320.Vykdant GMS monitoringą, reikia stebėti ir tirti:
\n
320.1. porų vandens slėgį pylimo apačioje;
\n
320.2. nuosėdį visame GMS arba jo dalyje ir kituose GMS;
\n
320.3. horizontalias deformacijas;
\n
320.4. GMS grunto stiprumą statybos metu;
\n
320.5. jei reikia, chemines analizes prieš, per ir po statybos;
\n
320.6. priešerozines priemones;
\n
320.7. masyvo ir pagrindo grunto laidumą vandeniui statybos metu;
\n
320.8. įšalo gylį GMS keteroje.
\n
321.Statant GMS ant mažai laidaus silpno grunto, reikia kontroliuoti ir stebėti porų vandens slėgį silpname grunte ir masyvo grunto nuosėdį.
\n
XI SKYRIUS. požeminio vandens slėgio efektų vertinimas
\n
I SKIRSNIS. Bendrosios nuostatos
\n
322.Šiame skyriuje aprašomi šie požeminio vandens hidrostatinio ir geofiltracijos slėgio efektai:
\n
322.1. sąlyginai lengvos (tuščiavidurės) konstrukcijos HTS iškėlimas/išspaudimas veikiant jos padą priešslėgio jėgai;
\n
322.2. GMS konstrukcijos ir jos pagrindo gruntų filtracinės deformacijos (GFD).
\n
323.Sąlyginai lengvų konstrukcijų HTS galimo iškėlimo/išspaudimo pavyzdžiai pateikti 11.1 pav., a-d.
\n
a)tuščio įkasto statinio iškėlimo būvis
\n
1)(gruntinio) vandens lygis;
\n
2)vandens slėgio paviršius
\n
b)lengvo pylimo iškėlimo per potvynį būvis
\n
1)(gruntinio) vandens lygis;
\n
2)vandens slėgio paviršius;
\n
3)lengvos medžiagos pylimo masyvas
\n
c)plokštės žemiau vandens lygio iškėlimo būvis
\n
1)(gruntinio) vandens lygis; 2) vandens slėgio aukščio lygis; 4) smėlis; 5) molis; 6) smėlio injekcijos
\n
d)nuo iškėlimo inkaravimu apsaugotas statinys
\n
1)(gruntinio) vandens lygis; 4) smėlis; 7) inkarai 11.1 pav. Situacijų, kai iškėlimas gali būti kritinis, pavyzdžiai 324. Statinio stabilumas iškėlimo/išspaudimo atžvilgiu turi būti tikrinamas lyginant:
\n
324.1. pastovius stabilizuojančius veiksnius (pvz., HTS svorį ir šonų trinties su gruntu jėgą);
\n
324.2. kintančius destabilizuojančius vandens priešslėgio ir kt. poveikius.
\n
325.Projektavimas dėl iškėlimo deformacijų turi būti patikrintas pagal Reglamento VII skyrių. Skaičiuotinė pastovių stabilizuojančių jėgų vertikali komponentė Gstb; d yra suma statinio ar grunto sluoksnio svorio, trinties jėgų T ir inkarų laikančiųjų jėgų P. Skaičiuotinė pastovių ir kintančių destabilizuojančių jėgų vertikali komponentė Ustb; d yra suma vandens slėgio po statiniu (pastovi ir kintanti dalys) ir kitų keliančių jėgų.
\n
326.Kai kuriais atvejais jėgų pusiausvyros tikrinimas gali būti pakeičiamas visų įtempių ir vandens slėgio aukščio patikrinimu.
\n
327.Dažniausiai naudojamos apsaugos priemonės iškėlimo deformacijoms išvengti:
\n
327.1. statinio svorio didinimas (11.1 pav., c);
\n
327.2. vandens slėgio į statinio apačią sumažinimas įrengiant drenažą;
\n
327.3. inkarų inkaravimas į žemesnius grunto sluoksnius (11.1 pav., d).
\n
328.Jeigu poliai arba inkarai naudojami iškėlimui / išspaudimui išvengti, projektas turi būti tikrinamas pagal geotechninį projektavimą reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų nurodymus, atsižvelgiant į Reglamento VII skyriuje išdėstytus poveikius.
\n
329.GFD rūšys ir reikiamo GFS užtikrinimo klausimai išdėstyti STR 2.05.15:2004 [7.6], gruntinių medžiagų užtvankų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose bei betoninių ir gelžbetoninių užtvankų ir jų konstrukcijų projektavimą reglamentuojančiuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
\n
330.Šiam Reglamentui būdingesni GFD pavyzdžiai pavaizduoti 11.1 pav., a ir b.
\n
331.Dažniausiai naudojamos priemonės erozijai sumažinti ir išvengti dėl hidrodinaminio ar hidrostatinio vandens slėgio sukeliamo poveikio yra šios:
\n
331.1. geofiltracijos slėgio aukščių gradientų sumažinimas įrengiant antifitracinį ekraną ar užtvarą (-as);
\n
331.2. priemonių, apsaugančių nuo didelių porų, slėgių ir geofiltracijos slėgio aukščių gradientų įrengimas;
\n
331.3. KMA geofiltracijos proceso stebėjimui;
\n
331.4. drenažas su atvirkštiniais filtrais.
