416.Siekdami, kad valstybės tarnyba būtų atvira, tobulinsime Valstybės tarnautojų registrą ir valstybės tarnybos informacinę sistemą, pasieksime, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų teikiama visa reikiama informacija žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais.
\n
Valstybės valdymo tobulinimas 417. Užtikrinsime aiškią valstybės valdymo institucijų, jų vykdomų funkcijų ir tarpusavio ryšių sistemą. Neatidėliotinai reorganizuosime valstybinio valdymo ir kontrolės institucijas bei įstaigas, kurios aiškiai dubliuoja vienos kitą. Supaprastinsime sprendimų priėmimo procedūras.
\n
418.Gerinsime viešųjų reikalų valdymo kokybę, stiprinsime viešajame sektoriuje dirbančių asmenų kompetenciją, diegiant tarptautinius standartus ir dalijantis gerąja administravimo patirtimi.
\n
419.Nedidinsime ministerijų skaičiaus, aiškiai patvirtinsime ministrų valdymo sritis ir nustatysime tiksliai apibrėžtus darbus ir efektyvaus jų atlikimo kriterijus bei atsakomybę. Peržiūrėsime ilgalaikę valstybės valdymo modernizavimo strategiją.
\n
420.Pertvarkysime Vyriausybės įstaigų tinklą taip, kad būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, užtikrinamas geresnis įstaigų bendradarbiavimas, administracinių paslaugų teikimas būtų patogesnis gyventojams.
\n
Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas 421. Didinsime savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, tobulinsime savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, investicijos, darbo vietų kūrimas ir mokestinių pajamų augimas savivaldybės teritorijoje. Optimizuosime savivaldybių biudžetų sudarymo ir mokesčių sistemas taip, kad savivaldybių biudžetai tiesiogiai priklausytų nuo sėkmingos ūkio subjektų veiklos, savivaldybės teritorijoje plėtojamo verslo ir darbo vietų skaičiaus.
\n
422.Sudarysime teisines ir kitas reikiamas sąlygas, kad būtų įdiegta ir patobulinta savivaldybių strateginių veiklos planų ir savivaldybių biudžetų pagal programas rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir kontrolės sistema. Didinsime savivaldos gebėjimus savarankiškai atlikti jau pavestas funkcijas, mažindami valstybės kišimąsi į jų administravimą.
\n
423.Sugriežtinsime asmeninę politikų teisinę atsakomybę už žalą, padarytą priimant sprendimus, už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Vietinės valdžios organai privalės turėti veiksmų ir iniciatyvos laisvę vykdyti jiems rinkėjų patikėtus visuomeninius įpareigojimus.
\n
424.Remsime tiesioginius merų rinkimus ir sieksime merams ne tik didesnių įgaliojimų, bet ir griežtesnės atsakomybės. Tobulinsime savivaldybių administracinę priežiūrą.
\n
425.Didinsime seniūnų veiklos efektyvumą, tobulindami seniūnų veiklos programų rengimo, metinio planavimo procedūras. Stiprinsime jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei. Skatinsime bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei.
\n
Regionų politika 426. Tobulinsime ir toliau įgyvendinsime nacionalinę regionų plėtros strategiją, kurios pagrindiniai tikslai – mažinti ekonominius ir socialinius vystymosi skirtumus, skatinti plėtrą tikslinėse teritorijose, įtraukti savivaldybes į nacionalinės regionų plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą, tinkamai koordinuoti nacionalinės regionų plėtros politikos priemones su regionine ES politika.
\n
427.Valstybės politinę ir ekonominę paramą sutelksime tikslinėms teritorijoms. Didinsime regionų plėtros tarybų vaidmenį įgyvendinant nacionalinę regionų plėtros politiką, taip pat jų įgaliojimus, planuojant ir administruojant ES struktūrinę paramą.
\n
428.Vykdysime programas, kurios mažintų pajamų bei gyvenimo lygio ir jo kokybės skirtumus tarp atskirų žmonių ir regionų, diegsime skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. Mažindami socialinius ir ekonominius skirtumus skatinsime išsaugoti esamas darbo vietas, steigti naujas, gerinti sąlygas verslui ir jo plėtrai.
\n
429.Įgyvendindami įvairias valstybės strategijas bei programas ir planuodami valstybės investicijas, jas vertinsime regionų plėtros aspektu, užtikrindami socialinių, ekonominių skirtumų mažinimą šiose teritorijose. Kursime regionines inovacines sistemas, kurios, sujungus verslo, mokslo (universitetų, kolegijų) ir kitų dalyvių (inovacinių centrų, mokslo ir technikos parkų, verslo inkubatorių ir pan.) pastangas, galėtų sėkmingiau plėtoti to regiono smulkųjį ir vidutinį verslą.
\n
430.Ypatingą dėmesį skirsime gyvenimo lygio kėlimui kaimo vietovėse, socialinės atskirties mažinimui tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų. Sutelksime valstybės politinę ir ekonominę paramą tikslinėms teritorijoms.
\n
431.Sieksime, kad ES biudžete didesnis dėmesys būtų skiriamas padėti mažiausiai išsivysčiusiems ES regionams, tarp kurių turi būti įtraukiama ir Lietuva.
\n
XVII. KOVA SU KORUPCIJA 432. Kovai su korupcija sieksime sutelkti aukščiausiųjų valstybės vadovų, pilietinės visuomenės, visuomenės informavimo priemonių, valstybės institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų, aukštojo mokslo įstaigų, religinių organizacijų bei kitų visuomenės atstovų pajėgas, įtraukiant juos į aktyvų korupcijos atvejų atskleidimą, siekiant visuomenės ir politikų moralinio, psichologinio ir pilietinio viešosios sąmonės antikorupcinio lūžio ir nepakantumo korupcijai, įtvirtinant realiai, o ne šūkiais, teisinės valstybės ir visų valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, visų asmenų lygybės įstatymui principus, plėtojant teisėsaugos institucijų ir administravimo sprendimų viešumą.
