Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Valstybinė lietuvių kalbos komisija Valstybinė lietuvių kalbos komisija Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2001 metų veiklos ataskaita Vilnius, 2002 Turinys Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagrindinės veiklos kryptys ir formos .....................  3 1. Valstybinės kalbos teisinė apsauga.................................................................................. 4 2. Tarptautiniai ryšiai ..........................................................................................................  6 3. Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje...................................................................... 7 4. Norminamasis darbas  4.1. Terminija ..........................................................................................................  7 4.2. Gramatika ir rašyba .......................................................................................... 9 4.3. Vietovardžiai ...................................................................................................  9 4.4. Asmenvardžiai .................................................................................................  10 4.5. Pavadinimai .....................................................................................................  10 4.6. Kirčiavimas ......................................................................................................  10 4.7. Kiti dalykai ......................................................................................................  11 5. Kalbos programos 5.1. Kalbos programų koordinavimo tarybų veikla ................................................  12 5.1. Ekspertų tarybos veikla ...................................................................................  13 5.3. Darbai pagal sutartis su institucijomis .............................................................  13 6. Šviečiamoji ir informacinė veikla 6.1. Informacija apie Kalbos komisijos veiklą ........................................................  13 6.2. Kalbos konsultacijos ........................................................................................  14 6.3. Radijo valandėlės ............................................................................................  14 6.4. Konferencijos, seminarai, kiti renginiai ...........................................................  15 Priedai 1 lentelė. Recenzuoti leidiniai.................................................................................. 17 2 lentelė. Ekspertų posėdžiai ..................................................................................  21 3 lentelė. 1.1 programa „Valstybinės kalbos statuso įgyvendinimas ir jo apsauga“ ..............................................................................................  24 4 lentelė. 1.2 programa „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“.................................................................................................... 29 5 lentelė. 1.4. Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programa .....................................................................................................  38 6 lentelė. Kalbos kultūros ir specialybės kalbos dėstymas aukštosiose mokyklose ...............................................................................  41 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcijos 2001 metų veiklos ataskaita 1. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė 1.1. Periodinės spaudos leidiniai ............................................................................  42 1.2. Neperiodinės spaudos leidiniai ........................................................................  43 1.3. Televizijos ir radijo laidos ................................................................................  45 1.4. Kino filmai .......................................................................................................  49 1.5. Internetas .........................................................................................................  49 1.6. Teatrų spektakliai .............................................................................................  49 1.7. Įmonės ir įstaigos .............................................................................................  50 1.8. Viešoji informacija ...........................................................................................  50 1.9. Skundų nagrinėjimas .......................................................................................  51 2. Ryšiai su kitomis institucijomis ......................................................................................  51 3. Bendradarbiavimas su savivaldybių kalbos tvarkytojais ................................................  52 Kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos darbuotojų 2001 metų publikacijos ......................  53 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagrindinės veiklos kryptys ir formos I. Pagrindinės veiklos kryptys 1. Valstybinės kalbos apsaugos sistemos kūrimas 1.1.Valstybinės kalbos viešosios vartosenos administravimą užtikrinančių teisės aktų  rengimas. 1.2. Valstybinės kalbos plėtros programų rengimas, jų vykdymo organizavimas, koordinavimas ir finansavimas. 2. Kalbos norminimas 2.1. Viešosios kalbos faktų kaupimas, nagrinėjimas, apibendrinimas ir vertinimas. 2.3. Kalbos normų, įskaitant ir oficialiąsias Lietuvos vietovardžių formas, įteisinimas Kalbos komisijos nutarimais. 2.4. Terminų žodynų vertinimas. 2.5. Centrinio elektroninio terminų banko kūrimas. 2.5. Kitų valstybės institucijų teikiamų dokumentų (teisės aktų projektų, terminų standartų, nomenklatūrų, klasifikacijų, registrų ir pan.) kalbinis vertinimas. 3. Kalbos mokymas ir viešosios kalbos kultūros ugdymas 3.1. Kalbos kultūros ir specialybės kalbos mokymo aukštosiose, aukštesniosiose ir profesinėse mokyklose programų rengimo, jų vykdymo organizavimas, koordinavimas ir rėmimas. 3.2. Kitakalbių Lietuvos piliečių kalbinės integracijos programų rengimo, jų vykdymo organizavimas, koordinavimas ir rėmimas. 3.3.  Mokomųjų kalbos leidinių rengimo ir leidybos rėmimas. 3.4. Kalbos konsultacijų telefonu punktų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose veiklos rėmimas ir koordinavimas. 3.5. Konsultacinė pagalba kitoms institucijoms ir asmenims. 3.6. Elektroninio sąveikiojo kalbos konsultacijų banko kaupimas. 3.7. Kalbinis visuomenės švietimas per žiniasklaidos priemones. 4. Kalbotyros darbų rėmimas 4.1. Kalbotyros  leidinių rengimo bei leidybos rėmimas. 4.2. Kalbotyros kompiuterizavimo programų rėmimas. 5. Kalbos kontrolė 5.1. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir jos taisyklingumo reikalavimus, vykdymo tikrinimas. 5.2. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 911–917 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas, administracinių nuobaudų už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus ir Kalbos komisijos nutarimų nesilaikymą taikymas II. Veiklos formos 1.      Kalbos komisijos posėdžiai. 2. Teminių nuolatinių ir laikinųjų pakomisijų posėdžiai. 3. Programinis bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, mokslo ir studijų įstaigomis, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojais. 4. Informacijos apie Komisijos veiklą pateikimas žiniasklaidos priemonėse ir interneto svetainėje. 