📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.14:2005 „HIDROTECHNIKOS STATINIŲ PAGRINDŲ IR PAMATŲ PROJEKTAVIMAS“ PATVIRTINIMO
2005 m. kovo 9 d. Nr. D1-141
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2004, Nr. 30-983, Nr. 103-3787) 1.2 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.14:2005 „Hidrotechnikos statinių pagrindų ir pamatų projektavimas“ (pridedama).
2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. D1-141
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.05.14:2005
Hidrotechnikos statinių pagrindų ir pamatų projektavimas
I skyrius. Bendrosios nuostatos
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų sausumos hidrotechnikos statinių (toliau – HTS) pagrindų ir pamatų projektavimo pagrindinius reikalavimus, atsižvelgiant į HTS naudojimo ypatumus. Reglamentas taip pat taikomas rekonstruojamiems ir kapitališkai remontuojamiems jūrų uostų statiniams, kurie, klasifikuojant statinius pagal jų naudojimo paskirtį, priskiriami prie transporto paskirties statinių (žr. STR 1.01.09:2003 [7.2]), nors pagal kitus požymius jie priskiriami prie HTS (žr. STR 2.02.06:2004 [7.7]).
Naujai statomų jūrų uostų statinių pagrindų ir pamatų projektavimo ir statybos reikalavimus nustato Susisiekimo ministerija.
2. Reglamentas netaikomas projektuojant HTS pagrindus ir pamatus seisminėse zonose, amžinai įšalusių, suslūgstančių, kilsnių, brinkstančių, organinių (biogeninių), uždruskėjusių uolinių gruntų ir karsto paplitimo vietose.
3. Reglamentas yra suderintas su Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEC ir jos aiškinamųjų dokumentų nustatytais reikalavimais.
4. Šis Reglamentas yra suderintas ir papildo geotechninį projektavimą reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindines nuostatas ir reikalavimus.
5. Projektuojant naujų HTS pagrindus ir pamatus, Reglamento nuostatos taikomos atsižvelgiant į konkrečių HTS bei jų konstrukcinių elementų ypatumus, išdėstytus atitinkamuose (betoninių, gelžbetoninių, metalinių, mūrinių, gruntinių, kompozicinių konstrukcijų ir geotechnikos) projektavimo reglamentuose.
6. Reglamento nuostatos yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [7.1].
II skYrIUS. Nuorodos
7. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
7.2. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
7.3. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);
7.4. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);
7.5. STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (Žin., 2004, Nr. 25‑779);
7.6. STR 2.05.15:2004 „Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2004, Nr. 130-4681);
7.7. STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2004, Nr. 154-5624);
7.8. Hidrotechnikos statinių projektavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 „Dėl melioracijos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 127-4582);
7.9. LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;
7.10. STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 17-550);
7.11. STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 28-895);
7.12. STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 25-818);
7.13. STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 14-443, Nr. 16).
III skYrIUS. pagrindinės sąvokos
8. Pagrindinės Reglamente vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Statybos įstatyme [7.1] ir Reglamento nuorodų skyriuje išvardytuose reglamentuose. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos:
8.1. atsparumas – medžiagos, konstrukcijos ar jos elemento geba priešintis kokioms nors apkrovoms bei poveikiams;
8.2. deformacija – HTS konstrukcinių elementų projektinių matmenų, padėties arba formos pasikeitimas;
8.3. geotechniniai parametrai – inžineriniai geologiniai rodikliai, skirti HTS projekto konstrukcinėms dalims ar kitoms projektavimo ir statybos reikmėms – sluoksnių geometriniai matmenys, hidrogeodinaminės ir hidrocheminės charakteristikos, gruntų sudėties, jų fizikinių ir mechaninių savybių rodiklių skaitinės reikšmės – ekstreminės, būdingosios (charakteristinės), projektinės (skaičiuotinės); adaptuoti inžineriniai geologiniai rodikliai ar pritaikyti fizikiniai dydžiai, kurių žymenis ir indeksus nustato Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartai ir kurių skaitinės reikšmės reikiamu tikslumu bei nustatytu pasikliovimo lygmeniu surandamos pripažintais būdais ir apibrėžtomis metodikomis bei matuojamos tarptautinės sistemos vienetais;
8.4. geofiltracija – vandens sunkimasis porėtose, plyšiuotose žemės padermėse, gruntuose, HTS pagrinduose, aplink juos ir per juos, veikiant vandens slėgio / slėgio aukščio gradientui. Tradiciškai dažnai vadinama filtracija;
8.5. gruntas – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos, kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama ir panaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas ar statinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arba kaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka;
8.6. kilsnus gruntas – gruntas, kuris užšaldamas, didina savo tūrį;
8.7. sulaikomas arba užpilamas gruntas – gruntas, sudarantis statesnį šlaitą negu jis susidarytų, jei jokio statinio nebūtų;
8.8. grunto filtracinis stiprumas, GFS – grunto geba priešintis grunto filtracinėms deformacijoms. Skiriamas bendrasis ir vietinis GFS;
8.9. hidrotechnikos statinys, HTS – inžinerinis statinys vandens ištekliams naudoti ir saugoti nuo žalingų vandens poveikių;
8.10. konstrukcija (statinys) – numatytas sujungtų statinio dalių derinys, įskaitant užpilą, supiltą vykdant statybos darbus, kuris suprojektuotas taip, kad atlaikytų apkrovas ir turėtų reikiamą standumą;
8.11. atraminis statinys – visų tipų sienos ir atraminės sistemos, kurių struktūriniams elementams perduodamos sulaikomo arba užpilamo grunto apkrovos;
8.12. nuosėdis – kolonos, statinio ir pan. pado, viršaus/keteros ar tarpinės linijos pažemėjimo dėl nusėdimo dydis;
8.13. statinio pagrindas – gruntų ar uolienų storymė, į kurią remiasi statinys ar jo dalis ir kuri deformuojama statybos ir statinio naudojimo metu;
8.14. statinio pamatas – statinio dalis, kuri perima apkrovas ir perduoda jas į pagrindą;
8.15. stipris – medžiagos stiprumo riba, išreikšta ją suardžiusios jėgos ir ploto, į kurį jėga veikė, santykiu;
8.16. stiprumas – medžiagos, konstrukcijos ar jos elemento geba priešintis išorinėms mechaninėms jėgoms;
8.17. uolienos – kristalizacinių ir cementacinių struktūros sąsajų sukietinti kristalinių ar amorfinių mineralų, jų nuotrupų patvarūs gamtiniai agregatai, sudarantys plyšiuotus sluoksnius ar diskrečius masyvus, kurių irsmo deformacijos trapios ar trapiai plastinės, o spūdumo deformacijos siejamos su plyšių tūrio pokyčiais;
8.18. uostų HTS – jūrų ar upių uostų krantinės, dokai, prieplaukų statiniai, molai, užtveriamosios dambos ir šalivagės.
IV skYrIUS. Žymenys ir sutrumpinimai
9. Dauguma Reglamente pateikiamų žymenų atitinka LST ISO 3898:2002 [7.9] žymenis. Kiti žymenys paaiškinami Reglamente jų vartojimo vietose.
10. Reglamente vartojamos santrumpos:
10.1. CC – pasekmių klasė;
10.2. EQU – saugos ribinis būvis, kuriam esant konstrukcija arba jos dalis laikomos standžiomis netenka statinės pusiausvyros, kai:
10.2.1. vieno šaltinio poveikių sklaidos erdvėje maži pakitimai yra reikšmingi;
10.2.2. konstrukcijos medžiagų ir grunto stipris nereikšmingas;
10.3. FAT – saugos ribinis būvis, kuriam esant prasideda konstrukcijos arba laikančiųjų elementų irimas dėl nuovargio;
10.4. GEO – saugos ribinis būvis, kuriam esant prasideda grunto irimas arba didelės deformacijos, kai grunto ar uolienos stipris yra reikšmingi atsparumui garantuoti;
10.5. GFS – grunto filtracinis stiprumas;
10.6. GMS – gruntinių medžiagų statinys;
10.7. HYD – saugos ribinis būvis, kuriam esant pagrindas netenka stabilumo dėl hidrodinaminio slėgio ir nepakankamo grunto filtracinio stiprumo;
10.8. KMA – kontrolinė matavimo aparatūra;
10.9. OCR – perkonsolidavimo santykis (konsolidacijos rodiklis);
10.10. STR – saugos ribinis būvis, kuriam esant prasideda konstrukcijos elementų irimas dėl nepakankamo medžiagos stiprio arba prasideda didelės deformacijos;
10.11. UPL – saugos ribinis būvis, kuriam esant pagrindas netenka stabilumo dėl hidrostatinio/geofiltracijos slėgio ar veikiant kitokiems vertikaliems poveikiams;
10.12. HTS pagrindų ir pamatų skaičiavimams naudojami tokie vienetai:
10.12.1. jėga kN;
10.12.2. masė t;
10.12.3. momentas kNm;
10.12.4. masės tankis t/m3;
10.12.5. svorio tankis kN/m3;
10.12.6. įtempis, slėgis, stipris ir standumas kPa;
10.12.7. filtracijos koeficientas m/s;
10.12.8. konsolidacijos koeficientas m2/s.
