6.6. Jeigu taikinamosios procedūros (mediacijos) eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimus, jų sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.
\n6.7. Jeigu kita ginčo šalis atmeta taikinamosios procedūros siūlymą arba jos taikymo eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimų (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama išspręsti ginčą privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.
\n6.8. Bendru LAA ir LEEA sprendimu patvirtintą energetiniams verslo ginčams sureguliuoti Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.leea.lt.
\nIII PRIEDAS. VIDAUS (NACIONALINIŲ) STATYBŲ VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA STATYBŲ ARBITRAŽO TEISME Patvirtinta Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS) 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-5 Patvirtinta Lietuvos architektų rūmų (LAR) Tarybos 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T11-03 STATYBŲ ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI 1 punktas. Bendrosios nuostatos 1.1. Statybų arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės sutarties pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) arbitražo teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir statybų verslo (veiklos) ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėti ir išspręsti arbitražo būdu ūkinės veiklos ginčus, kylančius iš statybinio verslo srityse (rinkose) jų sudaromų tarptautinių ir vidaus (nacionalinių) statybinio verslo sandorių ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su statybine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių (toliau – statybų veikla, statybų verslas, statybų verslo ginčas).
\n1.2. Tarptautiniais statybų verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų tarptautinių verslo sandorių (rangos, subrangos ir kt. kontraktų) arba iš nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su statybine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) yra kitaip sietinas su dalyvavimu teisiniame dėl jo santykyje užsienio ar tarptautinio elemento.
\n1.3. Vidaus (nacionaliniais) statybų verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų vidinių statybų verslo sandorių (rangos ir kt. sutarčių) arba iš nesutartinių (vidinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su statybine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kurių abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.
\n1.4. Administruodamas sprendžiamų vidinių statybų verslo ginčų procedūras ir vykdydamas su jomis susijusias organizacines-tvarkomąsias funkcijas, Vilniaus arbitražas ir jo Sekretoriatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto bei Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir šio jo III priedo taisyklėmis.
\n1.5. Arbitražo (trečiųjų) teismas (vienasmenis ar kolegialus), sudarytas (paskirtas) konkrečiam vidiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi ginčijamo sandorio (sutarties), iš kurio kilo ginčas, taisyklėmis ir jam reguliuoti taikytinos Lietuvos (nacionalinės) teisės nuostatomis – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK), kitų Lietuvos nacionalinės, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktų (įskaitant normatyvinę-techninę statybų dokumentaciją) nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
\n1.6. Vidiniams ir tarptautiniams statybų verslo (veiklos) ginčams nagrinėti ir išspręsti rekomenduojamais arbitrais LAA ir Rūmai siūlo nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius statybų teisės specialistus ir statybinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (statybinių įmonių administratorius, vadybininkus, architektus, statybos inžinierius ir kt.), iš darbinės patirties statybų įmonėse ir įstaigose žinančius šiame ūkinės veiklos sektoriuje kylančių verslo ginčų ypatumus, jų galimo sureguliavimo (išsprendimo) būdus ir metodus.
\n1.7. Bendru LAA ir Rūmų sprendimu patvirtintą statybų verslo ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. LAA svetainėje www.vilniausarbitrazas.lt arba Rūmų svetainėje www.architekturumai.lt.
\n2 punktas. Ginčų teismingumas Statybų arbitražo teisme 2.1. Statybų arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai (nacionaliniai) statybų verslo (veiklos) ginčai, išskyrus tuos, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba sandorių šalių susitarimus nustatyta kitokia nei arbitražinė jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.
\n2.2. Šiam specializuotam Statybų arbitražo teismui gali būti teikiami ieškiniai išspręsti verslo ginčus, kilusius iš šių rūšių ir kategorijų statybinės-ūkinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ir nesutartinių civilinių-teisinių santykių:
\n2.3. Statybų arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.
\n3 punktas. Bylos nagrinėjimo Statybų arbitražo teisme teisinė prielaida 3.1. Ieškinys konkrečiam (realiam) vidiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išspręsti Statybų arbitražo teisme nagrinėjamas visais atvejais, kai sandorį įforminančioje verslo sutartyje (kontrakte) ar su tuo sandoriu susijusiame kitame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam specializuotam arbitražo teismui kylančių iš to sandorio ginčų išsprendimo teisę.
