Oficialūs šaltiniaie-seimas.lrs.lt · EUR-Lex
Europaius
Lietuvių
ČeštinaDeutschFrançaisEspañolPolskiItalianoNederlandsÖsterreichBelgiquePortuguêsSvenskaDanskSuomiSlovenčinaIrelandMagyarEestiLatviešuSlovenščinaHrvatskiΚύπροςMaltiRomânăΕλληνικάLuxembourgБългарски
Lietuvių

Trumpai

Šis teisės aktas yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama nustatyti vienodus principus ir taisykles, reglamentuojančias, kiek gali būti pakraunami tarptautiniais reisais plaukiojantys laivai, siekiant apsaugoti žmonių gyvybę ir turtą jūroje.

Ką jis reguliuoja

  • Laivų pakrovimo ribas tarptautiniuose reisuose.
  • Laivų apžiūras, patikrinimus ir žymėjimą krovininės vaterlinijos ženklais.
  • Tarptautinių krovininės vaterlinijos liudijimų išdavimą.
  • Išimtis ir atleidimus nuo Konvencijos nuostatų taikymo.

Kam tai rūpi

  • Valstybių vyriausybėms, kurios yra šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys.
  • Laivams, įregistruotiems šiose valstybėse, arba plaukiojantiems su jų vėliava tarptautiniais reisais.

Pagrindiniai punktai

  • Laivai, plaukiantys tarptautiniais reisais, negali išplaukti, jei jie nėra apžiūrėti, pažymėti ženklais ir neturi Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo (1966) arba išimties liudijimo.
  • Konvencija netaikoma karo laivams, trumpesniems kaip 24 metrai (79 pėdos) laivams, esamiems mažesniems kaip 150 bruto registro tonų laivams, pramoginėms ne verslui skirtoms jachtoms ir žvejybos laivams.
  • Krovininių vaterlinijų ženklai ant laivo bortų, atitinkantys metų laiką ir zoną, nė vienu atveju neturi būti panirę po vandeniu, nei išplaukiant, nei plaukiant, nei atvykus į uostą, išskyrus tam tikrus atvejus gėlame vandenyje ar išplaukiant iš upės uosto.
  • Laivų apžiūros ir patikrinimai atliekami prieš pradedant eksploatuoti (pirminė apžiūra) ir periodiškai, ne rečiau kaip kas 5 metai, taip pat kasmetiniai patikrinimai.
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas

1966 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL LAIVŲ KROVININĖS VATERLINIJOS NUSTATYMO Susitariančiosios Vyriausybės, SIEKDAMOS nustatyti vienodus principus ir taisykles dėl ribų, iki kurių, atsižvelgiant į siekį jūroje apsaugoti žmonių gyvybę ir turtą, gali būti pakraunami tarptautiniais reisais plaukiojantys laivai, MANYDAMOS, kad geriausiai šio tikslo galima pasiekti priimant konvenciją, SUSITARĖ: 1 straipsnis Bendrieji įsipareigojimai

  1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja įgyvendinti šios Konvencijos ir jos priedų, kurie yra neatskiriama šios Konvencijos dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šią Konvenciją kartu yra ir nuoroda į jos priedus.
  2. Susitariančiosios Vyriausybės imasi visų būtinų priemonių šiai Konvencijai įgyvendinti. 2 straipsnis Apibrėžtys Šioje Konvencijoje, jei specialiai nenurodyta kitaip:
  3. Taisyklės – Konvencijos priede pateiktos taisyklės.
  4. Administracija – valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, vyriausybė.
  5. Aprobuotas (-a) – tai, kas aprobuota Administracijos.
  6. Tarptautinis reisas – plaukimas jūra iš valstybės, kuriai taikoma ši Konvencija, į už jos sienų esantį uostą, arba atvirkščiai. Šioje Konvencijoje teritorija, už kurios tarptautinius santykius atsakinga viena iš Susitariančiųjų Vyriausybių, arba kurios vykdomoji valdžia priklauso Jungtinėms Tautoms, laikoma atskira šalimi.
  7. Žvejybos laivas – laivas, skirtas žvejybai ir banginių, ruonių bei jūros vėplių medžioklei arba kitokiems gyviesiems jūros ištekliams gaudyti.
  8. Naujas laivas – laivas, kurio kilis buvo pastatytas ant stapelio arba kurio statybos etapas šios Konvencijos įsigaliojimo kiekvienai iš Susitariančiųjų Vyriausybių dieną ar po jos yra panašus.
  9. Esamas laivas – laivas, kuris nėra naujas laivas.
  10. Ilgis – 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija. 3 straipsnis Bendrosios nuostatos
  11. Nė vienas laivas, kuriam taikoma ši Konvencija, negali išplaukti į tarptautinį reisą po šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, jei jis nėra pagal šios Konvencijos nuostatas apžiūrėtas, pažymėtas ženklais ir neturi išduoto Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo

(1966)arba, jei tai jam pritaikoma, Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo. 2. Tai, kas nustatyta šioje Konvencijoje, negali trukdyti Administracijai nustatyti didesnį antvandeninio borto aukštį negu pagal I priedą apskaičiuotas jo minimalus antvandeninio borto aukštis. 4 straipsnis Taikymas 1. Ši Konvencija taikoma:
  1. a)laivams, įregistruotiems valstybėse, kurių vyriausybės yra Susitariančiosios Vyriausybės;
  2. b)laivams, įregistruotiems teritorijose, kurioms šios Konvencijos galiojimas išplėstas pagal 32 straipsnio nuostatas;
  3. c)neregistruotiems laivams, plaukiojantiems su valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava. 2. Ši Konvencija taikoma laivams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais. 3. I priede nurodytos taisyklės konkrečiai skirtos taikyti naujiems laivams. 4. Esami laivai, nevisiškai atitinkantys I priedo taisyklių nuostatas arba bet kurią jų dalį, privalo atitikti bent tuos mažesnius Administracijos reikalavimus, kuriuos ji tarptautiniais reisais plaukiojantiems laivams taikė prieš įsigaliojant šiai Konvencijai; nė vienu atveju neturi būti reikalaujama padidinti šių laivų antvandeninio borto aukštį. Tam, kad esamiems laivams būtų leista bet kokiu dydžiu sumažinti antvandeninio borto aukštį, jie privalo atitikti visus šios Konvencijos reikalavimus. 5. II priede nurodytos taisyklės taikomos tiek naujiems, tiek esamiems laivams, kuriems taikoma ši Konvencija. 5 straipsnis Išimtys 1. Ši Konvencija netaikoma:
  4. a)karo laivams;
  5. b)trumpesniems kaip 24 metrų (79 pėdų) laivams;
  6. c)esamiems mažesniems kaip 150 bruto registro tonų laivams;
  7. d)pramoginėms ne verslui skirtoms jachtoms;
  8. e)žvejybos laivams. 2. Tai, kas nustatyta šioje Konvencijoje, netaikytina laivams, plaukiojantiems vien tik:
  9. a)Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose ir Šv. Lauryno upe rytų kryptimi iki loksodromos, nubrėžtos nuo Cap de Rosiers kyšulio iki West Point kyšulio Anticosti saloje, o į šiaurę nuo Anticosti salos – iki 63° vakarų ilgumos dienovidinio;
  10. b)Kaspijos jūroje;
  11. c)La Platos, Paranos ir Urugvajaus upėmis rytų kryptimi iki loksodromos, nubrėžtos nuo Punta Norte kyšulio Argentinoje iki Punta del Este kyšulio Urugvajuje. 6 straipsnis Išimtys 1. Administracija gali leisti nesilaikyti šios Konvencijos nuostatų laivams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais tarp netolimų kaimyninių dviejų ar daugiau valstybių uostų tol, kol jie plaukioja šiais reisais – jei valstybių, kuriose šie uostai yra, vyriausybės sutinka, kad dėl saugių plaukiojimo sąlygų arba reisų tarp šių uostų pobūdžio taikyti šios Konvencijos nuostatas tokiais reisais plaukiojantiems laivams būtų neracionalu arba neįgyvendinama. 2. Administracija gali taikyti išimtis dėl bet kurių šios Konvencijos nuostatų bet kuriam laivui, kuriame įdiegtos naujovės, jei šių nuostatų laikymasis galėtų rimtai sukliudyti tyrimo darbams tobulinant šias naujoves ir jas įgyvendinant tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose. Tačiau kiekvienas toks laivas privalo atitikti saugumo reikalavimus, Administracijos nuomone, pakankamus atsižvelgiant į numatomą tokio laivo paskirtį ir užtikrinančius bendrą jo saugumą bei priimtinus valstybėms, į kurias laivas užsuks. 3. Administracija, taikanti išimtis pagal šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, apie kiekvieną jų taikymo atvejį ir šio taikymo priežastis perduoda Tarpvyriausybinei jūrų konsultacinei organizacijai* (toliau – Organizacija) išsamų pranešimą, o Organizacija išplatina šį pranešimą visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti. 4. Administracija gali atleisti nuo prievolės laikytis bet kurių šių taisyklių nuostatų laivą, paprastai neplaukiojantį tarptautiniais reisais, tačiau dėl ypatingų aplinkybių turintį atlikti pavienį tarptautinį reisą, jei ji mano, jog šiam laivui taikomi saugumo reikalavimai pakankamai gerai užtikrina laivo saugumą, kai jis plaukia tokiu jam nustatytu reisu. 7 straipsnis Neįveikiamos aplinkybės (Force majeure) 1. Laivas, kuris išplaukdamas į bet kokį reisą, neprivalo laikytis šios Konvencijos nuostatų, neprivalo jų laikytis ir tada, kai jis dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių yra priverstas pakeisti jam nustatytą maršrutą. 2. Taikydama šios Konvencijos nuostatas, Susitariančioji Vyriausybė tinkamai atsižvelgia į bet kokį dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių įvykusį bet kokio laivo nukrypimą nuo maršruto arba vėlinimąsi. 8 straipsnis Atitikmenys 1. Administracija gali leisti laive įrengti bet kokius kitokius negu reikalaujama pagal šią Konvenciją įrenginius, medžiagas, priemones arba prietaisus arba jį aprūpinti kitokiais tam tikrais dalykais, jei bandymais arba kitaip ji įsitikina, jog tokie įrenginiai, medžiagos, priemonės ar prietaisai, arba kiti dalykai, kuriais laivas aprūpinamas, yra bent tokie pat veiksmingi, kaip ir tie, kuriuos įrengti reikalaujama pagal šią Konvenciją. 2. Administracija, taip leidžianti įrengti bet kokius kitokius negu reikalaujama pagal šią Konvenciją įrenginius, medžiagas, priemones arba prietaisus arba aprūpinti laivą kitokiais tam tikrais dalykais, apie tai siunčia Organizacijai išsamų pranešimą, o Organizacija šią informaciją išplatina Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti. 9 straipsnis Leidimas atlikti bandymus 1. Tai, kas nurodyta šioje Konvencijoje, negali kliudyti Administracijai išduoti laivui, kuriam taikoma ši Konvencija, ypatingus leidimus atlikti bandymus. 2. Administracija, išduodanti bet kokį tokį leidimą, siunčia Organizacijai išsamų pranešimą, o Organizacija šią informaciją išplatina Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti. 10 straipsnis Remontas, pakeitimai ir perdirbimas 1. Laivas, kuriame atliekamas remontas, pakeitimai bei perdirbimas ir kuris aprūpinamas su tuo susijusia įranga, turi ir toliau atitikti bent tuos reikalavimus, kurie šiam laivui buvo taikomi iki tol. Tokiu atveju esamas laivas reikalavimus, taikomus naujam laivui, paprastai turi atitikti tiek pat, kiek jis juos atitiko anksčiau. 2. Kapitalinio pobūdžio remontas, pakeitimai bei modifikacija ir aprūpinimas su tuo susijusia įranga turi atitikti naujam laivui taikomus reikalavimus tiek, kiek, Administracijos nuomone, tai yra racionalu ir įgyvendinama. 11 straipsnis Zonos ir rajonai 1. Laivas, kuriam taikoma ši Konvencija, turi atitikti II priede aprašytose zonose ir rajonuose šiam laivui pritaikomus reikalavimus. 2. Uostas, esantis ant dvi zonas arba rajonus skiriančios ribos, laikomas esančiu toje zonoje arba rajone, iš kurios laivas atplaukia arba į kurią jis plaukia. 12 straipsnis Panirimas 1. Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 punktuose, krovininių vaterlinijų ženklai ant laivo bortų, atitinkantys metų laiką ir zoną arba rajoną, kuriame šis laivas galėtų plaukioti, nė vienu atveju neturi būti panirę po vandeniu, nei jam išplaukiant į jūrą, nei plaukiant arba atvykus į uostą. 2. Jei laivas yra gėlame vandenyje, kurio tankis lygus vienetui, atitinkamą krovininės vaterlinijos ženklą leidžiama panardinti po vandeniu per grimzlės skirtumą gėlam vandeniui, nurodytą Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime (1966 m.). Jei vandens tankis nėra lygus vienetui, šis skirtumas apskaičiuojamas proporcingai skirtumui tarp 1,025 ir faktinio tankio. 3. Jei laivas išplaukia iš uosto, įrengto prie upės arba vidaus vandenų, leistina jį pakrauti giliau, atsižvelgiant į kuro ir kitų jam plaukiant nuo išplaukimo vietos iki jūros sunaudojamų medžiagų svorį. 13 straipsnis Apžiūra, patikrinimas ir žymėjimas Su šios Konvencijos nuostatų laikymusi ir išimčių dėl jų taikymo suteikimu susijusius laivų tikrinimą, apžiūrą ir žymėjimą atlieka Administracijos pareigūnai. Tačiau Administracija laivų tikrinimą, apžiūrą ir žymėjimą gali patikėti ir jos specialiai paskirtiems ekspertams arba pripažintoms organizacijoms. Administracija kiekvienu atveju garantuoja, kad apžiūra, patikrinimas ir žymėjimas būtų išsamūs ir veiksmingi. 14 straipsnis Pirminės ir periodiškos apžiūros ir patikrinimai 1. Atliekamos šios laivo apžiūros ir patikrinimai:
  12. a)Pirminė laivo apžiūra, kuri atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti, turi apimti išsamų jo konstrukcijos ir įrangos patikrinimą tiek, kiek laivui taikoma ši Konvencija. Ši apžiūra atliekama taip, kad užtikrintų, jog išdėstymas, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai matmenys visiškai atitinka šios Konvencijos reikalavimus.
  13. b)Periodiška apžiūra atliekama Administracijos nustatomais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kas 5 metai; ji atliekama taip, kad užtikrintų, jog konstrukcija, įranga, išdėstymas, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai matmenys visiškai atitinka šios Konvencijos reikalavimus.
  14. c)Periodiškas patikrinimas atliekamas per tris mėnesius prieš arba po kiekvienos liudijimo metinės datos tam, kad būtų užtikrinta, jog nebuvo padaryta laivo korpuso arba antstatų pakeitimų, kurie turėtų įtakos skaičiavimais nustatytai krovininės vaterlinijos vietai; jis atliekamas taip, kad būtų užtikrintas šių detalių ir įtaisų veiksmingos būklės palaikymas:
  15. i)angų apsaugos;
  16. ii)apsauginių turėklų; iii) falšborto nutekinamųjų angų;
  17. iv)priemonių patekti į įgulos patalpas. 2. Šio straipsnio 1 punkto c papunktyje nurodyti periodiški tikrinimai patvirtinami įrašu Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime
(1966)arba Tarptautiniame krovininės vaterlinijos išimties liudijime, išduotame laivui, kuriam taikoma išimtis pagal šios Konvencijos 6 straipsnio 2 punkto nuostatas. 15 straipsnis Būklės palaikymas po apžiūros Atlikus bet kurią apžiūrą pagal 14 straipsnio reikalavimus, be Administracijos leidimo negalima nieko keisti per šią apžiūrą patikrintoje konstrukcijoje, įrangoje, taip pat keisti išdėstymo, medžiagų arba struktūros elementų standartinių matmenų. 16 straipsnis Liudijimų išdavimas 1. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas
(1966)išduodamas kiekvienam pagal šią Konvenciją apžiūrėtam bei krovos vaterlinijų ženklais pažymėtam laivui.
  1. Tarptautinis krovininės linijos išimties liudijimas išduodamas kiekvienam laivui, kuriam leista taikyti išimtį pagal 6 straipsnio 2 arba 4 straipsnių sąlygas.
  2. Šiuos liudijimus išduoda Administracija arba bet kuris jos tinkamai įgaliotas asmuo ar organizacija. Kiekvienu atveju atsakomybę dėl liudijimo išdavimo prisiima Administracija.
  3. Nepaisant bet kurių kitų šios Konvencijos nuostatų, bet kuris tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas, galiojantis, kai ši Konvencija įsigalioja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, Vyriausybei, ir toliau galioja dvejus metus arba tol, kol baigsis jo galiojimo laikas – atsižvelgiant į tai, kuri šių datų būtų ankstesnė. Pasibaigus šiam laikui, laivui privaloma turėti Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą
(1969). 17 straipsnis Kitos vyriausybės išduodamas liudijimas 1. Kitos Susitariančiosios Vyriausybės prašymu Susitariančioji Vyriausybė gali įsakyti atlikti laivo apžiūrą ir įsitikinusi, jog laivas atitinka šios Konvencijos nuostatas, vadovaudamasi šia Konvencija laivui išduoda arba įgalioja išduoti Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą
(1966).