5. Seminarai ir konferencijos. Patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2002 m. vasario 21 d. posėdyje (protokolo Nr. 1) 2001 metais daugiausia pastangų skirta norminamajam darbui – terminų tvarkybai bei morfologijos ir sintaksės dalykų tikslinimui. Toliau plėtota veikla, susijusi su lietuvių kalbos padėtimi informacinėje visuomenėje. Pabrėžtina ir tarptautinių ryšių plėtra: keliose Europos Tarybos ir kitų tarptautinių institucijų bei organizacijų surengtose konferencijose, skirtose mažųjų kalbų išlikimo klausimams, didelio dėmesio sulaukė pranešimai apie Lietuvos patirtį kuriant teisinius valstybinės kalbos apsaugos pagrindus ir Valstybinės lietuvių  kalbos komisijos (toliau – Kalbos komisija) veiklą. 2001 m. pabaigoje priimti Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo pakeitimo įstatymas[1] ir Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas[2]. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo reorganizuota – išskaidyta į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir Valstybinę kalbos inspekciją. 1. Valstybinės kalbos teisinė apsauga Kalbos komisijos siūlymu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatyme[3] įteisinta merų atsakomybė už valstybinės kalbos vartojimo kontrolę savivaldybėms priklausančiose teritorijose. Atsižvelgdama į informacijos apie prekes ir paslaugas trūkumą prekybos ir paslaugų teikimo vietose (dažnai apsiribojama vien prekių ženklais) Kalbos komisija pateikė Vartotojų teisių gynimo įstatymo papildymo projektą. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį pasiūlyta papildyti reikalavimu, kad prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo veiklai skirtų patalpų išorėje valstybine kalba teiktų informaciją apie prekes ir paslaugas. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pataisai pritarė. Kalbos komisijos iniciatyva vasario 7 d. surengtame Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų poskyrio pasitarime atkreiptas dėmesys į tai, kad skirtingų institucijų tvarkomuose geografinių objektų vardų registruose ir sąrašuose yra nemažai tų pačių vietovardžių variantų, netaisyklingų formų. Tokie nesunorminti vietų vardai patenka į Lietuvos Respublikos teisės aktus, žemėlapius ir pan., o tai prieštarauja ne tik valstybinės kalbos taisyklingumo reikalavimams, bet ir Jungtinių Tautų rekomendacijoms, skatinančioms sunorminti (standartizuoti) nacionalinius vietų vardus. Pasitarime ekspertai pritarė Kalbos komisijos siūlymui patikslinti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo projekto 19 straipsnio nuostatą, reglamentuojančią vietovardžių normiškumą. 2001 m. birželio 28 d. priimtame įstatyme[4] įrašyta, kad žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse vietovardžiai turi būti teikiami sunorminti – įteisinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose.  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Vidaus reikalų ministerijai pareikšta pastabų dėl Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės įstatymo[5] ir Lietuvos Respublikos paso įstatymo[6] projektų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose asmenų, turinčių kitose valstybėse išduotus tapatybės dokumentus, vardus ir pavardes rašant lietuviškais rašmenimis būtų pažeidžiamas tapatybės išsaugojimo principas. Į pastabas iš esmės atsižvelgta. Nepritarta Seimo nario E. Klumbio pateiktai Asmens identifikavimo kortelės ir Paso įstatymų projektų 4 str. 4 d. formuluotei „piliečio vardas (-ai) ir pavardė [įrašomi] valstybine kalba“. Kalbos komisijos nuomone, vardas ir pavardė asmens identifikavimo kortelėje (pase) turi būti rašomi kaip pirminiame dokumente, pagal kurį šie dokumentai sudaromi. Pagal projekto formuluotę kai kuriais atvejais rastųsi antroji rašytinė vardo ir pavardės forma, t. y. būtų sugriauta asmens tapatybės nustatymo pagal vardą ir pavardę sistema.  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui priminta, kad Kalbos komisijos sudarytos darbo grupės 2000 m. parengtas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas jau buvo pristatytas Seimo plenariniame posėdyje, esminių pastabų nepareikšta. Šis įstatymas padėtų išvengti minėtos asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose painiavos. Kalbos komisija nepritarė grupės Seimo narių teiktam Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 22, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Komisijos nuomone, projekte įrašytas stiliaus reikalavimų laikymasis, taigi ir laikymosi kontrolė, yra neįmanomi, nes universalaus stiliaus negali būti, kalbą sudaro stilių įvairovė. Siūlymas visiems viešai kalbantiems asmenims taikyti bendrinės kalbos reikalavimus taip pat neįgyvendinamas – išeitų, kad į radijo ar televizijos laidas kviečiami svečiai negalėtų kalbėti, pavyzdžiui, tarmiškai. Nepritarta ir svetimvardžių rašymo principų keitimui. Nuostatą prie nelietuviškų firmų pavadinimų teikti minimalią informaciją valstybine kalba pasiūlyta įteisinti Vartotojų teisių gynimo įstatymu. Komisijos pirmininkė doc. dr. D. Mikulėnienė ir nariai prof. habil. dr. V. Ambrazas, dr. J. Klimavičius, prof. habil dr. Z. Zinkevičius dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sudarytoje darbo grupėje projektui svarstyti. Lapkričio 5 d. komitetas nutarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms nepritarti. Nepritarta Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nuostatoms, siaurinančiomis Firmų vardų darybos galimybes, numatytas Kalbos komisijos nutarimais patvirtintose firmų vardų darymo taisyklėse. Kino įstatymo projektą pasiūlyta papildyti nuostata, kad Lietuvoje viešai rodomiems filmams turi būti taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai. Etninės kultūros globos tarybos prašymu Kalbos komisijos ekspertai apsvarstė tarpžinybinės darbo grupės parengtą Apskričių reformos koncepcijos projektą. Pritarta tam projekto variantui, pagal kurį numatyta įsteigti 4 aukštesnius teritorinius darinius atsižvelgiant ne tik į ekonominius ir socialinius veiksnius, bet ir į istorinį bei etnokultūrinį, kartu ir tarminį, teritorijos vientisumą. Komisijos ekspertai pateikė pastabų dėl šio projekto sąvokų. Pabrėžta, kad mūsų valstybės skirstymas į regionus neturi nei teisinio, nei kalbinio pagrindo, todėl siūlyta vartoti įprastą lietuvišką žodį apskritis. Apskritys vadintinos jų administracinių centrų vardais (pvz., Kauno, Panevėžio), nes pavadinimai Pietryčių, Centro, Vakarų, Šiaurės neturi vartojimo tradicijos. Neteiktini ir kai kuriuose diskusiniuose straipsniuose siūlomi pavadinimai Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija (Dainava, Sūduva) – jie netikslūs numatomų ribų požiūriu, be to, yra palyginti nauji ir dirbtiniai. Dar kartą priminta apie painiavą, susijusią su žodžio savivaldybė reikšmėmis. Lietuvos administracinė reforma nėra baigta, todėl dabar savivaldybėmis vadinamiems teritoriniams administraciniams vienetams, Komisijos nuomone, turėtų būti sugrąžintas valsčiaus pavadinimas arba įsivestas naujas, pvz., savivaldija. Komisijos išvados pateiktos ir Vidaus reikalų ministerijai. Kalbos komisija pasiūlė Vyriausybei kol kas nepasirašyti Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos. Kai kurios chartijos nuostatos įgyvendintos Lietuvos Respublikos teisės aktais, tačiau jų skaičiaus nepakanka, kad chartiją būtų galima pasirašyti nekeičiant valstybinės kalbos teisinės bazės. Tikėtina, kad įgyvendinus chartijos reikalavimus valstybinė