301.Baktericidai, skirti geriamojo vandens kenksmingumui pašalinti (suskystinto chloro dujos, natrio, kalio hipochloridas, ozonas), kitos medžiagos, leistos Sveikatos apsaugos ministerijos, turi būti autorizuotos arba registruotos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinus dokumentus [7.8.1, 7.8.2].
\n
XXX SKIRSNIS. ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ, SKONIO IR KVAPO PANAIKINIMAS
\n
302.Organiniams junginiams panaikinti, taip pat kvapo ir skonio intensyvumui sumažinti naudojamas sorbcinis metodas, kai vanduo filtruojamas per aktyvuotos anglies sluoksnį. Anglies sluoksnis periodiškai regeneruojamas arba pakeičiamas.
\n
303.Organinėms medžiagoms iš vandens pašalinti, skoniui ir kvapui panaikinti naudojami: chloras, kalio permanganatas, ozonas. Reagentai parenkami ir jų kiekis nustatomas pagal technologinių tyrinėjimų duomenis.
\n
XXXI SKIRSNIS. VANDENS STABILIZAVIMAS (PRIEŠKORODINIS)
\n
304.Šie nurodymai taikomi vandentiekiui, tiekiančiam vandenį gėrimo ir gamybos tikslams, kurių vanduo nenaudojamas technologiniams aparatams aušinti.
\n
Karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų apsaugos nuo korozijos metodai šiame skyriuje neaptariami.
\n
305.Norint apsaugoti vandentiekio vamzdžius ir įrenginius nuo korozijos ir nuosėdų susidarymo, reikia numatyti vandens stabilizavimą, kurio reikalingumas nustatomas įvertinus vandens stabilumą.
\n
Vandens stabilumo įvertinimą reikia atlikti technologinio tyrimo pagrindu, naudojant metodą „karbonatinis tyrimas“.
\n
306.Vandens stabilizavimo būtinumas turi būti numatomas, įvertinus vandens kokybės pasikeitimą, prieš tai panaudojus vandens ruošimo būdus (krekinimą, minkštinimą, aeraciją ir t. t.).
\n
307.Vandeniui, kuris ruošiamas naudojant mineralinius krekiklius (aliuminio sulfatas, geležies chloridas ir kt.), nustatant prisotinimo indeksą, reikia įvertinti šarmingumo ir pH sumažėjimą vandenyje po krekiklių panaudojimo.
\n
308.Esant teigiamai prisotinimo indekso reikšmei, vamzdžių apsaugai nuo kalcio karbonato nuosėdų, vandenį reikia parūgštinti arba paruošti, naudojant natrio heksametafosfatą (sieros arba druskos rūgštis).
\n
309.Esant neigiamai vandens prisotinimo kalcio karbonatu indekso reikšmei, vanduo šarminamas panaudojant reagentus (kalkes, sodą arba abu kartu), taip pat natrio heksametafosfatą.
\n
XXXII SKIRSNIS. VANDENS NUGELEŽINIMAS
\n
310.Geležies šalinimo iš požeminio vandens technologija parenkama remiantis naudojamo vandeningojo sluoksnio vandens savybių analitėmis ir panašios sudėties vandenį apdorojančių įrenginių eksploatavimo patirtimi.
\n
311.Geležies šalinimas iš vandens grindžiamas Fe2+ pavertimu – oksiduojant – netirpiais Fe(III) junginiais, atskiriamais nuo vandens. Oksiduojama deguonimi arba kitais oksidatoriais (kalio permanganatu, ozonu, chloru). Oksidavimui reikalingo deguonies gaunama aeruojant ruošiamą vandenį arba maišant su deguonies prisotintu vandeniu. Geležis gerai oksiduojasi katalizatoriaus (geležies hidroksidų, fermentų) aplinkoje, kai vandenyje nėra redukuojančių priemaišų (organinių medžiagų, sulfidų, amonio). Oksiduojama savarankiškame reaktoriuje arba oksidacijos produktus atskiriančioje terpėje. Oksidavimo produktai nusikošia apdorotam vandeniui tekant pro košiamąją terpę.
\n
312.Geležies šalinimas vandeningame sluoksnyje geriausiai tinka birių ir puskiečių uolienų vandeninguosiuose sluoksniuose. Šis šalinimo būdas taikomas tokios litologijos uolienose:
\n
–biriose (smėlis, žvyras), kurių grūdelių vidutinis skersmuo (d50) didesnis kaip 0,5–1 mm;
\n
-puskietėse plyšėtose (smiltainis);
\n
-kietose plyšėtose (kreida, klintis, dolomitas).
\n
313.Bereagentis kontaktinis katalitinis geležies šalinimas taikytinas, kai:
\n
-požeminiame vandenyje geležis yra mineralinės formos;
\n
-geležies yra ne daugiau kaip 12 mg/l, iš kurios trivalentės – ne daugiau kaip 30 %;
\n
-karbonatinis kietumas ne mažesnis kaip 2 mg-ekv/l;
\n
-pH – nuo 6,8 iki 7,3;
\n
-įtekančiame į koštuvą vandenyje trivalentės geležies yra nuo 30 iki 60 %, tik žalio vandens pH turi būti 7,3-7,6.
\n
314.Kontaktinio katalitinio geležies šalinimo atmainos yra neapsemtasis/sausasis (pro neapsemtą košiamąjį užpildą leidžiamas vandens ir oro mišinys) ir pusiau apsemtasis nukošimas/aerofiltravimas (vanduo leidžiamas pro pusiau apsemtą košiamąjį užpildą).
\n
315.Sausasis nukošimas taikytinas užterštesniam vandeniui ruošti, kuriame:
\n
-daug (7–12mg/l) ir sunkiai šalinamos geležies;
\n
-palyginti daug organinių priemaišų (permanganatinė oksidacija 3-5 mgO2/l), ypač humusinių medžiagų,
\n
-daug anglies dvideginio (>40 mg/l);
\n
-požeminis vanduo labiau redukuotas (daugiau vandenilio sulfido, amonio, metano, jame yra kvapą ir skonį gadinančių medžiagų).
