praktiškai įgyvendinti teisėkūros tobulinimo metmenis: optimizuoti teisės aktų projektų rengimo, įvertinimo, derinimo, priėmimo ir skelbimo procedūrą; sukurti veiksmingą įstatymų įgyvendinimo mechanizmą, užtikrinantį, kad kiekviena tiek valstybės, tiek savivaldos institucija pati laikytųsi įstatymų, įtraukti visuomenę, kad ji dalyvautų priimant svarbiausius sprendimus; užtikrinti nepriklausomą teisės aktų (ir galiojančių, ir rengiamų) ekspertinį įvertinimą; užtikrinti nepriklausomą teisės aktų (ir galiojančių, ir rengiamų) ekspertinį įvertinimą; atlikti mokslinius tyrimus atskirose teisės sistemos srityse; vykdyti nusikalstamumo prevencijos, nepilnamečių justicijos ir kitas programas. · Kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti kriminalines bausmes, atitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, organizuotas bausmių vykdymo, įstatymų nustatytų auklėjimo priemonių taikymas nuteistiesiems, kad nuteistųjų ir kalinamųjų laikymo laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose sąlygos būtų suderintos su tarptautiniais standartais, būtina įgyvendinti šiuos pagrindinius veiksmus ir priemones: bausmių vykdymo sistemos reforma turi susidėti iš teisinės ir organizacinės dalių. Sukurti Bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo mechanizmą; vykdyti kardomąjį kalinimą ir kriminalinių bausmių vykdymą, užtikrinantį veiksmingą įkalinimo įstaigų veiklą bei laisvės atėmimo ir kitų teismo paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą; sukurti lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos (probacijos) modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus; apmokyti personalą teikti būtiną socialinę pagalbą įkalintiems asmenims; derinant kardomojo kalinimo ir bausmės vykdymo sistemą su tarptautinių organizacijų teisės aktuose nustatytais reikalavimais bei atsižvelgiant į užsienio valstybių pažangią patirtį, sudaryti suimtiesiems ir nuteistiesiems įstatymų nustatytas buities sąlygas; atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Europos žmogaus teisių teisme.
\nKONKURENCINGA EKONOMIKA Valstybė turi nukreipti Lietuvos ekonomiką intelektualios produkcijos gamybos ir paslaugų teikimo link taip, kad ji generuodama pajamas, būtų visavertė, bendradarbiauti ir konkuruoti sugebanti pasaulinės rinkos dalyvė. Plėtoti informacines technologijas, grindžiamas nuosekliai atnaujinamomis telekomunikacijų ir informatikos priemonėmis. (Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. birželio 12d. nutarimu Nr.853.) 1. Pramonė ir verslas Pramonės plėtros strateginis tikslas - pasiekti, kad iki 2015 metų kuo daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusio verslo struktūra bei sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES šalių rodikliams.
\nSvarbiausi uždaviniai, kuriuos reikia įgyvendinti valstybės lygiu, siekiant strateginio pramonės plėtros tikslo, yra šie: sukurti stabilią ir palankią verslui makroekonominę ir teisinę aplinką bei infrastruktūrą, skatinančią investuoti į šiuolaikinės pramonės plėtrą; stiprinti bendruosius ir specifinius šalies pramonės konkurencingumą bei jos subalansuotą plėtrą lemiančius veiksnius; sukurti veiksmingą nacionalinę inovacijų sistemą, garantuojančią palankias sąlygas mokslo ir gamybos integracijai, naujų technologijų bei veiklos metodų kūrimui ir sklaidai; parengti ir įgyvendinti investicijų pritraukimo į Lietuvos pramonę strategiją, skatinančią „plyno lauko“ investicijas ir investicijas įtraukiant Lietuvos įmones į žinių ekonomikos branduolius (klasterius); garantuoti vienodas konkurencijos sąlygas šalies ir užsienio įmonėms, užtikrinti sąžiningą konkurenciją, vietinės rinkos apsaugą nuo netinkamos kokybės prekių; parengti ir įgyvendinti šalies pramonės branduolių kūrimosi strategiją; ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis skatinti įmonių vadovų bei specialistų kompetencijos tobulinimą, sukurti jiems palankias sąlygas gauti informaciją apie rinkas ir kitus svarbius veiklos aspektus; tobulinti korporacinį pramonės valdymą, skatinantį įmonių ir įvairių interesų grupių bendradarbiavimą; sukurti palankią teisinę aplinką bei infrastruktūrą smulkių ir vidutinių įmonių, tarp jų teikiančių pramonės įmonėms verslo paslaugas, plėtrai; palengvinti konkuruoti nesugebančių įmonių pertvarkymo ir bankroto sąlygas, naujų įmonių steigimo ir likvidavimo procedūras; gerinti sąlygas įmonėms apsirūpinti finansų ištekliais. · Pramonės plėtros prioritetai Pramonės plėtros strategijoje prioritetais laikoma: didelę pridedamąją vertę kurianti veikla, grindžiama mokslu, žiniomis bei aukštomis technologijomis bet kurioje pramonės šakoje, tarp jų ir tradicinėse pramonės šakose; tos pramonės plėtros kryptys, kurios grindžiamos žiniomis, pripažintomis prioritetinėmis kuriant ir plėtojant bendrą ES mokslo ir tyrimų erdvę. Tai leistų artinti Lietuvos pramonės struktūrą prie išsivysčiusių šalių kuriant ir įdiegiant mokslinius tyrimus bei technologijas, panaudoti ES lėšas ir mokslinį-technologinį potencialą, Lietuvos įmonėms bei mokslo organizacijoms įsijungti į stiprius pramonės branduolius; subalansuota pramonės plėtra, užtikrinanti racionalesnį energijos ir gamtos išteklių vartojimą, atliekų ir taršos, sukurto produkto poveikio aplinkai jo viso būvio ciklo metu sumažinimą, tolygesnę regionų plėtrą ir geresnį jų potencialo panaudojimą.