\n
332.Atsparumas struktūros suardymui tikrinamas pagal Reglamento VII skyrių kiekvienam skaičiuotiniam grunto profiliui. Stabilumo sąlygos yra skaičiuojamos pagal porų vandens slėgį, įtempius arba pagal geofiltracijos jėgas, įvertinant vandens kėlimo jėgą. Pavyzdinės tikrinimo situacijos pateiktos 11.2 paveiksle.
\n
a)griovio dugno GFD – filtracinio/išspaudimo būvis
\n
1)buvęs grunto paviršius; 2) smėlis; 3) molis;
\n
4)žvyras; 5) pjezometrinis gręžinys;
\n
6)požeminio vandens slėgio aukščio lygis žvyre
\n
b)situacija, kur gali pasireikšti kontaktinė geofiltracija (palei sienos kontūrą), sufozija (pirmiausia tėkmės linijoje; a) bei filtracinis išspaudimas (10 zonoje)
\n
2)smėlis; 7) kasimo lygis (kairė); vandens lygis (dešinė); 8) vanduo; 9) geofiltracijos tėkmės linijos (a, b, c) 11.2 pav. GFD tikrinimo situacijos
\n
XII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
\n
333.Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ______________ STR 2.05.14:2005 1 priedas HTS PAGRINDO GRUNTŲ DEFORMACIJOS MODULIŲ NUSTATYMAS 1. Deformacijos modulių Ei, Em, Ec reikšmės imamos skirtingos priklausomai nuo HTS tipo ir poslinkio skaičiavimo schemos. Pradinės modulių reikšmės nustatomos kompresiniais tyrimais arba natūriniais (lauko) bandymais.
\n
2.grunto i-tojo sluoksnio deformacijos modulį Ei reikia nustatyti pagal formules: ;
\n
(1),
\n
(2)čia:
\n
Ep, i – deformacijos modulis, nustatytas pagal apkrovimo (pirminę) kompensacinės kreivės šaką; ;
\n
(3);
\n
(4)e1 – grunto poringumo koeficientas, atitinkantis įtempius nuo pagrindo grunto savojo svorio i-tojo sluoksnio viduryje ; e2 – grunto poringumo koeficientas, atitinkantis suminius įtempius ( – įtempiai nuo HTS svorio pagrindo grunto i-tojo sluoksnio viduryje); ν – grunto i-tojo sluoksnio skersinio plėtimosi koeficientas; mpl – koeficientas, dulkiniams-moliniams gruntams imamas lygus lauko ir kompresiniais tyrimais gautų deformacijos modulių santykiui. Nesant minėtų duomenų, koeficiento mpl nustatymui kietos ir pusiau kietos konsistencijos dulkiniams-moliniams gruntams leidžiama naudotis jo priklausomybės nuo poringumo koeficiento e1 ir takumo rodiklio IL grafiku (žr. 1 pav).
\n
1 pav. Koeficiento mpl =f(e1; IL) grafikas Analogiškai, kai ir , koeficientą mpl taip pat galima nustatyti pagal formulę: ;
\n
(5)čia .
\n
(6)Plastinės konsistencijos dulkiniams-moliniams gruntams, kurių IL>0,75, koeficientas mpl imamas lygus 1. mc – koeficientas, įvertinantis HTS pamato matmenis ir imamas lygus 1 tiems HTS, kurių plotis mažesnis kaip 20 m arba kurių plotas mažesnis kaip 500 m2; kitais atvejais koeficientas mc nustatomas pagal formulę: ,
\n
(7)čia:
\n
A – pamato plotas, m2, pamatams, kurių kraštinių (ilgio ir pločio) santykis l/b ≤ 3, nustatomas kaip A = lb, o pamatams kurių kraštinių santykis l/b > 3, – kaip A = 3b2;
\n
A0 – plotas, lygus 1 m2; ni – parametras, nustatomas pagal grunto i-tojo sluoksnio lauko tyrimų rezultatus dviem skirtingiems A1 ir A2 štampų plotams naudojant tą pačią apkrovą, pagal formulę: .
\n
(8)Čia ∆s1, i ir ∆s2, i – štampų, kurių plotai A1 ir A2, nuosėdžio padidėjimas dėl papildomo slėgio pagal grunto i-tojo sluoksnio tyrimų rezultatus.
\n
Nesant lauko tyrimų duomenų, leidžiama imti tokias parametro ni reikšmes gruntams: dulkiniams-moliniams ledyniniams – 0,2; kitiems dulkiniams-moliniams – 0,3; smėliniams – 0,5.
\n
3.Vidutinis viso gniuždomojo sluoksnio deformacijos modulis Em apskaičiuojamas pagal formulę: ,
\n
(9)čia:
\n
Ei – tas pat kaip ir 1 formulėje; hi – grunto i-tojo sluoksnio storis; α1, i – koeficientas, nustatomas gyliui zi, atitinkančiam grunto i-tojo sluoksnio vidurkį (žr. Reglamento 6 priedą).