\n3.2. Statybų verslo ūkio subjektams – vidinių statybinių-ūkinių transakcijų dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų verslo sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota šiam specializuotam Statybų arbitražo teismui, pasirašomose su vietiniais partneriais verslo sutartyse siūloma įrašyti šios formos tipinę Statybų arbitražo teismo išlygą: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutiniai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Statybų arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo III priede nustatyta statybų veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
\n3.3. Esant vidaus (nacionalinio) statybų verslo sandorio šalių pageidavimui bei abipusiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Statybų arbitražo teismo išlygos, sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) teisminės institucijos išlyga: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Statybų arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo III priede nustatyta statybų veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
\n3.4. Arbitražinio susitarimo tarp statybų verslo sandorio arba su statybomis susijusio nesutartinio (deliktinio ir kt.) civilinio teisinio santykio šalių valia ir jų pavedimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę specializuotam Statybų arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas Vilniaus arbitražo specializuotame Statybų arbitražo teisme.
\n4 punktas. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Statybų arbitražo teisme tvarka 4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo (trečiųjų) teismų, sudaromų konkretiems statybų verslo (veiklos) ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.
\n4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai vidiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti bendrąja arbitražinio proceso tvarka nustatyti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10 punkte.
\n4.3. Prie įteikiamo ieškinio vidiniam statybinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti pridedamos šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 8 punkto 8.5 dalyje nurodytų dokumentų kopijos.
\n4.4. Įteikdamas Sekretoriatui ieškinį vidiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, 200 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį ir kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, į tą pačią sąskaitą banke įmokamas arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuojamas vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iame punkte pateikta lentele.
\n4.5. Pareiškimo, įteikiamo Sekretoriatui dėl piniginių reikalavimų ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka (skolai išieškoti pagal arbitražo teismo išduodamą įsakymą), formos ir turinio reikalavimai aptarti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 46 punkto 46.1 dalyje.
\n4.6. Prie šio punkto 4.5 dalyje nurodyto pareiškimo pridedamos LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 46 punkto 46.2 dalyje išvardintų dokumentų kopijos.
\n4.7. Įteikdamas Sekretoriatui pareiškimą, nurodytą šio punkto 4.5 dalyje, ieškovas-pareiškėjas įmoka į šio punkto 4.4 dalyje nurodytą Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke 100 eurų negrąžinamą pareiškimo įregistravimo mokestį ir kartu sumokamas arbitravimo-administravimo mokestis – ketvirtadalis (25 %) nuo gautos sumos, apskaičiuotos vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iame punkte pateikta lentele.
\n4.8. Jeigu sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip, arbitražo (trečiųjų) teismas (kolegialus ar vienasmenis) konkrečiam vidiniam statybų verslo (veiklos) ginčui išspręsti sudaromas vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo III skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III skirsnio taisyklėmis.
\n4.9. Sudarant vienasmenį arbitražo teismą (skiriant arbitrą) šio punkto 4.5 dalyje nurodytam pareiškimui išnagrinėti, vadovaujamasi LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 49 punkto 49.5 dalies taisyklėmis.
\n4.10. Bylos nagrinėjimo procesas Statybų arbitražo teisme vyksta vadovaujantis LR CPK ir LR komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus nuostatomis bei šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV skirsnio taisyklėmis.
\n4.11. Bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos. Esant abiejų ginčo šalių raštu išreikštam pageidavimui, byla specializuotame Statybų arbitražo teisme gali būti išnagrinėta per 30 dienų nuo jos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.
\n4.12. Šio punkto 4.5 dalyje nurodytam pareiškimui išnagrinėti nustatytas 15 dienų nuo jo įteikimo arbitrui terminas, o pats nagrinėjimas atliekamas, vadovaujantis LR CPK XXIII skyriaus ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VI skirsnio taisyklėmis.
\n4.13. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V skirsnio taisyklėmis.
\n4.14. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių teismų sprendimus, priimtus dėl išnagrinėtų ir išspręstų vidinių verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, privaloma (esant reikalui) įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka.