V skYrIUS. bendrosios hts pagrindų ir pamatų PROJEKTAVIMO nuostatos
11. Projektuojant HTS pagrindus ir pamatus, reikia įvertinti:
11.1. inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių tyrinėjimų ir tyrimų duomenis apie atskirų masyvo zonų gruntus, jų struktūrą, fizikinių mechaninių ir filtracinių savybių rodiklius, vandens lygį grunte, apie jo maitinimo ir drenavimo zonas;
11.2. HTS statybos analoginėse inžinerinėse geologinėse sąlygose patirtį;
11.3. duomenis, apibūdinančius statomą HTS (tipą, konstrukciją, matmenis, statybos tvarką, veikiančias apkrovas ir poveikius, naudojimo sąlygas ir t. t.);
11.4. vietines statybos sąlygas;
11.5. techninius ekonominius projektinių sprendinių palyginimo variantus ir parinktąjį optimalų variantą, įgalinantį racionaliai panaudoti stiprumo ir deformacines pagrindo grunto savybes ir statomo HTS medžiagas esant mažiausioms (santykinėms) išlaidoms.
12. Projektuojant HTS pagrindus turi būti numatyti sprendiniai, užtikrinantys visose statybos ir naudojimo stadijose HTS patikimumą, ilgaamžiškumą ir ekonomiškumą. Todėl projektuojant reikia atlikti:
12.1. statybos aikštelės inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimą ir jų kitimo prognozę;
12.2. pagrindo saugos ir tinkamumo skaičiavimus;
12.3. pagrindo stiprio skaičiavimą;
12.4. natūralių ir dirbtinių šlaitų ir nuokalnių, besiremiančių į HTS, stabilumo skaičiavimus;
12.5. sistemos HTS-pagrindas deformacijų skaičiavimus įvertinant statinio savąjį svorį, grunto, vandens slėgį ir t. t. ir fizikinių mechaninių (deformacinių, stiprumo ir filtracinių) grunto savybių kitimą HTS statybos ir naudojimo procese, įvertinant grunto užšalimą ir atšilimą;
12.6. pagrindo įtempių kontakte su HTS skaičiavimus ir jų kitimą laike;
12.7. pagrindo GFS, geofiltracinio vandens priešslėgio į statinį ir geofiltracijos debito, o esant reikalui ir dinaminių geofiltracijos jėgų ir geofiltracijos režimo kitimo, keičiantis pagrindo įtempių būviui, skaičiavimus;
12.8. inžinerinių priemonių, reikalingų HTS pagrindo saugai, tinkamumui, projektiniam ilgaamžiškumui, o esant reikalui, poslinkių sumažinimui, panaudojimą, sistemos HTS-pagrindas įtempių/deformacijų būvio pagerinimą, priešslėgio ir geofiltracijos debito sumažinimą.
13. Pagal inžinerinių geologinių tyrinėjimų ir tyrimų medžiagą turi būti nustatyta pagrindo gruntų kilmė, jų struktūra, fizikinės mechaninės ir filtracinės savybės, hidrogeologinė būklė ir t. t. Šių dokumentų pagrindu turi būti sudarytos inžinerinės geologinės ir skaičiuotinės pagrindo schemos (moduliai) (žr. STR 1.04.02:2004 [7.5]).
Pastaba. Jei tarp tyrinėjimų pabaigos ir statybos pradžios susidaro didesnė kaip 5 metų pertrauka, reikia atlikti papildomus inžinerinius geologinius tyrinėjimus ir tyrimus.
14. Apkrovos ir poveikiai į pagrindą turi būti nustatomi skaičiavimais, įvertinant bendrą statinio ir pagrindo veikimą (žr. STR 2.02.06:2004 [7.7]).
Pastaba. HTS pasekmių daliniai koeficientai gCC pagrindo skaičiavimuose imami tokie patys kaip ir ant jų statomo statinio (žr. STR 2.02.06:2004 [7.7]).
15. HTS pagrindų skaičiavimus reikia atlikti pagal dvi ribinių būvių grupes:
15.1. skaičiavimai pagal pirmąją (saugos ribinių būvių) (žr. STR 2.02.06:2004 [7.7]) grupę turi būti atliekami siekiant išaiškinti, ar:
15.1.1. pagrindas netenka pakankamos laikymo galios, o HTS – pakankamo stabilumo;
15.1.2. nėra bendrojo pagrindo GFS, taip pat vietinio GFS pažeidimų, kurie gali sukelti sutelktinių vandens tėkmių atsiradimą, lokalines pagrindo deformacijas ir kitas pasekmes, sukeliančias statinio naudojimo sutrikimą;
15.1.3. nėra pagrindo antifiltracinių priemonių pažeidimo arba jų nepakankamai efektyvaus veikimo, sąlygojančio neleistinus vandens nuostolius iš vandens saugyklų ir kanalų arba teritorijų patvenkimą ir užpelkėjimą, šlaitų įmirkimą ir t. t.;
15.1.4. nėra pagrindo atskirų vietų nevienodų poslinkių, sąlygojančių atskirų HTS dalių suirimą, HTS naudojimo neleistinumą (žemių užtvankų branduolių, ekranų ir kitokių antifiltracinių priemonių ir jų elementų pažeidimus, betoninių HTS neleistinų plyšių atsiradimą, sandarinimo siūlių pažeidimus ir t. t.).
Pastaba. Pagal pirmos grupės (saugos) ribinius būvius reikia atlikti atskirų HTS elementų stiprumo ir stabilumo, konstrukcijų poslinkių, nuo kurių priklauso viso HTS ir atskirų jo elementų (pvz., atraminių sienų inkarinių atramų) stiprumas arba stabilumas, skaičiavimus;
15.2. skaičiavimai pagal antrąją (tinkamumo ribinių būvių) grupę (žr. STR 2.02.06:2004 [7.7]) turi būti atliekami siekiant išaiškinti, ar:
15.2.1. nėra atskirų pagrindo zonų vietinio stiprumo pažeidimų, apsunkinančių HTS normalų naudojimą (padidėjusių priešslėgio, geofiltracijos debito, posvyrio ir kt.);
15.2.2. pakankamas šlaitų ir nuokalnių stabilumas;
15.2.3. pakankamas grunto valkšnumas ir neatsiras plyšiai.
Pastaba. Jei šlaitų nepakankamas stabilumas sukeltų HTS naudojimo netinkamumą, tai tokių šlaitų stabilumo skaičiavimą reikia atlikti pagal pirmos grupės (saugos) ribinius būvius.
16. Projektuojant CC2, CC3 ir CC4 pasekmių klasių HTS pagrindus, būtina numatyti KMA, skirtą statinio ir jo pagrindo techninei būklei statybos ir naudojimo metu stebėti, įgalinančią įvertinti statinio-pagrindo sistemos patikimumą, defektų išaiškinimą laiku, avarijų išvengimą, naudojimo sąlygų pagerinimą, taip pat skaičiavimo metodų ir projektinių sprendinių teisingumą. CC1 pasekmių klasės HTS ir jų pagrindams paprastai pakanka numatyti vizualinius stebėjimus.
Pastabos:
1. CC2 pasekmių klasės uostų HTS ir pagrinduose KMA leidžiama neįrengti.
2. CC1 pasekmių klasės HTS ir jų pagrinduose KMA leidžiama ją pagrindus ir kai yra sudėtingos inžinerinės geologinės sąlygos arba naudojant naujas statinių konstrukcijas.
17. Natūrinių stebėjimų sudėtis ir apimtis turi būti numatyta atsižvelgiant į HTS pasekmių klasę, jo konstrukcinius ypatumus ir projektinių sprendinių naujumą, geologinių, hidrogeologinių, statybos būdų ir naudojimo reikalavimus:
17.1. šiais stebėjimais reikia nustatyti:
17.1.1. nuosėdžius, posvyrius ir horizontalius HTS ir jo pagrindo poslinkius;
17.1.2. pagrindo grunto temperatūrą;
17.1.3. geofiltracijos slėgį HTS pagrinde;
17.1.4. geofiltracijos per HTS pagrindą debitą;
17.1.5. geofiltracijos vandens drenažuose ir kolektoriuose cheminę sudėtį, temperatūrą ir drumstumą;
17.1.6. drenažo ir antifiltracinių priemonių veikimo efektyvumą;
17.1.7. įtempius ir deformacijas HTS pagrinde;
17.2. CC1 pasekmių klasės HTS, jeigu projekte numatyti instrumentiniai stebėjimai, leidžiama apsiriboti geofiltracijos, kritulių ir HTS bei jo pagrindo poslinkių stebėjimais.
18. Projektuojant HTS pagrindus, turi būti numatytos inžinerinės priemonės apsaugoti:
18.1. gretimas teritorijas nuo užliejimo ar patvenkimo;
18.2. gruntinį vandenį nuo užteršimo pramoninėmis nuotekomis;
18.3. pakrančių šlaitus nuo nuoslinkių.
