← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

Trumpai

Šis įsakymas keičia ankstesnį įsakymą dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo, siekiant suderinti Lietuvos teisę su Europos Sąjungos direktyva dėl mašinų saugos. Jis nustato esminius sveikatos ir saugos reikalavimus mašinoms, siekiant apsaugoti žmones, gyvūnus ir turtą.

Ką jis reguliuoja

Kam jis rūpi

Pagrindiniai punktai

📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2000 M. KOVO 6 D. ĮSAKYMO NR. 28 „DĖL TECHNINIO REGLAMENTO „MAŠINŲ SAUGA“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. gruodžio 5 d. Nr. A1-350 Vilnius 1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 23-601): 1.1. Išdėstau preambulę taip: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 92-2542) 6 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1482 „Dėl institucijų, įgaliotų tvirtinti privalomuosius produktų saugos reikalavimus“ (Žin., 1999, Nr. 114-3304; 2002, Nr. 64-2588) 1.2 punktu ir įgyvendindama Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gegužės 17 d. direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti direktyvą 95/16/EB (OL 2006 L 157, p. 24): 1.2. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintą techninį reglamentą „Mašinų sauga“ nauja redakcija (pridedama). 2. Nustatau, kad: 2.1. šio įsakymo 1.2 punktas įsigalioja nuo 2009 m. gruodžio 29 d.; 2.2. iki 2011 m. birželio 29 d. leidžiama pateikti į rinką ir pradėti naudoti nešiojamąsias tvirtinimo šoviniais ir kitas smūgines mašinas, kurios atitinka Europos Bendrijos valstybių narių nacionalines nuostatas, galiojusias prieš priimant Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gegužės 17 d. direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti direktyvą 95/16/EB (OL 2006 L 157, p. 24). 3. Pavedu Valstybinei darbo inspekcijai kontroliuoti, kaip mašinos, skirtos naudoti tik profesionaliems operatoriams, atitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ nuostatas, konsultuoti, aiškinti, rengti seminarus techninio reglamento taikymo klausimais. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                  VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (2007 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. A1-350 redakcija) TECHNINIS REGLAMENTAS MAŠINŲ SAUGA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Dėl rizikos, kylančios naudojant mašinas, būtina užtikrinti žmonių sveikatą ir saugą, ypač darbininkų ir vartotojų, o kur taikytina – ir naminių gyvulių bei turto saugą. Siekiant garantuoti mašinų saugą, turėtų būti laikomasi esminių sveikatos ir saugos reikalavimų. Todėl saugių mašinų projektavimas ir gamyba, jų atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, taip pat mašinų tinkamas montavimas ir priežiūra, laikantis nustatytų reikalavimų, gali sumažinti daugybės nelaimingų atsitikimų, sukeltų naudojant mašinas, socialinius kaštus. 2. Techninis reglamentas „Mašinų sauga“ (toliau vadinama – Reglamentas) perkelia į Lietuvos teisę Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gegužės 17 d. direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų ir iš dalies keičiant direktyvą 95/16/EB (toliau vadinama – Mašinų direktyva 2006/42/EB). Mašinų direktyva 2006/42/EB nustato į Europos Bendrijos rinką pateikiamų ir (arba) atiduodamų naudoti Europos Bendrijoje esančiam galutiniam naudotojui į jos taikymo sritį patenkančių gaminių: – esminius bendrai taikomus sveikatos ir saugos reikalavimus, papildytus savitais reikalavimais tam tikroms gaminių kategorijoms; – atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras; – reikalavimus paskelbtosioms (notifikuotoms) atitikties įvertinimo įstaigoms; – reikalavimus rinkos priežiūrai vykdyti. 3. Gaminių, patenkančių į Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį, gamintojai yra atsakingi už savo gaminių atitikties šios direktyvos nuostatoms patvirtinimą. II. TAIKYMO SRITIS 4. Mašinų direktyva 2006/42/EB taikoma šiems šio Reglamento 6 punkte apibrėžtiems gaminiams: 4.1. mašinoms; 4.2. sukeičiamajai įrangai; 4.3. saugos gaminiams; 4.4. kėlimo įrangai; 4.5. grandinėms, lynams ir austiniams diržams; 4.6. nuimamiesiems mechaniniams pavarų įtaisams; 4.7. iš dalies užbaigtoms mašinoms. 5. Į Mašinų direktyvos 2006/42/EB ir šio Reglamento taikymo sritį nepatenka: 5.1. saugos gaminiai, skirti naudoti kaip atsarginės dalys tokiems pat saugos gaminiams pakeisti ir tiekiami originalios mašinos gamintojo; 5.2. įrengimai, skirti naudoti atrakcionų aikštėse ir (arba) pramogų parkuose; 5.3. mašinos specialiai suprojektuotos ar pateiktos naudoti branduoliniams tikslams, kurios, gedimo atveju, gali skleisti radioaktyvų spinduliavimą; 5.4. ginklai, įskaitant šaunamuosius; 5.5. šios transporto priemonės: 5.5.1. žemės ir miškų ūkio traktoriai dėl rizikos, kurią aprėpia 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir sukeičiamųjų velkamųjų mašinų kartu su jų sistemomis, mazgais ir atskirais techniniais blokais tipo patvirtinimo (OL 2003 L 171), kurią į Lietuvos teisę perkelia „Žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklės“, patvirtintos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-685 „Dėl žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 4-84), išskyrus ant šių transporto priemonių montuojamas mašinas; 5.5.2. motorinės transporto priemonės ir jų priekabos, kurias aprėpia 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimu, suderinimo (OL 1970 L 42), kurią į Lietuvos teisę perkelia „Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklės“, patvirtintos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360) ir „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), išskyrus ant šių transporto priemonių montuojamas mašinas; 5.5.3. transporto priemonės, kurias aprėpia 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/ EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo (OL 2002 L 124), kurią į Lietuvos teisę perkelia „Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklės“, patvirtintos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360) ir „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), išskyrus ant šių transporto priemonių montuojamas mašinas; 5.5.4. tik varžyboms skirtos motorinės transporto priemonės; 5.5.5. oru, vandeniu bei geležinkeliu judančios transporto priemonės, išskyrus ant šių transporto priemonių montuojamas mašinas; 5.6. jūriniai laivai ir mobilieji jūriniai įrenginiai bei šiuose laivuose ir (arba) įrenginiuose įmontuotos mašinos; 5.7. kariuomenės ar policijos tikslams specialiai suprojektuotos ir pagamintos mašinos; 5.8. specialiai tyrimams sukonstruotos ir pagamintos mašinos, skirtos laikinai naudoti laboratorijose; 5.9. kasyklų lynų vyniojimo mechanizmai; 5.10. mašinos, skirtos atlikėjams judėti meninių spektaklių metu; 5.11. elektrotechniniai ir elektronikos gaminiai, priklausantys toliau nurodytoms sritims, tiek, kiek jiems taikoma 1973 m. vasario 19 d. Tarybos direktyva 73/23/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo (OL 1973 L 77), kurią į Lietuvos teisę perkelia „Elektrotechninių gaminių saugos techninis reglamentas“, patvirtintas ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 351/61 „Dėl Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2663; 2001, Nr. 54-1932): 5.11.1. buitiniai prietaisai, skirti naudoti namų ūkyje; 5.11.2. garso ir vaizdo aparatūra; 5.11.3. informacinių technologijų įranga; 5.11.4. įprastos biurų mašinos; 5.11.5. žemos įtampos paskirstymo ir valdymo įrenginiai; 5.11.6. elektriniai varikliai; 5.12. šių tipų aukštos įtampos elektrotechniniai gaminiai: 5.12.1. paskirstymo ir valdymo įrenginiai; 5.12.2. transformatoriai. 