\n5 punktas. Taikos (sutaikinimo) sutarties sudarymo ir įforminimo tvarka 5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo Statybų arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo procedūra nutraukiama, o ginčo sureguliavimo sąlygos gali būti aptariamos (įforminamos) žodinėje (verbalinėje) arba rašytinėje taikos sutartyje (sutaikinimo susitarime), tvirtinamoje arbitražo teismo sprendimu.
\n5.2. Esant šalių pageidavimui patvirtinti žodinę taikos sutartį (verbalinį sutaikinimo susitarimą), arbitražo teismo sprendime nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas žodinės taikos sutarties (sutaikinimo susitarimo) bei šalių sutartų ginčo išsprendimo sąlygų pagrindu.
\n5.3. Statybų arbitražo (trečiųjų) teismas atsisako tvirtinti pačių ginčo šalių surašytą taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms Lietuvos įstatymų nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.
\n5.4. Statybų arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinama ginčo šalių sudaryta rašytinė taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas) bei joje aptartos šalių suderintos ginčo sureguliavimo sąlygos, turi atitikti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 41-ame punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus.
\n5.5. Taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas), patvirtinta arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu, savo juridine (vykdytina) galia prilygsta analogiškam valstybinio teismo ar notaro patvirtintam dokumentui.
\n6 punktas. Ginčo sureguliavimo galimybė tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu 6.1. Realaus verslo ginčo ar potencialios konfliktinės situacijos atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui gera valia (be teismo ir arbitražo jurisdikcijos) arba greičiau ir paprasčiau pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant bylinėjimosi išlaidų), suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu.
\n6.2. Nežiūrint į tai, kad tarpininkavimas-sutaikinimas (mediacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio sprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių, dėl šios procedūros taikymo neretai pasiekiama kompromisų, o šalių pasirašomos taikos sutartys (sutaikinimo susitarimai), ypač patvirtintos tarpininko (mediatoriaus) parašu ir faktiškai išspręsto ginčo šalių „garbės žodžio“ galia, tampa joms moraliniu imperatyvu (savita priesaika), kuris savo pragmatiškumu verslo praktikoje paprastai pranoksta privalomojo vykdymo (teismo ar arbitražo) sprendimų veiksmingumą.
\n6.3. Taikinamosios (mediacijos) procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) kitai šaliai atitinkamą savo siūlymą, kuriame kartu gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas taikinamosios procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143) arba UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komercinių ginčų sprendimo praktikoje, arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.
\n6.4. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, taikinamąją procedūrą inicijavusi šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį prašymą organizuoti tarpininkavimo procedūrą, kuriame gali būti nurodomas šalių abipusiu sutarimu pasirinktas taikinamosios procedūros reglamentas ir įvardintas jų paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kitaip kai kur vadinamas ginčų ombudsmenu) arba įrašytas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.
\n6.5. Įregistravęs prašymą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.
\n6.6. Jeigu taikinamosios procedūros (mediacijos) eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimus, jų sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos ir įtvirtintos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.
\n6.7. Jeigu kita ginčo šalis atmeta taikinamosios procedūros siūlymą arba jos taikymo eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimų (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama išspręsti ginčą privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.
\n6.8. Bendru LAA ir Rūmų sprendimu patvirtintą statybų verslo ginčams sureguliuoti Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) sąrašą žr. svetainėje www.vilniausarbitrazas.lt arba Rūmų svetainėje www.architekturumai.lt.
\nIV PRIEDAS. VIDAUS (NACIONALINIŲ) VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA AGROVERSLO ARBITRAŽO TEISME Patvirtinta Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) Visuotinio narių susirinkimo (VNS) 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-8 Patvirtinta Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) Prezidiumo 2011 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 38 AGROVERSLO ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI 1 punktas. Bendrosios nuostatos 1.1. Agroverslo arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (toliau – LŽŪBA) įsteigtas ir abiejų šių institucijų partnerystės sutarties pagrindais administruojamas specializuotas (specialios kompetencijos) arbitražo teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir agrarinio verslo (veiklos) ūkio subjektų arbitražiniais susitarimais deleguotas organizacines-tvarkomąsias funkcijas, reikiamas išnagrinėti ir išspręsti arbitražo būdu ūkinės veiklos ginčus, kylančius iš agrarinio verslo srityse (rinkose) sudaromų tarptautinių ir vidinių (nacionalinių) agrarinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ir iš nesutartinių (deliktinės atsakomybės ir kt.) su agrarine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių (toliau – agrarinė veikla, agrarinis verslas, agrarinio verslo ginčas).