\n
316.Pusiau apsemtasis nukošimas taikytinas esant požeminiame vandenyje geležies koncentracijai iki 5 mg/l, kai vandens pH>6,6 ir permanganatinė oksidacija ne didesnė kaip 6,5 mgO2/l.
\n
317.Bereagentis fizikinis geležies nukošimas taikytinas kai požeminiame vandenyje: laisvojo CO2 koncentracija > 40 mg/l; vandenilio sulfido koncentracija ³1 mg/l; trivalentė geležis sudaro daugiau kaip 30 % bendrojo geležies kiekio; požeminiame vandenyje bendrosios geležies koncentracija siekia 10 ir daugiau mg/l.
\n
318.Biologinis geležies nukošimas gali būti taikomas, kai požeminiame vandenyje mažai redukuotų priemaišų (vandenilio sulfido koncentracija £ 0,1 mg/l), sunkiųjų metalų, pH nuo 6 iki 8, temperatūra 10–15 °C. Geležies koncentracija neribojama. Geležies likutis iškoštame vandenyje £0,2 mg/l. Šalinimo parametrams nustatyti būtini technologiniai tyrinėjimai.
\n
319.Reagentinis oksidacinis geležies šalinimas vartotinas, kai geležis būna patvariuose organiniuose junginiuose, požeminio vandens permanganatinė oksidacija didesnė kaip 5–7 mgO2/l, humuso ir fulvo rugščių yra daugiau kaip 0,5 mg/l ir amonio azoto daugiau kaip 0,5 mgN/l. Fe2+ oksidavimui gali būti vartojami: chloras, chloro dioksidas, natrio oksochloratas (hipochloritas), kalio permanganatas, ozonas, vandenilio peroksidas ir kt. Oksidantais apdorotas vanduo krekinamas/koaguliuojamas, nusodinamas ir košiamas.
\n
320.Korekcinis reagentinis geležies šalinimas vartotinas, kai žaliame vandenyje geležies yra daugiau kaip 10 mg/l. Aeruotą požeminį vandenį pašarminus, deguonis (net jei pH mažas) suoksiduoja dvivalentę geležį į trivalentę, kuri hidrolizuojasi. Fe(OH)3 dribsniai labai smulkūs ir tiesiogiai nenukošiami. Pilant koagulianto, iki 80–90% jų galima nusodinti. Dribsnių likučiai nukošiami.
\n
321.Iš minkšto (karbonatinis kietumas – iki 2 mg–ekv/l) aeruoto vandens geležis gali būti pašalinta košiant pro pusiaudegį trupintą dolomitą. Šis būdas vartotinas, jei Feb koncentracija ne didesnė kaip 10 mg/l (Fe(III) iki 20%), pH 5–7. Geležies koncentracija sumažinama iki 0,1 mg/l 322. Supaprastinta aeracija atliekama į atvirų filtrų kišenę arba centrinį kanalą išliejant vandenį (vandens išliejimo aukštis – 0,5–0,6 m). Naudojant slėginius filtrus, reikia numatyti oro įvedimą į paduodamąjį vandentakį (oro debitas 2 l 1g geležies).
\n
Esant ruošiamame vandenyje daugiau kaip 40 mg/l laisvos anglies rūgšties ir daugiau kaip 50 mg/l sieros vandenilio, prieš slėginius filtrus reikia numatyti tarpinę talpą su laisvu vandens išliejimu, neįvedant oro į vamzdyną.
\n
323.Paviršinių vandens šaltinių vandens nugeležinimą reikia numatyti kartu su vandens nuskaidrinimu ir nuspalvinimu ir kalkių kiekį, Di, mg/l, skaitant pagal CaO, reikia nustatyti pagal formulę:
\n
(13)
\n
XXXIII SKIRSNIS. MANGANO, FLORO IR SIEROS VANDENILIO PAŠALINIMAS
\n
324.Vandens valymo metodo, įrenginių skaičiuojamųjų parametrų parinkimas, o taip pat reagentų tipo ir kiekio parinkimas turi būti atliekamas remiantis technologiniais tyrimais, atliktais prie vandens ėmimo šaltinio.
\n
325.Mangano šalinimas iš požeminio vandens grindžiamas Mn2+ sugėrimu (absorbavimu) ir oksidavimu. Oksiduojama deguonimi arba kitais oksidatoriais (kalio permanganatu, ozonu, chloru). Oksidavimui reikalingo deguonies gaunama aeruojant ruošiamą vandenį arba maišant su deguonies prisotintu vandeniu. Mn2+ sugeria netobuli mangano oksidai arba krekiklio/koagulianto dribsniai. Manganas gerai oksiduojasi katalizatoriaus (mangano oksidų, fermentų) aplinkoje, kai vandenyje nėra redukuojančių priemaišų (organinių medžiagų, sulfidų, amonio) ir Fe(II). Oksidavimo produktai nusikošia apdorotam vandeniui tekant pro košiamąją terpę arba nusėda.
\n
326.Mangano šalinimas vandeningame sluoksnyje geriausiai tinka birių ir puskiečių uolienų vandeninguosiuose sluoksniuose. Šis šalinimo būdas taikomas tokios litologijos uolienose: biriose (smėlis, žvyras), kurių grūdelių vidutinis skersmuo (d50) didesnis kaip 0,5–1 mm; puskietėse plyšėtose (smiltainis); kietose plyšėtose (kreida, klintis, dolomitas).
\n
327.Reagentinis košiamasis mangano šalinimas vartotinas, kai manganas yra sunkiai oksiduojamos formos, vandenyje jo yra daugiau kaip 2,0 mg/l ir jo koncentracija vandenyje labai kinta. Šiuo būdu galima mangano koncentraciją sumažinti iki 0,01 mg/l. Reagentus galima vartoti dviem būdais: periodiškai ar nuolatos.
\n
328.Periodiškai vartojamas kalio permanganatas. Jo kiekis parenkamas toks, kad užtektų užpildo grūdelių apnašo įgertam dvivalenčiam manganui oksiduoti iki MnO2. Tada kalio permanganato tiekimas nutraukiamas ir vanduo košiamas, kol išsisems užpildo grūdelių apnašo įgerties geba. Periodiškas reagentų vartojimas taikytinas, kai mangano koncentracija vandeny labai kinta ir reikia panaikinti dvivalenčio mangano šalinimo veiksmingumo pokyčius, kylančius dėl kitų veiksnių (pvz., temperatūros) kaitaliojimosi.