lietuvių kalba kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Šalčininkų savivaldybės teritorijoje, liktų antrine. Atkreiptas dėmesys į tai, kad chartiją pasirašė nedaug Europos Sąjungos valstybių, dar mažiau – šalių pretendenčių. Jos nepasirašė ir Lietuvos kaimynės Lenkija, Latvija, Estija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pranešta, kad Kalbos komisija nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, namų butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos bei Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ projekto dalies „Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarka“ 22 punktui, numatančiam galimybę statinių iškabose bei gatvių pavadinimų lentelėse greta lietuvių kalbos vartoti ir tautinės mažumos kalbą. Pirma, pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnį institucijos apskaitą tvarko valstybine kalba. Valstybės registrai yra apskaitos forma, todėl gatvių ir kitų apskaitomų objektų pavadinimai juose turi būti valstybine kalba. Antra, šie pavadinimai, kaip ir asmenų pavardės, yra objektų identifikacijos žymenys, todėl negali turėti variantų: dvikalbiai pavadinimai sukeltų painiavą visoje valstybės apskaitos sistemoje (visuose kituose registruose, kuriuose teikiami aptariamų objektų registrų duomenys), apsunkintų pašto bei kitų tarnybų darbą. Rūpindamasi lietuvių kalbos vietovardžių išsaugojimu ir jų oficialiųjų lyčių įtvirtinimu vartosenoje, Kalbos komisija nesutiko su Adreso sudarymo principų ir adresuojamųjų objektų vietos nustatymo tvarkos ir metodikos projekto nuostata gyvenamųjų vietų vardus laikyti adreso atributais, o ne privalomaisiais komponentais. Projekto rengėjams pastabos išsakytos Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje surengtame pasitarime sausio 9 d. (kitos pastabos išdėstytos raštu, pavyzdžiui, dėl nelabai aiškios sąvokos „adreso teritorija“, gatvių pavadinimų rašymo ir kt.). Minėtame UNGEGN Baltijos skyriaus Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų poskyrio pasitarime (dalyvavo Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ, Žemėtvarkos instituto, kitų institucijų ir įmonių atstovai) nutarta parengti Lietuvos Respublikos geografinių pavadinimų duomenų bazės kūrimo principus. Tokia vyriausybinės programos pagrindu sukurta bazė padės sunorminti visus aktualiuosius šalies vietovardžius. Kalbos komisija pasiūlė išbraukti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo įgyvendinimo tvarkos projekto 3 punkto 3 dalį. Atsakinga Lietuvos Respublikos ministerija ar Vyriausybės įstaiga, kitai Lietuvos institucijai raštu teikdama derinti rengiamo dokumento tekstą ne lietuvių kalba, pažeistų Valstybinės kalbos įstatymo 4 ir 5 straipsnius. Į Kalbos komisijos nuomonę atsižvelgta. Kalbos komisija iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl pranešimo apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje“ projektui. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikta pastabų dėl aiškinamojo rašto dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų įgyvendinimo tvarkos projekto (nuolatinėje komisijoje Lietuvos Respublikos informacijai apie Europos tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą rengti dalyvauja Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė). Iš esmės pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl doktorantūros nuostatų patvirtinimo“ projektui. Nepritarta nuostatų 38 punktui, kuriuo be aiškių motyvų pripažįstama galimybė rašyti daktaro disertaciją ne valstybine kalba. Į prieštaravimą neatsižvelgta. Lietuvos archyvų departamento teikimu Kalbos komisijos darbuotojai ir ekspertai peržiūrėjo ir pateikė daug pastabų dėl Dokumentų rengimo ir įforminimo, Raštvedybos taisyklių projektų. Į pastabas atsižvelgta. 2. Tarptautiniai ryšiai Kalbos komisija ne kartą yra pareiškusi, kad nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų, priklausančių lenkų tautinei mažumai Lietuvoje ir lietuvių tautinei mažumai Lenkijoje, vardų ir pavardžių rašymo projekte numatytai galimybei lenkų tautinei mažumai priklausančių Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lenkų kalbos rašmenimis. Tokiai Kalbos komisijos pozicijai atstovauja Komisijos pirmininkė D. Mikulėnienė, dalyvaujanti Lietuvos ir Lenkijos vyriausybinių delegacijų derybose dėl minėtos sutarties. Rugpjūčio 28 d. delegacijų derybose Varšuvoje bendro sutarimo nepasiekta. Tolesnio bendradarbiavimo dėl sutarties klausimai aptarti su balandžio 5 d. Kalbos komisijoje apsilankiusia Lenkijos Respublikos parlamentarų grupe, vadovaujama Lenkijos Seimo parlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininko T. Wronos. Sutarties derybų eiga nagrinėta balandžio 12 d. susitikime su Lenkijos užsienio reikalų ministerijos Polonijos departamento direktoriumi W. Tycińskiu. Sausio 15–16 dienomis D. Mikulėnienė dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių bendradarbiavimo tarybos Tautinių mažumų komisijos posėdyje Varšuvoje, vasario 22–23 d. – Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinėje sesijoje Vilniuje.  Birželio 1 d. D. Mikulėnienė kartu su Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos nariais A. Matulevičiumi, E. Šablinsku ir A. Vidžiūnu lankėsi Seinuose ir Punske. Tarp kitų dalykų domėtasi Lenkijos lietuvių švietimu, Lenkijos Respublikoje vykdomos švietimo reformos pasekmėmis šiai tautinei mažumai. Kovo 9–11 d. Stokholme vykusioje konferencijoje „Kokią apsaugą mažosioms kalboms teikia narystė Europos Sąjungoje?“ Komisijos pirmininkė skaitė pranešimą „Kalbos teisė Lietuvoje“. Balandžio 19–21 d. Rygoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mažosios kalbos XXI amžiaus Europoje“ (rengė Europos Taryba ir Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Kalbos komisijos pirmininkė skaitė pranešimą apie valstybinės kalbos apsaugą, kalbos tvarkybą Lietuvos Respublikoje. Lapkričio 14–16 d. Andoroje vykusioje II Europos konferencijoje, skirtoje kalbos tvarkybai, buvo pristatytas Kalbos komisijos pirmininkės D. Mikulėnienės pranešimas „Kalbos teisė ir tvarkyba Lietuvoje“. Kovo 15 d. Lietuvos teisės universiteto UNESCO Taikos kultūros ir demokratijos katedros, Politologijos katedros, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Visuomenės plėtros paramos ir labdaros fondo surengtoje išplėstinėje konferencijoje „UNESCO – Lietuva: bendradarbiavimo perspektyvos amžių sandūroje“ D. Mikulėnienė į konferencijos rezoliuciją pasiūlė įtraukti nuostatą lietuvių kalbos tarmes laikyti lietuvių kultūros paveldo dalimi. Su nacionaline UNESCO komisija numatoma bendradarbiauti vykdant Vyriausybės patvirtintą Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programą. Gegužės 17–19 d. Kalbos komisijos pirmininkė dalyvavo XXXIV Europos kalbų atlaso (EKA) leidėjų tarybos pasitarime Uppsaloje (Švedija). (D. Mikulėnienė nuo 2001 m. šioje taryboje atstovauja Lietuvai kaip nacionalinio komiteto pirmininkė, priklauso EKA direktorių tarybai ir vadovauja IV (baltų kalbų) skyriaus darbui.) Pasitarime svarstyti „Europos kalbų atlaso“ (Atlas Linguarum Europae – ALE) VI ir VII tomai (onomasiologijos klausimynas). Kovo 14 d. Kalbos komisijoje lankėsi buvusi Estijos ambasadorė Lietuvoje V. Strikaitienė, birželio 15 d. – Niu Mechiko (JAV) universiteto profesorė dr. Merryl Kravitz, lapkričio 12 d. – žymus Ukrainos kalbininkas baltistas prof. Anatolijus Nepokupnas. Svečiai domėjosi valstybinės kalbos statuso įgyvendinimu Lietuvoje, vyriausybinėmis kalbos programomis, Kalbos komisijos veikla. 3. Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje 2001 m. pradėti svarbesni Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 471 patvirtintos Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programos darbai (plačiau žr. skyriuje „Kalbos programos“). Vasario 19 d. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos posėdyje išklausyti Kalbos komisijos pirmininkės D. Mikulėnienės ir akademiko L. Telksnio pranešimai apie Kalbos komisijos koordinuojamos Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programos vykdymą. Kalbos komisija kartu su UNESCO katedra „Informatika humanitarams“ Matematikos ir informatikos institute įvertino UNESCO dokumento CL/3569 projektą ir per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją pranešė šiai organizacijai, kad pritaria UNESCO nutarimui skatinti įvairių pasaulio kalbų vartojimą elektroninėje terpėje, raginti valstybes kurti informacinę visuomenę nepamirštant nacionalinės kalbos ir nacionalinės kultūros. Ypač palaikytini skyriaus „Daugiakalbiškumo skatinimas“ (Promoting multilingualism) teiginiai (M11, M12, M13 paragrafai). Vasario 26 d. Komisijos pirmininkė D. Mikulėnienė informavo užsienio reikalų viceministrą E. Ignatavičių, kokius darbus, remiantis minėtu UNESCO dokumentu siūlomus pradėti šalių vyriausybėms, Kalbos komisija jau yra pradėjusi, vykdydama Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programą. Rugsėjo 26 d. su Kalbos komisijoje viešėjusiu Informacinės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generaliniu direktoriumi J. Zalatoriumi aptartos lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje problemos.  Lapkričio 12 d. Komisijos pirmininkė dalyvavo jungtiniame Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų posėdyje. Rugsėjo 14 d. Kalbos komisijos atstovų ir UAB „Tildė“ direktoriaus A. Škikūno pokalbyje apsvarstytas galimas bendradarbiavimas informacinių technologijų srityje. Nelikus techninių kliūčių vartoti lietuvišką raidyną elektroniniame pašte, šios paslaugos teikėjai paraginti sutvarkyti savo elektroninio pašto sistemas taip, kad tas raidynas nebūtų iškraipomas. Siunčiami laiškai privalo atitikti MIME protokolo reikalavimus, turi būti koduojami koduote Windows-1257 (siunčiant laiškus keliomis koduotėmis, lietuviška koduotė turėtų būti pagrindinė). AB „Lietuvos telekomas“ pranešė, kad siunčiamiems ir gaunamiems laiškams nustatė minėtą koduotę. 4. Norminamasis darbas 2001 metais įvyko 8 Kalbos komisijos posėdžiai. Juose svarstyti klausimai: įvairių dokumentų (įstatymų ir kt.) ir jų pataisų projektai (6), terminija (18), vietovardžiai (8), rašyba (1), gramatika (1).  Surengti 94 pakomisijų (Ekspertų tarybos) posėdžiai: Terminologijos – 37, Gramatikos – 37, Vardyno – 8, Rašybos ir skyrybos – 5, Tarties ir kirčiavimo – 3, Žodyno – 3, jungtinis – 1.  Parengiamasis norminamasis darbas dirbtas pakomisijuose: svarstyta rengiamų norminamųjų leidinių „Kalbos patarimai“ (3-iasis iš esmės pertvarkytas „Kalbos praktikos patarimų“ leidimas), „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“ medžiaga; probleminiai kalbos teorijos ir praktikos dalykai; terminų žodynai ir standartai. Nemažą norminamojo darbo dalį sudarė kalbos ekspertizės įvairių institucijų prašymu. 4.1. Terminija 2001 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 1 (77)[7] iš dalies pakeistos 1997 m. sausio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 59 patvirtintos „Terminų žodynų aprobavimo taisyklės“. Nustatyta, kad Kalbos komisijai teikiami aprobuoti ir elektroniniai terminų žodynai, patikslinta žodynų aprobavimo tvarka. Terminologijos pakomisijo posėdžiuose apsvarstyti ir Kalbos komisijos posėdžiuose aprobuoti 8 žodynai: „Europos žodynas“ (Eurovoc),  „Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas“, „Rizologijos terminų žodynas“, A. Kudzio „Statybos terminų žodynas“, K. Čuprynskos ir I. Slavinsko „Lietuvių–lenkų, lenkų–lietuvių kalbų matematikos terminų žodynas“, V. Šidlausko „Anglų–lietuvių kalbų kompiuterijos terminų žodynėlis“, P. Bluzmos, R. Mažeikytės, E. Mickevičiaus, J. Prūsaitės, K. Baranausko, R. Baleišio „Žinduolių vardynas“, E. Kisino „Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas“. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos paprašyta pateikti Kalbos komisijai įvertinti ir aprobuoti pataisytą „NATO terminų žodyną“. Aprobuoti 8 terminų standartai: „In vitro diagnostikos sistemos. Mikrobiologinės mitybos terpės. Terminai ir apibrėžimai“, „Guminės ir plastikinės avalynės detalės. Nomenklatūra“, „Deguoninio liepsninio, lazerinio ir plazminio pjovimo defektai. Terminija“, „Suvirinimas. Jungtys. Terminai keliomis kalbomis su iliustracijomis“, „Suvirinimas. Daugiakalbis suvirinimo ir panašių procesų terminų sąrašas“, „Keleivių vežimo lynų keliais saugos reikalavimai. Terminai“, „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“, „Apvalioji ir pjautinė mediena. Terminija. 12 dalis. Papildomi terminai ir bendroji rodyklė“. Svarstant terminų žodynus ir standartus ypač didelis dėmesys skirtas svetimžodžių keitimui lietuviškais atitikmenimis. Seimo Informacijos technologijų departamento parengtas „Europos žodynas“ (lietuvių–anglų–vokiečių–prancūzų k.), kurį sudaro apie 10 000 Europos Sąjungos dokumentuose vartojamų politikos, ekonomikos, teisės ir kitų sričių terminų, organizacijų pavadinimų, vietų vardų, svarstytas 27-iuose ekspertų tarybos posėdžiuose (juose dalyvavo ir žodyno vertėjai, kai kurių sričių specialistai). Žodyno rengėjams pasiūlyta nemažai tarptautinių žodžių atitikmenų, naujadarų, pvz.: rinkimų biuletenis – balsalapis, kliringas – tarpuskaita, pramonės konversija – pramonės perkaita, uzufruktas – svetnauda. Terminologijos pakomisijys apsvarstė Lietuvos Respublikos finansinių institucijų įstatymo projekto svetimžodžius. Įstatymo rengėjams pasiūlyta lietuviškais atitikmenimis pakeisti per 30 svetimos kilmės žodžių, pvz.: konsoliduotas (=jungtinis) kapitalas, subordinuota (=antraeilė, pasitikėtinė) paskola. Birželio 21 d. Kalbos komisijos posėdyje pritarta Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos aštuntojo leidimo lietuviškajam variantui. Terminologai, rašybos specialistai kartu su Lietuvos banko ir Muitinės departamento atstovais apsvarstė Pasaulio šalių ir teritorijų valiutų registrą[8]. Žemės ūkio ministerijos prašymu sausio 25 d. Komisijos posėdyje svarstytas terminas stalo vynas. Kalbos požiūriu geresnis būtų pietų vynas arba pietų stalo vynas, tačiau atsižvelgiant į ilgametę vyno pramonės gaminių nomenklatūros tradiciją neprieštarauta, kad sinonimiškai būtų vartojamas ir stalo vynas, pirmiausia alkoholinių gėrimų sritį reglamentuojančiuose techniniuose dokumentuose. Taip pat buvo išnagrinėtas ministerijos teiktas dokumento „Privalomieji kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimai“ projektas, pasiūlyta kai kuriuos terminus taisyti. Raštu atsakyta į daugiau kaip pusę šimto klausimų dėl terminų taisyklingumo, atitikmenų, prasmės ir vartojimo. Tarp jų minėtini atsakymai į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriaus paklausimus (pvz., pasiūlytas žodžio bukmekeris lietuviškas atitikmuo lažybų tarpininkas arba lošybininkas). Vidaus reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos asmens identifikavimo kortelės įstatymo projekte vietoj nelietuviško pavadinimo indentifikavimo kortelė pasiūlytas pavadinimas tapatybės kortelė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – termino angl. gender mainstreaming atitikmuo lyčių integravimo principas arba politika. Švietimo ir mokslo ministerijai terminą besimokančiojo krepšelis pasiūlyta keisti terminu moksleivio krepšelis (vartotas „Besimokančiojo krepšelio“ ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikos projekte). Įvertinti ir pasiūlyti keisti arba tikslinti Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos standartizacijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos banko, AB banko „Snoras“, UAB „Videvita Vilnius“, Jūrų muziejaus, Utenos reabilitacijos ir ugdymo centro, VšĮ Oreivystės centro ir kitų įmonių, įstaigų, savivaldos institucijų ir fizinių asmenų teikti terminai (medicinos, farmacijos, bankininkystės, gyvūnų, sporto ir kt.). Kovo 14 d. D. Mikulėnienė susitikime su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariais ir darbuotojais aptarė teisės kalbos ypatumus. 