\n
4.Nustatant gruntinės užtvankos nuosėdį, (1) formulėje naudoti βo = 1 ir m0 = 1. Deformacijos modulio Ei reikšmė, gauta tokiu būdu, turi būti patikrinama natūriniais skaičiavimais bandomosiose sampylose arba realiuose statiniuose. ______________ STR 2.05.14:2005 2 priedas HTS STABILUMO SKAIČIAVIMAS PAGAL MIŠRioS IR GILUMINĖS šlyties SCHEMAS 1. Pagrindo pasipriešinimą mišrios šlyties atveju HTS ant vienalyčių gruntų pagrindų reikia imti lygų plokščiosios šlyties ir šlyties su grunto išspaudimu ruožuose pasipriešinimų sumai (1 pav.).
\n
1 pav. Pagrindo laikymo galios ir HTS stabilumo skaičiavimo mišrios šlyties schema аb – plokščios šlyties ruožas, bf – šlyties su išspaudimu ruožas, bcdef – išspaudimo zona Ribinio pasipriešinimo jėga Rcom, skaičiuojant HTS stabilumą pagal mišrios šlyties schemą slenkamojo poslinkio atveju, nustatoma pagal formulę: ,
\n
(1)čia: σm, tgφI, cI – tas pat kaip Reglamento 72 p.; b1, b2 – HTS pado ruožų, kuriuose vyksta šlytis su grunto išspaudimu ir plokščioji šlytis, pločio skaičiuotinės reikšmės; τlim – ribiniai tangentiniai įtempiai ruože, kuriame vyksta šlytis su grunto išspaudimu, nustatomi pagal (10) formulę; l – HTS stačiakampio formos pamato kraštinės, statmenos poslinkio jėgai, dydis. b1 reikšmes reikia nustatyti pagal specialią literatūrą. Esant ekscentricitetui ep normalinės jėgos P žemutinio bjefo kryptimi, (1) formulėje vietoje b, b1 ir b2 reikia imti , ir (kur , o ); ekscentricitetas aukštutinio bjefo kryptimi neįvertinamas.
\n
2.Nustatant ribinio pasipriešinimo šlyties ruože su išspaudimu jėgą Ru, reikia taikyti ribinės pusiausvyros teoriją. Šiuo atveju, esant giluminei šlyčiai dėl vienos vertikaliosios apkrovos, nustatoma visa ribinio pasipriešinimo jėga, o esant mišriajai šlyčiai, – tik jos dalis.
\n
3.Pagal šį metodą HTS pagrindo apribotos ribinio pasipriešinimo srities šlyties paviršiaus profilis imamas dviejų atkarpų tiesių AB ir DC, sujungtų tarpusavyje kreivalinijine linija, aprašoma logaritminės spiralės lygtimi (2 pav.).
\n
2 pav. HTS laikymo galios ir stabilumo giluminės šlyties skaičiuotinė schema I, II, III – išspaudžiamų prizmių zonos Išorinių jėgų atstojamosios R kampo δ ir ribinės pusiausvyros trikampio kampo ν ryšys nustatomas pagal formulę: .
\n
(2)Nustatant Ru, grunto sankabumas pagal savo poveikį imamas analogu vidinei tolygiai paskirstytai apkrovai, kurios normaliniai įtempiai lygūs (čia tgφI ir cI – tas pat kaip Reglamento 72 p.). τlim reikšmė užsiduotoms reikšmėms b1, , σm, tgφI, cI, γI (žr. šio priedo 1 p.) nustatoma pagal pateikiamą pavyzdį.
\n
Pagal nustatytą ν reikšmę surandami visi duomenys, reikalingi išspaudžiamos prizmės ABCDA dydžiams nustatyti (žr. 2 pav.). Linija AB pravedama pagal ν kampą, linija EB – pagal kampą .
\n
Linija EC brėžiama kampu tarp jos ir pagrindo horizontalaus paviršiaus. II tarpinės zonos paviršiaus šlyties ribinis profilis brėžiamas pagal logaritminės spiralės lygtį. Spindulys nustatomas pagal formulę: ,
\n
(3)čia ; .
\n
Linija CD pravedama per tašką C kampu su horizontaliuoju paviršiumi ED.
\n
Nustačius išspaudžiamos prizmės kontūrą, randami atskirų jos zonų I, II, III svoriai P1, P2, P3 (įvertinant vandens keliamąją galią). Esant sankabumui, prie P3 jėgos pridedama apkrova , atitinkanti pridėtam prie paviršiaus normaliniam įtempiui, o esant apkrovos intensyvumui q – apkrova ir jėga Ru pagal formulę: ,
\n
(4)čia: ;
\n
(5);
\n
(6).
