4.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija) asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu turėjo būti mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat galėjo būti mokama tik su viena iš valstybinių pensijų. Valstybinės socialinio draudimo pensijos buvo mokamos nepaisant to, ar buvo mokamos valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato kitko. Taigi pensijos dydis nebuvo ribojamas.
\n
Minėta, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (1995 m. liepos 4 d. redakcija) buvo nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negalėjo viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą taikė valstybinę pensiją mokanti institucija. Taigi pagal tokį teisinį reguliavimą asmenims, kuriems valstybinės pensijos buvo paskirtos ir mokamos pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, įsigaliojus Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai (1995 m. liepos 4 d. redakcija) buvo apribotas paskirtos ir mokamos valstybinės pensijos kartu su valstybine socialinio draudimo pensija dydis.
\n
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprūpinimas, galimi tik tada, kai valstybėje susidaro ypatinga situacija (ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taip pat pensijoms mokėti objektyviai trūksta lėšų. Tokie pakeitimai turi būti būtini kitų konstitucinių vertybių apsaugai užtikrinti ir jie turi būti daromi tik įstatymu ir nepažeidžiant Konstitucijos. Taigi jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo nepagrįstai sumažinama paskirta ir mokama pensija, tai būtų pažeidžiami Konstitucijos 23 ir 52 straipsniai, konstitucinis teisinės valstybės principas.
\n
Minėta, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (1995 m. liepos 4 d. redakcija) šio įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negalėjo viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu asmenims, kuriems valstybinės pensijos buvo paskirtos ir mokamos pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, buvo apribotas paskirtos ir mokamos valstybinės pensijos kartu su valstybine socialinio draudimo pensija dydis.
\n
5.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (1995 m. liepos 4 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo apribotas paskirtos ir mokamos valstybinės pensijos kartu su valstybine socialinio draudimo pensija dydis, prieštaravo Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
6.Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnį Lietuvos Respublikoje yra nustatytos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą vienos jame nustatytos pensijos yra skiriamos ir mokamos už ypatingus nuopelnus Lietuvai (pvz., Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos), kitų valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas yra siejamas su atitinkama tarnyba (pvz., tarnyba vidaus reikalų, prokuratūros sistemose ir kt.) arba darbu (pvz., moksliniu darbu). Dar kitos valstybinės pensijos yra kompensacinio pobūdžio ir mokamos asmenims, kurie yra pripažįstami nukentėjusiaisiais asmenimis (pvz., asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 m. sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyviams ir t. t.).
\n
Atskirų valstybinių pensijų rūšių skyrimo ir mokėjimo santykius taip pat reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų ir įmonių, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas.
\n
Minėtos valstybinės pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto.
\n
7.Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatytos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų santykius reguliuoja Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų ir įmonių, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Pagal šį įstatymą teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai, prokuratūros pareigūnai, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai. Šiems asmenims žuvus tarnybos ar mokymų metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba ar mokymais, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas turi jų sutuoktiniai ir vaikai.
\n
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija minėtiems pareigūnams ir kariams, išėjusiems iš tarnybos, skiriama ir mokama, jeigu jie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Šios sąlygos yra įvairios: asmuo yra arba ištarnavęs tam tikrą metų skaičių, arba yra ištarnavęs tam tikrą metų skaičių ir sukakęs senatvės pensijos amžių, asmuo arba yra pripažintas invalidu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, arba yra atleistas iš tarnybos dėl sveikatos ir kt.
\n
Pareigūnai ir kariai, kurie įgyja teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nepraranda teisės į kitas valstybines pensijas, jei įstatymai nenumato kitko. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą minėti pareigūnai ir kariai gauna ir valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai atitinka sąlygas šiai pensijai gauti.
\n
Pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Pagal galiojančius įstatymus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas nėra grindžiamas nei socialinio draudimo, nei jokiomis kitomis specialiomis įmokomis. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija apskaičiuojama ir mokama atsižvelgiant į pareigūno ar kario darbo užmokesčio dydį.
\n
8.Minėta, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalyje yra nustatyta, jog šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.
\n
Šioje nuostatoje įtvirtintas maksimalus valstybinės pensijos kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui dydis. Nagrinėjamos bylos kontekste Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad asmeniui, kuriam yra paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir valstybinė socialinio draudimo pensija, šių pensijų bendras dydis negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.
\n
Pagal įstatymą taikyti pensijos dydžio ribojimą yra pavesta valstybinę pensiją mokančiai institucijai.