  1. Liudijimo kopija, antvandeninio borto aukščiui apskaičiuoti panaudotos apžiūros ataskaitos kopija ir skaičiavimų kopija kaip galima anksčiau nusiunčiamos liudijimą išduoti prašiusiai Vyriausybei.
  2. Tokiu būdu išduotame liudijime nurodoma, kad jis išduotas valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba plaukios, vyriausybės prašymu ir kad jis yra tiek pat veiksmingas ir turi būti taip pat pripažįstamas kaip ir pagal 16 straipsnį išduotas liudijimas.
  3. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas
(1966)neišduodamas nė vienam laivui, plaukiojančiam su valstybės, kurios vyriausybė nėra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava. 18 taisyklė Liudijimų forma
  1. Liudijimai užpildomi juos išduodančios šalies oficialia kalba arba kalbomis. Jei tam vartojama ne anglų arba prancūzų kalba, prie liudijimo pridedamas vertimas į vieną iš šių kalbų.
  2. Liudijimų formos turi atitikti III priede nurodytus pavyzdžius. Bet kuriuose išduodamuose liudijimuose ir bet kuriose patvirtintose jų kopijose tiksliai atkuriamas kiekvieno liudijimo pavyzdžio spausdintos dalies išdėstymas. 19 straipsnis Liudijimų galiojimo trukmė
  3. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas
(1966)išduodamas Administracijos nustatytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai, skaičiuojant nuo išdavimo datos.
  1. Jei atlikus 14 straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodytą apžiūrą neįmanoma laivui išduoti naujo liudijimo iki pradžioje išduoto liudijimo galiojimo termino datos, apžiūrą atliekantis asmuo arba organizacija gali ne ilgesniam kaip penkių mėnesių laikotarpiui pratęsti pirminio liudijimo galiojimą. Šis pratęsimas patvirtinamas įrašu liudijime ir leidžiamas tiktai jei nebuvo padaryta laivo konstrukcijos, įrangos, išdėstymo, pagaminimo medžiagų arba struktūros elementų standartinių matmenų pakeitimų, turinčių įtakos laivo antvandeninio borto aukščiui.
  2. Administracija panaikina Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą
(1966)bet kuriomis iš šių aplinkybių:
  1. a)jei buvo padaryta laivo korpuso arba antstatų pakeitimų, dėl kurių būtų būtina nustatyti padidintą laivo antvandeninio borto aukštį;
  2. b)jei detalės ir įtaisai, nurodyti 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje, nėra veiksmingos būklės;
  3. c)jei liudijime įrašu nepatvirtinta, jog laivas buvo patikrintas taip, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje;
  4. d)jei laivo konstrukcinis tvirtumas sumažėjęs tiek, kad laivas yra nesaugus. 4.
  5. a)Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, Administracijos išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 2 punkto sąlygas, galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Šis liudijimas atnaujinamas, patvirtinamas ir panaikinamas pagal procedūras, atitinkančias šiame straipsnyje nurodytas procedūras dėl Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo
(1966). b) Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 4 punkto sąlygas, galiojimo trukmė apribojama to vieno reiso, kuriam jis išduotas, trukme.
  1. Laivui Administracijos išduotas liudijimas netenka galios, kai laivui suteikiama teisė plaukioti su kitos valstybės vėliava. 20 straipsnis Liudijimų pripažinimas Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją išduoti liudijimai pripažįstami kitų Susitariančiųjų Vyriausybių ir visuose šios Konvencijos aprėpties dalykuose laikomi taip pat galiojančiais, kaip ir jų pačių išduoti liudijimai. 21 straipsnis Kontrolė
  2. Kai laivai, turintys pagal 16 arba 17 straipsnį išduotą liudijimą, yra kitų Susitariančiųjų Vyriausybių uostuose, juos gali tikrinti šių Susitariančiųjų Vyriausybių tinkamai įgalioti pareigūnai. Susitariančiosios Vyriausybės garantuoja, kad ši kontrolė, kiek tai pagrįsta ir įgyvendinama, bus vykdoma tam, kad būtų įsitikinta, jog laivas turi galiojantį pagal šią Konvenciją išduotą liudijimą. Jei laivas turi galiojantį Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą
(1966), ši kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar:
  1. a)laivas nėra pakrautas virš liudijime nurodytų ribų;
  2. b)laivo krovininės vaterlinijos padėtis atitinka nurodytąją liudijime;
  3. c)nebuvo padaryta tokių esminių laivo pakeitimų 19 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytuose dalykuose, dėl kurių išplaukęs į jūrą laivas akivaizdžiai keltų pavojų žmonių gyvybei. Jei laivas turi galiojantį Tarptautinį krovininės vaterlinijos išimties liudijimą, ši kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar laikomasi visų šiame liudijime nurodytų sąlygų. 2. Jei kontrolė vykdoma pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį, ji apsiriboja būtinumu užtikrinti, kad šis laivas nepaliktų uosto, kol jam nebus galima išplaukti į jūrą be pavojaus jo keleiviams ir įgulai. 3. Jei pagal šį straipsnį vykdoma kontrolė suteikia pagrindą vienu ar kitu būdu įsikišti į laivo veiklą, jį tikrinantis pareigūnas nedelsdamas raštu praneša valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, konsului arba diplomatiniam atstovui apie savo sprendimą ir apie visas aplinkybes, dėl kurių būtina įsikišti. 22 straipsnis Išskirtinės teisės Nė vienas laivas negali naudotis šios Konvencijos suteikiamomis išskirtinėmis teisėmis, jei jis neturi pagal šią Konvenciją išduoto galiojančio liudijimo. 23 straipsnis Avarijos 1. Kiekviena Administracija įsipareigoja ištirti bet kokią laivų, už kuriuos ji atsakinga ir kuriems taikomos šios Konvencijos nuostatos, avariją, jei ji mano, kad toks tyrimas galėtų padėti nustatyti, kokius pakeitimus šioje Konvencijoje būtų pageidautina padaryti. 2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė įsipareigoja teikti Organizacijai su šiais tyrimais susijusią informaciją. Jokie šiais tyrimais grindžiami Organizacijos pranešimai ar rekomendacijos neturi atskleisti laivų tapatumo arba jų valstybinio priklausomumo arba bet kokiu būdu nustatyti arba netiesiogiai nustatyti bet kurio laivo ar asmens atsakomybę. 24 straipsnis Ankstesnės sutartys ir konvencijos 1. Visos šiuo metu galiojančios kitos sutartys, konvencijos ir susitarimai dėl su krovinine vaterlinija susijusių dalykų tarp Vyriausybių – šios Konvencijos Šalių – ir toliau lieka visiškai galioti jiems nustatytą laiką:
  4. a)laivams, kuriems ši Konvencija netaikoma;
  5. b)laivams, kuriems ši Konvencija taikoma, – dėl dalykų, kurie nėra joje specialiai nurodyti. 2. Tačiau tuomet, kai tokios sutartys, konvencijos ir susitarimai prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms, viršesnės yra šios Konvencijos nuostatos. 25 straipsnis Ypatingos taisyklės, nustatomos pagal susitarimą Tais atvejais, kai visos arba kai kurios Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją tarpusavio susitarimu nustato tam tikras ypatingas taisykles, apie šias taisykles pranešama Organizacijai, kad jos būtų perduotos visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. 26 straipsnis Informacijos teikimas 1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja Organizacijai pranešti ir jai deponuoti:
  6. a)pakankamą skaičių pagal šios Konvencijos nuostatas jų išduodamų liudijimų pavyzdžių, kad jie būtų perduoti Susitariančiosioms Vyriausybėms;
  7. b)įstatymų, potvarkių, įsakymų, taisyklių ir kitų dokumentų, skelbiamų įvairiais šios Konvencijos klausimais, tekstus;
  8. c)nevyriausybinių organizacijų, įgaliotų jų vardu veikti tvarkant su krovinine vaterlinija susijusius dalykus, sąrašą, kad jis būtų perduotas Susitariančiosioms Vyriausybėms. 2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė sutinka dėti pastangas, kad jos taikomi medžiagų atsparumo normatyvai būtų prieinami bet kuriai kitai Susitariančiajai Vyriausybei, šios prašymu. 27 straipsnis Pasirašymas, priėmimas ir prisijungimas 1. Šią Konvenciją galima pasirašyti per tris mėnesius nuo 1966 m. balandžio 5 d., o vėliau prie jos bus galima prisijungti. Valstybių – Jungtinių Tautų narių, arba bet kurios iš Specializuotųjų institucijų narių, arba Tarptautinės atominės energijos agentūros narių, arba valstybių – Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto šalių vyriausybės gali tapti šios Konvencijos Šalimis:
  9. a)pasirašydamos ją be išlygos dėl priėmimo;
  10. b)pasirašydamos su išlyga dėl priėmimo ir vėliau priimdamos; arba
  11. c)prisijungdamos. 2) Priėmimo arba prisijungimo dokumentas deponuojamas Organizacijai, kuri praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms vyriausybėms apie kiekvieną naują priėmimą arba prisijungimą ir dokumentų deponavimo datą. 28 straipsnis Įsigaliojimas 1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai ją pagal 27 straipsnį yra pasirašiusios be išlygos dėl priėmimo arba deponavusios priėmimo ar prisijungimo dokumentus ne mažiau kaip septynios iš penkiolikos valstybių vyriausybės, kurių kiekviena turi ne mažesnį kaip vieno milijono bruto registro tonų laivyną. Šios Konvencijos įsigaliojimo datą Organizacija praneša visoms ją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms vyriausybėms. 2. Vyriausybėms, deponavusioms priėmimo arba prisijungimo dokumentą per šio straipsnio 1 punkte nurodytus dvylika mėnesių, priėmimas arba prisijungimas įsigalioja šios Konvencijos įsigaliojimo dieną arba praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai buvo deponuotas priėmimo arba prisijungimo dokumentas, atsižvelgiant į tai, kuri šių datų yra vėlesnė. 3. Vyriausybėms, deponavusioms šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie šios Konvencijos dokumentą po jos įsigaliojimo dienos, Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo šio dokumento deponavimo dienos. 4. Laikoma, kad po dienos, kai įvykdytos visos priemonės, kurias privaloma įvykdyti, kad įsigaliotų šios Konvencijos pakeitimas, arba kai, jei pakeitimas priimamas visais balsais, laikoma, jog gauti visi pagal 29 straipsnio 2 punkto b papunkčio sąlygas privalomi gauti priėmimo patvirtinimai, bet koks deponuotas Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentas taikomas iš dalies pakeistai Konvencijai. 29 straipsnis Pakeitimai 1. Ši Konvencija gali būti iš dalies keičiama bet kurios Susitariančiosios Vyriausybės pasiūlymu ir pagal bet kurią iš šiame straipsnyje nurodytų procedūrų. 2. Keitimas, kai priimama visais balsais:
  12. a)Susitariančiosios Vyriausybės prašymu apie bet kokį jos siūlomą šios Konvencijos pakeitimą Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad jos apsvarstytų klausimą dėl pakeitimo priėmimo visais balsais.
  13. b)Bet koks toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima visos Susitariančiosios Vyriausybės – nebent būtų susitarta dėl ankstesnės datos. Jei kuri nors Susitariančioji Vyriausybė per trejus metus nuo pirmojo Organizacijos pranešimo apie pakeitimą nepraneša Organizacijai jį priimanti arba atmetanti, laikoma, kad ji šį pakeitimą priėmė.
  14. c)Jei bet koks pasiūlytas pakeitimas nepriimamas pagal šio punkto b papunkčio sąlygas per trejus metus nuo dienos, kai Organizacija pirmą kartą pranešė apie jį visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, jis laikomas atmestu. 3. Keitimas po apsvarstymo pačioje Organizacijoje:
  15. a)Susitariančiosios Vyriausybės prašymu bet koks jos siūlomas šios Konvencijos pakeitimas svarstomas Organizacijoje. Jei šis pakeitimas priimamas Organizacijos Jūrų saugumo komitete dviejų trečdalių dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų balsų dauguma, apie jį ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki pateikimo jį svarstyti Organizacijos Asamblėjoje pranešama visoms valstybėms – Organizacijos narėms ir visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.
  16. b)Pakeitimą priėmus Asamblėjoje dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių balsų dauguma, Organizacija apie šį pakeitimą praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad šios jį priimtų.
  17. c)Toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių. Jis įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms išskyrus tas iš jų, kurios šiam pakeitimui dar neįsigaliojus pareikštų jo nepriimančios.
  18. d)Priimant pakeitimą, Asamblėja dviejų trečdalių joje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų, tarp jų esant ne mažiau kaip dviejų trečdalių vyriausybių, kurios yra atstovaujamos Jūrų saugumo komitete ir dalyvauja bei balsuoja Asamblėjoje, balsų dauguma gali pasiūlyti priimti nutarimą šį pakeitimą esant tokios svarbos, jog bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, kuri pateikia pareiškimą pagal c papunkčio sąlygas ir nepriima šio pakeitimo per dvyliką mėnesių nuo jo įsigaliojimo, pasibaigus šiam laikotarpiui nustoja buvusi šios Konvencijos Šalimi. Prieš tai šis Asamblėjos nutarimas turi būti priimtas dviejų trečdalių šios Konvencijos Susitariančiųjų Vyriausybių.
  19. e)Tai, kas nurodyta šiame punkte, negali sukliudyti Susitariančiajai Vyriausybei, pirma pasiūliusiai iš dalies keisti šią Konvenciją pagal šio punkto sąlygas, bet kuriuo metu imtis jos nuomone tinkamų alternatyvių veiksmų pagal šio straipsnio 2 arba 4 punktų sąlygas. 4. Konferencijos patvirtinami pakeitimai:
  20. a)Susitariančiosios Vyriausybės, kuriai pritaria ne mažiau kaip vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Vyriausybių, prašymu Organizacija sušaukia vyriausybių konferenciją šios Konvencijos pakeitimams apsvarstyti.
  21. b)Apie kiekvieną tokioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Vyriausybių dviejų trečdalių balsų dauguma priimtą pakeitimą Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms tam, kad jos jį priimtų arba jo nepriimtų.
  22. c)Šis pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių. Jis įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, išskyrus tas iš jų, kurios šiam pakeitimui dar neįsigaliojus pareikštų jo nepriimančios.
  23. d)Priimant pakeitimą, konferencija dviejų trečdalių joje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų balsų dauguma gali pasiūlyti priimti nutarimo pakeitimą esant tokios svarbos, jog bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, kuri pateikia pareiškimą pagal c papunkčio sąlygas ir nepriima šio pakeitimo per dvyliką mėnesių nuo jo įsigaliojimo, pasibaigus šiam laikotarpiui nustoja buvusi šios Konvencijos Šalimi. 5. Bet kurie pagal šio straipsnio sąlygas padaryti su laivo konstrukcija susiję šios Konvencijos pakeitimai galioja vien laivams, kurių kilis pastatomas ant stapelio arba kurių statybos etapas yra panašus šio pakeitimo įsigaliojimo dieną ar po jos. 6. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie visus pagal šio straipsnio nuostatas įsigaliojusius pakeitimus ir kiekvieno iš jų įsigaliojimo datą. 7. Bet koks pareiškimas dėl pakeitimo priėmimo ar nepriėmimo pagal šio straipsnio sąlygas pateikiamas raštu Organizacijai, o ši praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie kiekvieną tokį gautą dokumentą ir jo gavimo datą. 30 straipsnis Denonsavimas 1. Bet kuri Susitariančioji Vyriausybė gali denonsuoti šią Konvenciją bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo šiai Susitariančiajai Vyriausybei dienos. 2. Denonsuojama rašytiniu pranešimu, adresuotu Organizacijai, o ši apie kiekvieną tokį pranešimą ir apie jo gavimo datą praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. 3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams po to, kai Organizacija gauna denonsavimo pranešimą arba po tokio ilgesnio laiko, koks jame nurodytas. 31 straipsnis Laikinas veikimo sustabdymas 1. Vykstant karo veiksmams arba kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis įtakos valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, gyvybiniams interesams, ši vyriausybė gali laikinai sustabdyti visų šios Konvencijos nuostatų arba bet kurios jų dalies veikimą. Konvencijos veikimą laikinai sustabdanti vyriausybė apie bet kokį tokį sustabdymą nedelsdama praneša Organizacijai. 2. Toks laikinas veikimo sustabdymas neatima iš kitų Susitariančiųjų Vyriausybių bet kokių kontrolės pagal šią Konvenciją teisių jų uostuose esančių Konvencijos veikimą sustabdžiusios vyriausybės laivų atžvilgiu. 3. Konvencijos veikimą laikinai sustabdžiusi vyriausybė gali bet kuriuo metu tokį sustabdymą atšaukti; apie tokį atšaukimą ji nedelsdama praneša Organizacijai. 4. Organizacija apie bet kokį šios Konvencijos veikimo sustabdymą arba sustabdymo atšaukimą praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. 32 straipsnis Teritorijos 1.
  24. a)Jungtinės Tautos – tais atvejais, kai jos valdo teritoriją – arba bet kuri už tos teritorijos tarptautinius ryšius atsakinga Susitariančioji Vyriausybė, siekdamos išplėsti šios Konvencijos galiojimą tokiai teritorijai, kaip galima greičiau konsultuojasi su šia teritorija arba imasi kitokių atitinkamų priemonių ir gali bet kuriuo metu pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog šios Konvencijos galiojimas išplečiamas šiai teritorijai.
  25. b)Šios Konvencijos galiojimas pranešime įvardytai teritorijai išplečiamas nuo pranešimo gavimo dienos arba nuo kitos šiame pranešime nurodytos datos. 2.