\n
433.Vykdysime veiksmingą ir koordinuotą antikorupcinę politiką. Skaidrinsime viešųjų pirkimų procesą, kad jie būtų vykdomi elektroninėje erdvėje.
\n
434.Įstatymuose įtvirtinsime nuostatą, kad valstybės tarnautojai, pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys privalo pranešti apie sužinotus korupcinius pažeidimus ir korupcinius nusikaltimus savo darbdaviui arba kompetentingoms teisėsaugos institucijoms. Jiems to nepadarius, trauksime juos įstatymų nustatyton atsakomybėn ir taikysime kitas teisės aktų leidžiamas poveikio priemones.
\n
435.Asmenims, pranešusiems apie korupcinius pažeidimus ir korupcinius nusikaltimus, užtikrinsime valstybės gynybą ar apsaugą nuo administracinio ar kitokio persekiojimo bei susidorojimo, priimdami tam reikalingus įstatymus ar kitus teisės aktus, ir nustatytais atvejais suteiksime imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.
\n
436.Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinsime korupcinę nusikalstamą veiką – prekybą poveikiu arba įtaka.
\n
437.Įgyvendinsime turto, kurio įsigijimo teisėtumas nebuvo pagrįstas, išieškojimą civiline tvarka arba šio turto ar lėšų perėmimą valstybės nuosavybėn, taip užkertant galimybę neteisėtai praturtėti.
\n
438.Pailginsime patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už stambaus masto korupciją ar valstybės lėšų bei turto pasisavinimą terminus.
\n
439.Peržiūrėsime ir atnaujinsime Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2011–2014 metų programą ir strategiją, pasitelkę kvalifikuotus ekspertus, piliečius, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių atstovus.
\n
XVIII. TEISĖ IR TEISĖTVARKA 440. Suprasdami žmogaus teisių ir laisvių apsaugos svarbą, sieksime, kad teisėsaugos institucijos efektyviai dirbtų saugodamos mūsų piliečių teises ir laisves, veiksmingai reaguotų į teisės pažeidimus.
\n
441.Optimizuosime viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų skaičių, kad jų atliekamos funkcijos būtų aiškiai apibrėžtos teisės aktuose ir tokiu būdu būtų išvengta jų dubliavimo. Šiuo tikslu reorganizuosime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Sustiprinsime viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų veiklos išorės ir vidaus kontrolės mechanizmą, kuris turėtų garantuoti jų veiklos skaidrumą, nešališkumą, tarnavimą žmogui, nesikišimą į privatų žmonių gyvenimą ir panaikintų korupcijos pasireiškimo galimybę.
\n
442.Užtikrinsime, kad savivaldybių institucijų ir policijos veiksmai užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą būtų koordinuojami ir derinami. Policija dar aktyviau turėtų bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais, ypač užkertant kelią prekybai žmonėmis, priverstiniam darbui, smurtui šeimoje. Skatinsime savivaldybes kurti viešąją tvarką palaikančius padalinius, nuosekliai perduoti jiems atskirų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normų taikymo iniciatyvą. Remsime bendruomenių iniciatyvas, skirtas teritorijų saugumui užtikrinti, saugiai kaimynystei propaguoti ir įgyvendinti.
\n
443.Toliau tobulinsime statutinių įstaigų administravimą, finansų ir kitų išteklių valdymą, taip mažindami šių įstaigų administravimui skiriamus asignavimus. Dėl to bus dar labiau optimizuojama policijos struktūra – ji bus suderinta su esama ir praktiškai pasiteisinusia teismų ir prokuratūrų struktūra. Įdiegsime integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą – e. byla, kurioje bus fiksuojami visų tyrime dalyvaujančių institucijų pareigūnų veiksmai ir informacija, susijusi su nusikalstamos veikos tyrimu, nuo nusikalstamos veikos užregistravimo iki nuosprendžio paskelbimo.
\n
444.Griežtinsime policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų atranką į tarnybą, užtikrindami, kad pareigūnais dirbtų tik reikiamą išsilavinimą turintys asmenys. Ypač daug dėmesio skirsime ikiteisminio tyrimo pareigūnams, siekdami, kad šias pareigas einantys asmenys be išimties turėtų reikiamo lygio teisinį išsilavinimą. Pagal valstybės užsakymą studijuojantiems būsimiesiems statutiniams pareigūnams garantuosime nemokamą mokslą ir mokymosi metu reikiamą materialinį aprūpinimą.
\n
445.Į tarnybą priimamiems naujiems pareigūnams sudarysime sąlygas pasirinkti tarnybos stažą pensijai gauti iki 25 tarnybos metų: ištarnavusiems šį laiką pareigūnams būtų mokama didesnė pensija.
\n
446.Taikysime lanksčią pareigūnų darbo užmokesčio sistemą. Bendrą statutinių pareigūnų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų sistemą reglamentuosime Vidaus tarnybos statute. Sukursime integruotą pareigūnų atrankos sistemą. Pareigūnų karjerą susiesime su tiksliniu ir nuolatiniu pareigūnų veiklos ir gebėjimų vertinimu, kvalifikacijos tobulinimu.
\n
447.Tobulinsime viešojo saugumo paslaugų infrastruktūrą. Į iš 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos finansuojamą sritį sieksime įtraukti būtiniausių policijai objektų ir paslaugų finansavimą. Stiprinsime ES išorės sienų apsaugą stiprindami Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo efektyvumą, užtikrinsime, kad ES skiriamos lėšos išorinių sienų apsaugai būtų panaudotos efektyviai, pirmiausia diegiant naujausias technologijas. Parengsime plėtros planą, kad skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio sistema taptų visų viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų bendruoju tinklu ir taip būtų užtikrinta glaudi ir greita šių tarnybų sąveika. Ypatingą dėmesį skirsime gelbėjimo tarnybų sąveikai su kariuomene, siekdami tokiu būdu sustiprinti gelbėjimo tarnybų pajėgumus, ypač vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje, Kuršių mariose, kituose šalies regionuose. Greitosios pagalbos tarnybų pajėgų valdymą integruosime į bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą.
