai bei 26 straipsnio 1 daliai ir laikyti ją panaikinta;
\nVilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2070 1 punktu patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 40 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai.
\nLikusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
\nPaskelbti šią nutartį leidinyje „Valstybės žinios“ ir laikraštyje „Vilniaus diena“.
\nNutartis neskundžiama.
\nTeisėjai Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dalia Višinskienė