\n· Pramonės strategijos įgyvendinimas Pramonės plėtros strategija glaudžiai susijusi su kitomis atskiromis ūkio raidos strategijomis:
\nSmulkaus ir vidutinio verslo plėtros;
\nSocialinės plėtros ir užimtumo ekonominių veiksnių;
\nIšorės ekonominių santykių plėtros;
\nAplinkos apsaugos ekonominių veiksnių;
\nMokslo ir technologijų plėtros.
\nVisos šios strategijos turėtų būti įgyvendinamos per Vyriausybės tvirtinamas programas. Neabejotina, kad pramonės plėtros strategija turėtų tapti politiniu dokumentu ir būtų pagrindas kuriant būsimųjų vyriausybių programas.
\nArtimiausiu metu tikslinga atnaujinti esamas Inovacijų versle ir Nacionalinės kokybės programas bei parengti naujas - Aukštųjų technologijų, Baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo, Subalansuotos pramonės plėtros, pramonės branduolių kūrimosi ir plėtros, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros. Labai svarbus uždavinys – nuolat vertinti ir gerinti investicinę aplinką.
\nApdirbamosios pramonės veiklai atstovaujančios asociacijos yra parengusios ar šiuo metu rengia tos veiklos plėtros strategijas ar programas. Jos turėtų būti keičiamos įvertinant šias pramonės ilgalaikės strategijos nuostatas.
\nSu šia pramonės ilgalaikės plėtros strategija turėtų būti suderintas šiuo metu svarstomas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2002–2006m. plėtros plano projektas. Lietuvos pramonės plėtrai ypač svarbūs šie projekto skyriai: studijų kokybės, specialistų pasiūlos ir jų paklausos darbo rinkoje atitikimo, studijų ir mokslo integracijos bei tęstinio mokymo sistemos. · Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys iki įstojimo į ES: tobulinti smulkaus ir vidutinio verslo teisinę ir ekonominę aplinką; gerinti finansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams; teikti verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugas; skatinti inovacijų bei informacinių technologijų naudojimą plėtojant smulkų ir vidutinį verslą; tobulinti institucinę infrastruktūrą; plėsti verslo savivaldą; plėtoti smulkų ir vidutinį verslą regionuose; skatinti didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimą, taip pat smulkių ir vidutinių įmonių tarpusavio bendradarbiavimą šalies ir tarptautiniu lygiu; integruoti visuomenės grupes į smulkų ir vidutinį verslą; skatinti verslumą panaudojant švietimo sistemą. · Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys Lietuvai tapus ES nare Naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimas: skatinti smulkių ir vidutinių įmonių steigimą-smulkaus ir vidutinio verslo steigimo išlaidos turi tapti konkurencingos ES, būtina sukurti smulkių ir vidutinių įmonių registravimo sistemą internete, padaryti ją prieinamą verslininkams; plėsti finansines paslaugas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, sukuriant atitinkamas priemones ir tobulinant sąlygas pasinaudoti lengvatiniais kreditais bei mikrokreditais, rizikos kapitalo fondais, paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama; skatinti inovatyvių įmonių steigimą - didinti naujų inovatyvių smulkių ir vidutinių įmonių skaičių, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose bei mokslo ir technologijų parkuose.
\nSmulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys: skatinti ir remti nacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniam pritaikymui, smulkių ir vidutinių įmonių plėtrai, taip pat kokybiniams reikalavimams taikyti ir sertifikavimo sistemoms įdiegti; vykdyti programas, skatinančias technologinį kooperavimąsi tarp skirtingo dydžio įmonių nacionaliniu ir tarptautiniu mastu; kartu su ES šalimis sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas, kurios būtų lengvai suprantamos ir perduodamos tinklais.
\nRegioninė smulkaus ir vidutinio verslo plėtra: kurti ir įgyvendinti regioninės plėtros politiką; parengti strateginius regioninės plėtros planus, iš jų smulkaus ir vidutinio verslo plėtros planus; veiksmingai naudoti regioninio verslo plėtros potencialą.