\n
448.Priešgaisrinės apsaugos, ekstremaliųjų situacijų valdymo, civilinės saugos ir gelbėjimo funkcijoms atlikti tobulinsime bendrą dviejų lygių gelbėjimo tarnybų sistemą. Skatinsime ir numatysime galimybes kurtis savanoriškoms ugniagesių formuotėms, ypač kaimo vietovėse.
\n
449.Užtikrinsime tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą kovos su nusikalstamumu srityje, šalies viduje stiprinsime policijos, saugumo, kitų teisėsaugos institucijų, teismų ir prokuratūros bendradarbiavimą, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, terorizmu, prekyba žmonėmis ir kitomis nusikalstamomis veikomis, įgavusiomis tarptautinį pobūdį. Šiuo tikslu toliau aktyviai dalyvausime tarptautinių institucijų, tokių kaip Interpolas, Europolas, FRONTEX, OLAF, taip pat Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu darbo grupės veikloje.
\n
Migracijos politika 450. Kartu su ES dėsime visas pastangas, kad būtų suvaldyta migracija.
\n
451.Inicijuosime bendrą išorinių sienų kontrolės politiką, siekdami sustiprinti kovą su nelegalia prekyba žmonėmis, suaktyvinti nelegalios migracijos prevenciją ir kontrolę. Dėsime pastangas, kad būtų įveiktos kylančios naujos grėsmės: plintantis vartotojiškas kosmopolitizmas, protų nutekėjimas, prekyba žmonėmis, Europos sienas peržengiantis terorizmas, nusikaltimai ir ekstremizmas.
\n
452.Aktyviai dalyvausime plėtojant bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą teisingomis prieglobsčio taisyklėmis bėgantiems nuo persekiojimo asmenims.
\n
453.Parengsime kompleksinę emigravusios darbo jėgos susigrąžinimo programą, aprėpiančią skubų naujų darbo vietų steigimą, socialinių stimulų sugrįžti į Lietuvą paketo parengimą, geresnių sąlygų sugrįžtančiųjų socialiniams poreikiams tenkinti sukūrimą.
\n
XIX. TEISĖSAUGA 454. Žmogaus teisių apsaugą užtikrinsime nuosekliai tobulindami teisinę sistemą. Lietuvos piliečių teisių ir pareigų įgyvendinimas turi būti neatsiejamas nuo demokratijos raidos ir atsakomybės už šalies ateitį.
\n
455.Vengsime nepagrįsto dažno teisės aktų keitimo, palaikysime teisinės sistemos stabilumą. Peržiūrėsime esamą teisinę bazę, panaikinsime teisės aktus, kurie yra neveiksmingi ar dubliuojasi, supaprastinsime teisės normų turinį ir formą.
\n
456.Teisės aktų projektus rengsime atsižvelgdami į pagrįstus visuomenės poreikius ir nuomonę. Plačiau įtrauksime piliečius į teisėkūrą.
\n
457.Užtikrinsime, kad naują teisinį reguliavimą nustatantys teisės aktai būtų priimami tik po viešo svarstymo ir pritarimo. Įteisinsime tvarką, kad, rengiant įstatymus ir kitus teisės aktų projektus, būtų palaikomas aktyvus dialogas su visuomene, asociacijomis, asocijuotomis verslo struktūromis.
\n
458.Užtikrinsime, kad dėl naują teisinį reguliavimą nustatančių teisės aktų projektų būtų atliktas jų galimo poveikio visuomeniniams santykiams vertinimas.
\n
459.Laikysimės nuostatos, kad paprastai naują teisinį reguliavimą nustatantys teisės aktai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po pusės metų nuo jų priėmimo.
\n
460.Skatinsime ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtrą ir efektyvumą. Įteisinsime taikos teisėjo institutą.
\n
461.Atkursime žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengsime koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose. Patobulinsime viešojo intereso gynimo mechanizmą.
\n
462.Didelį dėmesį skirsime baudžiamojo ir administracinio proceso dalyvių laiko sąnaudų ir finansinių išteklių mažinimui, atsisakysime perteklinių procedūrų ir taip paskatinsime baudžiamųjų bylų nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka. Baigsime rengti ir priimsime naują Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
\n
463.Rūpestingai saugosime teismų nepriklausomumą, skatinsime specializuotų skyrių steigimą teismuose ir operatyvų darbo, šeimos ir kitų bylų nagrinėjimą. Ryžtingai atsisakysime teismams nebūdingų funkcijų, nuosekliai didinsime teisėjų padėjėjų skaičių. Sieksime geresnio teismų materialinio ir techninio aprūpinimo. Sutrumpinsime ekspertų išvadų teikimo terminus.
\n
464.Organizuosime kvalifikuotų tyrėjų rengimą, didinsime jų darbo užmokestį, nustatysime optimalų jų darbo krūvį. Gerinsime šios profesijos įvaizdį.
\n
465.Gerinsime visuomenės ir teismų tarpusavio supratimą, teikdami visuomenei išsamią informaciją apie teismų veiklą ir aiškindami sprendimus, optimizuosime teismų sistemą.
\n
466.Užtikrinsime, kad valstybės funkcijos, perduotos notarams, antstoliams ir kt., būtų atliekamos tinkamai ir už protingą kainą.
\n
467.Užtikrinsime, kad informacija apie teisės aktus, jų projektus ir baigiamuosius teismų sprendimus būtų skelbiama viešojoje elektroninėje erdvėje ir prieinama kiekvienam.
\n
468.Užkirsime kelią pertekliniam teisinių santykių reglamentavimui, prioritetą teikdami teisės aktų konsolidavimui ir kodifikavimui. Tobulinsime ikiteisminio tyrimo procedūras ir didinsime šioje srityje dirbančio personalo kompetenciją.