Vi skYrIUS. pagrindų GRUNTŲ NOMENKLATŪRA IR JŲ GEOTECHNINiai parametrai
19. HTS pagrindų gruntų nomenklatūra ir jų geotechniniai parametrai nustatomi pagal STR 1.04.02:2004 [7.5], gruntinių medžiagų užtvankų projektavimą reglamentuojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus, geotechninį projektavimą reglamentuojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus ir šio skyriaus nurodymus.
20. Statybos inžinerinės geologinės sąlygos turi būti konkretizuojamos ir detalizuojamos pagrindų inžineriniais geologiniais ir geomechaniniais skaičiavimų arba fizikiniais modeliais (schemomis), pritaikant atskiroms zonoms normatyvines ir skaičiuotines gruntų geotechninių parametrų vertes.
21. Projektuojant HTS pagrindus, reikia nustatyti tokius gruntų geotechninius parametrus (jų skaitines reikšmes):
21.1. granuliometrinę sudėtį, išreikštą granuliometrinės sudėties kreive ir rūšiuotumo koeficientu Cu bei sanklodos rodikliu Cc.
Pastaba. Moliniams gruntams, kuriuos numatoma naudoti užtvankos statybai pilant juos į vandenį, papildomai turi būti nustatytas grumstų dydžio pasiskirstymas;
21.2. grunto dalelių tankį ;
21.3. faktiškąjį (natūralųjį) grunto tankį ;
21.4. sauso grunto tankį ; biriems gruntams – ir didžiausią , ir mažiausią (atitinkantį puraus grunto būklę);
21.5. grunto poringumo koeficientą e;
21.6. optimalų sauso grunto tankį ;
21.7. optimalų grunto drėgnį ;
21.8. lyginamąjį vandens įgeriamumą q;
21.9. tamprios ir gravitacinės vandenkaitos koeficientus μ1, n ir μn;
21.10. molinių gruntų papildomus parametrus:
21.10.1. būdinguosius drėgnius – takumo wL ir kočiojimo wp;
21.10.2. plastiškumo (Atterbergo) skaičių Ip, pagal kurį išskiriamas molis, priemolis ir priesmėlis, bei takumo rodiklį IL, apibūdinantį molinio grunto konsistenciją.
Pastaba. Reikalui esant dar būtina nustatyti: 1) didžiausią molekulinį drėgnį wm ir 2) mineralinę sudėtį;
21.11. akmenų ir stambianuotrupinių gruntų įmirkimo koeficientą;
21.12. stiprumo parametrus.
21.12.1. vidaus trinties kampą j;
21.12.2. tariamąją sankibą cu;
21.12.3. grunto jautrį St;
21.12.4. konsolidacijos rodiklį OCR;
21.12.5. molinių gruntų ašinio tempimo stiprį (kai numatoma tikrinti užtvankų molinių antifiltracinių elementų atsparumą pleišėjimui);
21.12.6. akmenų ir stambianuotrupinių gruntų atsparumą šalčiui (jei jie bus sukloti įšalo zonoje).
Pastaba. CC3 ir CC4 pasekmių klasės akmenų-žemių užtvankoms papildomai nustatomi skaičiuotinis gniuždymo stipris ir suminkštėjimo koeficientas;
21.13. deformacijų parametrus:
21.13.1. sutankinimo koeficientą a;
21.13.2. deformacijos modulį E;
21.13.3. skersinio plėtimosi (Puasono) koeficientą n;
21.13.4. lyginamuosius normalinius ir tangentinius brinkimo įtempius σh ir τh;
21.13.5. šalčio plėtimosi koeficientą Kh;
21.14. geofiltracijos parametrus:
21.14.1. filtracijos koeficientą k;
21.14.2. grunto filtracinio stiprumo rodiklius – vietinį ir vidutinį kritinius geofiltracijos slėgio aukščio gradientus (sufozijos , kontaktinio išplovimo , kontaktinio išspaudimo , filtracinio išspaudimo ) ir kritinius geofiltracijos greičius ;
21.15. vandenyje tirpstančių druskų procentą ir sudėtį grunte;
21.16. organinių medžiagų procentą grunte; tų medžiagų susiskaidymo laipsnį.
22. Jei būtina, reikia nustatyti ir kitus gruntų geotechninius parametrus.
23. Sudarant inžinerinius geologinius modelius, nagrinėjant skaičiavimų schemas arba geomechaninius modelius, gruntų geotechniniai parametrai turi būti nustatomi pagrindų inžineriniams geologiniams elementams, kuriuose gali būti išskirtos pagrindų kvazivienarūšiškos sąlygos.
24. Pagrindų inžinerinių geologinių elementų geotechninių parametrų sąlygų vienarūšiškumas turi būti vertinamas inžinerinių geologinių duomenų ir statistinio patikrinimo pagrindu.
25. Sprendžiant projektavimo uždavinius, reikia naudoti gruntų klasifikacijoje pateiktas geotechninių parametrų skaičiuotines reikšmes.
26. Normatyvines parametrų tgφn ir cn reikšmes reikia prilyginti visumos porinių normalinių ir ribinių įtempių reikšmėms, gautoms pjūvio (šlyties) metodu, arba porinių ribinių maksimaliųjų ir minimaliųjų pagrindinių įtempių reikšmėms, gautoms triašio gniuždymo metodu:
26.1. triašio gniuždymo metodas naudojamas dulkinių molinių gruntų, kurių plastiškumo rodiklis IL > 0,5, ir nestabilizuotos būklės gruntų (žr. Reglamento 72 p.) parametrų skaičiavimui. Nustatant nestabilizuotos būklės parametrus leidžiama taikyti greitojo pjūvio (judesio) metodą;
26.2. CC4 pasekmių klasės visų tipų sausumos HTS pagrindų gruntams taikytinas triašio gniuždymo metodas. Pjūvio metodą leidžiama taikyti tik reikiamai pagrindus;
26.3. CC2, CC3 ir CC4 pasekmių klasių visų HTS pagrindams papildomai reikia atlikti bandymus lauko metodais (betoniniams ir gelžbetoniniams HTS), grunto grynuolių šlyties metodu (gruntiniams HTS); be to, leidžiama atlikti zondavimo ir rotacinio gręžimo metodų bandymus (visų tipų statiniams). Nurodytų metodų bandymai turi būti atlikti visiems HTS statybos ir naudojimo skaičiuotiniems atvejams.
27. Skersinio plėtimosi (Puasono) koeficiento νn normatyvinės reikšmės nustatomos pagal triašio gniuždymo bandymų metodo rezultatus:
27.1. skaičiuotines skersinio plėtimosi koeficiento ν reikšmes reikia imti lygias normatyvinėms;
27.2. pagrindų skaičiuotinės koeficiento ν reikšmės pateiktos 6.1 lentelėje.
6.1 lentelė
Skaičiuotinės koeficiento ν reikšmės
Gruntai
Skersinio plėtimosi koeficientas ν
............................... (moliai), kai:
IL < 0
0,20-0,30
0 ≤ IL ≤ 0,25
0,30-0,38
0,25 < IL ≤ 1
0,38-0,45
............................... (priemoliai)
0,35-0,37
............................... (smėliai ir priesmėliai)
0,30-0,35
............................... (stambiagrūdžiai gruntai)
0,27
Pastaba. Mažesnės ν reikšmės imamos didesniam grunto tankiui.
28. Filtracijos koeficiento k normatyvine reikšme reikia imti vidutinę grunto filtracijos koeficiento reikšmę, nustatytą laboratorinių ir lauko tyrimų metodais. Reikia įvertinti pagrindo struktūrines savybes (tarp jų atsirandančias po HTS pastatymo). Esant ryškiai grunto anizotropijai, kai jo vandens pralaidumas vandens tekėjimo kryptimi keičiasi daugiau kaip 5 kartus, reikia nustatyti filtracijos koeficientus pagrindinėse anizotropijos ašyse, nurodant orientavimą šių ašių erdvėje.
Skaičiuotines filtracijos koeficiento k reikšmes reikia imti lygias normatyvinėms.
Pastaba. Uostų ir sausumos CC1 ir CC2 pasekmių klasių HTS pagrindų gruntų filtracijos koeficiento skaičiuotines reikšmes leidžiama nustatyti pagal analogus arba skaičiavimais, naudojant kitus gruntų geotechninius parametrus.
29. Geofiltracijos slėgio aukščių gradiento skaičiuotinės reikšmės nustatomos taip:
29.1. skaičiuotinės vidutinės geofiltracijos slėgio aukščių kritinio gradiento icr, m reikšmės HTS pagrinduose su drenažu imamos pagal 6.2 lentelę;
6.2 lentelė
Skaičiuotinės vidutinės geofiltracijos slėgio aukščių kritinio gradiento icr, m reikšmės
Gruntai
Skaičiuotinės vidutinės geofiltracijos slėgio aukščių kritinio gradiento icr, m reikšmės
............................... (smėlis):
............................... (smulkus)
0,32
............................... (vidutiniagrūdis)
0,42
............................... (stambus)
0,48
............................... (priesmėlis)
0,60
............................... (priemolis)
0,80
............................... (molis)
1,35
29.2. skaičiuotines tam tikrų pagrindo vietų geofiltracijos slėgio aukščių kritinio gradiento icr reikšmes reikia nustatyti skaičiavimais pagal aprobuotus metodus arba GFS laboratoriniais arba lauko tyrimais;
29.3. nesufoziniams smėliniams gruntams imti ties vandens įtekėjimu į drenažą icr = 1,0, už drenažo icr = 0,3. Dulkiniams moliniams gruntams esant išoriniam drenažui arba kietajai priekrovai vandens ištekėjimo į grunto paviršių vietoje icr = 1,5, o esant lanksčiai priekrovai icr = 2,0.