\nSmulkių ir vidutinių įmonių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas: parengti ir įtraukti į vidurinio mokslo bei kolegijų ir universitetų mokymo programas žinių apie verslą ir verslininkystę modulius; plėtoti tarptautinio verslo specialistų rengimą, verslumą ugdančius bei kvalifikacijos kėlimą užtikrinančius kursus ir gerinti jų kokybę; plėtoti institucijų, teikiančių konsultacines mokomąsias paslaugas, tinklą; remti konsultavimo ir mokymo paslaugų smulkioms ir vidutinėms įmonėms bei potencialiems verslininkams teikimą; skatinti įmonių investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
\nSmulkaus ir vidutinio verslo infrastruktūra: sukurti informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemą; sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas fizinės infrastruktūros plėtrai; sukurti ir tobulinti nefinansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai teikiančių institucijų infrastruktūrą. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros uždavinius būtina įgyvendinti integruotai per tris skirtingus institucinius lygius:
\nJei organinio kuro kainos ateityje būtų didelės, tikslingiau būtų statyti didelio našumo naujas elektrines – kombinuotojo ciklo dujų turbininę elektrinę ir naujas termofikacines elektrines.
\nModernizavus turimas šilumines elektrines, pigiausias elektros energijos gamybos šaltinis būtų esamos termofikacinės elektrinės, o jose pagamintos elektros energijos dalis (įvertinant ir naujas termofikacines elektrines) bendrame elektros energijos balanse 2015-2020m. padidėtų iki 35% - 45%.
\nNorint integruotis į Vakarų elektros energetikos sistemą, būtina kuo greičiau nutiesti galingą jungtį su Lenkija. Ji ne tik sudarytų galimybę eksportuoti į Vakarus elektros energijos perteklių, bet ir padėtų integruotis į Europos elektros energijos rinkas bei padidinti energijos tiekimo patikimumą.
\nKiti svarbiausi uždaviniai: · Elektros energetikos sektoriuje: modernizuoti turimą elektrinių potencialą, priderinti jį prie rinkos ekonomikos reikalavimų, nuosekliai diegti momentines galios balanso reguliavimo priemones; rekonstruoti ir atnaujinti fiziškai bei morališkai susidėvėjusius elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kad būtų patenkinti didėjantys elektros energijos tiekimo patikimumo ir kokybės reikalavimai; stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės šalimis, modernizuoti aukštos įtampos tinklus, kurti bendrą elektros energijos rinką, optimaliai išnaudoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemų potencialą. · Branduolinės energetikos sektoriuje: gerinti branduolinę saugą eksploatuojant Ignalinos AE ir eksploatavimo nutraukimo metu; sukurti radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo, saugojimo ir galutinio palaidojimo infrastruktūrą, atitinkančią šiuolaikinius tarptautinius reikalavimus; siekiant ateityje išlikti branduolinės energetikos valstybe ir gaminti elektros energiją šiuolaikinius saugos reikalavimus atitinkančiose atominėse elektrinėse, remti investicijas į naujo bloko ar reaktoriaus statybą panaudojant Ignalinos AE esamą infrastruktūrą. · Šilumos sektoriuje: centralizuotosiose šilumos tiekimo sistemose, vartojančiose gamtines dujas, įrengti termofikacines elektrines (atlikus jų ekonominį pagrindimą); skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vartojimą centralizuotojo šilumos tiekimo sistemose; nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudarant vartotojams galimybę reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį savo nuožiūra; skatinti termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimą, šildymui maksimaliai panaudoti termofikacinių elektrinių pajėgumą; parengti ir įgyvendinti ilgalaikius specialiuosius energijos rūšių naudojimo šildymui ir centralizuotojo šilumos ūkio plėtrai planus, šio ūkio modernizavimo programą; skatinti energetikos įrenginių priežiūros įmonių kūrimąsi. · Gamtinių dujų tiekimo sektoriuje: skatinti dujų perdavimo tinklų plėtrą ir dujų tranzitą per šalies teritoriją; įrengti dujų matavimo stotį Latvijos pasienyje ir susijungti su Latvijos dujų tiekimo sistema bei su jos požeminėmis dujų saugyklomis; kartu su kitomis Baltijos valstybėmis parengti susijungimo su Lenkijos ir Suomijos dujotiekių sistemomis projektą ir siekti jį įgyvendinti; tęsti tyrinėjimo darbus, o vėliau, jei tai bus ekonomiškai tikslinga, įrengti požeminę dujų saugyklą Lietuvoje. · Naftos produktų tiekimo sistemoje:
\nnuo 2005 m. nutraukti naftos produktų, netenkinančių leistinų Europos Sąjungos užterštumo normų, vartojimą; skatinti ekologiškai švaresnio kuro rūšių – mažai sieringo mazuto ir buitinio krosnių kuro – vartojimą, įvedant bei tobulinant mokesčius už gamtos išteklius ir aplinkos taršą; iki 2009 m. pabaigos sukaupti 90 parų valstybės naftos produktų ir naftos atsargas. · Vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas: siekti, kad energija, gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, 2015 m. sudarytų dalį, artimą Europos Sąjungos direktyvoms; ekonominėmis, teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis skatinti medienos, buitinių bei žemės ūkio atliekų ir kitų vietinių kuro rūšių vartojimą; plėsti kitų atsinaujinančiųjų energijos išteklių (hidroenergijos, biodujų, buitinių atliekų, vėjo, saulės, geoterminės energijos) vartojimą. · Energijos vartojimo veiksmingumo didinimas: rengti ir tobulinti teisės aktus bei normatyvinius-techninius dokumentus; atnaujinti pastatus ir modernizuoti jų energetikos ūkį; parengti ir įgyvendinti techninius reglamentus, susijusius su energijos taupymu, ir reikiamos infrastruktūros (bandymo laboratorijų bei atestavimo įstaigų) plėtros programą; diegti gamybos procesuose pažangias technologijas ir energijos taupymo priemones; stiprinti mokslinę, informavimo, švietimo ir konsultavimo veiklą. · Aplinkosauga: siekti subalansuotos pirminės energijos tiekimo struktūros (padidinant gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį), kad uždarius Ignalinos AE, CO2 išmetimai į aplinką neviršytų šalies įsipareigojimų pagal Kioto protokolą; energiją generuojančiuose šaltiniuose plėsti priemones, mažinančias sieros ir azoto oksidų išmetimus iki leistinų normų; plėsti aplinkosaugos audito sistemą; įrengti stacionarias išmetimų į aplinką stebėsenos priemones didžiosiose šiluminėse elektrinėse ir katilinėse; tobulinti mokesčių už taršą sistemą, dalį surinktų lėšų skiriant taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti. · Rinkos liberalizavimas ir konkurencija, teisinė bei institucinė reforma: liberalizuoti elektros ir dujų sektorius atveriant rinką pagal ES direktyvų reikalavimus; tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius energetikos sektoriaus veiklą; mažinti Vyriausybės įtaką energetikos bendrovėms, pavesti valstybinėms institucijoms spręsti tik strateginius energetikos planavimo, plėtros ir reguliavimo klausimus; privatizuoti gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo bei elektros energijos sektoriaus privatizuotinas įmones, tęsti naftos perdirbimo ir transportavimo įmonių privatizavimą, skatinti vietinius ir užsienio investuotojus dalyvauti modernizuojant ir pertvarkant energetikos objektus;
\nelektros energijos perdavimo tinklo valdymas turi priklausyti valstybei; plėsti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos šalimis, sukuriant bendrą elektros energijos rinką, optimaliai išnaudojant bendrą Baltijos šalių elektros energetikos potencialą.
\nPrioritetas teikiamas rekonstravimui ir modernizavimui tų transporto infrastruktūros objektų, kurie sutampa su Europos Komisijos nustatytomis svarbiausiomis perspektyvinėmis Europos Sąjungos transporto tinklo sudedamosiomis dalimis. Visų pirma siekiama, kad Lietuva taptų realia tranzito valstybe, o tranzitui būtų sudarytos palankiausios sąlygos.
\nSiekiant šių tikslų, parengta Lietuvos bendra ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, kurioje smulkiai išdėstytos transporto ir tranzito plėtojimo kryptys, parengtos pagrindinių transporto šakų plėtros programos (kelių priežiūros ir plėtros, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros renovacijos ir plėtros, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pertvarkymo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tobulinimo, Vilniaus oro uosto plėtros) ir kt. Parengta Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategija. Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisynas (acquis communautaire). Iki 2004 m. sausio 1 d. bus pakeisti transporto šakų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, priderinti prie Europos Sąjungos teisyno.
\nLietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategijoje svarbiausi prioritetai skiriami: kelių, geležinkelių, Klaipėdos jūrų uosto, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti pagal TINA programą, siekiant, kad Lietuvai tapus ES nare svarbiausios Lietuvos transporto magistralės ir mazgai būtų pripažinti transeuropinio tinklo (TEN-tr.) dalimi (oficialiai įgytų tokį statusą). Ypatingas dėmesys skiriamas geležinkelio I - ojo koridoriaus (Šiaurės - Pietų kryptimis) modernizavimui bei įjungimui į transeuropinius tinklus;
\nKauno, Klaipėdos ir Vilniaus logistikos centrams įkurti ir juos įkomponuoti į Europos multimodalinių logistikos centrų tinklą; struktūrinėms reformoms įgyvendinti (užbaigti) atsižvelgiant į Europos šalių gerąją patirtį;
\nLietuvos vežėjams integruoti į Europos Sąjungos transporto paslaugų rinką; transporto rūšių tarpusavio sąveikai gerinti (multimodalinių transporto procesų plėtrai), kad būtų užtikrinta nauja transporto paslaugų (keleiviams ir kroviniams gabenti) kokybė; tarptautinio bendradarbiavimo klausimams Baltijos jūros regione spręsti siekiant ieškoti galimybių tranzito paslaugų plėtrai šiaurės - pietų ir vakarų - rytų kryptimi, ypatingą dėmesį skiriant pietinės Švedijos bei šiaurinės Vokietijos uostams; privataus ir visuomeninio kapitalo partnerystės (PPP) principams taikyti finansuojant transporto infrastruktūros objektus.