\n
(7)4. Atvejams, kuriems 1 lentelėje pateiktos laikymo galios koeficientų Nγ, Nc, Nq reikšmės, o taip pat koeficiento K, leidžiančio nustatyti ruožo ED ilgį (ED = Kb) brėžinyje, reikšmės, Ru nustatomas pagal formulę: ,
\n
(8)čia: γI, cI, b – tas pat kaip Reglamento 72 p.; q – tolygios apkrovos, išspaudžiamos prizmės ruože ED, intensyvumas.
\n
Pagal nustatytas Ru reikšmes apskaičiuojami σ ir τlim: ;
\n
(9).
\n
(10)1 lentelė Laikymo galios ir K koeficientų reikšmės φI Koeficientai Prie (dalimis nuo φI) 0 0,1φI 0,3φI 0,5φI 0,7φI 0,9φI Nγ 0,4089 0,3984 0,3598 0,3037 0,2340 0,1485 Nc 14,643 14,399 13,855 13,218 12,440 11,356 Nq 2,0580 20,0237 1,9473 1,8577 1,7484 1,5960 K 1,4346 1,3500 1,1685 0,9649 0,7253 0,4001 Nγ 0,5968 0,5742 0,5070 0,4184 0,3145 0,1929 Nc 14,016 13,715 13,052 12,288 11,374 10,133 Nq 2,4714 2,4184 2,3014 2,1667 2,0056 1,7866 K 1,5721 1,4760 1,2709 1,0428 0,7775 0,4238 Nγ 0,8407 0,8001 0,6914 0,5578 0,4084 0,2417 Nc 13,989 13,617 12,807 11,891 10,818 9,3988 Nq 2,9735 2,8945 2,7223 2,5276 2,2995 1,9978 K 1,7244 1,6151 1,3830 1,1273 0,8333 0,4486 Nγ 1,1584 1,0903 0,9227 0,7274 0,5182 0,2951 Nc 14,381 13,921 12,930 11,831 10,571 8,9502 Nq 3,5857 3,4708 3,2240 2,9500 2,6357 2,2316 K 1,8936 1,7691 1,5061 1,2190 0,8933 0,4747 Nγ 1,5732 1,4660 1,2136 0,9340 0,6465 0,3537 Nc 15,118 14,547 13,335 12,016 10,536 8,6856 Nq 4,3351 1,1713 3,8236 3,4458 3,0210 2,4905 K 2,0821 1,9400 1,6415 1,3189 0,9577 0,5023 Nγ 2,1179 1,9527 1,5809 1,1867 0,7971 0,4181 Nc 16,182 15,471 13,985 12,398 10,660 8,5492 Nq 5,2577 5,0269 4,5440 4,0285 3,4635 2,7778 K 2,2930 2,1304 1,7910 1,4281 1,0270 0,5314 Nγ 2,8368 2,5872 2,0465 1,4965 0,9740 0,4889 Nc 17,583 16,697 14,870 12,959 10,915 8,5081 Nq 6,3996 6,0772 5,4122 4,7169 3,9728 3,0967 K 2,5297 2,3432 1,9566 1,5475 1,1019 0,5621 Nγ 3,7915 3,4188 2,6395 1,8779 1,1826 0,5669 Nc 19,358 18,250 15,998 13,693 11,287 8,5420 Nq 7,8211 7,3733 6,4634 5,5323 4,5602 3,4512 K 2,7966 2,5821 2,1405 1,6787 1,1829 0,5947 Nγ 5,0700 4,5173 3,3998 2,3499 1,4293 0,6530 Nc 21,570 20,178 17,392 14,605 11,769 8,6381 Nq 9,6036 8,9836 7,7435 6,5026 5,2401 3,8459 K 3,0989 2,8514 2,3457 1,8232 1,2707 0,6292 Nγ 6,7963 5,9796 4,3805 2,9368 1,7224 0,7483 Nc 24,305 22,548 19,090 15,709 12,362 8,7881 Nq 11,855 10,998 9,3107 7,6621 6,0295 4,2863 K 3,4430 3,1564 2,5756 1,9829 1,3663 0,6660 Nγ 9,1494 7,9429 5,6548 3,6709 2,0720 0,8541 Nc 27,684 25,465 21,141 17,029 13,069 8,9870 Nq 14,720 13,535 11,241 9,0545 6,9490 4,7785 K 3,8366 3,5035 2,8341 2,1600 1,4705 0,7051 Nγ 12,394 10,608 7,3255 4,5958 2,4911 0,9719 Nc 31,872 29,027 23,619 18,596 13,900 9,2321 Nq 18,402 16,759 13,637 10,738 8,0253 5,3302 K 4,2897 3,9008 3,1263 2,3575 1,5846 0,7469 Nγ 16,922 14,264 9,5362 5,7696 2,9966 1,1034 Nc 37,092 33,435 26,616 20,454 14,868 9,5222 Nq 23,178 20,893 16,632 12,781 9,2906 5,5502 K 4,8143 4,3581 3,4583 2,5784 1,7099 0,7917 Nγ 32,530 26,507 16,492 9,2122 4,3588 1,4170 Nc 51,963 45,776 34,706 25,281 17,290 10,240 Nq 37,754 33,258 25,215 18,367 12,562 7,4400 K 6,1443 5,5062 4,2738 3,1074 2,0011 0,8915 Nγ 66,014 51,714 29,605 15,093 6,4272 1,8186 Nc 76,506 65,611 47,007 32,200 20,552 11,159 Nq 64,196 55,054 39,444 27,019 17,245 9,3633 K 8,0121 7,0952 5,3673 3,7916 2,3617 1,0080 Nγ 177,62 131,12 66,272 29,516 10,783 2,5025 Nc 134,88 111,08 73,119 45,728 26,385 12,652 Nq 134,88 111,08 73,119 45,728 26,385 12,652 K 11,614
\n
10,101 7,3504 4,9747 2,9514 1,1848 5. Veikiant HTS tik vertikaliosioms jėgoms, pagrindo ribinės (griaunančios) vertikaliosios apkrovos nustatymas gali būti atliekamas aukščiau minėtu metodu. Tokiu atveju išspaudžiamos prizmės suformavimas atliekamas, kai ir .