30. Normatyvines tamprios ir gravitacinės vandenkaitos koeficientų μ1, n ir μn reikšmes reikia nustatyti natūraliose sąlygose pagal pagrindo inžinerinio geologinio elemento geofiltracijos slėgio aukščių ir vandens lygių kitimo stebėjimų rezultatus, keičiantis slėgiui nustatytame taške (pavyzdžiui, bandomajame gręžinyje).
Skaičiuotines koeficientų μ1 ir μ reikšmes reikia imti lygias normatyvinėms.
Pastaba. CC1, CC2 ir CC3 pasekmių klasių HTS pagrindų μ1 ir μ reikšmės nustatomos laboratoriniais tyrimais.
VII SKYRIUS. Plačiapadžių betoninių ir gelžbetoninių HTS pagrindai ir PAMATAI
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
31. Šio skyriaus nuostatos taikomos betoninių ir gelžbetoninių užtvankų, atvirųjų ir diafragminių šliuzų reguliatorių, slenksčių, HE jėgainių pastatų pagrindų ir pamatų projektavimui.
32. Geotechninio projektavimo principinės nuostatos pateiktos geotechninį projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
33. Skiriamos trys geotechninio projektavimo reikalavimų kategorijos: pirmoji, antroji ir trečioji:
33.1. pirmajai kategorijai priklauso tik nedideli ir palyginti paprasti HTS, jeigu:
33.1.1. galima užtikrinti, kad svarbiausi reikalavimai bus įvykdyti, remiantis turima patirtimi ir kokybiškais geotechniniais tyrimais;
33.1.2. tokių HTS griūtis nesukels didelio pavojaus;
33.2. antrajai kategorijai priskiriami vidutinio dydžio ant nesudėtinų gruntų esantys HTS ir jų pamatai, nekeliantys didelio pavojaus supančiai aplinkai;
33.3. trečiajai kategorijai priskiriami labai dideli, neįprasti, keliantys didelį pavojų supančiai aplinkai statiniai, esant sudėtingoms grunto sąlygoms arba ant sudėtingų gruntų labai apkrautos HTS konstrukcijos.
34. Preliminarų HTS klasifikavimą pagal geotechninę kategoriją paprastai reikėtų atlikti iki geotechninių tyrimų pradžios. Kategorija turėtų būti įvertinta pakartotinai, o reikalui esant, gali būti keičiama kiekviename projektavimo ar statybos etape.
35. Aukštesnės kategorijos procedūras galima naudoti ekonomiškesniam projekto variantui pateisinti arba jei projektuotojas mano kitaip.
36. Kai kurie projektavimo aspektai gali būti sprendžiami pagal skirtingas geotechnines kategorijas. Nėra reikalo visą projektą atlikti pagal aukščiausiąją geotechninę kategoriją.
37. Pirmosios geotechninės kategorijos procedūros turėtų būti taikomos, tik kai nebus pamatai gilinami žemiau požeminio vandens lygio arba jeigu iš patikimos gretinamosios patirties žinoma, kad gilintis žemiau požeminio vandens lygio bus paprasta.
38. Antrosios geotechninės kategorijos statinių projektai turėtų remtis skaitiniais kiekybiniais geotechniniais duomenimis bei analize ir įsitikinus, jog jie atitinka esminius reikalavimus.
Šios kategorijos projektams gali būti taikomi įprastiniai lauko bei laboratoriniai bandymai, projektavimo ir statybos metodai.
39. Trečiosios geotechninės kategorijos projektams reikia taikyti specialius nurodymus ir reikalavimus.
II skirsnis. HTS PAMATo projektavimo REIKALAVIMAI
40. HTS pamato konstrukcija dažniausiai tampriai susijusi su HTS konstrukcija, jos projektavimu (žr. STR 2.02.06:2004 [7.7]).
41. Parenkant HTS pamato įgilinimą, turi būti įvertinta:
41.1. pagrindo sluoksniuotumas, sluoksnių geotechniniai duomenys (žr. Reglamento VI skyrių);
41.2. prognozuojamas geotechninių duomenų pokytis pastačius HTS (ypatingai, kai HTS bjefuose sudaro vandens lygių skirtumą);
41.3. įšalo gylis;
41.4. požeminio vandens lygis ir procesai, kurie gali susidaryti pamatą įgilinant žemiau jo lygio;
41.5. pagrindo deformacijos ir grunto laikančiojo sluoksnio stiprumo sumažėjimas dėl geofiltracijos, klimatinių ir statybos poveikių;
41.6. projektuojamų pamatų įtaka gretimiems statiniams, ypač jų stabilumui, HTS pamatų statybos metu;
41.7. HTS pamatų paplovimo galimybė;
41.8. pagrindo tirpiosios medžiagos (klintys, gipsas ir t. t.).
42. HTS pamatų pado matmenims parinkti taikomi du metodai:
42.1. pirmasis: suprojektuojamas pamatas, o po to tikrinama, ar vidutinis įtempis po pamato padu σ neviršija pagrindo sąlyginės takumo ribos σ ≤ R (žr. Reglamento 6 priedą) centriškai apkrautiems pamatams ir 1,2σmax ≤ R necentriškai apkrautiems pamatams;
42.2. antrasis: pagal pamato apkrovas pagrindo gruntui ir sąlyginę pagrindo grunto takumo ribą R, nuoseklaus priartėjimo būdu apskaičiuojami pamato pado matmenys.
43. Parenkant pamato gylį ir pado matmenis reikia ypatingą dėmesį atkreipti į pagrindo grunto vienalytiškumą, jo sluoksnių horizontalumą ir galimą savybių pasikeitimą pastačius HTS.
44. HTS geotechninio projektavimo metu turi būti nustatyta aplinkos sąlygų įtaka jo ilgaamžiškumui, kad būtų galima įvertinti, kokių apsaugos priemonių reikia imtis arba kokio atsparumo medžiagas naudoti.
45. Reikia atsižvelgti į HTS ilgaamžiškumą užtikrinančias priemones, pateiktas statybinių medžiagų standartuose.
46. Projektuojant pamatus turi būti taikomas vienas iš šių metodų:
46.1. tiesioginis metodas, kai kiekvienas ribinis būvis yra analizuojamas atskirai. Kai tikrinamas saugos ribinis būvis, skaičiavimo modelis turi būti kiek įmanoma artimesnis irimo procesui, kurio tikimasi. Tikrinant tinkamumo ribinį būvį turi būti skaičiuojami nuosėdžiai;
46.2. netiesioginis metodas, kai remiamasi gretinamąja patirtimi ir lauko ar laboratorinių matavimų ar stebėjimų duomenimis, ir pamatas suprojektuojamas taip, kad nebūtų peržengti visi galimi ribiniai būviai.
III skirsnis. KONTAKTINIŲ ĮTEMPIŲ SKAIČIAVIMų REIKALAVIMAI
47. Kontaktinius įtempius (normalinius ir tangentinius HTS ir pagrindo kontakte) reikia nustatyti skaičiuojant HTS ir jų konstrukcijų stiprumą bei pagrindo laikančiąją galią ir deformacijas:
47.1. nustatant kontaktinius įtempius, reikia įvertinti HTS konstrukcinius ypatumus, poveikių eiliškumą ir pagrindo gruntų rūšis;
47.2. skaičiuotinių apkrovų sumažinimui konstrukcijose ir HTS elementuose reikia pasiekti optimalų kontaktinių įtempių pasiskirstymą, numatant HTS kontakto su gruntu paviršiuje iškilimus, atskirų pagrindo zonų sutankinimą ir atitinkamą HTS statybos eiliškumą.
Pastaba. Įtempiai pagrindo grunto ir atitveriančių konstrukcijų kontakte nustatomi pagal specialią metodiką.
48. HTS kontaktiniai įtempiai ant neuolinių pagrindų priklauso nuo statinio liaunio tfl, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į deformacijos pobūdį:
48.1. skaičiuojant HTS pagal plokščios deformacijos schemą:
48.1.1. ilgio kryptimi
,
(7.1)
48.1.2. pločio kryptimi
,
(7.2)
48.2. skaičiuojant HTS pagal erdvinio uždavinio schemą:
,
(7.3)
čia (formulėse (7.1) – (7.3)):
v, v1 – atitinkamai pagrindo grunto ir HTS medžiagos Puasono koeficientai;
E, E1 – atitinkamai pagrindo grunto deformacijos ir HTS medžiagų tamprumo moduliai;
b, l – atitinkamai HTS pado plotis ir ilgis;
Ix, Iy – HTS skaičiuotinių pjūvių inercijos momentai;
d – skaičiuotinio elemento plotis pagal HTS pado ilgį imamas d = 1 m;
D – HTS pamato plokštės standumas.