\n
469.Tobulinsime visuomenės teisinį švietimą, kad kiekvienas Lietuvos žmogus įgytų teisės pagrindus ir gautų žmogaus teisių apsaugai užtikrinti reikalingų teisės žinių. Tam tikslinsime ir papildysime ugdymo turinį bendrojo ugdymo mokyklose. Vykdysime aktyvią švietimo politiką žmogaus teisių srityje, kad būtų veiksmingai ginamos konstitucinės teisės į nešališką teismą, asmens saugumą, privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinančios teisės, kad nebūtų pažeidinėjama nekaltumo prezumpcija viešojoje erdvėje.
\n
470.Užtikrinsime nemokamą pirminę teisinę pagalbą visiems, praplėsime asmenų, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą, sąrašą.
\n
471.Kovą su teisės pažeidėjais grįsime ilgalaike ir nuoseklia strategija, užtikrinančia, kad kiekvienas teisės pažeidimas būtų tinkamai ištirtas, kad pažeidėjui neišvengiamai būtų skirta įstatymų nustatyta sankcija, o nusikaltimų aukoms atlyginta žala. Būsime nepakantūs sunkiems ekonominiams nusikaltimams. Griežtinsime bausmes už pasikėsinimą į žmogaus gyvybę ir turtą.
\n
472.Užtikrinsime, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės kardomąjį kalinimą ir teismų paskirtas bausmes vykdančiose įstaigose.
\n
473.Sudarysime sąlygas nusikaltusių ir paskirtą bausmę atlikusių asmenų resocializacijai ir geresniam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą, kad būtų išvengta nusikaltimų pasikartojimo.
\n
474.Užtikrinsime, kad bausmių vykdymo politika būtų perorientuota iš skirtos nubausti nusikaltimą padariusį asmenį į skirtą perauklėti nusikaltimą padariusį asmenį, kad už nesunkius nusikaltimus nebūtų taikomos laisvės atėmimo bausmės. Esame įsitikinę, kad tik esminė viso sektoriaus (teisės aktų ir infrastruktūros) reforma sudarys galimybes mažinti nusikaltimų, išlaikytinių laisvės atėmimo vietose skaičių.
\n
XX. KRAŠTO GYNYBA IR NACIONALINIS SAUGUMAS 475. Sieksime aktyviai prisidėti prie taikos ir saugumo pasaulyje, euroatlantinį bendradarbiavimą plėtoti kaip esminę nacionalinio saugumo sąlygą, svarbiausiomis organizacijomis laikydami ES ir NATO, stiprinsime ryšius gynybos srityje tarp Europos valstybių.
\n
476.Stiprinsime bendrą ES saugumo ir užsienio politiką, vengdami dubliavimo su pagrindiniu saugumo garantu – NATO. Didinsime mūsų įtaką priimant sprendimus dėl konfliktų ir terorizmo priežasčių likvidavimo, taikos palaikymo ir humanitarinės pagalbos teikimo krizių zonose.
\n
477.Periodiškai atliksime grėsmių valstybei vertinimą ir, atsižvelgdami į besiformuojančius naujus rizikos veiksnius, laiku tikslinsime ir keisime nacionalinio saugumo ir gynybos strategines kryptis, veiklos planus, numatydami efektyvias priemones krašto saugumui užtikrinti.
\n
478.Nuolat atliksime grėsmių nacionaliniam saugumui stebėseną, ypatingą dėmesį kreipsime į naujausius įtakos viešajai erdvei ir politikai būdus – per informacines technologijas, įvairių nuosavybės formų žiniasklaidą ir kultūrą.
\n
479.Lietuvos valstybės gynybinės sistemos pagrindu ir toliau liks stipri, sąmoninga pilietinė visuomenė ir Lietuvos kariuomenė, susidedanti iš profesionalų, savanorių ir mobilizacinio rezervo. Profesionali kariuomenė bus sukomplektuota savanoriškumo pagrindu, aprūpinta efektyviais ginklais ir moderniomis karinėmis technologijomis. Kartu su sąjungininkais ji užtikrins patikimą krašto apsaugą ir bus pasirengusi įgyvendinti prisiimtus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Tuo pačiu metu ji bus tinkamai pasirengusi veikti NATO greitojo reagavimo, ES kovinių grupių sudėtyje arba savarankiškai atlikti užduotis.
\n
480.Visas turimas kariuomenės pajėgų rūšis – sausumos pajėgas, karines jūrų pajėgas, karines oro pajėgas ir specialiųjų operacijų pajėgas – plėtosime laikydamiesi ribotų finansinių išteklių efektyviausio naudojimo principo. Optimalias, būtiniausias ir efektyviausias Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų vystymo kryptis tvirtins Seimas ir Vyriausybė, kartu nustatydami jų reikiamą finansavimą.
\n
481.Lietuvos kariuomenė nuosekliai stiprins ryšius su visuomene. Prireikus Lietuvos kariuomenė padės civilinėms institucijoms teikti pagalbą žmonėms stichinių nelaimių ir kitais ekstremaliaisiais atvejais, telks piliečius visuotiniam pasipriešinimui bet kokiam agresoriui. Lietuvos kariuomenė padės šeimai, mokyklai ir visuomeninėms organizacijoms patriotiškai ugdyti jaunimą, kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis ir Lietuvos šaulių sąjunga naujomis formomis skatins piliečių ryžtą ginti Tėvynę ir šalies laisvę.
\n
482.Atgaivinsime NATO gerai įvertintą Lietuvos kariuomenės transformacijos procesą, sieksime, kad kariuomenė būtų šiuolaikiška, mobili ir profesionali, atitinkanti nūdienos reikalavimus ir galinti atremti dabarties ir ateities galimus iššūkius.