4.2. Gramatika ir rašyba Gramatikos pakomisijys 37 posėdžiuose svarstė rengiamų „Kalbos patarimų“ morfologijos ir sintaksės dalykus. Kalbos komisija, rugsėjo 25 d. posėdyje apsvarsčiusi jų dalį „Morfologija“, pritarė rengėjų sumanymui pirmiausia išleisti ją atskira knygele. Rašybos pakomisijys, atsižvelgęs į tarptautinių ir Lietuvos standartų rekomendacijas, informatikos specialistų nuomonę, sutiko su Archyvų departamento parengto Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių projekte numatytu reikalavimu skaitmeninę datą rašyti su brūkšneliais, pvz., 2001-03-27. Komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 2 (78)[9] „Dėl datos rašymo“ įteisino naują datos rašymo būdą. Rašybos pakomisijys kartu su Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programos koordinavimo tarybos nariais apsvarstė kai kuriuos kitus formaliuosius rašybos dalykus. Nutarta laikytis tradicinių lietuviškų kabučių rašybos („ABC“), skirti brūkšnelį ir vidutinio ilgio brūkšnį (- ir –), palikti tarpus tokiais atvejais, kaip t. y., Nr. 1, A. Petraitis. Šiuos dalykus numatyta aiškiau formuluoti naujame „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ leidime. Kalbos komisija raštu atkreipė valstybės ir savivaldos institucijų, skelbiančių įvairius teisės aktus „Valstybės žiniose“, dėmesį į tai, kad būtų vartojami tinkami skyrybos ženklai. Teisingumo ministerijai pareikšta pastabų dėl Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų. Patarta suvienodinti datos ir vietos rekvizitų pateikimą, atkreiptas dėmesys į papunkčių žymėjimą ir kt. Iš viso parengta apie 60 raštų dėl rašybos ir kitų kalbos dalykų. Ūkio ir Teisingumo ministerijoms, Statistikos departamentui išsiųsti raštai dėl įmonių rejestruose vartojamos termino viešoji įstaiga netaisyklingos santrumpos (turi būti VšĮ), paprašyta į tai atsižvelgti rengiant Juridinių asmenų registro įstatymo projektą. Nemažai klausimų gauta dėl institucijų, įstaigų pavadinimų rašybos, pavadinimų ir žodžių trumpinimų, dėl žodžių rajonas ir savivaldybė vartojimo įvairiuose pavadinimuose. Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centro prašymu atkreiptas dėmesys į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dokumento „Informacija apie vidaus paramą ir eksporto subsidijas“ vertimo kalbą, nurodyti pagrindiniai trūkumai ir taisiniai. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos, Migracijos departamento prie VRM, Ūkio banko, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierės, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento, kitų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų, advokatų firmų ir fizinių asmenų prašymu buvo atlikta apie 30 dokumentų ekspertizių (teksto, teksto ištraukos, sakinio prasmės aiškinimas, stilistinių atspalvių nustatymas ir pan.). Dažniausiai dėl didžiųjų raidžių, ilgųjų balsių, j ir pan. rašymo konsultuojamasi žodžiu (telefonu). Derinta apie 20 atminimo lentų, paminklinių ir kt. užrašų, 6 lauko reklamos tekstai. 4.3. Vietovardžiai 2001 metais Kalbos komisija priėmė du nutarimus dėl vietovardžių: gegužės 3 d. – nutarimą Nr. 3(79)[10] „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ dalinio pakeitimo ir papildymo“, o rugsėjo 27 d. – nutarimą Nr. 4 (80)[11] „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ dalinio pakeitimo“. Remdamasi turima ir Lietuvos standartizacijos departamento pateikta medžiaga Kalbos komisija pakeitė ir 1995 m. sausio 26 d. protokoliniu nutarimu patvirtintą Valdų ir kraštų sąrašą, peržiūrėjo ir pateikė pastabų dėl Lietuvos standarto EN ISO 3166-1:2001 „Šalių ir jų regionų pavadinimų kodai. I dalis. Šalių pavadinimų kodai“ ir jo priedo „Teritorijų pavadinimai“. Baigti „Vietovardžių žodyno“ (sudarė dr. M. Razmukaitė ir doc. dr. A. Pupkis, pildė ir tvarkė dr. R. Miliūnaitė) svarstymai. Sąraše, kuris rengtas kaip trečiojo „Kalbos praktikos patarimų“ leidimo dalis, yra apie 12 tūkstančių Lietuvos gyvenamųjų vietų, upių, ežerų, miškų, pelkių, piliakalnių ir kitų vietų vardų, taip pat lietuvių etninių žemių, tremties vietų vardų. 2001 metais Vardyno pakomisijys apsvarstė sąrašo papildymus (6 Ekspertų tarybos posėdžiai). Kalbos komisija pateikė pastabų birželio 28 d. posėdyje. Pataisytas ir papildytas žodynas antrą kartą Kalbos komisijos svarstytas spalio 25 d. Pritarta darbo vadovo A. Pupkio siūlymui išleisti sąrašą atskiru leidiniu. Spalio 25 d. Komisijos posėdyje pritarta ir siūlymui atskiru leidiniu išleisti anksčiau protokoliniais nutarimais patvirtintus, vėliau taisytus tradicinių vietovardžių sąrašus (pagrindinė sudarytoja – M. Razmukaitė). Spaudai parengtame leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudija, Karaliaučiaus kraštas, Latvija ir Lenkija“ teikiami iš naujo peržiūrėti ir pataisyti pagrindiniai sąrašai, be to, ir atvirkštiniai sąrašai. Neprieštarauta, kad Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba, kartografuodama Baltarusijos teritoriją, laikytųsi Baltarusijos Respublikos valstybinio žemės išteklių, geodezijos ir kartografijos komiteto 2000 m. lapkričio 30 d. patvirtintos Baltarusijos Respublikos geografinių pavadinimų transliteracijos instrukcijos. Per metus parengta per 70 raštų vietovardžių klausimais. Savivaldybių tarybų prašymu daugiausia derinta urbanonimų – gatvių, aikščių, skverų ir pan. vardų. Atlikta per 20 gyvenamųjų vietų vardų ekspertizių, pritarta keturių gyvenamųjų vietų vardų keitimui arba grąžinimui. Kalbos komisijos ekspertams peržiūrėjus Palangos miesto gatvių registrą pasitvirtino iš piliečių gauta informacija, kad kai kurie Palangos gatvių pavadinimai rašomi su klaidomis, dviejų gatvių pavadinimai sudaryti iš nenorminių vietovardžių formų. Komisijos raštu ir per Kalbos inspekcijos darbuotojus Palangos miesto savivaldybė įspėta dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63  „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ nesilaikymo. Komisijos darbuotojai ir ekspertai patikrino ir pataisė „Europos žodyno“ priedą – geopolitinių pavadinimų sąrašą. JAV lietuvių bendruomenė, kurianti JAV lietuvių žinyną, konsultuota dėl valstijų ir kitų geografinių pavadinimų. 4.4. Asmenvardžiai Ataskaitiniu laikotarpiu parengta apie 90 raštų, patvirtinančių vardo ir pavardės tapatybę, aiškinančių vardų ir pavardžių perrašą, adaptavimą ir variantų atsiradimą. 