\n1.2. Tarptautiniais agrarinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų tarptautinių verslo sandorių (tarptautinių sutarčių, kontraktų) arba iš nesutartinių (tarptautinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su agrarine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) yra kitaip sietinas su dalyvavimu teisiniame dėl jo santykyje užsienio ar tarptautinio elemento.
\n1.3. Vidaus (nacionaliniais) agrarinio verslo (veiklos) ginčais laikomi nesutarimai, kilę iš šiame ūkinės veiklos sektoriuje sudaromų vidinių verslo sandorių (sutarčių) arba iš nesutartinių (vidinių deliktinės atsakomybės ir kt.) su agrarine-ūkine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių, kurių abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos teisės subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.
\n1.4. Administruodamas sprendžiamų vidinių agrarinio verslo ginčų procedūras ir vykdydamas su jomis susijusias organizacines-tvarkomąsias funkcijas, Vilniaus arbitražas, jo Sekretoriatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – LR CPK) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto bei Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto ir oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento ir šio jo IV priedo taisyklėmis.
\n1.5. Arbitražo (trečiųjų) teismas (vienasmenis ir kolegialus), sudarytas (paskirtas) konkrečiam vidiniam agrarinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje-teisminėje veikloje vadovaujasi sandorio (sutarties), iš kurio kilo ginčas, taisyklėmis ir jam reguliuoti taikytinų Lietuvos nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų materialinės teisės nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (LR CK 1.5 str., LR CPK 3 str.) teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
\n1.6. Tarptautiniams ir vidiniams agrarinio verslo (veiklos) ginčams nagrinėti ir išspręsti rekomenduojamais arbitrais LAA ir LŽŪBA siūlo nepriekaištingos reputacijos aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius agrarinės teisės specialistus ir agrarinės-ūkinės veiklos praktikus-profesionalus (agrarinio verslo įmonių administratorius, vadybininkus, ekonomistus, ūkininkus ir kt.), iš darbinės agrarinio verslo įmonėse ir įstaigose patirties žinančius šiame ūkinės veiklos sektoriuje kylančių verslo ginčų ypatumus, jų galimo sureguliavimo (išsprendimo) būdus ir metodus.
\n1.7. Bendru LAA ir LŽŪBA sprendimu patvirtintą agrarinio verslo ginčams spręsti Rekomenduojamų arbitrų sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.lzuba.lt.
\n2 punktas. Ginčų teismingumas Agroverslo arbitražo teismui 2.1. Agroverslo arbitražo teismui teismingi visų rūšių ir kategorijų tarptautiniai ir vidiniai (nacionaliniai) agrarinio verslo (veiklos) ginčai, išskyrus tuos, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus arba sandorių šalių susitarimus nustatyta kitokia nei arbitražinė jų išsprendimo tvarka.
\n2.2. Šiam specializuotam Agroverslo arbitražo teismui gali būti teikiami ieškiniai išspręsti verslo ginčus, kilusius iš šių rūšių ir kategorijų agrarinės-ūkinės veiklos sandorių (sutarčių, kontraktų) ir nesutartinių su agrarine veikla susijusių civilinių-teisinių santykių:
\n2.3. Agroverslo arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus priskirta valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai.
\n3 punktas. Bylos nagrinėjimo Agroverslo arbitražo teisme teisinė prielaida 3.1. Ieškinys konkrečiam šalies vidaus agrarinio verslo ginčo išspręsti šiame Agroverslo arbitražo teisme nagrinėjamas visais atvejais, kai sandorį įforminančioje verslo sutartyje (kontrakte) ar su tuo sandoriu susijusiame kitame dokumente įrašyta arbitražo išlyga, deleguojanti šiam specializuotam arbitražo teismui kylančių iš to sandorio ginčų išsprendimo teisę.