\n
329.Nuolatiniu reagentų dozavimu siekiama padidinti vandens redokso potencialą ar pH. Pirmuoju atveju naudotinas kalio permanganatas, ozonas, vandenilio peroksidas, chloras, jo dioksidas bei natrio oksochloratas. Vandens pH didinamas NaOH arba Ca(OH)2. Šis būdas taikytinas, kai manganas yra sunkiai šalinamos formos, kai požeminio vandens pH < 6,6 arba kai oksidatoriais kartu siekiama ir kitokių vandens ruošimo tikslų (pvz., spalvingumo, kvapo, skonio šalinimo).
\n
330.Bereagentinis mangano nukošimas iš požeminio vandens vartotinas kai jo pH > 6,6, jame trivalentes geležies yra ne daugiau kaip 3 mg/l; dvivalentės – ne daugiau kaip 0,2 mg/l (jei tuo pačiu koštuvu nukošiama ir geležis, Fe(H) koncentracija žaliame vandenyje gali siekti 3–6 mg/l). Jei požeminiame vandenyje dvivalentės geležies yra daugiau kaip 3 mg/l, arba amonio azoto yra daugiau kaip 1 mg/l, būtinas dvilaipsnis košimas, kurio antrasis laipsnis skirtas vien tik manganui šalinti.
\n
Šiuo metodu galima sumažinti dvivalenčio mangano koncentraciją požeminiame vandenyje nuo 2 mg/l iki mažiau kaip 0,01 mg/l.
\n
Naudojant požeminį vandenį, kuriame manganas aptinkamas kartu su geležimi, reikia numatyti galimybę manganą pašalinti nugeležinimo procese, nenaudojant papildomų reagentų.
\n
331.Fluoro iš vandens šalinimą reikia atlikti kontaktinės – sorbcinės koaguliacijos metodu arba panaudojant sorbentą – aktyviąją aliuminio rūgštį.
\n
Kontaktinės – sorbcinės koaguliacijos metodas naudojamas, kai fluoro koncentracija vandenyje iki 5mg/l; sorbentas (aktyviosios aliuminio rūgšties) – esant fluoro koncentracijai vandenyje – iki 10mg/l.
\n
332.Sieros vandenilis iš vandens šalinamas aeracijos ir cheminiais metodais. Kai vandenyje sieros vandenilio yra iki 3 mg/l, naudojamas aeracinis metodas, kai yra iki 10 mg/l, – cheminis.
\n
XXXIV SKIRSNIS. VANDENS MINKŠTINIMAS
\n
333.Vandeniui minkštinti naudojami šie metodai: šalinant karbonatinį kietumą – dekarbonizacija kalkėmis arba vandenilio katijonitinis minkštinimas su katijonito regeneracija; šalinant karbonatinį ir nekarbonatinį kietumą – kalkių-sodos, natrio katijonitinį arba vandenilio-natrio katijonitinį minkštinimą.
\n
334.Minkštinant požeminius vandenis, reikia naudoti katijonitinius metodus; minkštinant paviršinius vandenis, kada kartu reikia vandenį skaidrinti, naudojamas kalkinis arba kalkinis-sodos metodas.
\n
Minkštinant geriamąjį vandenį, reikia naudoti reagentinius metodus (kalkinį arba kalkinį-sodos) ir dalinį Na katijonitinį metodą.
\n
Požeminių vandenų reagentinį minkštinimą reikia taikyti įskaitant nuotekų ir nuosėdų, susidarančių minkštinimo įrenginiuose, likvidavimą.
\n
XXXV SKIRSNIS. VANDENS GĖLINIMAS IR DRUSKŲ KIEKIO MAŽINIMAS VANDENYJE
\n
335.Parenkant pirminį vandens gėlinimo ir druskų kiekio mažinimo metodą, reikia vadovautis 13 lentelės duomenimis.
\n
13 lentelė. Gėlinimo ir druskų kiekio mažinimo būdų parinkimas Gėlinimo ir druskų kiekio mažinimo būdai Vandens druskingumas, mg/l pradinis nugėlinto ir sumažinus druskų kiekį Jonų mainai 1500–2000 0,1–20 Distiliacija Virš 10 000 0,5–50 Elektrodializė 1500–15 000 Ne mažiau 500 Atbulinis osmosas Iki 40 000 10–1000
\n
XXXVI SKIRSNIS. APYTAKINIO VANDENS PARUOŠIMAS IR ATVĖSINIMAS
\n
336.Apytakinė sistema turi būti projektuojama bendra visai įmonei arba kaip uždari atskirų gamybos etapų, cechų ir įrenginių ciklai.
\n
Apytakinio vandens atvėsinimo sistemų skaičius pramonės įmonėse priimamas, įvertinant gamybos technologiją, kokybės reikalavimus, vandens slėgį ir temperatūrą, vandens vartotojų padėtį plane bei statybos eiliškumą.
\n
Siekiant sumažinti vamzdynų skersmenį ir ilgį, riekia naudoti atskirtines apytakinio vandentiekio sistemas atskiroms gamybos rūšims, cechams arba įrenginiams pramonės įmonėse, maksimaliai juos priartinant prie vandens vartojimo vietų.
\n
337.Projektuojant apytakinio vandentiekio atvėsinimo sistemas, reikia įvertinti pašildyto vandens mažo potencialo šilumos panaudojimo galimybes.
\n
338.Apytakinio vandentiekio sistemą reikia projektuoti, nuvedant vandenį nuo technologinės įrangos nenutrūkstama tėkme ir slėgiu, pakankamu vandens tiekimui į aušintuvus, išskyrus tuos atvejus, kai srovės nutraukimą sąlygoja įrenginio konstrukcija.
\n
339.Apytakinėse vandentiekio sistemose reikalinga naudoti gamtinį ir nutekamąjį vandenis, juos tinkamai apvalant ir paruošiant. Išvalytų nutekamųjų vandenų panaudojimas turi būti suderintas su higienos centrais.