2001 metais buvo tęsiama vieša diskusija dėl kitų kalbų asmenvardžių rašymo. Kovo 29 d. Kalbos komisijos posėdyje Lietuvos vartotojų teisių asociacijos prašymu apsvarstyti kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje dalykai. Poetas J. Marcinkevičius, kalbininkas A. Piročkinas, istorikas M. Tamošiūnas gynė adaptuoto tikrinių vardų rašymo variantą. Filosofas V. Ališauskas, poetas ir vertėjas A. Gailius, rašytoja V. Juknaitė ir kiti kėlė autentiškų formų pranašumą. Kalbos komisijos nariai pripažino, kad šioje senoje, kartkartėmis vis atnaujinamoje diskusijoje abi oponuojančios pusės turi svarių argumentų. Daugumos posėdyje dalyvavusių Kalbos komisijos narių nuomone, 1997 m. nutarimas Nr. 60, kuriame išdėstyti kitų kalbų tikrinių vardų vartosenos principai, yra pakankamai kompromisinis ir nekeistinas. Reikalavimas keisti svetimvardžių rašymo principus buvo pristabdęs ir „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tomo leidybą. Rugsėjo 4 d. D. Mikulėnienė ir V. Ambrazas švietimo ir mokslo ministrą A. Monkevičių supažindino su Kalbos komisijos nuostata dėl asmenvardžių ir vietovardžių pateikimo. Ministrui ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pateikta medžiaga apie svetimvardžių rašymo patirtį Lenkijos Respublikoje ir Čekijos Respublikoje, gauta iš Lenkų kalbos tarybos ir Čekijos Respublikos mokslų akademijos Čekų kalbos instituto.     4.5. Pavadinimai Žodyno ir gramatikos pakomisijys apsvarstė „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ teksto, rengiamo mikrosistemomis, I dalį – asmenų pavadinimus pagal tautybę, gentį, valstybę, žemyną, kalbą, kalbų šeimą ir pan. Per 2001 metus parengta apie šimtas raštų dėl įvairių pavadinimų, iš jų trečdalis – švietimo įstaigų pavadinimų derinimo raštai, trečdalis – išvados dėl kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų taisyklingumo, kiti – dėl pavadinimų rašybos, gaminių pavadinimų taisyklingumo. Komisijos dažnai klausiama, ar versti firmų vardus kitų kalbų tekstuose. Patariama vartoti oficialiuosius firmų vardus (pagal vardo registravimo liudijimą), verčiami gali būti tik tiesioginės reikšmės, bet ne simboliniai pavadinimai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai pranešta, kad jokiais Lietuvoje galiojančiais teisės aktais nepagrįstas reikalavimas švietimo įstaigos nuostatuose privalomai teikti pavadinimą anglų kalba. Tokių įstaigų registrą tvarkanti institucija pati galėtų juos išversti, jeigu tai būtina tarptautinėms reikmėms. Į siūlymą atsižvelgta. 4.6. Kirčiavimas Tarties ir kirčiavimo pakomisijys apsvarstė „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ rengėjų (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas) klausimus dėl kitų kalbų vietovardžių kirčiavimo. Leidyklos „Alma littera“ prašymu apsvarstytas abejotino kirčiavimo tarptautinių žodžių sąrašas. Pakomisijo nariai pateikė pastabų ir dėl Komisijoje svarstyto „Vietovardžių žodyno“. Tikslindama Sostinių pavadinimų sąrašą Kalbos komisija pritarė Tarties ir kirčiavimo pakomisijo siūlymui kirčiuoti visus keliažodžių pavadinimų dėmenis. Klausimų raštu dėl kirčiavimo ar tarties nedaug, dažniausiai konsultuojamasi telefonu. 4.7. Kiti dalykai Suderinta 160 įvairių dokumentų (diplomų, pažymėjimų, leidimų) blankų, reklaminių užrašų projektų. Atkreiptas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos dėmesys į tai, kad Tipinio docento arba profesoriaus pedagoginio vardo atestato blanko pavyzdyje, patvirtintame 2001 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 1439, yra netikslumų. Jų būtų išvengta, jei blankas būtų buvęs suderintas su Kalbos komisija, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1147. 2001 m. iš įvairių institucijų ir asmenų gauta 618 raštų, išsiųsta 761 raštas. 5. Kalbos programos 2001 m. toliau vykdytos trys kalbos programos: ,,Valstybinės kalbos statuso įgyvendinimas ir jo apsauga“ (1.1), ,,Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“ (1.2), ,,Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programa“ (1.4). Lietuvos Respublikos Vyriausybė kalbos programų darbams atlikti 2001 m. skyrė 2669 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 1439 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokos – 446 tūkst. Lt, leidyba – 331,8 tūkst. Lt, kitos prekės – 4,2 tūkst. Lt, spaudiniai – 1,3 tūkst. Lt, komandiruotės – 52,7 tūkst. Lt, kitos išlaidos – 394,0 tūkst. Lt), iš jų: ,,Valstybinės kalbos statuso įgyvendinimas ir jo apsauga“ – 200 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 139,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 43,0 tūkst. Lt, leidyba – 17,6 tūkst. Lt, kitos prekės – 0,4 tūkst. Lt); ,,Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“ – 2020 tūkst. Lt (darbo užmokestis – 1300,0 tūkst. Lt, soc. draudimo įmokos – 403,0 tūkst. Lt, leidyba – 314,2 tūkst. Lt, kitos prekės – 1,1 tūkst. Lt, komandiruotės 0,7 tūkst. Lt, kitos išlaidos – 1,0 tūkst. Lt); Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programa – 449,0 tūkst. Lt (spaudiniai – 1,3 tūkst. Lt, kitos prekės – 2,7 tūkst. Lt, komandiruotės – 52,0 tūkst. Lt, kitos išlaidos – 393,0 tūkst. Lt). 2001 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos 2001 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-454, 2001 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 969 Kalbos komisijos asignavimai sumažinti 87,0 tūkst. Lt, iš jų: 1.2 programai – 60,0 tūkst. Lt (leidyba) ir 1.4 programai – 27,0 tūkst. Lt (kitos išlaidos). 2001 m. IV ketvirtyje negauta 32,6 tūkst. Lt, iš jų: 1.1 programai – 1,5 tūkst. Lt (leidyba), 1.4 programai – 32,0 tūkst. Lt (kitos išlaidos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kalbos programų asignavimus sumažino 119,6 tūkst. Lt. 5.1. Kalbos programų koordinavimo tarybų veikla 2001 m. įvyko 11 kalbos programų koordinavimo tarybų posėdžių (13 val.). 1.1 ir 1.2 programų Koordinavimo taryba posėdžiavo 9 kartus (11 val.). Šios tarybos posėdžiuose paskirstytos 2001 m. 1.1 ir 1.2 programų lėšos institucijoms, atliekančioms darbus pagal sutartis, svarstytas 2001 m. Kalbos programoms skirtų paprastųjų išlaidų mažinimo planas, patvirtintos Koordinavimo ir Ekspertų tarybų narių darbo sąnaudos bei kviestinių ekspertų darbo užmokesčio tarifikacija, apsvarstytos ir patvirtintos programų darbus vykdančių institucijų ketvirčių ataskaitos, apsvarstytos 2001 m. paraiškos darbams atlikti, paskirti pateiktų darbų ir paraiškų recenzentai bei patvirtintos recenzijų ir ekspertizių išvados. 2001 m. balandžio 3 d. Koordinavimo tarybos posėdyje nutarta skelbti paraiškų priėmimą 2001 m. Atsižvelgiant į vartotojų poreikius, pirmenybė teikta teisės, ekonomikos ir švietimo terminų žodynams rengti. Be nurodytų žodynų, paraiškos priimtos šiems darbams: filologiniams žodynams (Programos 1.4 ir 4.1.2 punktai), kalbos kultūros ir kalbos praktikos leidiniams (4.2.3 p.), kalbos kultūros ir specialybės kalbos mokomiesiems leidiniams (2.4.2, 2.4.3, 4.3 p.), kalbos mokslo paveldo veikalams (4.1.4 p.), kompiuteriniams kalbos duomenų bankams (1.15 p.), mokslo terminų žodynams (4.2.2 p.), raštijos paminklų rengimui ir leidybai (1.3 ir 4.1.3 p.), tarmių tekstams ir tarmių žodynams (1.5 ir 4.1.5 p.). Iš 23 institucijų gautos 34 paraiškos, jose prašyta finansuoti 42 darbus. Tarp pateikėjų – 5 aukštosios mokyklos, 3 mokslo institutai, 5 draugijos bei centrai, 7 leidyklos ir kt. 11-oje paraiškų prašyta paremti terminų žodynų rengimą ir leidybą, 9-iose – kitakalbių valstybinės kalbos mokymo kursus, mokomųjų priemonių (žodynų, vadovėlių) rengimą ir leidybą, 3-ose – kompiuterinių kalbos duomenų bankų rengimą, 2-ose – kalbos kultūros ir kalbos praktikos leidinių rengimą ir kt. Įvairios leidyklos iš Programos lėšų 2002 m. buvo numačiusios išleisti 17 knygų. Paraiškose numatytų darbų sąmatinė vertė – 1906 tūkst. Lt. Paraiškų ekspertais nutarta skirti: doc. dr. S. Keinį, dr. J. Klimavičių, prof. habil. dr. A. Rosiną, prof.   habil.   dr.   A. Smilgevičių,   A. Umbrasą,  P. Zemlevičiūtę  (terminų žodynai),  prof.  habil.  dr.  V. Ambrazą, dr. R. Petrokienę, prof. habil. dr. A. Rosiną, prof. habil. dr. Z. Zinkevičių (kompiuteriniai kalbos duomenų bankai), doc. dr. B. Dobrovolskį, dr. L. Murinienę (kitakalbių mokymas; mokomosios priemonės,  kalbos  kultūros  ir  kalbos  praktikos  leidiniai),  prof.  habil.  dr.  A. Pakerį, prof. habil. dr. A. Rosiną, prof. habil. dr. B. Stundžią (lietuvių kalbos tyrimai, žodynai ir kt.), prof. habil. dr. A. Pakerį, prof. habil. dr. A. Rosiną, prof. habil. dr. B. Stundžią, prof. habil. dr. Z. Zinkevičių (leidyba). 2001 m. birželio 27 d. posėdyje apsvarstytos paraiškų ekspertizės: neremtinomis pripažinta 10 paraiškų. Nutarta netenkinti paraiškų, neatitinkančių Programos darbams keliamų reikalavimų. Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programos Koordinavimo taryba posėdžiavo 2 kartus (2 val.). Posėdžiuose paskirstytos 1.4 programos lėšos institucijoms, atliekančioms darbus pagal sutartis, numatyti prioritetiniai darbai, svarstytos paraiškos ir ketvirčių ataskaitos. 2001 m. birželį parengtas ir patvirtintas kalbos programų 2002 m. biudžeto projektas bei numatomos 2003 ir 2004 m. biudžeto asignavimų apimtys. 2002 m. nutarta remti 2000 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1340 patvirtintas programas – Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 m. programą ir Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarką. 5.2. Ekspertų tarybos veikla Atliktos 77 Kalbos komisijai pateiktų leidinių rankraščių (terminų žodynų ir standartų, kalbos praktikos ir mokomųjų leidinių, monografijų ir kt.) ekspertizės – gautos 128 recenzijos, leidinių rengėjams pateikta 81 bendra recenzija (žr. priedų 1 lentelę). Kalbos programų ekspertai atliko 57 paraiškų, programų, kalendorinių planų ir 35 metinių ataskaitų ekspertizes. 2001 m. surengti 94 Ekspertų tarybos posėdžiai (209 val.) (žr. priedų 2 lentelę). 5.3. Darbai pagal sutartis su institucijomis Programą „Valstybinės kalbos statuso įgyvendinimas ir jo apsauga“ 2001 m. vykdė 20 institucijų (22 temos) (žr. priedų 3 lentelę), programą „Valstybinės kalbos norminimas. Visuomenės švietimas“ – 35 institucijos (70 temų) (žr. priedų 4 ir 6 lenteles), Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 m. programą – 4 institucijos (9 temos) (žr. priedų 5 lentelę). 6. Šviečiamoji ir informacinė veikla 6.1. Informacija apie Kalbos komisijos veiklą Su Kalbos komisijos sudėtimi, istorija, veiklos kryptimis, priimtais nutarimais ir kt. galima susipažinti internete (www.lrs.lt, žr. Institucijos, atskaitingos Seimui) lietuvių ir anglų kalbomis. Duomenys apie Komisijos veiklą lietuviškoje dalyje atnaujinami kas savaitę. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ kas mėnesį išeina Kalbos komisijos rengiama skiltis. Gegužės 8 d. Kalbos komisijoje buvo paskelbta Atvirų kabinetų diena, vyko atviras Gramatikos pakomisijo posėdis, su Kalbos komisijos ir Kalbos inspekcijos vadovais ir darbuotojais turėjo progos pabendrauti žurnalistai ir visuomenės atstovai. 6.2. Kalbos konsultacijos Kalbos konsultacijų telefonu punktai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose (Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių punktų veikla finansuojama iš Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo programos lėšų). Vilniaus konsultacijų punkte per metus užregistruotos 22 127 kalbos konsultacijos telefonu. Apibendrinus sukauptus duomenis matyti, kad daugiausia klausta leksikos, rašybos, sintaksės, semantikos dalykų, kiek mažiau – morfologijos, skyrybos, stilistikos, mažiausiai – kirčiavimo ir tarties dalykų (žr.  diagramą Kalbos konsultacijos telefonu). Per dieną vidutiniškai buvo atsakoma į 90 klausimų. Pagal programą Access 2000 sudarytas kompiuterinis kalbos konsultacijų bankas. Iš viso – apie 2500 antraštinių žodžių: svetimžodžių, specialios terminijos, naujadarų naujoms sritims, reiškiniams, daiktams įvardyti. Į šį banką daugiausia patenka tokia informacija, kuri neteikiama žodynuose, gramatikose ir pan. Ginčytini, abejotini atvejai teikiami svarstyti pakomisijuose. Pataisius dėl perkėlimo į naują kompiuterinę programą atsiradusius netikslumus, banką numatoma teikti ekspertams, sutvarkius – paskelbti internete arba išleisti kompaktinėmis plokštelėmis. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu Kalbos komisijos vyriausieji konsultantai per pavasario eilinę sesiją Seimo nariams teikė kalbos konsultacijas. Seimo narių buvo klausomasi per plenarinius posėdžius, vėliau kiekvienas netaisyklingai kalbėjęs Seimo narys gaudavo jam būdingų kalbos klaidų sąrašą su šalia pateiktais taisiniais. Šio darbo rezultatai apibendrinti straipsnyje „Ar taisyklingai kalba Seimo nariai?“, išspausdintame leidinyje „Seimo kronika“. Straipsnio pagrindu parengta informacija paskelbta „Lietuvos žiniose“. 6.3. Radijo valandėlės Per metus Kalbos komisijos darbuotojai parengė ir įrašė apie 40 radijo valandėlių kalbos taisyklingumo klausimais. Lietuvos radijo kalbos laidose dalyvauja ir Kalbos komisijos nariai. Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovų kaitos neįgyvendintas Kalbos komisijos ir Seimo Informacinių technologijų departamento projektas skelbti ir kaupti kalbos konsultacijas-radijo valandėles Kalbos komisijos tinklapyje. 6.4. Konferencijos, seminarai, kiti renginiai Informaciją apie tarptautines konferencijas žr. skyriuje „Tarptautiniai ryšiai“. Sausio 25 d. D. Mikulėnienė Pedagogų profesinės raidos centro Valstybinės kalbos skyriaus surengtame seminare valstybinės kalbos egzaminų komisijų nariams skaitė paskaitą „Naujos valstybinės kalbos ugdymo kryptys“. Kovo 16 d. Seime surengta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko prof. habil. dr. R. Pavilionio ir Kalbos komisijos pirmininkės doc. dr. D. Mikulėnienės spaudos konferencija „Mažųjų kalbų likimas Europos Sąjungoje. Šalių kandidačių atstovų susitikimo Stokholme rezultatai“. Kovo 26 d. Visagino valstybinės kalbos centre buvo pristatytos dvi mokomosios priemonės kitakalbiams: M. Norkaitienės, R. Šepetytės, Z. Šimėnaitės „Mokomasis lietuvių kalbos žodynas“ ir M. Ramonienės ir L. Vilkienės elektroninis vadovėlis „Po truputį“ (išleido „Baltos lankos“, leidyba remta iš Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programos lėšų). Renginyje dalyvavo ir Kalbos komisijos vyriausioji programų koordinatorė V. Ragaišienė. Gegužės 7 d. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje atidaryta paroda „Lenkiuosi lietuviškam žodžiui: penkeri Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo programos leidybos metai“. Eksponuota apie pusantro šimto iš šios programos lėšų parengtų ir išleistų knygų, mokomųjų priemonių ir kt. Gegužės 9 d. Kalbos komisijos pirmininkė dalyvavo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto surengtame seminare apie svetimvardžių rašymo tradicijas ir polinkius Estijoje ir Lietuvoje. Gegužės 10 dieną įvyko Lietuviškų mokyklų užsienyje vadovų ir mokytojų konferencija „Mokyklos bendruomenės sąveika puoselėjant tautinį tapatumą“. Atidarymo metu D. Mikulėnienė įteikė dalyviams multimedinį žodyną „Lietuvių tarmės“ (KP), gegužės 11 d. skaitė pranešimą „Valstybinės kalbos programos moksleivių tautinei savimonei ugdyti“. Gegužės 25 d. D. Mikulėnienė dalyvavo Mažeikių rajono teritorinio kalbų komiteto ir rajono lituanistų renginyje „Kalbos namai – tautos namai“, skirtame Europos kalbų metams. Spalio 4 d. Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto rengiamoje tradicinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Kalbos vartosena ir tvarkyba“ Kalbos komisijos vyriausioji konsultantė V. Zubaitienė skaitė pranešimą „Dėl teisės aktų svetimžodžių“. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės seminare „Daugiakalbė Europa. Praeitis, dabartis, ateitis“ Kalbos komisijos vyriausioji programų koordinatorė, Nacionalinio kalbų komiteto Europos kalbų metams Lietuvoje organizuoti narė V. Ragaišienė skaitė pranešimą „Kalbos programos – finansinė ir dalykinė parama integruojantis į Europos Sąjungą“. Spalio 31 d. D. Mikulėnienė dalyvavo kalbos šventėje „Auk, vaikeli, tark žodelį“ Kretingoje. Lapkričio 8 d. D. Mikulėnienė ir Kalbos inspekcijos viršininkas D. Smalinskas dalyvavo Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengtame pasitarime vertėjų Europos Sąjungos institucijoms rengimo darbui koordinuoti. Lapkričio 9 d. Kalbos komisijos vyriausioji referentė A. Pangonytė dalyvavo UNGEGN Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų grupės pasitarime (rengėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos). Ruošiantis Jungtinių Tautų 8-ajai konferencijai „Geografinių vardų standartizavimas“ aptarta Lietuvos kadastrų ir registrų padėtis, juose vartojamų vietovardžių normiškumo problemos. Lapkričio 15–16 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Pedagogų profesinės raidos centro surengtoje 3-iojoje lietuvių kalbos mokytojų konferencijoje „Lietuvių kalba XXI a. mokykloje“, skirtoje Europos kalbų metams, D. Mikulėnienė skaitė pranešimą „Valstybinės kalbos sklaida: kalbinio ugdymo horizontalusis ir vertikalusis pjūviai“. Lapkričio 20 d. Komisijos pirmininkė D. Mikulėnienė, nariai A. Čižas ir A. Smilgevičius su Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadovais aptarė dėstytojų ir studentų kalbos dalykus. Kalbėta apie mokslo darbų griežtesnį vertinimą kalbos požiūriu, lietuviškos terminijos kūrimą, kursų norintiems geriau išmokti valstybinę kalbą rengimą. Lapkričio 22 d. D. Mikulėnienė Lietuvos darbo biržos darbuotojams skaitė paskaitą „Lietuvių kalbos padėtis daugiakalbėje Europoje“, gruodžio 5 d. – pranešimą „Kalbinė ir socialinė piliečių integracija Lietuvai stojant į Europos Sąjungą ir NATO“ Visagino konferencijoje „Tolesnis kitakalbių kalbinis ir kultūrinis integravimas(is)“. Gruodžio 6 d. VU Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengtame seminare vyriausioji programų koordinatorė V. Ragaišienė skaitė pranešimą „Kalbos ugdymo programos“, Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programos koordinavimo tarybos narys dr. V. Žalkauskas kalbėjo apie lietuvių kalbos mokslo ir technikos žodynų rengimo programą „Begemotas“. Gruodžio 10 d. D. Mikulėnienė lankėsi Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Su dekanu doc. dr. G. Kuprevičiumi ir Lietuvių kalbos katedros darbuotojais aptartos tolesnės bendradarbiavimo gairės. Komisijos pirmininkė                                                                                      Danguolė Mikulėnienė 1 lentelė. Recenzuoti leidiniai Eil.Nr. Autoriai Pavadinimas Ekspertai 1. Terminų žodynai ir standartai 1.1. P. Bluzma ir kt. „Žinduolių vardynas“ dr. A. Auksoriūtė, dr. K. Gaivenis, dr. J. Klimavičius 1.2. R. Čiukas ir kt. „Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas“ prof. habil. dr. A. Čižas, A. Umbrasas 1.3. N. Lapinskienė „Rizologijos terminų žodynas“ P. Zemlevičiūtė 1.4. J. Virbickas „Žuvų vardai“ dr. K. Gaivenis, A. Kinderys 1.5. V. Juodkazis  „Aiškinamasis hidrogeologijos terminų žodynas“ dr. A. Auksoriūtė, dr. K. Gaivenis, A. Umbrasas 1.6. A. Iljin „Mokyklinis lietuvių–rusų ir rusų–lietuvių kalbų fizikos terminų žodynas“ dr. A. Kaulakienė 1.7. K. Čuprinska ir kt. „Lietuvių–lenkų ir lenkų–lietuvių kalbų matematikos terminų žodynas“ P. Zemlevičiūtė 1.8. M. Paura „Prancūzų–lietuvių kalbų matematikos terminų žodynas“ dr. K. Gaivenis, A. Noreikaitė 1.9. A. Poška ir kt. „Automatikos terminų žodynas“ dr. A. Auksoriūtė, doc. dr. V. Palenskis 1.10. S. Stonkus „Sporto terminų žodynas“, t. 1 (2-asis pataisytas ir papildytas leidimas) dr. J. Klimavičius 1.11. S. Junevičius ir kt. „Dujų ūkio terminų žodynas“ doc. dr. S. Keinys 1.12. A. Kudzys „Statybos terminų žodynas“ dr. A. Kaulakienė, doc. dr. S. Keinys 1.13. P. Švenčianas ir kt. „Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas“ dr. J. Klimavičius 1.14. V. Žalkauskas „Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynas“ M. Bernotas, A. Smetona, A. Žandaris 1.15. V. Šidlauskas „Anglų–lietuvių kalbų kompiuterijos terminų žodynėlis“ dr. A. Auksoriūtė, dr. A. Kaulakienė 1.16. Z. Šimkevičienė ir kt. „Aiškinamasis mėsos pramonės terminų žodynas“ dr. A. Kaulakienė 1.17. E. Kisinas „Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas“ dr. J. Klimavičius, A. Smetona 1.18. LST EN ISO 13666 „Oftalmologinė optika. Akinių lęšiai. Terminai ir apibrėžimai“ A. Umbrasas, dr. K. Gaivenis 1.19. LST EN 1907 „Keleivių vežimo lynų keliais saugos reikalavimai. Terminai“ dr. A. Auksoriūtė, A. Kaluinienė, A. Umbrasas 1.20. LST EN 12508 „Metalų ir lydinių apsauga nuo korozijos. Paviršiaus apdorojimas, metalinės ir kitos neorganinės dangos. Terminai ir apibrėžimai“  dr. A. Auksoriūtė, dr. K. Gaivenis 1.21. LST EN ISO 8044 „Metalų ir lydinių korozija. Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai“ dr. A. Auksoriūtė, dr. K. Gaivenis, dr. J. Klimavičius 1.22. LST EN 21942–4b „Stomatologijos žodynas. 4 dalis. Stomatologinė įranga“ dr. A. Auksoriūtė, G. Kazlauskaitė 1.23. LST EN ISO 1942–5 „Stomatologijos žodynas. 5 dalis. Su bandymais susiję terminai“ dr. A. Auksoriūtė, G. Kazlauskaitė 1.24. LST ISO 1998–1 „Naftos pramonė. Terminija. 1 dalis. Žaliavos ir produktai“ dr. A. Auksoriūtė, A. Umbrasas 1.25. LST EN ISO 10209–2 „Techninio gaminio dokumentai. Žodynas. 2 dalis. Projekcijų metodų terminai“ dr. A. Auksoriūtė 1.26. LST EN 10052 „Ketaus ir plieno gaminių terminio apdorojimo terminų žodynas“ dr. A. Auksoriūtė, G. Kazlauskaitė 1.27. LST EN 1085 „Nuotekų valymas. Terminai ir apibrėžimai“ doc. dr. S. Keinys, P. Zemlevičiūtė 1.28. LST EN ISO 13943 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai“ dr. A. Auksoriūtė, dr. K. Gaivenis 1.29. LST EN ISO 1998–2 „Naftos pramonė. Terminija. 2 dalis. Savybės ir bandymai“ dr. A. Auksoriūtė, P. Zemlevičiūtė 1.30. LST ISO 1998–5 „Naftos pramonė. Terminija. 5 dalis. Transportavimas, laikymas, paskirstymas“ doc. dr. S. Keinys, A. Umbrasas, P. Zemlevičiūtė 1.31. LST EN 1330–1 „Neardomieji bandymai. Terminologija. 1 dalis. Bendrieji terminai“ dr. K. Gaivenis, G. Kazlauskaitė 1.32. LST EN 1330–2 „Neardomieji bandymai. Terminologija. 2 dalis. Bendrieji neardomųjų bandymų metodų terminai“ dr. K. Gaivenis, G. Kazlauskaitė 1.33. LST EN –1330–8 „Neardomieji bandymai. Terminologija. 8 dalis. Nuotėkio sandarumo bandymų terminai“ dr. A. Kaulakienė, G. Kazlauskaitė 1.34. LST EN –1330–9 „Neardomieji bandymai. Terminologija. 9 dalis. Akustinės spinduliuotės bandymų terminai“ dr. J. Klimavičius 1.35. LST ISO 8930 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“ dr. K. Gaivenis, A. Umbrasas, P. Zemlevičiūtė 1.36. LST EN 764 „Slėginė įranga. Terminija ir simboliai. Slėgis, …