\n3.2. Agrarinės veiklos ūkio subjektams – vidinių (nacionalinių) agrarinių-ūkinių transakcijų dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų sudaromų sandorių kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota specializuotam Agroverslo arbitražo teismui, pasirašomuose sutartyse siūloma įrašyti šią tipinę Agroverslo arbitražo teismo išlygą: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Agroverslo arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo IV priede nustatyta agrarinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
\n3.3. Esant vidinio agrarinio verslo sandorio šalių pageidavimui bei savitarpiam sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Agroverslo arbitražo teismo išlygos sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios (ieškovo pasirenkamos) teisminės jurisdikcijos išlyga: „Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis arba tarpininkavimo (mediacijos) būdu, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminiai institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Agroverslo arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo IV priede nustatyta agrarinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
\n3.4. Arbitražinio susitarimo tarp agrarinio verslo sandorio arba su agrarine veikla susijusio nesutartinio (deliktinės atsakomybės ir kt.) civilinio teisinio santykio šalių valia ir jų pavedimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę Vilniaus arbitražo specializuotam Agroverslo arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas šiame specializuotame Agroverslo arbitražo teisme.
\n4 punktas. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Agroverslo arbitražo teisme tvarka 4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo teismų, sudaromų konkretiems agrarinio verslo (veiklos) ginčams išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.
\n4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai vidaus (nacionaliniam) agrarinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti nustatyti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10 punkte.
\n4.3. Prie ieškinio vidaus agrarinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti pridedamos šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 8 punkto 8.5 dalyje nurodytų dokumentų kopijos.
\n4.4. Įteikdamas Sekretoriatui ieškinį vidaus (nacionaliniam) agrarinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, 200 eurų negrąžinamą ieškinio įregistravimo mokestį, kuris sumažinamas 50 % jauniems (iki 30 m. amžiaus) ir savarankišką verslą pradedantiems (per pirmuosius du įmonės veiklos metus) verslininkams. Kartu arba vėliau, tačiau iki bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui, įmokamas į tą pačią sąskaitą banke arbitravimo-administravimo mokestis, apskaičiuojamas vadovaujantis LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iame punkte pateikta lentele.
\n4.5. Sekretoriatui įteikiamo pareiškimo vidiniam piniginių reikalavimų ginčui išspręsti supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka (skolai išieškoti pagal arbitražo teismo išduodamą įsakymą) formos ir turinio reikalavimai aptarti Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 46.1 punkte.
\n4.6. Prie šio punkto 4.5 dalyje nurodyto pareiškimo pridedamos šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 46.2 punkte išvardintų dokumentų kopijos.
\n4.7. Įteikdamas Sekretoriatui pareiškimą, nurodytą šio punkto 4.5 dalyje, ieškovas-pareiškėjas įmoka į šio punkto 4.4 dalyje nurodytą Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke 100 eurų negražinamą pareiškimo įregistravimo mokestį ir kartu į tą pačią sąskaitą banke įmoka bylos arbitravimo-administravimo mokestį – ketvirtadalį (25 %) nuo sumos, apskaičiuotos vadovaujantis minėtų LAA Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3-iame punkte pateikta lentele.
\n4.8. Jeigu sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip, sudarant arbitražo (trečiųjų) teismą (kolegialų ar vienasmenį) konkrečiam vidiniam agrarinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, vadovaujamasi šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III skirsnio nuostatomis.
\n4.9. Sudarant vienasmenį arbitražo teismą (skiriant arbitrą) šio punkto 4.5 dalyje nurodytam pareiškimui išnagrinėti, vadovaujamasi LR CPK XXIII skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 49 punkto 49.5 dalies nuostatomis.
\n4.10. Bylos nagrinėjimas Agroverslo arbitražo teisme vyksta vadovaujantis LR CPK bei LR komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento IV skirsnio taisyklėmis.
\n4.11. Bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos. Esant bendram abiejų ginčo šalių raštu išreikštam pageidavimui, byla Agroverslo arbitražo teisme gali būti išnagrinėta per 30 dienų nuo jos įteikimo arbitražo (trečiųjų) teismui dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.
\n4.12. Šio punkto 4.5 dalyje nurodytam pareiškimui išnagrinėti nustatytas 15 dienų nuo jo įteikimo arbitrui terminas, o pats nagrinėjimas atliekamas, vadovaujantis LR CPK XXIII skyriaus ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VI skirsnio taisyklėmis.
\n4.13. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo V ir VII skyrių nuostatomis ir šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento V skirsnio taisyklėmis.
\n4.14. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių teismų sprendimus, priimtus dėl išspręstų vidinių (nacionalinių) verslo ginčų, privaloma (esant reikalui) įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka.
