{"html": "<div class=\"lf-doc\"><div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">117.</span>Transporto infrastruktūros vystymo sprendiniai priimti ištyrus esamą apskrities susisiekimo sistemos būklę, pagrindinių jos vystymą skatinančių veiksnių tendencijas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais ir Ilgalaike (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2005, Nr. 79-2860).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">118.</span>Nustatyta, kad transporto infrastruktūros tobulinimas ir naujos infrastruktūros kūrimas – vienas iš pagrindų apskrities ekonomikos ilgalaikio augimo, kuris leistų pasinaudoti palankia tranzitinio regiono geografine padėtimi. Apskritis dėl esamo palankaus automobilių kelių ir geležinkelių tinklo, tarptautinio oro uosto ir perspektyvinės europinės vėžės „Rail Baltica“ trasos gali įsilieti į vientisą Europos Sąjungos kombinuotojo transporto sistemą. Šiaulius numatoma plėtoti kaip vieną iš 4 Lietuvos multimodalinių transporto centrų. Nustatyta, kad apskrities transporto sektoriaus potencialas naudojamas nepakankamai dėl infrastruktūros kokybės trūkumų. Taigi būtina šiuos trūkumus šalinti ir priartinti susisiekimo sistemos kokybę prie Europos Sąjungos standartų.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">119.</span>Konkretizuoti apskrities automobilių kelių sistemos sprendiniai su kelių modernizavimo ir plėtros priemonėmis pateikti 10 priede „Techninės infrastruktūros vystymas“ ir 8 lentelėje. Bendrasis (generalinis) planas numato:</div>\n<p class=\"lf-p\">119.1. sumažinti neigiamą tranzitinio transporto poveikį, gatvių apkrovą, transporto taršą ir avaringumą apskrities miestuose, nutiesti Šiaulių, Kairių, Kuršėnų, Radviliškio aplinkkelius;</p>\n<p class=\"lf-p\">119.2. gerinti susisiekimo sistemos kokybę – rekonstruoti magistralinius kelius, labiausiai apkrautus, avaringiausius krašto ir rajoninių kelių ruožus;</p>\n<p class=\"lf-p\">119.3. gerinti susisiekimo kokybę Lietuvos–Latvijos pasienyje;</p>\n<p class=\"lf-p\">119.4. gerinti esamų aplinkkelių krašto keliuose Nr. 203 ir 210 techninius parametrus, didinti jų svarbą, kad jie taptų magistraliniais keliais, siekiant suformuoti vientisą apskrities magistralinių kelių tinklą.</p>\n<p class=\"lf-p\">8 lentelė. Automobilių kelių plėtros ir modernizavimo sprendiniai Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Įgyvendinimo priemonės Trasa Šiaulių šiaurės rytų aplinkkelis kelio tiesimas nauja Kairių aplinkkelis kelio tiesimas nauja Radviliškio aplinkkelis kelio tiesimas nauja Kuršėnų šiaurės vakarų aplinkkelis kelio tiesimas nauja Kelias A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias A9 Panevėžys–Šiauliai kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias A11 Šiauliai–Palanga kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 155 Kuršėnai–Mažeikiai kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 158 Kelmė–Užventis kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 151 Pakruojis–Linkuva kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 211 Linkuva–Žeimelis kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 2106 Kelmė–Bubiai kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 1634 – privažiavimas prie Ramoniškių kelio ruožų rekonstravimas esama Kelias Nr. 1612 Buivydžiai–Maldeniai–Jurdaičiai kelio ruožų rekonstravimas esama Pasienio su Latvijos Respublika rajoniniai keliai Nr. 1001, 1004,1005, 1015, 1023, 1607, 1614, 1616 kelių rekonstravimas, žvyrkelių asfaltavimas esama 120. Geležinkelių infrastruktūros plėtra bendrajame (generaliniame) plane numatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Apskrities geležinkelių infrastruktūros plėtros sprendiniai, jų modernizavimo ir plėtros priemonės pateiktos 9 lentelėje, o rekomenduojami apskrities geležinkelių rekonstravimo ir tiesimo etapai pateikti 10 lentelėje. Geležinkelių plėtros ir modernizavimo priemonių įgyvendinimas ir jo etapai gali būti tikslinami atsižvelgiant į susisiekimo sistemos pokyčius ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų programų pakeitimus. Bendrasis (generalinis) planas numato:</p>\n<p class=\"lf-p\">120.1. tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio trasą apskrities teritorijoje. Tai labai prisidės prie Šiaulių – multimodalinio transporto centro Šiaurės Lietuvos regione – plėtros (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“);</p>\n<p class=\"lf-p\">120.2. bendrojo (generalinio) plano konkretizuotų sprendinių galiojimo laikotarpiu įgyvendinti europinės vėžės geležinkelio projektą pagal esamas apskrities teritoriją kertančias geležinkelio linijų atkarpas Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai, Šiauliai–Joniškis–valstybės siena – pritaikyti jas europinio standarto traukinių eismui.