\nRengiant konkrečias prioritetų įgyvendinimo priemones, atsižvelgiama į mokslo ir praktikos patvirtintus transporto sistemos plėtros metodologinius principus:
\nKompleksiškumas. Rengiant įvairias priemones, susijusias su transporto sistemos plėtojimu, reikia akiratyje turėti visas galimas jų įgyvendinimo pasekmes (tarp jų ne tik technologinio, ekonominio, bet ir socialinio, ekologinio bei kitokio pobūdžio) tiek transporto sektoriui, tiek ir kitiems šalies ekonomikos sektoriams.
\nDinamiškumas. Šalies ekonomikos transformavimosi ir integravimosi į ES rinką sąlygomis, vykstant esminiams ekonomikos struktūriniams ir užsienio prekybos pokyčiams, būtina įvertinti laiko veiksnio įtaką plėtojant transportą ir tranzitą (prognozuoti vežimo poreikio pokyčius, transporto objektų, darbo sąlygų ir režimų pasikeitimą, tranzito poreikius).
\nEfektyvumas. Bendras išteklių, kuriais disponuoja valstybė, kiekis yra ribotas, todėl parenkant ir vertinant transporto komercinės (operatyvinės) veiklos plėtros priemones (lyginant išlaidas ir rezultatus) kiekvienu konkrečiu atveju būtina garantuoti efektą, ne mažesnį, negu galimą pasiekti kitame šalies ūkio sektoriuje. Išimtį sudaro transporto infrastruktūros plėtros projektai, kurie turi apsimokėti visos šalies mastu.
\nEtapiškumas. Sudėtingų transporto sistemų vežimo poreikių plėtojimas turi diskrecinį pobūdį. Kadangi vežimo poreikiams didėjant neįmanoma kartu nuosekliai didinti infrastruktūros pajėgumo, kiekvienas naujas transporto infrastruktūros plėtros etapas turi garantuoti veiksmingą transporto sistemos funkcionavimą pakankamai ilgą laikotarpį.
\nNarystės ES sąlygomis taikyti ES kaimo plėtros priemones, nustatytas Europos Tarybos reglamentuose, ir jas detalizuoti rengiant programinius dokumentus struktūrinei paramai gauti. · Žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas: iki įstojant į ES mokėti tiesiogines išmokas bei kompensacijas. Lietuvai tapus ES nare, atsižvelgiant į derybų rezultatus, taikyti ES bendrus žemės ūkio plėtros principus. · Pertvarkymo ir modernizavimo skatinimas: skatinti investicijas į pirminę žemės ūkio gamybą ir perdirbimo pramonės pertvarkymą bei modernizavimą, paspartinti ūkių specializaciją; teikiant valstybės paramą, skatinti ekologiškos produkcijos gamybą, sudaryti palankias sąlygas ekologiškų produktų rinkai susidaryti. Tobulinti ekologinių ūkių sertifikavimo sistemą; diferencijuoti investicinę paramą teikiant prioritetą jauniems ūkininkams, kooperatyvams, gamintojų grupėms; teikti investicinę paramą ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose vietovėse; parengti finansines priemones kai kurioms netiesioginėms išlaidoms sumažinti; skatinti kooperaciją; ugdyti žemės ūkio subjektų verslumą ir gebėjimą adaptuotis prie rinkos pokyčių. · Rinkų plėtra ir konkurencingumo didinimas: tirti perspektyvių užsienio šalių rinkas, teikti informaciją apie užsienio rinkų specifiką; kurti lietuviškų produktų įvaizdį, prekybos infrastruktūros sistemą užsienyje; stiprinti privalomų maisto saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimų kontrolę; eksportą skatinti tik netiesioginėmis priemonėmis; taikyti specialias rinkos apsaugos priemones, nustatytas Protekcinių (apsaugos) priemonių, Kompensacinių muitų ir Antidempingo įstatymuose;
\nLietuvai tapus ES nare, taikyti ES rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo priemonių sistemą. · Gamybinės infrastruktūros tobulinimas: numatyti įgyvendinti elektrifikavimo, kaimo kelių tiesimo ir rekonstravimo priemones. Sudaryti teisines, finansines ir organizacines prielaidas, kurios sukurtų darnią techninės priežiūros, transporto, išteklių tiekimo ir produkcijos realizavimo paslaugų sistemą. Įgyvendinti patikimą žemės ūkio technikos sertifikavimo sistemą; numatyti esminę melioracijos ir vandentvarkos ūkio pertvarką - melioracijos turto privatizavimą. · Finansų infrastruktūros tobulinimas: kurti ir plėsti žemės ūkiui palankią kreditavimo sistemą; plėtoti paskolų draudimo sistemą, pertvarkant Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklą pagal panašių ES institucijų veiklos principus; įgyvendinti licencijuotų sandėlių sistemą sudarant rezervinius draudimo fondus ir taikant sandėliavimo liudijimus kaip vertybinius popierius finansų rinkoje; tobulinti nekilnojamojo turto, pasėlių, gyvulių ir transporto priemonių draudimo