  26. a)Jungtinės Tautos arba bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, pagal šio straipsnio 1 punkto a papunkčio sąlygas pareiškusios apie Konvencijos galiojimo išplėtimą teritorijai, gali bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo dienos, kai Konvencijos galiojimas taip išplečiamas bet kuriai teritorijai, pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog ši Konvencija nustoja galiojusi bet kuriai pranešime įvardytai teritorijai.
  27. b)Ši Konvencija nustos galioti bet kuriai tokiame pranešime minimai teritorijai praėjus vieniems metams arba kitam šiame pranešime nurodytam laikotarpiui nuo dienos, kada Organizacija jį gavo. 3. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie šios Konvencijos galiojimo išplėtimą bet kurioms teritorijoms pagal šio straipsnio 1 punkto sąlygas ir apie bet kurio tokio išplėtimo galiojimo baigtį pagal 2 punkto nuostatas, kiekvienu atveju nurodydama datą, nuo kurios šios Konvencijos galiojimas taip išplečiamas arba nutraukiamas. 33 straipsnis Registravimas 1. Ši Konvencija deponuojama Organizacijai, o jos Generalinis Sekretorius patvirtintas jos kopijas siunčia visoms Konvenciją pasirašiusioms Vyriausybėms ir visoms prie šios Konvencijoms prisijungusioms vyriausybėms. 2. Iškart po Konvencijos įsigaliojimo Organizacija įregistruoja jos tekstą pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. 34 straipsnis Kalbos Ši Konvencija sudaryta vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis; abu tekstai autentiški. Parengiami ir kartu su pasirašytu originalu deponuojami oficialūs vertimai į ispanų ir rusų kalbas. TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.* PRIIMTA 1966 metų balandžio penktą dieną Londone. ______________ I PRIEDAS TAISYKLĖS KROVININĖMS VATERLINIJOMS NUSTATYTI I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS Pagal šias taisykles laikoma, kad kroviniai, balastas ir t. t. yra tokio pobūdžio ir taip sukrauti bei išdėstyti, kad užtikrintų laivo stovumą ir leistų išvengti jo konstrukcijų perkrovimo. Taip pat laikoma, kad šios taisyklės atitinka esamus tarptautinius reikalavimus dėl laivų stovumo arba skirstymo į skyrius. 1 taisyklė Korpuso atsparumas Administracija privalo įsitikinti, jog bendras korpuso konstrukcinis atsparumas yra pakankamas atsižvelgiant į laivo grimzlę, atitinkančią jam nustatytą antvandeninio borto aukštį. Laivus, pastatytus ir prižiūrimus pagal Administracijos pripažintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus, leidžiama laikyti pakankamai atspariais. 2 taisyklė Taikymas 1. Laivams su mechaninėmis varymo priemonėmis arba lichteriams, baržoms ar kitiems laivams be savarankiškų varymo priemonių antvandeninio borto aukštis nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 1–40 straipsnių nuostatose. 2. Laivams, denyje vežantiems medienos krovinius, be šios taisyklės 1 punkte nurodyto antvandeninio borto aukščio, leidžiama nustatyti medienos krovinių antvandeninio borto aukštį, kaip nurodyta šio priedo 41–45 straipsnių nuostatose. 3. Laivams, suprojektuotiems plaukti su burėmis, nesvarbu, ar jos būtų vienintelė jų varymo priemonė, ar tik pagalbinė, antvandeninio borto aukštis nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 1–40 straipsnių nuostatose. Gali būti pareikalauta, kad jie turėtų ir aukštesnį, Administracijos nustatytą antvandeninį bortą. 4. Mediniams ar medžio ir plieno konstrukcijos arba pastatytiems iš kitokių Administracijos leidžiamų naudoti medžiagų laivams, arba laivams, kuriems dėl jų konstrukcinių savybių taikyti šio priedo nuostatas būtų nepagrįsta arba praktiškai neįgyvendinama, antvandeninio borto aukštį nustato Administracija. 5. Šio priedo 10–26 taisyklės taikomos kiekvienam iš laivų, kuriems nustatytas minimalus antvandeninio borto aukštis. Šiuos reikalavimus gali būti leidžiama sumažinti laivui, kuriam nustatytas aukštesnis už minimalų antvandeninis bortas, jei Administraciją patenkina laive užtikrinamos saugumo sąlygos. 3 taisyklė Prieduose vartojamų sąvokų apibrėžtys 1. Ilgis. Ilgiu (L) laikoma 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija. 2. Statmenys. Laikoma, kad laivapriekio ir laivagalio statmenys yra ilgio (L) laivapriekio ir laivagalio galuose. Laivapriekio statmuo sutampa su forštevenio priekiu toje vaterlinijoje, kurioje šis ilgis matuojamas. 3. Midelyje. Midelis yra per ilgio (L) vidurį. 4. Plotis. Jei specialiai nenurodyta kitaip, plotis (B) yra didžiausias midelyje išmatuotas laivo plotis tarp teorinio španto linijų, jei laivas turi metalo apkalą, ir tarp laivo korpuso išorės paviršių, jei šis korpusas pagamintas iš bet kokios kitos medžiagos. 5. Teorinis borto aukštis
  28. a)Teorinis borto aukštis – atstumas, vertikaliai išmatuotas laivo borte nuo kilio viršaus iki antvandeninio borto denio bimso viršaus prie laivo borto. Mediniuose bei medžio ir plieno konstrukcijos laivuose šis atstumas matuojamas nuo kilio išdrožos apkalai įleisti apatinio krašto. Jei midelio pjūvyje laivo korpuso apačia įdubusi, arba jei joje pritvirtintos storos apkalos juostos, šis atstumas matuojamas nuo tos vietos, kurioje laivo dugno plokštuma, pratęsta korpuso vidurio link, kertasi su kilio šonu.
  29. b)Laivuose, kuriuose viršutinės borto briaunos suapvalintos, teorinis borto aukštis matuojamas iki teorinių denio ir bortų linijų kirtimosi taško, jas pratęsus taip, tartum viršutinė borto briauna būtų suprojektuota be suapvalinimo.
  30. c)Jei antvandeninio borto denis yra laiptuotas ir paaukštintoji denio dalis nusitęsusi virš taško, kuriame turi būti nustatytas teorinis laivo borto aukštis, šis teorinis borto aukštis matuojamas iki santykinės linijos, kuri nuo žemesnės denio dalies tęsiasi linija, lygiagrečia su paaukštintąja denio dalimi. 6. Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti (D)
  31. a)Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti yra teorinis borto aukštis midelyje plius antvandeninio denio stringerio plokštės (jei jos esama) storis plius, jei atviro antvandeninio borto denis turi apdangą, T(L–S)/L; čia: T – vidutinis atviro antvandeninio borto denio apdangos ne prie denio angų storis, o S – bendras antstatų ilgis pagal jo apibrėžtį šios taisyklės 10 punkto d papunktyje.
  32. b)Laive, kurio viršutinės borto briaunos suapvalintos didesniu negu 4 proc. pločio (B) spinduliu arba kurio bortai jų viršutinėje dalyje yra neįprastos formos, borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti yra lygus laivo, kuris midelio pjūvyje turi viršvandeninę korpuso dalį su vertikaliais bortais ir kurio kontūras plačiausioje vietoje atitinka faktinį kontūrą, o viršvandeninės dalies pjūvio plotas yra lygus faktiniam plotui. 7. Vandentalpos koeficientas. Vandentalpos koeficientas (Cb) apskaičiuojamas pagal formulę: Cb = Ñ/(L * B * d1) čia: Ñ laivui su metaliniu korpusu – jo teorinės vandentalpos tūris be kyšulių, o laivui su iš kitokių medžiagų pagamintu korpusu –jo vandentalpos tūris iki korpuso išorės paviršiaus, abiem atvejais skaičiuojant pagal teorinę grimzlę d1; d1 čia lygi 85 proc. mažiausios laivo teorinės grimzlės. 8. Antvandeninio borto aukštis. Laivui nustatytas antvandeninio borto aukštis yra midelyje vertikaliai išmatuotas atstumas nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto iki atitinkamos krovininės vaterlinijos ženklo viršutinio krašto. 9. Antvandeninio borto denis. Paprastai antvandeninio borto denis yra pats aukščiausias vientisas ir atmosferos sąlygų poveikiui bei bangavimui atviras denis, turintis nuolatines priemones uždaryti visoms neapsaugotoje jo dalyje įrengtoms angoms, žemiau kurio visos laivo bortuose įrengtos angos turi nuolatines priemones joms uždaryti taip, kad būtų nepralaidžios vandeniui. Jei laivo antvandeninio borto denis nėra vientisas, antvandeninio borto deniu laikoma atviro denio žemiausia linija ir jos pratęsimas lygiagrečiai su viršutine denio dalimi. Laivo savininkui pageidaujant ir Administracijai sutikus, kaip antvandeninio borto denis laivui gali būti nustatytas kuris nors žemesnis denis, jei jis yra vientisas, laivapriekio ir laivagalio kryptimis nepertraukiamai įrengtas bent tarp mechanizmų patalpos ir laivo galinių skyrių pertvarų ir nepertraukiamai įrengtas skersai laivo. Jei šis žemesnis denis laiptuotas, antvandeninio borto deniu laikoma šio denio žemiausia linija ir su jo viršutine dalimi lygiagretus šios linijos tęsinys. Jei kuris nors žemesnis laivo denis jam nustatomas kaip antvandeninio borto denis, virš antvandeninio borto denio iškilusi korpuso dalis dalykuose, susijusiuose su antvandeninio borto aukščio nustatymo sąlygų taikymu ir jo apskaičiavimu, laikoma antstatu. Antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas atsižvelgiant būtent į šį denį. 10. Antstatas
  33. a)Antstatas yra deniu dengtas statinys, įrengtas antvandeninio borto denyje nuo vieno laivo borto iki kito arba taip, kad jo šono apkala nėra atitraukta nuo laivo borto apkalos laivo vidurio link daugiau kaip per 4 proc. laivo pločio (B).
  34. b)Atidalytas antstatas yra antstatas, kuriame:
  35. i)įrengtos patikimos konstrukcijos jį atidalijančios pertvaros;
  36. ii)šiose pertvarose įrengtos įeinamosios angos (jei tokių yra) ir yra 12 taisyklės nuostatas atitinkančios durys; iii) visos kitos jo šonuose arba galuose įrengtos durys turi patikimas priemones joms uždaryti, kad nepraleistų vandens. Tiltelis arba jutas nelaikomi atidalytais, nebent bet kurioje paties aukščiausio vientiso aplinkai atviro denio vietoje arba dar aukščiau būtų įrengtas alternatyvus įėjimas įgulai pasiekti juose išdėstytas mechanizmų ir kitas tarnybines patalpas, kuris visada prieinamas tada, kai uždarytos pertvarose įrengtos angos.
  37. c)Antstato aukštis yra mažiausias vertikaliai borte išmatuotas atstumas nuo antstatą dengiančio denio bimsų viršaus iki antvandeninio borto denio bimsų viršaus.
  38. d)Antstato ilgis (S) yra vidutinis tos jo dalies ilgis, kuri neviršija ilgio (L). 11. Lygiadenis laivas – laivas, kurio antvandeninio borto denyje nėra jokių antstatų. 12. Atsparus blogam orui – laivas, į kurį bet kokiomis jūros sąlygomis vanduo neprasiskverbia į vidų. 4 taisyklė Denio linijos ženklas Denio linijos ženklas – tai 300 mm (12 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio horizontali juosta. Ji turi būti pažymėta laivo midelyje abiejuose jo bortuose, o jos viršutinis kraštas paprastai eina per tašką, kuriame antvandeninio borto denio viršutinio paviršiaus pratęsimas į laivo išorę kertasi su korpuso apkalos išorės paviršiumi (kaip parodyta 1 pav.), atsižvelgiant ir į tai, kad denio linija gali būti paženklinama ir jos vietą susiejant su kitu fiksuotu laivo tašku, su sąlyga, kad atitinkamai būtų koreguojamas ir antvandeninio borto aukštis. Visais atvejais taškas, su kuriuo susietas denio linijos ženklas, ir antvandeninio borto identifikavimas nurodomi Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime
(1966). 1 pav. Denio linijos ženklas 5 taisyklė Krovininės vaterlinijos ženklas Krovininės vaterlinijos ženklas – tai 300 mm (12 colių) išorinio skersmens ir 25 mm (1 colio) pločio žiedas, perkirstas horizontalia 450 mm (18 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juosta, kurios viršutinis kraštas eina per žiedo centrą. Šis centras turi būti pažymėtas midelyje per atstumą, lygų laivui nustatytam vasaros antvandeninio borto aukščiui, vertikaliai išmatuotą nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto (kaip parodyta 2 pav.). 6 taisyklė Linijų ženklai, susiję su krovininės linijos ženklu 1. Pagal šias taisykles nustatytas krovinines vaterlinijas žymintys ženklai susideda iš horizontalios 230 mm (9 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juostos, stačiu kampu iš laivapriekio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm (1 colio) pločio juosta, pažymėta per 540 mm (21 colio) atstumą laivapriekio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 2 pav.). 2 pav. Krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai 2. Taikomos šios krovininės vaterlinijos:
  1. a)Vasaros krovininė vaterlinija, kurią žymi žiedą per vidurį kertančios juostos, taip pat V raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.
  2. b)Žiemos krovininė vaterlinija, kurią žymi Ž raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.
  3. c)Žiemos Šiaurės Atlante krovininė vaterlinija, kurią žymi ŽŠA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
  4. d)Atogrąžų krovininė vaterlinija, kurią žymi A raide paženklintos juostos viršutinis kraštas.
  5. e)Vasaros krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi G raide paženklintos juostos viršutinis kraštas. Vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ženklas su vertikalia juosta jungiasi iš laivagalio pusės. Vertikalus atstumas tarp vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir vasaros krovininės vaterlinijos yra lygus leidžiamam antvandeninio borto aukščio sumažinimui, kai laivas kraunamas gėlame vandenyje pagal kitas krovinines vaterlinijas.
  6. f)Atogrąžų krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi AG raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. 3. Jei pagal šias taisykles laivui nustatomas medienos krovinių antvandeninio borto aukštis, paprastąsias krovinines vaterlinijas žymintys ženklai papildomi medienos krovinių krovininių vaterlinijų ženklais. Šie ženklai yra horizontalios 230 mm (9 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juostos, stačiu kampu iš laivagalio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm (1 colio) pločio juosta, pažymėta per 540 mm (21 colio) atstumą laivagalio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 3 pav.). 3 pav. Medienos krovinių krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai 4. Taikomos šios medienos krovinių krovininės vaterlinijos:
  7. a)Medienos krovinių vasaros krovininė vaterlinija, kurią žymi MV raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
  8. b)Medienos krovinių žiemos krovininė vaterlinija, kurią žymi MŽ raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
  9. c)Medienos krovinių žiemos Šiaurės Atlante krovininė vaterlinija, kurią žymi MŽŠA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
  10. d)Medienos krovinių atogrąžų krovininė vaterlinija, kurią žymi MA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas.
  11. e)Medienos krovinių vasaros krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi MG raide paženklintos juostos viršutinis kraštas; ši juosta su vertikalia juosta jungiasi iš laivapriekio pusės. Vertikalus atstumas tarp medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos yra lygus leidžiamam sumažintam antvandeninio borto aukščiui ir kai laivas kraunamas gėlame vandenyje pagal kitas medienos krovinių krovinines vaterlinijas.