49. Tais atvejais, kai liaunumo koeficientas < 1, kontaktiniai įtempiai turi būti nustatyti kaip absoliučiai standžių statinių, o kai > 1 (< 4 b/l), kontaktiniai įtempiai nustatomi įvertinant HTS liaunumą.
50. HTS ant vienalyčių pagrindų kontaktinių įtempių nustatymas. Standiesiems CC3 ir CC4 pasekmių klasių HTS, skaičiuojamiems pagal plokščiųjų deformacijų schemą, kontaktinius įtempius reikia nustatyti ištisinės terpės mechanikos (tiesinės ir netiesinės tamprumo teorijos, valkšnumo teorijos) metodais. Reikiamai pagrindus, šiuos įtempius CC3 ir CC4 pasekmių klasių HTS leidžiama, o CC1 ir CC2 pasekmių klasių HTS – privaloma nustatyti necentrinio gniuždymo metodais (žr. Reglamento 4 priedą) ir pagal atramos koeficiento metodą, o smėlinių gruntų pagrindams su santykiniu grunto tankiu – eksperimentinių epiūrų metodu (žr. Reglamento 5 priedą).
Pastabos:
1. Naudojant tamprumo ir valkšnumo teorijų metodus, leidžiama imti baigtinį gniuždomo pagrindo sluoksnio storį, lygų: 0,3b smėliniams gruntams, 0,5b moliniams gruntams (čia b – HTS pado plotis). Gniuždomo sluoksnio storis tikslinamas pagal eksperimentinius duomenis.
2. Jei HTS pado dalyje susidaro tempimo kontaktiniai įtempiai, ši dalis turi būti atmesta iš skaičiuotinio kontaktinio paviršiaus, o likusioje dalyje kontaktiniai įtempiai turi būti perskaičiuoti.
51. Atliekant HTS stiprumo skaičiavimus, jei gauti lenkimo momentai yra skirtingų ženklų, tai jie sumažinami 10 % nuo jų maksimaliųjų absoliutinių reikšmių sumos, o jei vienodų ženklų, – tai didesnis lenkimo momentas sumažinamas 10 % nuo šių reikšmių skirtumo.
52. Nustatant kontaktinius įtempius, kai įvertinamas statinio liaunumas, leidžiama naudoti pakloto koeficiento metodą, taip pat tampriųjų ir tampriai plastiškųjų uždavinių sprendimo metodus. Šiuo atveju HTS nagrinėjamas kaip plokščia arba erdvinė konstrukcija (sija, plokštė, rėmas ir t. t.). Konstrukcijų elementų liaunumą reikia nustatyti įvertinus plyšių atsiradimą.
Pastabos:
1. Skaičiuojant sudėtingus erdvinius HTS (HE pastatus, šliuzų antgalius ir kt.), vietoj erdvinio uždavinio sprendimo leidžiama naudoti plokščiojo uždavinio sprendimą nepriklausomose dviejose viena nuo kitos statmenose kryptyse.
2. Skaičiuojant HTS jų pločio kryptimi ir esant jų atskirose dalyse skirtingam liaunumui, reikia tai įvertinti skaičiavimais.
53. Tangentinius kontaktinius įtempius τ, atsiradusius nuo veikiančių šlyties jėgų, reikia nustatyti 50 p. nurodytais metodais:
53.1. naudojant pakloto koeficiento bei necentrinio gniuždymo metodus, tangentinius įtempius reikia imti vienodus visame kontakto ilgyje;
53.2. tangentiniai įtempiai dėl vertikaliųjų jėgų, skaičiuojant HTS stiprumą, į skaičiavimus neįtraukiami.
Pastaba. Jei HTS pado dalyje tangentiniai įtempiai τ viršija ribinius , tai jie imami lygūs ribiniams, o kitose dalyse jie turi būti perskaičiuojami.
54. HTS ant nevienalyčių pagrindų kontaktinių įtempių nustatymas. Normaliniai kontaktiniai įtempiai HTS pade, susidarantys HTS ant nevienalyčių pagrindų, nustatomi tais pačiais metodais kaip ir HTS ant vienalyčių pagrindų (žr. Reglamento 50 p.):
54.1. naudojant tamprumo ir plastiškumo teorijų metodus, gruntų nevienalytiškumas įvertinamas priskiriant atitinkamus deformavimosi ir stiprumo parametrus skirtingoms pagrindo sritims;
54.2. nustatant kontaktinius įtempius necentrinio gniuždymo metodu, pagrindo nevienalytiškumą reikia įvertinti pagal Reglamento 55 p. reikalavimus, o naudojant pakloto koeficiento ir eksperimentinių epiūrų metodus – pagal Reglamento 47 p. reikalavimus.
55. Jei pagrinde yra kintamo storio arba pasvirę sluoksniai, tai kontaktinius įtempius skaičiuojant naudojami:
55.1. ištisinės terpės mechanikos metodai;
55.2. apytiksliai metodai, paremti pagrindo skaičiuotine schema su kintamo storio arba pasvirusiais sluoksniais į sąlyginę pagrindo schemą su vertikaliai išdėstytais sluoksniais;
55.3. jei sluoksniai yra horizontalūs ir pastovaus storio, tai į pagrindo nevienalytiškumą galima neatsižvelgti.
56. Nustatant normalinius kontaktinius įtempius eksperimentinių epiūrų ir pakloto koeficiento metodais, pagrindo nevienalytiškumas įvertinamas sudedant epiūrų ordinates, nustatytas imant kaip vientisų pagrindų, pagal Reglamento 50 ir 52 p. su papildomos epiūros ordinatėmis. Papildomos epiūros ordinates reikia imti lygias epiūrų, sudarytų pagal necentrinio gniuždymo metodą nevienalyčiams ir vienalyčiams pagrindams.
IV SKIRSNIS. HTS POVEIKIAI IR SKAIČIUOTINĖS SITUACIJOS
57. Skaičiuotinės HTS situacijos ir poveikiai nustatomi pagal STR 2.05.15:2004 [7.6], STR 2.02.06:2004 VII sk. [7.7] ir pagal šiuos nurodymus:
57.1. tikrinant ribinius būvius, reikia įvertinti:
57.1.1. HTS normaliųjų naudojimo sąlygų nuolatines situacijas;
57.1.2. trumpalaikes situacijas, atitinkančias HTS veikimo laikinas sąlygas, pvz.: statybos, paleidimo, derinimo ar remonto;
57.1.3. ypatingąsias situacijas, atitinkančias HTS išskirtines sąlygas, pvz.: aukščiausiuosius vandens lygius, sprogimus, smūgius;
57.2. HTS skaičiuotinėse situacijose reikia išskirti pagrindinius ir kiekvienam iš jų – vieną ar daugiau kontrolinių skaičiavimo atvejų. Pagrindiniais skaičiavimų atvejais, pvz., pagal numatytą aukštutinio bjefo vandens lygį ir maksimalųjį debitą , hidrauliniais skaičiavimais nustatomi svarbiausi HTS parametrai. Paskui, apskaičiavus kontrolinį debitą, pvz.,, pagal jau nustatytus parametrus, hidrauliniais skaičiavimais tikrinama, kaip keisis vandens lygiai aukštutiniame bei žemutiniame bjefuose ir su tuo susijusios apkrovos.
Pastaba. Kontrolinis hidraulinių skaičiavimų atvejis gali lemti ir poveikių statuso pasikeitimą (žr. STR 2.05.15:2004 [7.6]).
58. Jei konstrukcija standi, turi būti analizuojama sąveika tarp jos, pagrindo poveikių ir jų pasiskirstymo.
V skirsnis. ribiniai būviai
59. Projektuojant HTS pagrindus ir pamatus, turi būti įsitikinta, ar nebus viršytas nė vienas STR 2.05.03:2003 [7.3], STR 2.02.06:2004 [7.7] ir geotechninį projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas ribinis būvis visomis galimomis geotechninėmis projektinėmis situacijomis.
60. HTS pagrindai ir pamatai turi būti skaičiuojami ribinių būvių metodais. Skiriamos dvi ribinių būvių grupės:
60.1. pirmoji – saugos ribinių būvių grupė, apimanti ribinius būvius, kurie parodo, kad statiniai, jų konstrukcijos ir pagrindai visiškai nebetinka naudoti;
60.2. antroji – tinkamumo ribinių būvių grupė, apimanti ribinius būvius, kurie parodo, kad statiniai, jų konstrukcijos ir pagrindai nebetinka normaliai naudoti.
61. Ribinių būvių tikrinimo procedūros išdėstytos STR 2.05.03:2003 [7.3], STR 2.05.04:2003 [7.4], geotechninį projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, atskirų HTS projektavimo normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose gruntinių medžiagų užtvankų projektavimą, ir kt.