\n
6.Jeigu pagrindo grunte vyksta geofiltracija ir būtina įvertinti geofiltracijos jėgas, Ru nustatomas analitiniu arba grafoanalitiniu metodais sudarant trijų išspaudžiamų prizmių svorio jėgų, apskaičiuotų įvertinus geofiltracijos jėgas, daugiakampį.
\n
Suminių geofiltracijos jėgų kryptys ir reikšmės nustatomos pagal užsiduotą geofiltracijos tėkmės po statiniu geohidrodinaminį tinklelį.
\n
Kai suformuojamas šlyties paviršius (pagal šio priedo 3 p.) ir geohidrodinaminis tinklelis, kiekviena iš I, II, III zonų (2 pav.) suskirstoma į eilę ruožų, kurių kiekvieno tėkmės linija praeina per ruožo svorio centrą.
\n
Geofiltracijos jėgų kryptis imama pagal tėkmės linijos liestinę, einančią per ruožo svorio centrą, o jo reikšmė apskaičiuojama pagal formulę: ,
\n
(11)čia: γw – vandens savitasis sunkis;
\n
Im, i – ruožo vidutinis geofiltracijos slėgio aukščių gradientas;
\n
Ai – ruožo plotas.
\n
Suminių filtracinių jėgų Фf,1, Фf,2, Фf,3 reikšmės nustatomos kaip geofiltracijos jėgų, analizuojamų I, II arba III zonų ribose, geometrinės sumos. ______________ STR 2.05.14:2005 3 priedas įgilintų atraminių sienų STABILUMO SKAIČIAVIMAS 1. HTS stabilumo skaičiavimą grunto masyvo su HTS slenkamojo poslinkio atveju (1 pav.) reikia atlikti atsižvelgiant į Reglamento 64 p. pateiktą sąlygą (7.4): ;
\n
(1),
\n
(2)čia: ∆Eh, i, s; ∆Eh, i, r – horizontaliosios dedamosios, atitinkamai provokuojančių poslinkį (su ženklu „plius“) ir besipriešinančių poslinkiui (su minuso ženklu) jėgų, atsirandančių i-tojo vertikalaus elemento, į kuriuos padalintas judantis grunto masyvas, ribose; ∆Eh, i – nustatomas pagal formulę: ;
\n
(3)Th – horizontaliųjų ilgalaikių laikinųjų ir vienos iš trumpalaikių apkrovų, betarpiškai pridėtų statiniui, dedamųjų suma;
\n
Rg – konstrukcinių elementų (polių, įlaidų ir kt.), esant jų šlyties paviršiaus sankirtai, horizontaliųjų, besipriešinančių poslinkiui, dedamųjų suma; φI, i, cI, i – tas pat kaip Reglamento 72 p.;
\n
Gi – masyvo i-tojo elemento, įskaitant laikinas apkrovas ant jo paviršiaus, svoris; n1, n2 – grunto masyvo elementų, kuriems ∆Eh, i turi atitinkamai teigiamą arba neigiamą reikšmę, kiekis; αi – kampas tarp pagrindo elemento vertikalės ir plokštumos, apskaičiuojamas pagal laikrodžio rodyklę ir imamas ne didesnis kaip ; bi – elemento plotis; βi – elementų sąveikos jėgų poslinkio kampas, kurį leidžiama imti pastovų būdingų ruožų ribose ir lygų elementams, esantiems:
\n
a)krantinių įlaiduose: prieš įlaidus – , bet ne daugiau , kur φI, m – vidutinė vidinio trinties kampo įlaido sandūroje iš žemutinio bjefo pusės reikšmė; tarp įlaidų ir inkarinės plokštės – tas pat, tik φI, m – įlaido sandūroje iš aukštutinio bjefo pusės; už inkarinės plokštės – tas pat, tik φI, m – plokštės sandūroje;
\n
b)gravitacinėse krantinėse – analogiškai anksčiau nurodytiems prieš ir už HTS ir – HTS pločio ribose.