\n
340.Apytakinis vanduo neturi sukelti vamzdžių, įrenginių ir šilumokaičių korozijos, biologinių apnašų susidarymo bei nuosėdų nusėdimų ant šilumokaičių paviršiaus.
\n
Siekiant užtikrinti nurodytus reikalavimus, reikia numatyti atitinkamą papildomo ir apytakinio vandens apvalymą ir paruošimą.
\n
341.Vandeniui valyti, apdirbti ir atvėsinti reikalingų įrenginių sudėtį ir parametrus reikia parinkti pagal maksimalią šių įrenginių apkrovą.
\n
XXXVII SKIRSNIS. VANDENS BALANSAS SISTEMOSE
\n
342.Apytakinėms vandentiekio sistemoms reikalinga sudaryti vandens balansą, įvertinantį, sistemos papildymo vandeniu nuostolius, kompensuojant ištėkius bei būtiną išleisti vandens kiekį.
\n
343.Sudarant balansą, vandens nuostoliams sistemose priskiriami:
\n
-negrįžtamasis vartojimas (vandens paėmimas iš sistemos technologiniams tikslams);
\n
-vandens nuostoliai išgaravimui, esant atvėsinimui q, nustatomi pagal formulę:
\n
Qišg = kišgDQapyt (14) čia Dt=t1 – t2 – vandens temperatūros pokytis laipsniais nustatomas kaip skirtumas tarp vandens, atitekančio į aušintuvą t1, ir atvėsinto vandens t2 temperatūrų;
\n
Qapyt – apytakinio vandens debitas, m3/h;
\n
Koeficientas, įvertinantis šilumos atidavimą dėl išgaravimo dalį bendrame šilumos atidavimo dydyje, kišg, nustatomas pursliniams baseinams ir aušintuvams, priklausomai nuo oro temperatūros, pagal 14 lentelę, o vandens saugykloms – aušintuvams, priklausomai nuo natūralios temperatūros vandentakyje, pagal 15 lentelę;
\n
Atšaldant vandenį drėkintuvų tipo šilumokaitiniuose aparatuose, vandens nuostoliai išgaravimui apskaičiuoti pagal formulę, turi būti padidinti du kartus.
\n
14 lentelė. Koeficiento kišg reikšmės aušintuvams ir pursliniams baseinams Oro temperatūra, ºC 0 10 20 30 40 Koeficiento kišg aušintuvams ir pursliniams baseinams reikšmės 0,001 0,0012 0,0014 0,0015 0,0016 15 lentelė. Koeficiento kišg reikšmės vandens saugykloms-aušintuvams Įtekančio į vandens saugyklą (tvenkinį) upės arba kanalo vandens temperatūra, ºC 0 10 20 30 40 Koeficiento kišg vandens saugykloms-aušintuvams 0,0007 0,0009 0,0011 0,0013 0,0015 16 lentelė. Vandens nuostoliai dėl vėjo įtakos Aušintuvas Vandens nuostoliai P2 dėl vėjo įtakos, procentais nuo aušinimo vandens Ventiliatoriniai aušintuvai su vandens gaudyklėmis:
\n
-kai apytakiniame vandenyje nėra toksinių medžiagų
\n
-esant toksinėms medžiagoms 0,1–0,2 0,05 Bokštiniai aušintuvai be vandens gaudyklių ir drėkinamieji šilumokaičių įrenginiai 0,5–1 Bokštiniai aušintuvai su vandens gaudyklėmis 0,01–0,05 Atviri ir pursliniai aušintuvai 1–1,5 Pursliniai baseinai, kurių našumas, m3/h: iki 500 nuo 500–iki 5000 nuo 5000 2–3 1,5–2 0,75–1
\n
-vandens nuostolius dėl vėjo įtakos (nunešimo) pursliniuose baseinuose ir aušintuvuose ir drėkinimo šilumokaitiniuose įrenginiuose reikia priimti pagal 16 lentelę;
\n
-vandens nuostoliai dėl filtracijos iš vandens telkinių – aušintuvų, esant laidiems pagrindo gruntams bei filtruojančioms apsauginėms damboms apskaičiuojami, remiantis hidrogeologinių tyrimų rezultatais;
\n
-vandens nuostoliai dėl filtracijos pursliniuose baseinuose, aušintuvuose, vandens ėmimo rezervuaruose skaičiavimuose neįvertinami;
\n
-vandens išleidimas iš sistemos (prapūtimas) nustatomas priklausomai nuo apytakinio ir papildomo vandens kokybės bei jo paruošimo būdų.
\n
XXXVIII SKIRSNIS. APSAUGA NUO MECHANINIŲ NUOSĖDŲ SUSIDARYMO
\n
344.Mechaninių nuosėdų susidarymo aušintuvuose, rezervuaruose ir šilumokaitiniuose įrenginiuose galimybę ir intensyvumą reikalinga nustatyti remiantis apytakinio vandentiekio sistemų, esančių nagrinėjamoje teritorijoje, veikiančių naudojant nagrinėjamo šaltinio vandenį, eksploatacijos patirtimi arba naudojant duomenis apie mechaninių vandens ir oro teršalų koncentraciją, granulometrinę sudėtį.
\n
Siekiant išvengti mechaninių nuosėdų susidarymo šilumokaitinėje įrangoje ar jas pašalinti, reikalinga numatyti periodinį hidroimpulsinį arba hidropneumatinį jų valymą darbo procese bei dalinį apytakinio vandens skaidrinimą.
\n
345.Vanduo iš paviršinių šaltinių, naudojamas apytakinėms vandentiekio sistemoms papildyti, turi būti nuskaidrinamas pagal X skyriaus reikalavimus.
\n
XXXIX SKIRSNIS. PRIEMONĖS PRIEŠ VANDENS ŽYDĖJIMĄ IR BIOLOGINĮ APAUGIMĄ
\n
346.Prieš vandens žydėjimą rezervuaruose ir aušinimo tvenkiniuose turi būti numatomas vario sulfato išpurškimas ant vandens paviršiaus. Vario sulfato panaudojimas visada turi būti suderintas su higienos centrais ir Aplinkos apsaugos departamentu.