sistemą. Įgyvendinti investicinių projektų finansinės rizikos draudimo sistemą. · Mokslo, mokymo, konsultavimo ir informacijos paslaugų plėtra: sukurti bendrą žemės ūkio intelektinės plėtros sistemą, apimančią mokslo, studijų, profesinio tęstinio mokymo ir konsultavimo sritis; plėtoti mokslinio tyrimo darbus; modernizuoti mokslo ir studijų institucijų bazę; sukurti ir plėtoti tęstinio mokymo sistemą; sukurti bendrą valstybinę žemės ūkio informacijos sistemą; plėtoti konsultavimo paslaugas. · Racionalus žemės naudojimas ir žemės rinkos formavimas: sutvarkyti žemės teisinius santykius, užbaigti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo darbus; skatinti žemės rinkos plėtrą ir sklypų jungimą; atlikti geodezijos ir kartografijos darbus, sukurti žemės informacinę sistemą; įgyvendinti teisinių, ekonominių, organizacinių ir administracinių priemonių kompleksą gerai žemės kultūrinei ir techninei būklei palaikyti, žemės produktyvumui išsaugoti, melioracinių įrenginių būklei pagerinti. · Aplinkos apsauga, maisto kokybės ir saugos užtikrinimas: taikyti bendrąsias priemones (įgyvendinami ES teisės aktai, palaikoma, tobulinama ir stiprinama žaliavos ir maisto produktų atitikties įvertinimo infrastruktūra, užtikrinamas akredituotų laboratorijų tarptautinio lygio palaikymas), veterinarijos priemones, fitosanitarijos priemones gaminti, ekologišką produkciją.
\nMokesčių sistemos reforma. Kad užtikrintų reikiamą pajamų surinkimo lygį, valstybė privalo skirti pakankamai lėšų mokesčių administravimo veiksmingumui investuodama į administruojančių institucijų informacines technologijas, kvalifikacijos kėlimą ir t. t., taip pat ugdyti mokesčių mokėtojų sąmoningumą. Pertvarkant mokesčių sistemą, būtina užtikrinti suderinamumą su tarptautine apmokestinimo praktika, ypač Europos Sąjungos reikalavimais, atsižvelgiant į derybinius įsipareigojimus. Tęsiant biudžeto reformą, praplėsti strateginio planavimo principų taikymą savivaldybių biudžetų rengimo procedūroms. Lėšas savivaldybių valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirti iš valstybės biudžeto kaip specialią dotaciją pagal parengtą ir visoms savivaldybėms taikomą lėšų apskaičiavimo atitinkamai funkcijai atlikti metodiką. · Gerinant valstybės skolos valdymą, būtina ilginti išleidžiamų skolinimosi priemonių trukmę, didinti Vyriausybės vertybinių popierių likvidumą antrinėje rinkoje. Tobulinant Vyriausybės vertybinių popierių platinimą, plačiau naudoti šiuolaikines technologijas; kiek galima mažinti teikiamų garantijų mastą, garantijas teikti tik infrastruktūros bei valstybinės reikšmės projektams finansuoti. · Viena iš Vyriausybės programinių nuostatų yra tobulinti būsto kreditavimo sistemą. Būsto finansavimo reformos turėtų padėti pereiti nuo socialiai orientuotos būsto plėtros, centralizuoto ir subsidijuojamo būsto finansavimo prie komerciškai gyvybingos finansų sistemos, kuri būsto sektoriui leistų veikti rinkos principais. · Vykdant draudimo rinkos plėtros politiką, bus praplėstos draudimo įmonių galimybės visiškai atsisakyta įstatinio kapitalo lėšų investicijų teisinio reglamentavimo ir panaikinti apribojimai jų investicinei veiklai. Numatyta įgyvendinti kokybiškai naują draudimo įmonių statistinę atskaitomybę, kuri būtų informatyvesnė, sudarytų prielaidas iš anksto numatyti galimas problemas draudimo įmonių veikloje, leistų susidaryti tikslesnį vaizdą apie draudimo įmonę ir visą Lietuvos draudimo rinką. · Iki įstojant į ES bus toliau gerinama Lietuvos banko pinigų politikos priemonių teisinė ir techninė bazė, kad būtų suvienodintos ir sukurtos palankios sąlygos ateityje nesunkiai pereiti prie euro sistemoje taikomų pinigų politikos priemonių ir prisijungti prie Ekonominės ir pinigų sąjungos.
\nSocialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir disproporcijų tarp atskirų sektorių regionų viduje mažinimas teikiant valstybės pagalbą probleminėms teritorijoms ir regionams, turintiems atskiruose sektoriuose specifinių regioninių problemų. Rengiamas Socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo planas. Regionų investicinio patrauklumo ugdymas. Regionų pramonės įmonių bendradarbiavimo ir kooperacijos tinklų plėtra. Subalansuotos sveikatos priežiūros tinklo plėtros užtikrinimas šalies regionuose. . · Plėtoti regionų techninę ir socialinę infrastruktūrą remiantis subalansuotos raidos principais.