6. Mašinų direktyvoje 2006/42/EB mašinomis pavadinti šio Reglamento 4.1–4.6 punktuose išvardyti gaminiai. Turi būti naudojamos šios sąvokos: 6.1. mašina: 6.1.1. surinktas gaminys, kuriame įtaisyta arba numatoma įtaisyti kita pavaros sistema, nei tiesiogiai taikoma žmogaus ar gyvūnų jėga, sudarytas iš sujungtų detalių arba sudėtinių dalių, iš kurių bent viena juda ir kurios bendrai sujungtos konkrečiai panaudoti; 6.1.2. 6.1.1 punkte nurodytas surinktas gaminys tik be sudėtinių dalių jam prijungti naudojimo vietoje arba prie energijos ir judesio šaltinių; 6.1.3. 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nurodytas surinktas gaminys, paruoštas įmontuoti ir galintis veikti esant tokiai būsenai tik tada, kai sumontuotas ant transporto priemonės arba įmontuotas pastate arba statinyje; 6.1.4. gaminiai, surinkti iš 6.1.1, 6.1.2, ir 6.1.3 punktuose nurodytų mašinų arba šio Reglamento 4.7 punkte nurodytų iš dalies užbaigtų mašinų, kurios, siekiant to paties tikslo, yra sumontuotos ir valdomos taip, kad jos veiktų kaip integruota visuma; 6.1.5. surinktas gaminys, sudarytas iš sujungtų detalių ar sudėtinių dalių, iš kurių bent viena juda ir kurios bendrai sujungtos kroviniams kelti, ir kurių vienintelis energijos šaltinis yra tiesiogiai taikoma žmogaus jėga. 6.2. sukeičiamoji įranga – tai įtaisas, kuris po mašinos ar traktoriaus atidavimo naudoti paties operatoriaus sujungiamas su mašina ar traktoriumi, kad pakeistų jų veikimą ar priskirtų naują funkciją tiek, kiek ši įranga nėra įrankis; 6.3. saugos įranga – tai sudėtinė dalis: 6.3.1. kuri skirta saugos funkcijai atlikti ir 6.3.2. kuri į rinką pateikiama savarankiškai, ir 6.3.3. kurios gedimas ir (arba) veikimo sutrikimas kelia pavojų žmonių saugumui, ir 6.3.4. kuri nėra būtina, kad mašina veiktų, arba kuri gali būti pakeista įprastomis sudėtinėmis dalimis, norint, kad mašina veiktų. Saugos įrangos pavyzdinis sąrašas pateiktas šio Reglamento 5 priede, kuris gali būti atnaujinamas pagal 25 punkto nuostatas; 6.4. kėlimo reikmenys – tai prie kėlimo mašinos netvirtinama ir leidžianti laikyti krovinį sudėtinė dalis ar įranga, kuri dedama tarp mašinos ir krovinio arba ant paties krovinio arba kuri skirta sudaryti neatsiejamą krovinio dalį ir kuri į rinką pateikiamas atskirai. Stropai ir jų sudėtinės dalys taip pat laikomi kėlimo reikmenimis; 6.5. grandinės, lynai ir austiniai diržai – tai grandinės, lynai ir austiniai diržai, suprojektuoti ir pagaminti kėlimo tikslams, kaip kėlimo mašinų ar kėlimo įrangos detalės; 6.6. nuimamasis mechaninis pavaros įtaisas – tai nuimama sudėtinė dalis, skirta galingumui perduoti tarp savaeigės mašinos ar traktoriaus ir kitos mašinos, sujungiant jas prie pirmų nejudamų atramų. Kai šis įtaisas pateikiamas į rinką su apsaugu, tai turi būti laikoma vienu produktu; 6.7. iš dalies užbaigta mašina – tai surinktas gaminys, kuris bemaž yra mašina, tačiau kuris pats savarankiškai neturi konkretaus panaudojimo. Pavaros sistema yra iš dalies užbaigta mašina. Iš dalies užbaigta mašina skirta tik įmontuoti į kitą mašiną arba sujungti ją su kita mašina arba su kita iš dalies užbaigta mašina ar įranga, tokiu būdu sudarant mašiną, kuriai taikomos Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatos; 6.8. pateikimas į rinką – tai sudarymas galimybės pirmą kartą įsigyti Europos Bendrijoje mašiną ar iš dalies užbaigtą mašiną, siekiant jas platinti arba naudoti už atlygį arba nemokamai; 6.9. gamintojas – tai bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris projektuoja ir (arba) gamina mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, bei atsako, kad šios mašinos ar iš dalies užbaigtos mašinos atitiktų Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, siekiant savo vardu ar prekiniu ženklu jas pateikti į rinką arba naudoti pačiam. Nesant pirmiau apibrėžto gamintojo, bet koks fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis į rinką ar atiduodantis naudoti mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, turi būti laikomas gamintoju; 6.10. įgaliotasis atstovas – tai bet koks Europos Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, turintis gamintojo raštišką leidimą vykdyti jo vardu visus arba dalį įpareigojimų bei formalumų, susijusių su Mašinų direktyva 2006/42/EB; 6.11. pradėjimas naudoti – tai mašinų, patenkančių į Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį, panaudojimas pagal paskirtį Europos Bendrijoje pirmą kartą; 6.12. darnusis standartas – tai standartizacijos organizacijų, būtent Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) arba Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) patvirtinta neprivaloma techninė specifikacija, parengta Europos Komisijos pavedimu, išduotu vadovaujantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB (OL 1998 L 204), nustatančia informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką. 7. Jei mašinų keliamus ir šio Reglamento 1 priede nurodytus pavojus visiškai ar iš dalies aprėpia kiti specialias Europos Bendrijos direktyvas į Lietuvos teisę perkeliantys teisės aktai, tai tokioms mašinoms dėl tokių pavojų šis Reglamentas netaikomas arba nustoja būti taikomas nuo šias specialias Europos Bendrijos direktyvas į Lietuvos teisę perkeliančių teisės aktų įsigaliojimo datos. III. RINKOS PRIEŽIŪRA 8. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Inspekcija) ir Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) pagal kompetenciją turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad mašinos galėtų būti pateikiamos į rinką ir (arba) atiduodamos naudoti tik tada, kai atitinka taikytinas Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai, o kur taikytina, naminiams gyvūnams ir turtui, kai yra tinkamai sumontuotos ir prižiūrimos bei naudojamos pagal paskirtį arba tokiomis aplinkybėmis, kurios gali būti pagrįstai numanytos. Valstybinė darbo inspekcija kontroliuoja, ar mašinos, skirtos naudoti tik profesionaliems operatoriams, atitinka šio punkto nuostatas, o Inspekcija kontroliuoja mašinas, kurias gali naudoti ir ne profesionalūs operatoriai, t. y. vartotojai, ar jos atitinka šio punkto nuostatas. 9. Inspekcija turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad iš dalies užbaigtos mašinos galėtų būti pateikiamos į rinką tik tada, kai atitinka taikytinas Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas. 10. Inspekcijos uždaviniai, struktūra bei įgaliojimai šio Reglamento 8 ir 9 punktų nuostatoms vykdyti apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose nuostatuose. Apie juos, taip pat apie visus tolesnius jų pakeitimus pranešama Europos Komisijai bei kitoms valstybėms narėms. 11. Valstybinės darbo inspekcijos uždaviniai, struktūra bei įgaliojimai šio Reglamento 8 punkto nuostatoms vykdyti apibrėžti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme. IV. PATEIKIMAS Į RINKĄ IR PRADĖJIMAS NAUDOTI 12. Prieš pateikdamas į rinką mašiną ir (arba) atiduodamas ją naudoti, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi: 12.1. užtikrinti, kad ji atitiktų taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nurodytus šio Reglamento 1 priede; 12.2. užtikrinti, kad būtų prieinama techninė byla, nurodyta šio Reglamento 7 priedo A dalyje; 12.3. detaliai parengti būtiną informaciją, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijas; 12.4. atlikti atitinkamas atitikties įvertinimo procedūras pagal šio Reglamento 34–37 punktus; 12.5. parengti EB atitikties deklaraciją pagal šio Reglamento 2 priedo A dalį ir užtikrinti, kad ji būtų pridėta prie mašinos; 12.6. pažymėti mašiną CE ženklu, kaip reikalauja šio Reglamento 47–49 punktai. 