\n
347.Siekiant užkirsti kelią biologiniam apaugimui bakterijomis šilumokaitiniuose įrenginiuose ir vamzdynuose, apytakinį vandenį reikia chloruoti. Chloro kiekį reikia priimti remiantis vandentiekio sistemos, kurioje naudojamas to pačio šaltinio vanduo, eksploatacijos patirtimi arba remiantis papildomo vandens sugebėjimu įsisavinti chlorą.
\n
348.Atsarginių chloratorių numatyti nereikia. Chloruotas vanduo iš chloratorių turi būti tiekiamas į ataušinto vandens įleidimo kamerą.
\n
Esant didelėms chloro įsisavinimo galimybėms arba ilgiems vamzdynams, apytakinio vandentiekio sistemose leidžiama chlorą įterpti keliuose sistemos taškuose.
\n
349.Siekiant užkirsti kelią aušintuvų, purslinių baseinų ir drėkinimo šilumokaitinių įrenginių apaugimui augalais, reikia periodiškai paruošti aušinamą vandenį, įterpiant vario sulfato tirpalą. Vario sulfato tirpalo koncentracija darbiniame bake turi būti 2–4 % procentai.
\n
350.Siekiant užkirsti kelią aušintuvų, purslinių baseinų ir drėkinamųjų aušintuvų biologiniam apaugimui, reikia papildomai periodiškai chloruoti vandenį prieš įrenginius. Papildomą vandens ruošimą chloru reikia atlikti vienu metu su vario sulfato panaudojimu arba po jo.
\n
351.Rezervuarai, latakai, vamzdynai, įranga bei uždarančioji armatūra, turintys kontaktą su vario sulfatu, turi būti pagaminti iš korozijai atsparių medžiagų.
\n
XXXX SKIRSNIS. APSAUGA NUO KARBONATINIŲ NUOSĖDŲ
\n
352.Šio poskyrio nurodymai taikomi projektuojant apytakines vandentiekio sistemas, šilumokaitinių įrenginių, kuriose aušinamas vanduo neužverda ties šilumokaičio paviršiumi ir vanduo neįšyla daugiau kaip 60 oC, aušinimui, naudojant gėlą vandenį ir apvalytą nutekamąjį vandenį.
\n
353.Esant specialiems reikalavimams atvėsinimo vandeniui, įkaistant vandeniui daugiau kaip 60 oC ir jam užverdant prie šilumokaičių paviršių, būtina naudoti papildomo vandens minkštinimą jonų mainų filtruose (natrio katijonitinį arba deguonies katijonitinį su alkanąja regeneracija). Leidžiama naudoti kalkinimą su paskesniu rūgštinimu ar fosfotavimu.
\n
354.Vandens paruošimas, siekiant išvengti karbonatinių nuosėdų, turi būti numatomas esant Š×kd ³ 3. Šiuo atveju reikalinga naudoti tokius vandens paruošimo būdus: rūgštinimas, rekarbonizacija, fosfotavimas, polifosfatais bei kombinuotas fosfatinis–rūgštinis paruošimas. Leidžiama naudoti organinius fosforo junginius.
\n
355.Siekiant išvengti karbonatinių nuosėdų susidarymo, reikia naudoti šiuos vandens paruošimo būdus:
\n
–rūgštinimas – esant bet kokioms šarmingumo reikšmėms ir bendram gamtinio vandens kietumui bei vandens garavimo sistemose koeficientams;
\n
–fosfotavimas – esant papildomo vandens šarmingumui Špap iki 5,5 mg–ekv./l;
\n
–kombinuotas fosfatinis–rūgštinis vandens paruošimas – tais atvejais, kai fosfotavimas nesumažina karbonatinių nuosėdų susidarymo arba prapūtimas ekonomiškai netikslingas;
\n
–rekarbonizacija dūminėmis dujomis arba dujine angliarūgšte – esant papildomo vandens šarmingumui iki 3,5 mg–ekv./l ir garavimo koeficientui ne didesniam kaip 1,5.
\n
Rūgšties, angliarūgštės ir fosfatinių reagentų kiekį reikia priimti pagal technologinių tyrinėjimų duomenis.
\n
XXXXI SKIRSNIS. APSAUGA NUO SULFATINIŲ NUOSĖDŲ
\n
356.Apsaugai nuo kalcio sulfato nuosėdų aktyvių koncentracijų jonų Ca2+ ir koncentracijos apytakiniame vandenyje neturi būti didesnės nei kalcio sulfato tirpumo reikšmės.
\n
357.Siekiant palaikyti Ca2+ ir jonų aktyvių koncentracijų dydžius nustatytose ribose, reikia priimti atitinkamą apytakinio vandens garinimo koeficientą, keičiant sistemos prapūtimo mastą arba iš dalies sumažinant Ca2+ ir jonų koncentraciją papildymo vandenyje.
\n
358.Apsaugai nuo sulfatų nuosėdų apytakinėse vandentiekio sistemose reikia taikyti vandens ruošimą natrio tripolifosfatu, kurio kiekis 10 mg/l arba karboksimetilceliuliozę, kurios kiekis – 5 mg/l.
\n
XXXXII SKIRSNIS. APSAUGA NUO KOROZIJOS
\n
359.Vamzdynų ir šilumokaitinių įrenginių apsaugai nuo korozijos reikia taikyti vandens ruošimą inhibitoriais, apsaugines dangas ir elektromechaninę apsaugą.
\n
360.Apytakinio vandentiekio sistemose naudojant inhibitorius ir apsauginius paviršius, reikia numatyti kruopštų šilumokaitinių įrenginių ir vamzdynų išvalymą nuo nuosėdų ir apaugimų sankaupų.
\n
361.Kaip inhibitorius reikėtų naudoti natrio tripolifosfatą, natrio heksametofosfatą, trikomponentę kompoziciją (heksametafosfatą arba natrio tripolifosfatą, cinko sulfatą ir kalio bichromatą), natrio silikatą ir kt.
\n
Efektyviausias korozijos inhibitorius turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju bandymais.
\n
Pagrindus leidžiama naudoti natrio nitritą ir organinius fosforo junginius.