\n5 punktas. Taikos (sutaikinimo) sutarties sudarymo ir įforminimo tvarka 5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo Agroverslo arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys tarpusavyje susitaria dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimo procedūra nutraukiama, o ginčo sureguliavimo sąlygos gali būti aptariamos (įforminamos) žodinėje (verbalinėje) arba rašytinėje taikos sutartyje (sutaikinimo susitarime), patvirtintoje arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu.
\n5.2. Esant šalių pageidavimui patvirtinti žodinę taikos sutartį (verbalinį sutaikinimo susitarimą), arbitražo teismo sprendime nurodomos šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas žodinės taikos sutarties (sutaikinimo susitarimo) bei šalių sutartų ginčo išsprendimo sąlygų pagrindu.
\n5.3. Agroverslo arbitražo (trečiųjų) teismas atsisako tvirtinti pačių ginčo šalių surašytą taikos sutartį (sutaikinimo susitarimą), jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.
\n5.4. Agroverslo arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinama ginčo šalių rašytinė taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas) bei joje aptartos šalių tarpusavyje suderintos ginčo sureguliavimo sąlygos turi atitikti šio LAA Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 41-ame punkte nustatytus sprendimo formos ir turinio reikalavimus.
\n5.5. Taikos sutartis (sutaikinimo susitarimas), patvirtinta arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimu, savo juridine (vykdytina) galia prilygsta analogiškam valstybinio teismo ar notaro patvirtintam dokumentui.
\n6 punktas. Ginčo sureguliavimo galimybė tarpininkavimo‑sutaikinimo (meditacijos) būdu 6.1. Realaus verslo ginčo ar potencialios konfliktinės situacijos atveju, esant bet kurios šalies pageidavimui gera valia (be teismo ir arbitražo jurisdikcijos) arba greičiau ir paprasčiau pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant bylinėjimosi išlaidų), suinteresuota šalis visada (net ir nesant arbitražiniam susitarimui) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo-sutaikinimo (mediacijos) būdu.
\n6.2. Nežiūrint į tai, kad tarpininkavimas-sutaikinimas (mediacija), skirtingai nuo arbitražinio-teisminio sprendimo, nesukelia ginčo šalims juridinių (prievolinių-teisinių) pasekmių, dėl šios procedūros taikymo neretai pasiekiama kompromisų, o šalių pasirašomos taikos sutartys (sutaikinimo susitarimai), ypač patvirtintos tarpininko (mediatoriaus) parašu ir faktiškai išspręsto ginčo šalių „garbės žodžio“ galia, tampa joms moraliniu imperatyvu (savita priesaika), kuris savo pragmatiškumu verslo praktikoje paprastai pranoksta privalomojo vykdymo (teismo ar arbitražo) sprendimų veiksmingumą.
\n6.3. Taikinamosios (mediacijos) procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis pateikia (betarpiškai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) kitai šaliai atitinkamą savo siūlymą, kuriame gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas taikinamosios procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo-sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143) arba UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui komercinių ginčų sprendimo praktikoje, arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.
\n6.4. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, taikinamąją procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį prašymą organizuoti mediacijos procedūrą, kuriame gali būti nurodomas šalių abipusiu sutarimu pasirinktas taikinamosios procedūros reglamentas ir įvardintas jų paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kitaip kai kur vadinamas ginčų sureguliavimo ombudsmenu) arba įrašomas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.
\n6.5. Įregistravęs prašymą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo (mediacijos) procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.
\n6.6. Jeigu taikinamosios procedūros (mediacijos) eigoje šalims pavyksta pašalinti nesutarimus, jų sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.
\n6.7. Jeigu kita ginčo šalis atmeta taikinamosios procedūros siūlymą arba jos taikymo eigoje šalims nepavyksta pašalinti nesutarimo (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuota ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama, kad ginčas būtų išspręstas privalomą juridinę galią turinčio (teisiškai įpareigojančio) sprendimo pagrindu.
\n6.8. Bendru LAA ir LŽŪBA sprendimu patvirtintą agrarinio verslo ginčams sureguliuoti Rekomenduojamų tarpininkų (mediatorių) sąrašą žr. svetainėse www.vilniausarbitrazas.lt arba www.lzuba.lt. _________________