13. Šio Reglamento 34–37 punktuose nurodytoms procedūroms atlikti gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi turėti arba turi galėti naudotis priemonėmis, būtinomis užtikrinti, kad mašina atitiktų šio Reglamento 1 priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. 14. Kai mašinai taip pat taikomi ir kitas Europos Bendrijos direktyvas į Lietuvos teisę perkeliantys teisės aktai, susiję su kitais aspektais bei nustatantys žymėjimą CE ženklu, toks žymėjimas turi reikšti, kad mašina taip pat atitinka šias kitas direktyvas į Lietuvos teisę perkeliančių teisės aktų nuostatas. Tačiau, kai šias kitas Europos Bendrijos direktyvas į Lietuvos teisę perkeliantys teisės aktai leidžia gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui pereinamuoju laikotarpiu pasirinkti taikomą sistemą, žymėjimas CE ženklu reiškia, kad atitinka tik tų direktyvų nuostatas, kurias taiko gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas. Duomenys apie taikytas direktyvas, kaip paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bei šias direktyvas į Lietuvos teisę perkeliančiuose teisės aktuose, turi būti pateikti EB atitikties deklaracijoje. 15. Prieš pateikdamas į rinką iš dalies užbaigtą mašiną, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi užtikrinti, jog yra: 15.1. parengta šio Reglamento 7 priedo B dalyje nurodyta atitinkama techninė dokumentacija; 15.2. parengtos šio Reglamento 6 priede nurodytos surinkimo instrukcijos; 15.3. parengta šio Reglamento 2 priedo B dalyje nurodyta įmontavimo deklaracija. 16. Surinkimo instrukcijos ir įmontavimo deklaracija turi būti pateikiamos kartu su iš dalies užbaigtomis mašinomis, o kai šios mašinos įmontuojamos į užbaigtą mašiną, turi sudaryti šios mašinos techninės bylos dalį. V. JUDĖJIMO LAISVĖ 17. Inspekcija ir Valstybinė darbo inspekcija neturi drausti, riboti ar kliudyti Lietuvoje pateikti į rinką ir (arba) atiduoti naudoti mašinas, kurios atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas. 18. Inspekcija neturi drausti, riboti ar kliudyti Lietuvoje pateikti į rinką iš dalies užbaigtas mašinas, kurių gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas pagal šio Reglamento 2 priedo II skyrių parengia įmontavimo deklaraciją ir pareiškia, jog jos turi būti įmontuotos į mašinas arba sujungtos su kitomis iš dalies užbaigtomis mašinomis, kad sudarytų mašiną. 19. Prekybos mugėse, parodose, per demonstravimus ir kitur Inspekcija ir Valstybinė darbo inspekcija neturi drausti eksponuoti mašinų ar iš dalies užbaigtų mašinų, kurios neatitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatų, jei matomas ženklas aiškiai parodo, kad jos neatitinka ir jų negalima įsigyti tol, kol nebus pasiekta jų atitiktis. Demonstruojant šias atitikties neturinčias mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, demonstruojantys asmenys turi imtis reikiamų saugos priemonių žmonių saugumui užtikrinti. VI. ATITIKTIES PRIELAIDA IR DARNIEJI STANDARTAI 20. Mašinos, pažymėtos ženklu CE ir turinčios pridėtą EB atitikties deklaraciją, kurios turinys nurodytas šio Reglamento 2 priedo I skyriuje, laikomos atitinkančiomis Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas. 21. Mašinos, pagamintos laikantis atitikties darniesiems standartams, nuorodos į kuriuos buvo išspausdintos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikomos atitinkančiomis esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos aprėpia šie darnieji standartai. Nuorodas į darniuosius standartus Europos Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 22. Kai Inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, gamintojai, atitikties įvertinimo įstaigos ir kiti suinteresuoti asmenys mano, kad darnusis standartas nevisiškai atitinka šio Reglamento 1 priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos jis aprėpia, jie turi išdėstyti savo motyvus, nurodyti šio neatitikimo priežastis, pateikti nuomonę apie manomą darniojo standarto neatitikimą ir, suderinę su Lietuvos standartizacijos departamentu prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – LSD), atsakingu už Direktyvos 98/34/EB įgyvendinimą, apie tai pranešti Lietuvos atstovui Komitete, įsteigtame prie Europos Komisijos pagal Direktyvą 98/34/EB, o šis turi pateikti šį klausimą spręsti Komitetui. Jeigu Europos Komisija mano, kad darnusis standartas nevisiškai atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB 1 priede (šio Reglamento 1 priedas) nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos jis aprėpia, Komisija taip pat pateikia klausimą Komitetui, įsteigtam pagal Direktyvą 98/34/EB. Vadovaujantis Mašinų direktyva 2006/42/EB, minėtas Komitetas turi pareikšti savo nuomonę nedelsdamas, o Europos Komisija, atsižvelgdama į Komiteto nuomonę, turi nuspręsti skelbti, neskelbti, skelbti su apribojimais, palikti, palikti su apribojimais ar pašalinti susieto darniojo standarto nuorodinį žymenį iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio. LSD su Komiteto nuomone bei Europos Komisijos sprendimu supažindina klausimą pateikusį asmenį. 23. LSD turi imtis tinkamų priemonių, kad leistų socialiniams partneriams, dalyvaujantiems Standartizacijos technikos komitetų, veikiančių prie LSD, veikloje, nacionaliniu lygmeniu daryti įtaką rengiant ir tikrinant darniuosius standartus. VII. TIKSLINĖS PRIEMONĖS 24. Vadovaujantis Europos Tarybos 1999 m. birželio 28 d. sprendimu 1999/468/EB (OL 1999 L 184), nustatančiu Europos Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, Europos Komisijai spręsti Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo klausimus padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas (toliau vadinama – Komitetas), kuriam pirmininkauja Europos Komisijos atstovas. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria Lietuvos atstovą į šį Komitetą. 25. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 8 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį Europos Komisija gali imtis bet kokių priemonių nuostatoms, susijusioms su šiais dalykais, įgyvendinti: – saugos gaminių orientaciniam sąrašui, nurodytam šio Reglamento 6.3 punkte ir pateiktam šio Reglamento 5 priede, atnaujinti; – šio Reglamento 27 punkte nurodytoms galinčioms kelti pavojų mašinoms pateikti į rinką apriboti. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 22 straipsnio 3 dalį nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai. 26. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 8 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 2 dalį Europos Komisija gali imtis bet kokių priemonių, susijusių su Mašinų direktyvos 2006/42/EB perkėlimu ir taikymu praktikoje, įskaitant priemones, būtinas valstybių narių bendradarbiavimui tarpusavyje ir su Europos Komisija užtikrinti, kaip numatyta šio Reglamento 56 ir 57 punktuose. 27. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 9 straipsnį: 27.1. kai Europos Komisija, laikydamasi Mašinų direktyvos 2006/42/EB 10 straipsnyje (šio Reglamento 22 punktas) nurodytos tvarkos, nusprendžia, kad darnusis standartas nevisiškai atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB 1 priede (šio Reglamento 1 priedas) nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos jis aprėpia, Europos Komisija gali imtis priemonių, įpareigojančių valstybes nares uždrausti arba riboti pateikti į rinką mašinas, kurių techninės savybės kelia pavojų dėl trūkumų standarte, arba taikyti tokioms mašinoms specialias sąlygas; 27.2. kai Europos Komisija, laikydamasi Mašinų direktyvos 2006/42/EB 11 straipsnyje (šio Reglamento 28–33) punktai) nustatytos tvarkos, nusprendžia, kad valstybės narės taikoma priemonė yra pagrįsta, Europos Komisija gali imtis priemonių, įpareigojančių valstybes nares uždrausti arba riboti pateikti į rinką mašinas, keliančias tokį pat pavojų dėl jų techninių savybių, arba taikyti tokioms mašinoms specialias sąlygas; 27.3. Kiekviena valstybė narė gali prašyti Europos Komisijos ištirti būtinumą priimti priemones, nurodytas Mašinų direktyvos 2006/42/EB 9 straipsnio 1 dalyje (šio Reglamento 27.1 ir 27.2 papunkčiai); 27.4. Mašinų direktyvos 2006/42/EB 9 straipsnio 1 dalyje (šio Reglamento 27.1 ir 27.2 papunkčiai) nurodytais atvejais Europos Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, nurodydama priemones, kurių ji ketina imtis, siekdama Europos Bendrijos lygmeniu užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir saugos lygį. Tinkamai atsižvelgdama į šių konsultacijų rezultatus, Europos Komisija Mašinų direktyvos 2006/42/EB 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priima reikiamas priemones. VIII. RINKOS APSAUGOS NUOSTATOS 28. Kai Inspekcija ar Valstybinė darbo inspekcija įsitikina, kad Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo srities aprėpiamos mašinos, pažymėtos CE ženklu ir turinčios pridėtą EB atitikties deklaraciją bei naudojamos pagal paskirtį arba tokiomis aplinkybėmis, kurias galima pagrįstai numanyti, gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai, o kur taikytina ir naminiams gyvūnams ar turto išsaugojimui, jos turi imtis tinkamų priemonių pašalinti šias mašinas iš rinkos bei taip pat uždrausti pateikti į rinką ir (arba) atiduoti naudoti šias mašinas arba apriboti jų laisvą judėjimą. 29. Inspekcija turi nedelsdama pranešti Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai prie Teisingumo ministerijos, kuri praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas pagal šio Reglamento 28 punktą taikytas priemones, nurodydama priimto sprendimo priežastis, ir ypač, ar atitikties nėra dėl to, kad: – neatitinka 12.1 punkte nurodytų esminių reikalavimų; – neteisingai taikomi darnieji standartai, nurodyti šio Reglamento 21 punkte; – yra netikslumų pačiuose darniuosiuose standartuose, nurodytuose šio Reglamento 21 punkte. 30. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 11 straipsnio 3 dalį Europos Komisija, gavusi šio Reglamento 29 punkte nurodytą pranešimą, nedelsdama pradeda konsultuotis su atitinkamomis šalimis. Po šių konsultacijų Europos Komisija svarsto, ar valstybės narės taikomos priemonės yra pagrįstos, ar ne, ir apie savo sprendimą praneša valstybei narei, kuri ėmėsi iniciatyvos, kitoms valstybėms narėms ir gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui. 31. Kai pagal šio Reglamento 28 punktą taikoma priemonė grindžiama netikslumais darniuosiuose standartuose ir kai valstybė narė, kuri ėmėsi šios priemonės, laikosi savo nuomonės, Europos Komisija arba valstybė narė (Lietuvos Respublikoje – Inspekcija) turi pradėti šio Reglamento 22 punkte nurodytą procedūrą. 32. Kai mašinos neatitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB reikalavimų, tačiau pažymėtos CE ženklu, Inspekcija ar Valstybinė darbo inspekcija turi imtis tinkamų veiksmų prieš tuos, kurie žymėjo šiuo ženklu, o Inspekcija apie tai praneša Europos Komisijai. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 11 straipsnio 5 dalį Europos Komisija tai turi pranešti kitoms valstybėms narėms. 33. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 11 straipsnio 6 dalį Europos Komisija turi užtikrinti, kad valstybės narės būtų informuojamos apie šio Reglamento 28–32 punktuose nurodytų procedūrų vykdymą ir rezultatus. IX. MAŠINOS ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS 34. Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, siekdamas patvirtinti, kad mašinos atititinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, turi taikyti vieną iš šio Reglamento 35–37 punktuose nurodytų atitikties įvertinimo procedūrų. 35. Kai mašina nėra nurodyta šio Reglamento 4 priede, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas atitikčiai įvertinti turi taikyti mašinos gamybos vidinių tikrinimų procedūrą, nustatytą šio Reglamento 8 priede. 36. Kai mašina yra nurodyta šio Reglamento 4 priede ir pagaminta pagal šio Reglamento 21 punkte nurodytus darniuosius standartus ir jeigu šie standartai apima visus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi taikyti vieną iš šių procedūrų: – atitikties įvertinimo procedūrą, atlikdamas mašinos gamybos vidinius tikrinimus, nustatytus šio Reglamento 8 priede; – EB tipo tyrimo procedūrą, nustatytą šio Reglamento 9 priede, taip pat mašinos gamybos vidinius tikrinimus, nustatytus šio Reglamento 8 priede; – pilną kokybės užtikrinimo procedūrą, nustatytą šio Reglamento 10 priede. 37. Kai mašina yra nurodyta šio Reglamento 4 priede ir pagaminta nesilaikant šio Reglamento 21 punkte nurodytų darniųjų standartų arba jų laikytasi tik iš dalies, taip pat jei darnieji standartai apima ne visus taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus arba jei nagrinėjamai mašinai nėra darniųjų standartų, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas taiko vieną iš šių procedūrų: – EB tipo tyrimo procedūrą, nustatytą šio Reglamento 9 priede, taip pat mašinos gamybos vidinius tikrinimus, nustatytus šio Reglamento 8 priede; – pilną kokybės užtikrinimo procedūrą, nustatytą šio Reglamento 10 priede. X. PASKELBTOSIOS (NOTIFIKUOTOSIOS) ĮSTAIGOS 38. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša Ūkio ministerijai, kuri turi pranešti Europos Komisijai bei kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, kurias Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskyrė atlikti šio Reglamento 36 ir 37 punktuose nurodytą atitikties įvertinimą pateikiant mašinas į rinką, taip pat konkrečias atitikties įvertinimo procedūras ir mašinų kategorijas, kurioms šios įstaigos buvo paskirtos, bei šioms įstaigoms Europos Komisijos iš anksto suteiktus identifikacinius numerius. Taip pat būtina pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus tolesnius pakeitimus. 39. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi užtikrinti, kad paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos būtų prižiūrimos reguliariai tikrinant, kad jos nuolat atitiktų šio Reglamento 11 priede nustatytus kriterijus. Paprašius paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga turi pateikti visą prašomą informaciją, įskaitant biudžeto dokumentus, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų užtikrinti, jog laikomasi šio Reglamento 11 priedo reikalavimų. 40. Vertinant įstaigas, kurios siekia būti paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos, arba jau paskelbtąsias (notifikuotąsias) įstaigas, taikomi šio Reglamento 11 priede nurodyti kriterijai. 41. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 14 straipsnio 4 dalį, kad būtų paskleista informacija, Europos Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų sąrašą kartu su jų identifikaciniais numeriais ir užduotimis, kurioms jos yra paskirtos. Europos Komisija užtikrina, kad šis sąrašas nuolat būtų atnaujinamas. 