\n
362.Naudojant natrio tripolifosfatą ir natrio heksametafosfatą, apsauginei fosfatinei plėvelei sudaryti inhibitorių koncentracija apytakinės sistemos vandenyje 2–3 paras turi būti priimama 100 mg/l (perskaičiavus į P2O5), papildymo vandenyje fosfatinei plėvelei palaikyti – 7–15 mg/l pagal P2O5. Tuo metu vandens tekėjimo greitis šilumokaitiniuose renginiuose turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m/s.
\n
363.Naudojant trikomponentį inhibitorių, kalio bichromato koncentraciją reikia priimti 2–4 mg/l pagal , cinko sulfato – 1,5–3 mg/l pagal Zn2+ ir natrio heksametofosfato arba natrio tripolifosfato – 3–5 mg/l pagal .
\n
Šiuo atveju būtina nustatyti chromo koncentraciją vandens telkinyje, išleidžiant prapūtimo vandenį, ir darbo zonos ore, kai vandens lašai iš aušintuvų nunešami vėjo. Šios koncentracijos negali viršyti didžiausių leistinų koncentracijų (DLK).
\n
Vandens tekėjimo greitis sistemoje neturi būti didesnis kaip 0,5 m/s.
\n
364.Naudojant natrio silikatą, skysto stiklo kiekį perskaičiavus į SiO2, turi būti priimama 10 mg/l, o, esant aukštoms chloridų ir sulfatų koncentracijoms SiO2 kiekį būtina padidinti iki 30–40 mg/l.
\n
XXXXIII SKIRSNIS. APYTAKINIO VANDENS AUŠINIMAS
\n
365.Aušintuvo tipas ir dydis turi būti priimamas įvertinus:
\n
-skaičiuojamąjį vandens debitą;
\n
-aušinamo vandens skaičiuojamąją temperatūrą, vandens temperatūrų pokyčius sistemoje ir technologinio proceso reikalavimus aušinimo stabilumui;
\n
-aušintuvo darbo režimą (pastovus ar periodinis); skaičiuojamąsias meteorologines charakteristikas;
\n
-aušintuvo išdėstymo įmonės teritorijoje sąlygas, aplinkinės teritorijos užstatymo charakteristiką, leistiną triukšmo lygį, vėjo nunešamų vandens lašų iš aušintuvo poveikį aplinkai;
\n
-papildomo ir apytakinio vandens cheminę sudėtį ir kt.
\n
366.Vandens aušintuvų taikymo sritis reikia parinkti pagal 17 lentelę.
\n
17 lentelė. Vandens aušintuvų taikymo sritys Aušintuvas Vandens aušintuvo taikymo sritys šilumos apkrova, t. kcal/(m2/h) vandens temperatūrų skirtumas, ºC atvėsinto vandens ir atmosferos oro temperatūrų skirtumas, matuojant drėgnu termometru, ºC Ventiliatoriniai aušintuvai 30–10 ir daugiau 3–20 4–5 Bokštiniai aušintuvai 60–100 5–15 8–10 Pursliniai baseinai 5–20 5–10 10–12 Vandens saugyklos–aušintuvai 0,2–0,4 5–10 6–8 Radijatoriniai (sausi) aušintuvai – 5–10 20–35 Atviri ir pursliniai 7–15 5–10 10–12 367. Aušintuvų ir purslinių baseinų technologinius skaičiavimus reikalinga atlikti kaip išeities duomenis naudojant 1–10% tikimybių daugiamečiais stebėjimais nustatytas atmosferos oro vidutines paros temperatūras, išmatuotas sausu ir drėgnu termometrais (arba santykiniu oro drėgnumu), matuojant vasaros laikotarpiu 7, 13 ir 19 valandomis. Šiluminėms ir atominėms elektrinėms skaičiavimai atliekami kaip išeities duomenis naudojant vidutinių ir karštų metų vasaros laikotarpio vidutines paros oro temperatūras, išmatuotas sausu ir šlapiu termometru. Tikimybė parenkama pagal vandens vartotojo kategoriją iš 18 lentelės.
\n
Jei nėra duomenų apie nurodytos tikimybės vidutines paros temperatūras ir atmosferos oro drėgnumą, reikia priimti karščiausio mėnesio vidutines temperatūras ir drėgnumą 13 valandą, sutinkamai su [7.5.2], pridedant prie oro temperatūros, nustatomos šlapiu termometru, 1–3 ºC nesikeičiant drėgnumo reikšmei, priklausomai nuo vandens vartotojų kategorijos.
\n
18 lentelė. Meteorologinių charakteristikų tikimybės Parinkimas Vandentiekio kategorija Technologinio gamybos proceso pablogėjimo lygis arba įrangos darbo pablogėjimo lygis dėl aukštesnės nei skaičiuojamoji aušinamo vandens temperatūros Meteorologinių charakteristikų tikimybė, skaičiuojant vandens aušintuvus, % I Technologinio gamybos proceso visiškas sutrikimas ir dėl to susidarantys dideli nuostoliai 1 II Leistinas laikinas atskirų technologinio proceso įrenginių sutrikimas 5 III Visos sistemos ir atskirų įrenginių laikinas technologinio gamybos proceso ekonomiškumo sumažėjimas 10 368. Aušintuvų technologiniai skaičiavimai turi būti atliekami taikant metodiką, įvertinančią šilumos mainus aktyvioje aušinimo zonoje ir aušintuvų aerodinaminius pasipriešinimus, arba naudojant grafikus, sudarytus remiantis eksperimentiniais duomenimis.
\n
369.Purslinių baseinų ir atvirų aušintuvų aušinimo galimybių technologinius skaičiavimus reikia atlikti naudojant eksperimentinius grafikus.
\n
370.Radiatorinių aušintuvų technologinius skaičiavimus riekia atlikti taikant metodiką, naudojamą skaičiuojant šilumokaitinius įrenginius su kampuotais vamzdžiais, atšaldytu oru.
\n
371.Šiluminių ir atominių elektrinių vandens telkinių – aušintuvų technologiniai skaičiavimai turi būti atliekami, naudojant vidutinių metų vidutines mėnesines hidrologines ir meteorologines charakteristikas, įvertinant vandens telkinio – aušintuvo šilumos akumuliacijos savybes, įrangos apkrovimo ir remonto grafikus. 10 % tikimybės vidutinių ir karštų metų vasaros periodui įrenginių našumas tikrinamas bei našumo ribos ir apribojimo trukmė nustatoma, pagal aušinančio vandens maksimalias paros temperatūras. Naudojant vandens aušinimui esamus kitos paskirties vandens telkinius, būtina įvertinti erdvinio temperatūros režimo formavimosi ypatumus natūraliomis sąlygomis ir išleidžiant sušildytą vandenį.