\n
1 pav. HTS bendrojo stabilumo, esant grunto masyvo su HTS slenkamojo poslinkio atvejui, skaičiavimo schema 1 – įlaidinė atraminė siena, 2 – galimas šlyties paviršius, 3 – grunto paviršiaus apkrova 2. HTS stabilumo skaičiavimą grunto masyvo su HTS poslinkio cilindriniu paviršiumi atveju (2 pav.) reikia atlikti atsižvelgiant į Reglamento 64 p. pateiktą sąlygą (7.4): ;
\n
(4),
\n
(5)čia:
\n
Mt – jėgų, sukeliančių statinio poslinkį apie cilindrinio paviršiaus centrą, momentų suma;
\n
Mr – jėgų, besipriešinančių statinio poslinkiui apie cilindrinio paviršiaus centrą, momentų suma;
\n
Gi – i-tojo vertikalaus elemento, į kuriuos sąlygiškai padalytas slenkantis grunto masyvas, įskaitant vertikaliąsias dedamąsias apkrovas ant jo paviršiaus, svoris; αi – kampas tarp vertikalės ir spindulio r, pravesto per pagrindo i-tojo elemento centrą (); a – atstumas pagal horizontalę nuo i-tojo elemento cilindrinio paviršiaus centro iki centrinio taško (imamas su minuso ženklu elementams, išsidėsčiusiems iš kairės pusės nuo vertikalės, praeinančios per cilindrinio paviršiaus centrą); ∆Mt – horizontaliųjų ilgalaikių laikinųjų ir vienos iš trumpalaikių apkrovų, betarpiškai pridėtų HTS ir sukeliančių jo poslinkį apie cilindrinio paviršiaus centrą, momentų suma ();
\n
Th – horizontaliųjų ilgalaikių laikinųjų ir vienos iš trumpalaikių apkrovų, betarpiškai pridėtų statiniui, atstojamoji; at – atstojamosios Th apie cilindrinio paviršiaus centrą petys; li – pagrindo i-tojo elemento lanko ilgis;
\n
Rg – konstrukcinių elementų (inkarų, polių, įlaidų ir kt.) besipriešinančių poslinkiui jėgų suma, statmena spinduliui r; n – elementų kiekis.
\n
Nustatant F ir R, apkrovų, gruntų γgr ir medžiagų γm patikimumo koeficientus reikia imti lygius 1.
\n
2 pav. HTS bendrojo stabilumo, esant grunto masyvo su HTS poslinkio cilindriniu paviršiumi atvejui, skaičiavimo schema 1, 2, 3 – tas pat kaip 1 pav. ______________ STR 2.05.14:2005 4 priedas kontaktinių įtempių nustatymas necentrinio gniuždymo metodu Normaliniai ir tangentiniai kontaktiniai įtempiai necentrinio gniuždymo metodu neplokščiame HTS pade nustatomi pagal formules: ;
\n
(1),
\n
(2)čia:
\n
N – statiniui pridėtų jėgų atstojamoji;
\n
M = Ne – šios jėgos momentas pado svorio centro atžvilgiu (žr. 1 pav.);
\n
A, I0 – pado plotas ir jo centrinis inercijos momentas; r – nagrinėjamo pado taško K spindulys-vektorius apie centrą O; δ – kampas tarp atstojamosios N krypties ir normalės pado taške K; β – kampas tarp normalių pado taške K ir to taško spindulio-vektoriaus.
\n
1 pav. Normalinių ir tangentinių kontaktinių įtempių neplokščiame HTS pade nustatymo schema Kontaktiniai įtempiai plokščiame statinio pade nustatomi pagal formules: ;
\n
(3),
\n
(4)čia: x – atstumas nuo nagrinėjamo taško iki pado svorio centro;
\n
Iy – pado ploto inercijos momentas, y ašies atžvilgiu. ______________ STR 2.05.14:2005 5 priedas kontaktinių įtempių HTS pade nustatymas ant vienarūšių smėlinių pagrindų eksperimentinių epiūrų metodu Normaliniai kontaktiniai įtempiai eksperimentinių epiūrų metodu nustatomi:
\n
a)visų vidinių jėgų atstojamosios P, praeinančios per HTS pado centrą, atveju – pagal formulę: ,
\n
(1)čia:
\n
–normaliniai kontaktiniai įtempiai taške, nutolusiame x atstumu nuo HTS pado centro;
\n
–santykiniai normaliniai kontaktiniai įtempiai atitinkamame taške, imami iš 1 lentelės pagal priklausomybę nuo (žemiau vandens lygio grunto savitąjį sunkį reikia imti įvertinant vandens kėlimo galią).
