Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymo nr. 28 „dėl techninio reglamento „mašinų sauga“ patvirtinimo“…

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2000 M. KOVO 6 D. ĮSAKYMO NR. 28 „DĖL TECHNINIO REGLAMENTO „MAŠINŲ SAUGA“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. gruodžio 5 d. Nr. A1-350 Vilnius 1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 23-601):

1.1. Išdėstau preambulę taip:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 92-2542) 6 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1482 „Dėl institucijų, įgaliotų tvirtinti privalomuosius produktų saugos reikalavimus“ (Žin., 1999, Nr. 114-3304; 2002, Nr. 64-2588) 1.2 punktu ir įgyvendindama Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gegužės 17 d. direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti direktyvą 95/16/EB (OL 2006 L 157, p. 24):

1.2. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintą techninį reglamentą „Mašinų sauga“ nauja redakcija (pridedama).

2.1. šio įsakymo 1.2 punktas įsigalioja nuo 2009 m. gruodžio 29 d.;

2.2. iki 2011 m. birželio 29 d. leidžiama pateikti į rinką ir pradėti naudoti nešiojamąsias tvirtinimo šoviniais ir kitas smūgines mašinas, kurios atitinka Europos Bendrijos valstybių narių nacionalines nuostatas, galiojusias prieš priimant Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gegužės 17 d. direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti direktyvą 95/16/EB (OL 2006 L 157, p. 24).

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (2007 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. A1-350 redakcija) TECHNINIS REGLAMENTAS MAŠINŲ SAUGA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Dėl rizikos, kylančios naudojant mašinas, būtina užtikrinti žmonių sveikatą ir saugą, ypač darbininkų ir vartotojų, o kur taikytina – ir naminių gyvulių bei turto saugą. Siekiant garantuoti mašinų saugą, turėtų būti laikomasi esminių sveikatos ir saugos reikalavimų. Todėl saugių mašinų projektavimas ir gamyba, jų atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, taip pat mašinų tinkamas montavimas ir priežiūra, laikantis nustatytų reikalavimų, gali sumažinti daugybės nelaimingų atsitikimų, sukeltų naudojant mašinas, socialinius kaštus.

II. TAIKYMO SRITIS 4. Mašinų direktyva 2006/42/EB taikoma šiems šio Reglamento 6 punkte apibrėžtiems gaminiams:

4.1. mašinoms;

4.2. sukeičiamajai įrangai;

4.3. saugos gaminiams;

4.4. kėlimo įrangai;

4.5. grandinėms, lynams ir austiniams diržams;

4.6. nuimamiesiems mechaniniams pavarų įtaisams;

4.7. iš dalies užbaigtoms mašinoms.

5.1. saugos gaminiai, skirti naudoti kaip atsarginės dalys tokiems pat saugos gaminiams pakeisti ir tiekiami originalios mašinos gamintojo;

5.2. įrengimai, skirti naudoti atrakcionų aikštėse ir (arba) pramogų parkuose;

5.3. mašinos specialiai suprojektuotos ar pateiktos naudoti branduoliniams tikslams, kurios, gedimo atveju, gali skleisti radioaktyvų spinduliavimą;

5.4. ginklai, įskaitant šaunamuosius;

5.5. šios transporto priemonės:

5.5.1. žemės ir miškų ūkio traktoriai dėl rizikos, kurią aprėpia 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir sukeičiamųjų velkamųjų mašinų kartu su jų sistemomis, mazgais ir atskirais techniniais blokais tipo patvirtinimo (OL 2003 L 171), kurią į Lietuvos teisę perkelia „Žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklės“, patvirtintos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-685 „Dėl žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 4-84), išskyrus ant šių transporto priemonių montuojamas mašinas;

5.5.2. motorinės transporto priemonės ir jų priekabos, kurias aprėpia 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimu, suderinimo (OL 1970 L 42), kurią į Lietuvos teisę perkelia „Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklės“, patvirtintos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360) ir „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), išskyrus ant šių transporto priemonių montuojamas mašinas;

5.5.3. transporto priemonės, kurias aprėpia 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/ EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (OL 2002 L 124), kurią į Lietuvos teisę perkelia „Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklės“, patvirtintos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360) ir „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), išskyrus ant šių transporto priemonių montuojamas mašinas;

5.5.4. tik varžyboms skirtos motorinės transporto priemonės;

5.5.5. oru, vandeniu bei geležinkeliu judančios transporto priemonės, išskyrus ant šių transporto priemonių montuojamas mašinas;

5.6. jūriniai laivai ir mobilieji jūriniai įrenginiai bei šiuose laivuose ir (arba) įrenginiuose įmontuotos mašinos;

5.7. kariuomenės ar policijos tikslams specialiai suprojektuotos ir pagamintos mašinos;

5.8. specialiai tyrimams sukonstruotos ir pagamintos mašinos, skirtos laikinai naudoti laboratorijose;

5.9. kasyklų lynų vyniojimo mechanizmai;

5.10. mašinos, skirtos atlikėjams judėti meninių spektaklių metu;

5.11. elektrotechniniai ir elektronikos gaminiai, priklausantys toliau nurodytoms sritims, tiek, kiek jiems taikoma 1973 m. vasario 19 d. Tarybos direktyva 73/23/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo (OL 1973 L 77), kurią į Lietuvos teisę perkelia „Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas“, patvirtintas ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 „Dėl Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932):

5.11.1. buitiniai prietaisai, skirti naudoti namų ūkyje;

5.11.2. garso ir vaizdo aparatūra;

5.11.3. informacinių technologijų įranga;

5.11.4. įprastos biurų mašinos;

5.11.5. žemos įtampos paskirstymo ir valdymo įrenginiai;

5.11.6. elektriniai varikliai;

5.12. šių tipų aukštos įtampos elektrotechniniai gaminiai:

5.12.1. paskirstymo ir valdymo įrenginiai;

5.12.2. transformatoriai.

6.1. mašina:

6.1.1. surinktas gaminys, kuriame įtaisyta arba numatoma įtaisyti kita pavaros sistema, nei tiesiogiai taikoma žmogaus ar gyvūnų jėga, sudarytas iš sujungtų detalių arba sudėtinių dalių, iš kurių bent viena juda ir kurios bendrai sujungtos konkrečiai panaudoti;

6.1.2. 6.1.1 punkte nurodytas surinktas gaminys tik be sudėtinių dalių jam prijungti naudojimo vietoje arba prie energijos ir judesio šaltinių;

6.1.3. 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nurodytas surinktas gaminys, paruoštas įmontuoti ir galintis veikti esant tokiai būsenai tik tada, kai sumontuotas ant transporto priemonės arba įmontuotas pastate arba statinyje;

6.1.4. gaminiai, surinkti iš 6.1.1, 6.1.2, ir 6.1.3 punktuose nurodytų mašinų arba šio Reglamento 4.7 punkte nurodytų iš dalies užbaigtų mašinų, kurios, siekiant to paties tikslo, yra sumontuotos ir valdomos taip, kad jos veiktų kaip integruota visuma;

6.1.5. surinktas gaminys, sudarytas iš sujungtų detalių ar sudėtinių dalių, iš kurių bent viena juda ir kurios bendrai sujungtos kroviniams kelti, ir kurių vienintelis energijos šaltinis yra tiesiogiai taikoma žmogaus jėga.

6.2. sukeičiamoji įranga – tai įtaisas, kuris po mašinos ar traktoriaus atidavimo naudoti paties operatoriaus sujungiamas su mašina ar traktoriumi, kad pakeistų jų veikimą ar priskirtų naują funkciją tiek, kiek ši įranga nėra įrankis;

6.3. saugos įranga – tai sudėtinė dalis:

6.3.1. kuri skirta saugos funkcijai atlikti ir 6.3.2. kuri į rinką pateikiama savarankiškai, ir 6.3.3. kurios gedimas ir (arba) veikimo sutrikimas kelia pavojų žmonių saugumui, ir 6.3.4. kuri nėra būtina, kad mašina veiktų, arba kuri gali būti pakeista įprastomis sudėtinėmis dalimis, norint, kad mašina veiktų.

Saugos įrangos pavyzdinis sąrašas pateiktas šio Reglamento 5 priede, kuris gali būti atnaujinamas pagal 25 punkto nuostatas;

6.4. kėlimo reikmenys – tai prie kėlimo mašinos netvirtinama ir leidžianti laikyti krovinį sudėtinė dalis ar įranga, kuri dedama tarp mašinos ir krovinio arba ant paties krovinio arba kuri skirta sudaryti neatsiejamą krovinio dalį ir kuri į rinką pateikiamas atskirai. Stropai ir jų sudėtinės dalys taip pat laikomi kėlimo reikmenimis;

6.5. grandinės, lynai ir austiniai diržai – tai grandinės, lynai ir austiniai diržai, suprojektuoti ir pagaminti kėlimo tikslams, kaip kėlimo mašinų ar kėlimo įrangos detalės;

6.6. nuimamasis mechaninis pavaros įtaisas – tai nuimama sudėtinė dalis, skirta galingumui perduoti tarp savaeigės mašinos ar traktoriaus ir kitos mašinos, sujungiant jas prie pirmų nejudamų atramų. Kai šis įtaisas pateikiamas į rinką su apsaugu, tai turi būti laikoma vienu produktu;

6.7. iš dalies užbaigta mašina – tai surinktas gaminys, kuris bemaž yra mašina, tačiau kuris pats savarankiškai neturi konkretaus panaudojimo. Pavaros sistema yra iš dalies užbaigta mašina. Iš dalies užbaigta mašina skirta tik įmontuoti į kitą mašiną arba sujungti ją su kita mašina arba su kita iš dalies užbaigta mašina ar įranga, tokiu būdu sudarant mašiną, kuriai taikomos Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatos;

6.8. pateikimas į rinką – tai sudarymas galimybės pirmą kartą įsigyti Europos Bendrijoje mašiną ar iš dalies užbaigtą mašiną, siekiant jas platinti arba naudoti už atlygį arba nemokamai;

6.9. gamintojas – tai bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris projektuoja ir (arba) gamina mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, bei atsako, kad šios mašinos ar iš dalies užbaigtos mašinos atitiktų Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, siekiant savo vardu ar prekiniu ženklu jas pateikti į rinką arba naudoti pačiam. Nesant pirmiau apibrėžto gamintojo, bet koks fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis į rinką ar atiduodantis naudoti mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, turi būti laikomas gamintoju;

6.10. įgaliotasis atstovas – tai bet koks Europos Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, turintis gamintojo raštišką leidimą vykdyti jo vardu visus arba dalį įpareigojimų bei formalumų, susijusių su Mašinų direktyva 2006/42/EB;

6.11. pradėjimas naudoti – tai mašinų, patenkančių į Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį, panaudojimas pagal paskirtį Europos Bendrijoje pirmą kartą;

6.12. darnusis standartas – tai standartizacijos organizacijų, būtent Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) arba Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) patvirtinta neprivaloma techninė specifikacija, parengta Europos Komisijos pavedimu, išduotu vadovaujantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB (OL 1998 L 204), nustatančia informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką.