</p>\n<p class=\"lf-p\">9 lentelė. Geležinkelių infrastruktūros plėtros ir modernizavimo sprendiniai Ruožas Eil. Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">Priemonė Trasa Kaišiadorys–Šiauliai (IXB2) 1.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rekonstruoti ir modernizuoti atkarpą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui esama 2.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nutiesti antruosius kelius ruože Gimbogala–Linkaičiai ir dviejų lygių pervažas ruože Linkaičiai–Radviliškis esama 3.</p>\n<p class=\"lf-p\">Elektrifikuoti liniją esama 4.</p>\n<p class=\"lf-p\">Modernizuoti signalizacijos sistemos ruože Radviliškis–Šiauliai esama Šiauliai–Klaipėda (IXB3) 5.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rekonstruoti ir modernizuoti atkarpą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120,160 km/h greičiui, įskaitant antrųjų kelių tiesimą ir signalizacijos sistemos modernizavimą esama 6.</p>\n<p class=\"lf-p\">Elektrifikuoti liniją esama 7.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nutiesti jungiamąjį kelią Kuršėnai–Pavenčiai nauja Radviliškis–Pagėgiai (IA) 8.</p>\n<p class=\"lf-p\">Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui (jeigu ateityje eismas šia linija didės, nuo 2012 metų bus planuojamas signalizacijos modernizavimas) esama Radviliškis–Obeliai (22) 9.</p>\n<p class=\"lf-p\">Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui esama Šiauliai–Joniškis–valstybės siena (I-1) 10.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rekonstruoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui esama 11.</p>\n<p class=\"lf-p\">Modernizuoti signalizacijos sistemas esama „Rail Baltica“ (I) 12.</p>\n<p class=\"lf-p\">Tiesti „Rail Baltica“ trasą nauja (esama) 10 lentelė. Rekomenduojami geležinkelių rekonstravimo, modernizavimo ir tiesimo etapai Ruožas Eil. Nr.</p>\n<p class=\"lf-p\">Įgyvendinimo priemonės Įgyvendinimo metai 2006–2010 2010–2015 po 2015 Kaišiadorys–Šiauliai (IXB2) 1.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rekonstruoti ir modernizuoti ruožą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui + + 2.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nutiesti antruosius kelius ruože Gimbogala–Linkaičiai ir dviejų lygių pervažas ruože Linkaičiai–Radviliškis + 3.</p>\n<p class=\"lf-p\">Elektrifikuoti liniją + 4.</p>\n<p class=\"lf-p\">Modernizuoti signalizacijos sistemą ruože Radviliškis–Šiauliai + Šiauliai–Klaipėda (IXB3) 5.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rekonstruoti ir modernizuoti ruožą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui, įskaitant antrųjų kelių statybą ir signalizacijos sistemos modernizavimą + + 6.</p>\n<p class=\"lf-p\">Elektrifikuoti liniją + 7.</p>\n<p class=\"lf-p\">Nutiesti jungiamąjį kelią Kuršėnai–Pavenčiai + Radviliškis–Pagėgiai (IA) 8.</p>\n<p class=\"lf-p\">Modernizuoti ruožą – pritaikyti 120 km/h greičiui (jeigu ateityje eismas šia linija didės, nuo 2012 metų bus planuojamas signalizacijos modernizavimas) + Radviliškis–Obeliai (22) 9.</p>\n<p class=\"lf-p\">Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui + Šiauliai–Joniškis–valstybės siena (I-1) 10.</p>\n<p class=\"lf-p\">Rekonstruoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui + 11.</p>\n<p class=\"lf-p\">Modernizuoti signalizacijos sistemas + „Rail Baltica“ (I) 12.</p>\n<p class=\"lf-p\">Tiesti „Rail Baltica“ trasą + + 121. Bendrasis (generalinis) planas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius civilinės aviacijos srityje, numato:</p>\n<p class=\"lf-p\">121.1. modernizuoti Šiaulių tarptautinį oro uostą – neatskiriamą transeuropinio IXB transporto koridoriaus šakos dalį, kad jame galėtų būti diegiamos intermodalinio transportavimo technologijos, naudoti jo potencialą keleiviams ir kroviniams gabenti (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“);</p>\n<p class=\"lf-p\">121.2. plėtoti mažesnius civilinius ir sportinius aerodromus Akmenėje ir Šeduvoje.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">122.</span>Apskrityje galima kurti logistikos centrus ir plėtoti kombinuotąjį vežimą dėl esamų tarptautinių transporto koridorių, tarptautinio oro uosto potencialo, numatomos transeuropinės „Rail Baltica“ trasos, nedidelio atstumo iki jūrų uostų. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta kurti logistikos centrą Zokniuose. Šis logistikos centras aptarnautų visą Šiaurės Lietuvos regioną ir įsilietų į tarptautines logistikos grandines, teiktų regionui ekonominę naudą, stiprintų Šiaulių – multimodalinio centro – pozicijas šalyje ir Europos Sąjungoje. Mažesnius logistikos centrus numatoma steigti Kelmės rajono savivaldybės Grinių kaime, Akmenės rajono savivaldybės Ventos ir Naujosios Akmenės miestuose (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">123.</span>Bendrasis (generalinis) planas numato bevariklio transporto trasomis sujungti gyvenamąsias ir rekreacines vietoves, priemiesčius su miestų transporto sistemomis. Apskrities teritorijoje gyventojų susisiekimas bevariklio transporto priemonėmis vyksta esamais dviračių ir pėsčiųjų takais, valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, kur organizuotas dviračių eismas. Magistraliniuose keliuose, taip pat keliuose, kuriuose eismo intensyvumas viršija Lietuvos Respublikos bevariklio transporto įstatyme nurodytą leistiną transporto intensyvumą, dviračių eismą numatyta atskirti nuo autotransporto eismo – šalia kelio įrengti dviračių takus (9 priedas „Rekreacijos teritorijų vystymas“).</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">124.</span>Transporto infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:</div>\n<p class=\"lf-p\">124.1. plėtoti rytų–vakarų multimodalinio tarptautinio transporto koridoriaus, IXB tarptautinio geležinkelio transporto koridoriaus infrastruktūrą, tobulinti tarptautinių automobilių kelių A9 (E272), A11 (E272) techninius parametrus, tiesti miestų aplinkkelius, plėtoti tarptautinį Šiaulių oro uostą ir logistikos centrą;</p>\n<p class=\"lf-p\">124.2. plėtoti šiaurės–pietų tarptautinio IA („Via Hanseatica“, A12, E77) transporto koridoriaus infrastruktūrą, aktyviai dalyvauti tiesiant europinio standarto „Rail Baltica“ geležinkelio trasą;</p>\n<p class=\"lf-p\">124.3. plėtoti regioninės ir vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą, gerinti krašto ir rajoninių kelių techninius parametrus, tobulinti susisiekimo kokybę pasienio zonoje.</p>\n<p class=\"lf-p\">II. ENERGETIKOS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS 125. Pagrindiniai energetikos infrastruktūros vystymo tikslai nustatyti vadovaujantis Nacionaline energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430):</p>\n<p class=\"lf-p\">125.1. plėtoti elektros energijos tiekimo ir centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą:</p>\n<p class=\"lf-p\">125.1.1. efektyviausiai naudoti sukauptą potencialą, jį tobulinti ir plėtoti ateityje;</p>\n<p class=\"lf-p\">125.1.2. plačiau naudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, kad jie sudarytų iki 12 procentų bendro pirminės energijos balanso;</p>\n<p class=\"lf-p\">125.1.3. užtikrinti apskrities urbanizuotų vietovių aprūpinimą šilumine energija, modernizuoti esamus šilumos tinklus, kad nuostoliai skirstymo tinkluose būtų minimalūs, kurti naujus modernius šilumos skirstymo tinklus, plėtoti naujos kartos katilinių tinklą, teikiant pirmenybę gamtinėms dujoms, atsinaujinantiems ir atliekiniams energijos šaltiniams;</p>\n<p class=\"lf-p\">125.1.4. mažinti neigiamą poveikį aplinkai – modernizuoti energetikos sektorių;</p>\n<p class=\"lf-p\">125.2. plėtoti gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą:</p>\n<p class=\"lf-p\">125.2.1. siekti, kad gamtinės dujos būtų prieinamos apskrities energetikos įmonėms, – parengti investicijų projektus ir įvertinti ekonominį jų pagrįstumą;</p>\n<p class=\"lf-p\">125.2.2. siekti, kad gamtinės dujos būtų prieinamos visiems galimiems vartotojams, pripažįstant, kad gamtinių dujų tiekimo sistemos perdavimo ir skirstymo tinklai būtų plėtojami pagal licencijoje numatytas teritorijas.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">126.</span>Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):</div>\n<p class=\"lf-p\">126.1. elektros energijos tiekimo infrastruktūros plėtros srityje:</p>\n<p class=\"lf-p\">126.1.1. išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros tinklą – atnaujinti susidėvėjusius įrenginius;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.1.2. įrengti elektros perdavimo oro linijų Šiauliai–Telšiai–Jelgava sankirtoje 330 kV Mūšos perjungimo punktą;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.1.3. įrengti 330 kV elektros perdavimo liniją Panevėžys–Joniškis, kurios dalis būtų apskrities teritorijoje;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.1.4. įrengti 110 kV elektros perdavimo liniją Rėkyva–Gudžiūnai;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.1.5. intensyvinti Šiaulių mieste elektros energijos gamybą kogeneracijos principu;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.1.6. numatyti savivaldybių bendruosiuose planuose modernizuoti esamą skirstomąjį elektros tinklą (10kV–0,4kV) – pakeisti susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias, nagrinėti miestų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apšvietimo tinklų rekonstravimo ir plėtros galimybes;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.1.7. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą – užtikrinti visišką elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.2. centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros plėtros srityje:</p>\n<p class=\"lf-p\">126.2.1. rekonstruoti Užvenčio, Kelmės ir Linkuvos katilines – pritaikyti gamtinėms dujoms, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.2.2. rekonstruoti Šiaulių miesto pietinę katilinę – padidinti elektros energijos gamybą kogeneracijos principu;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.2.3. siūlyti savivaldybėms parengti Kelmės, Kuršėnų, Naujosios Akmenės, Pakruojo ir Radviliškio rajoninių katilinių pritaikymo gaminti elektros energiją kogeneracijos principu galimybių studijas;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.2.4. rekomenduoti savivaldybėms išsaugoti visų gyvenamųjų vietovių esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti šilumos trasas taikant betranšėjes technologijas; modernizuoti katilines, kad jos efektyviau vartotų kurą, modernizuoti šilumos punktus, kad būtų efektyviau vartojama šiluma, rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus – modernizuoti jų šildymo sistemas ir gerinti šilumines charakteristikas;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.2.5. mažinti Šiaulių miesto ir Akmenės rajono energetinę priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekimo, numatyti galimybę esamose katilinėse naudoti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.3. gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros plėtros srityje:</p>\n<p class=\"lf-p\">126.3.1. siūlyti toliau plėtoti dujotiekių tinklą, atitinkamai renovuoti šilumos ūkį – pritaikyti grupines katilines naudoti gamtines dujas (Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybių teritorijos iš dalies dujofikuotos, numatoma tolesnė dujotiekių tinklo plėtra);</p>\n<p class=\"lf-p\">126.3.2. plėtoti magistralinių dujotiekių tinklą: toliau tiesti magistralinio dujotiekio Šiauliai–Klaipėda antrąją liniją, tiesti magistralinio dujotiekio Šiauliai–Klaipėda atšaką nuo Kuršėnų pro Akmenę link Mažeikių, tiesti magistralinio dujotiekio Šiauliai–Klaipėda atšaką nuo Kuršėnų iki Kelmės ir įrengti papildomą atšaką į Užventį;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.3.3. įrengti Kelmėje ir Užventyje naujas dujų skirstymo stotis, nuo kurių būtų plėtojamas skirstomasis vamzdynas;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.3.4. įrengti antrą Šiaulių dujų skirstymo stotį didėjantiems apskrities centro poreikiams tenkinti;</p>\n<p class=\"lf-p\">126.3.5. siūlyti toliau plėtoti gamtinių dujų skirstomąjį tinklą Šeduva–Baisogala ir Pakruojis–Linkuva.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">127.</span>Energetikos vystymo sprendinių prioritetai:</div>\n<p class=\"lf-p\">127.1. plėtoti gamtinių dujų magistralinių vamzdynų ir skirstomojo vamzdyno tinklą;</p>\n<p class=\"lf-p\">127.2. pritaikyti katilines naudoti gamtines dujas ir numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių kuro rūšių ir atliekinių medžiagų;</p>\n<p class=\"lf-p\">127.3. rekonstruoti šilumos trasas diegiant betranšėjes technologijas;</p>\n<p class=\"lf-p\">127.4. intensyvinti elektros energijos gamybą kogeneracijos principu;</p>\n<p class=\"lf-p\">127.5. renovuoti skirstomuosius elektros tinklus.</p>\n<p class=\"lf-p\">III. EKOINŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS 128. Ekoinžinerinės infrastruktūros vystymo tikslai:</p>\n<p class=\"lf-p\">128.1. plėtoti vandentiekio, nuotekų surinkimo, valymo sistemas:</p>\n<p class=\"lf-p\">128.1.1. modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – sudaryti apskrities darnaus vystymosi sąlygas, užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms mažiausiomis išlaidomis, padarant minimalią žalą aplinkai;</p>\n<p class=\"lf-p\">128.1.2. siekti, kad nuotekų valymo sistemos atsipirktų ekonomiškai;</p>\n<p class=\"lf-p\">128.2. plėtoti atliekų tvarkymo infrastruktūrą.