\n
483.Plėtodami krašto apsaugos sistemą, vadovausimės Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsniu, įtvirtinančiu kolektyvinės gynybos principą, ir kur kas didesnį dėmesį skirsime Šiaurės Atlanto Sutarties 3 straipsnio, kuriuo Lietuva įsipareigojo savo ir Aljanso narių tarpusavio paramos priemonėmis palaikyti ir plėtoti individualų bei kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti, įgyvendinimui.
\n
484.Laikysimės nuostatos, kad Lietuvos oro erdvė yra bendros NATO oro erdvės sudedamoji dalis. Išskirtinį dėmesį skirsime oro erdvės kontrolei stiprinti, kad būtų užtikrintas realus visos NATO oro erdvės vientisumas ir neliečiamybė.
\n
485.Sieksime, kad nuo 2004 m. NATO sąjungininkų oro pajėgų rotacijos pagrindu vykdoma NATO oro policijos misija Lietuvoje išliktų nuolatine NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse.
\n
486.Visapusiškai plėtosime priimančiosios šalies paramos pajėgumus, užtikrinančius pasirengimą sąjungininkų pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagrindiniu prioritetu laikysime infrastruktūros plėtrą, kuri reikalinga NATO paramai gresiančios krizės atveju priimti ir įvairių valstybės institucijų sąveikai užtikrinti.
\n
487.Rūpindamiesi pačios šalies gynybos pajėgumų plėtra ir vykdydami Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, sieksime užtikrinti pagal turimus išteklius proporcingą indėlį į Aljanso bendro gynybinio pajėgumo stiprinimą.
\n
488.Apsvarstysime vadovavimo pajėgoms struktūrą, patikslindami pavaldumo ir operacinio vadovavimo grandines, kad vadovavimas taptų efektyvus, užtikrintų glaudžią sąveiką su kitų NATO šalių pajėgomis naudojant pastarųjų patikrintus struktūros modelius ir standartus.
\n
489.Aktyvusis rezervas bus teritorinę struktūrą turinčios Krašto apsaugos savanorių pajėgos, analogiškos kitų šalių „namų apsaugos“ (Home Guard) teritorinėms struktūroms. Krašto apsaugos savanorių pajėgų teritorinės struktūros paskirtis ir toliau bus rengti aktyvųjį rezervą, kuris prireikus papildys kitus Lietuvos kariuomenės vienetus, siunčiamus dalyvauti tarptautinėse operacijose, rengs ir siųs į tarptautines operacijas įvairių sričių specialistus ir iki kuopos dydžio pėstininkų vienetus, teisės aktų nustatyta tvarka teiks paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
\n
490.Krašto apsaugos savanorių pajėgos bus rengiamos greitam panaudojimui šalies teritorijoje agresijos grėsmės ir mobilizacijos atvejais, taip pat vykdyti nustatytas gynybos, svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms užduotis.
\n
491.Rūpinsimės karių ir civilių tarnautojų socialinės apsaugos sistemos tobulinimu ir kartu reikalausime iš jų didesnės profesinės atsakomybės.
\n
XXI. ES IR UŽSIENIO POLITIKA 492. Lietuvos Respublikos užsienio politika bus grindžiama solidaraus valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės viršenybės, tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos, demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo principais. Efektyvi ir nuosekli užsienio politika užtikrina valstybės išorės saugumo stiprinimą ir jos interesų gynimą, sudaro palankias sąlygas ekonominei veiklai, energetiniam saugumui, geriems santykiams su kaimynais, gina savo piliečių teises. Lietuvos Respublikos nacionaliniai interesai sutampa su ES valstybių narių ir kitų demokratinių valstybių pastangomis siekti efektyvesnės ES ir kitų demokratinių šalių sąveikos siekiant teisingesnės pasaulio raidos.
\n
493.ES viduje Lietuva bus konstruktyviai aktyvi siekdama kuo geresnių valstybės raidos sąlygų, dvišaliuose santykiuose – nuosekli ir pragmatiška siekdama ilgalaikių interesų.
\n
494.Vykdydami užsienio politiką, įtvirtinsime Lietuvos, kaip aktyvios ir konstruktyvios tarptautinės bendrijos narės, vykdančios prisiimtus įsipareigojimus ir pripažįstančios bendras demokratijos vertybes, kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis sprendžiančios saugumo, taikos užtikrinimo ir įvairius šiuolaikinio globalaus pasaulio iššūkius: kovos su badu ir skurdu, nelegalia migracija, terorizmu, narkomanija, branduolinio ginklo platinimu, klimato kaita ir kt., įvaizdį.
\n
495.Stiprinsime partnerystę su ES valstybėmis narėmis. Mūsų valstybės, kuri yra Baltijos regiono dalis, užsienio politiką kreipsime visų pirma į aktyvius santykius su Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis, Vokietija, Lenkija, su kuriomis objektyviai mus sieja bendri politiniai ir ekonominiai interesai. Aktyviai dalyvausime įgyvendinant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją. Toliau įgyvendinsime ir plėtosime strateginę partnerystę su Prancūzija. Didelį dėmesį skirsime ryšiams su Jungtine Karalyste, įskaitant regioninį Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių ir Junginės Karalystės bendradarbiavimą. Glaudus bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis sudaro galimybes sustiprinti mūsų įtaką ES, pasiekti mums būtinų sprendimų.
\n
496.Užsienio politikos priemonėmis formuosime palankią aplinką verslo plėtrai užsienyje, aktyviai prisidėsime prie naujų augančių rinkų paieškos, padėsime spręsti globalios konkurencijos klausimus ir užtikrinti šalies verslui geras sąlygas tarptautinėje prekyboje. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės turi aktyviai ginti verslo interesus užsienyje, nelikti nuošalyje sprendžiant aktualias problemas, darančias įtaką mūsų ekonominiams interesams.
\n
497.Tęsime pasirengimą deryboms dėl prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Narystė šioje organizacijoje reiškia valstybės stabilumo ir ekonomikos pripažinimą, naujų investicijų pritraukimą.