III. RINKOS PRIEŽIŪRA 8. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Inspekcija) ir Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) pagal kompetenciją turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad mašinos galėtų būti pateikiamos į rinką ir (arba) atiduodamos naudoti tik tada, kai atitinka taikytinas Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, o kur taikytina, naminiams gyvūnams ir turtui, kai yra tinkamai sumontuotos ir prižiūrimos bei naudojamos pagal paskirtį arba tokiomis aplinkybėmis, kurios gali būti pagrįstai numanytos. Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, ar mašinos, skirtos naudoti tik profesionaliems operatoriams, atitinka šio punkto nuostatas, o Inspekcija kontroliuoja mašinas, kurias gali naudoti ir ne profesionalūs operatoriai, t. y. vartotojai, ar jos atitinka šio punkto nuostatas.

IV. PATEIKIMAS Į RINKĄ IR PRADĖJIMAS NAUDOTI 12. Prieš pateikdamas į rinką mašiną ir (arba) atiduodamas ją naudoti, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi:

12.1. užtikrinti, kad ji atitiktų taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nurodytus šio Reglamento 1 priede;

12.2. užtikrinti, kad būtų prieinama techninė byla, nurodyta šio Reglamento 7 priedo A dalyje;

12.3. detaliai parengti būtiną informaciją, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijas;

12.4. atlikti atitinkamas atitikties įvertinimo procedūras pagal šio Reglamento 34–37 punktus;

12.5. parengti EB atitikties deklaraciją pagal šio Reglamento 2 priedo A dalį ir užtikrinti, kad ji būtų pridėta prie mašinos;

12.6. pažymėti mašiną CE ženklu, kaip reikalauja šio Reglamento 47–49 punktai.

Tačiau, kai šias kitas Europos Bendrijos direktyvas į Lietuvos teisę perkeliantys teisės aktai leidžia gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui pereinamuoju laikotarpiu pasirinkti taikomą sistemą, žymėjimas CE ženklu reiškia, kad atitinka tik tų direktyvų nuostatas, kurias taiko gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas. Duomenys apie taikytas direktyvas, kaip paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bei šias direktyvas į Lietuvos teisę perkeliančiuose teisės aktuose, turi būti pateikti EB atitikties deklaracijoje.

15.1. parengta šio Reglamento 7 priedo B dalyje nurodyta atitinkama techninė dokumentacija;

15.2. parengtos šio Reglamento 6 priede nurodytos surinkimo instrukcijos;

15.3. parengta šio Reglamento 2 priedo B dalyje nurodyta įmontavimo deklaracija.

V. JUDĖJIMO LAISVĖ 17. Inspekcija ir Valstybinė darbo inspekcija neturi drausti, riboti ar kliudyti Lietuvoje pateikti į rinką ir (arba) atiduoti naudoti mašinas, kurios atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas.

VI. ATITIKTIES PRIELAIDA IR DARNIEJI STANDARTAI 20. Mašinos, pažymėtos ženklu CE ir turinčios pridėtą EB atitikties deklaraciją, kurios turinys nurodytas šio Reglamento 2 priedo I skyriuje, laikomos atitinkančiomis Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas.

Jeigu Europos Komisija mano, kad darnusis standartas nevisiškai atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB 1 priede (šio Reglamento 1 priedas) nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos jis aprėpia, Komisija taip pat pateikia klausimą Komitetui, įsteigtam pagal Direktyvą 98/34/EB.

Vadovaujantis Mašinų direktyva 2006/42/EB, minėtas Komitetas turi pareikšti savo nuomonę nedelsdamas, o Europos Komisija, atsižvelgdama į Komiteto nuomonę, turi nuspręsti skelbti, neskelbti, skelbti su apribojimais, palikti, palikti su apribojimais ar pašalinti susieto darniojo standarto nuorodinį žymenį iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio. LSD su Komiteto nuomone bei Europos Komisijos sprendimu supažindina klausimą pateikusį asmenį.

VII. TIKSLINĖS PRIEMONĖS 24. Vadovaujantis Europos Tarybos 1999 m. birželio 28 d. sprendimu 1999/468/EB (OL 1999 L 184), nustatančiu Europos Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, Europos Komisijai spręsti Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo klausimus padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas (toliau vadinama – Komitetas), kuriam pirmininkauja Europos Komisijos atstovas. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria Lietuvos atstovą į šį Komitetą.

27.1. kai Europos Komisija, laikydamasi Mašinų direktyvos 2006/42/EB 10 straipsnyje (šio Reglamento 22 punktas) nurodytos tvarkos, nusprendžia, kad darnusis standartas nevisiškai atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB 1 priede (šio Reglamento 1 priedas) nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos jis aprėpia, Europos Komisija gali imtis priemonių, įpareigojančių valstybes nares uždrausti arba riboti pateikti į rinką mašinas, kurių techninės savybės kelia pavojų dėl trūkumų standarte, arba taikyti tokioms mašinoms specialias sąlygas;

27.2. kai Europos Komisija, laikydamasi Mašinų direktyvos 2006/42/EB 11 straipsnyje (šio Reglamento 28–33) punktai) nustatytos tvarkos, nusprendžia, kad valstybės narės taikoma priemonė yra pagrįsta, Europos Komisija gali imtis priemonių, įpareigojančių valstybes nares uždrausti arba riboti pateikti į rinką mašinas, keliančias tokį pat pavojų dėl jų techninių savybių, arba taikyti tokioms mašinoms specialias sąlygas;

27.3. Kiekviena valstybė narė gali prašyti Europos Komisijos ištirti būtinumą priimti priemones, nurodytas Mašinų direktyvos 2006/42/EB 9 straipsnio 1 dalyje (šio Reglamento 27.1 ir 27.2 papunkčiai);

27.4. Mašinų direktyvos 2006/42/EB 9 straipsnio 1 dalyje (šio Reglamento 27.1 ir 27.2 papunkčiai) nurodytais atvejais Europos Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, nurodydama priemones, kurių ji ketina imtis, siekdama Europos Bendrijos lygmeniu užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir saugos lygį. Tinkamai atsižvelgdama į šių konsultacijų rezultatus, Europos Komisija Mašinų direktyvos 2006/42/EB 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priima reikiamas priemones.

VIII. RINKOS APSAUGOS NUOSTATOS 28. Kai Inspekcija ar Valstybinė darbo inspekcija įsitikina, kad Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo srities aprėpiamos mašinos, pažymėtos CE ženklu ir turinčios pridėtą EB atitikties deklaraciją bei naudojamos pagal paskirtį arba tokiomis aplinkybėmis, kurias galima pagrįstai numanyti, gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai, o kur taikytina ir naminiams gyvūnams ar turto išsaugojimui, jos turi imtis tinkamų priemonių pašalinti šias mašinas iš rinkos bei taip pat uždrausti pateikti į rinką ir (arba) atiduoti naudoti šias mašinas arba apriboti jų laisvą judėjimą.

IX. MAŠINOS ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS 34. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, siekdamas patvirtinti, kad mašinos atititinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, turi taikyti vieną iš šio Reglamento 35–37 punktuose nurodytų atitikties įvertinimo procedūrų.

X. PASKELBTOSIOS (NOTIFIKUOTOSIOS) ĮSTAIGOS 38. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša Ūkio ministerijai, kuri turi pranešti Europos Komisijai bei kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, kurias Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskyrė atlikti šio Reglamento 36 ir 37 punktuose nurodytą atitikties įvertinimą pateikiant mašinas į rinką, taip pat konkrečias atitikties įvertinimo procedūras ir mašinų kategorijas, kurioms šios įstaigos buvo paskirtos, bei šioms įstaigoms Europos Komisijos iš anksto suteiktus identifikacinius numerius. Taip pat būtina pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus tolesnius pakeitimus.

Apie tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi nedelsdama informuoti Ūkio ministeriją, kuri apie tai praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

XI. MAŠINŲ MONTAVIMAS IR NAUDOJIMAS 46. Laikydamasi Europos Bendrijos įstatymų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali nustatyti tokius reikalavimus, kokie yra būtini, siekiant užtikrinti, kad žmonės, visų pirma darbuotojai, būtų apsaugoti mašinų naudojimo metu, jeigu tai nereiškia, kad šios mašinos yra modifikuojamos šiame Reglamente nenurodytu būdu.

XII. ŽYMĖJIMAS CE ŽENKLU 47. Atitikties žymėjimo ženklą CE sudaro didžiosios CE raidės, kaip parodyta šio Reglamento 3 priede.

XIII. NETEISINGAS ŽYMĖJIMAS 50. Inspekcija bei Valstybinė darbo inspekcija žymėjimą turi laikyti neatitinkančiu reikalavimų:

XIV. KONFIDENCIALUMAS 53. Nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų nuostatų ir praktikos dėl slaptumo, visos su Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymu susietos šalys ir asmenys privalo informaciją, įgytą vykdant savo užduotis, laikyti konfidencialia. Ypatingai konfidencialia informacija laikomos verslo, komercinės ir profesinės paslaptys, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos atskleidimas būtinas, siekiant užtikrinti žmonių sveikatą ir saugą.

XV. VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRADARBIAVIMAS 56. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Inspekcija ir Valstybinė darbo inspekcija turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Komisija, keistis informacija, būtina Mašinų direktyvai 2006/42/EB vienodai taikyti.

XVI. TEISINĖS PRIEMONĖS 58. Kiekvienoje pagal Mašinų direktyvą 2006/42/EB taikomoje priemonėje, kuri riboja šios direktyvos taikymo sritimi aprėpiamų mašinų pateikimą į rinką ir (arba) atidavimą naudoti, turi būti nurodoma tiksli priežastis, dėl kurios taikoma priemonė. Inspekcija apie tokią priemonę kaip galima greičiau turi pranešti suinteresuotai šaliai, kuri tuo pačiu turi būti informuota apie teisines priemones, kuriomis ji gali naudotis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus bei apie šiai priemonei taikomus laiko apribojimus.

XVII. INFORMACIJOS SKLEIDIMAS 59. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 21 straipsnį Europos Komisija imasi būtinų priemonių, kad tinkama informacija, susijusi su šios direktyvos įgyvendinimu, būtų prieinama.

XVIII. SANKCIJOS 60. Sankcijas, taikytinas už šio Reglamento nuostatų pažeidimus, nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324). _________________ Techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1 priedas ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI MAŠINŲ PROJEKTAVIMUI IR GAMYBAI BENDRIEJI PRINCIPAI 1. Mašinų gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi užtikrinti, kad būtų atliktas rizikos įvertinimas tam, kad būtų apibrėžti mašinai taikomi sveikatos ir saugos reikalavimai. Mašinos turi būti projektuojamos ir gaminamos, atsižvelgiant į rizikos įvertinimo rezultatus.