\n
372.Apytakiniame vandenyje esant priemaišoms, pavojingoms aušintuvų ir purslinių baseinų konstrukcijų medžiagoms, reikia numatyti vandens paruošimą arba konstrukcijų apsauginę dangą.
\n
373.Pursliniuose baseinuose ir aušintuvų vandens ėmimo rezervuaruose vandens gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 m, atstumas nuo vandens lygio iki baseino arba rezervuaro briaunos – ne mažiau 0,3 m.
\n
Aušintuvams, išdėstytiems ant pastatų dangos, leidžiama įrengti podugnines, kuriose vandens gylis ne mažesnis kaip 0,15 m.
\n
374.Aušintuvų vandens ėmimo rezervuarai ir pursliniai baseinai turi būti įrengiami su vandens nuvedimo, išleidimo ir persipylimo vamzdynais bei minimalaus ir maksimalaus vandens lygių daviklių sistema. Nuvedimo vamzdyne šiukšlėms sulaikyti reikia numatyti groteles, kurių tarpai ne didesni kaip 30 mm.
\n
Vandens ėmimo rezervuarų ir purslinių baseinų dugnas turi būti su nuolydžiu, ne mažesniu kaip 0,01 išleidimo vamzdžio link.
\n
375.Purslinių baseinų vandens tiekimo ir nuvedimo vamzdynuose turi būti numatyta uždarymo įranga baseinams atjungti jų valymo ir remonto laikotarpiui.
\n
376.Aplink aušintuvų vandens ėmimo rezervuarus ir purslinius baseinus reikia numatyti nelaidžią vandeniui dangą, kurios plotis ne mažesnis kaip 2,5 m, turinčią nuolydį nuo statinio, kuri užtikrina vandens, išnešamo pučiant vėjui iš aušintuvų įėjimo angų ir purslinių baseinų, nuvedimą.
\n
XXXXIV SKIRSNIS. AUŠINTUVAI
\n
377.Aušintuvai turi būti naudojami apytakinio vandentiekio sistemose, reikalaujančiose pastovaus ir stipraus vandens atvėsinimo, esant didelėms santykinėms hidraulinėms ir šiluminėms apkrovoms.
\n
Ventiliatorinius aušintuvus reikia naudoti siekiant sumažinti statybos apimtis, atvėsinto vandens temperatūros reguliavimą, apytakinio vandens arba produkto nustatytai temperatūrai palaikyti.
\n
Ventiliatoriniai aušintuvus būtina naudoti urbanizuotoje teritorijoje.
\n
Rajonuose, kuriuose yra riboti vandens resursai, taip pat užkertant kelią apytakinio vandens užterštumui toksinėmis medžiagomis ir nuo jų įtakos aplinkai, reikia naudoti radiatorinius (sausus) aušintuvus ir mišrius (sausus ir ventiliatorinius) aušintuvus.
\n
378.Aušintuvai su plėveliniu drėkintuvu naudojami siekiant didelio apytakinio vandens atvėsinimo efekto.
\n
Kai apytakiniame vandenyje yra riebalų, dervų ir naftos produktų, reikia naudoti lašelinius aušintuvus, esant skendinčioms medžiagoms, kurios suformuoja nenuplaunamas vandeniu nuosėdas – purslinius aušintuvus.
\n
379.Drėkintuvai turi būti projektuojami tokios konstrukcijos, kuri užtikrintų tolygų vandens srauto ir oro pasiskirstymą aušintuvo plote.
\n
380.Vandens paskirstymo sistemą reikia projektuoti vamzdinę. Leidžiama naudoti ir latakus. Įrengiant purškiančias tūtas, kurios nukreiptos žemyn, atstumas nuo tūtos iki drėkintuvo turi būti 0,8–1 m, kai fakelai nukreipti aukštyn – 0,3–0,5 m.
\n
381.Tūtos ant paskirstymo sistemos vamzdžių turi būti išdėstytos taip, kad užtikrintų vienodą vandens paskirstymą po visą aušintuvo plotą virš drėkintuvo.
\n
382.Kad iš aušintuvų nebūtų išnešami vandens lašai, oro paskirstytojo zonoje reikia įrengti vėjo pertvaras, o virš vandens paskirstytojų – vandens gaudymo įrenginius.
\n
383.Vandens gaudymo įrenginių konstrukcija ir išdėstymas turi būti tokie, kad nebūtų skersinių vertikalių plyšių visame aušintuvų plote, be to, vandens lašų išnešimas neturi viršyti: 0,1–0,2 % apytakinio vandens debito, jei nėra joje toksinių elementų, ir 0,05 % – esant toksiniams elementams.
\n
Ventiliatoriniuose aušintuvuose vandens gaudykles reikia išdėstyti ne mažesniu kaip 0,5 ventiliatoriaus skersmens atstumu nuo jo darbinio rato.
\n
384.Išdėstant aušintuvus ant pastatų perdangų, ant oro įėjimo langų būtina įrengti žaliuzes.
\n
385.Aušintuvo karkaso apdaila turi užtikrinti išorės oro įsiurbimą.
\n
386.Ventiliatorinius aušintuvus reikia projektuoti dviejų sekcijų su oro paėmimu iš dviejų pusių arba vienos sekcijos su oro paėmimu per visą perimetrą.
\n
387.Įėjimo langų plotas turi sudaryti 34–45 % aušintuvo ploto plane.
\n
388.Aušintuvų forma plane priimama: sekcijinių ventiliatorinių aušintuvų – kvadratinė arba stačiakampė, vienos sekcijos ir bokštinių – apvali, daugiakampė arba kvadratinė.
\n
389.Žiemos metu, kad aušintuvai neužšaltų, būtina numatyti šilumos ir hidraulinės apkrovos padidinimą, atjungiant dalį sekcijų arba aušintuvų, sumažinant šalto oro padavimą į drėkintuvą.