VI skirsnis. SAUGOS ribiniAI būviAI
62. Privaloma patikrinti tokius saugos ribinius būvius, kai tenkinami STR 2.05.03:2003 [7.3], STR 2.05.04:2003 [7.4], STR 2.02.06:2004 [7.7] ir geotechninį projektavimą reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai:
62.1. konstrukcijos arba jos dalies, traktuojamos standžiu kūnu, statinės pusiausvyros netekimas (EQU), kai vieno šaltinio poveikių sklaidos erdvėje maži pakitimai yra reikšmingi, o konstrukcijos medžiagų ar grunto stiprumai nėra lemiantys; čia gali tekti įvertinti trinties jėgas (pvz., tikrinant užtvankos stabilumą nustūmimui);
62.2. konstrukcijos arba laikančiųjų elementų (pamatų, polių ir kt.), vidinis irimas arba pernelyg didelės deformacijos (STR), kai viską lemia statybinių medžiagų arba konstrukcijos stiprumas;
62.3. pagrindo grunto irimas arba pernelyg didelės jo deformacijos (GEO), kai grunto arba uolienos stiprumai yra reikšmingi atsparumui;
62.4. konstrukcijos arba laikančiųjų elementų irimas dėl jų nuovargio (FAT);
62.5. konstrukcijos ar pagrindo pusiausvyros netekimas dėl vandens hidrostatinio slėgio vertikaliosios dedamosios (UPL);
62.6. grunto vidinis irimas arba pernelyg didelės deformacijos veikiant geofiltracijos slėgio aukščio gradientams (HYD).
63. HTS naudojimo metu gali susidaryti tokie saugos ribinių būvių atvejai:
63.1. stabilumo netekimo atvejis;
63.2. suirimas slystant;
63.3. grunto filtracinis stipris;
63.4. visuminio stabilumo praradimas.
64. Stabilumo netekimo atvejis. Sistemos statinys – pagrindas ir šlaitų (masyvų) stabilumas garantuojamas sąlyga:
,
(7.4)
čia gCC – HTS pasekmių dalinis koeficientas. Saugos ribiniams būviams gCC reikšmės tokios:
7.1 lentelė
HTS pasekmių dalinis koeficientas gCC
HTS pasekmių klasė
CC1
CC2
CC3
CC4
HTS pasekmių dalinis koeficientas gCC
1,10
1,15
1,20
1,25
Natūraliems šlaitams gCC nustatomas pagal ant jų projektuojamo HTS pasekmių klasę;
glc – poveikių derinio dalinis koeficientas, imamas: pagrindiniam apkrovų deriniui – 1,0; ypatingajam apkrovų deriniui – 0,9; statybos ir remonto metu apkrovų deriniui – 0,95;
Ed – apibendrinto poveikių jėgų efekto (jėgos, momento, įtempio), deformacijos ar kito parametro, pagal kurį tikrinamas ribinis būvis, skaičiuotinė reikšmė, nustatoma medžiagų atsparumo, statinių teorijos ir pan. metodais;
gcd – veikimo sąlygų koeficientas, įvertinantis statinio, konstrukcijos ar pagrindo tipą, medžiagos rūšį, skaičiavimo schemos sąlyginumą, ribinio būvio rūšį ir kitas sąlygas, kurias nustato atskirų HTS projektavimo normatyvai, imamas iš 7.2 lentelės:
7.2 lentelė
Veikimo sąlygų koeficiento gcd reikšmės
Statinių ir pagrindų tipai
Veikimo sąlygų koeficientas
gcd
Betoniniai ir gelžbetoniniai statiniai ant pusiau uolingų ir neuolingų pagrindų (išskyrus uostų statinius)
Uostų statiniai
Šlaitai ir nuokalnės
1,0
1,15
1,0
Rd – apibendrintos laikymo galios, deformacijos ar kito parametro pagal projektavimo normas skaičiuotinė reikšmė, nustatyta specialiaisiais medžiagų bei gruntų tyrimais, koreguojant jų reprezentacines būdingąsias (normatyvines) reikšmes atitinkamais patikimumo koeficientais: medžiagų – gm, gruntų – gg.
65. Skaičiuojant gruntinių medžiagų užtvankų stabilumą, reikia patikrinti visuminio stabilumo praradimą.
66. Visas grunto apkrovas (vertikalųjį slėgį nuo grunto svorio, šoninį grunto slėgį) reikia nustatyti pagal skaičiuotinius grunto parametrus tgjI, II, CI, II, gI, II.
67. Leidžiama naudoti ir kitus, kurių rezultatai patikrinti projektavimo, statybos ir naudojimo patirtimi grįstais skaičiavimo metodais.
68. Skaičiavimuose reikia nagrinėti visas galimas fizines ir kinematines sistemos HTS – pagrindas ir šlaitas (masyvas) stabilumo netekimo schemas.
Pastabos:
1. Skaičiavimus reikia atlikti pagal plokščio arba erdvinio uždavinio sąlygas. Erdvinio uždavinio sąlygos imamos, kai l < 3b arba l < 3h (spraustasienėms) arba kai skersinis HTS pjūvis, jo apkrovos ir geologinės sąlygos kinta ilgio kryptimi l1 < 3b (< 3h), čia: l ir b – atitinkamai statinio ilgis ir plotis, h – statinio aukštis, įvertinant jo įgilinimą pagrindo grunte, l1 – ruožo su pastoviais parametrais ilgis.
2. Esant erdvinio uždavinio sąlygoms, stabilumo skaičiavimuose reikia įvertinti trinties jėgas ir sankabumą tarp stumiamo grunto masyvo ir HTS. Slėgį į HTS šoninius paviršius reikia imti lygų rimties slėgiui, nustatytam pagal Reglamento IX skyriaus V skirsnį.
69. Suirimas slystant. Gravitacinių HTS ant neuolinių pagrindų stabilumo skaičiavimuose reikia nagrinėti stabilumo netekimą plokščiosios, mišriosios ir giluminės šlyties schemomis. Šlyties schemos parinkimas priklausomai nuo HTS formos, pagrindo geotechninių parametrų apkrovimo schemos ir kitų veiksnių atliekamas pagal Reglamento 71, 72 ir 74 p.
70. HTS, kurių pagrindai yra natūralūs ar dirbtiniai šlaitai arba skardžiai, būtina taip pat nagrinėti bendrą stabilumą (žr. Reglamento XII sk.)
71. Gravitacinių HTS, kurių pagrindai sudaryti iš rupių, mišrių ir smulkių kietos ir pusiau kietos konsistencijos gruntų, stabilumo skaičiavimus reikia atlikti tik pagal plokščiosios šlyties schemą tenkinant sąlygą:
,
(7.5)
72. Kai pagrindai sudaryti iš kietai ir minkštai plastiškų dulkinių-uolinių gruntų, be (7.5) sąlygos, reikia tikrinti sąlygą:
,
(7.6)
,
(7.7)
čia (formulėse (7.5) – (7.7)):
Ns – modeliavimo skaičius;
- maksimalieji normaliniai įtempiai, kampiniame taške po HTS padu (iš žemutinio bjefo pusės);
b – HTS stačiakampio pado, lygiagretaus šlyties jėgai (neįvertinant inkarinės priešslenkstės ilgio), šoninis matmuo (plotis);
gI – grunto savitojo sunkio skaičiuotinė reikšmė pagal pirmosios grupės ribinius būvius;
- bedimensinis skaičius, imamas: tankiems smėliams – 1, kitiems gruntams – 3. Visiems CC3 ir CC4 pasekmių klasių HTS pagrindų gruntams reikia patikslinti pagal šlyties įtempių metodo eksperimentinius tyrimų rezultatus;
- šlyties koeficiento skaičiuotinė reikšmė pagal pirmosios grupės ribinius būvius;
tgjI, cI – skaičiuotinio šlyties paviršiaus grunto parametrai, nustatomi pagal STR 1.04.02:2004 [7.5] ir geotechninį projektavimą reglamentuojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus;
- vidutinysis normalinis įtempis HTS pade;
- konsolidacijos laipsnio koeficientas;
k – filtracijos koeficientas;
e – natūralaus grunto poringumo koeficientas;
- statinio statybos laikas;
a – sutankinimo koeficientas;
- vandens savitasis sunkis;
h0 – konsoliduojančio sluoksnio skaičiuotinis storis, HTS su pado pločiu b, kurio dalyje bd paklotas drenažas, imamas:
72.1. viensluoksniam pagrindui:
esant vandensparai gylyje h1 (h1 £ Hc; Hc – žr. Reglamento 141 p.)
,
(7.8)
esant pagrindo drenuojančiam sluoksniui gylyje h1(h1 £ Hc)
,
(7.9)
72.2. dvisluoksniam pagrindui, kurių sluoksnių storis ir :
esant vandensparai ir prie
,
(7.10)
esant pagrindo drenuojančiam sluoksniui gylyje ()
.