Aukščiau minėtu rizikos įvertinimo ir rizikos mažinimo iteratyviniu (nuoseklaus priartėjimo) procesu gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi:

1.1.1. Apibrėžimai.

Šiame priede:

1.1.2. Saugos integravimo principai.

Taikomų priemonių tikslu turi būti pašalinimas bet kurios rizikos per visą numatytą mašinos gyvavimo laiką, įskaitant mašinos transportavimo, surinkimo, išardymo ir pavertimo netinkama naudoti bei metalo laužu etapus.

Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų negalimas neįprastas jų naudojimas, jei toks naudojimas keltų riziką. Kur taikytina, instrukcijose naudotojo dėmesys turi būti atkreiptas į būdus, kuriais (kurie, kaip parodė patirtis, gali pasitaikyti) mašinos neturi būti naudojamos.

1.1.3. Medžiagos ir produktai.

Medžiagos ar produktai, naudojami mašinoms gaminti, taip pat produktai, susidarantys jas naudojant, neturi kelti pavojaus pažeidžiamų asmenų saugai ar sveikatai. Būtent, kur naudojami skysčiai, mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos, neleidžiant kilti rizikai dėl pripildymo, naudojimo, utilizavimo bei nutekėjimo.

1.1.4. Apšvietimas Mašina turi būti tiekiama su įmontuotu apšvietimu, tinkančiu numatytam naudojimui, jeigu jo nebuvimas gali sukelti riziką, nepaisant įprasto intensyvumo aplinkoje esančio apšvietimo.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad dėl apšvietimo neatsirastų šešėlių zonų, galinčių sukelti trukdymus, kad nebūtų erzinančio apakinimo ir ant judančių dalių nebūtų pavojingų stroboskopinių reiškinių.

Vidinėse mašinos dalyse, kurias reikia dažnai patikrinti ir reguliuoti, taip pat priežiūros zonose turi būti įrengtas tinkamas apšviestimas.

1.1.5. Mašinos konstrukcija jos perkėlimui palengvinti.

Mašina ar kiekviena jos sudedamoji dalis turi:

Mašinos ir (arba) jos sudedamųjų dalių transportavimo metu neturi būti jokios galimybės netikėtiems judėjimams ar pavojams dėl nestabilumo, kai mašina ir (arba) jos sudedamosios dalys yra perkeliamos pagal gamintojo instrukcijas.

Kai mašinos arba įvairių jos sudedamųjų dalių svoris, dydis arba forma trukdo jas gabenti rankomis, mašina arba kiekviena sudedamoji dalis turi:

Jeigu mašina ar viena iš jos sudedamųjų dalių yra keliama rankomis, ji turi:

Įrankių ir (arba) mašinos dalių, kurios net jeigu ir lengvos, tačiau gali būti pavojingos, kėlimui turi būti padaryti specialūs įtaisai.

1.1.6. Ergonomika.

Esant numatytoms naudojimo sąlygoms, operatoriaus patiriamas diskomfortas, nuovargis bei fizinė ir psichologinė įtampa turi būti sumažinti iki įmanomo minimumo, atsižvelgiant į ergonomikos principus, tokius kaip:

1.1.7. Darbo vietos.

Darbo vieta turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta bet kurio pavojaus dėl išmetamųjų dujų ir (arba) deguonies trūkumo.

Jei mašina numatyta naudoti pavojingoje aplinkoje, keliančioje riziką operatoriaus sveikatai ir saugai, arba jeigu pati mašina sudaro pavojingą aplinką, turi būti imamasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad operatorius turėtų geras darbo sąlygas ir būtų apsaugotas nuo bet kokių iš anksto numanomų pavojų.

Kur taikytina, darbo vietoje turi būti įrengta atitinkama kabina, kuri yra suprojektuota, pagaminta ir (arba) aprūpinta taip, kad atitiktų pirmiau išdėstytus reikalavimus. Išėjimas turi leisti greitai pasišalinti. Be to, kai taikytina, avarinis išėjimas turi būti iš anksto įrengtas kitoje, nei įprastas išėjimas, pusėje.

1.1.8. Sėdynė.

Kur taikytina ir kai tai leidžia darbo sąlygos, darbo vietos, sudarančios neatsiejamą mašinos dalį, turi būti suprojektuotos taip, kad jose būtų galima įmontuoti sėdynes.

Jei numatyta, kad operatorius darbo metu sėdės, o valdymo vieta yra neatsiejama mašinos dalis, sėdynė turi būti pateikiama kartu su mašina.

Operatoriaus sėdynė turi sudaryti galimybę jam išlaikyti stabilią padėtį. Be to, sėdynę ir jos atstumą nuo valdymo įtaisų turi būti įmanoma pritaikyti prie operatoriaus.

Jei mašinai būdinga vibracija, tai sėdynė turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad iki žemiausio, pagrįstai įmanomo lygio sumažintų operatoriui perduodamą vibraciją. Sėdynės įtvirtinimai turi išlaikyti visas juos veikiančias apkrovas. Kai po operatoriaus kojomis nėra grindų, turi būti įrengti pakojai, padengti slydimui atsparia medžiaga.

1.2. Valdymo sistemos.

1.2.1. Valdymo sistemų sauga ir patikimumas.

Valdymo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad neleistų kilti pavojingoms aplinkybėms. Svarbiausia, jos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad:

Esant belaidžiam valdymui, automatinis stabdymas turi būti padarytas veikliu, kai nėra gaunami teisingi valdymo signalai, įskaitant ryšio praradimą.

1.2.2. Valdymo įtaisai.

Valdymo įtaisai turi būti:

Kai suprojektuoti ir pagaminti valdymo įtaisai skirti atlikti keliems skirtingiems veiksmams, būtent, kur nėra vienareikšmio atitikmens, tai turimas atlikti veiksmas turi būti aiškiai parodytas ir, kur būtina, priklausomas nuo patvirtinimo.

Įvertinant ergonomikos principus, valdymo įtaisai turi būti sumontuoti taip, kad jų išdėstymas, eiga ir pasipriešinimas veikimui, būtų suderinti su atliekamu veiksmu.

Mašina saugiam veikimui turi turėti reikalingus indikatorius. Būtina, kad operatorius galėtų juos skaityti iš valdymo vietos.

Iš kiekvienos valdymo vietos operatorius turi galėti įsitikinti, kad pavojaus zonose nėra žmonių, arba valdymo sistema turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad mašinos paleisti nebūtų galima tol, kol bet koks žmogus yra pavojaus zonoje.

Jei nei viena šių galimybių nėra taikoma, tai prieš mašinai pradedant veikti, turi būti duodamas įspėjamasis garsinis ir (arba) vaizdinis signalas. Pažeidžiamasis asmuo turi turėti laiko palikti pavojaus zoną arba neleisti paleisti mašiną.

Jei būtina, turi būti paruoštos priemonės užtikrinti, kad mašina galėtų būti valdoma tik iš valdymo vietų, išdėstytų vienoje ar daugiau iš anksto numatytų zonų ar vietų.

Kai yra daugiau nei viena valdymo vieta, valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad naudojant vieną iš jų, nebūtų įmanoma naudoti kitų, išskyrus stabdymo valdymą ir avarinį stabdymą.

Jei mašina turi dvi ar daugiau darbo vietų, kiekvienoje vietoje turi būti įrengti visi būtini valdymo įtaisai, kad operatoriai vienas kitam nekliudytų bei nesudarytų pavojingų aplinkybių.

1.2.3. Paleidimas.

Paleisti mašiną turi būti įmanoma tik tam tikslui skirto valdymo įtaiso sąmoningu įjungimu.

Tas pat reikalavimas taikomas:

Tačiau pakartotinis mašinos paleidimas arba eksploatavimo sąlygų pakeitimas gali būti atliktas sąmoningu įtaiso, kitokio nei tam tikslui skirto valdymo įtaiso, įjungimu, su sąlyga, kad tai nesudarys pavojingų aplinkybių.

Mašinai, dirbančiai automatiniu režimu, mašinos paleidimas, pakartotinis paleidimas po sustabdymo ar eksploatavimo sąlygų pakeitimas gali būti įmanomas be įsikišimo, su sąlyga, jeigu tai nesudaro pavojingų aplinkybių.

Jeigu mašina turi keletą paleidimo valdymo įtaisų ir dėl to operatoriai gali sukelti pavojų vienas kitam, šiai rizikai pašalinti turi būti įrengti papildomi įtaisai. Jei dėl saugumo būtina, kad paleidimas ir (arba) stabdymas būtų atlikti tam tikra seka, tai turi būti įmontuoti įtaisai, kurie užtikrintų, kad šie veiksmai būtų atliekami teisinga seka.

1.2.4. Stabdymas.

1.2.4.1. Įprastas stabdymas.

Mašinose turi būti įrengti valdymo įtaisai, kuriais mašina galėtų būti saugiai ir visiškai sustabdyta. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas valdymo įtaisas, kuris priklausomai nuo esančio pavojaus sustabdytų tam tikrus arba visus mašinos veiksmus taip, kad mašina taptų saugi.

Mašinos stabdymo valdymas turi turėti pirmumą palyginus su paleidimo valdymu.

Kai tik mašina arba jos pavojingi veiksmai sustabdomi, turi būti nutrauktas energijos tiekimas susietoms pavaroms.

1.2.4.2. Darbinis stabdymas.

Kai dėl darbinių priežasčių reikalingas stabdymo valdymas, kuris nenutraukia energijos tiekimo pavaroms, tai stabdymo sąlygos turi būti stebimos ir prižiūrimos.

1.2.4.3. Avarinis stabdymas.

Mašinoje turi būti įrengtas vienas arba daugiau avarinių stabdiklių, padedančių išvengti esančio arba gresiančio pavojaus. Taikomos šios išimtys:

Avarinis stabdiklis turi:

Kai tik avarinio stabdiklio įjungimas įvykdo stabdymo komandą, avarinio stabdiklio sukibimas turi išlaikyti šią komandą tol, kol šis sukibimas nebus specifiškai panaikintas. Neturi būti galimybės įjungti stabdiklį, kol nepaleista stabdymo komanda. Turi būti įmanoma išjungti stabdiklį tik atitinkamu veiksmu ir stabdiklio išjungimas neturi vėl paleisti mašinos, o tik leisti pakartotinį paleidimą.

Avarinio stabdymo funkcija turi būti galima ir įvykdoma visą laiką nepriklausomai nuo darbo režimo.

Avariniai stabdikliai turi papildyti kitas techninės apsaugos priemones, o ne jas pakeisti.

1.2.4.4. Mašinų surinkimas.

Tuo atveju, kai mašina ar mašinos dalys skirtos veikti kartu, mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad stabdymo valdymas, įskaitant avarinio stabdymo stabdiklius, galėtų sustabdyti ne tik pačią mašiną, bet ir visą susijusią įrangą, jeigu jos tolesnis veikimas gali būti pavojingas.