\n
390.Siekiant palaikyti pastovią atvėsinto vandens temperatūrą žiemos metu, būtina numatyti įrenginius šiltam vandeniui nuvesti į aušintuvų vandens surinkimo rezervuarą.
\n
391.Aušintuvų konstrukcijos turi būti:
\n
-karkasas – iš gelžbetonio, plieno arba medžio;
\n
-apdaila – iš medžio arba plastmasės;
\n
-drėkintuvas – iš medžio arba plastmasės;
\n
-vandens gaudymo įrenginiai – iš medžio, plastmasės;
\n
-vandens surinkimo rezervuaras – iš gelžbetonio.
\n
Medinės konstrukcijos turi būti padengtos neišplaunamų antiseptikų danga, naudojant mažalapių medžių medieną.
\n
Metalinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo korozijos.
\n
Gelžbetonio konstrukcijos turi būti pagamintos iš šalčiui ir vandeniui atsparių betono markių.
\n
XXXXV SKIRSNIS. VANDENS SAUGYKLOS – AUŠINTUVAI
\n
392.Vandens saugyklos – aušintuvai naudojami, kai atvėsintam vandeniui nekeliami aukšti reikalavimai, esant laisviems žemės plotams, gamtiniams vandens imtuvams arba dirbtiniams vandens telkiniams arti įmonių.
\n
393.Vandens saugyklų – aušintuvų gylis, esant vasaros vandens lygiams, turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m 80 % vandens saugyklos cirkuliacinės zonos ploto. Būtina numatyti priemones seklumoms pašalinti, išplaukiančioms durpėms pašalinti, reikiamai vandens kokybei užtikrinti.
\n
394.Užtvankas, dambas, nuopylas, vandens išleistuvus ir kanalus vandens saugykloms – aušintuvams reikia projektuoti pagal hidrotechnikos statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
\n
395.Vandens saugyklų – aušintuvų vandens ūkio skaičiavimus reikia atlikti tokius pat kaip vandentiekio, įvertinant papildomus vandens nuostolius dėl išgaravimo.
\n
396.Vandens saugyklų – aušintuvų išnaudojimo koeficientai turi būti nustatomi pagal analogus, pagrįstus modelių laboratoriniais tyrimais, o plečiant pramonės įmones – remiantis natūriniais tyrimais.
\n
397.Vandens paėmimo ir išleidimo įrenginių, taip pat įrenginių, padidinančių vandens atvėsinimą (tėkmes paskirstantys įrenginiai, tėkmes nukreipiančios dambos) padėtį ir konstrukciją reikia priimti atsižvelgiant į vėjo įtaką, vandens telkinio hidrologinius ypatumus (nuotėkio, vėjines, tankių skirtumo ir kitas tėkmes), taip pat galimybes sukurti ir panaudoti vertikalią aušinamo vandens cirkuliaciją.
\n
Siekiant sumažinti temperatūrą, pagerinti paimamo vandens kokybę ir pagerinti žuvų mailiaus apsaugą reikia išnagrinėti giluminių vandens paėmų įrengimo tikslingumą.
\n
398.Vandens saugykloms – aušintuvams su švaraus vandens pritekėjimu reikia numatyti panaudoto vandens nuvedimą į žemutinį vandens saugyklos baseiną.
\n
399.Projektuojant vandens saugyklas, reikia numatyti priemones jų dugnui paruošti (išvalyti nuo medžių, krūmokšnių ir kt.). Priemonės ir jų apimtys nustatomos kiekvienam atvejui konkrečiai.
\n
400.Vandens saugyklos – aušintuvo krantų apsaugai nuo išplovimo ir jo uždumblinimo turi būti numatyta: krantų tvirtinimas, paviršinio vandens nuotėkio reguliavimas, dambų žiotyse įrenginiai, draudžiamų zonų nustatymas.
\n
401.Pelkėjant aplinkinėms saugyklos teritorijoms, reikalinga numatyti sausinimo priemones.
\n
402.Druskų koncentracijai saugyklų vandenyje sumažinti reikia numatyti vandens nuvedimo įrenginius iš žemutinių vandens saugyklų, vandens sluoksnių ir vandens padavimą iš kitų vandentėkmių.
\n
XXXXVI SKIRSNIS. PURSLINIAI BASEINAI
\n
403.Purslinius baseinus reikia naudoti, kai keliami neaukšti reikalavimai vandeniui aušinti ir kai yra atviras paviršius orui patekti.
\n
404.Pursliniai baseinai projektuojami ne mažiau kaip dviejų sekcijų, viena sekcija leidžiama atbulinėms sistemoms su periodiniu darbo režimu.
\n
405.Purslines tūtas ant paskirstymo sistemų vamzdžių reikia išdėstyti taip, kad būtų užtikrintas tolygus vandens paskirstymas visame purslinio baseino plote.
\n
406.Purslinio baseino plotis tarp kraštinių tūtų turi būti ne didesnis kaip 50 m.
\n
Vandens lašų nunešimo dėl vėjo sumažinimui, kraštinės tūtos priklausomai nuo slėgio tūtose ir vėjo greičiui statomos 7–10 m nuo baseino krašto.
\n
407.Norint kiekvienoje purslinio baseino sekcijoje palaikyti būtiną temperatūrinį režimą žiemos metu, būtina numatyti vamzdyną vandeniui nuvesti be išpurškimo.
\n
408.Pursliniams baseinams įrengti naudojamos konstrukcijos iš betono arba gelžbetonio blokų, įrengiant hidroizoliacinį ekraną.
\n
409.Purslinius įrenginius leidžiama išdėstyti virš gamtinių vandens telkinių. Tuo atveju reikia numatyti krantų tvirtinimą.
\n
XXXXVII SKIRSNIS. VANDENS RUOŠIMO STOTIES PAGALBINĖS PATALPOS
\n
410.Vandens ruošimo stotyje reikia numatyti laboratorijas, dirbtuves, buitines ir kitas pagalbines patalpas. Patalpų sudėtį ir plotus reikia nustatyti pagal vandens ruošimo stoties našumą ir paskirtį, o taip pat pagal vandens paėmimo šaltinį.
\n
XI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
\n
411.Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. ______________