  12. f)Medienos krovinių atogrąžų krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi MAG raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. 5. Jei dėl laivo savybių arba jo eksploatacijos pobūdžio ar plaukiojimo apribojimų negalima taikyti bet kurios iš sezoninių vaterlinijų, jų ženklų galima nežymėti. 6. Jei laivui nustatomas aukštesnis už minimalų antvandeninio laivo bortas ir dėl to krovininė vaterlinija pažymima ten, kur žymima pati žemiausia pagal šią Konvenciją mažiausiam antvandeninio borto aukščiui nustatyta sezoninė vaterlinija arba dar žemiau, privaloma pažymėti tik gėlo vandens krovininę vaterliniją. 7. Burinius laivus privaloma žymėti tiktai krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir žiemos Šiaurės Atlante krovininės vaterlinijos ženklais (kaip parodyta 4 pav.). 4 pav. Burinių laivų krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai 8. Jei žiemos Šiaurės Atlante krovininės vaterlinijos ženklas prie tos pačios vertikalios juostos sutampa su žiemos krovininės vaterlinijos ženklu, ši vaterlinija paženklinama Ž raide. 9. Papildomos krovininės vaterlinijos, nustatytos pagal kitų galiojančių tarptautinių konvencijų reikalavimus, gali būti pažymėtos prie 1 punkte nurodytos vertikalios juostos, statmenai jai ir nukreiptos laivagalio link. 7 taisyklė Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas gali būti pažymėtas kartu su krovininės vaterlinijos žiedu virš juostos, kertančios šį žiedą per vidurį, arba aukščiau šio žiedo ar po juo. Šį ženklą turi sudaryti ne daugiau kaip keturios įstaigos pavadinimą identifikuojančios pradinės raidės, kiekviena apytiksliai 115 mm (4 1/2 colio) aukščio ir 75 mm (3 colių) pločio. 8 taisyklė Žymėjimo detalės Žiedas, vaterlinijų ženklai ir raidės tamsiame fone nudažomos baltai arba geltonai, arba, šviesiame fone, juodai. Jie taip pat turi būti pažymėti laivo bortuose patvariu, Administracijos reikalavimus atitinkančiu būdu. Šie ženklai turi aiškiai matytis, ir prireikus reikia imtis specialių priemonių tam užtikrinti. 9 taisyklė Ženklų patvirtinimas Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas negali būti laivui išduotas tol, kol pareigūnas arba apžiūros ekspertas, veikiantys pagal Konvencijos 13 straipsnio nuostatas, nepatvirtins, kad ženklai laivo bortuose pažymėti taisyklingai ir patvariu būdu. II SKYRIUS SĄLYGOS ANTVANDENINIO BORTO AUKŠČIUI NUSTATYTI 10 taisyklė Kapitonui skirta informacija 1. Kiekvieno naujo laivo kapitonui pateikiama pakankamai išsami patvirtintos formos informacija, leidžianti jam tvarkyti laivo krovimo ir balasto operacijas taip, kad nebūtų leista susidaryti bet kokioms nepriimtinoms laivo konstrukcijos perkrovoms; tačiau neprivaloma šį reikalavimą taikyti bet kokiam konkrečiam laivo ilgiui, konstrukcijai arba tipui, jei Administracija nemano, kad tai būtina. 2. Kiekvienam naujo laivo kapitonui, kuris dar nėra aprūpintas informacija dėl laivo stovumo pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas, vadovautis pateikiama pakankamai išsami patvirtintos formos informacija apie laivo stovumą įvairiomis jo darbo sąlygomis; Administracijai perduodama šios informacijos kopija. 11 taisyklė Galinės antstato pertvaros Pertvaros neapsaugotuose atidalytų antstatų galuose turi būti pakankamai atsparios konstrukcijos ir atitikti Administracijos reikalavimus. 12 taisyklė Durys 1. Visos atidalytų antstatų galinėse pertvarose įtaisytos įeinamosios angos privalo turėti duris iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, tvirtai ir patvariai pritvirtintas prie pertvaros, įrėmintas staktų, sustandintas ir įrengtas taip, kad visa ši konstrukcija atsparumu prilygtų pertvarai be angų ir uždarius būtų nepralaidi vandeniui. Priemonės šioms durims užsandarinti, kad nepraleistų vandens, turi susidėti iš tarpiklių ir užveržimo įtaisų arba kitokių lygiaverčio poveikio priemonių; jos turi būti patvariai pritvirtintos prie pertvarų arba prie pačių durų, o durys turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima atidaryti iš abiejų pertvaros pusių. 2. Jei šiose taisyklėse nenurodyta kitaip, atidalytų antstatų galinėse pertvarose įrengtų įeinamųjų angų slenksčių aukštis turi būti bent 380 mm (15 colių) virš denio. 13 taisyklė Liukų, tarpdurių ir vėdinimo angų įrengimo padėtys Pagal šią taisyklę nustatomos dvi liukų, tarpdurių ir vėdinimo angų padėtys: 1 padėtis – ant neapsaugotų antvandeninio borto denio bei paaukštinto laivagalio denio ir ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivapriekio link nuo taško, esančio per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens. 2 padėtis – ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivagalio link per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens. 14 taisyklė Krovinių liukai ir kiti liukai 1. 1 ir 2 padėtyse įrengtų krovinių ir kitų liukų konstrukcija ir nepralaidumą vandeniui užtikrinančios priemonės turi atitikti bent šio priedo 15 ir 16 taisyklių nuostatas. 2. Aukščiau antstatų denio esančiuose deniuose įrengtų neapsaugotų liukų komingsai ir dangčiai turi atitikti Administracijos reikalavimus. 15 taisyklė Liukai, uždaromi kilnojamaisiais dangčiais ir užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti Liukų komingsai 1. Liukų, uždaromų kilnojamaisiais dangčiais, kurie užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti, komingsai turi būti tvirtos konstrukcijos, o jų aukštis virš denio turi būti bent: 600 mm (23 1/2 colio), esančių 1 padėtyje; 450 mm (17 1/2 colio), esančių 2 padėtyje Liukų dangčiai 2. Bet kuris paviršius, ant kurio laikosi liuko dangčiai, turi būti bent 65 mm (2 1/2 colio) pločio. 3. Jei dangčiai pagaminti iš medžio, jų storis tarp apdirbtų paviršių turi būti bent 60 mm (23/8 colio), o jais uždaromas plotis neturi būti didesnis kaip 1,5 m (4,9 pėdos). 4. Jei dangčiai pagaminti iš mažaanglio plieno, liukų, įrengtų 1 padėtyje, atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/kv. pėdai) apkrovai, o 2 padėtyje įrengtų liukų – ne mažesnei kaip 1,3 t/kv. m (266 svarų/ kv. pėdai); taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 4,25 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0028 dangčiais uždaromo pločio. 5. 24 m (79 pėdų) ilgio laivų 1 padėtyje įrengtiems liukams apskaičiuoti priimtą apkrovos dydį galima sumažinti iki 1 t/kv. m (205 svarų/kv. pėdai), o 100 m (328 pėdų) ilgio laivams jis turi būti ne mažesnis kaip 1,75 t/kv. m (358 svarai/kv. pėdai). 2 padėtyje įrengtiems liukams ši apkrova gali būti sumažinta atitinkamai iki 0,75 t/kv. m (154 svarų/kv. pėdai) ir 1,30 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai). Tarpinių ilgių laivams apkrova visais atvejais nustatoma linijine interpoliacija. Kilnojamieji bimsai 6. Jei liukų dangčius laikantys kilnojamieji bimsai pagaminti iš mažaanglio plieno, jų atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/kv. pėdai) apkrovai 1 padėtyje įrengtiems liukams ir ne mažesnei kaip 1,30 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai) apkrovai 2 padėtyje įrengtiems liukams, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 5 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0044 bimsais uždaromo pločio. Pontonų tipo dangčiai 7. Jei vietoj kilnojamųjų bimsų su dangčiais naudojamasi iš mažaanglio plieno pagamintais pontonų tipo dangčiais, jų atsparumas apskaičiuojamas pagal 16 taisyklės 2–4 punktų nuostatas, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,47 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Šie dangčiai turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0022 dangčiais uždaromo pločio. Mažaanglio plieno plokštės, sudarančios šių dangčių viršų, negali būti plonesnės negu 1 proc. atstumo tarp standumo briaunų arba plonesnės negu 6 mm (0,24 colio), jei šis dydis didesnis. Ilgesniems kaip 100 m (328 pėdų) laivams taikomi šios taisyklės 5 punkto reikalavimai. 8. Dangčiai, pagaminti ne iš mažaanglio plieno, atsparumu ir standumu turi prilygti dangčiams iš mažaanglio plieno ir atitikti Administracijos reikalavimus. Atramos ir lizdai 9. Kilnojamiesiems bimsams įrengtos atramos ir lizdai turi būti tvirtos konstrukcijos ir leisti bimsus patikimai įdėti ir pritvirtinti. Jei naudojamasi ridinamojo tipo bimsais, turi būti įrengtos priemonės, užtikrinančios, kad uždarius liuką bimsai liktų savo vietose. Laikikliai 10. Brezentą tvirtinančių juostų laikikliai turi atitikti pakalų smailėjimo kampą. Jie turi būti bent 65 mm (2 1/2 colio) pločio ir išdėstomi ne didesniu kaip 600 mm (23 1/2 colio) atstumu tarp jų centrų; prie kiekvieno liuko šono arba galo šie laikikliai įtaisomi ne toliau kaip per 150 mm (6 colių) nuo liuko kampų. Juostos ir pakalos 11. Brezentą tvirtinančios juostos ir pakalos turi būti patikimos ir geros būklės. Pakalos turi būti iš tvirto medžio arba kitokios lygiavertės medžiagos. Jos turi smailėti ne didesniu kaip 1:6 santykiu ir smaigaliuose būti ne plonesnės kaip 13 mm (1/2 colio). Brezento apdangalai 12. Kiekvienam 1 arba 2 padėtyse įrengtam liukui turi būti skirtas bent dviejų sluoksnių geros būklės brezento apdangalas. Šie apdangalai turi būti neperšlampami ir pakankamai tvirti. Medžiaga, iš kurios jie pagaminti, turi būti bent patvirtinto standartinio svorio bei kokybės. Liukų dangčių sutvirtinimas 13. Visi 1 arba 2 padėtyse įrengti liukai aprūpinami iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintomis juostomis, skirtomis patikimai ir savarankiškai iš viršaus priveržti kiekvieną liuko dangčio sekciją, kai brezento apdangalai sutvirtinti. Ilgesni kaip 1,5 m (4,9 pėdų) liukų dangčiai sutvirtinami bent dviem tokiais sutvirtinimo įtaisais. 16 taisyklė Liukai, uždaromi vandeniui nepralaidžiais dangčiais iš plieno arba kitokių lygiaverčių medžiagų, su tarpikliais ir užveržimo įtaisais Liukų komingsai 1. Visų 1 ir 2 padėtyse įrengtų liukų komingsai su iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintais vandeniui nepralaidžiais liukų dangčiais, turinčiais tarpiklius ir užveržimo įtaisus, turi atitikti 15 taisyklės 1 punkto nuostatas. Šių komingsų aukštis gali būti sumažintas arba galima jų visai neįrengti, jei Administracija mano, kad laivo saugumas dėl to nesumažės bet kokiomis jūros bangavimo sąlygomis. Jei komingsai įrengiami, jie turi būti tvirtos konstrukcijos. Atmosferos poveikiui bei bangavimui atsparūs dangčiai 2. Jei atmosferos poveikiui ir bangavimui atsparūs dangčiai pagaminti iš mažaanglio plieno, liukų, įrengtų 1 padėtyje, atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/ kv. pėdai) apkrovai, o 2 padėtyje įrengtų liukų – ne mažesnei kaip 1,3 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai); taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 4,25 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0028 dangčiais uždaromo pločio. Mažaanglio plieno plokštės, sudarančios šių dangčių viršų, negali būti plonesnės negu 1 proc. atstumo tarp standumo briaunų arba plonesnės negu 6 mm (0,24 colio), jei šis dydis didesnis. Trumpesniems kaip 100 m (328 pėdų) laivams taikomos 15 taisyklės 5 punkto nuostatos. 3. Dangčiai, pagaminti ne iš mažaanglio plieno, atsparumu ir standumu turi prilygti dangčiams iš mažaanglio plieno ir atitikti Administracijos reikalavimus. Priemonės atsparumui atmosferos poveikiui ir bangavimui užtikrinti 4. Priemonės, skirtos užtikrinti ir palaikyti atsparumą atmosferos poveikiui ir bangavimui, turi atitikti Administracijos reikalavimus. Turi būti užtikrinta, kad nepralaidumą įmanoma palaikyti bet kokiomis jūros bangavimo sąlygomis; tam per pirminę apžiūrą privaloma dangčius išbandyti ir užtikrinti jų nepralaidumą, taip pat galima pareikalauti atlikti šiuos bandymus ir per apžiūras dėl liudijimų atnaujinimo bei kasmetines apžiūras. 17 taisyklė Mechanizmų patalpų angos 1. 1 arba 2 padėtyje įrengtos mechanizmų patalpų angos tinkamai įrėminamos ir patikimai įtaisomos plieninėse pakankamo tvirtumo staktose, o jei šios staktos nėra apsaugotos kitų konstrukcijų, jų tvirtumui užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiose staktose įrengtoms įeinamosioms angoms įtaisomos 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančios durys, kurių slenksčiai 1 padėtyje turi būti bent 600 mm (23 1/2 colio) aukščio nuo denio, o 2 padėtyje bent 380 mm (15 colių) aukščio nuo denio. Kitokioms šiose staktose įrengiamoms angoms įtaisomi lygiaverčiai dangčiai, patvariai pritvirtinti reikiamose vietose. 2. Bet kurių neapsaugotoje antvandeninio borto denio arba antstatų denio vietoje įrengtų liukų su vėdinimo grotelėmis, kamino gaubto ar mechanizmų patalpų vėdintuvų komingsai turi būti išdėstyti kuo aukščiau virš denio, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama. Liukai su vėdinimo grotelėmis turi turėti tvirtus dangčius, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, patvariai pritvirtintus reikiamose vietose ir galinčius užsandarinti šiuos liukus taip apsaugant juos nuo atmosferos poveikio ir bangavimo. 18 taisyklė Įvairios paskirties angos, įrengtos antvandeninio borto denyje ir antstatų deniuose 1. Landos ir denio iliuminatoriai, išdėstyti 1 arba 2 padėtyje arba neatidalytų antstatų viduje, turi būti uždaromi tvirtais dangčiais, kuriuos būtų galima užsandarinti taip, kad jie nepraleistų vandens. Jei šie dangčiai nėra sutvirtinami arti išdėstytais varžtais, jie turi būti pritvirtinti prie angų. 2. Antvandeninio borto deniuose įrengtos angos, išskyrus liukus, mechanizmų patalpų angas, landas ir denio iliuminatorius, turi būti apsaugotos atidalytu antstatu arba tolygiai tvirtais ir atmosferos poveikiui bei bangavimui atspariais denio kabina ar įėjimo liuko tambūru. Taip pat patikimais denio kabina arba įėjimo liuko tambūru apsaugoma bet kuri tokia anga, įtaisyta neapsaugotame antstatų denyje, antvandeninio borto denyje įrengtos denio kabinos viršuje, per kurias galima patekti į žemiau antvandeninio borto denio išdėstytą patalpą arba į atidalytame antstate įrengtą patalpą. Tokių įėjimo liukų tambūrų arba denio kabinų įėjimams įrengiamos 12 taisyklės 1 punkto reikalavimus atitinkančios durys. 3. 1 padėtyje įrengtų tambūrų įėjimo slenksčiai turi būti ne žemesni kaip 600 mm (23 1/2 colio). 2 padėtyje jie turi būti ne žemesni kaip 380 mm (15 colių). 19 taisyklė Vėdintuvai 1. 1 arba 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, skirti po antvandeninio borto deniu arba po atidalytų antstatų deniais išdėstytoms patalpoms vėdinti, privalo turėti iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintus tvirtos konstrukcijos ir patikimai su deniu sujungtus komingsus. Jei bet kurio vėdintuvo komingsas yra aukštesnis kaip 900 mm (35 1/2 colio), jis privalo turėti specialias atramas. 