1.2.5. Valdymo ar darbinių režimų parinkimas.

Parinkti valdymo ar darbiniai režimai privalo turėti pirmenybę prieš visus kitus valdymo ar darbinius režimus, išskyrus avarinį stabdymą.

Jeigu mašina suprojektuota ir pagaminta, numačius jos naudojimą keliais valdymo ir darbiniais režimais, reikalaujančiais skirtingų apsauginių priemonių ir (arba) darbinių procedūrų, tai joje turi būti įrengtas darbinių režimų selektorius, kuris gali būti fiksuojamas kiekvienoje pozicijoje. Kiekviena selektoriaus pozicija turi būti aiškiai atpažįstama ir turi atitikti vienintelį darbinį arba valdymo režimą.

Selektorius gali būti pakeistas kitais parinkimo metodais, kurie riboja tam tikrų mašinos funkcijų naudojimą tam tikroms operatorių kategorijoms.

Jeigu tam tikroms operacijoms mašina turi galėti veikti su perkeliamais arba pašalinamais apsaugais ir (arba) išjungtais apsauginiais įtaisais, tai valdymo arba darbinio režimo selektorius tuo pačiu metu turi:

Jei šių keturių sąlygų negalima išpildyti vienu metu, valdymo ar darbinio režimo selektorius turi įjungti kitas apsaugines priemones, suprojektuotas ir pagamintas tam, kad užtikrintų saugią darbo zoną. Be to, operatorius turi galėti valdyti dalis, su kuriomis dirba, iš reguliavimo vietos.

1.2.6. Energijos tiekimo gedimas.

Mašinai tiekiamos energijos nutraukimas, atkūrimas po nutraukimo ar bet kurios rūšies nepastovumas neturi sudaryti pavojingų aplinkybių.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiems klausimams:

1.3. Apsauga nuo mechaninių pavojų.

1.3.1. Stabilumo netekimo rizika.

Mašina, jos sudėtinės dalys ir priedai turi būti pakankamai stabilūs, kad transportavimo, surinkimo, išardymo ir bet kurio kito, su mašina susieto, veiksmo metu būtų išvengta virtimo, kritimo ar nevaldomo judėjimo.

Jei pačios mašinos ar jai numatytos įrangos forma nėra pakankamai stabili, tai turi būti pridėtos atitinkamos pritvirtinimo priemonės ir apie jas nurodyta instrukcijoje.

1.3.2. Lūžimo rizika dirbant.

Įvairios mašinos dalys ir jų sujungimai turi išlaikyti naudojimo metu juos veikiančius įtempius.

Naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas turi atitikti gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo numatytą darbinės aplinkos pobūdį, ypač dėl nuovargio, senėjimo, korozijos ir dilimo reiškinių.

Instrukcijose turi būti nurodyti dėl saugos reikalingų patikrinimų ir priežiūrų tipai bei jų dažnumas. Kur taikytina, jose turi būti nurodytos susidėvėti linkusios dalys ir jų keitimo kriterijai.

Kur, nepaisant priimtų priemonių, lūžimo ar suirimo rizika išlieka, susietos dalys turi būti įmontuotos, išdėstytos ir (arba) apsaugotos taip, kad jų nuolaužos būtų sulaikomos, išvengiant pavojingų aplinkybių.

Ir kieti, ir lankstūs skysčius perduodantys vamzdžiai, ypač tie, kuriuose veikia aukštas slėgis, turi išlaikyti numatytus vidinius ir išorinius poveikius bei turi būti tvirtai įtvirtinti ir (arba) apsaugoti, užtikrinant, jog jų trūkimas nesukels rizikos.

Kur apdirbimui skirta medžiaga prie įrankio paduodama automatiškai, siekiant išvengti rizikos žmonėms, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

1.3.3. Rizika dėl krintančių ar išmetamų daiktų.

Turi būti imamasi atsargos priemonių, kad būtų išvengta rizikos dėl krintančių ar išmetamų daiktų.

1.3.4. Rizika dėl paviršių, briaunų ir kampų.

Pasiekiamos mašinos dalys turi neturėti galinčių sužeisti aštrių briaunų, aštrių kampų ir šiurkščių paviršių tiek, kiek leidžia jų paskirtis.

1.3.5. Rizika, susijusi su daugiaoperacinėmis mašinomis.

Jeigu mašina skirta atlikti keletą skirtingų operacijų su ruošinio rankiniu nuėmimu tarp kiekvienos operacijos (daugiaoperacinė mašina), ji turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad kiekvienas elementas galėtų būti naudojamas atskirai be kitų elementų, sudarančių riziką pažeidžiamiems asmenims.

Šiam tikslui turi būti galima atskirai paleisti ir sustabdyti kiekvieną neapsaugotą elementą.

1.3.6. Rizika, susijusi su darbo sąlygų pokyčiais.

Kur mašina atlieka operacijas esant skirtingoms naudojimo sąlygoms, ji turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad šių sąlygų parinkimas ir pritaikymas galėtų būti atliktas saugiai ir patikimai.

1.3.7. Rizika, susijusi su judančiomis dalimis.

Mašinos judančios dalys turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta sąlyčio su jomis rizikos, kuri galėtų sukelti nelaimingą atsitikimą, arba, kur rizika išlieka, turi būti įrengti apsaugai arba apsauginiai įtaisai.

Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta darbe dalyvaujančių judančių dalių atsitiktinių įstrigimų. Tais atvejais, kai nepaisant naudojamų atsargumo priemonių įstrigimas gali atsirasti, kai taikytina, privalo būti įrengti specialūs apsauginiai įtaisai ir įrankiai, leidžiantys saugiai pašalinti įstrigimą.

Instrukcijoje ir, kur įmanoma, ženklais ant mašinos turi būti nurodyti šie specialūs apsauginiai įtaisai ir paaiškinta, kaip jais naudotis.

1.3.8. Apsaugos nuo judančiųjų dalių keliamos rizikos parinkimas.

Apsaugai ar apsauginiai įtaisai, skirti apsaugoti nuo judančiųjų dalių keliamos rizikos, turi būti parenkami atsižvelgiant į rizikos tipą. Parinkimui padėti toliau pateikiamos rekomendacijos.

1.3.8.1. Judančios pavaros dalys.

Apsaugai, skirti apsaugoti asmenis nuo judančių pavaros dalių keliamo pavojaus, turi būti:

Blokuojantys judantys apsaugai turėtų būti naudojami ten, kur numatoma juos dažnai nuiminėti.

1.3.8.2. Judančios dalys, dalyvaujančios darbo procese.

Apsaugai ar apsauginiai įtaisai, skirti apsaugoti žmones nuo keliamo pavojaus, kurį sukelia tiesiogiai darbo procese dalyvaujančios judančios dalys, turi būti:

Tačiau, kai operacijos metu tam tikrų judančių dalių, tiesiogiai dalyvaujančių darbo procese, negalima padaryti visiškai nepasiekiamų, dėl veiksmų, reikalaujančių operatoriaus įsikišimo, prie šių dalių turi būti įrengti:

1.3.9. Nevaldomų judesių rizika.

Kai mašinos dalis buvo sustabdyta, bet kuris pasislinkimas iš sustabdymo vietos dėl bet kokių priežasčių, kitokių nei veiksmas valdymo įtaisais, turi būti neleidžiamas, arba turi būti toks, kad jis nesukeltų pavojaus.

1.4. Privalomosios apsaugų ir apsauginių įtaisų savybės.

1.4.1. Bendrieji reikalavimai. Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi:

Be to, kur įmanoma, apsaugai turi apsaugoti nuo medžiagų ar daiktų kritimo arba išmetimo bei nuo mašinos išmetamų teršalų.

1.4.2. Specialieji reikalavimai apsaugams.

1.4.2.1. Nejudantys apsaugai.

Nejudančius apsaugus turi fiksuoti sistemos, kad juos būtų galima atidaryti ar nuimti tik naudojant įrankius. Kai apsaugai nuimami, juos fiksuojančios sistemos turi išlikti pritvirtintos prie apsaugų arba mašinos. Kur įmanoma, apsaugų turi būti neįmanoma palikti jiems skirtoje vietoje, jų neužfiksavus.

1.4.2.2. Blokuojantys judantys apsaugai. Blokuojantys judantys apsaugai turi:

Kur yra galimybė operatoriui pasiekti pavojaus zoną anksčiau, kol pašalinama pavojingų mašinos funkcijų keliama rizika, judantys apsaugai turi būti sujungti su blokuojančiais įtaisais ir papildomai su apsaugus užrakinančiais įtaisais, kad:

Blokuojantys judantys apsaugai turi būti suprojektuoti taip, kad jų nebuvimas arba vienos iš sudėtinių dalių gedimas neleistų pavojingų mašinos funkcijų paleidimo arba jas sustabdytų.

1.4.2.3. Priėjimą ribojantys reguliuojamieji apsaugai.

Reguliuojamieji apsaugai, ribojantys priėjimą prie tų judančiųjų dalių vietų, kurios būtinai reikalingos darbui, turi būti:

1.4.3. Specialieji reikalavimai apsauginiams įtaisams.

Apsauginiai įtaisai turi būti suprojektuoti ir įkomponuoti į valdymo sistemą taip, kad:

1.5. Rizika dėl kitų pavojų.

1.5.1. Elektros tiekimas.

Jei mašinai tiekiama elektra, mašina turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad būtų išvengta visų su elektra susijusių pavojų.

Saugos tikslai, nustatyti direktyvoje 73/23/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo“ taikomi mašinoms. Direktyvą 73/23/EEB į Lietuvos teisę perkelia „Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas“ (Žin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932). Tačiau įpareigojimai, susiję su mašinos atitikties įvertinimu, pateikimu į rinką ir (arba) pradėjimu naudoti, dėl elektros keliamų pavojų reglamentuojami tiktai šio Reglamento.

1.5.2. Statinė elektra.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta potencialiai pavojingo statinio elektros krūvio susidarymo arba būtų ribojamas jo atsiradimas ir (arba) ji turėtų įrengtą išelektrinimo sistemą.

1.5.3. Energijos, kitokios nei elektra, tiekimas.

Jei mašina vartoja ne elektrą, o kitokį energijos šaltinį, jos tiekimo sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad būtų išvengta visų galimų pavojų, susijusių su šiuo energijos šaltiniu.

1.5.4. Montavimo klaidos.

Klaidos, kurios gali būti padarytos, kai tam tikros dalys, galinčios būti rizikos šaltiniu, yra montuojamos arba išmontuojamos, turi būti padarytos eliminuojamos projektuojant bei gaminant šias dalis, o negalint to padaryti – pateikiant informaciją ant pačių dalių ir (arba) ant jų korpusų. Tokia pat informacija turi būti pateikta ant judančiųjų dalių ir (arba) jų korpusų, kai būtina žinoti jų judėjimo kryptį siekiant išvengti rizikos.