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">129.</span>Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta, kad gyventojų vidutinis bendrasis (buities, įmonių ir viešųjų vietų) vandens suvartojimas sieks 260 litrų per dieną asmeniui, o vandens tiekimo sistemų numatoma galia turės viršyti apie 1,5 karto prognozuojamą vandens poreikį. Šiaulių apskrityje vandens suvartojimas 2025 metais pasieks 220 litrų per dieną asmeniui. Požeminio geriamojo vandens poreikis bus kur kas mažesnis (poreikio skaičiuojamosios reikšmės pateiktos 11 lentelėje). Numatomas vandens poreikis nuolat didės, bet nepasieks dabar eksploatuojamų požeminių vandens išteklių ribos.</div>\n<p class=\"lf-p\">11 lentelė. Numatomas vandens poreikis ir vandentiekio sistemų galia 2015 metais 2025 metais Vandens poreikis (tūkst. kub. metrų per dieną) 54 60 Vandentiekių sistemų galia (tūkst. kub. metrų per dieną) 81 90 130. Bendrajame (generaliniame) plane, atsižvelgiant į Nemuno vidurupio baseino ir Lielupės–Ventos upių baseino bendruosius planus, numatyta (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):</p>\n<p class=\"lf-p\">130.1. rekonstruoti vandens tiekimo sistemą, siekiant aprūpinti kuo daugiau apskrities gyventojų geros kokybės geriamuoju vandeniu. Numatyta, kad centralizuoto vandens tiekimo paslaugos bus prieinamos 95 procentams gyventojų. Dėl to siūloma smarkiai plėsti esamų vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek kaimiškose gyvenamosiose vietovėse, renovuoti esamą skirstomąjį vamzdyną, rekonstruoti esamus ir įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.2. plėtoti esamą Šiaulių miesto vandentiekio sistemą – nutiesti naujus tinklus ir rekonstruoti eksploatuojamus skirstomuosius vamzdynus. Vamzdynų rekonstravimo esmė – pakloti reikiamo skersmens vamzdžius, naudoti korozijai atsparias medžiagas, įrengti papildomus vandens gerinimo įrenginius, kurių našumas – iki 6000 kub. metrų per parą. Prie Šiaulių miesto vandentiekio siūloma prijungti Gegužių, Ginkūnų, Sutkūnų, Vijolių, Vinkšnėnų, Voveriškių, Toliočių ir Aleksandrijos gyvenamąsias vietoves;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.3. renovuoti Akmenės–Dabikinės aglomeracijoje vieną vandenvietę, vieną vandenvietę uždaryti, pastatyti 750 kub. metrų per parą našumo vandens gerinimo įrenginius, išplėsti esamus tinklus – paklojant naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba esamus padengti antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.4. renovuoti Naujosios Akmenės–Ramučių aglomeracijoje esamus geležies šalinimo įrenginius, uždaryti vieną vandenvietę, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.5. renovuoti Ventoje esančius vandens gerinimo įrenginius – padidinti jų našumą iki 1100 kub. metrų per parą, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.6. rekonstruoti Joniškio–Bariūnų aglomeracijoje vieną vandenvietę, kitą vandenvietę uždaryti, pastatyti naujus 3200 kub. metrų per parą našumo vandens gerinimo įrenginius, sujungti tinklus – nutiesti magistralinę liniją, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.7. įrengti Žagarėje naujus 650 kub. metrų per parą našumo vandens gerinimo įrenginius, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.8. sujungti Pakruojo miesto, Pakruojo kaimo ir Jovarų vandentiekio tinklus – nutiesti magistralinę liniją, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius – pasiekti bendrą 1600 kub. metrų per parą našumą, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.9. plėsti Kuršėnų aglomeracijos vandentiekį – prijungti prie miesto tinklų Drąsučių, Micaičių ir Ringuvėnų gyvenamąsias vietoves: nutiesti magistralines linijas, pastatyti naujus 4100 kub. metrų per parą našumo vandens gerinimo įrenginius, renovuoti vandenvietes, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.10. prijungti prie Radviliškio vandentiekio Kuktiškių ir Aukštelkų gyvenvietes – pakloti magistralines linijas, išplėsti esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.11. sujungti Šeduvos, Pavartyčių ir Raudondvario vandentiekių sistemas – nutiesti magistralines linijas, renovuoti Šeduvos vandenvietę – įrengti papildomus gręžinius, išplėsti šios aglomeracijos esamus tinklus – pakloti naujus vamzdynus, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.12. sujungti Kelmės ir Kukečių vandentiekio tinklus – pakloti magistralinę liniją, išplėsti šios aglomeracijos esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis;</p>\n<p class=\"lf-p\">130.13. sujungti Tytuvėnų ir Budraičių vandentiekio tinklus, išplėsti šios aglomeracijos esamus tinklus – pakloti naują vamzdyną, renovuoti esamus vandentiekio tinklus – pakeisti vamzdžius arba padengti esamus antikorozinėmis medžiagomis.