\n
9.Pareiškėjo nuomone, toks paskirtų valstybinės ir socialinio draudimo pensijų dydžio ribojimas neišmokant jų visos bendros sumos, pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. Pareiškėjas teigia, kad tokiu atveju asmuo netenka dalies jam priklausančių išmokų, todėl yra pagrindas manyti, kad šios nuostatos pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje laiduotą asmens teisę į nuosavybę ir Konstitucijos 52 straipsnį, įtvirtinantį valstybės laiduojamą piliečių teisę gauti visą paskirtą pensiją.
\n
10.Sprendžiant, ar Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalies nuostata „šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis <.....>; kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio“ Konstitucijai neprieštarauja ta apimtimi, kuria jos formuluotė „šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pažymėtina, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų (taigi ir nuo senatvės pensijos).
\n
Minėta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama asmenims už atliktą tarnybą Lietuvos valstybei ir yra mokama iš valstybės biudžeto. Įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas negali tapti privilegija, įstatymų leidėjas privalo atsižvelgti tiek į tarnybos specifiką, tiek į konkrečių pareigų pobūdį, tiek į kitas reikšmingas aplinkybes.
\n
Taip pat minėta, kad Konstitucijos 52 straipsnyje yra nustatyti pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai. Pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios pensijos ar socialinė parama. Įstatymu taip pat gali būti nustatytos ir pensijos už tam tikrą tarnybą Lietuvos valstybei. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią pensiją už tarnybą, yra saistomas Konstitucijos normų ir principų. Įstatymų leidėjas, priimdamas įstatymą, kuriame nustatyta, kokiems asmenims yra skiriamos ir mokamos pensijos už tarnybą, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindai ir sąlygos, taip pat šios pensijos dydžiai, kiekvienu atveju turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, Konstitucijoje įtvirtintų atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės imperatyvų.
\n
Įstatymų leidėjas, nustatydamas valstybinę pensiją, skiriamą už pareigūnų ir karių tarnybą, kuri mokama iš valstybės biudžeto, turi diskreciją nustatyti ir maksimalią tokios pensijos, mokamos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija, dydį. Svarbu, kad tokio dydžio nustatymu nebūtų paneigtas socialinės darnos, teisingumo, protingumo ir proporcingumo imperatyvas. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, kuriam už tarnybą bus skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, iš anksto žino, kokios yra šios pensijos mokėjimo ir skyrimo sąlygos bei dydžiai. Ginčijamoje nuostatoje įstatymų leidėjas įtvirtino, kad valstybinių pensijų, tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui, negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.
\n
Vertinant ginčijamoje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalies nuostatoje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai pažymėtina, kad valstybei tenka pareiga vykdyti tuos turtinio pobūdžio įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė įstatymu nustatydama tokį reguliavimą, pagal kurį asmuo, atitinkantis įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į atitinkamo dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 23 straipsnį asmenys, kuriems valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau.
\n
Ginčijamoje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalies nuostatoje įtvirtintas maksimalus valstybinės pensijos kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui dydis, kuris negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio, nemažina jau paskirtos ir mokamos pensijos dydžio. Taigi šiuo reguliavimu nėra paneigiama valstybės pareiga mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kylanti iš įstatyme įtvirtinto valstybės įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijama Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalies nuostata prieštaravo Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
11.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalies nuostata „šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis <.....>; kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio“ ta apimtimi, kuria jos formuluotė „šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
12.Ginčijamą Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalies nuostatą palyginus su Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 3 dalies nuostata „šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, matyti, kad jose įtvirtinama iš esmės ta pati asmeniui paskirtos valstybinės pensijos ir valstybinės socialinio draudimo pensijos bendros sumos maksimalaus dydžio ribojimo taisyklė. Šiuo požiūriu jose vartojamų formuluočių skirtumai nekeičia teisinio reguliavimo esmės.
\n
13.Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į tai, jog šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad ginčijama Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalies nuostata ta apimtimi, kuria nustato pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatuotina ir tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 3 dalies nuostata „šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
VII Dėl Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m. liepos 18 d. redakcija).
\n
1.Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo 1994 m. liepos 18 d. priimtu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus.
\n
2.Vyriausybė 1995 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1526 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 101-2257) 1.10 papunkčiu Nuostatus papildė skyriumi „Pensijų, paskirtų iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo tvarka“, kurio 84 punkte nustatė: „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių (vyrai – 60 metų, moterys – 55 metus) arba buvo invalidais, gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį. Šiuo atveju atitinkami 12 ar 60 mėnesių laikotarpiai skaičiuojami iki senatvės pensijos amžiaus suėjimo arba iki invalidumo nustatymo dienos.“ 3. Vyriausybė 2000 m. gegužės 1 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 37-1037) 1.24 papunkčiu Nuostatų 84 punktą išdėstė taip: „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių (vyrai – 60 metų, moterys – 55 metus) arba buvo invalidais, gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytų laikotarpių duomenis apie uždarbį. Šiuo atveju atitinkami 60 mėnesių laikotarpiai skaičiuojami iki senatvės pensijos amžiaus suėjimo arba iki invalidumo nustatymo dienos, o 24 mėnesių – po senatvės pensijos amžiaus suėjimo arba invalidumo nustatymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 1995 m. sausio 1 dienos.“ 4. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašo ištirti, ar Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 84 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai.