(7.11)
Pastaba. Šio punkto nurodymai netaikomi tiems atvejams, kada HTS konstrukcijos ypatumai ir geologinė pagrindo sudėtis, taip pat ir apkrovų pasiskirstymas sąlygoja giluminę šlytį;
73. Skaičiuojant statinio stabilumą pagal plokščios šlyties schemą, skaičiuotinį šlyties paviršių reikia imti:
73.1. esant plokščiam HTS padui – statinio pagrindo atrėmimo plokštumą su būtinu stabilumo patikrinimu pagal horizontalią šlyties plokštumą, praeinančią per priekinį pado kraštą;
73.2. esant HTS pado priekiniam ir užpakaliniam dantims: kai priekinio danties įgilinimas lygus arba didesnis už užpakalinio – plokštumą, praeinančią per dantų papėdę, taip pat horizontaliąją plokštumą, praeinančią per priekinio danties papėdę; kai užpakalinio danties įgilinimas didesnis už priekinio danties įgilinimą, – horizontaliąją plokštumą, praeinančią per priekinio danties papėdę (šiuo atveju visas jėgas reikia skirti šiai plokštumai, išskyrus pasyvinį grunto slėgį iš žemutinio bjefo pusės, kurį reikia nustatyti pagal visą užpakalinio danties gylį);
73.3. esant statinio pagrinde akmenų paklotui – plokštumas, praeinančias per statinio kontaktą su paklotu ir pakloto su gruntu; esant akmenų paklotui įgilintam į gruntą, reikia išnagrinėti pasvirusius arba laužytus paviršius, praeinančius per paklotą.
74. Skaičiuojant HTS stabilumą, pagal plokščios šlyties schemą (be posūkio), esant horizontaliai šlyties plokštumai, Reglamento 64 p. nurodytoje (7.4) sąlygoje dydžius Rd = Rpl ir Ed reikia nustatyti pagal formules:
;
(7.12)
,
(7.13)
čia:
Rpl – skaičiuotinė ribinio pasipriešinimo reikšmė prie plokščios šlyties;
P – skaičiuotinių apkrovų vertikalių dedamųjų suma (įskaitant ir priešslėgį);
tgjI, cI – skaičiuotinio šlyties paviršiaus grunto parametrai, nustatomi pagal STR 1.04.02:2004 [7.5] ir geotechninį projektavimą reglamentuojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus;
– veikimo sąlygų koeficientas, įvertinantis reaktyvinio grunto slėgio iš žemutinio bjefo pusės priklausomybę nuo horizontalaus HTS, netekus stabilumo, poslinkio, imamo pagal eksperimentinių tyrimų rezultatus; neturint tyrimų rezultatų, sausumos HTS reikia imti – 0,7; uostams – 1;
, – atitinkamai pasyvaus grunto slėgio iš žemutinio bjefo pusės ir aktyvaus grunto slėgio iš aukštutinio bjefo horizontaliųjų dedamųjų jėgų skaičiuotinės reikšmės, nustatytos pagal [7.8] nurodymus. Nustatant ir žemiau vandens lygio, reikia įvertinti grunto palengvėjimą vandenyje ir geofiltracijos jėgas;
– HTS pado horizontaliosios projekcijos plotas, kurio ribose įvertintas sukibimas;
Rg – polių, inkarų ir kt. jėgų horizontalioji dedamoji;
Ed – šlyties jėgos skaičiuotinė reikšmė;
, – aktyvinių jėgų, atitinkamai veikiančių aukštutinėje ir žemutinėje HTS pusėse, skaičiuotinių reikšmių horizontaliųjų dedamųjų sumos, išskyrus aktyvinį grunto slėgį.
Pastabos:
1. Esant pasvirusiai šlyties plokštumai, nustatant Rpl ir Ed visos jėgos projektuojamos į šią plokštumą ir jos normalę.
2. CC4 pasekmių klasės uostų HTS tgjI, cI dydžius HTS ir akmenų pakloto kontakte reikia nustatyti pagal eksperimentinių tyrimų rezultatus. CC1, CC2 ir CC3 pasekmių klasių uostų HTS, taip pat CC4 pasekmių klasės HTS atliekant techninį ekonominį statybos pagrindimą, leidžiama imti plokštumoje HTS-akmenų paklotas – tgjI = 6,6, cI = 0; šlyties paviršiuje akmenų pakloto viduje – tgjI = 0,85; cI = 0.
3. Esant HTS paklotui, pasyvus grunto slėgis nustatomas žemiau statinio pado, įvertinant aukščiau esančio grunto svorį.
75. Pagrindo stabilumo skaičiavimas mišrios šlyties atveju atliekamas HTS ant vienalyčių pagrindų visais atvejais, jeigu neatitinka sąlygų, nurodytų Reglamento 72, 73 p. Skaičiavimo pavyzdys pateiktas Reglamento 2 priede.
76. Uostų HTS stabilumo pagal mišrios šlyties schemą skaičiavimas neatliekamas.
77. HTS stabilumo giluminės šlyties atveju (žr. Reglamento 2 priedą) skaičiavimą reikia atlikti:
77.1. visiems HTS tipams, turintiems vertikaliąsias apkrovas, o uostų HTS – nepriklausomai nuo apkrovų ypatumų;
77.2. neišpildžius Reglamento 72, 73 p. pateiktų sąlygų, HTS apkrautiems vertikaliomis ir horizontaliomis apkrovomis ir jeigu jų pagrindo gruntas nevienalytis.
78. Gravitacinių sausumos HTS stabilumo skaičiavimą, taikant giluminės šlyties schemą, reikia atlikti pagal 2 priede pateiktą metodiką:
78.1. uostų HTS stabilumo skaičiavimą reikia atlikti dviem metodais – grunto masyvo su HTS slenkamojo laužytų plokštumų ir cilindrinio paviršiaus judesio metodais (žr. Reglamento 3 priedo nurodymus), o reikiamai pagrindus – vienu iš minėtų metodų;
78.2. taikant abu metodus, stabilumo skaičiavimo rezultatai priimami pagal tą metodą, pagal kurį Reglamento 64 p. pateikta (7.4) sąlyga duoda mažiausią HTS patikimumą.
79. Skaičiuojant HTS stabilumą, ant pagrindų, suformuotų iš dulkinių-molinių gruntų, kai jų drėgnumo laipsnis Sr ≥ 0,85 ir konsolidacijos laipsnio koeficientas (žr. Reglamento 72 p.), grunto parametrus tgφI ir cI reikia imti, atitinkančius jų konsolidacijos laipsnį arba skaičiavimuose įvertinti porų slėgį (nustatomą eksperimentiniu arba skaičiavimo metodais), esant grunto parametrams, atitinkantiems stabilizuotą būklę.
80. Grunto filtracinis stipris. Projektuojant HTS pagrindus, reikia užtikrinti jų GFS, nustatyti leistiną, techniniais ekonominiais parametrais pagrįstą, geofiltracijos debitą ir geofiltracijos slėgį / priešslėgį į HTS padą. Taip pat reikia nustatyti:
80.1 geofiltracijos tėkmės laisvąjį paviršių (depresijos paviršių) ir jos išsisunkimo vietų padėtį;
80.2. geofiltracijos tėkmės slėgio aukščių pasiskirstymą į statinio požeminio kontūro nelaidžiąją dalį ir skirtingų geofiltracijos parametrų gruntų sąlyčio vietas;
80.3. geofiltracijos debitą;
80.4. geofiltracijos tėkmės poveikį į pagrindo gruntą;
80.5. bendrąjį ir vietinį pagrindo GFS. Bendrąjį GFS reikia įvertinti tik neuoliniams pagrindo gruntams, o vietinį – visoms gruntų klasėms.
81. Geofiltracijos tėkmės parametrai nustatomi matematiniu modeliavimu, parenkant pagrindo modelius (schemas), atspindinčius geologinę grunto struktūrą, išskiriant labiausiai būdingas vandens pralaidumo ir sufozinio stabilumo zonas, kurios patenka į aktyvią geofiltracijos tėkmės zoną. Tokių zonų ribos nustatomos išankstiniais skaičiavimais, įvertinant HTS požeminio kontūro nelaidžiosios dalies leistinius mažiausius matmenis ir konfigūracijas.
82. Neuolinio pagrindo bendrojo GFS užtikrinimo kriterijumi yra sąlyga:
,
(7.14)
čia:
– vidutinė geofiltracijos slėgio aukščių kritinio gradiento skaičiuotinė reikšmė, nustatoma pagal Reglamento 29 p.;
gCC – HTS pasekmių dalinis koeficientas, imamas pagal Reglamento 64 p.
83. reikšmę CC3 ir CC4 pasekmių klasių HTS reikia nustatyti pagal pailgintos kontūro linijos metodą.
84. HTS pagrindo vietinį grunto filtracinį stiprį reikia nustatyti tik tokiose pagrindo zonose:
84.1. geofiltracijos vandens ištekėjimo į žemutinį bjefą, drenažą ir t. t.;
84.2. sufozinių gruntų tarpsluoksniuose;
84.3. geofiltracijos slėgio didelio sumažėjimo vietose, pvz., aptekant požemines kliūtis;
84.4. gruntų su žymiais filtracinių savybių ir struktūros skirtumais kontakto vietose.