Kur būtina, bet kokią kitą papildomą informaciją dėl šios rizikos būtina pateikti instrukcijose.

Jeigu klaidingas sujungimas gali būti rizikos šaltiniu, toks sujungimas turi būti pašalintas projektuojant, o negalint to padaryti – pateikiant apie tai informaciją ant sujungiamų dalių, ir, kur taikytina, ant sujungimo priemonių.

1.5.5. Ekstremalios temperatūros.

Turi būti imamasi visų priemonių pašalinti bet kokią sužalojimo riziką, atsirandančią dėl sąlyčio su mašinos dalimis ar medžiagomis, turinčiomis labai aukštą arba labai žemą temperatūrą, arba dėl šių dalių artumo.

Taip pat turi būti imamasi reikalingų priemonių išvengti ar apsaugoti nuo galimo karštų ar labai šaltų medžiagų išmetimo.

1.5.6. Gaisras Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta bet kokios užsidegimo arba perkaitimo rizikos, kurią gali sukelti pati mašina arba jos gaminamos ar naudojamos dujos, skysčiai, dulkės, garai arba kitos medžiagos.

1.5.7. Sprogimas.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta bet kokios sprogimo rizikos, kurią gali sukelti pati mašina arba jos gaminamos ar naudojamos dujos, skysčiai, dulkės, garai arba kitos medžiagos.

Kai numatoma, kad mašina gali būti naudojama potencialiai sprogioje aplinkoje, ji turi atitikti konkrečių Bendrijos direktyvų nuostatas.

1.5.8. Triukšmas.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad iki žemiausio lygio būtų sumažinta rizika, kylanti dėl ore skleidžiamo triukšmo, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti triukšmą mažinančias priemones, ypač prie triukšmo šaltinio.

Triukšmo skleidimo lygis gali būti įvertinamas remiantis panašių mašinų palyginamaisiais triukšmo skleidimo duomenimis.

1.5.9. Vibracija.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad iki žemiausio lygio būtų sumažinta rizika, kylanti dėl mašinų sukeliamos vibracijos, atsižvelgiant į technikos pažangą ir galimybę naudoti vibraciją mažinančias priemones, ypač prie vibracijos šaltinio.

Vibracijos skleidimo lygis gali būti įvertinamas remiantis panašių mašinų palyginamaisiais triukšmo skleidimo duomenimis.

1.5.10. Spinduliavimas.

Nepageidaujamas mašinų skleidžiamas spinduliavimas turi būti pašalintas arba sumažintas iki tokio lygio, kuris neturi neigiamo poveikio žmonėms.

Bet koks veikiančios mašinos jonizuojančiojo spinduliavimo skleidimas turi būti apribotas iki žemiausio lygio, kurio pakanka tinkamam mašinos darbui ją reguliuojant, valdant ir valant. Kur yra rizika, turi būti imamasi būtinų apsaugos priemonių.

Bet koks veikiančios mašinos ne jonizuojančiojo spinduliavimo skleidimas reguliavimo, valdymo ir valymo metu turi būti apribotas iki lygio, kuris neturi neigiamo poveikio žmonėms.

1.5.11. Išorinis spinduliavimas.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad išorinis spinduliavimas nekliudytų jos darbui.

1.5.12. Lazerinis spinduliavimas.

Naudojant lazerinę įrangą, reikia atsižvelgti į šias rekomendacijas:

1.5.13. Pavojingų medžiagų ir preparatų sklaida.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta mašinos gaminamų pavojingų medžiagų ir preparatų įkvėpimo, nurijimo, sąlyčio su oda, akimis bei gleivinės plėvele ir įsiskverbimo į odą rizikos.

Kur pavojus negali būti pašalintas, mašina turi būti įrengta taip, kad pavojingas medžiagas ir preparatus būtų galima surinkti, išsiurbti, nusodinti purškiant vandenį, filtruoti ar apdoroti kitu tokiu pat veiksmingu būdu.

Kur įprasto mašinos veikimo metu procesas nėra visiškai uždaras, surinkimo ir (arba) išsiurbimo prietaisai turi būti išdėstyti taip, kad jų veikimas būtų maksimaliai naudingas.

1.5.14. Įtraukimo į mašiną rizika.

Mašina turi būti suprojektuota, pagaminta ar turėti įrengtas priemones, trukdančias į ją įtraukti žmogų, arba, jeigu tai neįvykdoma, turi turėti įrengtas pagalbos iškvietimo priemones.

1.5.15. Slydimo, užkliuvimo ir griuvimo rizika.

Mašinos dalys, kuriomis žmonės vaikšto arba ant kurių stovi, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta slydimo, užkliuvimo ar griuvimo ant šių dalių arba nuo jų.

Kur taikytina, šiose dalyse turi būti įmontuotos rankenos, kurios pritvirtinamos atsižvelgiant į naudotoją ir suteikia jam galimybę išlaikyti pusiausvyrą.

1.5.16. Žaibas Mašina, kurią naudojant reikia apsaugoti nuo žaibo poveikio, turi turėti įžeminimo sistemą susidarančiam elektros krūviui nutekėti į žemę.

1.6. Priežiūra.

1.6.1. Mašinos priežiūra.

Reguliavimo ir priežiūros vietos turi būti išdėstytos už pavojaus zonų. Turi būti galimybė atlikti reguliavimo, priežiūros, taisymo, valymo ir aptarnavimo operacijas, kai mašina neveikia.

Jei dėl techninių priežasčių viena ar daugiau pirmiau minėtų sąlygų negali būti patenkintos, turi būti imamasi priemonių užtikrinti, kad šias operacijas būtų galima atlikti saugiai (žr. 1.2.5 punktą).

Automatinėje mašinoje, o kur būtina – ir kitose mašinose, turi būti įrengti prijungimo prietaisai diagnostinei gedimų suradimo įrangai prijungti.

Turi būti galimybė lengvai ir saugiai nuimti bei pakeisti automatinės mašinos sudėtines dalis, kurias reikia dažnai keisti. Priėjimas prie šių sudėtinių dalių turi leisti atlikti šį darbą reikalingomis techninėmis priemonėmis pagal nurodytą darbo metodą.

1.6.2. Priėjimas prie darbo ir aptarnavimo vietų.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų galima saugiai patekti į tas vietas, į kurias reikia įeiti eksploatuojant, reguliuojant ir prižiūrint mašiną.

1.6.3. Energijos šaltinių izoliavimas.

Mašinoje turi būti įrengtos priemonės, skirtos jai izoliuoti nuo visų energijos šaltinių. Tokie izoliatoriai turi būti aiškiai nurodyti. Turi būti galimybė juos užblokuoti, jeigu pakartotinis įjungimas gali kelti grėsmę žmonėms. Taip pat turi būti galimybė užblokuoti izoliatorių toje vietoje, kurios operatorius negali patikrinti, kad įsitikintų, ar energija vis dar išjungta.

Jeigu mašiną prie elektros tiekimo galima prijungti šakute, tai pakanka šakutę ištraukti, su sąlyga, kad operatorius iš bet kurios vietos, prie kurios jis turi prieiti, galėtų įsitikinti, ar šakutė išlieka ištraukta.

Atjungus energiją, turi būti galimybė įprastai išsklaidyti visą mašinos grandinėse likusią ar sukauptą energiją be rizikos žmonėms.

Kaip išimtis iš pirmesnėse pastraipose nustatytų reikalavimų, tam tikros elektros grandinės gali likti sujungtos su jų energijos šaltiniais tam, kad, pavyzdžiui, laikytų dalis, saugotų informaciją, apšviestų mašinos vidų ir kt. Šiuo atveju turi būti imtasi visų reikiamų priemonių operatoriaus saugumui užtikrinti.

1.6.4. Operatoriaus įsikišimas.

Mašina turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad operatoriui reikėtų kuo mažiau kištis į mašinos darbą. Jeigu operatoriaus įsikišimo išvengti negalima, tai tokia operacija turi būti nesudėtinga ir saugi.

1.6.5. Vidinių dalių valymas.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad iš išorės būtų galimybė išvalyti vidines dalis, kuriose buvo pavojingos medžiagos arba preparatai. Iš išorės taip pat turi būti galimas bet koks būtinas blokavimo panaikinimas. Jei būtina liesti vidines mašinos dalis, ji turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad valyti būtų galima saugiai.

1.7. Informacija.

1.7.1. Informacija ir įspėjimai ant mašinos.

Geriau, kai informacija ir įspėjimai ant mašinos pateikiami lengvai suprantamais simboliais ar piktogramomis. Bet kuri rašytinė ar žodinė informacija bei įspėjimai turi būti pateikiami oficialia Bendrijos kalba(-omis), kurią pagal Sutartį nustato valstybė narė, kurioje mašina pateikiama į rinką ir (arba) pradedama naudoti, o paprašius – kartu gali būti pateikiama bet kuria, operatoriui suprantama, oficialia Bendrijos kalba(-omis).

1.7.1.1. Informacija ir informaciniai įtaisai.

Informacija, kuri reikalinga mašinai valdyti, turi būti pateikta nedviprasmiška ir lengvai suprantama. Jos neturi būti pernelyg daug, kad operatorius nebūtų perkraunamas.

Vizualinio atvaizdavimo įtaisai ar kitos ryšio tarp operatoriaus ir mašinos sąveikavimo priemonės turi būti lengvai suprantamos ir nesudėtingos naudoti.

1.7.1.2. Įspėjamieji įtaisai.

Kur dėl galimų nepastebimų mašinos veikimo trikčių gali kelti grėsmė žmonių sveikatai ir saugai, tai mašinoje turi būti įrengti tinkami įspėjamieji šviesos arba garso signalai.

Kai mašinoje įrengti įspėjamieji įtaisai, jie turi būti nedviprasmiški ir lengvai suprantami. Operatorius turi turėti galimybę bet kada patikrinti tokių įspėjamųjų įtaisų veikimą.

Turi būti laikomasi konkrečių Bendrijos direktyvų, nustatančių spalvas ir saugos signalus.

1.7.2. Įspėjimas apie liekamąją riziką.

Jeigu, nepaisant saugiųjų konstrukcinių priemonių, techninės apsaugos priemonių ir priimtų papildomų apsauginių priemonių, rizika išlieka, turi būti numatyti reikalingi įspėjimai, įskaitant įspėjamuosius įtaisus.

1.7.3. Mašinos žymėjimas.

Visose mašinose turi būti matomai, įskaitomai ir neištrinamai pažymėti šie duomenys:

Žymint CE ženklu, draudžiama mašiną žymėti ankstesne ar vėlesne data.

Be to, mašina, suprojektuota ir pagaminta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, turi būti atitinkamai pažymėta.

Ant mašinos turi būti pateikta visa informacija, tinkanti jos tipui ir svarbi saugiam naudojimui. Šiai informacijai taikomi 1.7.1 punkto reikalavimai.