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">131.</span>Kad būtų toliau įgyvendinami vandens tiekimo infrastruktūros sprendiniai, savivaldybės turi parengti miestų ir gyvenamųjų vietovių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (specialiuosius) planus.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">132.</span>Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos planuojamu laikotarpiu pasidarys prieinamos 85 procentams gyventojų, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB, (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 27) (toliau vadinama – Direktyva 91/271/EEB), reikalavimus. Kad sprendinys būtų įgyvendintas, Šiaulių apskrities nuotekų surinkimo ir apvalymo ūkis turi būti iš esmės pertvarkytas. Kadangi Direktyva 91/271/EEB Lietuvoje įsigalioja nuo 2010 metų, visi sprendiniai, sietini su vandenvala, įgauna prioritetinį statusą. Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):</div>\n<p class=\"lf-p\">132.1. plėtoti esamą Šiaulių miesto nuotekų surinkimo sistemą – patiesti naujus tinklus ir rekonstruoti eksploatuojamą vamzdyną, palaikyti esamų nuotekų valymo įrenginių gerą techninę būklę, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Sutkūnų, Vinkšnėnų, Vijolių, Toliočių, Voveriškių, Lieporių, Gegužių ir Aleksandrijos gyvenvietes, šiuo tikslu pakloti naujas slėgines linijas;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.2. plėtoti esamą Akmenės nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus, renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti 900 kub. metrų per parą našumu, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Dabikinės gyvenvietę, šiuo tikslu pakloti naujas slėgines linijas;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.3. plėtoti esamą Naujosios Akmenės nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus, renovuoti esamus tinklus, pastatyti naujus 4500 kub. metrų per parą našumo nuotekų valymo įrenginius, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Ramučių gyvenvietę, šiuo tikslu pakloti slėginę liniją;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.4. plėtoti Ventos nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus, renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti 1400 kub. metrų per parą našumu;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.5. plėtoti Joniškio nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti 4000 kub. metrų per parą našumu, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Bariūnų gyvenvietę;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.6. plėtoti Žagarės nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti 800 kub. metrų per parą našumu;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.7. plėtoti Pakruojo nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pastatyti naują dumblo aikštelę, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Pakruojo ir Jovarų kaimus, šiuo tikslu pakloti slėginę liniją;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.8. plėtoti Linkuvos nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti iki 450 kub. metrų per parą našumu;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.9. plėtoti Kuršėnų nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, pastatyti naujus 5100 kub. metrų per parą našumo nuotekų valymo įrenginius, panaikinti 2 senus valymo įrenginius, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Drąsučių, Micaičių ir Ringuvėnų gyvenvietes, šiuo tikslu pakloti slėgines linijas;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.10. plėtoti Radviliškio nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kuktiškių ir Aukštelkų gyvenvietes, šiuo tikslu pakloti slėgines linijas;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.11. plėtoti Šeduvos nuotekų surinkimo sistemą – pakloti naujus tinklus ir renovuoti esamus tinklus, renovuoti esamus nuotekų valymo įrenginius – pritaikyti veikti iki 1000 kub. metrų per parą našumu, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Pavartyčių ir Raudondvario gyvenvietes, šiuo tikslu pakloti slėgines linijas;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.12. plėtoti esamą Kelmės nuotekų surinkimo tinklą pietine kryptimi, šiuo tikslu pakloti naujus tinklus, prijungti prie miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros Kukečių gyvenvietę, palaikyti nuotekų valymo įrenginių gerą techninę būklę;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.13. renovuoti Tytuvėnų nuotekų valymo įrenginius;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.14. pastatyti Užventyje naujus 1300 kub. metrų per parą našumo nuotekų valymo įrenginius;</p>\n<p class=\"lf-p\">132.15. įrengti Šiaulių, Radviliškio, Kelmės, Naujosios Akmenės, Pakruojo ir Joniškio miestuose lietaus vandens valymo įrenginius.