\n
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Nuostatų 84 punktą asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių arba buvo invalidais, gali pateikti Nuostatų 82 punkte nurodytų laikotarpių duomenis apie uždarbį, kurie reikalingi paskirtos pensijos perskaičiavimui, nors pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalį ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją esant tokiai sąlygai: jos gavėjas yra sukakęs įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. Pareiškėjo manymu, pagal Nuostatų 84 punktą reikalauti perskaičiuoti iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo paskirtą ištarnauto laiko pensiją gali tik asmenys, kurie senatvės pensijos amžių sukako iki 1995 m. sausio 1 d., nors minėto įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje tokia sąlyga nėra nustatyta. Pasak pareiškėjo, Nuostatų 84 punkte ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas. Pareiškėjo manymu, poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, taip pat ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui.
\n
5.Iš pareiškėjo prašyme išdėstytų motyvų matyti, kad jam kyla abejonių, ar Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai neprieštarauja ne visas Nuostatų 84 punktas (1995 m. gruodžio 5 d. redakcija), bet tik jame įtvirtinta nuostata „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių <.....>; gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį“. Ši Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. redakcija) nuostata išliko nepakitusi ir Vyriausybės 2000 m. gegužės 1 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 1.24 papunkčiu pakeitus Nuostatų 84 punktą (1995 m. gruodžio 5 d. redakcija).
\n
Pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Konstitucinis Teismas tirs, ar Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostata „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių <.....>; gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį“ neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m. liepos 18 d. redakcija).
\n
6.Minėta, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. Minėta, kad Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte įtvirtinta norma reiškia, jog Vyriausybė priimdama teisės aktus turi laikytis Konstitucijos ir galiojančių įstatymų. Vyriausybės teisės aktuose negali būti teisės normų, nustatančių kitokį teisinį reguliavimą negu nustatytasis įstatymuose ir konkuruojančių su įstatymų normomis.
\n
7.Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio „Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimas“ 4 dalyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija) buvo nustatyta: „Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju, jei jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. Priešingu atveju pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis vėliau buvo keičiamas ir papildomas, tačiau Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (1995 m. balandžio 20 d., 1995 m. rugsėjo 28 d., 1997 m. balandžio 22 d., 1998 m. spalio 22 d., 1999 m. liepos 7 d., 1999 m. gruodžio 16 d. ir 2000 m. gegužės 2 d. redakcijos) 4 dalies nuostatos nebuvo pakeistos ar papildytos.
\n
Seimas 2002 m. gruodžio 10 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2,10, 28, 29, 34, 38, 40, 45, 49, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55-1, 55-2, 55-3, 55-4, 55-5 straipsniais įstatymo (Žin., 2002, Nr. 124-5620) 10 straipsnio 2 dalimi pakeitė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalį (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) ir ją išdėstė taip: „Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas buvo sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažintas invalidu iki šio įstatymo įsigaliojimo. Priešingu atveju pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių pensijų perskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.“ Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar ginčijama Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostata neprieštaravo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m. liepos 18 d. redakcija).
\n
8.Atskleidžiant Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostatoje „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių <.....>; gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį“ įtvirtinto teisinio reguliavimo turinį pažymėtina, kad minėtas Nuostatų punktas yra skyriuje „Pensijų, paskirtų iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo tvarka“ (pagal Nuostatų 1 punktą Pensijų įstatymu vadinamas 1994 m. liepos 18 d. Seimo priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas).
\n
Pagal Nuostatų 84 punktą (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) duomenis apie uždarbį ištarnauto laiko pensijai perskaičiuoti į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją gali būti pateikiami tik esant tokioms sąlygoms:
\n
1)asmeniui ištarnauto laiko pensija turi būti paskirta iki 1995 m. sausio 1 d.;
\n
2)tokie asmenys po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. turi būti sukakę senatvės pensijos amžių (vyrai – 60 metų, moterys – 55 metus).
\n
Iš Nuostatų 84 punkte (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad šių sąlygų neatitinkančių asmenų duomenys apie jų uždarbį valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai perskaičiuoti negali būti teikiami.