2. Vėdintuvai, išvesti per antstatus, išskyrus atidalytus antstatus, antvandeninio borto denyje privalo turėti tvirtos konstrukcijos komingsus, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos. 3. 1 padėtyje įrengti vėdintuvai, kurių komingsai aukštesni kaip 4,5 m (14,8 pėdos) nuo denio, ir 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, kurių komingsai aukštesni kaip 2,3 (7,5 pėdos) m nuo denio, neprivalo turėti priemonių jiems uždaryti, nebent to specialiai pareikalautų Administracija. 4. Išskyrus 3 punkte nurodytus atvejus, vėdintuvų angos turi būti užsandarinamos nuo atmosferos poveikio ir bangavimo priemonėmis, pagamintomis iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos. Mažesnio kaip 100 m (328 pėdų) ilgio laivuose šios uždarymo priemonės pritvirtinamos patvariu būdu; jei kituose laivuose jos tokiu būdu nepritvirtintos, jas privaloma sudėti patogioje vietoje šalia vėdintuvų, kuriems uždaryti jos skirtos. 1 padėlyje vėdintuvai privalo turėti bent 900 mm (35 1/2 colio) aukščio nuo denio komingsus; 2 padėtyje komingsai turi būti bent 760 mm (30 colių) aukščio nuo denio. 5. Neapsaugotose vietose komingsų aukštis gali būti padidintas tiek, kiek pareikalautų Administracija. 20 taisyklė Ortakiai Jei vandens balasto ir kitų tankų ortakiai yra iškilę virš antvandeninio borto ar antstatų denių, šių vamzdžių neapsaugotos dalys turi būti tvirtos konstrukcijos; antvandeninio borto denyje jų aukštis nuo denio iki lygio, kuriame pro juos vanduo galėtų patekti po deniu, turi būti bent 760 mm (30 colių), o antstatų denyje – 450 mm (17 1/2 colio). Jei tokio aukščio ortakiai trukdytų laivui funkcionuoti, galima leisti įrengti ir žemesnius ortakius, su sąlyga, kad Administracija sutiktų, jog žemesnį vamzdžių aukštį pateisina jų uždarymo priemonės ir kitos aplinkybės. Ortakių angoms uždaryti įrengiamos patvariu būdu pritvirtintos patikimos priemonės. 21 taisyklė Krovinių lacportai ir kitos panašios angos 1. Krovinių lacportams ir kitoms laivų bortuose žemiau antvandeninio borto denio įrengtoms panašioms angoms įrengiamos durys, kurių konstrukcija turi užtikrinti tokį pat nepralaidumą atmosferos poveikiui ir bangavimui bei konstrukcinį vientisumą, kokį turi angą supanti laivo korpuso apkala. Tokių angų skaičius, derinant jį su laivo konstrukcija ir tinkamu jo funkcionavimu, turi būti minimalus. 2. Jei Administracijos nėra leista kitaip, 1 punkte nurodytų angų apatinis kraštas negali būti žemiau laivo borte lygiagrečiai su antvandeninio borto deniu nubrėžta linija, kuri žemiausioje savo vietoje yra aukščiausio krovininių vaterlinijų ženklo viršutinio krašto lygyje. 22 taisyklė Špigatai, įleidžiamieji ir išleidžiamieji vamzdžiai 1. Išleidžiamiesiems vamzdžiams, išvestiems per laivo korpuso apkalą arba iš žemiau antvandeninio borto denio išdėstytų patalpų ar iš antvandeninio borto denyje išdėstytų antstatų ir denio kabinų su 12 taisyklės nuostatas atitinkančiomis durimis, privaloma įrengti veiksmingas ir prieinamas valdyti priemones, neleidžiančias vandeniui patekti į laivo vidų. Paprastai kiekvienas iš išleidžiamųjų vamzdžių privalo turėti po automatinį atbulinį vožtuvą, tiesioginio valdymo priemonėmis uždaromą iš aukščiau antvandeninio borto denio esančios vietos. Tačiau jei išleidžiamojo vamzdžio galas laivo viduje yra bent per 0,01 L aukščiau vasaros krovininės vaterlinijos, jis gali turėti du automatinius atbulinius vožtuvus be tiesioginio valdymo priemonių jiems uždaryti. Jei šis vertikalus atstumas yra didesnis kaip 0,02 L, galima sutikti, kad jis turėtų tiktai vieną automatinį atbulinį vožtuvą be tiesioginio valdymo priemonių jam uždaryti. Priemonės tiesiogiai valdyti vožtuvą įrengiamos taip, kad būtų lengvai prieinamos ir privalo turėti prietaisą, rodantį, ar šis vožtuvas uždarytas, ar atidarytas. 2. Prižiūrimose mechanizmų patalpose pagrindiniams ir pagalbiniams mechanizmams eksploatuoti reikalinga įranga, per kurią įleidžiamas ir išleidžiamas išorės vanduo, gali būti valdoma vietoje. Valdymo priemonės įrengiamos taip, kad būtų lengvai prieinamos ir privalo turėti prietaisus, rodančius, ar vožtuvai atidaryti, ar uždaryti. 3. Špigatai ir išleidžiamieji vamzdžiai, prasidedantys bet kuriame lygyje ir išvesti per borto apkalą arba žemiau kaip per 450 mm (17 ½1/2 colio) nuo antvandeninio borto denio arba ne aukščiau kaip per 600 mm (23 ½1/2 colio) virš vasaros krovininės vaterlinijos, privalo prie borto apkalos turėti atbulinį vožtuvą. Šio vožtuvo galima neįrengti, jei vamzdis yra pakankamo storio, nebent jis būtų privalomas pagal 1 punkto nuostatas. 4. Špigatai, prasidedantys antstatuose arba denio kabinose, neturinčiuose pagal 12 taisyklės reikalavimus įrengtų durų, turi būti išvesti už laivo borto. 5. Visi šioje taisyklėje nurodyti vožtuvai ir įtaisai borto apkaloje turi būti pagaminti iš plieno, bronzos arba kitokios aprobuotos kalios medžiagos. Vožtuvai iš paprasto ketaus ar panašios medžiagos yra netinkami. Visi šioje taisyklėje nurodyti vamzdžiai turi būti pagaminti iš plieno arba kitokios medžiagos, atitinkančios Administracijos reikalavimus. 23 taisyklė Bortų iliuminatoriai 1. Žemiau antvandeninio borto denio arba atidalytų antstatų viduje įrengtų patalpų iliuminatoriai privalo turėti patikimus, iš vidaus ant vyrių pakabintus dangčius, įtaisytus taip, kad būtų galima juos patikimai uždaryti ir sutvirtinti nepralaidžiai vandeniui. 2. Borto iliuminatorių neleidžiama įrengti taip, kad jų apatinis kraštas būtų žemiau laivo borte lygiagrečiai su antvandeninio borto deniu nubrėžta linija, kurios žemiausias taškas yra per 2,5 proc. laivo pločio (B), arba per 500 mm (19 ½1/2 colio), pagal tai, kuris iš šių dviejų atstumų didesnis, aukščiau krovininės vaterlinijos. 3. Borto iliuminatorių stiklai (jei jie įstiklinti) ir dangčiai turi būti tvirtos ir patvirtintos konstrukcijos. 24 taisyklė Nutekinamosios angos 1. Tose vietose, kur falšbortai antvandeninio borto denio arba antstato denio orų poveikiui atidengtoje dalyje sudaro šulinius, privaloma imtis pakankamai veiksmingų priemonių vandeniui nuo denių sparčiai pašalinti ir jiems nusausinti. Išskyrus atvejus, nurodytus 2 ir 3 šios taisyklės punktuose, jei išilginis denio įlinkis šio šulinio vietoje yra standartinio dydžio arba didesnis už standartinį, minimalus nutekinamųjų angų plotas (A) kiekviename iš laivo bortų kiekvienam antvandeninio borto denio šuliniui apskaičiuojamas pagal toliau pateiktas formules. Minimalus angų plotas kiekvienam iš šulinių antstatų denyje lygus pusei pagal šias formules apskaičiuoto dydžio. Jei falšborto ilgis (
  13. l)šulinyje yra 20 m arba mažesnis: A = 0,7 + 0,035 l kv. m; Jei l didesnis kaip 20 m: A = 0,07 l kv. m. Bet kuriuo iš atvejų/neturi būti laikomas didesniu kaip 0,7 L. Jei falšborto vidutinis aukštis didesnis kaip 1,2 m, privalomasis angų plotas padidinamas 0,004 kv. m kiekvienam šulinio ilgio metrui kiekvienam 0,1 m dydžio aukščio skirtumui. Jei falšborto vidutinis aukštis yra mažesnis kaip 0,9 m, privalomasis angų plotas gali būti sumažintas 0,004 kv. m kiekvienam šulinio ilgio kiekvienam 0,1 m dydžio aukščio skirtumui. Arba: Jei falšborto ilgis (
  14. l)šulinyje yra 66 pėdos arba mažesnis: A = 7,6 + 0,115 l kv. pėdų; Jei l didesnis kaip 66 pėdos: A = 0,23 l kv. pėdų. Bet kuriuo iš atvejų/neturi būti laikomas didesniu kaip 0,7 L. Jei falšborto vidutinis aukštis didesnis kaip 3,9 pėdos, privalomasis angų plotas padidinamas 0,04 kv. pėdos kiekvienam šulinio ilgio metrui kiekvienam 1 pėdos dydžio aukščio skirtumui. Jei falšborto vidutinis aukštis yra mažesnis kaip 3 pėdos, privalomasis angų plotas gali būti sumažintas 0,04 kv. pėdos kiekvienam šulinio ilgio kiekvienam 1 pėdos dydžio aukščio skirtumui. 2. Laivams be išilginio denio įlinkio apskaičiuotasis plotas padidinamas 50 proc. Jei denio įlinkis mažesnis už standartinį, ploto sumažinimo procentinis dydis nustatomas interpoliacija. 3. Jei laivas su denio talpykla neatitinka 36 taisyklės 1 punkto e papunkčio reikalavimų arba jei tarp pavienių antstatų įtaisyti ištisiniai arba beveik ištisiniai šoniniai liuko komingsai, minimalus nutekinamųjų angų plotas apskaičiuojamas pagal šią lentelę: Liuko arba talpyklos plotis palyginti su laivo pločiu Nutekinamųjų angų plotas palyginti su bendru falšbortų plotu 40 proc. ar mažesnis 20 proc. 75 proc. ar didesnis 10 proc. Nutekinamųjų angų plotas tarpiniams laivo pločio dydžiams nustatomas linijine interpoliacija. 4. Laivuose, kuriuose įrengti iš vieno arba abiejų galų atviri antstatai, priemonės vandeniui nutekinti iš tokių antstatų turi atitikti Administracijos reikalavimus. 5. Apatiniai nutekinamųjų angų kraštai turi būti kaip galima arčiau denio. Du trečdaliai būtino nutekinamųjų angų ploto turi būti išdėstyti tame šulinio ilgio antradalyje, kuris yra arčiau žemiausio išilginio denio įlinkio kreivės taško. 6. Visose falšbortuose įrengtose nutekinamosiose angose maždaug kas 230 mm (9 coliai) įtaisomi apsaugos skersiniai arba strypai. Jei nutekinamosios angos turi užsiveriančius dangčius, aplink juos paliekami pakankamai platūs tarpai tam, kad uždaryti jie neužsikirstų. Jų vyrių ašys arba guoliai turi būti iš korozijai atsparios medžiagos. Jei dangčiai turi priemones jiems sutvirtinti uždarius, šio priemonės turi būti patvirtintos konstrukcijos. 25 taisyklė Įgulos apsauga 1. Įgulai gyventi skirtų denio kabinų tvirtumas privalo atitikti Administracijos reikalavimus. 2. Aplink visas neapsaugotas antvandeninio borto denio ir antstatų denių dalis įrengiami apsauginiai turėklai arba falšbortai. Šių falšbortų arba turėklų aukštis virš denio turi būti ne mažesnis kaip 1 m (39 ½1/2 colio); tačiau tose vietose, kuriose toks jų aukštis trukdytų įprastam laivo darbui, galima sutikti, kad jie būtų žemesni – jei Administracija manytų, kad taip irgi bus užtikrinamas toks pat saugumas. 3. Tarpas po žemiausiu apsauginių turėklų skersiniu turi būti ne platesnis kaip 230 mm (9 coliai). Kitos skersinių eilės išdėstomos ne platesniais kaip 380 mm (15 colių) tarpais. Laivuose su žemyn suapvalintais denio kraštais apsauginių turėklų stovai įtaisomi plokščiojoje denio dalyje. 4. Įgulos apsaugai patekti į jai skirtas patalpas, mechanizmų patalpą ir bet kurias kitas laivo eksploatacijai svarbias patalpas bei judėti išėjus iš jų įrengiamos tam tinkamos priemonės (apsauginiai turėklai, apsauginiai lynai, pereinamieji tilteliai arba praeigos po deniu). 5. Bet kuriuo laivu vežami denio kroviniai sukraunami jame taip, kad bet kurias šių krovinių sukrovimo plote išdėstytas angas, skirtas patekti į įgulos patalpas, mechanizmų patalpą ir kitas laivo eksploatacijai svarbias jo dalis ir iš jų išeiti, būtų įmanoma tinkamai uždaryti ir užsandarinti taip, kad jos nepraleistų vandens. Jei nesama tinkamos praeigos laivo deniu arba po juo, ant denio krovinių viršaus įgulos apsaugai įtaisomos priemonės iš apsauginių turėklų arba apsauginių lynų. 26 taisyklė Specialios taikymo taisyklės „A“ tipo laivams Mechanizmų patalpų šachtos 1. „A“ tipo laivuose, pagal jų apibrėžtį 27 taisyklėje, mechanizmų patalpų šachtos apsaugomos jas įrengiant bent standartinio aukščio jute ar tiltelio antstate arba tokio pat aukščio ir tvirtumo denio kabinoje; bet jei mechanizmų patalpų šachtose nėra angų, per kurias būtų galima iš antvandeninio borto denio patekti tiesiog į mechanizmų patalpas, šias šachtas leidžiama įrengti ir be priedangos. Tačiau mechanizmų patalpų šachtoje leidžiama įtaisyti 12 taisyklės nuostatas atitinkančias duris, su sąlyga, kad per jas patenkama į tokios pat tvirtos konstrukcijos, kaip ir šachta, patalpą arba koridorių, nuo mechanizmų patalpų laiptinės atskirtą dar vienomis plieninėmis arba iš lygiavertės medžiagos pagamintomis vandeniui nepralaidžiomis durimis. Pereinamasis tiltelis ir galimumas prieiti 2. „A“ tipo laivuose, antstatų denio lygyje, tarp juto ir laivo vidurio tiltelio arba denio kabinos (jei ji yra) įrengiamas nuolatinis pakankamai tvirtas patikimos konstrukcijos išilginis pereinamasis tiltelis arba įtaisomos lygiavertės, šio pereinamojo tiltelio paskirtį atitinkančios priemonės, pvz., praeigos po deniu. Kitais atvejais, taip pat laivo vidurio tiltelio neturinčiuose „A“ tipo laivuose, įrengiamos Administracijos reikalavimus atitinkančios priemonės, leidžiančios įgulai saugiai patekti į visas laivo eksploatacijai svarbias jo dalis. 3. Turi būti įmanoma iš pereinamojo tiltelio lygio saugiai pasiekti praeigas tarp atskirų įgulos patalpų bei tarp įgulos patalpų ir mechanizmų patalpų. Liukai 4. Liukai, įrengti „A“ tipo laivų neapsaugotuose antvandeninio borto ir bako deniuose arba neapsaugotame denio talpyklų papildomam krovinių kiekiui viršuje, privalo turėti patikimus dangčius iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos. Priemonės vandeniui nuo denio nutekinti 5. „A“ tipo laivai su falšbortais privalo bent pusėje orų poveikiui atviro denio ilgio turėti atvirus turėklus arba kitokias lygiavertes priemones vandeniui nuo denio nutekinti. Žemutinėje falšbortų dalyje įtaisytos nutekinamosios angos, kurių plotas lygus 33 proc. bendro falšbortų ploto, gali būti laikomos lygiaverte nutekinimo priemone. Aukščiausios borto apkalos juostos viršutinis kraštas (širstreko viršus) turi būti kaip galima žemiau. 6. Jei antstatai sujungti denio talpyklomis, per visą atvirų antvandeninio borto dalių ilgį įtaisomi atviri turėklai. III SKYRIUS ANTVANDENINIO BORTO AUKŠTIS 27 taisyklė Laivų tipai 1. Antvandeninio borto aukščiui apskaičiuoti laivai skirstomi į „A“ tipo ir „B“ tipo laivus. „A“ tipo laivai 2. „A“ tipo laivas – laivas, skirtas tiktai skystiems kroviniams krovinių tankuose vežti, kurio tankams įrengtos tik nedidelės angos, uždaromos vandeniui nepralaidžiais plieniniais arba iš kitokios lygiavertės medžiagos pagamintais dangčiais su tarpikliais; toks laivas privalo turėti šiuos būdingus požymius:
  15. a)didelio konstrukcinio vientisumo neapsaugotą denį;
  16. b)patikimą apsaugą nuo užtvindymo – dėl mažos pakrautų krovinių skyrių skvarbos bei tokiam laivui įprasto skirstymo į daugelį skyrių. 3. Ilgesnis kaip 150 m (492 pėdų) „A“ tipo laivas, sukonstruotas taip, kad pakrautame jame būtų tuščių skyrių, kai jis pakrautas, turi atlaikyti bet kurio vieno iš šių tuščių skyrių (laikant, kad jų skvarba yra 0,95) užtvindymą ir išlikti vandens paviršiuje patenkinamos, Administracijos nuomone, pusiausvyros būklės. Jei toks laivas ilgesnis kaip 225 m (738 pėdų), jo mechanizmų patalpa laikoma užtvindomu skyriumi (bet laikant, kad jos skvarba yra 0,85). Administracija gali laikyti patenkinamomis šias ribas:
  17. a)galutinė vaterlinija po užtvindymo yra žemiau bet kurios angos, per kurią užtvindymas galėtų tęstis, apatinio krašto;
  18. b)dėl nesimetriško užtvindymo susidaręs krenas yra maždaug 15 laipsnių;
  19. c)metacentrinis aukštis, kai laivas yra užtvindymo būklės, yra teigiamas. 4. „A“ tipo laivui neturi būti nustatytas mažesnis, negu pagal 28 taisyklės A lentelę nustatytas antvandeninio borto aukštis. „B“ tipo laivai 5. Visi laivai, kurių neapima 2 ir 3 punktų nuostatos dėl „A“ tipo laivų, laikomi „B“ tipo laivais. 6. „B“ tipo laivams, 1 padėtyje turintiems liukų dangčius, kurie atitinka 15 taisyklės 7 punkto arba 16 taisyklės reikalavimus, antvandeninio borto aukštis nustatomas (išskyrus atvejus, nurodytus šios taisyklės 7–10 punktuose), remiantis 28 taisyklės B lentelėje nurodytais dydžiais. 7. Bet kuriam ilgesniam kaip 100 m (328 pėdų) „B“ tipo laivui leidžiama nustatyti mažesnį antvandeninio borto aukštį, negu pagal šios taisyklės 6 punkto reikalavimus nustatomas antvandeninio borto aukštis, jei atsižvelgiant į leidžiamo sumažinimo dydį, Administracija sutinka, jog:
  20. a)priemonės įgulai apsaugoti yra pakankamos;
  21. b)priemonės vandeniui nuo denio nutekinti yra pakankamos;
  22. c)1 ir 2 padėtyse įrengti dangčiai atitinka 16 taisyklės nuostatas ir yra pakankamai tvirti, ypatingą dėmesį skiriant jų užsandarinimo ir sutvirtinimo priemonėms;
  23. d)laivas, būdamas pakrautas iki vasaros krovininės vaterlinijos, užtvindžius bet kurį apgadintą skyrių ar skyrius (laikant, kad jų skvarba yra 0,95 ir išskyrus mechanizmų skyrių), išliks vandens paviršiuje patenkinamos pusiausvyros būklės;
  24. e)jei toks laivas ilgesnis kaip 225 m (738 pėdų), jo mechanizmų patalpa laikoma užtvindomu skyriumi (bet su skvarba 0,85). Administracija, taikant šio punkto d ir e papunkčius, gali laikyti patenkinamomis ribas, nurodytas 3 punkto a, b ir c papunkčiuose. Atliekant atitinkamus skaičiavimus, galima remtis šiomis pagrindinėmis prielaidomis: – apgadinimo aukštis lygus laivo borto aukščiui; – apgadinimas įsiskverbęs ne giliau kaip per B/5; – nepažeista nė viena skersinių pertvarų; – svorio centro aukštis virš pagrindinės linijos apskaičiuojamas laikant, kad laivo triumai pakrauti vienarūšiu kroviniu ir kad laive turima 50 proc. projektinio suvartojamų skysčių, atsargų ir t. t. kiekio. 8. Apskaičiuojant antvandeninio borto aukštį „B“ tipo laivams, atitinkantiems šios taisyklės 7 punkto nuostatas, iš 28 taisyklės B lentelės paimti dydžiai neturi būti sumažinami daugiau kaip 60 proc. skirtumo tarp A ir B lentelėse atitinkamiems laivų ilgiams nurodytų dydžių. 9. Pagal šios taisyklės 8 punkto sąlygas leidžiamas lentelėje nurodyto antvandeninio borto aukščio sumažinimas gali būti padidintas iki viso skirtumo tarp 26 taisyklės A ir B lentelėse nurodytų dydžių, jei laivas atitinka 26 taisyklės 1, 2, 3, 5 ir 6 punktų reikalavimus taip, tartum jis būtų „A“ tipo laivas, ir jei jis be to dar atitinka šios taisyklės 7 punkto a–d punktų nuostatas – išskyrus tai, kad d papunkčio nuoroda į bet kurio vieno apgadinto skyriaus užtvindymą turi būti laikoma nuoroda į bet kurių dviejų greta vienas kito laivapriekio ir laivagalio link išdėstytų laivo skyrių (kurių nė vienas nėra mechanizmų skyrius) užtvindymą. Be to, bet kuris toks laivas, jei jis ilgesnis kaip 225 m (738 pėdų), turi išlikti vandens paviršiuje patenkinamos pusiausvyros būklės, užtvindžius vien tiktai jo mechanizmų skyrių (laikant, kad jo skvarba yra 0,85). 10. „B“ tipo laivams, 1 padėtyje turintiems 15 taisyklės (išskyrus jos 7 punktą) reikalavimus atitinkančius liukų dangčius, antvandeninio borto aukštis nustatomas pagal dydžius, nurodytus 28 taisyklės B lentelėje, padidintus dydžiais, nurodytais šioje lentelėje: Lentelėje nurodyto antvandeninio borto aukščio didinimas „B“ tipo laivams, kurių liukų dangčiai neatitinka 15 taisyklės 7 punkto arba 16 taisyklės nuostatų: Laivo ilgis (
  25. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  26. mm)Laivo ilgis (
  27. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  28. mm)Laivo ilgis (
  29. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  30. mm)108 ir mažesnis 50 139 175 170 290 109 52 140 181 171 292 110 55 141 186 172 294 111 57 142 191 173 279 112 59 143 196 174 299 113 62 144 201 175 301 114 64 145 206 176 304 115 68 146 210 177 306 116 70 147 215 178 308 117 73 148 219 179 311 118 76 149 224 180 313 119 80 150 228 181 315 120 84 151 232 182 318 121 87 152 236 183 320 122 91 153 240 184 322 123 95 154 244 185 325 124 99 155 247 186 327 125 103 156 251 187 329 126 108 157 254 188 332 127 112 158 258 189 334 128 116 159 261 190 336 129 121 160 264 191 339 130 126 161 267 192 341 131 131 162 270 193 343 132 136 163 273 194 346 133 142 164 275 195 348 134 147 165 278 196 350 135 153 166 280 197 353 136 159 167 283 198 355 137 164 168 285 199 357 138 170 169 287 200 358 Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 200 m laivų sprendžia Administracija. Lentelėje nurodyto antvandeninio borto aukščio didinimas „B“ tipo laivams, kurių liukų dangčiai neatitinka 15 taisyklės 7 punkto arba 16 taisyklės nuostatų: Laivo ilgis (pėdų) Antvandeninio borto aukščio didėjimas (colių) Laivo ilgis (pėdų) Antvandeninio borto aukščio didėjimas (colių) 350 ir mažiau 2,0 510 9,6 360 2,3 520 10,0 370 2,6 540 10,7 380 2,9 550 11,0 390 3,3 560 11,4 400 3,7 570 11,8 410 4,2 580 12,1 420 4,7 590 12,5 430 5,2 600 12,8 440 5,8 610 13,1 450 6,4 620 13,4 460 7,0 630 13,6 470 7,6 640 13,9 480 8,2 650 14,1 490 8,7 660 14,3 500 9,2 Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 660 pėdų laivų sprendžia Administracija. 11. Lichterio, baržos arba kitokio savarankiškų priemonių jam varyti neturinčio laivo antvandeninio borto aukštis nustatomas pagal šių taisyklių nuostatas. Tačiau be įgulų eksploatuojamoms baržoms 25 taisyklės, 26 taisyklės 2 ir 3 punktų ir 39 taisyklės reikalavimai netaikomi. Tokioms baržoms be įgulos, kurių antvandeninio borto denyje įrengtos tik nedidelės įeinamosios angos, uždaromos vandeniui nepralaidžiais plieniniais arba iš lygiavertės medžiagos pagamintais dangčiais su tarpikliais, leidžiama nustatyti 25 proc. mažesnį negu pagal šias taisykles apskaičiuotas antvandeninio borto aukštį. 28 taisyklė Antvandeninio borto aukščio lentelės 1. Antvandeninio borto aukštis „A“ tipo laivams nustatomas pagal šią lentelę: A lentelė. „A“ tipo laivų antvandeninio borto aukštis Laivo ilgis (
  31. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  32. mm)Laivo ilgis (
  33. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  34. mm)Laivo ilgis (
  35. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  36. mm)24 200 138 1770 252 3024 25 208 139 1787 253 3030 26 217 140 1803 254 3036 27 225 141 1820 255 3042 28 233 142 1837 256 3048 29 242 143 1853 257 3054 30 250 144 1870 258 3060 31 258 145 1886 259 3066 32 267 146 1903 260 3072 33 275 147 1919 261 3078 34 283 148 1935 262 3084 35 292 149 1952 263 3089 36 300 150 1968 264 3095 37 308 151 1984 265 3101 38 316 152 2000 266 3106 39 325 153 2016 267 3112 40 334 154 2032 268 3117 41 344 155 2048 269 3123 42 354 156 2064 270 3128 43 364 157 2080 271 3133 44 374 158 2096 272 3138 45 385 159 2111 273 3143 46 396 160 2126 274 3148 47 408 161 2141 275 3153 48 420 162 2155 276 3158 49 432 163 2169 277 3163 50 443 164 2184 278 3167 51 455 165 2198 279 3172 52 467 166 2212 280 3176 53 478 167 2226 281 3181 54 490 168 2240 282 3185 55 503 169 2254 283 3189 56 516 170 2268 284 3194 57 530 171 2281 285 3198 58 544 172 2294 286 3202 59 559 173 2307 287 3207 60 573 174 2320 288 3211 61 587 175 2332 289 3215 62 600 176 2345 290 3220 63 613 177 2357 291 3224 64 626 178 2369 292 3228 65 639 179 2381 293 3233 66 653 180 2393 294 3237 67 666 181 2405 295 3241 68 680 182 2416 296 3246 69 693 183 2428 297 3250 70 706 184 2440 298 3254 71 720 185 2451 299 3258 72 733 186 2463 300 3262 73 746 187 2474 301 3266 74 760 188 2486 302 3270 75 773 189 2497 303 3274 76 786 190 2508 304 3278 77 800 191 2519 305 3281 78 814 192 2530 306 3285 79 828 193 2541 307 3288 80 841 194 2552 308 3292 81 855 195 2562 309 3295 82 869 196 2572 310 3298 83 883 197 2582 311 3302 84 897 198 2592 312 3305 85 911 199 2602 313 3308 86 926 200 2612 314 3312 87 940 201 2622 315 3315 88 955 202 2632 316 3318 89 969 203 2641 317 3322 90 984 204 2650 318 3325 91 999 205 2659 319 3328 92 1014 206 2669 320 3331 93 1029 207 2678 321 3334 94 1044 208 2687 322 3337 95 1059 209 2696 323 3339 96 1074 210 2705 324 3342 97 1089 211 2714 325 3345 98 1105 212 2723 326 3347 99 1120 213 2732 327 3350 100 1135 214 2741 328 3353 101 1151 215 2749 329 3355 102 1166 216 2758 330 3358 103 1181 217 2767 331 3361 104 1196 218 2775 332 3363 105 1212 219 2784 333 3366 106 1228 220 2792 334 3368 107 1244 221 2801 335 3371 108 1260 222 2809 336 3373 109 1276 223 2817 337 3375 110 1293 224 2825 338 3378 111 1309 225 2833 339 3380 112 1326 226 2841 340 3382 113 1342 227 2849 341 3385 114 1359 228 2857 342 3387 115 1376 229 2865 343 3389 116 1392 230 2872 344 3392 117 1409 231 2880 345 3394 118 1426 232 2888 346 3396 119 1442 233 2895 347 3399 120 1459 234 2903 348 3401 121 1476 235 2910 349 3403 122 1494 236 2918 350 3406 123 1511 237 2925 351 3408 124 1528 238 2932 352 3410 125 1546 239 2939 353 3412 126 1563 240 2946 354 3414 127 1580 241 2953 355 3416 128 1598 242 2959 356 3418 129 1615 243 2966 357 3420 130 1632 244 2973 358 3422 131 1650 245 2979 359 3423 132 1667 246 2986 360 3425 133 1684 247 2993 361 3427 134 1702 248 3000 362 3428 135 1719 249 3006 363 3430 136 1736 250 3012 364 3432 137 1753 251 3018 365 3433 Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 365 m laivų antvandeninio borto aukščio sprendžia Administracija. A lentelė. „A“ tipo laivų antvandeninio borto aukštis Laivo ilgis (pėdų) Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų) Laivo ilgis (pėdų) Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų) Laivo ilgis (pėdų) Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų) 80 8,0 460 71,1 840 120,1 90 8,9 470 73,1 850 120,7 100 9,8 480 75,1 860 121,4 110 10,8 490 77,1 870 122,1 120 11,9 500 79,0 880 122,7 130 13,0 510 80,9 890 123,4 140 14,2 520 82,7 900 124,0 150 15,5 530 84,5 910 124,6 160 16,9 540 86,3 920 125,2 170 18,3 550 88,0 930 125,7 180 19,8 560 89,6 940 126,2 190 21,3 570 91,1 950 126,7 200 22,9 580 92,6 960 127,2 210 24,5 590 94,1 970 127,7 220 26,2 600 95,5 980 128,1 230 27,8 610 96,9 990 128,6 240 29,5 620 98,3 1000 129,0 250 31,1 630 99,6 1010 129,4 260 32,8 640 100,9 1020 129,9 270 34,6 650 102,1 1030 130,3 280 36,3 660 103,3 1040 130,7 290 38,0 670 104,4 1050 131,1 300 39,7 680 105,5 1060 131,4 310 41,4 690 106,6 1070 131,7 320 43,2 700 107,7 1080 132,0 330 45,0 710 108,7 1090 132,3 340 46,9 720 109,7 1100 132,6 350 48,8 730 110,7 1110 132,9 360 50,7 740 111,7 1120 133,2 370 52,7 750 112,6 1130 133,5 380 54,7 760 113,5 1140 133,8 390 56,8 770 114,4 1150 134,0 400 58,8 780 115,3 1160 134,3 410 60,9 790 116,1 1170 134,5 420 62,9 800 117,0 1180 134,7 430 65,0 810 117,8 1190 135,0 440 67,0 820 118,6 1200 135,2 450 69,1 830 119,3 Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 1200 pėdų laivų antvandeninio borto aukščio sprendžia Administracija. „B“ tipo laivai 2. Antvandeninio borto aukštis „B“ tipo laivams nustatomas pagal šią lentelę: B lentelė. „B“ tipo laivų antvandeninio borto aukštis Laivo ilgis (
  37. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  38. mm)Laivo ilgis (
  39. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  40. mm)Laivo ilgis (
  41. m)Antvandeninio borto aukščio didėjimas (
  42. mm)24 200 138 2065 252 4045 25 208 139 2087 253 4058 26 217 140 2109 254 4072 27 225 141 2130 255 4085 28 233 142 2151 256 4098 29 242 143 2171 257 4112 30 250 144 2190 258 4125 31 258 145 2209 259 4139 32 267 146 2229 260 4152 33 275 147 2250 261 4165 34 283 148 2271 262 4177 35 292 149 2293 263 4189 36 300 150 2315 264 4201 37 308 151 2334 265 4214 38 316 152 2354 266 4227 39 325 153 2375 267 4240 40 334 154 2396 268 4252 41 344 155 2418 269 4264 42 354 156 2440 270 4276 43 364 157 2460 271 4289 44 374 158 2480 272 4302 45 385 159 2500 273 4315 46 396 160 2520 274 4327 47 408 161 2540 275 4339 48 420 162 2560 276 4350 49 432 163 2580 277 4362 50 443 164 2600 278 4373 51 455 165 2620 279 4385 52 467 166 2640 280 4397 53 478 167 2660 281 4408 54 490 168 2680 282 4420 55 503 169 2698 283 4432 56 516 170 2716 284 4443 57 530 171 2735 285 4455 58 544 172 2754 286 4467 59 559 173 2774 287 4478 60 573 174 2795 288 4490 61 587 175 2815 289 4502 62 601 176 2835 290 4513 63 615 177 2855 291 4525 64 629 178 2875 292 4537 65 644 179 2895 293 4548 66 659 180 2915 294 4560 67 674 181 2933 295 4572 68 689 182 2952 296 4583 69 705 183 2970 297 4595 70 721 184 2988 298 4607 71 738 185 3007 299 4618 72 754 186 3025 300 4630 73 769 187 3044 301 4642 74 784 188 3062 302 4654 75 800 189 3080 303 4665 76 816 190 3098 304 4676 77 833 191 3116 305 4686 78 850 192 3134 306 4695 79 868 193 3151 307 4704 80 887 194 3167 308 4714 81 905 195 3185 309 4725 82 923 196 3202 310 4736 83 942 197 3219 311 4748 84 960 198 3235 312 4757 85 978 199 3249 313 4768 86 996 200 3264 314 4779 87 1015 201 3280 315 4790 88 1034 202 3296 316 4801 89 1054 203 3313 317 4812 90 1075 204 3330 318 4823 91 1096 205 3347 319 4834 92 1116 206 3363 320 4844 93 1135 207 3380 321 4855 94 1154 208 3397 322 4866 95 1172 209 3413 323 4878 96 1190 210 3430 324 4890 97 1209 211 3445 325 4899 98 1229 212 3460 326 4909 99 1250 213 3475 327 4920 100 1271 214 3490 328 4931 101 1293 215 3505 329 4943 102 1315 216 3520 330 4955 103 1337 217 3537 331 4965 104 1359 218 3554 332 4975 105 1380 219 3570 333 4985 106 1401 220 3586 334 4995 107 1421 221 3601 335 5005 108 1440 222 3615 336 5015 109 1459 223 3630 337 5025 110 1479 224 3645 338 5035 111 1500 225 3660 339 5045 112 1521 226 3675 340 5055 113 1543 227 3690 341 5065 114 1569 228 3705 342 5075 115 1587 229 3720 343 5086 116 1609 230 3735 344 5097 117 1630 231 3750 345 5108 118 1651 232 3765 346 5119 119 1671 233 3780 347 5130 120 1690 234 3795 348 5140 121 1709 235 3808 349 5150 122 1729 236 3821 350 5160 123 1750 237 3835 351 5170 124 1771 238 3849 352 5180 125 1793 239 3864 353 5190 126 1815 240 3880 354 5200 127 1837 241 3893 355 5210 128 1859 242 3906 356 5220 129 1880 243 3920 357 5230 130 1901 244 3934 358 5240 131 1921 245 3949 359 5250 132 1940 246 3965 360 5260 133 1959 247 3978 361 5268 134 1979 248 3992 362 5276 135 2000 249 4005 363 5285 136 2021 250 4018 364 5294 137 2043 251 4032 365 5303 Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 365 m laivų antvandeninio borto aukščio sprendžia Administracija. B lentelė. „B“ tipo laivų antvandeninio borto aukštis Laivo ilgis (pėdų) Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų) Laivo ilgis (pėdų) Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų) Laivo ilgis (pėdų) Antvandeninio borto aukščio didėjimas (pėdų) 80 8,0 460 71,1 840 161,2 90 8,9 470 73,1 850 162,8 100 9,8 480 75,1 860 164,3 110 10,8 490 77,1 870 165,9 120 11,9 500 79,0 880 167,4 130 13,0 510 95,6 890 168,9 140 14,2 520 98,1 900 170,4 150 15,5 530 100,6 910 171,8 160 16,9 540 103,0 920 173,3 170 18,3 550 105,4 930 174,7 180 19,8 560 107,7 940 176,1 190 21,3 570 110,0 950 177,5 200 22,9 580 112,3 960 178,9 210 24,7 590 114,6 970 180,3 220 26,6 600 116,8 980 181,7 230 28,5 610 119,0 990 183,1 240 30,4 620 121,1 1000 184,4 250 32,4 630 123,2 1010 185,8 260 34,4 640 125,3 1020 187,2 270 36,5 650 127,3 1030 188,5 280 38,7 660 129,3 1040 189,8 290 41,0 670 131,3 1050 191,0 300 43,3 680 133,3 1060 192,3 310 45,7 690 135,3 1070 193,5 320 48,2 700 137,1 1080 194,8 330 50,7 710 139,0 1090 196,1 340 53,2 720 140,9 1100 197,3 350 55,7 730 142,7 1110 198,6 360 58,2 740 144,5 1120 199,9 370 60,7 750 146,3 1130 201,2 380 63,2 760 148,1 1140 202,3 390 65,7 770 149,8 1150 203,5 400 68,2 780 151,5 1160 204,6 410 70,7 790 153,2 1170 205,8 420 73,2 800 154,8 1180 206,9 430 75,7 810 156,4 1190 208,1 440 78,2 820 158,0 1200 209,3 450 80,7 830 159,6 Tarpiniam laivo ilgiui antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Klausimus dėl ilgesnių kaip 1200 pėdų laivų antvandeninio borto aukščio sprendžia Administracija. 