\n
498.Į užsienio politikos formavimą ir tarptautinės politikos analizavimą įtrauksime politologus, kitus specialistus. Skatinsime naujų nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi, taip sudarydami sąlygas aktyviau įtraukti įvairių sričių specialistus į aktualių užsienio politikos problemų sprendimą.
\n
499.Gerinsime diplomatinės tarnybos kokybę, kad būtų efektyviai ir konstruktyviai įgyvendinami šalies užsienio politikos tikslai. Tobulinsime diplomatų rengimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
\n
500.Gerinsime konsulinių paslaugų kokybę: atsisakysime perteklinių reikalavimų, diegsime šiuolaikines technologijas ir taip užtikrinsime greitą sprendimų priėmimą. Konsulinė tarnyba privalo būti efektyvi, teisėtus piliečių interesus ginanti ir jų lūkesčius atitinkanti tarnyba.
\n
501.Stiprinsime ryšius su užsienio lietuviais, remsime užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės išsaugojimą, jų bendruomeniškumą, teiksime paramą užsienio lietuvių organizacijoms.
\n
502.Įgyvendinsime „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos 2012–2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą.
\n
503.Skatinsime ir remsime lietuviškų mokyklų, kultūros centrų steigimą užsienyje. Suaktyvinsime valdžios institucijų bendradarbiavimą su užsienio lietuvių bendruomenėmis. Plėsime kultūrinę diplomatiją ir kultūros mainus. Dvišalių ir daugiašalių sutarčių pagrindu toliau sieksime susigrąžinti iš Lietuvos neteisėtai išvežtas kultūros ir istorines vertybes.
\n
504.Stiprinsime valstybės informacinę politiką užsienyje ir įgyvendinsime ilgalaikę valstybinę Lietuvos įvaizdžio formavimo užsienyje programą. Sieksime įtvirtinti Lietuvą kaip tarptautinių konferencijų ir iniciatyvų centrą, įvairių tarptautinių organizacijų ar jų atstovybių buveinę.
\n
505.Puoselėdami istorinę atmintį apie totalitarinių ir autoritarinių režimų Europoje ir Lietuvoje padarytus nusikaltimus, įamžindami holokausto aukų atminimą, vadovausimės istorinio teisingumo kriterijais ir geriausių tiek Lietuvos, tiek užsienio istorijos specialistų pagrįstais vertinimais. Priešinsimės pastangoms perrašinėti istorinius įvykius ar istorijos faktus naudoti politikos tikslais.
\n
Lietuva – aktyvi ES valstybė narė 506. Lietuvai reikalinga stipri, solidari, vieninga, konkurencinga ir saugi ES, kalbanti vienu balsu. Mūsų valstybė aktyviai ir nuosekliai rems ES ir JAV transatlantinės partnerystės stiprinimą. Mes pasisakome prieš stipresnių valstybių branduolio ir skurdesnės periferijos ES.
\n
507.Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ir pirmininkavimas ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį išliks kaip vienas iš svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Vadovaudamiesi nuostata, kad Lietuvos narystė ES sudaro geras sąlygas Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai, sieksime, kad Lietuvos pirmininkavimas būtų sklandus. Prisiimdami atsakomybę už ES valstybei narei tenkančią misiją, sieksime, kad pirmininkavimo metu būtų priimti sprendimai visos ES labui Lietuvai prioritetinėse srityse. Įgyvendindami šį prioritetą, palaikysime kuo glaudesnį dialogą su visuomene, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir visomis politinėmis jėgomis.
\n
508.Mes pasisakome už bendrijų metodo stiprinimą, taip pat bendrijų metodo ir tarpvyriausybinio metodo pusiausvyrą sprendžiant ES reikalus. Europos konvento parengtos Konstitucijos Europai pagrindu Lisabonos sutarties įgyvendinimas yra aktualiausia ES reformos kryptis. Lietuva pasisako už stiprias ES institucijas, tinkamai atstovaujančias visų ES piliečių, įskaitant ir Lietuvos piliečius, interesams. Sieksime, kad Europos Komisijos teikiami siūlymai atspindėtų Lietuvos interesus. Stiprinant Europos Parlamento legitimumą, didelis dėmesys bus skiriamas rinkėjų aktyvumui didinti 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose. Nacionalinių parlamentų didesnis įtraukimas į Europos klausimų nagrinėjimą būtų naudingas ieškant sprendimų dėl naujų iššūkių šiandienos Europoje.
\n
509.Nuosekliai įgyvendinsime ekonomiškai pagrįstus energetinį krašto saugumą didinančius strateginius projektus ir mažinsime priklausomybę nuo monopolinio energijos tiekimo iš vienos šalies. Todėl sieksime ES energetikos ir transporto jungčių sujungimo į vieną sistemą, taip pat kad būtų sukurta bendra veiksminga ES energetikos strategija, atspindinti solidarumu grindžiamą bendrą energetikos politiką, veiksmingos jos įgyvendinimo priemonės ir bendroji konkurencinga energijos vidaus rinka. Spręsdami šias Lietuvai aktualias problemas, stiprinsime ryšius ir intensyvinsime santykius su Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, derinant pozicijas ES darbotvarkės klausimais.
\n
510.Sieksime, kad tinkamai funkcionuotų ir būtų plėtojama ES vidaus rinka, vyktų mokslo ir inovacijų plėtra.
\n
511.Palaikysime ES plėtros politiką.
\n
512.Aktyviai prisidėsime prie ES pastangų kuriant konkurencingą, mokslui ir žinioms imlią Europą, bendrą informacinę ir kūrybinę erdvę. Būsime aktyvūs rengiant 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, sieksime teisingo ES biudžeto paskirstymo ir kuo greitesnės mažiau išsivysčiusių šalių ekonominės konvergencijos, kartu sudarant palankias sąlygas mokslo plėtrai ir inovacijoms.
\n
513.Siekdami visapusio Europos socialinės chartijos įgyvendinimo, socialinės apsaugos sistemų darnos, remsime iniciatyvas dėl visuotinio žmonių užimtumo ir minimalių socialinių standartų ES įdiegimo, socialinės sanglaudos ir skurdo mažinimo.