\n
9.Minėta, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio „Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimas“ 4 dalyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija) buvo nustatyta, kad ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją tik tuo atveju, jei jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių.
\n
Vertinant nurodytos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (1994 m. liepos 18 d. redakcija) nuostatos turinį pažymėtina, kad ji buvo išdėstyta įstatymo straipsnyje, pavadintame „Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimas“. Šiame straipsnyje nustatyta, kad yra perskaičiuojamos asmenų, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos, kad valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos pagal šį įstatymą gali būti skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, taip pat numatytas ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimas į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją. Taigi šiame straipsnyje reguliuojama, kaip perskaičiuojamos įvairios iki įstatymo įsigaliojimo paskirtos pensijos.
\n
Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimas į valstybinę socialinio draudimo pensiją buvo siejamas su tokiomis sąlygomis:
\n
1)ištarnauto laiko pensija turi būti paskirta iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d., nes pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnį šis įstatymas įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d.;
\n
2)asmuo, kuriam paskirta ištarnauto laiko pensija, yra sukakęs šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytą senatvės pensijos amžių.
\n
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija) nustatytas ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimo į valstybinę socialinio draudimo pensiją sąlygas vertinant pareiškėjo nurodytu aspektu pažymėtina, kad pirmoji sąlyga apibrėžia, iki kokio termino turi būti paskirta ištarnauto laiko pensija (ji turi būti paskirta iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d.), o antroji sąlyga nustato, kad ištarnauto laiko pensijos gavėjas, kuriam ši pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, yra asmuo, kuris „yra sukakęs šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytą senatvės pensijos amžių“.
\n
Tokia formuluotė reiškia, kad būtent tokį amžių sukakusiam ištarnauto laiko pensijos gavėjui ištarnauto laiko pensija yra perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Taigi pagal tokį teisinį reguliavimą ištarnauto laiko pensijos gavėjas gali būti toks asmuo, kuris senatvės pensijos amžių sukanka tiek iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, tiek jam jau galiojant. Vertinant antrosios ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimo į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją sąlygos turinį negalima daryti išvados, kad pagal ją Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18 straipsnyje nustatytą pensijos amžių ištarnauto laiko pensijos gavėjas turi būti sukakęs iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d.
\n
10.Palyginus Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostatą „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių <.....>; gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį“ su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (1994 m. liepos 18 d. redakcija) nuostata „ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės <.....>; pensiją tik tuo atveju, jei jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių“ matyti, kad ginčijamoje Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostatoje buvo nustatyta papildoma, įstatyme nenustatyta sąlyga – asmenys turi būti sukakę senatvės pensijos amžių iki šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. Nustačius tokią sąlygą, Nuostatuose buvo susiaurintas asmenų, kuriems ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, ratas.
\n
Taigi Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimo „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 84 punktu (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuravo su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (1994 m. liepos 18 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu. Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostatos „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių <.....>; gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį“ dalis „bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d.“ prieštaravo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m. liepos 18 d. redakcija).
\n
11.Minėta, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybės teisės aktuose negali būti teisės normų, nustatančių kitokį teisinį reguliavimą negu nustatytasis įstatymuose ir konkuruojančių su įstatymų normomis.
\n
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatavus, kad Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostatos „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių <.....>; gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį“ dalis „bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d.“ prieštaravo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m. liepos 18 d. redakcija), konstatuotina ir tai, kad Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostatos „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių <.....>; gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį“ dalis „bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d.“ prieštaravo ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai.
\n
12.Minėta, kad Seimas 2002 m. gruodžio 10 d. priimto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2,10, 28, 29, 34, 38, 40, 45, 49, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 55-1, 55-2, 55-3, 55-4, 55-5 straipsniais įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi pakeitė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalį (1994 m. liepos 18 d. redakcija). Šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju, jei jos gavėjas buvo sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažintas invalidu iki šio įstatymo įsigaliojimo.
\n
Palyginus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su anksčiau galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu matyti, kad šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) vartojama formuluotė „jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių <.....>; iki šio įstatymo įsigaliojimo“ pakeitė minėto įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija) įtvirtintą formuluotę „jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių“. Taigi įstatymų leidėjas tokia įstatymo 45 straipsnio 4 dalies pataisa įtvirtino naują teisinio reguliavimo elementą, t. y. jis nustatė, kad ištarnauto laiko pensijos gavėjas įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių turi būti sukakęs iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo. Tokio elemento Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija) nebuvo.
\n
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nustatyta papildoma ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimo į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją sąlyga, kurios nebuvo nustatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (1994 m. liepos 18 d. redakcija).