\nLietuvos regioninės plėtros politikos principų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinę politiką, nustatymas; regionų plėtros modelių analizė ir pritaikymo tyrimas. Tiesioginės vietinės finansinės paramos verslui teikimas (lengvatinių paskolų, palūkanų, mokestinių paskolų dengimas). Netiesioginės vietinės finansinės paramos verslui teikimas (parama konferencijoms, mugėms, verslo misijoms organizuoti, verslo informacijos sklaidai). Smulkaus ir vidutinio verslo paramos infrastruktūros plėtojimas (verslo informacijos centrai ir kt.). Darnios kokybės valdymo bei ekologiškai švarios gamybos diegimo regiono įmonėse programų parengimas. · Optimizuoti centrinių valstybės institucijų, atsakingų už regioninės plėtros politikos vykdymą, funkcijas.
\nĮstatymų, reglamentuojančių tolygią regioninę plėtrą, tobulinimas. ES paramai administruoti reikalingų institucijų sukūrimas. Mokymo programos centrinio lygmens institucijų administraciniams gebėjimams ugdyti ES integracijos srityje (ES struktūrinių fondų administravimas, projektų valdymas ir kt.) parengimas. · Išplėsti ekonomikos plėtros valdymo (planavimo, įgyvendinimo, koordinavimo ir kontrolės) funkcijas apskričių administracijose ir savivaldybėse.
\nRegionų plėtros planų parengimas. Sudaryti galimybes įgyvendinti vietines ir regionų iniciatyvas, gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. · Didinti regionų žmogiškųjų išteklių kompetenciją.
\nDarbo išteklių rinkos tyrimų organizavimas. Verslo, žmogiškųjų išteklių plėtros projektai regionuose. Strateginių planų ir projektų rengimo bei įgyvendinimo mokymo programos savivaldybių ir apskričių darbuotojams. Ūkio subjektų konsultavimo ir mokymo programų parengimas bei įgyvendinimas. Tikslinės profesinio mokymo ir užimtumo didinimo programos. Regionų, įskaitant Baltijos jūros regioną, bendradarbiavimo projektai. Institucijų ir žinybų tarpusavio bendradarbiavimo užtikrinimas. · Sukurti žinių visuomenę plėtojant regiono informacinę infrastruktūrą.
\nEkonomikos plėtros centrų - verslo inkubatorių, mokslo ir technologijų parkų, pramonės zonų - kūrimo skatinimas. Informacinės infrastruktūros plėtojimas regionuose. Mokslo ir mokymo įstaigų tinklo išplėtimas regionuose. Regioną apibūdinančių rodiklių duomenų bazių kūrimas ir tobulinimas, universitetinių studijų regionuose skatinimas. Modernių informacinių technologijų naudojimo gerinant verslo aplinką programa.
\n· Išplėsti apgyvendinimo, turizmo paslaugų ir pramogų sektoriaus įvairovę turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse. Kempingų tinklo plėtra. Ekonominės klasės viešbučių tinklo plėtros skatinimas. Pramogų ir vandens parkų kūrimo skatinimas. Mažųjų prieplaukų tinklo plėtra. Dviračių takų sistemų plėtra kurortuose ir didžiuosiuose miestuose, nacionalinio dviračių trasų tinklo šalyje sukūrimas. Laisvalaikio, pramogų ir sporto centrų investicinių projektų parengimas, investuotojų paieška. Konferencijų turizmo centrų įkūrimas. · Atgaivinti ir plėtoti kurortinį turizmą Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos kurortuose, Likėnuose ir kitose kurortinėse vietovėse. Būtinų teisinių ir ekonominių prielaidų, užtikrinančių ilgalaikę kurortų plėtrą, sukūrimas. Turimų gamtinių gydomųjų išteklių, sudarančių būtiną sąlygą ilgamečiam perspektyviam kurortinių miestų funkcionavimui, racionalus naudojimas ir apsauga. Efektyvių sąlygų visuomenei naudotis pajūrio zonos rekreaciniais ištekliais sudarymas. · Sukurti Lietuvos jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kruizinių laivų prieplaukos statybos užbaigimas. Keleivinių keltų terminalo projektavimas ir statyba ir Šventosios uosto atstatymas. Mažųjų uostų ir prieplaukų tinklo Kuršių mariose sukūrimas. Jūrinių jachtų uostų projektavimas ir statyba. Trumpųjų nuotolių laivybos maršrutų iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į kitus uostus plėtra. Nemuno vandens turizmo trasos sukūrimas. · Skatinti vidaus turizmo srautų didėjimą, tolygesnį jų regioninį pasiskirstymą šalies teritorijoje. Turizmo informacijos kelio ženklų sistemos sukūrimas bei įgyvendinimas. Pagrindinių magistralinių ir krašto kelių turizmo infrastruktūros projektų parengimas ir įgyvendinimas. Pasienio punktų atitinkančių piliečių judėjimui ES reikalavimus, veiklos užtikrinimas. Aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose turizmo projektuose (Via Hanzos, Gintaro, Valdovų kelio ir kt.) bei Europos kultūros kelių projektuose. · Užtikrinti visoje šalies teritorijoje viešosios rekreacinės infrastruktūros sukūrimą ir priežiūrą. Pakelės poilsio aikštelės su sanitarine higienine įranga, apžvalgos aikštelės, stovyklavietės, paplūdimiai ir maudyklės, kiekybiniu ir kokybiniu požiūriais tenkinančios vietos gyventojų ir turistų poreikius. · Pagerinti turizmo sektoriaus statistinę apskaitą, skatinti mokslinius tyrimus turizmo srityje. Statistiniai vidaus, išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo tyrimai. „Turizmo lydinčiosios sąskaitos“, leidžiančios tiksliau įvertinti turizmo indėlį į valstybės ekonomiką, įdiegimas. Lietuvos rekreacinių išteklių duomenų banko sudarymas. Teritorinio planavimo ir mokslinio tyrimo darbai. Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų turizmo ir rekreacijos plėtros planavimas.