\n
514.Remsime antimonopolines ES priemones, skirtas integruotos, laisvos ir veiksmingos ES vidaus rinkos plėtojimui ir valstybių narių ekonominės sanglaudos stiprinimui, sieksime, kad Lietuva prisijungtų prie euro zonos.
\n
515.Kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis remsime aktyvų pasaulinį ES vaidmenį mažinant klimato kaitos poveikį, įvertinant valstybių konkrečią padėtį ir bendrus tikslus. Palaikysime ES iniciatyvas, taip pat siūlysime naujas iniciatyvas, skatinančias mažai aplinką teršiančių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos taupymą, mokslinius tyrimus alternatyviosios energetikos srityje.
\n
516.Aktyviai prisidėsime prie ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo, veiksmingo išorinių sienų valdymo.
\n
Lietuva ir tarptautinės organizacijos 517. Lietuva palaikys Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmens didinimą pasaulyje. Būdama ES, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narė, Lietuva sieks padaryti jų veiklą efektyvesnę ir skaidresnę, lanksčiai reaguojančią į naujus iššūkius.
\n
518.Stengsimės įsitvirtinti šiose organizacijose, išnaudoti teikiamas ekonomines ir stabilios saugumo aplinkos sukurtas sąlygas, plėtosime draugiškus ir abipusiškai naudingus santykius su visomis kaimyninėmis valstybėmis.
\n
519.Sieksime, kad mūsų valstybės dalyvavimas šiose organizacijose prisidėtų prie jų tvirtumo, klestėjimo, susitelkimo. Remsime permainas Pasaulio prekybos organizacijoje, Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde, kad mažėtų atotrūkis tarp turtingų ir skurdžių šalių, būtų efektyviai sprendžiami maisto produktų kainų klausimai, kovojama su klimato atšilimu ir įgyvendinamas Kioto protokolas.
\n
520.Suaktyvinsime plėtros ir pagalbos trečiosioms šalims politiką, pagal išgales prisidėsime įgyvendinant Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaracijos tikslus.
\n
521.Lietuvos siekis 2014–2015 m. tapti Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nenuolatine nare ir toliau išliks svarbus mūsų šalies uždavinys. Tai sudarytų unikalias galimybes aktyviai dalyvauti sprendžiant globalias saugumo užtikrinimo, ekonomikos ir socialinės politikos problemas, padidintų Lietuvos autoritetą pasaulyje.
\n
522.Sieksime stiprinti NATO, kaip svarbiausią euroatlantinės erdvės kolektyvinės gynybos organizaciją ir vieną iš svarbiausių tarptautinio saugumo ramsčių. Sieksime, kad euroatlantinis bendradarbiavimas ir toliau liktų esminė nacionalinio saugumo sąlyga, o NATO ir ES – svarbiausios šio bendradarbiavimo organizacijos.
\n
523.Strateginė Lietuvos, taip pat Latvijos, Estijos, Lenkijos ir JAV partnerystė NATO yra pagrindinė mūsų nacionalinio saugumo garantija.
\n
524.Sieksime NATO šalių ir šalių, kurios nėra NATO narės, partnerystės, nes tai geriausiai užtikrina taiką ir stabilumą pasaulyje. Sieksime prisidėti prie konstruktyvių pragmatiškų NATO ir Rusijos santykių, ES ir Rusijos santykių, grindžiamų abipusiškumo principu. Tęsime ir stiprinsime Aljanso ir Rusijos praktinį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip kova su narkotikais, mokslinis techninis bendradarbiavimas taikos labui, Afganistano tranzitas, pagalba gamtinių ir stichinių nelaimių bei katastrofų atvejais.
\n
525.Aktyviai remsime regioninio bendradarbiavimo institucijas ir iniciatyvas.
\n
526.Tiesioginę įtaką Lietuvos valstybės ilgalaikiam saugumui daro padėtis kaimyninėse valstybėse. Saugumo, stabilumo ir pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinimui, demokratijos stiprinimui Rytų ir Pietryčių Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje sieksime išnaudoti ESBO, kaip didžiausios regioninės organizacijos, turimus instrumentus.
\n
527.Dalyvaudami tarptautinėse misijose ir operacijose, esame už tai, kad būtų stiprinamas NATO ir ES valstybių narių solidarumas. Aktyviai remsime tarptautinės bendruomenės pastangas atremti terorizmą.
\n
Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas 528. Lietuvos, Latvijos ir Estijos glaudus bendradarbiavimas ir toliau bus būtinas ne tik politiniu ir saugumo užtikrinimo, bet ir ekonominiu bei kultūriniu aspektais. Svarbių energetinių, infrastruktūros projektų, tokių kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kitų, bendrų mokslo ir kultūros programų efektyvus įgyvendinimas ir toliau bus esminė prielaida stiprinti trijų Baltijos valstybių ekonominę ir socialinę plėtrą ir kultūrinius bei žmogiškuosius ryšius. Išnaudosime Lietuvos veiklą Baltijos Ministrų Taryboje kaip galimybę paspartinti visam regionui svarbių projektų įgyvendinimą.
\n
529.Kaip Baltijos jūros regiono valstybė, sieksime, kad didesnė reikšmė būtų teikiama glaudesniam ir konkretesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių (NB8) bendradarbiavimui. Tai leistų bendromis pastangomis pasiekti, kad bendriems šio regiono valstybių, kartu ir Lietuvos, interesams būtų sėkmingiau atstovaujama tiek ES, tiek NATO viduje, taip pat už šių organizacijų ribų. Šis regionas, apimantis ES valstybes nares, Rusiją ir naująsias kaimynes, gali svariai prisidėti ne tik prie regiono, bet ir prie visos Europos pažangos. Energetikos srityje visų pirma sieksime sukurti regiono interesus atitinkančią bendrą elektros energijos rinką. Skatinsime glaudesnį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis ekonomikos, transporto, inovacijų, klimato kaitos, Baltijos ir Šiaurės jūros ekologinės pusiausvyros išsaugojimo, saugumo ir gynybos srityse, prisidedantį prie visos Europos ir euroatlantinės erdvės plėtros ir saugumo, plėtosime bendradarbiavimą pagal esamą e–PINE iniciatyvą.