\n
1 lentelė Santykinių normalinių kontaktinių įtempių reikšmės kai Nσ, lygus 0,5 1 2 4 6 8 10 0 1,18 1,22 1,28 1,34 1,38 1,40 1,42 0,1 1,17 1,21 1,27 1,32 1,36 1,38 1,40 0,2 1,16 1,20 1,25 1,29 1,33 1,35 1,36 0,3 1,14 1,17 1,20 1,24 1,27 1,29 1,30 0,4 1,11 1,14 1,15 1,18 1,20 1,22 1,23 0,5 1,08 1,09 1,09 1,10 1,11 1,12 1,12 0,6 1,03 1,02 1,01 1,00 0,99 0,98 0,98 0,7 0,98 0,95 0,91 0,87 0,85 0,83 0,82 0,8 0,92 0,87 0,80 0,74 0,70 0,67 0,65 0,9 0,82 0,74 0,68 0,59 0,50 0,46 0,43 1,0 0 0 0 0 0 0 0
\n
–vidutiniai normaliniai kontaktiniai įtempiai HTS pade ;
\n
b)vidinių jėgų atstojamosios necentrinės apkrovos pagrindui atveju ir kai nėra tempimo įtempių pamato pado kontakte su HTS, kai , – pagal formulę: ,
\n
(2)čia: , , , x – tas pat kaip (1) formulėje; ep – apkrovos pridėjimo ekscentricitetas normalės HTS pado plokštumai; mk – koeficientas imamas pagal 2 lentelę.
\n
Pastaba. Įrašant į (2) formulę ep ir x reikia atkreipti dėmesį į reikšmių ženklą koordinačių ašies pradžios, imamos HTS pado centre, atžvilgiu.
\n
2 lentelė Koeficiento mk reikšmės Modeliavimo skaičius N0 0,5 1 2 4 6 8 10 Koeficientas mk 1,221 1,296 1,345 1,402 1,464 1,501 1,628 ______________ STR 2.05.14:2005 6 priedas pagrindo nuosėdžio skaičiavimas sluoksnių nuosėdžio sumavimo metodu 1. Pagrindo nuosėdis nustatomas sluoksnių nuosėdžių sumavimo metodu ir pagal šio Reglamento 139 p. Papildomi vertikalūs įtempiai grunto i-tojo sluoksnio centre imami lygūs pusei viršutinės zi-1 ir žemutinės zi sluoksnių ribų įtempių sumos.
\n
2.Papildomi vertikalūs įtempiai pagrindo gylyje zi nuo apkrovos p ir priekrovos q nustatomi pagal formulę: , čia: p – vidutinis faktinis vertikalusis slėgis į pamato pado gruntą; α1, i – koeficientas, įvertinantis papildomo gylio slėgio į gruntą pokytį ir imamas pagal 1 lentelę stačiakampio formos padui priklausomai nuo santykinio gylio ir kraštinių santykio ; apvaliai pado formai – nuo .
\n
1 lentelė Koeficiento α1, i reikšmės Apvalūs pamatai Stačiakampiai pamatai, kai kraštinių santykis , lygus 1 1,4 1,8 2,4 3,2 5 10 0,0 1,000 1,000 1,000 1,000 1,000 1,000 1,000 1,000 0,4 0,949 0,960 0,972 0,975 0,976 0,977 0,977 0,977 0,8 0,756 0,800 0,848 0,866 0,875 0,879 0,881 0,881 1,2 0,547 0,606 0,682 0,717 0,740 0,749 0,754 0,775 1,6 0,390 0,449 0,532 0,578 0,612 0,630 0,639 0,642 2,0 0,285 0,336 0,414 0,463 0,505 0,529 0,545 0,550 2,4 0,241 0,257 0,325 0,374 0,419 0,449 0,470 0,477 2,8 0,165 0,201 0,260 0,304 0,350 0,383 0,410 0,420 3,2 0,130 0,160 0,210 0,251 0,294 0,329 0,360 0,374 3,6 0,106 0,130 0,173 0,209 0,250 0,285 0,320 0,337 4,0 0,087 0,108 0,145 0,176 0,214 0,248 0,285 0,306 4,4 0,073 0,091 0,122 0,150 0,185 0,218 0256 0,280 4,8 0,062 0,077 0,105 0,130 0,161 0,192 0,230 0,258 5,2 0,052 0,066 0,091 0,112 0,141 0,170 0,208 0,239 5,6 0,046 0,058 0,079 0,099 0,124 0,152 0,189 0,223 6,0 0,040 0,051 0,070 0,087 0,110 0,136 0,172 0,208 Pastaba. Nustatant papildomus vertikaliuosius įtempius gylyje zi nuo pamato pado, praeinančio per stačiakampio pamato kampinį tašką, koeficiento α1, i reikšmės didinamos 0,25 karto. α2, i – koeficientas, nustatomas stačiakampei priekrovai pagal 1 pav., a, trikampei – pagal 1 pav., b.
\n
1 pav. Koeficiento α2, i nustatymo grafikai
\n
a)stačiakampei priekrovai, b) trikampei priekrovai 3. Priklausomai nuo užverčiamos iškasos formos priekrovą reikia aproksimuoti stačiakampe, trikampe arba trapecine epiūra. Paskutiniu atveju nuosėdis susideda iš stačiakampės ir trikampės apkrovų nustatymo. ______________ STR 2.05.14:2005 7 priedas pagrindo nuosėdžio nustatymas esant vidutiniam slėgiui po HTS pamato padu, viršijančiam skaičiuotinį grunto pasipriešinimą Pagrindo nuosėdis esant vidutiniam slėgiui p po HTS padu, viršijančiam skaičiuotinį grunto pasipriešinimą, nustatomas pagal formulę: , čia, Kp – nuosėdžio padidinimo koeficientas, skaičiuojant plastinių deformacijų sritis, nustatomas vienarūšiams gruntams suspaudžiamo sluoksnio ribose Hc, kai HTS plotis b ≤ 20 m ir , pagal grafiką (1 pav.), kitais atvejais – pagal specialiųjų tyrimų rezultatus.