29 taisyklė Trumpesnių kaip 100 m (328 pėdų) laivų antvandeninio borto aukščio koregavimas Nuo 24 m (79 pėdų) iki 100 m (328 pėdų) „B“ tipo laivų, turinčių atidalytus antstatus, kurių skaičiuojamasis ilgis sudaro iki 35 proc. laivo ilgio, lentelėje nurodytas antvandeninio borto aukštis padidinamas 7,5 (100 – L) (0,35 – E/L) mm; čia: L – laivo ilgis metrais, E – skaičiuojamojo antstato ilgis (pagal jo apibrėžtį 35 taisyklėje) metrais. Arba: 0,09 (328 – L) (0,35 – E/L) colių, čia: L – laivo ilgis pėdomis, E – skaičiuojamojo antstato ilgis (pagal jo apibrėžtį 35 taisyklėje) pėdomis. 30 taisyklė Koregavimas dėl vandentalpos koeficiento Jei vandentalpos koeficientas yra didesnis kaip 0,68, nurodytas 28 taisyklės lentelėje antvandeninio borto aukštis (jei pritaikoma, ištaisytas pagal 27 taisyklės 8 punkto, 27 taisyklės 10 punkto ir 29 taisyklės nuostatas) dauginamas iš (Cb+0,68)/1,36. 31 taisyklė Koregavimas dėl borto aukščio 1. Jei D yra didesnis kaip L/15, antvandeninio borto aukštis padidinamas (D – (L/15)) R mm; čia daugiklis R mažesniam kaip 120 m ilgiui lygus L/0,48, o 120 m ir didesniam ilgiui jis lygus 250; arba: (D – (L/15)) R colių; čia R mažesniam kaip 393,6 pėdų ilgiui lygus L/131,2, o 393,6 pėdų ir didesniam ilgiui jis lygus 3. 2. Jei D yra mažesnis kaip L/15, jis nekoreguojamas, išskyrus atvejus, kai laivas turi atidalytą antstatą, laivo midelyje užimantį bent 0,6 L, kai jis turi ištisinę denio talpyklą, arba kai turi pavienių atidalytų antstatų ir denio talpyklų kombinaciją, nusitęsusią nuo laivapriekio iki laivagalio; šiais atvejais jo antvandeninio borto aukštis sumažinamas taip, kaip nurodyta šios taisyklės 1 punkte. 3. Jei antstato arba denio talpyklos aukštis mažesnis už atitinkamą standartinį aukštį, apskaičiuotas antvandeninio borto aukščio sumažinimas koreguojamas proporcingai esamo antstato arba denio talpyklos aukščio ir pritaikomo standartinio aukščio santykiui, kaip nurodyta 33 taisyklėje. 32 taisyklė Koregavimas dėl denio linijos Jei faktinis borto aukštis iki denio linijos ženklo viršutinio krašto yra didesnis arba mažesnis už D, skirtumas tarp šių dviejų borto aukščių atitinkamai pridedamas prie antvandeninio borto aukščio arba atimamas iš jo. 33 taisyklė Standartinis antstato aukštis Standartinis antstato aukštis nurodytas šioje lentelėje: Standartinis aukštis (
  43. m)L (
  44. m)Paaukštintas laivagalis Visi kiti antstatai 30 ar mažiau 0,90 1,80 75 1,20 1,80 125 ar daugiau 1,80 2,30 Standartinis aukštis (pėdų) L (pėdų) Paaukštintas laivagalis Visi kiti antstatai 98,5 ar mažiau 3,0 5,9 246 3,9 5,9 410 ar daugiau 5,9 7,5 Tarpiniam laivo ilgiui standartinis aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. 34 taisyklė Antstato ilgis 1. Išskyrus 2 punkte nurodytus atvejus, antstato ilgis (S) yra neviršijant laivo ilgio (L) išdėstytų antstato dalių ilgių vidurkis. 2. Jei galinė atidalyto antstato pertvara už jos kirtimosi su antstato šonais yra išgaubta pagal apskritimo kreivę, antstato ilgis gali būti padidintas remiantis šią pertvarą atitinkančia plokščia pertvara. Šis pridėtinis ilgis lygus dviem trečdaliams pertvaros išgaubtosios dalies ilgio (matuojant išilgai laivo). Didžiausias išgaubtumas, kurį galima taikyti taip nustatant antstato pailgėjimą, lygus pusei antstato pločio per tą vietą, kurioje išgaubtas antstato galas kertasi su jo šonais. 35 taisyklė Skaičiuojamasis antstato ilgis 1. Išskyrus šios taisyklės 2 punkte nurodytus atvejus, skaičiuojamasis atidalyto antstato ilgis (E) yra lygus jo ilgiui. 2. Visais atvejais, kai standartinio aukščio atidalytas antstatas atitrauktas nuo laivo bortų taip, kaip leidžia 3 taisyklės 10 punkto nuostatos, jo skaičiuojamasis ilgis keičiamas jo ilgį dauginant iš santykio b/Bs; čia: b – antstato plotis per jo ilgio vidurį; Bs – laivo plotis per šio antstato ilgio vidurį. Jei antstatas atitrauktas dalyje jo ilgio, šis jo skaičiuojamojo ilgio keitimas taikomas tiktai atitrauktajai antstato daliai. 3. Jei atidalyto antstato aukštis yra mažesnis už standartinį aukštį, jo skaičiuojamasis ilgis sumažinamas proporcingai faktinio aukščio ir standartinio aukščio santykiui. Jei antstato aukštis yra didesnis už standartinį aukštį, jo skaičiuojamasis ilgis nedidinamas. 4. Jei paaukštintas laivagalis turi vientisą priekinę pertvarą, jo skaičiuojamasis ilgis laikomas lygus jo ilgiui, kol jis nepasiekia maksimalaus 0,6 L dydžio. Jei priekinė pertvara nėra vientisa, paaukštintas laivagalis laikomas mažesnio už standartinį aukščio jutu. 5. Neatidalyti antstatai skaičiuojamojo ilgio neturi. 36 taisyklė Denio talpyklos 1. Denio talpykla arba jai prilygstančiu statiniu laikoma konstrukcija, kuri nesitęsia nuo vieno laivo borto iki kito, jei ji atitinka šias sąlygas:
  45. a)denio talpykla yra bent tokio pat tvirtumo kaip ir antstatas;
  46. b)liukai įrengti denio talpyklą dengiančiame denyje, liukų komingsai ir dangčiai atitinka 13–16 taisyklių nuostatas, o šio denio talpyklos denio stringeris yra žmonėms judėti tinkamo pločio ir pakankamo horizontalaus standumo. Tačiau antvandeninio borto denyje galima leisti įrengti nedideles įeinamąsias angas su vandeniui nepralaidžiais dangčiais;
  47. c)nuolatinę išilginę darbų platformą su apsauginiais turėklais atstoja denio talpyklos denis arba atskiros talpyklos, sujungtos su antstatais patikimais nuolatiniais pereinamaisiais tilteliais;
  48. d)vėdinimo įrangą apsaugo denio talpykla, vandeniui nepralaidūs dangčiai arba kitokios lygiavertės priemonės;
  49. e)orų poveikiui atidengtose antvandeninio borto denio dalyse palei denio talpyklą įrengti atviri turėklai bent per pusę jos ilgio;
  50. f)mechanizmų patalpų šachtas apsaugo denio talpykla, bent standartinio aukščio antstatas arba tokio pat aukščio ir tvirtumo denio kabina;
  51. g)denio talpyklos plotis lygus bent 60 proc. laivo pločio;
  52. h)jei nesama antstato, denio talpyklos ilgis lygus bent 0,6 L. 2. Visas šios taisyklės sąlygas atitinkančios denio talpyklos ilgis, sumažintas proporcingai jo vidutinio pločio ir B santykiui, yra jos skaičiuojamasis ilgis. 3. Standartinis denio talpyklos aukštis lygus standartiniam antstato, išskyrus paaukštintą laivagalį, aukščiui. 4. Jei denio talpyklos aukštis mažesnis už standartinį aukštį, jos skaičiuojamasis ilgis sumažinamas proporcingai faktinio ir standartinio aukščių santykiui. Jei talpyklos denyje įrengtų liukų komingsai yra mažesnio aukščio, negu nurodyta 15 taisyklės 1 punkte, faktinis talpyklos aukštis sumažinamas dydžiu, atitinkančiu faktinio ir privalomojo komingso aukščių skirtumą. 37 taisyklė Antvandeninio borto aukščio sumažinimas dėl antstatų ir denio talpyklų 1. Jei antstatų ir denio talpyklų skaičiuojamasis ilgis yra lygus 1,0 L, 24 m ilgio laivo antvandeninio borto aukštis sumažinamas 350 mm, 85 m ilgio laivo – 860 mm, 122 m ir ilgesnio laivo – 1070 mm (79 pėdų ilgio laivui – 14 colių, 279 pėdų ilgio – 34 coliais, 400 pėdų ir didesniam ilgiui – 42 coliais). Tarpiniams laivo ilgiams šis sumažinamas aukštis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. 2. Jei bendras antstatų ir denio talpyklų skaičiuojamasis ilgis yra mažesnis už 1,0 Z, jo sumažinimas procentais apskaičiuojamas pagal vieną iš šių lentelių: Sumažinimas procentais „A“ tipo laivams Bendras skaičiuojamasis antstatų ir denio talpyklų ilgis 0 0,1 L 0,2 L 0,3 L 0,4 L 0,5 L 0,6 L 0,7 L 0,8 L 0,9 L 1,0 L Procentinis sumažinimas visų tipų antstatams 0 7 14 21 31 41 52 63 75,3 87,7 100 Tarpinio antstatų ir denio talpyklų ilgio procentinis sumažinimo dydis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Sumažinimas procentais „B“ tipo laivams Eilutė Bendras skaičiuojamasis antstatų ir denio talpyklų ilgis 0 0,1 L 0,2 L 0,3 L 0,4 L 0,5 L 0,6 L 0,7 L 0,8 L 0,9 L 1,0 L Laivai su baku ir be atskiro tiltelio I 0 5 10 15 23,5 32 46 63 75,3 87,7 100 Laivai su baku ir su atskiru tilteliu II 0 6,3 12,7 19 27,5 36 46 63 73,5 87,7 100 Tarpinio antstatų ir denio talpyklų ilgio procentinis sumažinimo dydis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. 3. „B“ tipo laivams:
  53. a)jei jų tiltelio skaičiuojamasis ilgis yra mažesnis už 0,2 L, procentinis sumažinimo dydis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu tarp dydžių, nurodytų I ir II eilutėse.
  54. b)jei jų tiltelio skaičiuojamasis ilgis yra didesnis už 0,4 L, jiems taikomas II eilutėje nurodytas procentinis sumažinimo dydis.
  55. c)jei jų tiltelio skaičiuojamasis ilgis yra mažesnis už 0,07 L, šiose lentelėse nurodytas dydis sumažinamas dydžiu, apskaičiuotu pagal formulę: 5 x (0,07L – f)/0,07L; čia f – skaičiuojamasis bako ilgis. 38 taisyklė Išilginis denio įlinkis Bendrosios nuostatos 1. Išilginis denio įlinkis matuojamas nuo denio prie laivo borto iki santykinės atskaitos linijos, nubrėžtos lygiagrečiai su kiliu per išilginio denio įlinkio liniją midelyje. 2. Laivams, suprojektuotiems su kilio polinkiu, išilginis denio įlinkis matuojamas iki santykinės atskaitos linijos, nubrėžtos lygiagrečiai su projektine krovinine vaterlinija. 3. Lygiadeniuose laivuose ir laivuose su atskirais antstatais išilginis denio įlinkis matuojamas antvandeninio borto denyje. 4. Laivuose su neįprastos formos viršvandenine borto dalimi, kurioje yra šoninė pakopa arba tarpas, išilginis denio įlinkis matuojamas pagal ekvivalentinį borto aukštį midelyje. 5. Laivuose su standartinio aukščio antstatu, kuris tęsiasi per visą antvandeninio borto denio ilgį, išilginis borto įlinkis matuojamas antstatų denyje. Jei antstato aukštis yra didesnis už standartinį aukštį, prie kiekvienos iš galinių ordinačių pridedamas mažiausias faktinio ir standartinio aukščių skirtumas (Z). Tarpinės ordinatės, nutolusios per 1/6 L ir 1/3 L nuo kiekvieno iš galinių statmenų, taip pat padidinamos atitinkamai 0,444 Z ir 0,111 Z. 6. Jei atidalyto antstato denis turi bent tokio pat dydžio išilginį įlinkį, kaip ir neapsaugotas antvandeninio boro denis, į atidalytos antvandeninio borto denio dalies išilginį įlinkį neatsižvelgiama. 7. Jei atidalytas jutas arba bakas yra standartinio aukščio ir turi didesnį išilginį įlinkį negu antvandeninio borto denis arba jei jis yra didesnio už standartinį aukščio, antvandeninio borto denio išilginis įlinkis padidinamas taip, kaip nurodyta šios taisyklės 12 punkto nuostatose. Standartinis išilginio denio įlinkio kontūras 8. Standartinio išilginio denio įlinkio kontūro ordinatės pateikiamos šioje lentelėje: Standartinis išilginis denio įlinkis (kai L matuojamas metrais) Vieta Ordinatė (
  56. mm)Daugiklis Laivagalio pusė Laivagalio statmenyje 25(L/3 + 10) 1 1/6 L nuo laivagalio statmens 11,1(L/3 + 10) 3 1/3 L nuo laivagalio statmens 2,8(L/3 + 10) 3 Midelyje 0 1 Laivapriekio pusė Midelyje 0 1 1/3 L nuo laivapriekio statmens 5,6(L/3 + 10) 3 1/6 L nuo laivapriekio statmens 22,2(L/3 + 10) 3 Laivapriekio statmenyje 50(L/3 + 10) 1 Standartinis išilginis denio įlinkis (kai L matuojamas pėdomis) Vieta Ordinatė (