\n
530.Įgyvendindami Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją, sustiprinsime Lietuvos, kaip aktyvios Baltijos jūros regiono valstybės, vaidmenį. Remsime pastangas gerinti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą. Tam būtina efektyviai panaudoti Baltijos jūros valstybių tarybą, kurios veikloje, be ES valstybių narių, dalyvauja Islandija, Norvegija ir Rusijos Federacija, o stebėtojos statusą turi Baltarusija.
\n
531.Suteiksime naują postūmį santykiams su Lenkija, atkurdami ir intensyvindami dialogą strateginiais klausimais.
\n
Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis 532. Lietuvos geopolitinę padėtį išnaudosime ES suartinti su naujosiomis kaimynėmis ir Rusija.
\n
533.Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėždami išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams. Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas turės būti įgyvendinamas derybomis su Rusija ieškant priimtinų sprendimų.
\n
534.Lietuvos dvišaliai santykiai su Rusija bus grindžiami 1991 m. liepos 29 d. sutartimi, atsižvelgiant į visas šios sutarties nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Rusijos įsipareigojimus Europos Tarybai dėl kompensacijų asmenims, deportuotiems iš Baltijos šalių, ir jų palikuonims. Kai kurių klausimų jautrumas ir sudėtingumas neturi būti kliūtis sprendžiant abiem valstybėms aktualius politinius, ekonominius, kultūrinius ir mokslinius klausimus, svarbias prekių ir paslaugų eksporto ir importo srautų problemas, kurios dabartinėmis sąlygomis reikalauja ypač aktyvių abipusių sprendimų. Išnaudosime galimybes, kurias Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje atveria naujų verslo ryšių plėtrai ir sudaro palankesnes sąlygas investicijoms.
\n
535.Siekdami būti aktyvūs ES ir Rusijos strateginės partnerystės dalyviai, sieksime, kad ES kalbėtų ir bendradarbiautų su Rusija vienu balsu, turėdama bendrą strateginę programą. Ir toliau sieksime, kad būtų sudarytas teisiškai įpareigojantis visas santykių sritis apimantis naujasis ES ir Rusijos susitarimas, teikiantis stabilumo ir leidžiantis efektyviai užtikrinti ES interesus. Aktyviai dalyvausime ES ir Rusijos partnerystės modernizavimo programoje. ES ir Rusijos bendra kova su tarptautiniu terorizmu, branduolinio ginklo platinimo ir kitomis grėsmėmis yra geras pagrindas efektyviai įgyvendinti bendras programas gamtosaugos, energetikos, ekonomikos, kultūros ir kitose srityse. Aktyviai dalyvausime ES ir NATO politikos Rusijos atžvilgiu peržiūros procesuose, skatindami demokratinėmis vertybėmis grindžiamą konstruktyvų transatlantinės bendrijos ir Rusijos dialogą, garantuojantį pozityvią Rusijos raidą demokratiškai besivystančios visuomenės link.
\n
536.Lietuva suinteresuota pagyvinti politinį dialogą įvairiais lygiais, įtraukiant į jį abiejų šalių parlamentų užsienio reikalų komitetus, tarpparlamentinių ryšių grupes, užsienio reikalų ministerijų aukščiausiuosius pareigūnus, stiprinti ryšius su Rusijos Federacijos regionais, pirmiausia su Kaliningrado sritimi, Sankt Peterburgu ir Maskva. Sieksime įgyvendinti bendradarbiavimo abipus sienos projektus su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, atsižvelgdami į ES kontekstą. Skatinsime ir remsime šios srities plėtrą, atsivėrimą ir bendradarbiavimą su ES. Skatindami Kaliningrado srities gyventojų ryšius su Lietuva, kartu su ES sieksime sudaryti geresnes galimybes pasienio teritorijų gyventojams (įskaitant pasienio teritorijų išplėtimą) be vizų vykti į Lietuvą ir Kaliningrado sritį.
\n
537.Remsime pastangas skatinti demokratinius procesus, kurie evoliuciniu būdu vyksta naujosiose ES kaimynėse. Esame įsitikinę, kad pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, įstatymų viršenybės principas, kiekvienos šalies savitumo gerbimas sudaro sąlygas natūraliai demokratijos plėtrai tose šalyse. Glaudžiai bendradarbiausime su ES kaimynėmis Ukraina, Gruzija ir Moldova. Palaikysime Gruzijos, Ukrainos pastangas įsilieti į euroatlantinę bendradarbiavimo erdvę. Aktyviai prisidėsime prie Moldovos pastangų stiprinti demokratinius pertvarkymus savo šalyje ir ieškoti kelių artimesniems ryšiams su ES.
\n
538.Remsime Baltarusijos pastangas stiprinti nepriklausomybę, ugdyti demokratiją, pilietinę visuomenę. Palaikysime Baltarusijos integraciją į Europos struktūras proporcingai Baltarusijos valdžios pastangoms artėti prie Europos demokratijos standartų, remsime šios šalies demokratinę pažangą ir iniciatyvas kurti gyvybingos laisvos visuomenės sąlygas.
\n
539.Skatinsime Armėnijos ir Azerbaidžano įsitraukimą į Rytų partnerystės programas, remsime taikos, stabilumo ir demokratijos plėtrą šiame regione.
\n
540.Siekdami užtikrinti Lietuvos verslo subjektams lygiateises verslo sąlygas ir vienodai palankią aplinką investicijoms bei ginti jų interesus Rytų kaimynystės erdvėje, tarsimės su Lietuvos verslo atstovais dėl geriausių būdų, kaip tai padaryti. _________________