\n
1 pav. Koeficiento Kp nustatymo grafikas s – nuosėdis, nustatomas pagal Reglamento 139 p. ir 6 priedą. ______________ STR 2.05.14:2005 8 priedas grunto pirminės konsolidacijos laipsnio nustatymas 1. Grunto pirminės konsolidacijos laipsnis U1 skaičiuotiniu laiko momentu nuo apkrovos nustatomas pagal 1 pav., kuriame – konsolidacijos laipsnio koeficientas (); ; t0 – apkrovos didėjimo laikas; h0 – skaičiuotinis sluoksnio storis, nustatomas pagal Reglamento 72 p.; cv – grunto konsolidacijos vertikale kryptimi koeficientas.
\n
2.Daugkartinio apkrovos pridėjimo atveju pirminės konsolidacijos laipsnis nustatomas pagal 1 pav., kai ir .
\n
1 pav. Konsolidacijos laipsnio U1 priklausomybės nuo grafikas skirtingoms reikšmėms nustatyti ______________ STR 2.05.14:2005 9 priedas gravitacinių hts su hORIZONTALIUOJU padu baigtinių horiZontaliųjų poslinkių nustatymas 1. HTS poslinkis nustatomas pagal formulę: ,
\n
(1)čia:
\n
Q – suminė horizontalioji apkrova 1 m ilgio statiniui (žr. 1 pav.); n – grunto sluoksnių skaičius poslinkio sluoksnio Hdis ribose;
\n
Ф – koeficientas, priklausantis nuo i-tojo sluoksnio pado slūgsojimo gylio hi santykio su statinio pločio puse b/2, nustatomas pagal formulę arba 2 pav.: ,
\n
(2)čia: ;
\n
Edis – poslinkio grunto sluoksnio deformacijos modulis.
\n
1 pav. HTS horizontaliųjų poslinkių nustatymo schema
\n
a)– esant vienarūšiam gruntui; b) – esant horizontaliai sluoksniuotam pagrindui;
\n
Q – horizontalioji jėga; Edis, i – poslinkio grunto sluoksnių deformacijos moduliai;
\n
Hdis – poslinkio sluoksnių skaičiuotinis storis 2 pav. Koeficiento Ф nustatymo grafikas 2. Į suminę horizontaliąją apkrovą Q reikia įvertinti visas jėgas, veikiančias HTS poslinkio kryptimi, minusuojant atramines jėgas, imamas lygias grunto slėgiui rimties būsenoje.
\n
3.Poslinkio sluoksnio grunto deformacijos modulis Edis, i imamas lygus 1,2Ei – molio gruntams ir 1,5Ei – smėlio gruntams, čia Ei – tas pat kaip 1 priede.
\n
4.Poslinkio sluoksnių skaičiuotinis storis Hdis imamas toks: ,
\n
(2)čia: Hc – pagrindo gniuždomo sluoksnio skaičiuotinis gylis pagal Reglamento 141 p. ______________ STR 2.05.14:2005 10 priedas suminio gruntinių medžiagų užtvankos nuosėdžio skaičiavimas Skaičiuojant suminį gruntinių medžiagų užtvankos nuosėdį s∑, užtvankos masyvas dalijamas į n elementarių sluoksnių. Nuosėdžio s∑ reikšmės laiko t momentui nagrinėjamoje vertikalėje nustatomos pagal formulę: , čia: i – elementaraus sluoksnio, skaičiuojant iš apačios į viršų, numeris; n – sluoksnių skaičius; ∆hi – i-tojo sluoksnio storis, ;
\n
H – užtvankos aukštis; e0, i – i-tojo sluoksnio pradinis poringumo koeficientas; et, i – i-tojo sluoksnio poringumo koeficientas laiko momentu t, nustatomas pagal kompresinę kreivę priklausomai nuo ; σef, i – efektyvūs vertikalieji įtempiai grunto skelete i-tojo sluoksnio viduryje laiko momentu t; σt, i – pilni vertikalieji įtempiai i-tojo sluoksnio viduryje laiko momentu t, imami lygūs aukščiau esančio grunto svoriui γIIh; ut, i – slėgis porose tame pačiame taške laiko momentu t, nustatomu konsolidacijos teorijos metodu; γII – grunto, įskaitant jo prisotinimą vandeniu, užtvankos savitasis sunkis; h – vertikalus atstumas nuo nagrinėjamo taško iki užtvankos masyvo vidinio kontūro arba vandens paviršiaus vandens saugykloje. ______________