Jeigu mašinos dalis naudojimo metu turi būti perkeliama iš vienos vietos į kitą naudojant kėlimo įrenginius, tos dalies masė turi būti pažymėta įskaitomai, neištrinamai ir nedviprasmiškai.

1.7.4. Instrukcijos.

Prie kiekvienos mašinos turi būti pridedamos instrukcijos valstybės narės, kurioje mašina pateikiama į rinką ir (arba) pradedama naudoti, oficialia Bendrijos kalba (-omis).

Prie mašinos pridėta instrukcija turi būti arba „Originali instrukcija“ arba „Originalios instrukcijos vertimas“, o pastaruoju atveju prie vertimo turi būti pridėta ir originali instrukcija.

Išimties tvarka priežiūros instrukcijos, skirtos naudoti specializuotam personalui, įpareigotam gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo, gali būti pateiktos tiktai viena iš Bendrijos kalbų, suprantamų šiam personalui.

Instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis toliau nustatytais principais.

1.7.4.1. Bendrieji instrukcijų rengimo principai.

1.7.4.2. Instrukcijų turinys.

Kiekvienoje mašinos naudojimo instrukcijoje turi būti pateikta, kur taikytina, bent jau ši informacija:

Nurodyti dydžiai turi būti gauti faktiškai išmatuojant šias mašinas arba nustatyti pagal identiškų mašinų, kurios yra gaminamų mašinų pavyzdžiai, matavimus.

Jei mašina labai didelė, tai vietoje A-svertinio garso galios lygio gali būti nurodytas A-svertinis garso slėgio lygis konkrečiose vietose aplink mašiną.

Jeigu darnieji standartai nėra taikomi, tai garso lygiai turi būti matuojami, taikant mašinai tinkamiausius metodus. Kai nurodomi garso sklaidos dydžiai, turi būti išvardyta visa šių dydžių neapibrėžtis. Turi būti nurodyti matavimo metodai ir tai, kokiomis sąlygomis mašina dirbo montuojant.

Kai darbo vieta(-os) yra neapibrėžta arba negali būti apibrėžta, A-svertiniai garso slėgio lygiai turi būti matuojami 1 metro atstumu nuo mašinos paviršiaus ir 1,6 metro aukštyje nuo grindų arba priėjimo platformos. Turi būti nurodyta vieta, kurioje garso slėgis didžiausias, ir jo dydis.

Kai konkrečios Bendrijos direktyvos garso slėgio ar garso galios lygiams matuoti nustato kitokius reikalavimus, turi būti taikomi šias direktyvas į Lietuvos teisę perkeliantys teisės aktai, o atitinkamos šio papunkčio nuostatos netaikomos.

1.7.4.3. Reklaminė literatūra.

Mašiną apibūdinanti reklaminė pardavimų literatūra neturi prieštarauti instrukcijoje esantiems nurodymams sveikatos ir saugos klausimais. Reklaminėje literatūroje apie mašinos darbines charakteristikas turi būti pateikiama ta pati informacija apie sklaidą, kaip ir instrukcijoje.

2.1. Maisto, kosmetikos bei farmacijos produktų gamybos mašinos.

2.1.1. Bendroji dalis.

Mašina, skirta naudoti su maisto, kosmetikos bei farmacijos produktais, turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta bet kurios infekcijos, susirgimų ar užkrėtimų rizikos. Turi būti laikomasi šių reikalavimų:

2.1.2. Instrukcijos.

Maisto, kosmetikos bei farmacijos produktams ruošti ir gaminti skirtų mašinų instrukcijose turi būti nurodyti rekomenduotini preparatai ir metodai mašinos valymui, dezinfekavimui ir plovimui ne tik lengvai prieinamose vietose, bet taip pat ir tose vietose, kurių pasiekti neįmanoma ar nepatartina.

2.2. Portatyvios rankose laikomos ir (arba) rankomis valdomos mašinos.

2.2.1. Bendroji dalis.

Portatyvios rankose laikomos ir (arba) rankomis valdomos mašinos turi:

Portatyvios mašinos rankenos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad paleidimas ir sustabdymas būtų nesudėtingas.

2.2.1.1. Instrukcijos.

Instrukcijose turi būti pateikta ši informacija apie portatyvių rankomis laikomų ir rankomis valdomų mašinų perduodamą vibraciją:

Nurodyti dydžiai turi būti gauti faktiškai matuojant šią mašiną arba nustatyti pagal techniškai identiškų mašinų, kurios yra numatomos gaminti mašinos pavyzdžiai, matavimus.

Jeigu darnieji standartai nėra taikomi, vibracijos duomenys turi būti išmatuoti mašinai tinkamiausia matavimų sistema.

Turi būti nurodytos darbo sąlygos matavimų metu ir taikyti matavimų metodai arba pateikta nuoroda į taikytą darnųjį standartą.

2.2.2. Portatyvios tvirtinimo ir kitos smūginės mašinos.

2.2.2.1. Bendroji dalis.

Portatyvios tvirtinimo ir kitos smūginės mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad:

Kur būtina, turi būti galimybė prie įtaiso pritvirtinti apsaugą (-us) nuo skeveldrų, o atitinkamą apsaugą (-us) turi pateikti mašinos gamintojas.

2.2.2.2. Instrukcijos.

Instrukcijose turi būti pateikta būtina informacija apie:

2.3. Mašinos medienai ir panašias fizines savybes turinčioms medžiagoms apdoroti.

Mašinos medienai ir panašias fizines savybes turinčioms medžiagoms apdoroti turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.1. Bendroji dalis.

3.1.1. Apibrėžimai.

3.2. Darbo vietos.

3.2.1. Vairavimo vieta.

Matomumas iš vairavimo vietos turi būti toks, kad vairuotojas galėtų visiškai užtikrinti savo ir pažeidžiamų asmenų saugą ir valdyti mašiną ir jos įrankius, numatytomis jų naudojimo sąlygomis. Kur būtina, turi būti numatyti atitinkami prietaisai pavojams dėl nepakankamo tiesioginio matomumo panaikinti.

Mašina, kuria vežamas vairuotojas, turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad vairavimo vietoje esančiam vairuotojui nekiltų jokios rizikos dėl netyčinio sąlyčio su ratais ir vikšrais.

Mašinoje važiuojančio vairuotojo vairavimo vieta turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad galėtų būti įrengta vairuotojo kabina su sąlyga, jeigu tai nepadidina pavojaus ir yra pakankamai vietos. Kabinoje turi būti vairuotojui skirtų instrukcijų vieta.

3.2.2. Sėdynė.

Kur yra rizika, kad mašina važiuojantys operatoriai ar kiti asmenys gali būti prispausti tarp mašinos dalių ir žemės, jeigu mašina apvirstų ar pasvirtų, ypač mašinų, kuriose įrengta 3.4.3 ar 3.4.4 punktuose nurodytos apsauginės konstrukcijos, jų sėdynėse turi būti suprojektuota arba įrengta sulaikymo sistema, kad išlaikytų žmones jų sėdynėse nesuvaržant veiksmų, reikalingų valdymui, ar kitų judesių, susijusių su sėdynių pakabos konstrukcija. Šios sulaikymo sistemos neturi būti įrengiamos, jeigu jos padidina riziką.

3.2.3. Vietos kitiems asmenims.

Jeigu naudojimo sąlygos numato, kad mašinoje, be vairuotojo, retkarčiais ar pastoviai gali būti vežami arba su jomis dirbs kiti asmenys, turi būti įrengtos atitinkamos vietos, kuriose jie būtų saugiai vežami arba dirbtų.

3.2.1 punkto antra ir trečia pastraipos taip pat taikomos vietoms, numatytoms kitiems nei vairuotojas asmenims.

3.3. Valdymo sistemos.

Jei būtina, turi būti imamasi priemonių, neleidžiančių naudoti valdymo svirtis be leidimo.

Nuotolinio valdymo atveju kiekviename valdymo pulte turi būti aiškiai nurodytos mašinos, kurios iš jo yra valdomos.

Nuotolinio valdymo sistema turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad darytų poveikį tik:

Nuotoliniu valdymu valdoma mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad ji reaguotų tik į signalus iš joms numatytų valdymo pultų.

3.3.1. Valdymo įtaisai.

Vairuotojas iš vairavimo vietos turi galėti įjungti ir išjungti visus mašinai veikti reikalingus valdymo įtaisus, išskyrus reguliuojančius tas mašinos funkcijas, kurios gali būti saugiai valdomos tik naudojant kitur išdėstytus valdymo įtaisus. Šios funkcijos apima tuos veiksmus, už kuriuos atsakingi kiti nei vairuotojas operatoriai, arba veiksmus, dėl kurių vairuotojas turi palikti vairavimo vietą tam, kad juos saugiai valdytų.

Jei yra pedalai, jie turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įtaisyti taip, kad leistų vairuotojui saugiai valdyti ir iki minimumo sumažintų riziką dėl netikslaus valdymo. Pedalų paviršiai turi būti atsparūs slydimui ir lengvai valomi.

Jei valdymo įtaisų veikimas gali kelti pavojų, ypač pavojingus judesius, mašinos valdymo įtaisai, išskyrus tuos, kurių padėtis yra iš anksto įjungta, privalo grįžti į neutralią padėtį, kai tik operatorius juos atleidžia.

Ratinių mašinų vairavimo sistema turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad susilpnintų staigių vairavimo rato ar vairavimo svirties judesių, kuriuos sukelia smūgiai į kreipiamuosius ratus, stiprumą.

Kiekvienas valdymo įtaisas, kuris užblokuoja diferencialą, turi būti suprojektuotas ir įtaisytas taip, kad leistų nuimti blokavimą mašinai judant.

1.2.2 punkto šešta pastraipa dėl garso ir (arba) vaizdo įspėjamųjų signalų taikoma tik grįžtant atgal (į pradinę padėtį).

3.3.2. Paleidimas ir judėjimas.

Savaeigė mašina su vairavimo vieta turi turėti galimybę judėti tik kai yra valdomos vairuotojo.

Kai dėl tam tikros veiklos mašinoje įrengiami įtaisai, viršijantys jos įprastus gabaritus (pvz., stabilizatoriai, konsolės (krano strėlės) ir t.t.), prieš pradedant mašinai judėti, turi būti numatytos priemonės vairuotojui lengvai patikrinti, ar šių įtaisų padėtis netrukdo mašinai saugiai judėti.

Šis reikalavimas taip pat taikomas visoms kitoms dalims, kurios turi būti nustatytoje padėtyje, o jeigu reikia, ir užrakintos tam, kad mašina judėtų saugiai.

Jei tai nesukelia kitos rizikos, tai mašinos judėjimas turi priklausyti nuo saugios minėtų dalių padėties.

Paleidžiant variklį, mašina neturi nenumatytai pajudėti.