42. Atitikties įvertinimo įstaigos, atitinkančios vertinimo kriterijus, nustatytus taikytinuose darniuosiuose standartuose, kurių nuorodiniai žymenys skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi būti laikomos patenkinančiomis atitinkamus šio Reglamento 11 priedo kriterijus. 43. Jei paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė arba nebevykdo taikytinų Mašinų direktyvos 2006/42/EB reikalavimų arba kad EB tipo tyrimo sertifikatas arba kokybės užtikrinimo sistemos patvirtinimas neturėjo būti išduoti, ji, atsižvelgdama į proporcingumo principą ir pateikusi detalius argumentus bei nurodžiusi priežastis, turi sustabdyti ar panaikinti sertifikato ar išduoto patvirtinimo galiojimą arba taikyti jiems apribojimus, išskyrus atvejus, kai gamintojas, įgyvendindamas tinkamas koregavimo priemones, užtikrina, kad atitiktų Mašinų direktyvos 2006/42/EB reikalavimus. Atvejus, kai sustabdomas ar panaikinamas sertifikato ar patvirtinimo galiojimas arba jiems taikomi bet kokie apribojimai, taip pat atvejais, kai gali prireikti Inspekcijos įsikišimo, paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga apie tai turi jai pranešti. Inspekcija nedelsdama turi apie tai pranešti kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Gamintojas paskelbtosios (notifikuotosios) įstaigos ar Inspekcijos veiksmus gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 44. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 14 straipsnio 7 dalį Europos Komisija organizuoja pasikeitimą patirtimi tarp valdžios institucijų, atsakingų valstybėse narėse už paskelbtųjų (notifikuotųjų įstaigų paskyrimą, pranešimą apie jas ir priežiūrą, taip pat tarp paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų, kad būtų koordinuojamas vienodas Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymas. 45. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi nedelsdama atšaukti pranešimą apie paskelbtąją (notifikuotąją) įstaigą, kai tik išsiaiškina: – kad įstaiga jau netenkina šio Reglamento 11 priede nurodytų kriterijų arba – kad įstaiga deramai nevykdo savo pareigų. Apie tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi nedelsdama informuoti Ūkio ministeriją, kuri apie tai praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. XI. MAŠINŲ MONTAVIMAS IR NAUDOJIMAS 46. Laikydamasi Europos Bendrijos įstatymų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali nustatyti tokius reikalavimus, kokie yra būtini, siekiant užtikrinti, kad žmonės, visų pirma darbuotojai, būtų apsaugoti mašinų naudojimo metu, jeigu tai nereiškia, kad šios mašinos yra modifikuojamos šiame Reglamente nenurodytu būdu. XII. ŽYMĖJIMAS CE ŽENKLU 47. Atitikties žymėjimo ženklą CE sudaro didžiosios CE raidės, kaip parodyta šio Reglamento 3 priede. 48. Mašinos pagal šio Reglamento 3 priedą turi būti matomai, įskaitomai ir neištrinamai pažymėtos CE ženklu. 49. Draudžiama mašinas žymėti ženklais, simboliais ir užrašais, kurie dėl savo reikšmės ir formos arba jų abiejų panašumo į ženklą CE gali klaidinti trečiąsias šalis. Mašinos gali būti žymimos bet kuriais kitais ženklais, jeigu taip žymint nesumažėja CE ženklo matomumas, įskaitomumas bei prasmė. XIII. NETEISINGAS ŽYMĖJIMAS 50. Inspekcija bei Valstybinė darbo inspekcija žymėjimą turi laikyti neatitinkančiu reikalavimų: – kai CE ženklu pažymėti gaminiai, kuriems Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatos netaikomos; – kai mašina nepažymėta CE ženklu ir (arba) nėra mašinos EB atitikties deklaracijos; – kai mašina pažymėta kitu nei CE ženklas, kuris yra draudžiamas pagal šio Reglamento 49 punktą. 51. Kai Inspekcija bei Valstybinė darbo inspekcija įsitikina, kad žymėjimas neatitinka taikytinų Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatų, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas įpareigojami pasiekti gaminio atitikimą ir liautis pažeidinėti Mašinų direktyvoje 2006/42/EB nustatytas sąlygas. 52. Jei žymėjimas ir toliau neatitinka reikalavimų, Inspekcija ar Valstybinė darbo inspekcija turi imtis visų tinkamų priemonių, kad apribotų ar uždraustų pateikti į rinką nagrinėjamą gaminį arba užtikrintų, kad jis būtų pašalintas iš rinkos šio Reglamento 28–33 punktuose nustatyta tvarka. XIV. KONFIDENCIALUMAS 53. Nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų nuostatų ir praktikos dėl slaptumo, visos su Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymu susietos šalys ir asmenys privalo informaciją, įgytą vykdant savo užduotis, laikyti konfidencialia. Ypatingai konfidencialia informacija laikomos verslo, komercinės ir profesinės paslaptys, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos atskleidimas būtinas, siekiant užtikrinti žmonių sveikatą ir saugą. 54. Šio Reglamento 53 punkto nuostatos netaikomos su Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymu susietų šalių bei paskelbtųjų (notifikuotųjų) įstaigų įsipareigojimams dėl abipusio informavimo bei įspėjimų išleidimo. 55. Bet kurios priemonės, priimtos Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos, Inspekcijos bei Valstybinės darbo inspekcijos, vykdant šio Reglamento 27.1–27.3 papunkčių ir 28–33 punktų nuostatas, taip pat priimtos Europos Komisijos pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 9 ir 11 straipsnius, turi būti paskelbtos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. XV. VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRADARBIAVIMAS 56. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Inspekcija ir Valstybinė darbo inspekcija turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Komisija, keistis informacija, būtina Mašinų direktyvai 2006/42/EB vienodai taikyti. 57. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 19 straipsnio 2 dalį Europos Komisija koordinuoja vienodą šios direktyvos taikymą bei organizuoja keitimąsi patirtimi tarp kompetentingų valdžios institucijų, atsakingų už rinkos priežiūrą. XVI. TEISINĖS PRIEMONĖS 58. Kiekvienoje pagal Mašinų direktyvą 2006/42/EB taikomoje priemonėje, kuri riboja šios direktyvos taikymo sritimi aprėpiamų mašinų pateikimą į rinką ir (arba) atidavimą naudoti, turi būti nurodoma tiksli priežastis, dėl kurios taikoma priemonė. Inspekcija apie tokią priemonę kaip galima greičiau turi pranešti suinteresuotai šaliai, kuri tuo pačiu turi būti informuota apie teisines priemones, kuriomis ji gali naudotis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus bei apie šiai priemonei taikomus laiko apribojimus. XVII. INFORMACIJOS SKLEIDIMAS 59. Pagal Mašinų direktyvos 2006/42/EB 21 straipsnį Europos Komisija imasi būtinų priemonių, kad tinkama informacija, susijusi su šios direktyvos įgyvendinimu, būtų prieinama. XVIII. SANKCIJOS 60. Sankcijas, taikytinas už šio Reglamento nuostatų pažeidimus, nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324). _________________ Techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1 priedas ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI MAŠINŲ PROJEKTAVIMUI IR GAMYBAI BENDRIEJI PRINCIPAI 1. Mašinų gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi užtikrinti, kad būtų atliktas rizikos įvertinimas tam, kad būtų apibrėžti mašinai taikomi sveikatos ir saugos reikalavimai. Mašinos turi būti projektuojamos ir gaminamos, atsižvelgiant į rizikos įvertinimo rezultatus. Aukščiau minėtu rizikos įvertinimo ir rizikos mažinimo iteratyviniu (nuoseklaus priartėjimo) procesu gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi: – apibrėžti mašinos numatyto naudojimo ir bet kurio iš anksto pagrįstai numatomo jos netinkamo naudojimo ribas; – identifikuoti pavojus, kuriuos gali kelti mašina, ir susijusias pavojingas aplinkybes; – apskaičiuoti riziką, atsižvelgdamas į galimo sužeidimo ar žalos sveikatai sunkumą bei galimybę jiems kilti; – įvertinti riziką, siekdamas nuspręsti, ar, atsižvelgiant į šio Reglamento nuostatas, reikalingas rizikos mažinimas; – pašalinti pavojus ar sumažinti riziką, susijusią su šiais pavojais, taikydamas apsaugines priemones 1.1.2 punkto b papunktyje nustatyta pirmumo seka. 2. Esminiuose sveikatos ir saugos reikalavimuose nustatyti įpareigojimai taikomi tik tada, kai nagrinėjama mašina, naudojama gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo nustatytomis aplinkybėmis arba numatytomis neįprastomis aplinkybėmis, kelia atitinkamą pavojų. Saugos integravimo principai, nurodyti 1.1.2 punkte, ir įpareigojimai dėl mašinos žymėjimo bei instrukcijų, nurodytų 1.7.3 ir 1.7.4 punktuose, taikomi bet kuriuo atveju. 