\n
Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalį (1994 m. liepos 18 d. redakcija) ištarnauto laiko pensija galėjo būti perskaičiuojama asmenims, sukakusiems įstatymo nustatytą pensijos amžių, o pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalį (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama tik jeigu ištarnauto laiko pensijos gavėjas yra sukakęs įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių iki 1995 m. sausio 1 d. Taigi dėl tokio teisinio reguliavimo pakeitimo dalies ištarnauto laiko pensijos gavėjų (t. y. asmenų, kurie įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių sukako po 1995 m. sausio 1 d.) padėtis tapo blogesnė. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą ištarnauto laiko pensija turėjo būti perskaičiuojama ir tuo atveju, jei toks asmuo senatvės pensijos amžių sukako po 1995 m. sausio 1 d.
\n
Pažymėtina ir tai, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas nukreiptas į praeitį, nes jame nustatyta, kad ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama, jei jos gavėjai yra sukakę įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių iki 1995 m. sausio 1 d. Tai pažeidžia iš Konstitucijos kylantį principą lex retro non agit. Toks teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 52 straipsniui.
\n
Minėta, kad pagal Konstitucijos 29 straipsnį visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytasis konstitucinis principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
\n
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu sukurta tokia teisinė situacija, kai daliai ištarnauto laiko pensijos gavėjų yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, palyginti su kitais šios pensijos gavėjais, nors tarp šių asmenų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas.
\n
13.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostatos „ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės <.....>; pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas buvo sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių <.....>; iki šio įstatymo įsigaliojimo“ dalis „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ prieštarauja Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
14.Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostatos „ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės <.....>; pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas buvo sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių <.....>; iki šio įstatymo įsigaliojimo“ dalis „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ prieštarauja Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, netirs, ar ginčijama Nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostata neprieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija).
\n
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria:
\n
1.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis (1994 m. liepos 18 d. redakcija) ta apimtimi, kuria ji susijusi su būtinybe turėti minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įstatymo nustatytą senatvės pensijai gauti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
2.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 straipsnio (1994 m. liepos 18 d. redakcija) nuostata „Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims <.....>; jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti“ ta apimtimi, kuria ji susijusi su būtinybe turėti minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įstatymo nustatytą senatvės pensijai gauti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
3.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (1994 m. liepos 18 d. redakcija) ta apimtimi, kuria ji susijusi su būtinybe turėti minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įstatymo nustatytą senatvės pensijai gauti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
4.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio (1999 m. liepos 7 d. redakcija) 1 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
5.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
6.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsnio (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalis ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių asmenims ir vyresniems invalidams, kurie po valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, jeigu jie turi būtinąjį invalidumo pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, mokama pagrindinė paskirtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dalis, ir nėra nustatyta, kad mokama visa paskirta ir iki tol mokėta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
7.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsnio (2001 m. gegužės 8 d. redakcija) 1, 2 ir 3 dalys ta apimtimi, kuria jose nustatyta, kad sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių (18, 22 straipsniai) ir vyresniems invalidams, kurie po valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, mokama ne visa paskirta ir iki tol mokėta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
8.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostatos „ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės <.....>; pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas buvo sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių <.....>; iki šio įstatymo įsigaliojimo“ dalis „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
9.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 48 straipsnio 2 dalis (1995 m. liepos 4 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
10.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo“ 4 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
11.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (1995 m. liepos 4 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo apribotas paskirtos ir mokamos valstybinės pensijos kartu su valstybine socialinio draudimo pensija dydis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
\n
12.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2001 m. vasario 20 d. redakcija) 3 dalies nuostata „šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis <...> kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio“ ta apimtimi, kuria jos formuluotė „šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
13.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio (2002 m. liepos 2 d. redakcija) 3 dalies nuostata „šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
\n
14.Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 84 punkto (1995 m. gruodžio 5 d. ir 2000 m. gegužės 1 d. redakcijos) nuostatos „Asmenys, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. buvo paskirtos ištarnauto laiko pensijos ir kurie po šios pensijos paskyrimo, bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sukakę senatvės pensijos amžių <...>; gali pateikti šių nuostatų 82 punkte nurodytųjų laikotarpių duomenis apie uždarbį“ dalis „bet ne vėliau kaip iki 1995 m. sausio 1 d.“ prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 daliai (1994 m. liepos 18 d. redakcija).
\n
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
\n
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
\n
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius Egidijus Jarašiūnas Egidijus Kūris Kęstutis Lapinskas Zenonas Namavičius Augustinas Normantas Jonas Prapiestis Vytautas Sinkevičius Stasys Stačiokas