3.3.3. Važiavimo funkcijos.

Nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų, savaeigės mašinos ir jų priekabos turi atitikti lėtėjimo, sustojimo, stabdymo ir stovėjimo reikalavimus taip, kad užtikrintų saugą visose joms numatytose darbo, krovimo, greičio, kelio dangos ir nuolydžio aplinkybėse.

Vairuotojas, naudodamas pagrindinį įtaisą, turi turėti galimybę sulėtinti ir sustabdyti savaeigę mašiną. Jei pagrindinio įtaiso gedimas ar energijos, reikalingos pagrindinio įtaiso veikimui, tiekimo nutrūkimas gali turėti įtakos saugai, privalo būti įrengtas avarinis mašinos judėjimo lėtinimo ir sustabdymo įtaisas su nepriklausomu ir lengvai prasiekiamu valdymo pultu.

Kai tai būtina saugai, turi būti įrengtas parkavimo (stovėjimo) prietaisas, neleidžiantis stovinčiai mašinai pajudėti iš vietos. Šis prietaisas gali būti sujungtas su vienu iš įtaisų, nurodytų antroje pastraipoje, su sąlyga, jei jis yra visiškai mechaninis.

Mašinose su nuotoliniu valdymu turi būti įrengti prietaisai automatiškai ir nedelsiant sustabdantys mašinos veikimą ir apsaugantys nuo galimai pavojingo veikimo šiose situacijose:

1.2.4 punktas netaikomas važiavimo funkcijoms.

3.3.4. Pėsčio vairuotojo valdomų mašinų judėjimas.

Pėsčio vairuotojo valdomos savaeigės mašinos judėjimas turi būti įmanomas tik vairuotojui tiesioginiai nepertraukiamu valdant atitinkamą valdymo įtaisą. Ypač svarbu, kad mašina nepajudėtų paleidžiant variklį.

Pėsčiojo vairuotojo valdomos mašinos valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad minimizuotų riziką, kylančią dėl netyčiom padaryto mašinos judėjimo vairuotojo link, ypač susijusio su:

Mašinos judėjimo greitis turi būti suderintas su pėsčio vairuotojo ėjimo sparta.

Jei mašinoje įrengiamas sukamasis darbo įrankis, turi būti neįmanoma įjungti šio įrankio, kai įjungta atbulinė eiga, išskyrus atvejį, kai sukamasis įrankis sukelia mašinos judėjimą. Pastaruoju atveju atbulinės eigos greitis turi būti nepavojingas vairuotojui.

3.3.5. Valdymo grandinės gedimas.

Energijos tiekimo gedimas vairavimo stiprintuvui, jei toks įrengtas, neturi trukdyti valdyti mašiną per jai sustoti reikalingą laiką.

3.4. Apsauga nuo mechaninių pavojų.

3.4.1. Nevaldomas judėjimas.

Mašina turi būti suprojektuota, pagaminta ir, kai taikytina, pastatyta ant savo judamos atramos taip, kad judant jos svorio centro nevaldomi svyravimai nemažintų jos stabilumo ar nesukeltų pernelyg didelių jų konstrukcijų deformacijų.

3.4.2. Judančios pavaros dalys.

Nenukrypstant nuo 1.3.8.1 punkto nuostatų, judantys variklių apsaugai, neleidžiantys prieiti prie judančių dalių variklio skyriuje, neprivalo turėti blokuojančius įtaisus, jeigu jie turi būti atidaromi įrankiu arba raktu arba vairavimo vietoje esančia valdymo svirtimi, su sąlyga, kad vairavimo vieta yra visiškai uždaroje kabinoje su užraktu, neleidžiančiu patekti į ją pašaliniams.

3.4.3. Apvirtimas.

Kai savaeigei mašinai, vežančiai vairuotoją, operatorių ar kitus asmenis, yra rizika apvirsti ar pasvirti, mašinoje turi būti įmontuota atitinkama apsauginė konstrukcija, jeigu ji nepadidina rizikos.

Ši konstrukcija turi būti tokia, kad, mašinai apvirtus ar pasvirus, ji suteiktų vežamiems asmenims pakankamą deformaciją ribojančią erdvę.

Tam, kad patvirtintų, jog konstrukcija atitinka antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas turi atlikti atitinkamus bandymus ar turėti šiuos bandymus, atliktus kitų, kiekvienam tokios konstrukcijos tipui.

3.4.4. Krintantys daiktai.

Kai savaeigei mašinai, vežančiai vairuotoją, operatorių ar kitus asmenis, yra rizika dėl krintančių daiktų ar medžiagų, tai mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta atsižvelgiant į šią riziką ir, jeigu leidžia jos dydis, joje turi būti įmontuota atitinkama apsauginė konstrukcija.

Ši konstrukcija turi būti tokia, kad krentant daiktams ar medžiagoms užtikrintų pakankamą deformaciją ribojančią erdvę vežamiems asmenims.

Tam, kad patvirtintų, ar konstrukcija atitinka antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas turi atlikti atitinkamus bandymus ar turėti šiuos bandymus, atliktus kitų, kiekvienam tokios konstrukcijos tipui.

3.4.5. Priėjimo priemonės.

Rankenos ir laipteliai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įtaisyti taip, kad operatoriai naudotųsi jais instinktyviai ir nenaudotų valdymo prietaisų, padedančių prieiti.

3.4.6. Vilkimo įtaisai.

Visose velkančiosiose ar velkamosiose mašinose turi būti įrengti vilkimo ar prikabinimo įtaisai, suprojektuoti, pagaminti ir įtaisyti taip, kad užtikrintų lengvą ir saugų prikabinimą ir atkabinimą ir neleistų atsitiktinio atsikabinimo naudojimo metu.

Tiek, kiek to reikia dėl standžios vilktuvo apkrovos, tokiose mašinose įrengti vilkimo įtaisai turi turėti tvirtinimus su atraminiu paviršiumi, atitinkančius apkrovos dydį ir pagrindą.

3.4.7. Jėgos perdavimas iš savaeigės mašinos (ar traktoriaus) į priimančiąją mašiną.

Nuimamasis mechaninis perdavimo įtaisas, jungiantis savaeigę mašiną (ar traktorių) su priimančiosios mašinos pirmąja nejudama atrama, turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad kiekviena veikimo metu judanti dalis būtų apsaugota per visą savo ilgį.

Savaeigės mašinos (ar traktoriaus) pusėje vieta, prie kurio tvirtinamas nuimamasis mechaninis perdavimo įtaisas, turi būti apsaugota arba nejudančiu ir pritvirtintu prie savaeigės mašinos (ar traktoriaus) apsaugu arba bet kuriuo kitu įtaisu, atliekančiu lygiavertę apsaugą.

Šis apsaugas turi būti atidaromas, kad būtų galima pasiekti nuimamąjį perdavimo įtaisą. Uždarius apsaugą, turi likti pakankamai erdvės, kad mašinai (ar traktoriui) judant, varantysis velenas negadintų apsaugo.

Priimančios mašinos pusėje įstatomas velenas turi būti apgaubtas prie mašinos pritvirtinamu apsauginiu gaubtu.

Sukimo momento ribotuvai ar laisvosios eigos movos universaliuose pavarų šarnyruose gali būti įrengiamos tik šone, esančiame vairuojamos mašinos pusėje. Nuimamasis mechaninis perdavimo įtaisas turi būti atitinkamai pažymėtas.

Visos priimančios mašinos, kurioms veikti būtinas nuimamasis mechaninis perdavimo įtaisas joms prijungti prie savaeigės mašinos (ar traktoriaus), turi turėti tokią nuimamojo mechaninio perdavimo įtaiso prijungimo sistemą, kad, atjungiant mašiną, nei šis įtaisas, nei jo apsaugai nebūtų gadinami susiliečiant su žeme ar mašinos dalimi.

Išorinės apsaugo dalys turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos taip, kad negalėtų suktis kartu su nuimamuoju mechaniniu perdavimo įtaisu. Apsaugas turi dengti perdavimo įtaisą iki pat jo vidinių šakučių galų, esant paprastiems universaliems šarnyrams, ir bent jau iki išorinio šarnyro ar šarnyrų centrų, jei naudojami plačiakampiai universalieji šarnyrai.

Jeigu priėjimas į darbo vietą yra prie nuimamo mechaninio perdavimo įtaiso, jis turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad veleno apsaugai nebūtų naudojami kaip laipteliai, nebent kai jie tuo tikslu suprojektuoti ir pagaminti.

3.5. Apsauga nuo kitų pavojų.

3.5.1. Akumuliatoriai.

Akumuliatoriaus korpusas turi būti suprojektuotas ir pagamintas taip, kad apvirtus ar pasvirus elektrolitui negalėtų išsilieti ant operatoriaus, bei būtų išvengta garų kaupimosi operatoriaus darbo vietoje.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad akumuliatorių būtų galima atjungti specialiu šiam tikslui numatytu lengvai pasiekiamu įtaisu.

3.5.2. Gaisras.

Priklausomai nuo gamintojo numatytų pavojų mašina, kiek leidžia jos dydis, privalo turėti:

3.5.3. Pavojingų medžiagų sklaida.

Antroji ir trečioji 1.5.13 punkto pastraipos netaikomos mašinoms, kurių pagrindinė paskirtis – purkšti produktus. Tačiau operatorius turi būti apsaugotas nuo tokios pavojingos sklaidos poveikio rizikos.

3.6. Informacija ir nurodymai.

3.6.1. Ženklai, signalai ir įspėjimai.

Kad būtų užtikrinta asmenų sveikatos apsauga ir sauga, visos mašinos turi turėti ženklus ir(arba) informacines lenteles apie mašinos naudojimą, reguliavimą ir, kur būtina, priežiūrą. Šios priemonės turi būti parinktos, suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų aiškiai matomos ir neištrinamos.

Nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuotoją vežanti mašina turi turėti šią įrangą:

Nuotolinio valdymo mašinos, kurios įprastinėmis naudojimo aplinkybėmis gali kelti asmenims susidūrimo ar traiškymo pavojų, turi turėti įrengtas tinkamas priemones signalizuoti apie savo judėjimą, arba kitas priemones, apsaugančias asmenis nuo tokių pavojų. Tokie pat reikalavimai taikomi mašinai, kuri veikdama pastoviai kartoja judėjimą pirmyn ir atgal viena ašimi, kai vairuotojas tiesiogiai nemato erdvės už mašinos galo.

Mašinos turi būti pagamintos taip, kad įspėjimo ir signalizavimo įtaisų negalima būtų atsitiktinai sugadinti. Jeigu tai svarbu saugai, tokiuose įtaisuose turi būti įrengtos priemonės patikrinti, ar tokie įtaisai veikia gerai, taip pat suteikti operatoriui galimybę sužinoti apie jų gedimą.

Kai mašinos ar jos darbo įrankių judėjimas yra ypač pavojingas, ant mašinos turi būti numatyti ženklai, įspėjantys, kad negalima artintis prie veikiančios mašinos. Šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi iš pakankamo atstumo, užtikrinančio netoliese esančių asmenų saugą.