\n· Tobulinti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimą. Turizmo ir rekreacijos specialistų poreikio tyrimai. Įvairaus išsimokslinimo lygio turizmo ir rekreacijos verslo paslaugų specialistų rengimo sistemos sukūrimas. Apskričių, savivaldybių, mokymo įstaigų darbuotojų tęstinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. Monografijų, vadovėlių, mokymo priemonių turizmo ir rekreacijos problematika leidyba, stažuočių rėmimas.
\nBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Ši Valstybės ilgalaikės raidos strategija apibrėžia mūsų ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos bei kitų sričių politikos gaires iki 2015 m. Ji atliepia Lisabonos Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos išvadų nuostatas ir iškeltus strateginius tikslus. Būtina siekti stabilios ir subalansuotos plėtros. Akivaizdu, kad ši Valstybės ilgalaikės raidos strategija vėliau bus pildomair taisoma, kadangi tai tik esminės raidos gairės Lietuvai tampant visateise Europos Sąjungos nare.
\nŠiame strateginiame dokumente užfiksuoti svarbūs tikslai: integracija į Šengeno erdvę, Europos ekonominę ir pinigų sąjungą bei į Europos socialinį modelį, taip pat sudaromos prielaidos efektyviam darbui Europos Sąjungos institucijose sprendžiant bendros rinkos uždavinius. Ši strategija leidžia Lietuvai išsaugoti ir stiprinti valstybės nepriklausomybę ir savitumą daugiakalbėje ir daugiakultūrėje Europos Sąjungoje. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kurią galima apibūdinti kaip sprendimų visumą, apibrėžiančią pagrindinius šalies plėtros strateginius tikslus ilgalaikei perspektyvai ir svarbiausius valstybės veiksmus bei priemones šiems tikslams pasiekti, visuomet turės tikslinę orientaciją. Mes gyvename kintančiame pasaulyje, todėl šią strategiją bus galima taisyti ir papildyti atsižvelgiant į gyvenimo iššūkius.
\nŠalies plėtros strateginį valdymą galima traktuoti kaip valstybės realizuojamą nepertraukiamą strateginės analizės, strategijos formavimo ir jos įgyvendinimo funkciją, leidžiančią savalaikiai adaptuotis prie vidinės ir išorinės (t.y. tarptautinės) situacijos pokyčių (teigiamų ir neigiamų) ir maksimaliai didinti bei efektyviai išnaudoti šalies ekonominį potencialą.
\nValstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimui bus peržiūrėtos patvirtinto nacionalinės strategijos ir programos, parengtos naujos strategijai realizuoti reikalingos koncepcijos ir programos ir suderintos jos tarpusavyje, įvertinant Europos Sąjungos Lisabonos Viršūnių Tarybos išvadas. Tokiu būdu koncepcijos ir programos yra neatsiejami priedai, papildantys strategiją ir padedantys organizuoti ir užtikrinti jos įgyvendinimą. Kiekviena koncepcija ar programa bus susieta su vieno arba kelių strateginių tikslų įgyvendinimu; koncepcijų ir programų visuma turi užtikrinti viso strateginių tikslų komplekso įgyvendinimą. Programose bendrieji strateginiai tikslai bus toliau konkretizuojami ir detalizuojami, sutinkamai su savo srities specifika.
\nEkonominį strategijos įgyvendinimo pagrindą užtikrina finansiniai ištekliai ir valstybės disponuojamų finansinių išteklių paskirstymo sistema. Strategijos įgyvendinimo eiga bus stebima ir kontroliuojama. Nauja strategija reikalauja pertvarkyti valstybės valdymo organizacinę struktūrą. Visa tai apsprendžia strategijos įgyvendinimo turinį ir organizavimo formas bei metodus.