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">133.</span>Bendrajame (generaliniame) plane numatyta, kad visų atliekų planuojamu laikotarpiu daugės iki 20–25 procentų. Atliekų valdymo sprendiniai parengti atsižvelgiant į Šiaulių apskrities socialinių, ekonominių rodiklių prognozes ir Šiaulių regiono atliekų tvarkymo planą.</div>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">134.</span>Bendrajame (generaliniame) plane numatyta (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):</div>\n<p class=\"lf-p\">134.1. uždaryti visus smulkius sąvartynus ir Kairių sąvartyną, o buitines atliekas šalinti regioniniame sąvartyne, įrengtame Šiaulių rajone, Aukštrakių kaime;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.2. įrengti regioniniame sąvartyne antrinių žaliavų rūšiavimo liniją;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.3. rekultivuoti uždaromus sąvartynus arba paversti atliekų surinkimo punktais ar biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėmis;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.4. įrengti apskrities teritorijoje 34 atliekų surinkimo punktus;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.5. įrengti Šiauliuose, Kelmėje, Radviliškyje, Pakruojyje, Joniškyje, Naujojoje Akmenėje ir Kuršėnuose antrinių žaliavų surinkimo punktus;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.6. šalinti pavojingas atliekas per pavojingų atliekų saugojimo aikštelę, įrengtą Aukštrakių kaime;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.7. sukurti stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų punktų tinklą;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.8. visiškai pereiti prie konteinerinės buitinių atliekų surinkimo sistemos, o šias paslaugas padaryti prieinamas visiems apskrities gyventojams;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.9. įrengti miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse konteinerines buitinių atliekų surinkimo aikšteles ir suteikti galimybę gyventojams rūšiuoti atliekas surinkimo stadijoje;</p>\n<p class=\"lf-p\">134.10. įrengti visuose savivaldybių centruose statybos ir griovimo atliekų apdorojimo aikšteles, kuriose šio tipo atliekos būtų priimamos ir perdirbamos.</p>\n<div class=\"lf-abs\"><span class=\"lf-abs-num\">135.</span>Ekoinžinerinės infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo prioritetai:</div>\n<p class=\"lf-p\">135.1. plėtoti ir rekonstruoti nuotekų surinkimo tinklus, statyti naujus valymo įrenginius, prijungti priemiestines zonas prie miestų nuotekų tvarkymo infrastruktūros;</p>\n<p class=\"lf-p\">135.2. gerinti vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybę;</p>\n<p class=\"lf-p\">135.3. plėtoti centralizuoto vandentiekio tinklus aglomeracijose, prijungti priemiestines zonas prie miestų vandens tiekimo infrastruktūros;</p>\n<p class=\"lf-p\">135.4. rengti kompleksinius vandens tiekimo ir vandenvalos projektus, taip optimizuoti problemų sprendimus ir lėšų naudojimą;</p>\n<p class=\"lf-p\">135.5. įgyvendinti regioninį komunalinių atliekų tvarkymo planą;</p>\n<p class=\"lf-p\">135.6. sukurti ir įdiegti pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų sistemą.</p>\n<p class=\"lf-p\">VI. TERITORIJŲ REZERVAVIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS SPRENDINIAI 136. Teritorijų rezervavimą visuomenės poreikiams reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868). Bendrajame (generaliniame) plane numatytos šios teritorijos (10 priedas „Techninės infrastruktūros vystymas“):</p>\n<p class=\"lf-p\">136.1. susisiekimo sistemai plėtoti:</p>\n<p class=\"lf-p\">136.1.1. techniškai pertvarkomiems esamiems žemesnės kategorijos keliams formuoti į aukštos kategorijos magistralinių kelių tinklą, nutiesiant naujus aplinkkelius. Šių kelių rekonstravimas tiesiogiai susijęs su padidėjusiomis sanitarinėmis juostomis, naujų teritorijų aplinkkeliams tiesti ir esamiems keliams platinti poreikiu (12 lentelė);</p>\n<p class=\"lf-p\">12 