3.6.2. Žymėjimas.

Ant visų mašinų įskaitomai ir nenutrinamai turi būti pateikta ši informacija:

3.6.3. Instrukcijos.

3.6.3.1. Vibracija.

Instrukcijose turi būti nurodyta ši informacija apie mašinos perduodamą vibraciją plaštakos–rankos sistemai ar visam kūnui:

Nurodyti dydžiai turi būti gauti faktiškai išmatuojant šias mašinas arba nustatyti pagal identiškų mašinų, kurios yra tipiniai gaminamų mašinų pavyzdžiai, matavimus.

Jeigu darnieji standartai nėra taikomi, vibracija turi būti išmatuota, naudojant šiai mašinai tinkamiausią matavimo metodą.

Turi būti nurodytos mašinos valdymo aplinkybės matavimų metu ir taikyti metodai.

3.6.3.2. Įvairiapusiškas naudojimas.

Instrukcijose mašinai, turinčiai keletą pritaikymų, priklausomai nuo naudojamos įrangos ir instrukcijose sukeičiamajai įrangai turi būti pateikta informacija, būtina pagrindinės mašinos ir galimos įmontuoti sukeičiamosios įrangos saugiam surinkimui ir naudojimui.

4.1. Bendroji dalis.

4.1.1. Apibrėžimai.

4.1.2. Apsauga nuo mechaninių pavojų.

4.1.2.1. Rizika dėl stabilumo stokos.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų garantuotas 1.3.1 punkte reikalaujamas veikiančios ir neveikiančios mašinos stabilumas, taip pat visuose mašinos gabenimo, surinkimo ir išmontavimo etapuose, taip pat iš anksto numatytų sudedamųjų dalių gedimų atveju bei atliekant bandymus pagal mašinos naudojimo instrukciją. Todėl gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas privalo taikyti atitinkamus tikrinimo metodus.

4.1.2.2. Kreipėmis ir bėgių keliu važiuojančios mašinos.

Mašinos turi turėti įtaisus, veikiančius ant kreipių ar bėgių kelio ir neleidžiančius mašinoms nuvažiuoti nuo bėgių. Jeigu, net esant šiems įtaisams, išlieka nuvažiavimo nuo bėgių arba bėgių bei važiuoklės gedimų rizika, turi būti įrengti įtaisai, kurie neleistų įrangai, sudedamosioms dalims ar kroviniui nukristi, o pačiai mašinai apvirsti.

4.1.2.3. Mechaninis atsparumas.

Mašinos, kėlimo reikmenys ir jų sudedamosios dalys, jas naudojant ir, kai taikytina, jų nenaudojant, numatytomis montavimo bei naudojant visomis numatytomis sąlygomis ir visuose galimuose komponavimų variantuose, prireikus atsižvelgiant į atmosferinių faktorių poveikį bei žmonių naudojamą jėgą, turi išlaikyti juos veikiančias apkrovas. Šis reikalavimas taip pat turi būti taikomas gabenant, surenkant ir išmontuojant mašinas.

Mašinos ir kėlimo reikmenys turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis būtų išvengta gedimų dėl elementų nuovargio arba susidėvėjimo.

Naudojamos medžiagos turi būti parenkamos pagal gamintojo numatomą darbo aplinką, ypatingą dėmesį atkreipiant į atsparumą korozijai, dilimui, smūgiams, ribines temperatūras, nuovargį, trapumą ir senėjimą.

Mašinos ir kėlimo įranga turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad išlaikytų perkrovą statinio bandymo metu be liekamųjų deformacijų ar akivaizdžių defektų. Skaičiuojant atsparumą, turi būti atsižvelgta į statinio bandymo koeficiento, parinkto reikiamam saugos lygiui užtikrinti, dydį. Šio koeficiento dydis dažniausiai yra toks:

Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad negestų, kai atliekant dinaminius bandymus naudojama didžiausia darbinė apkrova, padauginta iš dinaminio bandymo koeficiento. Šis dinaminio bandymo koeficientas parenkamas taip, kad garantuotų reikiamą saugos lygį; jis paprastai yra 1,1. Dažniausiai bandymai atliekami gamintojo nurodytais vardiniais greičiais. Jeigu mašinos valdymo sistema leidžia vienu metu atlikti keletą judesių, tai bandymai turi būti atliekami nepalankiausiomis sąlygomis, dažniausiai derinant susijusius judėjimus.

4.1.2.4. Skridiniai, būgnai, krumpliaračiai, lynai ir grandinės.

Skridinių, būgnų ir krumpliaračių skersmuo turi atitikti lynų ar grandinių, su kuriais jie gali būti įrengiami, matmenis.

Būgnai ir krumpliaračiai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įmontuoti taip, kad su jais įrengti lynai ar grandinės galėtų aplink juos vyniotis nenukrisdami.

Lynai, tiesiogiai naudojami krovinio kėlimui ar išlaikymui, turi būti be jokių sandūrų, išskyrus tas, kurios yra jų galuose. Tačiau lynų sandūros galimos įrangoje, kurią pagal jos paskirtį numatoma reguliariai keisti pagal naudojimo reikmes.

Ištisinių lynų ir jų antgalių darbo koeficientas turi būti parinktas taip, kad užtikrintų reikiamą saugos lygį. Paprastai šis koeficientas lygus 5.

Kėlimo grandinių darbinis koeficientas turi būti parinktas taip, kad užtikrintų reikiamą saugos lygį. Paprastai šis koeficientas lygus 4.

Norint patikrinti, ar yra pasiektas reikiamas darbo koeficientas, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas privalo atlikti arba turėti kitų atliktus reikalingus kiekvieno tipo grandinės ir lyno, tiesiogiai naudojamų kroviniui kelti, bei lyno antgalių bandymus.

4.1.2.5. Kėlimo reikmenys ir jų sudedamosios dalys.

Kėlimo reikmenys ir jų sudedamosios dalys, atsižvelgiant į jų nuovargio ir senėjimo procesus, turi būti surūšiuotos pagal darbinių ciklų skaičių, atitinkantį jų laukiamą ilgaamžiškumą, kiek nustatyta naudojimo sąlygose.

Be to:

4.1.2.6. Judėjimo valdymas.

Judėjimą valdantys įtaisai turi veikti taip, kad mašina, ant kurios jie įtaisyti, būtų saugi.

4.1.2.7. Krovinių judėjimas juos perkeliant.

Mašinos darbo zona turi būti įrengta taip, kad kuo geriau būtų matomos judančių dalių trajektorijos, siekiant išvengti galimų susidūrimų su žmonėmis, įranga ar kitomis mašinomis, manevruojančioms tuo pačiu metu ir galinčioms sukelti pavojų.

Valdomus krovinius keliančios mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad judantis krovinys, gabenimo talpa ar atsvaras, jei toks yra, nesužeistų žmonių.

4.1.2.8. Stacionariose aikštelėse sustojančios mašinos.

4.1.2.8.1. Gabenimo talpos judėjimas.

Stacionariose aikštelėse sustojančios mašinos pakeliui į aikštelę ir joje turi būti valdomos standžiai. Žirklinio pakėlimo sistemos taip pat laikomos standžiai valdomomis.

4.1.2.8.2. Patekimas į gabenimo talpą.

Jei į gabenimo talpą yra įėjimas žmonėms, mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad įeinant į gabenimo talpą nejudėtų, ypač ją pakraunant ar iškraunant.

Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad lygių skirtumas tarp gabenimo talpos ir aptarnaujamos aikštelės nekeltų rizikos suklupti.

4.1.2.8.3. Rizika dėl susilietimo su judančia gabenimo talpa.

Kur būtina, kad įvykdyti 4.1.2.7 punkto antroje pastraipoje išdėstyti reikalavimai, įprasto darbo metu gabenimo zona turi būti neprieinama.

Kai patikrinimo ar priežiūros metu yra rizika, kad po gabenimo talpa ar virš jos esantys žmonės gali būti suspausti tarp gabenimo talpos ir nejudančių stacionarių dalių, turi būti numatyta pakankamai laisvos vietos, panaudojant saugumo saleles arba įmontuojant gabenimo talpos judėjimą blokuojančius mechaninius įtaisus.

4.1.2.8.4. Rizika, kurią kelia nuo gabenimo talpos krintantys kroviniai.

Kur yra rizika, kad nuo gabenimo talpos gali nukristi krovinys, mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta šios rizikos.

4.1.2.8.5. Aikštelės.

Turi būti pašalinta rizika dėl aikštelėje esančių žmonių susilietimo su judančia gabenimo talpa ar kitomis judančiomis dalimis.

Kur yra rizika, kad žmogus gali įkristi į judėjimo zoną, kai gabenimo talpos nėra aikštelėje, siekiant išvengti šios rizikos turi būti įrengti apsaugai. Šie apsaugai neturi atsidaryti judėjimo zonos kryptimi. Juose turi būti įrengti blokuojantys įtaisai, valdomi priklausomai nuo gabenimo talpos padėties, kurie apsaugo:

4.1.3. Atitikimas paskirčiai.

Prieš kėlimo mašinai ar kėlimo reikmenims pateikiant į rinką ar pirmą kartą pradedant juos naudoti, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi imtis reikalingų priemonių arba būti tas priemones įvykdęs, kad kėlimo reikmenys ir parengtos darbui mašinos – nesvarbu, ar jos valdomos rankiniu būdu, ar variklinės – galėtų saugiai atlikti nustatytąsias funkcijas.

4.1.2.3 punkte nurodyti statiniai ir dinaminiai bandymai turi būti atlikti visoms kėlimo mašinoms, parengtoms naudojimui.

Kai mašina negali būti surinkta gamintojo patalpose ar jo įgaliotojo atstovo patalpose, turi būti imamasi atitinkamų priemonių jų naudojimo vietoje. Paprastai priemonės gali būti priimamos arba gamintojo patalpose, arba naudojimo vietoje.

4.2. Reikalavimai mašinoms, kurios nėra valdomos rankiniu būdu.

4.2.1. Judėjimų valdymas.

Veikimą palaikantieji valdymo įtaisai turi būti naudojami mašinos ar jos įrangos judėjimui valdyti. Tačiau daliniams arba visiems judesiams atlikti, kai nėra jokio keliamo krovinio ar mašinos susidūrimo rizikos, šie įtaisai gali būti pakeisti valdymo įtaisais, automatiškai nustatančiais sustojimus iš anksto pasirinktuose lygiuose, operatoriui nevaldant veikimą palaikančiojo valdymo įtaiso.

4.2.2. Krovimo valdymas.

Mašina, kurios didžiausia darbinė apkrova yra ne mažesnė kaip 1000 kg masės krovinio kėlimas ar kurių apvirtimo momentas ne mažesnis kaip 40 000 Nm, turi turėti įrengtus įtaisus, kurie įspėtų vairuotoją ir neleistų pavojingai pajudėti, kai: