1966 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL LAIVŲ KROVININĖS VATERLINIJOS NUSTATYMO Susitariančiosios Vyriausybės, SIEKDAMOS nustatyti vienodus principus ir taisykles dėl ribų, iki kurių, atsižvelgiant į siekį jūroje apsaugoti žmonių gyvybę ir turtą, gali būti pakraunami tarptautiniais reisais plaukiojantys laivai, MANYDAMOS, kad geriausiai šio tikslo galima pasiekti priimant konvenciją, SUSITARĖ: 1 straipsnis Bendrieji įsipareigojimai 1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja įgyvendinti šios Konvencijos ir jos priedų, kurie yra neatskiriama šios Konvencijos dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šią Konvenciją kartu yra ir nuoroda į jos priedus. 2. Susitariančiosios Vyriausybės imasi visų būtinų priemonių šiai Konvencijai įgyvendinti. 2 straipsnis Apibrėžtys Šioje Konvencijoje, jei specialiai nenurodyta kitaip: 1. Taisyklės – Konvencijos priede pateiktos taisyklės. 2. Administracija – valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, vyriausybė. 3. Aprobuotas (-a) – tai, kas aprobuota Administracijos. 4. Tarptautinis reisas – plaukimas jūra iš valstybės, kuriai taikoma ši Konvencija, į už jos sienų esantį uostą, arba atvirkščiai. Šioje Konvencijoje teritorija, už kurios tarptautinius santykius atsakinga viena iš Susitariančiųjų Vyriausybių, arba kurios vykdomoji valdžia priklauso Jungtinėms Tautoms, laikoma atskira šalimi. 5. Žvejybos laivas – laivas, skirtas žvejybai ir banginių, ruonių bei jūros vėplių medžioklei arba kitokiems gyviesiems jūros ištekliams gaudyti. 6. Naujas laivas – laivas, kurio kilis buvo pastatytas ant stapelio arba kurio statybos etapas šios Konvencijos įsigaliojimo kiekvienai iš Susitariančiųjų Vyriausybių dieną ar po jos yra panašus. 7. Esamas laivas – laivas, kuris nėra naujas laivas. 8. Ilgis – 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija. 3 straipsnis Bendrosios nuostatos 1. Nė vienas laivas, kuriam taikoma ši Konvencija, negali išplaukti į tarptautinį reisą po šios Konvencijos įsigaliojimo dienos, jei jis nėra pagal šios Konvencijos nuostatas apžiūrėtas, pažymėtas ženklais ir neturi išduoto Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo (1966) arba, jei tai jam pritaikoma, Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo. 2. Tai, kas nustatyta šioje Konvencijoje, negali trukdyti Administracijai nustatyti didesnį antvandeninio borto aukštį negu pagal I priedą apskaičiuotas jo minimalus antvandeninio borto aukštis. 4 straipsnis Taikymas 1. Ši Konvencija taikoma: a) laivams, įregistruotiems valstybėse, kurių vyriausybės yra Susitariančiosios Vyriausybės; b) laivams, įregistruotiems teritorijose, kurioms šios Konvencijos galiojimas išplėstas pagal 32 straipsnio nuostatas; c) neregistruotiems laivams, plaukiojantiems su valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava. 2. Ši Konvencija taikoma laivams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais. 3. I priede nurodytos taisyklės konkrečiai skirtos taikyti naujiems laivams. 4. Esami laivai, nevisiškai atitinkantys I priedo taisyklių nuostatas arba bet kurią jų dalį, privalo atitikti bent tuos mažesnius Administracijos reikalavimus, kuriuos ji tarptautiniais reisais plaukiojantiems laivams taikė prieš įsigaliojant šiai Konvencijai; nė vienu atveju neturi būti reikalaujama padidinti šių laivų antvandeninio borto aukštį. Tam, kad esamiems laivams būtų leista bet kokiu dydžiu sumažinti antvandeninio borto aukštį, jie privalo atitikti visus šios Konvencijos reikalavimus. 5. II priede nurodytos taisyklės taikomos tiek naujiems, tiek esamiems laivams, kuriems taikoma ši Konvencija. 5 straipsnis Išimtys 1. Ši Konvencija netaikoma: a) karo laivams; b) trumpesniems kaip 24 metrų (79 pėdų) laivams; c) esamiems mažesniems kaip 150 bruto registro tonų laivams; d) pramoginėms ne verslui skirtoms jachtoms; e) žvejybos laivams. 2. Tai, kas nustatyta šioje Konvencijoje, netaikytina laivams, plaukiojantiems vien tik: a) Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose ir Šv. Lauryno upe rytų kryptimi iki loksodromos, nubrėžtos nuo Cap de Rosiers kyšulio iki West Point kyšulio Anticosti saloje, o į šiaurę nuo Anticosti salos – iki 63° vakarų ilgumos dienovidinio; b) Kaspijos jūroje; c) La Platos, Paranos ir Urugvajaus upėmis rytų kryptimi iki loksodromos, nubrėžtos nuo Punta Norte kyšulio Argentinoje iki Punta del Este kyšulio Urugvajuje. 6 straipsnis Išimtys 1. Administracija gali leisti nesilaikyti šios Konvencijos nuostatų laivams, plaukiojantiems tarptautiniais reisais tarp netolimų kaimyninių dviejų ar daugiau valstybių uostų tol, kol jie plaukioja šiais reisais – jei valstybių, kuriose šie uostai yra, vyriausybės sutinka, kad dėl saugių plaukiojimo sąlygų arba reisų tarp šių uostų pobūdžio taikyti šios Konvencijos nuostatas tokiais reisais plaukiojantiems laivams būtų neracionalu arba neįgyvendinama. 2. Administracija gali taikyti išimtis dėl bet kurių šios Konvencijos nuostatų bet kuriam laivui, kuriame įdiegtos naujovės, jei šių nuostatų laikymasis galėtų rimtai sukliudyti tyrimo darbams tobulinant šias naujoves ir jas įgyvendinant tarptautiniais reisais plaukiojančiuose laivuose. Tačiau kiekvienas toks laivas privalo atitikti saugumo reikalavimus, Administracijos nuomone, pakankamus atsižvelgiant į numatomą tokio laivo paskirtį ir užtikrinančius bendrą jo saugumą bei priimtinus valstybėms, į kurias laivas užsuks. 3. Administracija, taikanti išimtis pagal šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas, apie kiekvieną jų taikymo atvejį ir šio taikymo priežastis perduoda Tarpvyriausybinei jūrų konsultacinei organizacijai* (toliau – Organizacija) išsamų pranešimą, o Organizacija išplatina šį pranešimą visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti. 4. Administracija gali atleisti nuo prievolės laikytis bet kurių šių taisyklių nuostatų laivą, paprastai neplaukiojantį tarptautiniais reisais, tačiau dėl ypatingų aplinkybių turintį atlikti pavienį tarptautinį reisą, jei ji mano, jog šiam laivui taikomi saugumo reikalavimai pakankamai gerai užtikrina laivo saugumą, kai jis plaukia tokiu jam nustatytu reisu. 7 straipsnis Neįveikiamos aplinkybės (Force majeure) 1. Laivas, kuris išplaukdamas į bet kokį reisą, neprivalo laikytis šios Konvencijos nuostatų, neprivalo jų laikytis ir tada, kai jis dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių yra priverstas pakeisti jam nustatytą maršrutą. 2. Taikydama šios Konvencijos nuostatas, Susitariančioji Vyriausybė tinkamai atsižvelgia į bet kokį dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių įvykusį bet kokio laivo nukrypimą nuo maršruto arba vėlinimąsi. 8 straipsnis Atitikmenys 1. Administracija gali leisti laive įrengti bet kokius kitokius negu reikalaujama pagal šią Konvenciją įrenginius, medžiagas, priemones arba prietaisus arba jį aprūpinti kitokiais tam tikrais dalykais, jei bandymais arba kitaip ji įsitikina, jog tokie įrenginiai, medžiagos, priemonės ar prietaisai, arba kiti dalykai, kuriais laivas aprūpinamas, yra bent tokie pat veiksmingi, kaip ir tie, kuriuos įrengti reikalaujama pagal šią Konvenciją. 2. Administracija, taip leidžianti įrengti bet kokius kitokius negu reikalaujama pagal šią Konvenciją įrenginius, medžiagas, priemones arba prietaisus arba aprūpinti laivą kitokiais tam tikrais dalykais, apie tai siunčia Organizacijai išsamų pranešimą, o Organizacija šią informaciją išplatina Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti. 9 straipsnis Leidimas atlikti bandymus 1. Tai, kas nurodyta šioje Konvencijoje, negali kliudyti Administracijai išduoti laivui, kuriam taikoma ši Konvencija, ypatingus leidimus atlikti bandymus. 2. Administracija, išduodanti bet kokį tokį leidimą, siunčia Organizacijai išsamų pranešimą, o Organizacija šią informaciją išplatina Susitariančiosioms Vyriausybėms susipažinti. 10 straipsnis Remontas, pakeitimai ir perdirbimas 1. Laivas, kuriame atliekamas remontas, pakeitimai bei perdirbimas ir kuris aprūpinamas su tuo susijusia įranga, turi ir toliau atitikti bent tuos reikalavimus, kurie šiam laivui buvo taikomi iki tol. Tokiu atveju esamas laivas reikalavimus, taikomus naujam laivui, paprastai turi atitikti tiek pat, kiek jis juos atitiko anksčiau. 2. Kapitalinio pobūdžio remontas, pakeitimai bei modifikacija ir aprūpinimas su tuo susijusia įranga turi atitikti naujam laivui taikomus reikalavimus tiek, kiek, Administracijos nuomone, tai yra racionalu ir įgyvendinama. 11 straipsnis Zonos ir rajonai 1. Laivas, kuriam taikoma ši Konvencija, turi atitikti II priede aprašytose zonose ir rajonuose šiam laivui pritaikomus reikalavimus. 2. Uostas, esantis ant dvi zonas arba rajonus skiriančios ribos, laikomas esančiu toje zonoje arba rajone, iš kurios laivas atplaukia arba į kurią jis plaukia. 12 straipsnis Panirimas 1. Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 punktuose, krovininių vaterlinijų ženklai ant laivo bortų, atitinkantys metų laiką ir zoną arba rajoną, kuriame šis laivas galėtų plaukioti, nė vienu atveju neturi būti panirę po vandeniu, nei jam išplaukiant į jūrą, nei plaukiant arba atvykus į uostą. 2. Jei laivas yra gėlame vandenyje, kurio tankis lygus vienetui, atitinkamą krovininės vaterlinijos ženklą leidžiama panardinti po vandeniu per grimzlės skirtumą gėlam vandeniui, nurodytą Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime (1966 m.). Jei vandens tankis nėra lygus vienetui, šis skirtumas apskaičiuojamas proporcingai skirtumui tarp 1,025 ir faktinio tankio. 3. Jei laivas išplaukia iš uosto, įrengto prie upės arba vidaus vandenų, leistina jį pakrauti giliau, atsižvelgiant į kuro ir kitų jam plaukiant nuo išplaukimo vietos iki jūros sunaudojamų medžiagų svorį. 13 straipsnis Apžiūra, patikrinimas ir žymėjimas Su šios Konvencijos nuostatų laikymusi ir išimčių dėl jų taikymo suteikimu susijusius laivų tikrinimą, apžiūrą ir žymėjimą atlieka Administracijos pareigūnai. Tačiau Administracija laivų tikrinimą, apžiūrą ir žymėjimą gali patikėti ir jos specialiai paskirtiems ekspertams arba pripažintoms organizacijoms. Administracija kiekvienu atveju garantuoja, kad apžiūra, patikrinimas ir žymėjimas būtų išsamūs ir veiksmingi. 14 straipsnis Pirminės ir periodiškos apžiūros ir patikrinimai 1. Atliekamos šios laivo apžiūros ir patikrinimai: a) Pirminė laivo apžiūra, kuri atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti, turi apimti išsamų jo konstrukcijos ir įrangos patikrinimą tiek, kiek laivui taikoma ši Konvencija. Ši apžiūra atliekama taip, kad užtikrintų, jog išdėstymas, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai matmenys visiškai atitinka šios Konvencijos reikalavimus. b) Periodiška apžiūra atliekama Administracijos nustatomais laikotarpiais, bet ne rečiau kaip kas 5 metai; ji atliekama taip, kad užtikrintų, jog konstrukcija, įranga, išdėstymas, pagaminimo medžiagos ir struktūros elementų standartiniai matmenys visiškai atitinka šios Konvencijos reikalavimus. c) Periodiškas patikrinimas atliekamas per tris mėnesius prieš arba po kiekvienos liudijimo metinės datos tam, kad būtų užtikrinta, jog nebuvo padaryta laivo korpuso arba antstatų pakeitimų, kurie turėtų įtakos skaičiavimais nustatytai krovininės vaterlinijos vietai; jis atliekamas taip, kad būtų užtikrintas šių detalių ir įtaisų veiksmingos būklės palaikymas: i) angų apsaugos; ii) apsauginių turėklų; iii) falšborto nutekinamųjų angų; iv) priemonių patekti į įgulos patalpas. 2. Šio straipsnio 1 punkto c papunktyje nurodyti periodiški tikrinimai patvirtinami įrašu Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime (1966) arba Tarptautiniame krovininės vaterlinijos išimties liudijime, išduotame laivui, kuriam taikoma išimtis pagal šios Konvencijos 6 straipsnio 2 punkto nuostatas. 15 straipsnis Būklės palaikymas po apžiūros Atlikus bet kurią apžiūrą pagal 14 straipsnio reikalavimus, be Administracijos leidimo negalima nieko keisti per šią apžiūrą patikrintoje konstrukcijoje, įrangoje, taip pat keisti išdėstymo, medžiagų arba struktūros elementų standartinių matmenų. 16 straipsnis Liudijimų išdavimas 1. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966) išduodamas kiekvienam pagal šią Konvenciją apžiūrėtam bei krovos vaterlinijų ženklais pažymėtam laivui. 2. Tarptautinis krovininės linijos išimties liudijimas išduodamas kiekvienam laivui, kuriam leista taikyti išimtį pagal 6 straipsnio 2 arba 4 straipsnių sąlygas. 3. Šiuos liudijimus išduoda Administracija arba bet kuris jos tinkamai įgaliotas asmuo ar organizacija. Kiekvienu atveju atsakomybę dėl liudijimo išdavimo prisiima Administracija. 4. Nepaisant bet kurių kitų šios Konvencijos nuostatų, bet kuris tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas, galiojantis, kai ši Konvencija įsigalioja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, Vyriausybei, ir toliau galioja dvejus metus arba tol, kol baigsis jo galiojimo laikas – atsižvelgiant į tai, kuri šių datų būtų ankstesnė. Pasibaigus šiam laikui, laivui privaloma turėti Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą (1969). 17 straipsnis Kitos vyriausybės išduodamas liudijimas 1. Kitos Susitariančiosios Vyriausybės prašymu Susitariančioji Vyriausybė gali įsakyti atlikti laivo apžiūrą ir įsitikinusi, jog laivas atitinka šios Konvencijos nuostatas, vadovaudamasi šia Konvencija laivui išduoda arba įgalioja išduoti Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą (1966). 2. Liudijimo kopija, antvandeninio borto aukščiui apskaičiuoti panaudotos apžiūros ataskaitos kopija ir skaičiavimų kopija kaip galima anksčiau nusiunčiamos liudijimą išduoti prašiusiai Vyriausybei. 3. Tokiu būdu išduotame liudijime nurodoma, kad jis išduotas valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba plaukios, vyriausybės prašymu ir kad jis yra tiek pat veiksmingas ir turi būti taip pat pripažįstamas kaip ir pagal 16 straipsnį išduotas liudijimas. 4. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966) neišduodamas nė vienam laivui, plaukiojančiam su valstybės, kurios vyriausybė nėra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava. 18 taisyklė Liudijimų forma 1. Liudijimai užpildomi juos išduodančios šalies oficialia kalba arba kalbomis. Jei tam vartojama ne anglų arba prancūzų kalba, prie liudijimo pridedamas vertimas į vieną iš šių kalbų. 2. Liudijimų formos turi atitikti III priede nurodytus pavyzdžius. Bet kuriuose išduodamuose liudijimuose ir bet kuriose patvirtintose jų kopijose tiksliai atkuriamas kiekvieno liudijimo pavyzdžio spausdintos dalies išdėstymas. 19 straipsnis Liudijimų galiojimo trukmė 1. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966) išduodamas Administracijos nustatytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 metai, skaičiuojant nuo išdavimo datos. 2. Jei atlikus 14 straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodytą apžiūrą neįmanoma laivui išduoti naujo liudijimo iki pradžioje išduoto liudijimo galiojimo termino datos, apžiūrą atliekantis asmuo arba organizacija gali ne ilgesniam kaip penkių mėnesių laikotarpiui pratęsti pirminio liudijimo galiojimą. Šis pratęsimas patvirtinamas įrašu liudijime ir leidžiamas tiktai jei nebuvo padaryta laivo konstrukcijos, įrangos, išdėstymo, pagaminimo medžiagų arba struktūros elementų standartinių matmenų pakeitimų, turinčių įtakos laivo antvandeninio borto aukščiui. 3. Administracija panaikina Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą (1966) bet kuriomis iš šių aplinkybių: a) jei buvo padaryta laivo korpuso arba antstatų pakeitimų, dėl kurių būtų būtina nustatyti padidintą laivo antvandeninio borto aukštį; b) jei detalės ir įtaisai, nurodyti 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje, nėra veiksmingos būklės; c) jei liudijime įrašu nepatvirtinta, jog laivas buvo patikrintas taip, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 punkto c papunktyje; d) jei laivo konstrukcinis tvirtumas sumažėjęs tiek, kad laivas yra nesaugus. 4. a) Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, Administracijos išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 2 punkto sąlygas, galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Šis liudijimas atnaujinamas, patvirtinamas ir panaikinamas pagal procedūras, atitinkančias šiame straipsnyje nurodytas procedūras dėl Tarptautinio krovininės vaterlinijos liudijimo (1966). b) Tarptautinio krovininės vaterlinijos išimties liudijimo, išduoto laivui, kuriam taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 4 punkto sąlygas, galiojimo trukmė apribojama to vieno reiso, kuriam jis išduotas, trukme. 5. Laivui Administracijos išduotas liudijimas netenka galios, kai laivui suteikiama teisė plaukioti su kitos valstybės vėliava. 20 straipsnis Liudijimų pripažinimas Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją išduoti liudijimai pripažįstami kitų Susitariančiųjų Vyriausybių ir visuose šios Konvencijos aprėpties dalykuose laikomi taip pat galiojančiais, kaip ir jų pačių išduoti liudijimai. 21 straipsnis Kontrolė 1. Kai laivai, turintys pagal 16 arba 17 straipsnį išduotą liudijimą, yra kitų Susitariančiųjų Vyriausybių uostuose, juos gali tikrinti šių Susitariančiųjų Vyriausybių tinkamai įgalioti pareigūnai. Susitariančiosios Vyriausybės garantuoja, kad ši kontrolė, kiek tai pagrįsta ir įgyvendinama, bus vykdoma tam, kad būtų įsitikinta, jog laivas turi galiojantį pagal šią Konvenciją išduotą liudijimą. Jei laivas turi galiojantį Tarptautinį krovininės vaterlinijos liudijimą (1966), ši kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar: a) laivas nėra pakrautas virš liudijime nurodytų ribų; b) laivo krovininės vaterlinijos padėtis atitinka nurodytąją liudijime; c) nebuvo padaryta tokių esminių laivo pakeitimų 19 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytuose dalykuose, dėl kurių išplaukęs į jūrą laivas akivaizdžiai keltų pavojų žmonių gyvybei. Jei laivas turi galiojantį Tarptautinį krovininės vaterlinijos išimties liudijimą, ši kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar laikomasi visų šiame liudijime nurodytų sąlygų. 2. Jei kontrolė vykdoma pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį, ji apsiriboja būtinumu užtikrinti, kad šis laivas nepaliktų uosto, kol jam nebus galima išplaukti į jūrą be pavojaus jo keleiviams ir įgulai. 3. Jei pagal šį straipsnį vykdoma kontrolė suteikia pagrindą vienu ar kitu būdu įsikišti į laivo veiklą, jį tikrinantis pareigūnas nedelsdamas raštu praneša valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, konsului arba diplomatiniam atstovui apie savo sprendimą ir apie visas aplinkybes, dėl kurių būtina įsikišti. 22 straipsnis Išskirtinės teisės Nė vienas laivas negali naudotis šios Konvencijos suteikiamomis išskirtinėmis teisėmis, jei jis neturi pagal šią Konvenciją išduoto galiojančio liudijimo. 23 straipsnis Avarijos 1. Kiekviena Administracija įsipareigoja ištirti bet kokią laivų, už kuriuos ji atsakinga ir kuriems taikomos šios Konvencijos nuostatos, avariją, jei ji mano, kad toks tyrimas galėtų padėti nustatyti, kokius pakeitimus šioje Konvencijoje būtų pageidautina padaryti. 2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė įsipareigoja teikti Organizacijai su šiais tyrimais susijusią informaciją. Jokie šiais tyrimais grindžiami Organizacijos pranešimai ar rekomendacijos neturi atskleisti laivų tapatumo arba jų valstybinio priklausomumo arba bet kokiu būdu nustatyti arba netiesiogiai nustatyti bet kurio laivo ar asmens atsakomybę. 24 straipsnis Ankstesnės sutartys ir konvencijos 1. Visos šiuo metu galiojančios kitos sutartys, konvencijos ir susitarimai dėl su krovinine vaterlinija susijusių dalykų tarp Vyriausybių – šios Konvencijos Šalių – ir toliau lieka visiškai galioti jiems nustatytą laiką: a) laivams, kuriems ši Konvencija netaikoma; b) laivams, kuriems ši Konvencija taikoma, – dėl dalykų, kurie nėra joje specialiai nurodyti. 2. Tačiau tuomet, kai tokios sutartys, konvencijos ir susitarimai prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms, viršesnės yra šios Konvencijos nuostatos. 25 straipsnis Ypatingos taisyklės, nustatomos pagal susitarimą Tais atvejais, kai visos arba kai kurios Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją tarpusavio susitarimu nustato tam tikras ypatingas taisykles, apie šias taisykles pranešama Organizacijai, kad jos būtų perduotos visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. 26 straipsnis Informacijos teikimas 1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja Organizacijai pranešti ir jai deponuoti: a) pakankamą skaičių pagal šios Konvencijos nuostatas jų išduodamų liudijimų pavyzdžių, kad jie būtų perduoti Susitariančiosioms Vyriausybėms; b) įstatymų, potvarkių, įsakymų, taisyklių ir kitų dokumentų, skelbiamų įvairiais šios Konvencijos klausimais, tekstus; c) nevyriausybinių organizacijų, įgaliotų jų vardu veikti tvarkant su krovinine vaterlinija susijusius dalykus, sąrašą, kad jis būtų perduotas Susitariančiosioms Vyriausybėms. 2. Kiekviena Susitariančioji Vyriausybė sutinka dėti pastangas, kad jos taikomi medžiagų atsparumo normatyvai būtų prieinami bet kuriai kitai Susitariančiajai Vyriausybei, šios prašymu. 27 straipsnis Pasirašymas, priėmimas ir prisijungimas 1. Šią Konvenciją galima pasirašyti per tris mėnesius nuo 1966 m. balandžio 5 d., o vėliau prie jos bus galima prisijungti. Valstybių – Jungtinių Tautų narių, arba bet kurios iš Specializuotųjų institucijų narių, arba Tarptautinės atominės energijos agentūros narių, arba valstybių – Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto šalių vyriausybės gali tapti šios Konvencijos Šalimis: a) pasirašydamos ją be išlygos dėl priėmimo; b) pasirašydamos su išlyga dėl priėmimo ir vėliau priimdamos; arba c) prisijungdamos. 2) Priėmimo arba prisijungimo dokumentas deponuojamas Organizacijai, kuri praneša visoms Konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms vyriausybėms apie kiekvieną naują priėmimą arba prisijungimą ir dokumentų deponavimo datą. 28 straipsnis Įsigaliojimas 1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai ją pagal 27 straipsnį yra pasirašiusios be išlygos dėl priėmimo arba deponavusios priėmimo ar prisijungimo dokumentus ne mažiau kaip septynios iš penkiolikos valstybių vyriausybės, kurių kiekviena turi ne mažesnį kaip vieno milijono bruto registro tonų laivyną. Šios Konvencijos įsigaliojimo datą Organizacija praneša visoms ją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms vyriausybėms. 2. Vyriausybėms, deponavusioms priėmimo arba prisijungimo dokumentą per šio straipsnio 1 punkte nurodytus dvylika mėnesių, priėmimas arba prisijungimas įsigalioja šios Konvencijos įsigaliojimo dieną arba praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kai buvo deponuotas priėmimo arba prisijungimo dokumentas, atsižvelgiant į tai, kuri šių datų yra vėlesnė. 3. Vyriausybėms, deponavusioms šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie šios Konvencijos dokumentą po jos įsigaliojimo dienos, Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo šio dokumento deponavimo dienos. 4. Laikoma, kad po dienos, kai įvykdytos visos priemonės, kurias privaloma įvykdyti, kad įsigaliotų šios Konvencijos pakeitimas, arba kai, jei pakeitimas priimamas visais balsais, laikoma, jog gauti visi pagal 29 straipsnio 2 punkto b papunkčio sąlygas privalomi gauti priėmimo patvirtinimai, bet koks deponuotas Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentas taikomas iš dalies pakeistai Konvencijai. 29 straipsnis Pakeitimai 1. Ši Konvencija gali būti iš dalies keičiama bet kurios Susitariančiosios Vyriausybės pasiūlymu ir pagal bet kurią iš šiame straipsnyje nurodytų procedūrų. 2. Keitimas, kai priimama visais balsais: a) Susitariančiosios Vyriausybės prašymu apie bet kokį jos siūlomą šios Konvencijos pakeitimą Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad jos apsvarstytų klausimą dėl pakeitimo priėmimo visais balsais. b) Bet koks toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima visos Susitariančiosios Vyriausybės – nebent būtų susitarta dėl ankstesnės datos. Jei kuri nors Susitariančioji Vyriausybė per trejus metus nuo pirmojo Organizacijos pranešimo apie pakeitimą nepraneša Organizacijai jį priimanti arba atmetanti, laikoma, kad ji šį pakeitimą priėmė. c) Jei bet koks pasiūlytas pakeitimas nepriimamas pagal šio punkto b papunkčio sąlygas per trejus metus nuo dienos, kai Organizacija pirmą kartą pranešė apie jį visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, jis laikomas atmestu. 3. Keitimas po apsvarstymo pačioje Organizacijoje: a) Susitariančiosios Vyriausybės prašymu bet koks jos siūlomas šios Konvencijos pakeitimas svarstomas Organizacijoje. Jei šis pakeitimas priimamas Organizacijos Jūrų saugumo komitete dviejų trečdalių dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų balsų dauguma, apie jį ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki pateikimo jį svarstyti Organizacijos Asamblėjoje pranešama visoms valstybėms – Organizacijos narėms ir visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. b) Pakeitimą priėmus Asamblėjoje dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių balsų dauguma, Organizacija apie šį pakeitimą praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad šios jį priimtų. c) Toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių. Jis įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms išskyrus tas iš jų, kurios šiam pakeitimui dar neįsigaliojus pareikštų jo nepriimančios. d) Priimant pakeitimą, Asamblėja dviejų trečdalių joje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų, tarp jų esant ne mažiau kaip dviejų trečdalių vyriausybių, kurios yra atstovaujamos Jūrų saugumo komitete ir dalyvauja bei balsuoja Asamblėjoje, balsų dauguma gali pasiūlyti priimti nutarimą šį pakeitimą esant tokios svarbos, jog bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, kuri pateikia pareiškimą pagal c papunkčio sąlygas ir nepriima šio pakeitimo per dvyliką mėnesių nuo jo įsigaliojimo, pasibaigus šiam laikotarpiui nustoja buvusi šios Konvencijos Šalimi. Prieš tai šis Asamblėjos nutarimas turi būti priimtas dviejų trečdalių šios Konvencijos Susitariančiųjų Vyriausybių. e) Tai, kas nurodyta šiame punkte, negali sukliudyti Susitariančiajai Vyriausybei, pirma pasiūliusiai iš dalies keisti šią Konvenciją pagal šio punkto sąlygas, bet kuriuo metu imtis jos nuomone tinkamų alternatyvių veiksmų pagal šio straipsnio 2 arba 4 punktų sąlygas. 4. Konferencijos patvirtinami pakeitimai: a) Susitariančiosios Vyriausybės, kuriai pritaria ne mažiau kaip vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Vyriausybių, prašymu Organizacija sušaukia vyriausybių konferenciją šios Konvencijos pakeitimams apsvarstyti. b) Apie kiekvieną tokioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Vyriausybių dviejų trečdalių balsų dauguma priimtą pakeitimą Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms tam, kad jos jį priimtų arba jo nepriimtų. c) Šis pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių. Jis įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, išskyrus tas iš jų, kurios šiam pakeitimui dar neįsigaliojus pareikštų jo nepriimančios. d) Priimant pakeitimą, konferencija dviejų trečdalių joje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų balsų dauguma gali pasiūlyti priimti nutarimo pakeitimą esant tokios svarbos, jog bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, kuri pateikia pareiškimą pagal c papunkčio sąlygas ir nepriima šio pakeitimo per dvyliką mėnesių nuo jo įsigaliojimo, pasibaigus šiam laikotarpiui nustoja buvusi šios Konvencijos Šalimi. 5. Bet kurie pagal šio straipsnio sąlygas padaryti su laivo konstrukcija susiję šios Konvencijos pakeitimai galioja vien laivams, kurių kilis pastatomas ant stapelio arba kurių statybos etapas yra panašus šio pakeitimo įsigaliojimo dieną ar po jos. 6. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie visus pagal šio straipsnio nuostatas įsigaliojusius pakeitimus ir kiekvieno iš jų įsigaliojimo datą. 7. Bet koks pareiškimas dėl pakeitimo priėmimo ar nepriėmimo pagal šio straipsnio sąlygas pateikiamas raštu Organizacijai, o ši praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie kiekvieną tokį gautą dokumentą ir jo gavimo datą. 30 straipsnis Denonsavimas 1. Bet kuri Susitariančioji Vyriausybė gali denonsuoti šią Konvenciją bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo šiai Susitariančiajai Vyriausybei dienos. 2. Denonsuojama rašytiniu pranešimu, adresuotu Organizacijai, o ši apie kiekvieną tokį pranešimą ir apie jo gavimo datą praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. 3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams po to, kai Organizacija gauna denonsavimo pranešimą arba po tokio ilgesnio laiko, koks jame nurodytas. 31 straipsnis Laikinas veikimo sustabdymas 1. Vykstant karo veiksmams arba kitokiomis ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis įtakos valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, gyvybiniams interesams, ši vyriausybė gali laikinai sustabdyti visų šios Konvencijos nuostatų arba bet kurios jų dalies veikimą. Konvencijos veikimą laikinai sustabdanti vyriausybė apie bet kokį tokį sustabdymą nedelsdama praneša Organizacijai. 2. Toks laikinas veikimo sustabdymas neatima iš kitų Susitariančiųjų Vyriausybių bet kokių kontrolės pagal šią Konvenciją teisių jų uostuose esančių Konvencijos veikimą sustabdžiusios vyriausybės laivų atžvilgiu. 3. Konvencijos veikimą laikinai sustabdžiusi vyriausybė gali bet kuriuo metu tokį sustabdymą atšaukti; apie tokį atšaukimą ji nedelsdama praneša Organizacijai. 4. Organizacija apie bet kokį šios Konvencijos veikimo sustabdymą arba sustabdymo atšaukimą praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. 32 straipsnis Teritorijos 1. a) Jungtinės Tautos – tais atvejais, kai jos valdo teritoriją – arba bet kuri už tos teritorijos tarptautinius ryšius atsakinga Susitariančioji Vyriausybė, siekdamos išplėsti šios Konvencijos galiojimą tokiai teritorijai, kaip galima greičiau konsultuojasi su šia teritorija arba imasi kitokių atitinkamų priemonių ir gali bet kuriuo metu pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog šios Konvencijos galiojimas išplečiamas šiai teritorijai. b) Šios Konvencijos galiojimas pranešime įvardytai teritorijai išplečiamas nuo pranešimo gavimo dienos arba nuo kitos šiame pranešime nurodytos datos. 2. a) Jungtinės Tautos arba bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, pagal šio straipsnio 1 punkto a papunkčio sąlygas pareiškusios apie Konvencijos galiojimo išplėtimą teritorijai, gali bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo dienos, kai Konvencijos galiojimas taip išplečiamas bet kuriai teritorijai, pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog ši Konvencija nustoja galiojusi bet kuriai pranešime įvardytai teritorijai. b) Ši Konvencija nustos galioti bet kuriai tokiame pranešime minimai teritorijai praėjus vieniems metams arba kitam šiame pranešime nurodytam laikotarpiui nuo dienos, kada Organizacija jį gavo. 3. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie šios Konvencijos galiojimo išplėtimą bet kurioms teritorijoms pagal šio straipsnio 1 punkto sąlygas ir apie bet kurio tokio išplėtimo galiojimo baigtį pagal 2 punkto nuostatas, kiekvienu atveju nurodydama datą, nuo kurios šios Konvencijos galiojimas taip išplečiamas arba nutraukiamas. 33 straipsnis Registravimas 1. Ši Konvencija deponuojama Organizacijai, o jos Generalinis Sekretorius patvirtintas jos kopijas siunčia visoms Konvenciją pasirašiusioms Vyriausybėms ir visoms prie šios Konvencijoms prisijungusioms vyriausybėms. 2. Iškart po Konvencijos įsigaliojimo Organizacija įregistruoja jos tekstą pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. 34 straipsnis Kalbos Ši Konvencija sudaryta vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis; abu tekstai autentiški. Parengiami ir kartu su pasirašytu originalu deponuojami oficialūs vertimai į ispanų ir rusų kalbas. TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.* PRIIMTA 1966 metų balandžio penktą dieną Londone. ______________ I PRIEDAS TAISYKLĖS KROVININĖMS VATERLINIJOMS NUSTATYTI I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS Pagal šias taisykles laikoma, kad kroviniai, balastas ir t. t. yra tokio pobūdžio ir taip sukrauti bei išdėstyti, kad užtikrintų laivo stovumą ir leistų išvengti jo konstrukcijų perkrovimo. Taip pat laikoma, kad šios taisyklės atitinka esamus tarptautinius reikalavimus dėl laivų stovumo arba skirstymo į skyrius. 1 taisyklė Korpuso atsparumas Administracija privalo įsitikinti, jog bendras korpuso konstrukcinis atsparumas yra pakankamas atsižvelgiant į laivo grimzlę, atitinkančią jam nustatytą antvandeninio borto aukštį. Laivus, pastatytus ir prižiūrimus pagal Administracijos pripažintos klasifikacinės bendrovės reikalavimus, leidžiama laikyti pakankamai atspariais. 2 taisyklė Taikymas 1. Laivams su mechaninėmis varymo priemonėmis arba lichteriams, baržoms ar kitiems laivams be savarankiškų varymo priemonių antvandeninio borto aukštis nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 1–40 straipsnių nuostatose. 2. Laivams, denyje vežantiems medienos krovinius, be šios taisyklės 1 punkte nurodyto antvandeninio borto aukščio, leidžiama nustatyti medienos krovinių antvandeninio borto aukštį, kaip nurodyta šio priedo 41–45 straipsnių nuostatose. 3. Laivams, suprojektuotiems plaukti su burėmis, nesvarbu, ar jos būtų vienintelė jų varymo priemonė, ar tik pagalbinė, antvandeninio borto aukštis nustatomas taip, kaip nurodyta šio priedo 1–40 straipsnių nuostatose. Gali būti pareikalauta, kad jie turėtų ir aukštesnį, Administracijos nustatytą antvandeninį bortą. 4. Mediniams ar medžio ir plieno konstrukcijos arba pastatytiems iš kitokių Administracijos leidžiamų naudoti medžiagų laivams, arba laivams, kuriems dėl jų konstrukcinių savybių taikyti šio priedo nuostatas būtų nepagrįsta arba praktiškai neįgyvendinama, antvandeninio borto aukštį nustato Administracija. 5. Šio priedo 10–26 taisyklės taikomos kiekvienam iš laivų, kuriems nustatytas minimalus antvandeninio borto aukštis. Šiuos reikalavimus gali būti leidžiama sumažinti laivui, kuriam nustatytas aukštesnis už minimalų antvandeninis bortas, jei Administraciją patenkina laive užtikrinamos saugumo sąlygos. 3 taisyklė Prieduose vartojamų sąvokų apibrėžtys 1. Ilgis. Ilgiu (L) laikoma 96 proc. bendro ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio, arba ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei šis būtų didesnis. Laivuose, suprojektuotuose plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas vaterlinijoje, lygiagrečioje su projektine vaterlinija. 2. Statmenys. Laikoma, kad laivapriekio ir laivagalio statmenys yra ilgio (L) laivapriekio ir laivagalio galuose. Laivapriekio statmuo sutampa su forštevenio priekiu toje vaterlinijoje, kurioje šis ilgis matuojamas. 3. Midelyje. Midelis yra per ilgio (L) vidurį. 4. Plotis. Jei specialiai nenurodyta kitaip, plotis (B) yra didžiausias midelyje išmatuotas laivo plotis tarp teorinio španto linijų, jei laivas turi metalo apkalą, ir tarp laivo korpuso išorės paviršių, jei šis korpusas pagamintas iš bet kokios kitos medžiagos. 5. Teorinis borto aukštis a) Teorinis borto aukštis – atstumas, vertikaliai išmatuotas laivo borte nuo kilio viršaus iki antvandeninio borto denio bimso viršaus prie laivo borto. Mediniuose bei medžio ir plieno konstrukcijos laivuose šis atstumas matuojamas nuo kilio išdrožos apkalai įleisti apatinio krašto. Jei midelio pjūvyje laivo korpuso apačia įdubusi, arba jei joje pritvirtintos storos apkalos juostos, šis atstumas matuojamas nuo tos vietos, kurioje laivo dugno plokštuma, pratęsta korpuso vidurio link, kertasi su kilio šonu. b) Laivuose, kuriuose viršutinės borto briaunos suapvalintos, teorinis borto aukštis matuojamas iki teorinių denio ir bortų linijų kirtimosi taško, jas pratęsus taip, tartum viršutinė borto briauna būtų suprojektuota be suapvalinimo. c) Jei antvandeninio borto denis yra laiptuotas ir paaukštintoji denio dalis nusitęsusi virš taško, kuriame turi būti nustatytas teorinis laivo borto aukštis, šis teorinis borto aukštis matuojamas iki santykinės linijos, kuri nuo žemesnės denio dalies tęsiasi linija, lygiagrečia su paaukštintąja denio dalimi. 6. Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti (D) a) Borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti yra teorinis borto aukštis midelyje plius antvandeninio denio stringerio plokštės (jei jos esama) storis plius, jei atviro antvandeninio borto denis turi apdangą, T(L–S)/L; čia: T – vidutinis atviro antvandeninio borto denio apdangos ne prie denio angų storis, o S – bendras antstatų ilgis pagal jo apibrėžtį šios taisyklės 10 punkto d papunktyje. b) Laive, kurio viršutinės borto briaunos suapvalintos didesniu negu 4 proc. pločio (B) spinduliu arba kurio bortai jų viršutinėje dalyje yra neįprastos formos, borto aukštis antvandeninio borto aukščiui matuoti yra lygus laivo, kuris midelio pjūvyje turi viršvandeninę korpuso dalį su vertikaliais bortais ir kurio kontūras plačiausioje vietoje atitinka faktinį kontūrą, o viršvandeninės dalies pjūvio plotas yra lygus faktiniam plotui. 7. Vandentalpos koeficientas. Vandentalpos koeficientas (Cb) apskaičiuojamas pagal formulę: Cb = Ñ/(L * B * d1)  čia: Ñ laivui su metaliniu korpusu – jo teorinės vandentalpos tūris be kyšulių, o laivui su iš kitokių medžiagų pagamintu korpusu –jo vandentalpos tūris iki korpuso išorės paviršiaus, abiem atvejais skaičiuojant pagal teorinę grimzlę d1; d1 čia lygi 85 proc. mažiausios laivo teorinės grimzlės. 8. Antvandeninio borto aukštis. Laivui nustatytas antvandeninio borto aukštis yra midelyje vertikaliai išmatuotas atstumas nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto iki atitinkamos krovininės vaterlinijos ženklo viršutinio krašto. 9. Antvandeninio borto denis. Paprastai antvandeninio borto denis yra pats aukščiausias vientisas ir atmosferos sąlygų poveikiui bei bangavimui atviras denis, turintis nuolatines priemones uždaryti visoms neapsaugotoje jo dalyje įrengtoms angoms, žemiau kurio visos laivo bortuose įrengtos angos turi nuolatines priemones joms uždaryti taip, kad būtų nepralaidžios vandeniui. Jei laivo antvandeninio borto denis nėra vientisas, antvandeninio borto deniu laikoma atviro denio žemiausia linija ir jos pratęsimas lygiagrečiai su viršutine denio dalimi. Laivo savininkui pageidaujant ir Administracijai sutikus, kaip antvandeninio borto denis laivui gali būti nustatytas kuris nors žemesnis denis, jei jis yra vientisas, laivapriekio ir laivagalio kryptimis nepertraukiamai įrengtas bent tarp mechanizmų patalpos ir laivo galinių skyrių pertvarų ir nepertraukiamai įrengtas skersai laivo. Jei šis žemesnis denis laiptuotas, antvandeninio borto deniu laikoma šio denio žemiausia linija ir su jo viršutine dalimi lygiagretus šios linijos tęsinys. Jei kuris nors žemesnis laivo denis jam nustatomas kaip antvandeninio borto denis, virš antvandeninio borto denio iškilusi korpuso dalis dalykuose, susijusiuose su antvandeninio borto aukščio nustatymo sąlygų taikymu ir jo apskaičiavimu, laikoma antstatu. Antvandeninio borto aukštis apskaičiuojamas atsižvelgiant būtent į šį denį. 10. Antstatas a) Antstatas yra deniu dengtas statinys, įrengtas antvandeninio borto denyje nuo vieno laivo borto iki kito arba taip, kad jo šono apkala nėra atitraukta nuo laivo borto apkalos laivo vidurio link daugiau kaip per 4 proc. laivo pločio (B). b) Atidalytas antstatas yra antstatas, kuriame: i) įrengtos patikimos konstrukcijos jį atidalijančios pertvaros; ii) šiose pertvarose įrengtos įeinamosios angos (jei tokių yra) ir yra 12 taisyklės nuostatas atitinkančios durys; iii) visos kitos jo šonuose arba galuose įrengtos durys turi patikimas priemones joms uždaryti, kad nepraleistų vandens. Tiltelis arba jutas nelaikomi atidalytais, nebent bet kurioje paties aukščiausio vientiso aplinkai atviro denio vietoje arba dar aukščiau būtų įrengtas alternatyvus įėjimas įgulai pasiekti juose išdėstytas mechanizmų ir kitas tarnybines patalpas, kuris visada prieinamas tada, kai uždarytos pertvarose įrengtos angos. c) Antstato aukštis yra mažiausias vertikaliai borte išmatuotas atstumas nuo antstatą dengiančio denio bimsų viršaus iki antvandeninio borto denio bimsų viršaus. d) Antstato ilgis (S) yra vidutinis tos jo dalies ilgis, kuri neviršija ilgio (L). 11. Lygiadenis laivas – laivas, kurio antvandeninio borto denyje nėra jokių antstatų. 12. Atsparus blogam orui – laivas, į kurį bet kokiomis jūros sąlygomis vanduo neprasiskverbia į vidų. 4 taisyklė Denio linijos ženklas Denio linijos ženklas – tai 300 mm (12 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio horizontali juosta. Ji turi būti pažymėta laivo midelyje abiejuose jo bortuose, o jos viršutinis kraštas paprastai eina per tašką, kuriame antvandeninio borto denio viršutinio paviršiaus pratęsimas į laivo išorę kertasi su korpuso apkalos išorės paviršiumi (kaip parodyta 1 pav.), atsižvelgiant ir į tai, kad denio linija gali būti paženklinama ir jos vietą susiejant su kitu fiksuotu laivo tašku, su sąlyga, kad atitinkamai būtų koreguojamas ir antvandeninio borto aukštis. Visais atvejais taškas, su kuriuo susietas denio linijos ženklas, ir antvandeninio borto identifikavimas nurodomi Tarptautiniame krovininės vaterlinijos liudijime (1966). 1 pav. Denio linijos ženklas 5 taisyklė Krovininės vaterlinijos ženklas Krovininės vaterlinijos ženklas – tai 300 mm (12 colių) išorinio skersmens ir 25 mm (1 colio) pločio žiedas, perkirstas horizontalia 450 mm (18 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juosta, kurios viršutinis kraštas eina per žiedo centrą. Šis centras turi būti pažymėtas midelyje per atstumą, lygų laivui nustatytam vasaros antvandeninio borto aukščiui, vertikaliai išmatuotą nuo denio linijos ženklo viršutinio krašto (kaip parodyta 2 pav.). 6 taisyklė Linijų ženklai, susiję su krovininės linijos ženklu 1. Pagal šias taisykles nustatytas krovinines vaterlinijas žymintys ženklai susideda iš horizontalios 230 mm (9 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juostos, stačiu kampu iš laivapriekio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm (1 colio) pločio juosta, pažymėta per 540 mm (21 colio) atstumą laivapriekio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 2 pav.). 2 pav. Krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai 2. Taikomos šios krovininės vaterlinijos: a) Vasaros krovininė vaterlinija, kurią žymi žiedą per vidurį kertančios juostos, taip pat V raide paženklintos juostos viršutinis kraštas. b) Žiemos krovininė vaterlinija, kurią žymi Ž raide paženklintos juostos viršutinis kraštas. c) Žiemos Šiaurės Atlante krovininė vaterlinija, kurią žymi ŽŠA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. d) Atogrąžų krovininė vaterlinija, kurią žymi A raide paženklintos juostos viršutinis kraštas. e) Vasaros krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi G raide paženklintos juostos viršutinis kraštas. Vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ženklas su vertikalia juosta jungiasi iš laivagalio pusės. Vertikalus atstumas tarp vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir vasaros krovininės vaterlinijos yra lygus leidžiamam antvandeninio borto aukščio sumažinimui, kai laivas kraunamas gėlame vandenyje pagal kitas krovinines vaterlinijas. f) Atogrąžų krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi AG raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. 3. Jei pagal šias taisykles laivui nustatomas medienos krovinių antvandeninio borto aukštis, paprastąsias krovinines vaterlinijas žymintys ženklai papildomi medienos krovinių krovininių vaterlinijų ženklais. Šie ženklai yra horizontalios 230 mm (9 colių) ilgio ir 25 mm (1 colio) pločio juostos, stačiu kampu iš laivagalio pusės, jei specialiai nenurodyta kitaip, sujungtos su vertikalia 25 mm (1 colio) pločio juosta, pažymėta per 540 mm (21 colio) atstumą laivagalio link nuo žiedo centro (kaip parodyta 3 pav.). 3 pav. Medienos krovinių krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai 4. Taikomos šios medienos krovinių krovininės vaterlinijos: a) Medienos krovinių vasaros krovininė vaterlinija, kurią žymi MV raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. b) Medienos krovinių žiemos krovininė vaterlinija, kurią žymi MŽ raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. c) Medienos krovinių žiemos Šiaurės Atlante krovininė vaterlinija, kurią žymi MŽŠA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. d) Medienos krovinių atogrąžų krovininė vaterlinija, kurią žymi MA raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. e) Medienos krovinių vasaros krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi MG raide paženklintos juostos viršutinis kraštas; ši juosta su vertikalia juosta jungiasi iš laivapriekio pusės. Vertikalus atstumas tarp medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir medienos krovinių vasaros krovininės vaterlinijos yra lygus leidžiamam sumažintam antvandeninio borto aukščiui ir kai laivas kraunamas gėlame vandenyje pagal kitas medienos krovinių krovinines vaterlinijas. f) Medienos krovinių atogrąžų krovininė vaterlinija gėlam vandeniui, kurią žymi MAG raidėmis paženklintos juostos viršutinis kraštas. 5. Jei dėl laivo savybių arba jo eksploatacijos pobūdžio ar plaukiojimo apribojimų negalima taikyti bet kurios iš sezoninių vaterlinijų, jų ženklų galima nežymėti. 6. Jei laivui nustatomas aukštesnis už minimalų antvandeninio laivo bortas ir dėl to krovininė vaterlinija pažymima ten, kur žymima pati žemiausia pagal šią Konvenciją mažiausiam antvandeninio borto aukščiui nustatyta sezoninė vaterlinija arba dar žemiau, privaloma pažymėti tik gėlo vandens krovininę vaterliniją. 7. Burinius laivus privaloma žymėti tiktai krovininės vaterlinijos gėlam vandeniui ir žiemos Šiaurės Atlante krovininės vaterlinijos ženklais (kaip parodyta 4 pav.). 4 pav. Burinių laivų krovininės vaterlinijos ženklas ir jam taikomi vaterlinijų ženklai 8. Jei žiemos Šiaurės Atlante krovininės vaterlinijos ženklas prie tos pačios vertikalios juostos sutampa su žiemos krovininės vaterlinijos ženklu, ši vaterlinija paženklinama Ž raide. 9. Papildomos krovininės vaterlinijos, nustatytos pagal kitų galiojančių tarptautinių konvencijų reikalavimus, gali būti pažymėtos prie 1 punkte nurodytos vertikalios juostos, statmenai jai ir nukreiptos laivagalio link. 7 taisyklė Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas Krovinines vaterlinijas nustatančios įstaigos ženklas gali būti pažymėtas kartu su krovininės vaterlinijos žiedu virš juostos, kertančios šį žiedą per vidurį, arba aukščiau šio žiedo ar po juo. Šį ženklą turi sudaryti ne daugiau kaip keturios įstaigos pavadinimą identifikuojančios pradinės raidės, kiekviena apytiksliai 115 mm (4 1/2 colio) aukščio ir 75 mm (3 colių) pločio. 8 taisyklė Žymėjimo detalės Žiedas, vaterlinijų ženklai ir raidės tamsiame fone nudažomos baltai arba geltonai, arba, šviesiame fone, juodai. Jie taip pat turi būti pažymėti laivo bortuose patvariu, Administracijos reikalavimus atitinkančiu būdu. Šie ženklai turi aiškiai matytis, ir prireikus reikia imtis specialių priemonių tam užtikrinti. 9 taisyklė Ženklų patvirtinimas Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas negali būti laivui išduotas tol, kol pareigūnas arba apžiūros ekspertas, veikiantys pagal Konvencijos 13 straipsnio nuostatas, nepatvirtins, kad ženklai laivo bortuose pažymėti taisyklingai ir patvariu būdu. II SKYRIUS SĄLYGOS ANTVANDENINIO BORTO AUKŠČIUI NUSTATYTI 10 taisyklė Kapitonui skirta informacija 1. Kiekvieno naujo laivo kapitonui pateikiama pakankamai išsami patvirtintos formos informacija, leidžianti jam tvarkyti laivo krovimo ir balasto operacijas taip, kad nebūtų leista susidaryti bet kokioms nepriimtinoms laivo konstrukcijos perkrovoms; tačiau neprivaloma šį reikalavimą taikyti bet kokiam konkrečiam laivo ilgiui, konstrukcijai arba tipui, jei Administracija nemano, kad tai būtina. 2. Kiekvienam naujo laivo kapitonui, kuris dar nėra aprūpintas informacija dėl laivo stovumo pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nuostatas, vadovautis pateikiama pakankamai išsami patvirtintos formos informacija apie laivo stovumą įvairiomis jo darbo sąlygomis; Administracijai perduodama šios informacijos kopija. 11 taisyklė Galinės antstato pertvaros Pertvaros neapsaugotuose atidalytų antstatų galuose turi būti pakankamai atsparios konstrukcijos ir atitikti Administracijos reikalavimus. 12 taisyklė Durys 1. Visos atidalytų antstatų galinėse pertvarose įtaisytos įeinamosios angos privalo turėti duris iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, tvirtai ir patvariai pritvirtintas prie pertvaros, įrėmintas staktų, sustandintas ir įrengtas taip, kad visa ši konstrukcija atsparumu prilygtų pertvarai be angų ir uždarius būtų nepralaidi vandeniui. Priemonės šioms durims užsandarinti, kad nepraleistų vandens, turi susidėti iš tarpiklių ir užveržimo įtaisų arba kitokių lygiaverčio poveikio priemonių; jos turi būti patvariai pritvirtintos prie pertvarų arba prie pačių durų, o durys turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima atidaryti iš abiejų pertvaros pusių. 2. Jei šiose taisyklėse nenurodyta kitaip, atidalytų antstatų galinėse pertvarose įrengtų įeinamųjų angų slenksčių aukštis turi būti bent 380 mm (15 colių) virš denio. 13 taisyklė Liukų, tarpdurių ir vėdinimo angų įrengimo padėtys Pagal šią taisyklę nustatomos dvi liukų, tarpdurių ir vėdinimo angų padėtys: 1 padėtis – ant neapsaugotų antvandeninio borto denio bei paaukštinto laivagalio denio ir ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivapriekio link nuo taško, esančio per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens. 2 padėtis – ant neapsaugotų antstatų denių, išdėstytų laivagalio link per vieną ketvirtį laivo ilgio nuo laivapriekio statmens. 14 taisyklė Krovinių liukai ir kiti liukai 1. 1 ir 2 padėtyse įrengtų krovinių ir kitų liukų konstrukcija ir nepralaidumą vandeniui užtikrinančios priemonės turi atitikti bent šio priedo 15 ir 16 taisyklių nuostatas. 2. Aukščiau antstatų denio esančiuose deniuose įrengtų neapsaugotų liukų komingsai ir dangčiai turi atitikti Administracijos reikalavimus. 15 taisyklė Liukai, uždaromi kilnojamaisiais dangčiais ir užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti Liukų komingsai 1. Liukų, uždaromų kilnojamaisiais dangčiais, kurie užsandarinami nepralaidžiu vandeniui brezentu ir priemonėmis jam sutvirtinti, komingsai turi būti tvirtos konstrukcijos, o jų aukštis virš denio turi būti bent: 600 mm (23 1/2 colio), esančių 1 padėtyje; 450 mm (17 1/2 colio), esančių 2 padėtyje Liukų dangčiai 2. Bet kuris paviršius, ant kurio laikosi liuko dangčiai, turi būti bent 65 mm (2 1/2 colio) pločio. 3. Jei dangčiai pagaminti iš medžio, jų storis tarp apdirbtų paviršių turi būti bent 60 mm (23/8 colio), o jais uždaromas plotis neturi būti didesnis kaip 1,5 m (4,9 pėdos). 4. Jei dangčiai pagaminti iš mažaanglio plieno, liukų, įrengtų 1 padėtyje, atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/kv. pėdai) apkrovai, o 2 padėtyje įrengtų liukų – ne mažesnei kaip 1,3 t/kv. m (266 svarų/ kv. pėdai); taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 4,25 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0028 dangčiais uždaromo pločio. 5. 24 m (79 pėdų) ilgio laivų 1 padėtyje įrengtiems liukams apskaičiuoti priimtą apkrovos dydį galima sumažinti iki 1 t/kv. m (205 svarų/kv. pėdai), o 100 m (328 pėdų) ilgio laivams jis turi būti ne mažesnis kaip 1,75 t/kv. m (358 svarai/kv. pėdai). 2 padėtyje įrengtiems liukams ši apkrova gali būti sumažinta atitinkamai iki 0,75 t/kv. m (154 svarų/kv. pėdai) ir 1,30 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai). Tarpinių ilgių laivams apkrova visais atvejais nustatoma linijine interpoliacija. Kilnojamieji bimsai 6. Jei liukų dangčius laikantys kilnojamieji bimsai pagaminti iš mažaanglio plieno, jų atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/kv. pėdai) apkrovai 1 padėtyje įrengtiems liukams ir ne mažesnei kaip 1,30 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai) apkrovai 2 padėtyje įrengtiems liukams, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 5 sandauga neturi būti didesnė už atitinkančią medžiagos minimalios viršutinės takumo ribos tašką. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0044 bimsais uždaromo pločio. Pontonų tipo dangčiai 7. Jei vietoj kilnojamųjų bimsų su dangčiais naudojamasi iš mažaanglio plieno pagamintais pontonų tipo dangčiais, jų atsparumas apskaičiuojamas pagal 16 taisyklės 2–4 punktų nuostatas, o taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 1,47 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Šie dangčiai turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0022 dangčiais uždaromo pločio. Mažaanglio plieno plokštės, sudarančios šių dangčių viršų, negali būti plonesnės negu 1 proc. atstumo tarp standumo briaunų arba plonesnės negu 6 mm (0,24 colio), jei šis dydis didesnis. Ilgesniems kaip 100 m (328 pėdų) laivams taikomi šios taisyklės 5 punkto reikalavimai. 8. Dangčiai, pagaminti ne iš mažaanglio plieno, atsparumu ir standumu turi prilygti dangčiams iš mažaanglio plieno ir atitikti Administracijos reikalavimus. Atramos ir lizdai 9. Kilnojamiesiems bimsams įrengtos atramos ir lizdai turi būti tvirtos konstrukcijos ir leisti bimsus patikimai įdėti ir pritvirtinti. Jei naudojamasi ridinamojo tipo bimsais, turi būti įrengtos priemonės, užtikrinančios, kad uždarius liuką bimsai liktų savo vietose. Laikikliai 10. Brezentą tvirtinančių juostų laikikliai turi atitikti pakalų smailėjimo kampą. Jie turi būti bent 65 mm (2 1/2 colio) pločio ir išdėstomi ne didesniu kaip 600 mm (23 1/2 colio) atstumu tarp jų centrų; prie kiekvieno liuko šono arba galo šie laikikliai įtaisomi ne toliau kaip per 150 mm (6 colių) nuo liuko kampų. Juostos ir pakalos 11. Brezentą tvirtinančios juostos ir pakalos turi būti patikimos ir geros būklės. Pakalos turi būti iš tvirto medžio arba kitokios lygiavertės medžiagos. Jos turi smailėti ne didesniu kaip 1:6 santykiu ir smaigaliuose būti ne plonesnės kaip 13 mm (1/2 colio). Brezento apdangalai 12. Kiekvienam 1 arba 2 padėtyse įrengtam liukui turi būti skirtas bent dviejų sluoksnių geros būklės brezento apdangalas. Šie apdangalai turi būti neperšlampami ir pakankamai tvirti. Medžiaga, iš kurios jie pagaminti, turi būti bent patvirtinto standartinio svorio bei kokybės. Liukų dangčių sutvirtinimas 13. Visi 1 arba 2 padėtyse įrengti liukai aprūpinami iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintomis juostomis, skirtomis patikimai ir savarankiškai iš viršaus priveržti kiekvieną liuko dangčio sekciją, kai brezento apdangalai sutvirtinti. Ilgesni kaip 1,5 m (4,9 pėdų) liukų dangčiai sutvirtinami bent dviem tokiais sutvirtinimo įtaisais. 16 taisyklė Liukai, uždaromi vandeniui nepralaidžiais dangčiais iš plieno arba kitokių lygiaverčių medžiagų, su tarpikliais ir užveržimo įtaisais Liukų komingsai 1. Visų 1 ir 2 padėtyse įrengtų liukų komingsai su iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintais vandeniui nepralaidžiais liukų dangčiais, turinčiais tarpiklius ir užveržimo įtaisus, turi atitikti 15 taisyklės 1 punkto nuostatas. Šių komingsų aukštis gali būti sumažintas arba galima jų visai neįrengti, jei Administracija mano, kad laivo saugumas dėl to nesumažės bet kokiomis jūros bangavimo sąlygomis. Jei komingsai įrengiami, jie turi būti tvirtos konstrukcijos. Atmosferos poveikiui bei bangavimui atsparūs dangčiai 2. Jei atmosferos poveikiui ir bangavimui atsparūs dangčiai pagaminti iš mažaanglio plieno, liukų, įrengtų 1 padėtyje, atsparumas apskaičiuojamas ne mažesnei kaip 1,75 t/kv. m (358 svarų/ kv. pėdai) apkrovai, o 2 padėtyje įrengtų liukų – ne mažesnei kaip 1,3 t/kv. m (266 svarų/kv. pėdai); taip apskaičiuotos didžiausios įrąžos ir koeficiento 4,25 sandauga neturi būti didesnė už minimalų medžiagos ribinį atsparumą. Jie turi būti tokios konstrukcijos, kad įlinkis, esant tokiai apkrovai, būtų ne didesnis kaip 0,0028 dangčiais uždaromo pločio. Mažaanglio plieno plokštės, sudarančios šių dangčių viršų, negali būti plonesnės negu 1 proc. atstumo tarp standumo briaunų arba plonesnės negu 6 mm (0,24 colio), jei šis dydis didesnis. Trumpesniems kaip 100 m (328 pėdų) laivams taikomos 15 taisyklės 5 punkto nuostatos. 3. Dangčiai, pagaminti ne iš mažaanglio plieno, atsparumu ir standumu turi prilygti dangčiams iš mažaanglio plieno ir atitikti Administracijos reikalavimus. Priemonės atsparumui atmosferos poveikiui ir bangavimui užtikrinti 4. Priemonės, skirtos užtikrinti ir palaikyti atsparumą atmosferos poveikiui ir bangavimui, turi atitikti Administracijos reikalavimus. Turi būti užtikrinta, kad nepralaidumą įmanoma palaikyti bet kokiomis jūros bangavimo sąlygomis; tam per pirminę apžiūrą privaloma dangčius išbandyti ir užtikrinti jų nepralaidumą, taip pat galima pareikalauti atlikti šiuos bandymus ir per apžiūras dėl liudijimų atnaujinimo bei kasmetines apžiūras. 17 taisyklė Mechanizmų patalpų angos 1. 1 arba 2 padėtyje įrengtos mechanizmų patalpų angos tinkamai įrėminamos ir patikimai įtaisomos plieninėse pakankamo tvirtumo staktose, o jei šios staktos nėra apsaugotos kitų konstrukcijų, jų tvirtumui užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiose staktose įrengtoms įeinamosioms angoms įtaisomos 12 taisyklės 1 punkto nuostatas atitinkančios durys, kurių slenksčiai 1 padėtyje turi būti bent 600 mm (23 1/2 colio) aukščio nuo denio, o 2 padėtyje bent 380 mm (15 colių) aukščio nuo denio. Kitokioms šiose staktose įrengiamoms angoms įtaisomi lygiaverčiai dangčiai, patvariai pritvirtinti reikiamose vietose. 2. Bet kurių neapsaugotoje antvandeninio borto denio arba antstatų denio vietoje įrengtų liukų su vėdinimo grotelėmis, kamino gaubto ar mechanizmų patalpų vėdintuvų komingsai turi būti išdėstyti kuo aukščiau virš denio, kiek tai pagrįsta ir praktiškai įgyvendinama. Liukai su vėdinimo grotelėmis turi turėti tvirtus dangčius, pagamintus iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos, patvariai pritvirtintus reikiamose vietose ir galinčius užsandarinti šiuos liukus taip apsaugant juos nuo atmosferos poveikio ir bangavimo. 18 taisyklė Įvairios paskirties angos, įrengtos antvandeninio borto denyje ir antstatų deniuose 1. Landos ir denio iliuminatoriai, išdėstyti 1 arba 2 padėtyje arba neatidalytų antstatų viduje, turi būti uždaromi tvirtais dangčiais, kuriuos būtų galima užsandarinti taip, kad jie nepraleistų vandens. Jei šie dangčiai nėra sutvirtinami arti išdėstytais varžtais, jie turi būti pritvirtinti prie angų. 2. Antvandeninio borto deniuose įrengtos angos, išskyrus liukus, mechanizmų patalpų angas, landas ir denio iliuminatorius, turi būti apsaugotos atidalytu antstatu arba tolygiai tvirtais ir atmosferos poveikiui bei bangavimui atspariais denio kabina ar įėjimo liuko tambūru. Taip pat patikimais denio kabina arba įėjimo liuko tambūru apsaugoma bet kuri tokia anga, įtaisyta neapsaugotame antstatų denyje, antvandeninio borto denyje įrengtos denio kabinos viršuje, per kurias galima patekti į žemiau antvandeninio borto denio išdėstytą patalpą arba į atidalytame antstate įrengtą patalpą. Tokių įėjimo liukų tambūrų arba denio kabinų įėjimams įrengiamos 12 taisyklės 1 punkto reikalavimus atitinkančios durys. 3. 1 padėtyje įrengtų tambūrų įėjimo slenksčiai turi būti ne žemesni kaip 600 mm (23 1/2 colio). 2 padėtyje jie turi būti ne žemesni kaip 380 mm (15 colių). 19 taisyklė Vėdintuvai 1. 1 arba 2 padėtyje įrengti vėdintuvai, skirti po antvandeninio borto deniu arba po atidalytų antstatų deniais išdėstytoms patalpoms vėdinti, privalo turėti iš plieno arba kitokios lygiavertės medžiagos pagamintus tvirtos konstrukcijos ir patikimai su deniu sujungtus komingsus. Jei bet kurio vėdintuvo komingsas yra aukštesnis kaip 900 mm (35 1/2 colio), jis privalo turėti specialias atramas. …