3. Šiame priede nustatyti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai yra privalomi. Tačiau, atsižvelgiant į technikos lygį, gali būti neįmanoma įvykdyti jais nustatytų tikslų. Tuo atveju mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos, siekiant, kiek galima priartėti prie šių tikslų. 4. Šis priedas susideda iš kelių dalių. Pirmoji dalis yra bendra ir taikoma visų rūšių mašinoms. Kitose dalyse apibūdinami tam tikrų rūšių specifiniai pavojai. Vis dėlto šį priedą būtina išnagrinėti visą tam, kad būtumėte tikri dėl visų taikytinų esminių reikalavimų įvykdymo. Projektuojant mašiną priklausomai nuo atlikto pagal šių bendrųjų principų 1 punktą rizikos įvertinimo rezultatų turi būti atsižvelgta į bendrosios dalies reikalavimus ir reikalavimus vienos ar daugiau kitų dalių. 1. ESMINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI 1.1. Bendros pastabos. 1.1.1. Apibrėžimai. Šiame priede: a) pavojus – tai sužeidimo ar žalos sveikatai galimas šaltinis; b) pavojaus zona – tai bet kuri zona mašinoje ir (arba) aplink ją, kurioje žmogų veikia rizika jo sveikatai arba saugai; c) pažeidžiamasis asmuo – tai bet kuris asmuo, visiškai arba iš dalies esantis pavojaus zonoje; d) operatorius – tai asmuo arba asmenys, montuojantys, valdantys, reguliuojantys, prižiūrintys, valantys, remontuojantys arba perkeliantys mašinas; e) rizika – tai sužalojimo ar žalos sveikatai atsiradimo tikimybės ir masto derinys, kuris gali kilti pavojingose aplinkybėse; f) apsaugas – tai mašinos dalis, specialiai naudojama sudaryti konkretų užtvarą materialaus barjero pagalba; g) apsauginis įtaisas – tai įtaisas, kitoks nei apsaugas, kuris vienas arba kartu su apsaugu sumažina riziką; h) numatomasis naudojimas – tai mašinos naudojimas, vadovaujantis naudojimosi instrukcijose pateikta informacija; i) iš anksto numanomas netinkamas naudojimas – tai mašinos naudojimas naudojimosi instrukcijoje nenumatytu būdu, bet kuris gali būti padariniu lengvai nuspėjamo žmogaus elgesio. 1.1.2. Saugos integravimo principai. a) Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų pritaikyta savo funkcijoms, ir, nekeldama rizikos žmonėms, galėtų veikti, būti reguliuojama ir prižiūrima, kai šie veiksmai atliekami pagal numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bet kurį pagrįstai numanomą netinkamą jos naudojimą. Taikomų priemonių tikslu turi būti pašalinimas bet kurios rizikos per visą numatytą mašinos gyvavimo laiką, įskaitant mašinos transportavimo, surinkimo, išardymo ir pavertimo netinkama naudoti bei metalo laužu etapus. b) Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, parinkdamas pačius tinkamiausius būdus, privalo taikyti šiuos principus tokia eilės tvarka: – kiek įmanoma pašalinti arba sumažinti riziką (neatsiejamas saugių mašinų projektavimas ir gamyba); – imtis būtinų apsauginių priemonių dėl rizikos, kurios neįmanoma pašalinti; – informuoti naudotoją apie liekamąją riziką dėl bet kurių priimtų apsauginių priemonių trūkumų, nurodyti, ar reikalingas specialus mokymas ir nustatyti, kokios asmeninės apsaugos priemonės reikalingos. c) Gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, projektuodamas ir gamindamas mašinas bei rengdamas jų instrukcijas, privalo įžvelgti ne tik numatytą mašinų naudojimą, bet taip pat bet kurį pagrįstai numanomą netinkamą jų naudojimą. Mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų negalimas neįprastas jų naudojimas, jei toks naudojimas keltų riziką. Kur taikytina, instrukcijose naudotojo dėmesys turi būti atkreiptas į būdus, kuriais (kurie, kaip parodė patirtis, gali pasitaikyti) mašinos neturi būti naudojamos. d) Mašinos turi būti projektuojamos ir gaminamos atsižvelgiant į suvaržymus, kurie veiktų operatorių dėl būtino ar numatyto asmeninių apsaugos priemonių naudojimo. e) Mašinos turi būti tiekiamos su visa specialiąja įranga ir reikmenimis, būtinais joms saugiai reguliuoti, prižiūrėti ir naudoti. 1.1.3. Medžiagos ir produktai. Medžiagos ar produktai, naudojami mašinoms gaminti, taip pat produktai, susidarantys jas naudojant, neturi kelti pavojaus pažeidžiamų asmenų saugai ar sveikatai. Būtent, kur naudojami skysčiai, mašinos turi būti suprojektuotos ir pagamintos, neleidžiant kilti rizikai dėl pripildymo, naudojimo, utilizavimo bei nutekėjimo. 1.1.4. Apšvietimas Mašina turi būti tiekiama su įmontuotu apšvietimu, tinkančiu numatytam naudojimui, jeigu jo nebuvimas gali sukelti riziką, nepaisant įprasto intensyvumo aplinkoje esančio apšvietimo. Mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad dėl apšvietimo neatsirastų šešėlių zonų, galinčių sukelti trukdymus, kad nebūtų erzinančio apakinimo ir ant judančių dalių nebūtų pavojingų stroboskopinių reiškinių. Vidinėse mašinos dalyse, kurias reikia dažnai patikrinti ir reguliuoti, taip pat priežiūros zonose turi būti įrengtas tinkamas apšviestimas. 1.1.5. Mašinos konstrukcija jos perkėlimui palengvinti. Mašina ar kiekviena jos sudedamoji dalis turi: – turėti saugaus perkėlimo ir transportavimo galimybę, – būti supakuota ar sukonstruota taip, kad ją būtų galima saugiai ir nepažeidžiant sandėliuoti. Mašinos ir (arba) jos sudedamųjų dalių transportavimo metu neturi būti jokios galimybės netikėtiems judėjimams ar pavojams dėl nestabilumo, kai mašina ir (arba) jos sudedamosios dalys yra perkeliamos pagal gamintojo instrukcijas. Kai mašinos arba įvairių jos sudedamųjų dalių svoris, dydis arba forma trukdo jas gabenti rankomis, mašina arba kiekviena sudedamoji dalis turi: – turėti pritvirtintus kėlimo įtaisų prijungimus arba – būti sukonstruota taip, kad šiuos prijungimus būtų galima pritvirtinti, arba – turėti tokią formą, kad būtų galima lengvai pritvirtinti standartinį kėlimo įtaisą. Jeigu mašina ar viena iš jos sudedamųjų dalių yra keliama rankomis, ji turi: – būti lengvai pakeliama arba – turėti įtaisus, pritaikytus saugiam pakėlimui ir nešimui. Įrankių ir (arba) mašinos dalių, kurios net jeigu ir lengvos, tačiau gali būti pavojingos, kėlimui turi būti padaryti specialūs įtaisai. 1.1.6. Ergonomika. Esant numatytoms naudojimo sąlygoms, operatoriaus patiriamas diskomfortas, nuovargis bei fizinė ir psichologinė įtampa turi būti sumažinti iki įmanomo minimumo, atsižvelgiant į ergonomikos principus, tokius kaip: – leidžiančius operatoriaus fizinių matmenų, jėgos ir ištvermės įvairovę, – suteikiančius pakankamai erdvės operatoriaus kūno dalių judesiams, – leidžiančius išvengti mašinos nustatomo darbo tempo, – panaikinančius stebėseną, kuri reikalauja užsitęsusio susikaupimo, – pritaikančius žmogaus/mašinos sąsają prie numatomų operatoriaus charakteristikų. 