  57. mm)Daugiklis Laivagalio pusė Laivagalio statmenyje 0,1 L + 10 1 1/6 L nuo laivagalio statmens 0,0444L + 4,44 3 1/3 L nuo laivagalio statmens 0,0111L+1,11 3 Midelyje 0 1 Laivapriekio pusė Midelyje 0 1 1/3 L nuo laivapriekio statmens 0,0222L + 2,22 3 1/6 L nuo laivapriekio statmens 0,0888L + 8,88 3 Laivapriekio statmenyje 0,2L + 20 1 Nukrypimų nuo standartinio išilginio denio įlinkio kontūro išmatavimas 9. Jei išilginio denio įlinkio kontūras skiriasi nuo standartinio, keturios ordinatės laivapriekio arba laivagalio pusei dauginamos iš atitinkamo daugiklio, nurodyto ordinačių lentelėje. Atitinkamų sandaugų sumos ir standartinių ordinačių sumos skirtumas, padalytas iš 8, parodo, kiek per didelis arba per mažas yra išilginis denio įlinkis laivapriekio ir laivagalio pusėse. Pertekliaus arba trūkumo dydžių laivapriekiui ir laivagaliui aritmetinis vidurkis parodo, kiek per didelis arba kiek per mažas yra laivo išilginis denio įlinkis. 10. Jei laivagalio pusėje išilginis denio įlinkis yra didesnis už standartinį, o laivapriekio pusėje mažesnis už standartinį, išlinkio perteklius nekoreguojamas, o nustatomas tiktai jo trūkumas. 11. Jei laivapriekio pusėje išilginis denio įlinkis yra didesnis už standartinį, o laivagalio pusėje jis nėra mažesnis už 75 proc. standartinio įlinkio, koreguojama dalis su įlinkio pertekliumi. Jei laivagalyje įlinkis yra mažesnis už 50 proc. standartinio įlinkio, į įlinkio perteklių laivapriekyje neatsižvelgiama. Jei išilginis denio įlinkis laivagalyje yra tarp 50 proc. ir 75 proc. standartinio įlinkio, galima leisti tarpiniais dydžiais koreguoti per didelį išilginį denio įlinkį laivapriekyje. 12. Koreguojant išilginį denio įlinkį dėl juto arba bako, taikoma ši formulė: s = yL’/3L; čia: s – išilginio denio įlinkio pataisos dydis, atimamas iš įlinkio trūkumo dydžio arba pridedamas prie jo pertekliaus dydžio; y – antstato faktinio aukščio ir standartinio aukščio išlinkio gale skirtumas; L' – vidutinis atidalyto juto arba bako ilgis, kuris daugiausia gali siekti 0,5 L; L – laivo ilgis, pagal jo apibrėžtį 3 taisyklės 1 punkte. Ši formulė suponuoja parabolės pavidalo kreivą, kuri antvandeninio borto denyje liečia faktinio išilginio denio įlinkio kreivę ir kerta galiną ordinatę po antstatų deniu taške, nuo jo nutolusiame per atstumą, lygų standartiniam antstato aukščiui. Antstatų denis bet kurioje vietoje negali būti virš šios kreivės iškilęs aukščiau kaip per standartinį antstato aukštį. Šia kreive turi būti naudojamasi nustatant išilginio denio įlinkio kontūrą laivapriekio ir laivagalio pusėms. Koregavimas dėl nukrypimo nuo išilginio denio įlinkio standartinio kontūro 13. Išilginio denio įlinkio pataisa lygi šio įlinkio trūkumo arba pertekliaus dydžiui (žr. 9–11 punktus), padaugintam iš: 0,75 – S/2L; čia: S yra bendras atidalytų antstatų ilgis. Padidinimas dėl per mažo išilginio denio įlinkio 14. Jei išilginis denio įlinkis yra mažesnis už standartinį, šio įlinkio trūkumo (žr. šios taisyklės 13 punktą) pataisa pridedama prie antvandeninio borto aukščio. Sumažinimas dėl per didelio išilginio denio įlinkio 15. Laivams, kuriuose atidalytas antstatas dengia 0,1 L laivapriekio link ir 0,1 L laivagalio link nuo midelio, pagal 13 punkto nuostatas apskaičiuota per didelio išilginio denio įlinkio pataisa atimama iš antvandeninio borto aukščio; laivams, kurių midelio nedengia joks antstatas, antvandeninio borto aukštis nesumažinamas; laivams, kuriuose atidalytas antstatas dengia mažiau kaip 0,1 L laivapriekio link ir mažiau kaip 0,1 L laivagalio link nuo midelio, sumažinimo dydis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. Didžiausias sumažinimas dėl per didelio išilginio denio įlinkio negali viršyti 125 mm 100 m laivo ilgio (1½1/2 colio 100 pėdų laivo ilgio). 39 taisyklė Minimalus laivapriekio aukštis 1. Laivapriekio aukštis, apibrėžiamas kaip vertikalus atstumas laivapriekio statmenyje nuo nustatytą vasaros antvandeninio borto aukštį ir projektinį diferentą atitinkančios vaterlinijos iki neapsaugoto denio viršaus prie laivo borto, turi būti ne mažesnis kaip: trumpesnių kaip 250 m laivų – 56L(1 – L/500)1,36/(Cb + 0,68)mm; 250 m ilgio ir ilgesniems laivams – 7000 * 1,36/(Cb + 0,68)mm; čia: L – laivo ilgis metrais, Cb – vandentalpos koeficientas, kuris neturi būti mažesnis kaip 0,68; arba, trumpesnių kaip 820 pėdų laivų – 0,672L(1 – L/1640)1,36/(Cb + 0,68)colių; 820 pėdų ir ilgesnių laivų – 275,6 * 1,36/(Cb + 0,68)colių; čia: L – laivo ilgis pėdomis: Cb – vandentalpos koeficientas, kuris neturi būti mažesnis kaip 0,68. 2. Jei 1 punkte nurodyto laivapriekio aukščio pasiekiama išilginiu denio įlinkiu, šis įlinkis, matuojant nuo laivapriekio statmens, turi tęstis bent per 15 proc. laivo ilgio. Jei jis pasiekiamas įrengiant antstatą, šis antstatas turi tęstis nuo forštevenio iki taško, esančio bent per 0,07 L laivagalio link nuo laivapriekio statmens, ir jis turi atitikti šiuos reikalavimus:
  58. a)ne ilgesniuose kaip 100 m (328 pėdų) laivuose jis turi būti atidalytas, kaip apibrėžta 3 taisyklės 10 punkte;
  59. b)ilgesniuose kaip 100 m (328 pėdų) laivuose jis nebūtinai turi atitikti 3 taisyklės 10 punkto nuostatas, tačiau turi būti aprūpintas Administracijos reikalavimus atitinkančiais įtaisais jo angoms uždaryti. 3. Administracija gali specialiai apsvarstyti klausimą dėl laivų, kurie dėl išskirtinių jų eksploatacijos sąlygų negali atitikti šios taisyklės 1 ir 2 punktų nuostatų. 40 taisyklė Minimalus antvandeninio borto aukštis Vasaros antvandeninio borto aukštis 1. Minimalus antvandeninio borto aukštis vasarą yra antvandeninio borto aukštis, nurodytas 28 taisyklės lentelėse ir koreguotas, kur pritaikoma, pagal 27 taisyklės nuostatas, taip pat pagal 29, 30, 31, 32, 37, 38 taisyklių nuostatas ir, jei pritaikoma, pagal 39 taisyklės nuostatas. 2. Antvandeninio borto aukštis jūros vandeniui, apskaičiuotas taip, kaip nurodyta 1 punkte, tačiau nekoreguotas dėl denio linijos pagal 32 taisyklės nuostatas, turi būti ne mažesnis kaip 50 mm (2 coliai). Laivams, 1 padėtyje turintiems liukus su dangčiais, kurie neatitinka 15 taisyklės 7 punkto, 16 taisyklės arba 26 taisyklės nuostatų, antvandeninio borto aukštis turi būti ne mažesnis kaip 150 mm (6 coliai). Atogrąžų antvandeninio borto aukštis 3. Minimalus antvandeninio borto aukštis atogrąžų zonoje yra antvandeninio borto aukštis, gaunamas iš vasaros antvandeninio borto aukščio atėmus vieną keturiasdešimt aštuntąją vasaros grimzlės, išmatuotos nuo kilio viršaus iki krovininės vaterlinijos ženklo žiedo centro. 4. Antvandeninio borto aukštis jūros vandeniui, apskaičiuotas taip, kaip nurodyta šios taisyklės 1 punkte, tačiau nekoreguotas dėl denio linijos pagal 32 taisyklės nuostatas, turi būti ne mažesnis kaip 50 mm (2 coliai). Laivams, 1 padėtyje turintiems liukus su dangčiais, kurie neatitinka 15 taisyklės 7 punkto, 16 taisyklės arba 26 taisyklės nuostatų, antvandeninio borto aukštis turi būti ne mažesnis kaip 150 mm (6 coliai). Žiemos antvandeninio borto aukštis 5. Minimalus antvandeninio borto aukštis žiemą yra antvandeninio borto aukštis, gaunamas prie vasaros antvandeninio borto aukščio pridėjus vieną keturiasdešimt aštuntąją vasaros grimzlės, išmatuotos nuo kilio viršaus iki krovininės vaterlinijos ženklo žiedo centro. Žiemos Šiaurės Atlante antvandeninio borto aukštis 6. Minimalus ne ilgesnių kaip 100 m (328 pėdų) laivų, kurie žiemos sezono metu įplaukia į bet kurią Šiaurės Atlanto, apibrėžto 52 taisyklės II priede, dalį, antvandeninio borto aukštis turi būti lygus vasaros antvandeninio borto aukščiui, padidintam 50 mm (2 coliais). Kitokiems laivams apibrėžtas žiemos Šiaurės Atlante antvandeninio borto aukštis lygus žiemos antvandeninio borto aukščiui. Antvandeninio borto aukštis, nustatytas gėlam vandeniui 7. Minimalus antvandeninio borto aukštis gėlame vandenyje, kurio tankis lygus vienetui, apskaičiuojamas iš minimalaus antvandeninio borto aukščio, nustatyto jūros vandeniui, atimant dydį: Delta/40Tcm (colių); čia: DeltaΔ – vandentalpa tonomis, laivui nugrimzdus jūros vandenyje iki vasaros krovininės vaterlinijos; T – tonų skaičius centimetrui (coliui) grimzlės, laivui nugrimzdus jūros vandenyje iki vasaros krovininės vaterlinijos. 8. Jei vandentalpos vasaros krovininei vaterlinijai nustatyti neįmanoma, atimamasis dydis turi būti lygus vienai keturiasdešimt aštuntajai vasaros grimzlės, išmatuotos nuo kilio viršaus iki krovininės vaterlinijos ženklo žiedo centro. IV SKYRIUS SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL LAIVŲ, KURIEMS NUSTATYTAS MEDIENOS KROVINIŲ ANTVANDENINIO BORTO AUKŠTIS 41 taisyklė Šio skyriaus nuostatų taikymas 42–45 taisyklės taikomos tik laivams, kuriems nustatytas medienos krovinių antvandeninio borto aukštis. 42 taisyklė Apibrėžtys 1. Denyje vežami medienos kroviniai. Apibrėžtis „denyje vežami medienos kroviniai“ – tai medienos kroviniai, vežami atviroje antvandeninio borto denio arba antstato denio dalyje. Ši apibrėžtis neapima celiuliozės arba į ją panašių krovinių. 2. Medienos krovinių krovininė vaterlinija. Galima laikyti, jog medienos kroviniai suteikia laivui tam tikrą papildomą plūdrumą ir geriau jį apsaugo nuo bangų poveikio. Todėl laivams, kurie veža medienos krovinius denyje, galima leisti sumažinti antvandeninio borto aukštį, apskaičiuojamą pagal 45 taisyklės nuostatas ir pažymimą laivo borte pagal 6 taisyklės 3 ir 4 punktų nuostatas. Tačiau tam, kad būtų leista nustatyti tokį ypatingą antvandeninio borto aukštį ir jį taikyti, denyje vežami medienos kroviniai privalo atitikti tam tikras sąlygas, kurios išdėstytos 44 taisyklėje, o pats laivas turi atitikti tam tikras sąlygas dėl jo konstrukcijos, kurios nurodytos 43 taisyklėje. 43 taisyklė Laivo konstrukcija Antstatas 1. Laivai privalo turėti bent standartinio aukščio ir bent 0,07 L ilgio baką. Jei laivas trumpesnis kaip 100 m (328 pėdų), jame dar privalo būti įrengtas ir bent standartinio aukščio jutas arba bent tokio pat bendro aukščio paaukštintas laivagalis su denio kabina arba tvirtu plieniniu gaubtu. Dvigubo dugno tankai 2. Jei dvigubo dugno tankai įrengti per laivo midelį pusės laivo ilgio atkarpoje, jie turi būti tinkamai padalyti išilginėmis vandeniui nepralaidžiomis pertvaromis. Falšbortai 3. Laivas privalo turėti arba nuolatinius bent 1 m (39 ½1/2 colio) aukščio falšbortus, specialiai sutvirtintus specialiomis standumo briaunomis viršutiniame krašte, palaikomus tvirtų prie denio pritvirtintų falšborto stovų ir turinčius būtinas nutekinamąsias angas, arba patikimus tokio pat aukščio ir ypač tvirtos konstrukcijos turėklus. 44 taisyklė Krovinių sukrovimas Bendrosios nuostatos 1. Orų poveikiui atviros denio angos, virš kurių sukraunami kroviniai, patikimai uždaromos ir užsandarinamos. Vėdintuvų konstrukcijos patikimai apsaugomos. 2. Denyje vežami medienos kroviniai sukraunami ištisai bent per visą tam prieinamą denio ilgį, kuris lygus bendram šulinio arba šulinių tarp antstatų ilgiui. Jei laivagalyje denį ribojančio antstato nėra, mediena sukraunama bent iki pat galinio liuko užpakalinio krašto. Mediena sukraunama kaip galima glaudžiau ir bent iki antstato, išskyrus paaukštintą laivagalį, standartinio aukščio. 3. Laive, kuris žiemą plaukioja žiemos sezoninėje zonoje, denio krovinių aukštis virš orų poveikiui atviro denio neturi būti didesnis už vieną trečdalį šio laivo didžiausio pločio. 4. Denyje vežami medienos kroviniai sukraunami glaustai, pririšami ir sutvirtinami. Jie niekaip neturi kliudyti vesti laivą ir vykdyti būtiną laivo veiklą. Statramsčiai 5. Jei dėl medienos pobūdžio reikalingi statramsčiai, jie, atsižvelgiant į laivo plotį, turi būti pakankamai tvirti; jie išdėstomi tarpais, atitinkančiais vežamos medienos ilgį bei pobūdį, tačiau šie tarpai neturi viršyti 3 m (9,8 pėdos). Statramsčiams pritvirtinti įtaisomi tvirti kampainiai arba metaliniai lizdai ar kitokios tiek pat patikimos priemonės. Sutvirtinimo lynai 6. Denyje vežamas medienos krovinys per visą jo ilgį patikimai sutvirtinamas atskirais lynais, išdėstytais ne platesniais kaip 3 m (9,8 pėdos) tarpais vienas nuo kito. Jiems prikabinti širstreke arba denio stringerio plokštėje patikimai pritvirtinamos ąsos, išdėstytos ne platesniais kaip 3 m (9,8 pėdos) tarpais. Atstumas nuo antstato galinės pertvaros iki pirmosios ąsos neturi būti didesnis kaip 2 m (6,6 pėdos). Jei nesama pertvaros, ąsos ir sutvirtinimo lynai įtaisomi per 0,6 m (23 ½1/2 colių) ir 1,5 m (4,9 pėdos) nuo denyje sukrauto denio krovinio galų. 7. Kroviniui sutvirtinti naudojama trumpų grandžių grandinė, pagaminta iš ne plonesnio kaip 19 mm (¾3/4 colio) skersmens metalo, arba tokio pat tvirtumo lankstus vielinis lynas; jie aprūpinami bet kuriuo metu prieinamais atlenkiamaisiais kabliais ir talrepais. Vieliniams sutvirtinimo lynams įtaisoma trumpa ilgų grandžių grandinės atkarpa, leidžianti reguliuoti jų ilgį. 8. Jei krovinys susideda iš trumpesnių kaip 3,6 m (11,8 pėdos) medienos ruošinių, tarpai tarp sutvirtinimo lynų sumažinami arba imamasi kitokių priemonių, atitinkančių krovinio vienetų ilgį. 9. Visų sutvirtinimo lynams sukabinti reikalingų įtaisų tvirtumas turi atitikti pačių sutvirtinimo lynų tvirtumą. Stovumas 10. Privaloma imtis priemonių tam, kad visuose reiso etapuose laivas turėtų saugaus stovumo atsargą, atsižvelgiant į jo masės padidėjimą, pvz., dėl vandens absorbavimo arba apledėjimo, ir, jei pritaikoma, į masės sumažėjimą, pvz., dėl degalų ir atsargų sunaudojimo. Įgulos apsauga, galimybė patekti į mechanizmų patalpas ir t. t. 11. Papildant priemones, nustatytas 25 taisyklės 5 punkto nuostatose, pagal abu krovinių denio kraštus bent per 1 m (39 ½1/2 colio) aukščiau krovinio nutiesiami apsauginiai turėklai arba gelbėjimo lejeriai su ne didesniais kaip 33 cm (13 colių) vertikaliais tarpais. Vairavimo įrenginiai 12. Vairavimo įrenginiai turi būti palikimai apsaugoti, kad jų neapgadintų kroviniai ir, kiek tai praktiškai įmanoma, prieinami. Privalo būti veiksmingos priemonės laivui vairuoti sugedus jo pagrindiniams vairavimo įrenginiams. 45 taisyklė Antvandeninio borto aukščio skaičiavimas 1. Minimalus vasaros antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta 27 taisyklės 5, 6 ir 11 punktų, 28, 29, 30, 31, 32, 37 ir 38 taisyklių nuostatose; tačiau 37 taisyklė šiam tikslui pakeičiama, vietoj joje nurodytų procentinių dydžių taikant šiuos: Bendras skaičiuojamasis antstatų ir denio talpyklų ilgis 0 0,1 L 0,2 L 0,3 L 0,4 L 0,5 L 0,6 L 0,7 L 0,8 L 0,9 L l,0 L Procentinis sumažinimas visų tipų antstatams 20 31 42 53 64 70 76 82 88 94 100 Tarpiniams antstatų ir denio talpyklų ilgiams procentinis sumažinimo dydis apskaičiuojamas linijinės interpoliacijos būdu. 2. Žiemos medienos krovinių antvandeninio borto aukštis gaunamas prie vasaros medienos krovinių antvandeninio borto aukščio pridėjus vieną trisdešimt šeštąją laivo projektinės grimzlės medienos kroviniams. 3. Žiemos Šiaurės Atlante medienos krovinių antvandeninio borto aukštis yra lygus 40 taisyklės 6 punkte nustatytam žiemos Šiaurės Atlante antvandeninio borto aukščiui. 4. Atogrąžų medienos krovinių antvandeninio borto aukštis gaunamas iš vasaros medienos krovinių antvandeninio borto aukščio atėmus vieną keturiasdešimt aštuntąją laivo projektinės grimzlės medienos kroviniams. 5. Vasaros medienos krovinių antvandeninio borto aukštis, nustatytas gėlam vandeniui, apskaičiuojamas remiantis, kaip nurodyta 40 taisyklės 7 punkte, vasaros medienos krovinių krovinine vaterlinija. II PRIEDAS ZONOS, RAJONAI IR SEZONINIAI PERIODAI Šiame priede zonos ir rajonai apibrėžti remiantis šiais kriterijais: VASAROS sezoninė zona arba rajonas – zona arba rajonas, kuriuose stipresni kaip 8 balų pagal Boforto (Beaufort) skalą (34 mazgų greičio) vėjai nepučia ilgiau kaip 10 proc. laiko. ATOGRĄŽŲ sezoninė zona arba rajonas – zona arba rajonas, kuriuose stipresni kaip 8 balų pagal Boforto skalą (34 mazgų greičio) vėjai nepučia ilgiau kaip 1 proc. laiko ir per bet kurį vieną paskirą kalendorinį mėnesį jų 5° kvadratiniame plote nesiaučia daugiau kaip vienas atogrąžų uraganas. Nustatyta, jog dėl praktinių priežasčių tam tikriems ypatingiems rajonams galima taikyti mažesnius reikalavimus. Prie šio priedo pridedamas jūrlapis, paaiškinantis toliau a

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.