lentelė. Teritorijų rezervavimas aplinkkeliams tiesti Kelio pavadinimas Orientacinis ilgis, kilometrais Orientacinis plotis, metrais Magistralinis kelias Krašto kelias Šiaulių šiaurės rytų aplinkkelis 7,3 28 + Kairių aplinkkelis 4 28 + Radviliškio aplinkkelis 11,4 28 + Kuršėnų šiaurės vakarų aplinkkelis 4 28 + 136.1.2. esamiems keliams rekonstruoti – pertvarkyti į aukštesnės kategorijos kelius, techniniams jų parametrams gerinti dėl apsauginių sanitarinių zonų padidėjimo (13 lentelė);</p>\n<p class=\"lf-p\">13 lentelė. Teritorijos, rezervuojamos automobilių kelių tinklo techniniams parametrams gerinti ir keliams rekonstruoti (pertvarkyti į aukštesnės kategorijos kelius) Kelio (kelio ruožo) numeris ir pavadinimas Magistralinis kelias Krašto kelias Rajoninis kelias Kelias A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas + Kelias A9 Panevėžys–Šiauliai + Kelias A11 Šiauliai–Palanga + Kelias Nr. 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys + Kelias Nr. 154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė + Kelias Nr. 155 Kuršėnai–Mažeikiai + Kelias Nr. 158 Kelmė–Užventis + Kelias Nr. 151 Pakruojis–Linkuva + Kelias Nr. 211 Linkuva–Žeimelis + Kelias Nr. 2106 Kelmė–Bubiai + Pasienio su Latvijos Respublika rajoniniai keliai Nr. 1001, 1004, 1005, 1015, 1023, 1607, 1614, 1616 + Kelias Nr. 203 Kuršėnų aplinkkelis + Kelias Nr. 210 Joniškio aplinkkelis + 136.1.3. esamiems geležinkeliams rekonstruoti, antriesiems ir jungiamiesiems keliams tiesti, europinės vėžės geležinkeliui tiesti (14 lentelė);</p>\n<p class=\"lf-p\">14 lentelė. Teritorijos, rezervuojamos geležinkelio infrastruktūrai plėtoti Ruožas Priemonė Trasa Kaišiadorys–Šiauliai (IXB2) Rekonstruoti ir modernizuoti atkarpą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui esama Tiesti antruosius kelius ruože Gimbogala–Linkaičiai ir dviejų lygių pervažas ruože Linkaičiai–Radviliškis esama Šiauliai–Klaipėda (IXB3) Rekonstruoti ir modernizuoti atkarpą pagal AGC reikalavimus – pritaikyti 120, 160 km/h greičiui, įskaitant antrųjų kelių tiesimą ir signalizacijos sistemos modernizavimą esama Tiesti jungiamąjį kelią Kuršėnai–Pavenčiai nauja Radviliškis–Pagėgiai (IA) Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui (jeigu ateityje eismas šia linija didės, nuo 2012 metų bus planuojamas signalizacijos modernizavimas) esama Radviliškis–Obeliai (22) Modernizuoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui esama Šiauliai–Joniškis–valstybės siena (I-1) Rekonstruoti atkarpą – pritaikyti 120 km/h greičiui esama „Rail Baltica“ (I) Tiesti „Rail Baltica“ trasą nauja 136.1.4. logistikos centrų infrastruktūrai sukurti Šiaulių miesto savivaldybės pramoninėje Zoknių zonoje, Ventoje, Naujoje Akmenėje, Griniuose (apie 300 hektarų teritorijos);</p>\n<p class=\"lf-p\">136.2. inžinerinei infrastruktūrai plėtoti:</p>\n<p class=\"lf-p\">136.2.1. esamų vandenviečių apsauginėms sanitarinėms zonoms;</p>\n<p class=\"lf-p\">136.2.2. nuotekų valymo įrenginiams ir dumblo ilgalaikio saugojimo aikštelėms bei jų sanitarinėms zonoms;</p>\n<p class=\"lf-p\">136.2.3. atliekų rūšiavimo aikštelėms, skirtoms tarpiniam atliekų rūšiavimui šalia esamų savivaldybių centrų ir plėtojamų aptarnavimo centrų;</p>\n<p class=\"lf-p\">136.2.4. biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms, numatomoms šalia esamų savivaldybių centrų ir plėtojamų aptarnavimo centrų;</p>\n<p class=\"lf-p\">136.2.5. numatomiems magistraliniams dujotiekiams ir dujų skirstymo stotims pagal šių įrenginių normatyvines apsaugos zonas;</p>\n<p class=\"lf-p\">136.3. krašto gynybos teritorijų tinklui formuoti. Tam rezervuojamos teritorijos parodytos sutartiniais ženklais 15 lentelėje ir 10 priede „Techninės infrastruktūros vystymas“.</p>\n<p class=\"lf-p\">15 lentelė. Šiaulių apskrities gynybos poreikiams rezervuojamos teritorijos Savivaldybė Dislokacija Plotas (hektarų) Šiaulių rajono savivaldybė Strazdų kaimas 48 Šiaulių rajono savivaldybė Zapalskių kaimas 109 Šiaulių rajono savivaldybė Sutkūnų kaimas 4,5 Šiaulių rajono savivaldybė Mumaičių kaimas 30 Šiaulių miesto savivaldybė Šiaulių miestas 3,5 Šiaulių miesto savivaldybė Zokniai 600,1 Radviliškio rajono savivaldybė Linkaičiai 87,2 Šiaulių rajono savivaldybė Gudelių kaimas 28 Joniškio rajono savivaldybė Joniškio miestas 0,3 Pakruojo rajono savivaldybė Pakruojo miestas 0,5 Kelmės rajono savivaldybė Kelmės miestas 0,2 Radviliškio rajono savivaldybė Radviliškio miestas 18,5 Radviliškio rajono savivaldybė Radviliškio miestas 0,6 Iš viso 932,2 _________________</p></div>", "next": 0}