1.1.7. Darbo vietos. Darbo vieta turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad būtų išvengta bet kurio pavojaus dėl išmetamųjų dujų ir (arba) deguonies trūkumo. Jei mašina numatyta naudoti pavojingoje aplinkoje, keliančioje riziką operatoriaus sveikatai ir saugai, arba jeigu pati mašina sudaro pavojingą aplinką, turi būti imamasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad operatorius turėtų geras darbo sąlygas ir būtų apsaugotas nuo bet kokių iš anksto numanomų pavojų. Kur taikytina, darbo vietoje turi būti įrengta atitinkama kabina, kuri yra suprojektuota, pagaminta ir (arba) aprūpinta taip, kad atitiktų pirmiau išdėstytus reikalavimus. Išėjimas turi leisti greitai pasišalinti. Be to, kai taikytina, avarinis išėjimas turi būti iš anksto įrengtas kitoje, nei įprastas išėjimas, pusėje. 1.1.8. Sėdynė. Kur taikytina ir kai tai leidžia darbo sąlygos, darbo vietos, sudarančios neatsiejamą mašinos dalį, turi būti suprojektuotos taip, kad jose būtų galima įmontuoti sėdynes. Jei numatyta, kad operatorius darbo metu sėdės, o valdymo vieta yra neatsiejama mašinos dalis, sėdynė turi būti pateikiama kartu su mašina. Operatoriaus sėdynė turi sudaryti galimybę jam išlaikyti stabilią padėtį. Be to, sėdynę ir jos atstumą nuo valdymo įtaisų turi būti įmanoma pritaikyti prie operatoriaus. Jei mašinai būdinga vibracija, tai sėdynė turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad iki žemiausio, pagrįstai įmanomo lygio sumažintų operatoriui perduodamą vibraciją. Sėdynės įtvirtinimai turi išlaikyti visas juos veikiančias apkrovas. Kai po operatoriaus kojomis nėra grindų, turi būti įrengti pakojai, padengti slydimui atsparia medžiaga. 1.2. Valdymo sistemos. 1.2.1. Valdymo sistemų sauga ir patikimumas. Valdymo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad neleistų kilti pavojingoms aplinkybėms. Svarbiausia, jos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad: – galėtų atlaikyti numatytas darbines įtampas ir poveikį iš išorės, – valdymo sistemos techninių priemonių ar programinės įrangos gedimas nesudarytų pavojingų aplinkybių, – klaidos valdymo sistemos logikoje nesudarytų pavojingų aplinkybių, – iš anksto pagrįstai numanomos žmogaus klaidos darbo metu nesudarytų pavojingų aplinkybių. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į šiuos dalykus: – mašina neturi netikėtai įsijungti, – mašinos parametrai neturi kisti jos nevaldant, kai šie pakeitimai gali sudaryti pavojingas aplinkybes, – neturi būti trukdoma mašinos sustabdymui, jeigu stabdymo komanda jau buvo duota, – mašinos judančioji dalis ar mašinoje laikomas ruošinys neturi nukristi arba būti išmestas, – automatinis arba rankinis judančiųjų dalių stabdymas, kad ir kur jos bebūtų, neturi būti nutraukiamas, – apsauginiai įtaisai turi išlikti visiškai veiksmingi arba duoti stabdymo komandą, – su sauga susijusios valdymo sistemos dalys turi susietai tikti visam iš mašinų surinktam gaminiui ir (arba) iš dalies užbaigtai mašinai. Esant belaidžiam valdymui, automatinis stabdymas turi būti padarytas veikliu, kai nėra gaunami teisingi valdymo signalai, įskaitant ryšio praradimą. 1.2.2. Valdymo įtaisai. Valdymo įtaisai turi būti: – aiškiai matomi ir atpažįstami, kur tinkama, pritaikant piktogramas, – išdėstyti taip, kad būtų saugiai valdomi be dvejojimo ar laiko praradimo ir be dviprasmiškumo, – suprojektuoti taip, kad valdymo įtaiso judesys atitiktų jo veikimą, – išdėstyti už pavojaus zonos, išskyrus tam tikrus valdymo įtaisus, kurie turi būti toje zonoje, pvz., avarinio stabdymo ar pakabinami mokomieji pultai, – išdėstyti taip, kad jų veikimas negalėtų sukelti jokios papildomos rizikos, – suprojektuoti arba apsaugoti taip, kad norimas poveikis, susijęs su pavojumi, galėtų būti pasiektas tik sąmoningu veiksmu, – pagaminti taip, kad galėtų išlaikyti iš anksto numatytas jėgas; ypatingas dėmesys turi būti skiriamas avarinio stabdymo įtaisams, kuriuos gali veikti ypač didelės jėgos. Kai suprojektuoti ir pagaminti valdymo įtaisai skirti atlikti keliems skirtingiems veiksmams, būtent, kur nėra vienareikšmio atitikmens, tai turimas atlikti veiksmas turi būti aiškiai parodytas ir, kur būtina, priklausomas nuo patvirtinimo. Įvertinant ergonomikos principus, valdymo įtaisai turi būti sumontuoti taip, kad jų išdėstymas, eiga ir pasipriešinimas veikimui, būtų suderinti su atliekamu veiksmu. Mašina saugiam veikimui turi turėti reikalingus indikatorius. Būtina, kad operatorius galėtų juos skaityti iš valdymo vietos. Iš kiekvienos valdymo vietos operatorius turi galėti įsitikinti, kad pavojaus zonose nėra žmonių, arba valdymo sistema turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad mašinos paleisti nebūtų galima tol, kol bet koks žmogus yra pavojaus zonoje. Jei nei viena šių galimybių nėra taikoma, tai prieš mašinai pradedant veikti, turi būti duodamas įspėjamasis garsinis ir (arba) vaizdinis signalas. Pažeidžiamasis asmuo turi turėti laiko palikti pavojaus zoną arba neleisti paleisti mašiną. Jei būtina, turi būti paruoštos priemonės užtikrinti, kad mašina galėtų būti valdoma tik iš valdymo vietų, išdėstytų vienoje ar daugiau iš anksto numatytų zonų ar vietų. Kai yra daugiau nei viena valdymo vieta, valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad naudojant vieną iš jų, nebūtų įmanoma naudoti kitų, išskyrus stabdymo valdymą ir avarinį stabdymą. Jei mašina turi dvi ar daugiau darbo vietų, kiekvienoje vietoje turi būti įrengti visi būtini valdymo įtaisai, kad operatoriai vienas kitam nekliudytų bei nesudarytų pavojingų aplinkybių. 1.2.3. Paleidimas. Paleisti mašiną turi būti įmanoma tik tam tikslui skirto valdymo įtaiso sąmoningu įjungimu. Tas pat reikalavimas taikomas: – pakartotinai paleidžiant mašiną, sustabdytą dėl bet kokios priežasties, – atliekant ženklius eksploatavimo sąlygų pakeitimus. Tačiau pakartotinis mašinos paleidimas arba eksploatavimo sąlygų pakeitimas gali būti atliktas sąmoningu įtaiso, kitokio nei tam tikslui skirto valdymo įtaiso, įjungimu, su sąlyga, kad tai nesudarys pavojingų aplinkybių. Mašinai, dirbančiai automatiniu režimu, mašinos paleidimas, pakartotinis paleidimas po sustabdymo ar eksploatavimo sąlygų pakeitimas gali būti įmanomas be įsikišimo, su sąlyga, jeigu tai nesudaro pavojingų aplinkybių. Jeigu mašina turi keletą paleidimo valdymo įtaisų ir dėl to operatoriai gali sukelti pavojų vienas kitam, šiai rizikai pašalinti turi būti įrengti papildomi įtaisai. Jei dėl saugumo būtina, kad paleidimas ir (arba) stabdymas būtų atlikti tam tikra seka, tai turi būti įmontuoti įtaisai, kurie užtikrintų, kad šie veiksmai būtų atliekami teisinga seka. 1.2.4. Stabdymas. 1.2.4.1. Įprastas stabdymas. Mašinose turi būti įrengti valdymo įtaisai, kuriais mašina galėtų būti saugiai ir visiškai sustabdyta. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas valdymo įtaisas, kuris priklausomai nuo esančio pavojaus sustabdytų tam tikrus arba visus mašinos veiksmus taip, kad mašina taptų saugi. Mašinos stabdymo valdymas turi turėti pirmumą palyginus su paleidimo valdymu. Kai tik mašina arba jos pavojingi veiksmai sustabdomi, turi būti nutrauktas energijos tiekimas susietoms pavaroms. 