85. Pagrindo vietinio GFS užtikrinimo kriterijumi yra sąlyga:
,
(7.15)
čia:
– nagrinėjamoje pagrindo zonoje vietinis geofiltracijos slėgio aukščių gradientas, nustatomas pagal Reglamento 81 p. nurodytus metodus;
– vietinis kritinis geofiltracijos slėgio aukščių gradientas, nustatomas pagal Reglamento 29 p.
86. HTS požeminio kontūro projektavimas turi būti atliekamas pagal betoninių ir gelžbetoninių užtvankų ir jų konstrukcijų projektavimą reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Parenkant drenažą ir antifiltracines priemones projektuojamojo HTS pagrinde, reikia įvertinti jo naudojimo ir inžinerines geologines sąlygas, taip pat aplinkos apsaugos reikalavimus dėl šalia esančių teritorijų užtvindymo, užpelkėjimo, karstinių-sufozinių procesų suaktyvėjimo ir t. t.
87. Projektuojant antifiltracines priemones HTS pagrinduose, geofiltracijos slėgio aukščių kritinio gradiento reikšmės nustatomos taip:
87.1. injekcinei užtvarai žvyro ir gargždo gruntuose imti icr = 7,5; stambiuose ir vidutinio stambumo smėliuose icr = 6,0; smulkiuose smėliuose icr = 4,0;
87.2. užtvaroms, įrengtoms metodu „siena grunte“, gruntuose, kurių filtracijos koeficientas siekia iki 200 m/d, atsižvelgiant į medžiagą ir jos naudojimo laiką, imti pagal 7.3 lentelę:
7.3 lentelė
Kritinės geofiltracijos slėgio aukščių gradiento icr reikšmės
Užtvaros medžiaga
Kritinės geofiltracijos slėgio aukščių gradiento icr reikšmės užtvarose
Betonas
Molio cementinis skiedinys
Gabalinis molis
Prisotintas moliu gruntas
180
125
40
25
Pastaba. Laikinosioms užtvaroms geofiltracijos slėgio aukščių kritinio gradiento reikšmes leidžiama padidinti 25 %.
88. Vietose, kuriose geofiltracijos tėkmė, esant geofiltracijos slėgio aukščių gradientui artimam vienetui, išeina į pagrindo paviršių, grunto apsaugos nuo išspaudimo tikslais reikia numatyti laidaus grunto prizmę arba užtvankos drenažą. Siekiant išvengti gruntų kontaktinės sufozijos, laidaus grunto prizmės medžiaga turi būti parinkta pagal atvirkštinio filtro principą.
89. Laidaus grunto prizmės (jei nėra slėgimo iš viršaus) storis izotropiškai laidžiam ir vientisam pagrindui nustatomas pagal formulę:
,
(7.16)
čia:
h – geofiltracijos slėgio aukščių skirtumas skaičiuotiniam gyliui z pagrindo storyje ir pagrindo grunto paviršiuje (z atitinka užpakalinio įlaido arba danties įgilinimą);
, – grunto ir priekrovos savitasis sunkis, įvertinant jo palengvėjimą vandenyje;
- vandens savitasis sunkis;
gCC – HTS pasekmių dalinis koeficientas, imamas pagal Reglamento 64 p.
90. Visuminis stabilumas. Žemiau pateiktos nuostatos turi būti taikomos pagrindo visuminio stabilumo ir poslinkių tikrinimui natūraliajame ar sampyliniame grunte, aplink pamatus, atramines konstrukcijas, natūralius šlaitus, pylimus ar iškasas.
91. Visuminis stabilumas, kai HTS su pamatais ar be jų, tikrinamas šiais atvejais:
91.1. šalia ir ant natūraliųjų ar dirbtinių šlaitų;
91.2. prie iškasų ar atraminių sienų;
91.3. prie upių, kanalų, ežerų ir jūros krantų;
91.4. prie požeminių kasinių ir statinių.
92. Tipiniai statiniai, kuriems turi būti atlikta visuminio stabilumo analizė, yra:
92.1. atraminės sienos;
92.2. iškasos, šlaitai ir pylimai;
92.3. pamatai ant nuožulnaus sluoksnio, natūraliojo šlaito ar pylimo;
92.4. pamatai šalia iškasų, požeminių statinių ar krantų.
93. Galimi HTS pagrindų ir šlaitų stabilumo praradimo atvejai pateikti 7.1 paveiksle.
7.1 pav. Galimi HTS pagrindų ir šlaitų visuminio stabilumo praradimo atvejai
94. Projektuojant HTS sekliuosius pamatus, atramines sienas, reikia tikrinti visuminį stabilumą, įvertinant konkretaus statinio konstrukciją ir ypatumus.
95. Pasirenkant poveikius ribiniams būviams skaičiuoti, reikia vadovautis STR 2.05.15:2004 [7.6] reikalavimais.
96. Turi būti įvertinta kanalo ar vandens saugyklos ištuštinimo ar užtvankos suirimo galimybė. Tinkamumo ribiniams būviams naudojamos apibendrintos vandens lygio ar geofiltracijos vandens slėgio reikšmės.
97. Vandens telkinio šlaitų nepalankiausiomis hidraulinėmis sąlygomis laikytinos gruntinio vandens ištekėjimas esant aukščiausiam galimam jo vandens lygiui ir staigus telkinio vandens lygio kritimas.
98. Nustatant geofiltracijos slėgio pasiskirstymą, projekte būtina atsižvelgti į galimą grunto anizotropiškumą bei jo įvairovę.
99. Šlaitų visuminis stabilumas, įskaitant esamus ir planuojamus statinius, turi būti patikrintas pagal saugos ribinį būvį (GEO ir STR) su atsparumo ir stiprumo poveikių skaičiuotinėmis reikšmėmis.
100. Grunto ar uolienų masyvai, kurie ribojasi su irimo paviršiumi, paprastai turi būti traktuojami kaip pavieniai ar keli judantys kartu standūs kūnai. Irimo paviršiai ar sandūros tarp standžių kūnų gali būti įvairių formų, pvz., plokštuminiai, apskritiminiai ir kt. sudėtingesnių formų. Jų stabilumas gali būti patikrintas ribinės pusiausvyros ar baigtinių elementų metodais.
101. Kai pagrindo ar gruntinių HTS gruntai yra santykinai homogeniški ir izotropiški, turi būti taikomas apskritiminių paviršių metodas.
102. Kai šlaitai sudaryti iš sluoksniuotų gruntų, turinčių skirtingą kerpamąjį stiprį, reikia atkreipti dėmesį į sluoksnius, kurių mažesnis kerpamasis stipris. Todėl gali tekti analizuoti neapskritiminius irimo paviršius.
103. Kai šlaitą sudaro kietos uolienos ir sluoksniuoti ar supleišėję gruntai, irimo paviršius eina per įtrūkius, tačiau gali kirsti ir sveikus sluoksnius. Šiuo atveju turi būti taikomas trimatis uždavinys.
104. Suirę ir yrantys šlaitai turi būti analizuojami pagal apskritiminį ar kitokį suirimo paviršių. Šiuo atveju netaikomi visuminio stabilumo analizei naudojami daliniai koeficientai.
105. Jei irimo paviršius negali būti aprašytas kaip plokštuma, turi būti nagrinėjamas erdvinis irimo paviršius.
106. Šlaito skaičiavimai turi patvirtinti slysmo masės bendrojo momento ir vertikalųjį stabilumą. Jeigu netikrinama horizontali statinė pusiausvyra, imamas tariamas horizontaliųjų slysmo jėgų poveikis.
107. Tuo atveju, kai gali įvykti HTS (polių, liaunų sienų) elementų ir kartu pagrindo suirimas, reikia įvertinti jų sąveiką, atsižvelgiant į atitinkamų standumų skirtumus.
108. Turi būti užtikrinta, kad pagrindo deformacijos nuo charakteristinių poveikių nesukels konstrukcijų, infrastruktūros ir pagrindo tinkamumo ribinio būvio.
109. Pagrindas turi būti stebimas atitinkama įranga, jei:
109.1. nėra galimybės įrodyti skaičiavimais ar pagrįstais matavimais, kad tinkamumo ribinis būvis yra neįmanomas;
109.2. prielaida, padaryta skaičiavimais, nesiremia patikimais duomenimis.
110. Planuojamais stebėjimais turi būti kaupiamos žinios apie:
110.1. gruntinio vandens lygius, geofiltracijos ar porų vandens slėgius pagrinde, kad galima būtų atlikti efektyviųjų įtempių analizę ar juos patikrinti;
110.2. šoninius ir vertikaliuosius pagrindo poslinkius, kad būtų galima numatyti būsimas deformacijas;
110.3. judančių paviršių gylius ir formas susiformavusioje nuošliaužoje, kad būtų galima nustatyti pagrindo stiprumo parametrus projektavimo ir atstatymo darbams;
110.4. geofiltracijos ir porų vandens judėjimo greičius, kad distancinių instrumentų rodmenys ir distancinė pavojaus sistema įspėtų apie artėjantį pavojų.
VII SKirsniS. tinkamumo ribiniai būviai
111. …
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.