1.2.4.2. Darbinis stabdymas. Kai dėl darbinių priežasčių reikalingas stabdymo valdymas, kuris nenutraukia energijos tiekimo pavaroms, tai stabdymo sąlygos turi būti stebimos ir prižiūrimos. 1.2.4.3. Avarinis stabdymas. Mašinoje turi būti įrengtas vienas arba daugiau avarinių stabdiklių, padedančių išvengti esančio arba gresiančio pavojaus. Taikomos šios išimtys: – mašinai, kurioje avarinis stabdiklis nesumažintų rizikos, nes jis nesumažintų stabdymo laiko, arba neleistų taikyti būtinas specialiąsias priemones rizikai šalinti; – portatyvinėms (nešiojamoms) rankose laikomoms ir rankomis valdomoms mašinoms. Avarinis stabdiklis turi: – turėti aiškiai atpažįstamus bei matomus ir greitai pasiekiamus valdymo įtaisus, – kiek įmanoma greičiau sustabdyti pavojingą procesą, nesukeldamas jokios papildomos rizikos, – kur būtina, paleisti arba sudaryti paleidimo galimybę tam tikriems apsaugo judėjimams. Kai tik avarinio stabdiklio įjungimas įvykdo stabdymo komandą, avarinio stabdiklio sukibimas turi išlaikyti šią komandą tol, kol šis sukibimas nebus specifiškai panaikintas. Neturi būti galimybės įjungti stabdiklį, kol nepaleista stabdymo komanda. Turi būti įmanoma išjungti stabdiklį tik atitinkamu veiksmu ir stabdiklio išjungimas neturi vėl paleisti mašinos, o tik leisti pakartotinį paleidimą. Avarinio stabdymo funkcija turi būti galima ir įvykdoma visą laiką nepriklausomai nuo darbo režimo. Avariniai stabdikliai turi papildyti kitas techninės apsaugos priemones, o ne jas pakeisti. 1.2.4.4. Mašinų surinkimas. Tuo atveju, kai mašina ar mašinos dalys skirtos veikti kartu, mašina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad stabdymo valdymas, įskaitant avarinio stabdymo stabdiklius, galėtų sustabdyti ne tik pačią mašiną, bet ir visą susijusią įrangą, jeigu jos tolesnis veikimas gali būti pavojingas. 1.2.5. Valdymo ar darbinių režimų parinkimas. Parinkti valdymo ar darbiniai režimai privalo turėti pirmenybę prieš visus kitus valdymo ar darbinius režimus, išskyrus avarinį stabdymą. Jeigu mašina suprojektuota ir pagaminta, numačius jos naudojimą keliais valdymo ir darbiniais režimais, reikalaujančiais skirtingų apsauginių priemonių ir (arba) darbinių procedūrų, tai joje turi būti įrengtas darbinių režimų selektorius, kuris gali būti fiksuojamas kiekvienoje pozicijoje. Kiekviena selektoriaus pozicija turi būti aiškiai atpažįstama ir turi atitikti vienintelį darbinį arba valdymo režimą. Selektorius gali būti pakeistas kitais parinkimo metodais, kurie riboja tam tikrų mašinos funkcijų naudojimą tam tikroms operatorių kategorijoms. Jeigu tam tikroms operacijoms mašina turi galėti veikti su perkeliamais arba pašalinamais apsaugais ir (arba) išjungtais apsauginiais įtaisais, tai valdymo arba darbinio režimo selektorius tuo pačiu metu turi: – išjungti visus kitus valdymo ar darbinius režimus, – leisti pavojingų funkcijų paleidimą tik valdymo įtaisais, kuriems būtinas nepertraukiamas veiksmas, – leisti pavojingų funkcijų paleidimą tik sumažinus rizikos aplinkybes, neleidžiant pavojų dėl sujungto nuoseklumo, – neleisti bet kurio pavojingų funkcijų paleidimo tyčiniu ar netyčiniu mašinos daviklių įjungimu. Jei šių keturių sąlygų negalima išpildyti vienu metu, valdymo ar darbinio režimo selektorius turi įjungti kitas apsaugines priemones, suprojektuotas ir pagamintas tam, kad užtikrintų saugią darbo zoną. Be to, operatorius turi galėti valdyti dalis, su kuriomis dirba, iš reguliavimo vietos. 1.2.6. Energijos tiekimo gedimas. Mašinai tiekiamos energijos nutraukimas, atkūrimas po nutraukimo ar bet kurios rūšies nepastovumas neturi sudaryti pavojingų aplinkybių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šiems klausimams: – mašina neturi įsijungti netikėtai, – mašinos parametrai neturi keistis jos nevaldant, jei tokie pakitimai gali sudaryti pavojingas aplinkybes, – neturi būti trukdoma mašinos sustabdymui, jeigu komanda jau buvo duota, – jokia mašinos judanti dalis ar mašinoje laikomas ruošinys neturi iškristi arba būti išmestas, – neturi būti trukdoma judančių dalių, kokios jos bebūtų, automatiniam ar rankiniam stabdymui, – apsauginiai įtaisai turi išlikti visiškai veiksmingi arba duoti stabdymo komandą. 1.3. Apsauga nuo mechaninių pavojų. 1.3.1. Stabilumo netekimo rizika. Mašina, jos sudėtinės dalys ir priedai turi būti pakankamai stabilūs, kad transportavimo, surinkimo, išardymo ir bet kurio kito, su mašina susieto, veiksmo metu būtų išvengta virtimo, kritimo ar nevaldomo judėjimo. Jei pačios mašinos ar jai numatytos įrangos forma nėra pakankamai stabili, tai turi būti pridėtos atitinkamos pritvirtinimo priemonės ir apie jas nurodyta instrukcijoje. 1.3.2. Lūžimo rizika dirbant. Įvairios mašinos dalys ir jų sujungimai turi išlaikyti naudojimo metu juos veikiančius įtempius. Naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas turi atitikti gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo numatytą darbinės aplinkos pobūdį, ypač dėl nuovargio, senėjimo, korozijos ir dilimo reiškinių. Instrukcijose turi būti nurodyti dėl saugos reikalingų patikrinimų ir priežiūrų tipai bei jų dažnumas. Kur taikytina, jose turi būti nurodytos susidėvėti linkusios dalys ir jų keitimo kriterijai. Kur, nepaisant priimtų priemonių, lūžimo ar suirimo rizika išlieka, susietos dalys turi būti įmontuotos, išdėstytos ir (arba) apsaugotos taip, kad jų nuolaužos būtų sulaikomos, išvengiant pavojingų aplinkybių. Ir kieti, ir lankstūs skysčius perduodantys vamzdžiai, ypač tie, kuriuose veikia aukštas slėgis, turi išlaikyti numatytus vidinius ir išorinius poveikius bei turi būti tvirtai įtvirtinti ir (arba) apsaugoti, užtikrinant, jog jų trūkimas nesukels rizikos. Kur apdirbimui skirta medžiaga prie įrankio paduodama automatiškai, siekiant išvengti rizikos žmonėms, turi būti įvykdytos šios sąlygos: – kai ruošinys susiliečia su įrankiu, pastarasis turi būti pasiekęs savo įprastinę darbinę būklę, – kai įrankis pradeda veikti ir (arba) sustoja (pagal komandą ar atsitiktinai), ruošinio padavimo judesys ir įrankio judėjimas turi būti suderinti. 1.3.3. Rizika dėl krintančių ar išmetamų daiktų. Turi būti imamasi atsargos priemonių, kad būtų išvengta rizikos dėl krintančių ar išmetamų daiktų. 1.3.4. Rizika dėl paviršių, briaunų ir kampų. Pasiekiamos mašinos dalys turi neturėti galinčių sužeisti aštrių briaunų, aštrių kampų ir šiurkščių paviršių tiek, kiek leidžia jų paskirtis. 1.3.5. Rizika, susijusi su daugiaoperacinėmis mašinomis. Jeigu mašina skirta atlikti keletą skirtingų operacijų su ruošinio rankiniu nuėmimu tarp kiekvienos operacijos (daugiaoperacinė mašina), ji turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad kiekvienas elementas galėtų būti naudojamas atskirai be kitų elementų, sudarančių riziką pažeidžiamiems asmenims. Šiam tikslui turi būti galima atskirai paleisti ir sustabdyti kiekvieną neapsaugotą elementą. 1.3.6. Rizika, susijusi su darbo sąlygų pokyčiais. Kur mašina atlieka operacijas esant skirtingoms naudojimo sąlygoms, ji turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad šių sąlygų parinkimas ir pritaikymas galėtų būti atliktas saugiai ir patikimai. 1.3.7. Rizika, susijusi su judančiomis dalimis. Mašinos judančios dalys turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta sąlyčio su jomis rizikos, kuri galėtų sukelti nelaimingą atsitikimą, arba, kur rizika išlieka, turi būti įrengti apsaugai arba apsauginiai įtaisai. Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta darbe dalyvaujančių judančių dalių atsitiktin …

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.